8738abc4-e9f4-4eb7-b38e-1c101d23b128 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismoPirmos instancijos teismo teisėjas                          Civilinė byla Nr. 2A-579-252/2016             Dainius Strautininkas                                                              Teisminio proceso Nr. 2-15-3-01136-2015-0                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                                           3.3.1.14.; 3.3.1.21.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 5 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Nijolės Danguolės Smetonienės, kolegijos teisėjų: Eigirdo Činkos, Birutės Jonaitienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ ieÅ¡kovo A. J. apeliacinį skundÄ dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

J. ieÅ¡kinį atsakovei E. Č. dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Nurodė, kad atsakovės veiksmai sukėlė ieÅ¡kovui ilgametę traumÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinius negalavimus, psichologinius sukrėtimus dėl sugadintų santykių su dukra K. J., draudimo su ja bendrauti. Atsakovė trukdė bendrauti su dukra, slepia dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ , telefono numerį, nedėjo jokių pastangų, kad ieÅ¡kovas kaip tėvas galėtų prisidėti prie dukros auklėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Biržų rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 6,61 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Nustatė, jog Biržų rajono apylinkės teismo 2003-02-21 sprendimu nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, šalių dukros K. J. gyvenamoji vieta nustatyta su motina E. J., kuri įsipareigojo leisti A. J. bendrauti su dukra, jam pareiškus pageidavimus. Taip pat priteistas išlaikymas iš A.

J. dukrai K. po 1 MGL kas mėnesį nuo 2003-01-06 iki vaiko pilnametystės, padalintas santuokoje įgytas turtas. IeÅ¡kovo galimybė matytis su dukra yra apribota tuo, kad jis Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. IeÅ¡kovas su dukra nebendravo ilgÄ laiko tarpÄ , jų tėvo ir dukros ryÅ¡ys yra nutrÅ«kęs. Biržų VTAS iÅ¡siaiÅ¡kino, jog atsakovė manė, kad ieÅ¡kovo bendravimas su dukra įkalinimo įstaigoje bÅ«tų neigiamai paveikęs mažamečio vaiko psichikÄ ir dvasinę pusiausvyrÄ .

Biržų VTAS vertinimu motina (atsakovė) nesistengė užtikrinti bent minimalaus dukros bendravimo su tėvu (ieÅ¡kovu), tačiau ir tėvas nerodė iniciatyvos bendrauti su vaiku. Tėvo ir dukros ryÅ¡iams atkurti reikalinga abiejų tėvų iniciatyvos, pastangų bei geranoriÅ¡ko bendravimo. Taip pat aukščiau minėtoje pažymoje nurodoma, kad perdavus ieÅ¡kovo dukrai praÅ¡ymÄ atnaujinti ryÅ¡ius ir vykti į pasimatymÄ su tėvu, K. J. kategoriÅ¡kai atsisakė vykti į pasimatymÄ , pokalbio su K.

J. metu buvo akivaizdu, jog ji turi savo nuomonę ir nori sprendimus priimti pati, jos paaiÅ¡kinime nurodoma, kad „su tėčiu bendrauti noro neturiu ir niekas to neįtakoja“.Tai, kad ieÅ¡kovo liga ar emociniai pergyvenimai, sukrėtimai yra sÄ lygoti atsakovės veiksmais byloje įrodymų nėra. IÅ¡ Kauno apygardos teismo 2015-09-15 sprendimo Nr. I-2806-422/2015, nustatė, kad A. J. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Nurodė, kad jis 2012-04-19 iki 2013-10-19 buvo kalinamas (duomenys neskelbtini) kamerose, kurių plotas 8 kv.m., buvo laikomas su 5-6 asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma buvo žymiai pažeista, todėl patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , pablogėjo sveikata, socialiniai įgÅ«džiai, tačiau nenurodė, kad ieÅ¡kovo sveikata pablogėjo ir dėl nutrÅ«kusio jo ryÅ¡io su dukra. Sprendimu A. J. buvo priteistas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Ä® Biržų rajono apylinkės teismÄ ieÅ¡kovas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi 2015-11-13, t.y. praėjus trumpam laiko tarpui (vienam mėnesiui ir trylikai dienų) po sprendimo įsiteisėjimo. IÅ¡ Å¡ių nustatytų aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovas pergyvenimus, emocinius sukrėtimus patyrė dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, o dėl nutrÅ«kusio ieÅ¡kovo ryÅ¡io su dukra yra atsakingi tiek ieÅ¡kovas tiek atsakovė, todėl teismas ieÅ¡kinį atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Nurodo, jog teismas nepagrįstai visÄ dėmesį skyrė atsakovei, nors tam nėra jokio pagrindo, kadangi ji nepateikė jokių procesinių dokumentų.

