8737394d-ec55-4fe5-bb32-9eda58e13ef0 · Utenos rajono apylinkės teismas

                                                                                            Baudžiamoji byla Nr. 1-11-373/2013Teisminio proceso Nr.1-89-1-00922-2010-5                                             Procesinio sprendimo kategorija                            1.1.7.2.5; 1.2.4.1; 1.2.26.2.1; 2.3.6.4.5.(S)                             UTENOS RAJONO APYLINKES TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 13 d.

                                                     UtenaUtenos rajono apylinkes teismo teiseja Laima Dumskiene, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Gylytei, gynejui advokatui Kestuciui Rakauskui, nukentejusiems I. S., D. G., viešame teisiamajame posedyje išnagrinejusi baudžiamaja byla, kurioje A. T., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedes, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2010-11-24 Utenos r. apylinkes teismo pagal LR BK 259 str. 2 d. 13 paru areštu, teistumo neturi, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d., 135 str. 1 d., n u s t a t o A.

T. 2010-12-02, apie 0.30 val. kavineje „Antika“, esancioje J.Basanaviciaus g. 52, Utenos m., viešoje vietoje, budamas apsvaiges nuo alkoholio, ižuliais veiksmais – suemes I. S. (B.) už dešines rankos dilbio ja užsuko bei paemes už plauku tampe nukentejusiaja ir del poodines kraujosruvos dešiniame dilbyje I. S. (B.) nežymiai sutrikde sveikata, visa tai matant kitiems asmenims, demonstravo nepagarba aplinkiniams ir sutrikde visuomenes rimti bei tvarka. Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad 2010-12-02, apie 0.50 val. prie kavines „Antika“, esancios J.Basanaviciaus g. 52, Utenos m., budamas apsvaiges nuo alkoholio, veikdamas kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tycia, rankomis ir kojomis suduodamas D.

G. ne mažiau kaip tris smugius i ivairias kuno vietas ir del dešinio smilkinkaulio lužimo su kraujo išsiliejimu tarp kaulo ir kietojo galvos smegenu dangalo, galvos smegenu sumušimo, galvos smegenu dislokacijos, suspaudimo, edemos nukentejusiajam sunkiai sutrikde sveikata, nes tai sudaro pavoju gyvybei.Irodymai ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai del viešosios tvarkos pažeidimo Kaltinamasis A. T. kaltu neprisipažino ir parode, kad jis buvo kavineje „Antika“, taciau kaltinime nurodytu veiksmu prieš nukentejusiaja I.

S. (B.) neatliko. Jis ta vakara buvo apsirenges melyna striuke, devejo berete pilkos spalvos ir melynus džinsus.Jo kalte irodyta kitais byloje surinktais irodymais.Nukentejusi I. S. per visa bylos tyrimo eiga dave nuoseklius parodymus apie tai, kad neblaivus kaltinamasis jai užlauže dešine ranka už nugaros ir tampe už plauku. Prieš nukentejusiaja pavartota smurta patvirtina specialisto išvados duomenys, kad jai padaryta poodine kraujosruva dešiniajame dilbyje, kuri vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 23-24, t.1).

Nukentejusi iš nuotrauku atpažino kaltinamaji kaip prieš ja smurtavusi asmeni (b.l. 34-38, t.1). Ji isimine kaltinamojo apranga – dryžuotas megztinis, melyna striuke, kepure. Pats kaltinamasis parode, kad butent taip, kaip apibudino nukentejusioji, jis buvo apsirenges ivykio vakara. Liudytoja V. S. patvirtino maciusi kaip kaltinamasis laike I. S. palenkes prie žemes, viena jos ranka užlaužes už nugaros. Ji atpleše I. S. nuo kaltinamojo. Ji kaltinamojo apranga apibudino taip pat kaip nukentejusioji ir jis pats. Liudytoja V.

