2019-09-18 Nr. DBT-150-2-19-3-00754-2019-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-62/2019

Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00754-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2019 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Marijampolės apylinkės teismo prašymą išspręsti ginčo pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, S. V., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. E. S., dėl Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos, Tauragės apskrities viršininko administracijos sprendimų panaikinimo, pareiškimo pripažinimo niekiniu, atidalijimo iš bendrosios nuosavybės rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

ieškovas R. S. ieškiniu teismo prašo:

1. pripažinti Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1995 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 9‑71-4433, Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1995 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 9-72-4434, Tauragės apskrities viršininko administracijos 2000 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 94-13262 bei Tauragės apskrities viršininko administracijos 2000 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 94-13263 negaliojančiais dalyje dėl ieškovui R. S. ir atsakovei S. V. nuosavybės teisėmis atkurtų žemės sklypų dalių;

2. pripažinti, kad 1992 m. kovo 14 d. V. E. S. pareiškimas dėl palikimo atsisakymo yra niekinis nuo jo sudarymo dienos;

3. pripažinti, kad ieškovui R. S. bei atsakovei S. V. nuosavybės teisės į išlikusią senelės B. S. žemę buvo atkurtos lygiomis dalimis kiekvienam ir nustatyti, kad ieškovas R. S. ir S. V. bendrosios nuosavybės teisėmis po 1/2 dalį valdo šį turtą:

3.1. 6,550 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini);

3.2. 5,040 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypą, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini);

3.3. 0,750 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini);

3.4. 22,120 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini);

3.5. 25,00 ha ploto miškų ūkio žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini);

4. atidalinti ieškovui R. S. ir atsakovei S. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą:

4.1. ieškovui R. S. asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti 25,00 ha ploto miškų ūkio žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini);

4.2. atsakovei S. V. asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti: 6,550 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 5,040 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 0,750 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 22,120 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini);

5. ieškovo R. S. naudai iš atsakovės S. V. priteisti piniginę kompensaciją 3 770 EUR.

Ieškinyje nurodoma, kad po B. S. mirties, jos anūkai R. S., S. V. ir V. E. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų, įgijo teisę prašyti atkurti jiems nuosavybės teisę į B. S. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą. 1992 m. kovo 14 d. R. S., S. V. ir V. E. S. sudarė susitarimą, kuriuo susitarė, kad pretenduoja į B. S. turėtą žemę ir kiekvienam atiteks po 15,82 ha žemės. 1992 m. kovo 14 d. V. E. S. Jurbarko rajono Eržvilko agrarinės reformos komisijai pateikė vienašalį pareiškimą, kuriuo pareiškė atsisakantis palikimo – 15,82 ha žemės dalies, priklausiusios B.

S., S. V. naudai. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad apie tokį vienašalį pareiškimą jam nebuvo žinoma, be to, po B. S. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo kreiptasi nebuvo. Ir nors ieškovas manė, kad B. S. žemė buvo padalinta visiems po lygiai, taip kaip buvo sutarta 1992 m. kovo 14 d. susitarimu, ginčijamais Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1995 m. gruodžio 8 d. sprendimais Nr. 9-71-4433 ir Nr. 9-72-4434 atitinkamai buvo nuspręsta: S. V. grąžinti natūra 0,11 ha žemės bei 16,56 ha mišku apaugusios žemės, nurodant, kad nuosavybės teisė į likusius 22,97 ha žemės bus atstatyta vėliau, o R.

S. grąžinti natūra 0,10 ha žemės bei 8,23 ha mišku apaugusios žemės, nurodant, kad nuosavybės teisė į likusius 11,49 ha žemės bus atstatyta vėliau. Ginčijamais Tauragės apskrities viršininko administracijos 2000 m. spalio 23 d. sprendimais Nr. 94-13262 ir Nr. 94-13263 atitinkamai S. V. buvo atkurta nuosavybė į likusius 22,97 ha žemės, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su R. S., kuriam atitenka 11,49 ha žemės, ir R. S. buvo atkurta nuosavybės teisė į likusius 11,49 ha žemės, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su S. V., kuriai atitenka 22,97 ha žemės. Ieškovo teigimu nei Respublikos miškų ūkio ministerijos 1995 m. gruodžio 8 d. sprendimas Nr. 9-72-4434, nei Tauragės apskrities viršininko administracijos 2000 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. 94-13263 jam įteiktas nebuvo.