Tokiu atveju laikytina, jog atsakovė sutinka su ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytais argumentais, tačiau teismas ieÅ¡kinio netenkino, neatsižvelgė į tai, jog ieÅ¡kovas jau 12 metų nemato savo dukros dėl atsakovės kaltės. Atsakovė reikalauja iÅ¡ ieÅ¡kovo dukros iÅ¡laikymo per antstolę, nors jo dukra yra viskuo aprÅ«pinta, ji gauna tam tikras iÅ¡mokas iÅ¡ valstybės fondo. Teismas ne tik kad neobjektyviai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , bet ir įtraukė į bylÄ nesusijusį faktÄ â€“ Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimÄ , tuo pažeidė ATPK 96 str. 4 d.

Mano, kad teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ jo 6,61 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, netinkamai pritaikė CPK 96 str. Mano, jog teismas yra Å¡aliÅ¡kas, nes neiÅ¡sprendė jo pareikÅ¡tų reikalavimų, nemotyvavo, neatkÅ«rė teisinės taikos tarp ginčo Å¡alių. Teismas privalėjo vadovautis CPK 3 str., 6 str. nuostatomis. Be to, teismas nenurodė fakto, kad K. J. yra nuteikinėjama prieÅ¡ apeliantÄ , nes ji 2015-07-23 paaiÅ¡kinime parašė „su tėčiu bendrauti nėra noro (pažymėtina) ir niekas to neįtakoja“.

Teismas turėjo vadovautis CK 6.250 str. Apeliantas nematė vaiko 12 metų, nežinojo kaip vaikas auga, ar serga, todėl turėjo dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ . Visa tai yra pagrįsta gydytojo bei psichologinės tarnybos pažymomis. Jeigu dėl apelianto sveikatos kilo kokių tai neaiÅ¡kumų – teismas galėjo iÅ¡sireikalauti papildomos medžiagos. Nesutinka su teismo argumentu, jog ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų dėl neturtinės žalos padarymo. Teismas neobjektyviai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , nesivadovavo CPK 6 str., 177 str., 199 str., nenuosekliai dėstė įrodymus, neatskleidė jų tarpusavio ryÅ¡io.Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Byloje nustatyta, kad Biržų rajono apylinkės teismas 2003 m. vasario 21 d. sprendimu nutraukė santuokÄ sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės. Teismas dukros K.

J. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su motina E. J., kuri įsipareigojo leisti A. J. bendrauti su dukra, jam pareiÅ¡kus pageidavimus. IeÅ¡kovas Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir jo ryÅ¡ys su dukra K. J. yra nutrÅ«kęs, jie nebendravo ilgÄ laiko tarpÄ . IeÅ¡kovo nuomone, atsakovė E. J. padarė jam 12 000 Eur neturtinės žalos, kadangi trukdo jam bendrauti su dukra, nuteikinėja jÄ prieÅ¡ jį, slepia gyvenamÄ jÄ vietÄ .Apeliantas skundžia Biržų rajono apylinkės teismo sprendimÄ , teigdamas, jog teismas turėjo vadovautis CK 6.250 str.

Apeliantas nematė vaiko 12 metų, nežinojo kaip vaikas auga, ar serga, ko pasekoje patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus Å¡alių įrodymus, apeliacinio skundo argumentus iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų pagrindu padarytomis iÅ¡vadomis, jų nekartoja ir pritaria skundžiamame teismo sprendime nurodytiems motyvams.Ä®statymas reglamentuoja, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Bendrieji neturtinės žalos nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Å i teisės norma nepateikia iÅ¡samaus neturtinės žalos dydžio kriterijų sÄ raÅ¡o, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų visumÄ , turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas jų atskirai.

Esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifikÄ , pažeidimo pobÅ«dį, o nukentėjusiojo ir žalÄ padariusio asmens asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis ir kiti subjektyvieji kriterijai vertintini tik tada ir tik tiek, kiek jie yra reikalingi nustatant dėl teisių pažeidimo atsiradusius akivaizdžius neigiamus individualaus nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju.

Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir iÅ¡gyvenimus. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet neiÅ¡vengiamai vertina ateities požiÅ«riu – kaip skausmo sukėlimas ar kÅ«no sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatÄ , nes fizinis asmuo nuolat susirÅ«pinęs savo ateitimi ir iÅ¡likimu, t. y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti jam 12 000 Eur neturtinę žalÄ iÅ¡ atsakovės, grindė tuo, jog atsakovė neleidžia jam matytis su dukra, nuteikinėja jÄ prieÅ¡ apeliantÄ , ko pasekoje apeliantas negali atlikti tėvo pareigų rÅ«pintis ja ir auklėti, nežino kaip jo dukra auga ir bÅ«tent dėl to jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinius sukrėtimus ir dėl to jis patyrė neturtinę žalÄ .IeÅ¡kovas nepagrindė aplinkybių dėl ko patyrė neturtinę žalÄ .

Neturtinę žalÄ ieÅ¡kovas įrodinėja tokiomis pat aplinkybėmis kaip ir neturtinę žalÄ Ä¯rodinėjo kitoje administracinėje byloje Nr. I-2806-422/2015, kurioje neturtinė žala buvo grindžiama dėl netinkamų sÄ lygų įkalinimo įstaigoje. Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai Å¡iÄ aplinkybę nurodė kaip vienÄ iÅ¡ esminių, nes ieÅ¡kovas toje byloje nenurodė, kad jis susirgo ir dėl to, jog nesimato su dukra. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pripažino, jog dėl netinkamų sÄ lygų laikymo ieÅ¡kovas sirgo, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Apeliantas kaltina atsakovę dėl nutrÅ«kusio ryÅ¡io su dukra. IÅ¡ Lietuvos Respublikos Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus 2015 m. spalio 16 d. pažymos matyti, jog apeliantas nuo 2004 m. nei karto nesikreipė į E. Č. dėl pasimatymo su vaiku. Todėl akivaizdu, jog dėl ilgo laiko nesimatymo, tėvo ir dukters ryÅ¡ys yra susilpnėjęs. Teisėjų kolegijos manymu, pats apeliantas yra kaltas dėl nutrÅ«kusio ryÅ¡io su dukra, nes nutraukiant santuokÄ bendravimo su dukra laikas buvo nustatytas pačiam apeliantui pageidaujant.

Byloje nėra nustatyta, kad apeliantas nuo 2004 m. bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs norÄ pasimatyti su dukra, rodęs iniciatyvÄ bendrauti su ja, dalyvauti jos ugdyme, ar bÅ«tų kreipęsis į atsakovę dėl pasimatymo su vaiku. Apeliantui nesusitarus su atsakove dėl bendravimo su vaiku tvarkos, galėjo kreiptis į teismÄ dėl bendravimo su vaiku nustatymo, tačiau to nepadarė. Todėl teigti, jog atsakovė E. Č. yra kalta dėl nutrÅ«kusio ryÅ¡io su vaiku, nėra pagrindo. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes neiÅ¡sprendė jo pareikÅ¡tų reikalavimų, nemotyvavo, neatkÅ«rė teisinės taikos tarp ginčo Å¡alių.

Kolegija nesutinka su Å¡iuo apelianto argumentu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ (CPK 4 straipsnis), ne kartÄ yra nurodęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ tiek teisėjui nuÅ¡alinti, tiek pačiam nusiÅ¡alinti, turi bÅ«ti pagrįstos, o CPK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad pareiÅ¡kimas dėl nuÅ¡alinimo turi bÅ«ti motyvuotas. Nagrinėjamojoje byloje nėra jokių pagrįstų ir objektyvių duomenų, kad teismas skundžiamÄ sprendimÄ priėmė vadovaudamasis subjektyviais kriterijais, o ne visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjęs bylos aplinkybes ir įrodymus įvertinęs pagal įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias CPK normas.

Apeliantas nenurodė ir byloje nėra duomenų apie tai, kad bylÄ nagrinėjęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ar kad skundžiamÄ sprendimÄ priėmęs teisėjas neiÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų. Tai, kad teismas atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, nereiÅ¡kia teismo Å¡aliÅ¡kumo.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį arba atskirÄ jį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis, priimta civ. byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su Biržų rajono apylinkės teismo sprendime padarytomis iÅ¡vadomis bei nurodo, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.Ä®vertinusi faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingam bylos iÅ¡sprendimui iÅ¡tyrė visas svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ jo 6,61 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, netinkamai pritaikė CPK 96 str.

Pažymėtina, jog apeliantas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, Å¡io mokesčio teismas nepriteisė iÅ¡ jo. Kadangi ieÅ¡kinys netenkintas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas valstybei, nuo kurių apeliantas nėra atleistas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai:                                       Nijolė Danguolė Smetonienė Eigirdas Činka Birutė Jonaitienė