S. iš jai pateiktu nuotrauku atpažino kaltinamaji, kaip prieš I. S. smurtavusi asmeni (b.l.65-68, t.1). Liudytoja J. P. parode, kad jai I. S. pasakojo, jog kaltinamasis prieš ja smurtavo. Ši liudytoja taip pat patvirtino, kad kaltinamasis ta vakara buvo su berete rudai pilkai baltos pastelines spalvos, mažai languota, dryžuotu megztiniu ir melyna striuke. Liudytojai G. C., D. K., nukentejes D. G. parode, kad I. S. jiems parode kaltinamaji, kaip asmeni, kuris ja tampe už plauku, suko ranka.Irodymu visuma leidžia daryti išvada, kad kaltinamasis, budamas neblaivus (šia aplinkybe patvirtino nukentejusioji, pripažino pats kaltinamasis, girtumas užfiksuotas alkotesterio parodymais (b.l.119, t.1)), viešoje vietoje – kavineje, matant kitiems asmenims, ižuliais veiksmais, pasireiškusiais fiziniu smurtu prieš nukentejusiaja I.

S., sukelusiu jai nežymu sveikatos sutrikdyma, demonstravo nepagarba aplinkiniams ir sutrikde visuomenes rimti bei tvarka. Kaltinamasis ir nukentejusioji iki ivykio buvo nepažistami. Jis prieš nukentejusiaja smurtavo del menkavertes priežasties, t.y. jai atsisakius su juo neblaiviu šokti.Nesurinkta irodymu, kad kaltinamasis kele triukšma, vartojo necenzurinius žodžius. Šiu aplinkybiu nepatvirtino nukentejusioji I. S. bei liudytoja V. S.. Kitu irodymu apie nederama kaltinamojo tokio pobudžio elgesi byloje taip pat nesurinkta.

Todel ši aplinkybe iš kaltinimo šalintina.Kaltinamojo veika atitinka viešosios tvarkos pažeidimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d. sudeti. Irodymai del sunkaus sveikatos sutrikdymo Kaltinamasis A. T. kaltu neprisipažino ir parode, kad su D. G. nekonfliktavo, jo nesužalojo.Jo parodymus patvirtino liudytoja J. S. (b.l.16-17, t.2, 52, t.4) ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai G. S. (b.l.9-10, t.2), E. S. (b.l.38-39, t.2), N. G., (b.l.14-15, t.2), kurie teigia, kad A. T. prieš D. G. nevartojo jokio smurto. Jie mate, kad nukentejusiajam spyre jiems nepažistamas vaikinas.

Po šio smugio nukentejes griuvo ant žemes ir nebesikele. Nukentejes D. G. teisme teige, kad I. S. jam parode A. T. ir pasake, kad šis ja tampe už plauku, suko ranka. Jis su kaltinamuoju išejo i lauka pasišneketi. Kaltinamasis, stovedamas priešais ji, smoge dešine ranka jam i veida, pataikydamas i kaire aki. Jis nenugriuvo, paejo atgal ir pajuto iš šono kita smugi i smilkini, kuri mano, kad sudave kitas asmuo. Jis nugriuvo ir daugiau nieko neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu nukentejes D. G. teige, kad jis su nepažistamu jaunuoliu išejo i lauka pasikalbeti.

Jiems lauke bekalbant ji apstojo mineto jaunuolio draugai. Jis pajuto stipru smugi i galva iš galo ar iš šono ir kita smugi iš priekio i veida. Po smugiu jis lyg pargriuvo ir juto dar kelis spyrius i krutine ir i šonus. Jis neprisimine kas jam smoge ir kas ji sparde (b.l. 154, t.1). Kitoje apklausoje nukentejes parode, kad del incidento su I. S. aiškinosi su dviem asmenimis, iš kuriu vienas buvo A. T.. Vienas iš ju jam trenke i veida, kitas taip pat trenke ir jis nugriuvo bei daugiau nieko neatsimena. Pirmas jam sudave asmuo juoda striuke - A.

T. kumšciu i kaire aki. Po to A. T. draugas, apsirenges melyna striuke, sudave smugi kumšciu i dešine ausi. Po šio smugio jis nugriuvo ir kas vyko toliau neprisimena (b.l. 163-165, t.1). Parodymu patikrinimo vietoje metu D. G. teige, kad pirma smugi kumšciu i veida jam smoge A. T., vilkejes juoda striuke. Po šio smugio jis nepargriuvo. Antra smugi kumšciu i veida jam smoge vaikinas vilkejes melyna striuke. Po šio smugio jis nugriuvo ir kas vyko toliau nebepamena (b.l.171-175, t.1). Akistatoje su liudytoju G. M. nukentejes parode nemates kas jam smoge antra smugi (b.l.177-178, t.1).