Ieškovas nurodo, kad tik 2019 m., atsiradus poreikiui įgyvendinti savo nuosavybės teisę į turimus žemės sklypus, jis kreipėsi į S. V. su prašymu (pasiūlymu) dėl jiems kaip bendraturčiams priklausančio turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir tik tada ieškovui tapo žinoma, kad S. V. buvo atkurta ne tik jos, bet ir V. E. S. turėjusi atitekti žemės dalis, todėl nuosavybės teisės ieškovui ir S. V. buvo atkurtos skirtingomis dalimis. Ieškovas savo ieškinį grindžia visų pirma tuo, kad V. E. S. 1992 m. kovo 14 d.

Jurbarko rajono Eržvilko agrarinės reformos komisijai pateiktas vienašalis pareiškimas dėl palikimo – 15,82 ha žemės dalies – atsisakymo yra niekinis, nes V. E. S. prašymo dėl nuosavybės teisės atkūrimo neteikė, tai reiškia – teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neįgyvendino savo nuosavybės teisės į išlikusį turtą, be to, tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos įstatymas Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų išvis nenumatė galimybės atsisakyti savo teisės į nuosavybės teisės atkūrimą kito asmens naudai.

Ieškovas taip pat nurodo, kad B. S. iki mirties nevaldė žemės nuosavybės teisėmis, todėl todėl jos įpėdiniai negalėjo šios žemės paveldėti ir V. E. S. negalėjo pareikšti atsisakantis palikimo – 15,82 ha žemės dalies, nes toks palikimas neegzistavo ir negalėjo būti perleidžiamas kitam asmeniui. Pripažinus sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ieškovui ir atsakovei iš dalies negaliojančiais, ieškovas prašo teismo pripažinti, kad ieškovui ir atsakovei nuosavybės teisės į išlikusią B. S. žemę buvo atkurta lygiomis dalimis.

Bei remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsniu būtų atidalinta ieškovui R. S. ir atsakovei S. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas.

Marijampolės apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodo, kad ieškovas prašo panaikinti viešojo administravimo subjektų priimtus aktus ir atidalinti jam ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl dalis reikalavimų nagrinėjamoje byloje teismingi administraciniam teismui, o kita dalis bendrosios kompetencijos teismui. Atsižvelgiant į tai, teismui kilo abejonė, dėl nagrinėjamo ginčo rūšinio teismingumo.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje yra keliami skirtingos teisinės prigimties reikalavimai. Ieškovo reikalavimai panaikinti Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos ir Tauragės apskrities viršininko administracijos sprendimus bei reikalavimai pripažinti, kad ieškovui bei atsakovei nuosavybės teisė į išlikusią žemę buvo atkurta lygiomis dalimis kiekvienam yra susiję su su nuosavybės teisių į atitinkamus žemės sklypus atkūrimu bei atkūrimo proceso procedūromis. Specialiosios teisėjų kolegijos formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tokie reikalavimai yra administracinio teisinio pobūdžio. Šių procedūrų vykdymas bei atitinkamų aktų priėmimas yra reglamentuojamas specialiųjų teisės aktų, ir yra susijęs su viešojo administravimo subjektų veikla viešojo administravimo srityje. Tokie reikalavimai, kaip minėta, yra laikytini kylančiais iš administracinių teisinių santykių ir yra priskirtini administracinio teismo kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai) (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. vasario vario 13 d. nutartį teismingumo byloje T-15/2019, 2017 m. kovo 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-39/2017; 2015 m. birželio 10 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-69/2015; 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-109/2015 ir šiose nutartyse nurodytą praktiką). Kiti ieškinio reikalavimai – dėl pareiškimo dėl palikimo atsisakymo pripažinimo niekiniu, pripažinimo, kad ieškovui ir atsakovei nuosavybė atkurta lygiomis dalimis, ir ieškovui bei atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto atidalijimo – yra civilinio teisinio pobūdžio. Tačiau Specialioji teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje vyraujančiais (dominuojančiais) laiko administracinius teisinius santykius, kurie ir lemia ginčo priskirtinumą administracinių teismų kompetencijai.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme.

Bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, S. V., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. E. S., dėl Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos, Tauragės apskrities viršininko administracijos sprendimų panaikinimo, pareiškimo pripažinimo niekiniu, atidalijimo iš bendrosios nuosavybės perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys