Legislator Case Law & Legislation
87390797-70ff-4e43-94ee-8c6b1cdacd0d AI generated

87390797-70ff-4e43-94ee-8c6b1cdacd0d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 87390797-70ff-4e43-94ee-8c6b1cdacd0d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-3243-643/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01820-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

87390797-70ff-4e43-94ee-8c6b1cdacd0d · Vilniaus apygardos administracinis teismas: PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kameroje Nr. 110 kalinamų asmenų LukiÅ¡kių TI-K administracija neveda į sporto salę, bibliotekÄ , koplyčiÄ , kameroje taip pat nėra kabelinės televizijos. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad kameroje ventiliacija buvo tik tuomet, kai buvo atidarytas langas. Nuo tokios ventiliacijos jam perpÅ«tė gerklę, todėl jÄ skaudėjo. Nurodo, kad grįžęs į Vilniaus pataisos namus pajuto LukiÅ¡kių TI-K kalinimo sÄ lygų pasekmes, jam skaudėjo žarnynÄ , galvÄ , gerklę, lankėsi pas gydytojus, vartojo iÅ¡raÅ¡ytus vaistus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-3243-643/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01820-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas S. V. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–6), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 525 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodo, kad 2018 m. gegužės 23–24 dienomis buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K karantino kameroje Nr. 110, kuri neatitinka teisės aktų reikalavimų. PareiÅ¡kėjo teigimu, kameros Nr. 110 bendras plotas apie 7 kv. m, joje yra dvi dviejų aukÅ¡tų lovos, kurios užima apie 3,5 kv. m, stalas su dviem kėdėmis užima apie 0,5 kv. m, sanitarinis mazgas su sienele ir kriaukle užima apie 1,5 kv. m, todėl nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis 3,6 kv. m ploto reikalavimas, nes be pareiÅ¡kėjo, kameroje buvo dar vienas žmogus.

Buvo suvaržytas pareiÅ¡kėjo judėjimas. Nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nes atliekant gamtinius reikalus buvo stebimas pareigÅ«no, per duryse esantį langelį. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis jautėsi nejaukiai, buvo pažeminta jo garbė ir orumas. Nurodo, kad kameroje buvo nemalonus sanitarinio mazgo kvapas, nors langas buvo atidarytas. Drabužiai prisigėrė Å¡io kvapo. Dėl tokių kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas teigia patyręs stresÄ , nervinę įtampÄ , emocinį diskomfortÄ , jam pablogėjo bendravimo galimybės, sutriko miegas, prasidėjo vidinių organų skausmai.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad prieÅ¡ atvežant jį į LukiÅ¡kių TI-K, jam buvo atlikta operacija. PareiÅ¡kėjas priduria, kad dėl atsakovės atstovo pažeidimų patyrė itin neigiamas emocijas, iÅ¡gyvenimus, kurie galėjo sustiprinti ne itin gerÄ pareiÅ¡kėjo emocinę bÅ«klę. Nurodo, kad dėl sveikatos pasekmių kreipėsi į Vilniaus pataisos namų medicinos dalinį. Mano, kad dėl nurodytų aplinkybių jam kilo neturtinė žala, kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 127–132).

Nurodo, kad 2010 m. gegužės 11 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Nurodo, kad iÅ¡ pateiktų duomenų apie pareiÅ¡kėjo judėjimÄ matyti, jog visu ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus. Nurodo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnyje yra nurodytas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas. To palies skirsnio 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lovos matmenys apie 1,33 kv. m, stalo matmenys apie 0,3 kv. m, taburetės matmenys apie 0.07 kv. m, sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,56 kv. m. Atsakovės atstovo teigimu, pareiÅ¡kėjo pateiktas kameros eskizas yra schematiÅ¡ko pobÅ«džio, jame nėra nurodytas brėžinio mastelis, nenurodomi kamerų bei jose esančių baldų matmenys bei tarpusavio proporcijos, nepateikiami iÅ¡matavimai, todėl toks eskizas negali bÅ«ti vertinamas, kaip įrodymas, patvirtinantis nepakankamÄ plotÄ gyvenamojoje kameroje.

Atsakovės atstovas priduria, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamų laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudojantis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. PaaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardindamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Paaiškina, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Nurodo, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių III skyriuje reglamentuotas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas, tačiau šiose taisyklėse nenustatyta, kad kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.

Nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge yra įrengtas šalto vandens tiekimo sistema ir tualetas. Nurodo, jog tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.

PaaiÅ¡kina, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ yra iÅ¡duodami į kameras. Taip pat, į kameras iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui bei universalus valiklis, tinkantis ir indams plauti. Už administracijos reikalavimų nevykdymų yra skiriamos nuobaudos.

Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. LukiÅ¡kių TI-K teigimu, pareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nekonkretizuoti. Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K nėra įregistruota pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų ar skundų dėl laikymo sÄ lygų. LukiÅ¡kių TI-K mano, kad pareiÅ¡kėjo skunde minimi trÅ«kumai ir kilę neigiami iÅ¡gyvenimai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, o patirti nepatogumai labiau sietini su jo paties elgesiu, kuris lėmė pareiÅ¡kėjo patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ .

PareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstyti argumentai nepatvirtina privalomų deliktinei atsakomybei kilti sÄ lygų, t. y. nėra nustatyta LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas. 2018 m. birželio 26 d. gautas pareiÅ¡kėjo atsikirtimas į atsakovo atsiliepimÄ , kuriame pareiÅ¡kėjas dar kartÄ nurodo, kad kameroje Nr. 110 buvo pažeistas 3,6 kv. m ploto reikalavimas kiekvienam kalinam asmeniui kameroje (b. l. 143–145). PareiÅ¡kėjas nesutinka su atsakovo argumentais, kuriais nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamų laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes kalinamiems asmenims pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka ir kt.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kameroje Nr. 110 kalinamų asmenų LukiÅ¡kių TI-K administracija neveda į sporto salę, bibliotekÄ , koplyčiÄ , kameroje taip pat nėra kabelinės televizijos. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad kameroje ventiliacija buvo tik tuomet, kai buvo atidarytas langas. Nuo tokios ventiliacijos jam perpÅ«tė gerklę, todėl jÄ skaudėjo. Nurodo, kad grįžęs į Vilniaus pataisos namus pajuto LukiÅ¡kių TI-K kalinimo sÄ lygų pasekmes, jam skaudėjo žarnynÄ , galvÄ , gerklę, lankėsi pas gydytojus, vartojo iÅ¡raÅ¡ytus vaistus.

Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. gegužės 24 d. Dėl valstybės pareigos atlyginti žalÄ VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Â CK 6.246–6.249 straipsniuose:

žalÄ , neteisėtÄ veikÄ ar neveikimÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų LukiÅ¡kių TI-K gyvenimo sÄ lygų ir dėl to patirtų sukrėtimų, todėl Å¡ioje byloje taip pat aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Å ioje byloje taip pat aktuali Konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad bÅ«tų gerbiamas jo privatus ir Å¡eimos gyvenimas <...>, bei Konvencijos 8 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi Å¡iomis teisėmis, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus <...>. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Å¡is ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformulavo taisyklę, nustatančiÄ , jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013).

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto Ginčo laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 papunktis, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sÄ lygas nustatančiame akte nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Å ios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiÅ¡kinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirÄ ploto apskaičiavimo metodologijÄ ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iÅ¡ bendro ploto iÅ¡skaičiuoti sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017).

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nurodoma, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ . Å iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad į sanitarinį mazgÄ , skaičiuojant plotÄ , atsižvelgiama tokiu atveju, kai pripažįstamas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-252/2017 ir kt.). IÅ¡ atsiliepime į skundÄ ir Suimtojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (b. l. 127, 133–136) nurodytų duomenų apie pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį, kartu su juo kameroje buvusių asmenų skaičių ir kameros plotÄ , matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo kameroje:

Nr. 110. PareiÅ¡kėjas 2018 m. gegužės 23 d. atvyko iÅ¡ Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 110 (plotas 7,28 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2018 m. gegužės 24 d. pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko į Vilniaus pataisos namus. Taigi, iÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. gegužės 24 d., t. y. vienÄ parÄ . Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpį ir kamerÄ , kurioje buvo pareiÅ¡kėjas, jos plotÄ , bei joje buvusių asmenų skaičių.

Kaip matyti iÅ¡ pateiktų duomenų, pareiÅ¡kėjas visÄ vienÄ parÄ buvo laikomas nepažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimo (pareiÅ¡kėjui kameroje teko 3,64 kv. m). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų, todėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti argumentai, kad jis LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas kameroje pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus, atmestini kaip nepagrįsti.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) III skirsnyje yra nurodytas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas. To palies skirsnio 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). PareiÅ¡kėjas su skundu pateikė kameros Nr. 110 schemÄ (b. l. 6).

Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo pateiktÄ schemÄ , darytina iÅ¡vada, kad kamera Nr. 110 atitiko Eksploatavimo taisyklių 14.6 punkte įtvirtintÄ reikalavimÄ , kad joje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, t. y. kameroje kalėjo du asmenys ir joje buvo dvi lovos, stalas ir taburetės. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas pateikė savo apskaičiavimus dėl kameroje esančių baldų ir sanitarinio mazgo užimamo ploto bei nurodo, kad nebuvo užtikrintas jo laisvo judėjimo kameroje plotas, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas 3,6 kv. m vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimas ir į tai, kad teisės aktai nereglamentuoja kamerose kalinamų asmenų laisvo judėjimo ploto, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo argumentai, jog buvo pažeistas jo laisvo judėjimo kameroje plotas, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl privatumo neužtikrinimo ir galimai netinkamo pareigÅ«nų elgesio PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ to, jog kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, todėl jautėsi nejaukiai, buvo pažeminta jo garbė ir orumas. Naudojantis tualetu buvo stebimas prižiÅ«rėtojų ir kitų asmenų. Kaip jau nustatyta, ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K kameroje Nr. 110 praleido vienÄ parÄ su kitu asmeniu. Pagal EŽTT praktikÄ , nacionalinės institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ .

EŽTT yra konstatavęs, jog tais atvejais, kai kameroje yra laikomas daugiau negu vienas asmuo, gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimÄ byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.), 81, 82, 90 p.). Atsižvelgiant į nurodytÄ EŽTT praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad tuo atveju, kai suimtasis kameroje yra laikomas vienas, sanitarinės zonos atskyrimas tik iÅ¡ dalies (t. y. užuolaida), yra priimtinas ir užtikrina suimtiesiems reikiamÄ privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais.

Pažymėtina, kad vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sÄ lygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ byloje Szafrański prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 17249/12)) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3408-261/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018). LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. birželio mėn. praneÅ¡ime „Dėl S. V.“ (b. l. 139–140) nurodoma, kad kameroje, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas įrengti sanitarinio mazgo kabinÄ nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara.

Gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sÄ lygas asmens privatumui užtikrinti 2017 m. įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei atsakovo atsiliepime, nei LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. birželio mėn. praneÅ¡ime nenurodoma, kad kameroje Nr. 110 buvo užuolaida. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimÄ ir faktinius bylos duomenis, S. V. kalinimo sÄ lygas, daro iÅ¡vadÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam bÅ«tų užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

Teismo vertinimu, sanitarinio mazgo nuo kameros atskyrimas 1,5 m pertvara, užuolaidų įrengimas ir neužtikrinimas galimybės naudotis tualetu atskiroje patalpoje nėra tinkamas sanitarinių mazgų įrengimas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu vienÄ parÄ (2018 m. gegužės 23 d.) nebuvo užtikrinta teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais ir tai turėjo įtakos jo kalinimo sÄ lygų bloginimui. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas vienÄ parÄ buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kameroje, neužtikrinant pareiÅ¡kėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 8 straipsnį, sÄ lygomis.

Kaip atsiliepime nurodė atsakovės atstovas, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigÅ«nų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime nurodė, jog LukiÅ¡kių TI-K nėra įregistruota pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų ar skundų dėl laikymo sÄ lygų (b. l. 132).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas pareiÅ¡kėjo pretenzijas dėl pareigÅ«nų netinkamo elgesio laiko neįrodytas, todėl jų nevertina, apibrėždamas padarytos žalos dydį. Dėl ventiliacijos PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ to, jog kameroje buvo nemalonus sanitarinio mazgo kvapas. Nurodo, kad drabužiai prisigėrė Å¡io nemalonaus kvapo. Dėl tokių kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas teigia patyręs stresÄ , nervinę įtampÄ , emocinį diskomfortÄ , jam pablogėjo bendravimo galimybės, sutriko miegas, prasidėjo vidinių organų skausmai.

Ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus bei sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ nustatė 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015, Higienos norma). Pagal HN 134:2015 17 punktÄ , laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus (b. l. 131). LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. birželio mėn. praneÅ¡ime „Dėl S. V. skundo“ nurodoma, kad kamerų langai ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui (b. l. 140). Atkreipia dėmesį, kad tinkamai vėdinant gyvenamosiose kamerose yra iÅ¡vengiama nemalonaus kvapo. Atsakovo atsiliepime akcentuojama, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji.

Reikalingas inventorius (t. y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ yra iÅ¡duodami į kameras. Taip pat, į kameras iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui bei universalus valiklis, tinkantis ir indams plauti. Už administracijos reikalavimų nevykdymų yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais (b. l. 129–130). Kaip jau minėta, atsakovės atstovo atsiliepime nurodoma, kad LukiÅ¡kių TI-K nėra įregistruota pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų, pareiÅ¡kimų ar skundų dėl laikymo sÄ lygų (b. l. 132).

Nagrinėjamu atveju akcentuotina, jog pareiÅ¡kėjas nenurodė, kad langai kameroje (Nr. 110), kurioje jis kalėjo buvo netinkami vėdinimui, prieÅ¡ingai, jo 2018 m. birželio 26 d. teisme gautuose atsikirtimuose nurodoma, kad kameroje ventiliacija buvo tik atidarius langus, be to jis nesikreipė į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl karantino kameros iÅ¡valymo ar dezinfekavimo, todėl atsakovės atstovas nežinodamas apie pareiÅ¡kėjo patiriamus nepatogumus, negalėjo jų ir paÅ¡alinti. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo teiginys, kad kameroje nebuvo ventiliacijos ir buvo nemalonus kvapas, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo pažeidimÄ , nes pareiÅ¡kėjas neįrodė LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų Å¡iuo pagrindu.

Dėl sveikatos sutrikdymo PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ to, kad dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, jis patyrė stresÄ , nervinę įtampÄ , jam sutriko miegas ir prasidėjo vidinių organų skausmai. Nurodo, kad dėl sveikatos pasekmių kreipėsi į Vilniaus pataisos namų medicinos dalinį. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas jau nuo 2012 metų skundžiasi pilvo organų skausmais. 2018 m. gegužės 24 d. jis iÅ¡vyko iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K ir lankėsi pas Vilniaus pataisos namų Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos gydytojus dėl pooperacinio gydymo tęsimo ir iÅ¡liekančių pilvo organų skausmų.

Pats pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad dėl atsakovės atstovo pažeidimų patyrė itin neigiamas emocijas, iÅ¡gyvenimus, kurie galėjo sustiprinti ne itin gerÄ pareiÅ¡kėjo emocinę bÅ«klę (b. l. 3). PareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K atvyko praėjus 5 dienoms po operacijos. Pažymėtina, jog Å¡ioje byloje teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas vienÄ parÄ buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kameroje, neužtikrinant pareiÅ¡kėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 8 straipsnį, sÄ lygomis.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, į byloje esančiÄ pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijos (duomenys neskelbtini) kopijÄ ir joje užfiksuotus pareiÅ¡kėjo nusiskundimus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ byloje esančių duomenų nematyti, jog bÅ«tent dėl vienos paros privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu LukiÅ¡kių TI-K, pareiÅ¡kėjui sutriko miegas ir prasidėjo pilvo organų skausmai. Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/102)). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumÄ , įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis patyrė stresÄ , nervinę įtampÄ , emocinį diskomfortÄ , buvo pažeminta jo garbė ir orumas, jam pablogėjo bendravimo galimybės. Pažymėtina, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-504-756/2017).

Todėl teismų praktikoje tam tikrais atvejais nežymÅ«s kalinimo sÄ lygų pažeidimai neilgÄ laiko tarpÄ , netęstinių pažeidimų atveju, nelaikytini intensyviais, galinčiais sukelti pareiÅ¡kėjui žymių neigiamų pasekmių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-750-261/2017). Vertindamas pareiÅ¡kėjo argumentÄ dėl piniginės kompensacijos priteisimo, teismas pažymi, kad neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali bÅ«ti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra laikomas savarankiÅ¡ku pažeistų teisių gynimo bÅ«du.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, konstatavo, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ ). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das, o tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ ). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017; 2016 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2511-662/2016 ir kt.).

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, į Å¡ios bylos individualias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjo patirti neigiamo pobÅ«džio iÅ¡gyvenimai, nepatogumai nebuvo tokio intensyvumo, jog bÅ«tų pagrindas juos įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, teismas konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kameroje, neužtikrinant pareiÅ¡kėjo privatumo teisės naudojantis sanitariniu mazgu. Teisės pažeidimas truko neilgÄ laikÄ â€“ vienÄ parÄ .

Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas nesikreipė į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su skundais dėl netinkamų laikymo sÄ lygų. Taip pat konstatuota, jog pareiÅ¡kėjas neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp jo nurodytų sveikatos sutrikimų ir laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų. Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo teisė buvo pažeista dėl sÄ moningo LukiÅ¡kių TI-K elgesio pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. Teismas, įvertinęs nustatyto pažeidimo pobÅ«dį, jo trukmę, pasekmes ir kitas nustatytas reikÅ¡mingas aplinkybes, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteisiamas ir apsiribojama jo teisės į privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisės pažeidimÄ .

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. A261-3555/2011). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132–133 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo S. V. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad 2018 m. gegužės 23 d. buvo pažeista pareiÅ¡kėjo S. V. teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. PareiÅ¡kėjo S. V. reikalavimÄ priteisti 525 Eur (penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis eurus) neturtinei žalai atlyginti atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Margarita Stambrauskaitė