Nukentejusiojo parodymai prieštaringi. Jis iš pradžiu visai negalejo ivardinti ji sumušusiu asmenu, veliau pradejo teigti, kad vienas ju buvo A. T.. Nukentejes nurode, kad A. T. buvo apsirenges juoda striuke, o jo draugas melyna. D. G. parodymai del kaltinamojo aprangos prieštarauja paties kaltinamojo bei liudytoju V. S., J. P., nukentejusios I. S. parodymams, kad A. T. vilkejo melyna striuke. Visose apklausose nukentejes tvirtina, kad nuo pirmo smugio i veida jis neparkrito. Po to jam kitas asmuo sudave smugi iš šono ir jis nukrito bei nieko nebeatsimine.Nukentejusi I.

S. ir liudytoja J. P. parode maciusios kaip D. G. kaltinamasis kumšciu trenke i veida. D. G. nugriuvo ant žemes ir A. T. spyre pora kartu jam i šona. I. S. ir J. P. pakele D. G. ir pastate, jis buvo samoningas. Veliau jos pamate D. G. gulinti ant žemes be samones. Jos nemate nuo ko D. G. pargriuvo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. P. parode, kad vaikinas, vilkejes dryžuota megztini, melyna striuke ir devejes berete, viena karta kumšciu dešine ranka trenke D. G. i veida. D. G. po šio smugio nugriuvo ant žemes, o jam trenkes vaikinas bent viena karta spyre i šona.

Ji su I. S. D. G. pakele, kuris dar apsistumde su vaikinu devejusiu berete. Po to ji grižo i kavine pasiimti striukes, o išejusi i lauka pamate prie kavines lauko duru ant žemes gulinti D. G. (b.l. 53, 56, t.1).Parodymu patikrinimo vietoje metu I. S. parode, kad D. G. galva buvo sužalota ne po A. T. smugio, o veliau kai ji pamate nukentejusi gulinti ant žemes be samones (b.l.40-46, t.1). I. S. ir J. P. parodymai leidžia daryti išvada, kad kaltinamajam sudavus viena smugi nukentejusiajam šis buvo samoningas, vaikšciojo, jo galva nebuvo sužalota.

Jos nemate nuo ko D. G. griuvo ir prarado samone. I. S. ir J. P. parodymai, kad butent kaltinamasis sudave pirma smugi nukentejusiajam nekelia abejones, nes jos isidemejo jo apranga, kuri sutampa su jo paties parodymais apie tai kuo buvo apsirenges ivykio vakara. I. S. iš nuotraukos atpažino A. T., kaip asmeni smurtavusi prieš ja ir D. G. (b.l.34-38, t.1).Nukentejusio iš vienos puses ir I. S. bei J. P. parodymai iš kitos puses prieštarauja vieni kitiems, nes D. G. teigia nuo kaltinamojo smugio i veida nenugriuves, o pargriuves nuo kito asmens stipraus smugio iš šono.

Tuo tarpu I. S. ir J. P. teigia, kad D. G. buvo nugriuves du kartus: pirma karta nuo kaltinamojo smugio, antra karta jos nemate nuo kieno suduoto smugio jis gulejo be samones. Liudytojas G. M. pirmose apklausose teige, kad kaltinamasis D. G. sudave smugi kumšciu i veida, veliau, kad ji tik pastume, bet abiem atvejais nukentejes neparkrito, o smugi i galva, nuo kurio nukentejes griuvo ir nebesikele, sudave ne kaltinamasis, o prie jo priejes kitas nepažistamas vaikinas (b.l.20, 24-29, 31-33, t.2, b.l.110, t.3). Liudytojas E. Z. taip pat parode mates, kad ne A.

