873bb151-b782-409d-b028-c04d5e8696ca · Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-5336-934/12(Proceso Nr. 2-03-3-04131-2012-12)Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.1; 44.2.4; 50.5; 51; 116.4. (S) VILNIAUS MIESTO 3 APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 23 d.Vilnius Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant Anetai Mockaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ atstovei RÅ«tai Skinkytei, atsakovams K. U., gim. (duomenys neskelbtini), A. U., E. U., K. U., gim. (duomenys neskelbtini), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ ieÅ¡kinį atsakovams K. U., gim. (duomenys neskelbtini), A. U., E. U., K. U., gim. (duomenys neskelbtini) dėl žalos priteisimo, ir n u s t a t ė :              IeÅ¡kovas SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ ieÅ¡kiniu (b. l. 48-51) praÅ¡o:

1) priteisti solidariai iš atsakovų K. U., A. U., K. U. ir E. U. 2839,72 Lt žalos ieškovo naudai;

2) priteisti solidariai iš atsakovų K. U., A. U., K. U. ir E. U. 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo naudai;

3) priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų K. U., A. U., K. U. ir E. U. ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimo iÅ¡laidas teismo proceso metu – 3,00 Lt už Nekilnojamojo turto registro duomenų paieÅ¡kÄ duomenų bazėje ir registro iÅ¡raÅ¡o peržiÅ«rėjimÄ ekrane.              IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje (b. l. 48-51) nurodė, kad negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), pagal VÄ® „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kurias patikėjimo teise, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008 m. gruodžio 29 d.

įsakymo Nr. 30-2596 pagrindu, valdo, naudoja bei jomis disponuoja SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“. IeÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovai užėmė negyvenamÄ jÄ patalpÄ (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai ja naudojosi. IeÅ¡kovo teigimu, jeigu nebÅ«tų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų, ieÅ¡kovui iÅ¡nuomavus teisę į socialinį bÅ«stÄ turinčiam asmeniui negyvenamÄ sias patalpas, SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ bÅ«tų gavusi 2839,72 Lt dydžio pajamas. Atsakovų neteisėtais veiksmais negautų pajamų dydį prilygino padarytos žalos dydžiui.

Taip pat nurodė, kad gavus K. U. 2012 m. rugsėjo 7 d. praÅ¡ymÄ , 2012 m. rugpjūčio 1 d. perdavimo-priėmimo aktu Nr. 5.22-12/0562 ginčo patalpos buvo perduotos SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“.             Atsakovai K. U., A. U., K. U. ir E. U. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (b. l. 65-68), kuriame nurodė, kad nesutinka su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu. Atsakovai nurodė, jog bute (duomenys neskelbtini), atsakovai gyvena nuo 1960 m. Patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Tarybų rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1986 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 165, buvo suteiktos S. I.

Ž. Å¡eimai, gyv. (Duomenys neskelbtini), naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis be jokio mokesčio. Minėtos pagalbinė patalpos yra apleistos, nenaudojamos, juose gyventi negalima. Nurodė, sužinojus, kad ieÅ¡kovui reikalingos laisvos ir nenaudojamos pagalbinės patalpos, nedelsiant pateikė SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ praÅ¡ymÄ jas perimti. Nurodė, kad iÅ¡ atsakovų pusės nebuvo jokių kliūčių perimti minėtas laisvas patalpas, reikėjo tik ieÅ¡kovo paprasto žmoniÅ¡ko bendravimo ir iÅ¡reikÅ¡to noro jas perimti.

Taip pat nurodė, kad skolos paskaičiavimas yra nepagrįstas, kadangi minėtos patalpos negalėtų būti nuomojamos gyvenamojo patalpų nuomos kainomis. Pagalbinės patalpos yra apleistos ir netinkamos naudotis. Taip pat nepagrįstas papildomos skolos paskaičiavimas laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 12 d., kadangi patalpų perdavimo – priėmimo aktas pasirašytas ir patalpos perduotos 2011 m. rugsėjo 10 d., o prašymas perimti patalpas ieškovui buvo įteiktas 2012 m. rugsėjo 7 d.

IeÅ¡kovo nuomone, nuo praÅ¡ymo perimti patalpas SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ įteikimo dienos – 2012 m. rugsėjo 7 d., neturėjo bÅ«ti skaičiuojama skola. Nurodė, kad buto perdavimo – priėmimo akto skiltyje „Pastabos“, K. U. atsisakė pasiraÅ¡yti sutikimÄ apmokėti iÅ¡ SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ gautas sÄ skaitÄ , kadangi be pagrindo reikalaujama sumokėti priskaičiuotÄ sumÄ .              Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ atstovė palaikė patikslintame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes ir reikalavimus.

             Teismo posėdžio metu atsakovai palaikė patikslintame atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes ir reikalavimus. IeÅ¡kinys atmestinas.             Ginčo esmė. IeÅ¡kovas reikalavimÄ priteisti žalÄ iÅ¡ esmės grindžia atsakovų neteisėtais veiksmais, užimant negyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o žalos dydį įrodinėja negautomis pajamomis, kurias bÅ«tų gavęs, jeigu ginčo patalpos bÅ«tų iÅ¡nuomotos asmenims, turintiems teisę į socialinio bÅ«sto nuomÄ .             IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (b. l. 40), kurias patikėjimo teise valdo, naudoja bei jomis disponuoja SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ (b. l. 14, 18-24).

Tarybų rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1986 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 165, minėtos patalpos buvo suteiktos S. I. Ž. Å¡eimai, gyv. (Duomenys neskelbtini), naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis (b. l. 70). Nustatyta, kad K. U., gim. (duomenys neskelbtini) motina J. S. (S. – U. – S. – Ž.) 1960 m. spalio 1 d. buvo sudariusi santuokÄ su S. Ž. (b. l. 97). A. U. yra K. U., gim. (duomenys neskelbtini), sutuoktinė (b. l. 100). E. U. ir K. U., gim. (duomenys neskelbtini), – Aleksandros ir K.

U. vaikai (b. l. 101). Bute (duomenys neskelbtini), atsakovai gyvena nuo 1961 m. (b. l. 92). Pagalbinėmis patalpos, esančiomis (duomenys neskelbtini) atsakovai naudojosi nuo 1986 m (b. l. 122). SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ atstovė 2012 m. vasario 1 d. nuvykusi patikrinti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), surašė patalpų patikrinimo aktÄ Nr. 4433, kuriame nurodė, kad patalpos yra rÅ«syje, užrakintos, buto Nr. 1 gyventoja paaiÅ¡kino, kad patalpa Nr. 1 skirta kaip pagalbinė patalpa butui Nr. 1, kurias yra privatizuotas, jokios kitos informacijos gyventoja neteikė (b. l. 10-11). 2012 m. rugsėjo 7 d.

K. U., gim. (duomenys neskelbtini), kreipėsi SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“, atsisakydamas negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) (b. l. 52). 2012 m. rugsėjo 12 d. tarp SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ ir K. U. pasiraÅ¡ytas patalpų perdavimo – priėmimo aktas Nr. 5.22-12/0562 (b. l. 53).              Civilinė atsakomybė atsiranda, neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos, kai dėl to kilo žala arba tai sudarė sÄ lygas žalai atsirasti ar padidėti, t.y. tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Byloje dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų, atsakovui nekyla prievolė atlyginti žalÄ . Bylose dėl žalos atlyginimo, naÅ¡ta pateikti įrodymus ir nurodyti aplinkybes, kurios sudarytų pagrindÄ teismui nustatyti bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimÄ , tenka ieÅ¡kovui (CPK 178 str.).

IeÅ¡kovui tokių įrodymų nepateikus ir atitinkamai nenurodžius jo reikalavimus patvirtinančių aplinkybių, jo reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti tenkinamas.IeÅ¡kovas reikalavimÄ priteisti žalÄ grindžia atsakovų neteisėtais veiksmais, nurodydamas, kad atsakovai be teisinio pagrindo naudojosi negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). Tačiau pastarÄ jį atsakovo teiginį paneigia byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Teismas nustatė, kad Tarybų rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1986 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 165, minėtos patalpos buvo suteiktos S. Ž.

Å¡eimai, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis (b. l. 70). IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų ir atsakovų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad atsakovai buvo S. Ž. Å¡eimos nariai (b. l. 92-101), kurie kartu faktiÅ¡kai gyveno (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir naudojosi jų Å¡eimai suteiktomis pagalbinėmis patalpomis Rudaminos g. 4-7, Vilniuje (b. l. 52, 53, 70, 121-122). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta teismas sprendžia, kad atsakovai pagalbinėmis patalpomis naudojosi turėdami tam teisėtÄ pagrindÄ â€“ Tarybų rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto leidimÄ .

IeÅ¡kovas neįrodė atsakovų veiksmų neteisėtumo sÄ lygos, bÅ«tinos civilinei atsakomybei kilti, todėl savaime yra pagrindas atmesti reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo kaip nepagrįstÄ .Nors ir konstatuota, kad nesant neteisėtų veiksmų savaime yra pagrindas reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo atmesti, teismas papildomai pasisako dėl teisinių santykių, naudojantis pagalbine patalpa, kvalifikavimo. Pagal teisinį reguliavimÄ , galiojusį (1986-1987 m.) suteikiant pagalbines patalpas S. Ž. Å¡eimai, valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutarties dalykas galėjo bÅ«ti tik atskiras butas arba kita izoliuota gyvenamoji patalpa, susidedanti iÅ¡ vieno ar kelių kambarių.

Negalėjo būti savarankiškas nuomos sutarties dalykas kambario dalis arba kambarys, susijęs su kitu kambariu bendru įėjimu, taip pat pagalbinės patalpos (Butų kodekso 53 straipsnis). Byloje nustatyta, kad atsakovų šeimai ginčo patalpos buvo suteiktos kaip pagalbinės patalpos (b. l. 70), kurios Butų kodekso 53 straipsnio prasme negalėjo būti savarankiškas patalpos nuomos sutarties dalykas. Taigi, pagal teisinio santykio metu galiojusias teisės normos, nebuvo reikalaujama sudaryti atskiros pagalbinių patalpų nuomos sutarties.

Kai pagalbinės patalpos yra suteikiamos naudotis tuo metu, kai jau yra sudaryta gyvenamųjų patalpų (buto) nuomos sutartis (Å¡iuo atveju ginčo, jog S. Ž. ir jo Å¡eimos nariai (atsakovai) nuomojosi butÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nekilo), teisiÅ¡kai tai kvalifikuotina kaip gyvenamosios patalpos nuomos sutarties papildymas susitarimu dėl pagalbinių patalpų naudojimosi. Byloje nebuvo pateiktas raÅ¡ytinis susitarimas dėl pagalbinių patalpų naudojimosi, tačiau raÅ¡ytinės sutarties nebuvimas nedaro tokio susitarimo negaliojančiu (1964 m.

Civilinio kodekso 43 ir 58 straipsniai). Nustačius, kad tarp pagalbinių patalpų savininko ir šių patalpų naudojo susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai, papildomai pasisakytina dėl teisinių santykių pobūdžio. 1986 m., kuomet atsakovams Tarybų rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1986 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 165 buvo suteiktos pagalbinės patalpos, nuomos santykius reguliavo 1964 m. Civilinio kodekso 29 (turto nuoma), 30 (gyvenamųjų patalpų nuoma) skirsniai ir Butų kodeksas.

Pagal Butų kodeksÄ butų fondÄ sudarė gyvenamieji namai, taip pat gyvenamosios patalpos kituose statiniuose (Butų kodekso 5 str.). Atitinkamai nuomos sutartys dalykas galėjo bÅ«ti tik gyvenamosios patalpos, priklausančios butų fondui, už kurias nuomininkas turėjo mokėti nuomos mokestį (Butų kodekso 56 straipsnis). Å iuo atveju, iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Tarybų rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1986 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 165 buvo iÅ¡brauktos iÅ¡ butų fondo (Butų kodekso 8 straipsnis) ir suteiktos naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis S. Ž.