T., o aukštas sportiškas vaikinas D. G. sudave smugi ranka ar koja i galva, po kurio nukentejes be gyvybes ženklu krito ant žemes (b.l.192-193, t.2, b.l.110, t.3). Liudytojas G. C. parode, kad D. G. sudave kumšciais kaltinamasis ir jo draugas. Paskui prie nukentejusiojo pripuole 10-13 žmoniu burys ir kaltinamasis bei aplinkiniai ji muše i galva ir kitas kuno dalis. Veliau visi išsilakste, liko kaltinamasis, jo draugas, kurie stovejo priešais nukentejusiji. Tuo momentu prie D. G. pribego vaikinas vardu E. ir budamas jam už nugaros dešines rankos kumšciu stipriai smoge i galvos dešine puse, i ausi.

Nukentejes nepargriuvo, bet buvo nekoordinuotas, nesiorientavo aplinkoje. Po to jis mate D. G. krentanti. Kas jam sudave smugi nemate, bet priešais ji buvo vaikinas melyna striuke ir vaikinas juoda striuke (b.l.76-77, t.1, 127-128, t.3). G. C. kaltinamaji nurode vilkejus vienoje apklausoje melyna, kitoje - juoda striuke (b.l.76-78, 107-109, 114-118, t.1). Specialisto išvadoje Nr. G 7/11 (08) konstatuota, kad D. G. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas del dešinio smilkinkaulio lužimo su kraujo išsiliejimu tarp kaulo ir kietojo galvos smegenu dangalo, galvos smegenu sumušimo, galvos smegenu dislokacijos, suspaudimo, edemos (b.l. 150-151, t.1).

Iš specialisto išvados Nr. G 102/11 (08) matyti, kad medicinineje dokumentacijoje nera duomenu, nurodanciu nuo kurio išorinio sužalojimo ivyko kaukoles lužimas su kraujo išsiliejimais (b.l. 153, t.1).Ekspertas S.Fedaravicius paaiškino, kad D. G. konstatuoti sužalojimai, sukele sunku sveikatos sutrikdyma, galejo buti padaryti tiek suduodant viena ir keleta smugiu, tiek atsitrenkiant i kieta daikta. Byloje surinkti vieni kitiems prieštaraujantys irodymai nera pakankami kaltinamojo kaltei sunkiai sužalojus D. G. pagristi.

Paties nukentejusiojo ir dalies liudytoju teigimu po kaltinamojo smugio jis neparkrito, kiti liudytojai nurodo, kad parkrito, taciau atsikele ir buvo samoningas, vaikšciojo, kalbejo. Asmuo sudaves nukentejusiajam smugi iš šono, po kurio jis krito ant žemes ir nebesikele, nenustatytas.Apkaltinamasis nuosprendis gali buti grindžiamas tik visiškai nekelianciais abejoniu irodymais, kad buvo padaryta nusikalstama veika ir kad veika padare butent kaltinamasis. Byloje surinktu irodymu visuma neleidžia padaryti kategoriškos išvados, kad A.

T. smurtiniais veiksmais sunkiai sutrikde D. G. sveikata. Byloje surinkti irodymai del savo prieštaringumo, neatitikimo vieni kitiems kelia abejones del ju patikimumo ir neleidžia objektyviai nustatyti kieno veiksmais nukentejusiajam D. G. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o pakankamu A. T. kalte del šio nusikaltimo patvirtinanciu irodymu nera.A. T. kaltinamas prieš nukentejusiji smurtaves kartu su kitais nenustatytais asmenimis. Pripažistant ji kaltu del D. G. sunkaus sužalojimo, turi buti kategoriškai nustatyta, kad butent jo, o ne kito asmens veiksmai sukele nukentejusiajam tokio masto sveikatos sutrikdyma, t.y. priežastinis ryšys tarp jo veikos ir kilusiu pasekmiu.

Tuo tarpu, ivertinus byloje surinktus irodymus nera galimybes padaryti negincijama išvada, kad butent kaltinamasis sunkiai sutrikde nukentejusiojo sveikata. Apkaltinamojo nuosprendžio negalima gristi prielaidomis, o abejones vertinamos kaltinamojo naudai, nes išnaudojus visas galimybes nepavyko ju pašalinti. Todel A. T. išteisintas, neirodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstama veika, numatyta LR BK 135 str. 1 d. (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Bausmes skyrimo motyvai Skiriant kaltinamajam bausme pagal LR BK 284 str. 1 d. atsižvelgiama i tai, kad nera jo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu.