šeimai. Išbraukus patalpas Rudaminos g. 4-7, Vilniuje iš buto fondo ir leidus S. Ž. šeimai jomis naudotis kaip pagalbinėmis (negyvenamosiomis) patalpomis, tarp šalių susiklostė ne gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai, reguliuojami 1964 m. Civilinio kodekso 30 skirsnio (gyvenamųjų patalpų nuoma) ir Butų kodekso nuostatų, bet kitokio pobūdžio teisiniai santykiai, reguliuojami 1964 m. Civilinio kodekso nuostatų. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų (b. l. 70, 34, 121), matyti, kad atsakovai Tarybų rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto leidimu neatlygintinai naudojosi pagalbinėmis patalpomis.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad neatlygintinas naudojimasis pagalbinėmis patalpomis, nepatenkančioms į 1964 m. Civilinio kodekso 30 skirsnio ir Butų kodekso reguliavimo sritį, turint Tarybų rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto leidimÄ , vertintinas kaip panaudos teisinis santykis (1964 m. Civilinio kodekso 366 straipsnis). 2012 m. rugsėjo 12 d. tarp SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ ir K. U. pasiraÅ¡ius pagalbinių patalpų perdavimo–priėmimo aktÄ Nr. 5.22-12/0562 (b. l. 74), panaudos teisiniai santykiai tarp Å¡alių nutrÅ«ko.Teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę turto nuomos teisiniai santykiai, reglamentuoti 1964 m.

Civilinio kodekso 29 skirsnio nuostatų (turto nuoma), kadangi tarp Å¡alių nebuvo susitarimo dėl nuomos teisinių santykių. Nuomos teisiniams santykiams kvalifikuoti yra bÅ«tinas susitarimo dėl nuomos mokesčio mokėjimo faktas. Neesant susitarimui dėl nuomos teisinių santykių, nėra ir pagrindo nuomos mokesčiui skaičiuoti. Taigi, nustačius, jog tarp ginčo Å¡alių buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai, atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad atsakovai yra skolingi už pagalbinių patalpų naudojimÄ si arba, kad ieÅ¡kovas negavo pajamų, kurias bÅ«tų gavęs, jeigu patalpos bÅ«tų iÅ¡nuomotos teisę į socialinį bÅ«stÄ turintiems asmenims, kadangi ieÅ¡kinyje nurodytų negautų pajamų gavimas negalėjo bÅ«ti iÅ¡ anksto numatytas ir jos nebÅ«tų gautos, nes jos buvo naudojamos teisėtai, t. y. turint leidimÄ jomis naudotis.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iÅ¡ tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos Å¡alis, reikÅ¡dama reikalavimÄ atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių.

Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, matyti, kad pagalbinės patalpos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn buvo perduotos 2002 m. gruodžio 30 d. perdavimo-priėmimo aktu Nr. 2098-01 (b. l. 6).

Tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovas ar turto savininkas (Vilniaus miesto savivaldybė) nuo patalpų perėmimo momento bÅ«tų ėmęsis veiksmų planuojant ar numatant galimas gauti pajamas iÅ¡ turimo turto. IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, matyti, kad iki 2012 m. vasario 1 d., kuomet buvo suraÅ¡ytas patalpų patikrinimo aktas Nr. 4433 (b. l. 10), ieÅ¡kovas nesikreipė į pagalbinių patalpų naudotojus (atsakovus) dėl patalpų perdavimo, taip pat nesiėmė jokių kitų veiksmų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad ieÅ¡kovas planavo pajamų gavimÄ ar tikėjosi jas gauti.

PrieÅ¡ingai, aukščiau paminėtos aplinkybės ir kitos byloje nustatytos aplinkybės, jog pagalbinės patalpos buvo faktiÅ¡kai nenaudojamos (laisvos), o ieÅ¡kovui pareikalavus grÄ Å¾inti, jos nedelsiant buvo perduotos ieÅ¡kovui (b. l. 74, 121), įrodo, kad ieÅ¡kovo įsivaizduojamos pajamos nebuvo gautos ne todėl, kad atsakovai naudojosi pagalbinėmis patalpomis, o todėl, kad ieÅ¡kovas (ar Vilniaus miesto savivaldybė) nebuvo suinteresuotas panaudoti turimÄ turtÄ pagal racionalaus, efektyvaus ir visuomenei naudingo valdymo principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo 2002 m. gegužės 23 d.

įstatymo Nr. IX-900 81 straipsnyje. Byloje nėra faktinių duomenų, kad ieÅ¡kovas iki 2012 m. vasario 1 d., kuomet buvo suraÅ¡ytas patalpų apžiÅ«ros aktas Nr. 4433 (b. l. 10), bÅ«tų domėjÄ sis pagalbinėmis patalpomis, reikalavęs atlaisvinti pagalbines patalpas, o atsakovai bÅ«tų atsisakę jas atlaisvinti, perduoti. IeÅ¡kovui pareikalavus grÄ Å¾inti, nors ir faktiÅ¡kai nenaudojamas patalpas, atsakovai jas nedelsiant grÄ Å¾ino (pasirašė perdavimo – priėmimo aktÄ ) (b. l. 52, 53).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovas patyrė nuostolių. Taip pat pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovas nepagrindė ir negautų pajamų dydžio. IeÅ¡kovas žalos dydžiui pagrįsti pateikė nuomos mokesčio apskaičiavimo lentelę, kurioje nurodytas nuomos mokestis, gautas vieno kvadratinio metro nuomos mokestį padauginus iÅ¡ nuomojamo ploto (b. l. 54-55) bei ieÅ¡kinyje nurodė, kad negautos pajamos sudaro negautÄ nuomos mokestį, kurį ieÅ¡kovas bÅ«tų gavęs, jeigu patalpos bÅ«tų iÅ¡nuomotos teisę į socialinį bÅ«stÄ turtintiems asmenims.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė papildomai nurodė teisės aktus, nustatančius gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkÄ , kurių pagrindu nustatė nuomos mokesčio dydį (b. l. 120). Tačiau ieÅ¡kovo atstovė nepagrindė, kodėl rėmėsi nuomos mokesčio apskaičiavimo metodika, kuri taikoma socialinio bÅ«sto (gyvenamųjų patalpų) nuomos mokesčio dydžiui apskaičiuoti. Juk minėtos pagalbinės patalpos dar 1986 m. birželio 25 d. Tarybų rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 165 buvo iÅ¡brauktos iÅ¡ gyvenamo butų fondo (b. l. 70).

Pagal VÄ® „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä patalpų, esančių Rudaminos g. 4-7, Vilniuje, paskirtis – negyvenamoji (b. l. 6). Teisę į socialinį bÅ«stÄ turintiems asmenims gali bÅ«ti iÅ¡nuomotos tik tinkamos gyventi gyvenamosios patalpos (Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡nuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 str. 8 d.). Taigi, ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės nurodė tikėtinas pajamas, kurias bÅ«tų gavęs, tačiau iÅ¡ esmės nepagrindė tokių pajamų gavimo realumo.

IeÅ¡kovui nuostolius grindžiant tik tikėtinomis pajamomis ir nenurodžius jų apskaičiavimo pagrįstos metodikos bei nepateikus jokių kitų duomenų, patvirtinančių pajamų realumÄ (pvz., duomenų, jog panaÅ¡aus dydžio nuomos mokestis yra mokamas už panaÅ¡ias pagalbines patalpas ir pan.), teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovo negautas pajamas sudaro bÅ«tent tokia suma ir, kad ieÅ¡kovas Å¡iÄ sumÄ realiai bÅ«tų gavęs. Atmetus ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, atmestinas ir iÅ¡vestinis ieÅ¡kovo reikalavimas dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo.

Kiti Å¡alių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikÅ¡mės teisingam ginčo iÅ¡sprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.Atmetus ieÅ¡kinį, atsakovo K. U., gim. (duomenys neskelbtini), praÅ¡ymu (b. l. 123), iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovams priteistinos 24,40 Lt iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimo (atlyginimas notarams, b. l. 69, 70, 93-97, 100) (CPK 93 str. 1 d.). IeÅ¡kinį atmetus, bylinėjimosi iÅ¡laidos (žyminis mokestis, procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos) iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ nepriteisiamos, kadangi ieÅ¡kovas yra atleistas nuo jų mokėjimo valstybei (CPK 96 str. 2 d., 83 str. 1 d. 5 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kovo SÄ® “Vilniaus miesto bÅ«stas” ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“, į. k. 124568293, atsakovo K. U., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 24,40 Lt (dvideÅ¡imt keturis litus 40 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.              Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto 3-iÄ jį apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                               Žilvinas Terebeiza