Atsakomybe sunkina, kad nusikalto budamas apsvaiges nuo alkoholio (b.l.119, t.1) ir apsvaigimas turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui.Taip pat atsižvelgiama i A. T. asmenybe apibudinancius duomenis: vedes, augina mažameti vaika, dirba, teigiamai charakterizuojamas, teistas už baudžiamaji nusižengima, itrauktas i priklausomybiu iskaita, baustas administracine tvarka.Kaltinamajam, kaip pirma karta už nesunku tycini nusikaltima teisiamam asmeniui, skirtina su laisves atemimu nesusijusi bausme – laisves apribojimas (LR BK 55 str.), kurios dydis, atsižvelgiant i kaltinamojo atsakomybe sunkinancia aplinkybe, patenkinamus jo asmenybe apibudinancius duomenis, parinktinas artimas šios bausmes sankcijos vidurkiui (LR BK 61 str.).

Civiliniai ieškiniai Valstybines ligoniu kasos civilinis ieškinys del 5833,33 Lt (b.l.73-80, t.2) D. G. gydymo išlaidu atlyginimo ir D. G. ieškinys del 30000 Lt turtines bei 80000 Lt neturtines žalos atlyginimo (b.l.195-196, t.3) atmestini (LR BPK 115 str. 3 d. 1 p.), neirodžius, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstama veika. Nuosprendžiui isiteisejus, kaip nebereikalingas (LR BPK 151 str. 8 d.), naikintinas 2011-02-08 Utenos rajono apylinkes prokuraturos prokurores nutarimas taikyti A. T. laikina nuosavybes teises apribojima i buta, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.167-169, t.2), kuriuo siekta užtikrinti galima civilini ieškini.

Turto arešto akto Nr. 0411001734 (b.l.170-171, t.2).Iki nuosprendžio isiteisejimo kaltinamajam paliktina kardomoji priemone – rašytinis pasižadejimas neišvykti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 304 str. - 305 str., 307 str., teismas n u s p r e n d ž i a A. T. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir paskirti laisves apribojima vieneriems metams, ipareigojant laisves apribojimo laikotarpiu: buti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; neatlygintinai išdirbti 100 valandu sveikatos priežiuros, globos ir rupybos istaigose ar nevalstybinese organizacijose, kurios rupinasi neigaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonemis.

A. T. i bausmes laika iskaityti laikinojo sulaikymo laikotarpi 2010 m. gruodžio men. nuo 2 d. iki 3 d. (dvi dienas), viena sulaikymo para prilyginant dviem laisves apribojimo dienoms.Remiantis LR BPK 303 str. 5 d. 2 p., A. T. pagal LR BK 135 str. 1 d. išteisinti, neirodžius, kad jis dalyvavo padarant šia nusikalstama veika.Remiantis LR BPK 115 str. 3 d. 1 p., Valstybines ligoniu kasos 5833,33 Lt civilini ieškini ir D. G. ieškini del 30000 Lt turtines ir 80000 Lt neturtines žalos atlyginimo, atmesti. Remiantis LR BPK 151 str. 8 d., nuosprendžiui isiteisejus, panaikinti 2011-02-08 Utenos rajono apylinkes prokuraturos prokurores nutarimu A.

T., a.k. (duomenys neskelbtini) taikyta laikina nuosavybes teises apribojima i nekilnojamaji turta, Turto arešto akto Nr. 0411001734. Isiteisejusi nuosprendžio nuoraša išsiusti Centrinei hipotekos istaigai.Iki nuosprendžio isiteisejimo A. T. palikti kardomaja priemone – rašytini pasižadejima neišvykti.     Nuosprendis per 20 dienu nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali buti skundžiamas Panevežio apygardos teismui, paduodant skunda per Utenos rajono apylinkes teisma. Teiseja                                                                                                                           Laima Dumskiene