2021-04-14 Nr. AB-7960-3-64-3-02248-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-355-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02248-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos valsybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 9000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jo laisvė laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2019 m. rugsėjo 23 d. buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir nesudarant tinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas pažymėjo, kad Šiaulių TI kameros buvo perpildytos, neužtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, tenkantis vienam asmeniui, dalį kamerų ploto užėmė jose esantys įvairūs baldai, sanitarinis mazgas. Apgyvendinimo kamerose buvo šalta, drėgna, bloga ventiliacija ir apšvietimas, jautėsi pelėsis, grybelis, byrėjo tinkas, dažai, kamerose tualetas neatitiko standartų ir keliamų reikalavimų, nebuvo oro šalinimo sistemos, apgyvendinimo kamerose nebuvo įrengti pagalbos iškvietimo signalizacijos mygtukai, kamerose buvo žiurkių, tarakonų ir kitokių parazitų, nebuvo pakankamai baldų. Pareiškėjas teigė, kad laikino sulaikymo patalpos taip pat neatitiko keliamų reikalavimų, jose buvo šalta, kratos buvo atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis, rūbai buvo dedami į nešvarias dėžes, šiose kamerose buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, taip pat buvo kitų pažeidimų. Dėl Šiaulių TI administracijos neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, išgyvenimus, nepatogumus, psichologinius sukrėtimus.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2019 m. rugsėjo 23 d. buvo laikomas kameroje Nr. 24, kurioje buvo kalinama nuo 3 iki 5 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 3,77 kv. m iki 6,28 kv. m gyvenamojo kameros ploto. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, kaip nurodė atsakovo atstovas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.

5. Dėl Šiaulių TI įrengimo atsakovas nurodė, kad reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Jokie kiti teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja. Paaiškino, kad negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, susijusio su pareiškėjo argumentais dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

6. Nurodė, kad Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Pažymėjo, kad kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus.

7. Dėl sąlygų laikino sulaikymo patalpose nurodė, kad suimtieji ir nuteistieji, jiems atvykus į Šiaulių TI, atlikus Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 10 punkte numatytus veiksmus, bei vadovaujantis 11 punktu, kol įforminami dokumentai bei bus atlikta krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras – TLK, esančias administraciniame pastate. Suimtieji (nuteistieji) į trumpalaikio laikymo kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Įforminus dokumentus ir atlikus asmens kratas bei patikrinus jų daiktus, naujai atvykę suimtieji (nuteistieji) laikinai patalpinami į rėžiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras. Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 19 punktą priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas. Asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Atsakovas pabrėžė, kad pagal minėtą teisinį reguliavimą į dviejų valandų laiko tarpą neturi būti įskaitomas laikas, kuris skirtas pačiai medicininei apžiūrai bei sanitariniam švarinimui, tačiau, siekiant kuo operatyvesnio suimtųjų (nuteistųjų) paskyrimo į kameras, minėtų asmenų naudai medicininė apžiūra bei sanitarinis švarinimas atliekami tų dviejų valandų laikotarpiu. Taigi, nors laikas medicininei apžiūrai bei sanitariniam švarinimui nereglamentuotas, šie veiksmai nepažeidžiant teisės normų atliekami per kiek įmanoma trumpesnį laiką.

8. Atkreipė dėmesį, kad higienos normose nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui. Nurodė, kad patalpose yra atsisėdimui skirti suolai, taip pat įrengti sanitariniai mazgai, jie iš trijų pusių atitverti ne mažesne kaip 1,5 m aukščio pertvara, tačiau asmenys, pagal jų žodinį prašymą, nuvedami ir į atskirą tualeto patalpą, o tai visiškai užtikrina asmenų privatumą naudojantis sanitariniu mazgu.

9. Atsakovas nurodė, kad laikino sulaikymo patalpose rūkyti draudžiama, tai numatyta Šiaulių TI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-205 patvirtinto Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo (su vėlesniais pakeitimais ) 10.4 punkte bei Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1/01-391 patvirtinto Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo 10.4 punkte. Todėl, jei būtų pareigūnai pastebėję, jog asmenys rūko, apie tai būtų surašę tarnybinius pranešimus, o asmenims būtų taikytos drausminio poveikio priemonės. Duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą, nurodydamas neteisėtus veiksmus, nėra. Taip pat atsakovas pabrėžė, kad keičiantis teisiniam reglamentavimui atsirado neatitikimų tarp vartojamų sąvokų. Atsakovas nurodė, kad Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros pažymose su duomenimis apie kamerų plotus bei kamerose talpintų asmenų skaičių nurodomos LSP kameros yra trumpalaikio laikymo kameros, esančios rėžiminiame korpuse. Duomenų, kuriose trumpalaikio laikymo kamerose, esančiose administraciniame pastate, buvo laikomas pareiškėjas, nėra, kadangi įstatymų leidėjas neįpareigoja tokių duomenų fiksuoti.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. sausio 14 d. sprendimu pareiškėjo A. G. skundą patenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad pareiškėjo teisė į nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas, iš į bylą pateiktos 2019 m. spalio 1 d. pažymos Nr. 60/09-34707 „Dėl A. G.“, nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2019 m. rugsėjo 23 d. kamerose Nr. 76, Nr. 7 ir Nr. 24, kuriose buvo kalinama nuo 1 iki 5 asmenų. Pareiškėjui visą laikotarpį teko nuo 3,77 kv. m iki 9,24 kv. m kameros ploto (iš bendro kameros ploto neišskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo ploto). Taigi, teismas padarė išvadą, kad minimali gyvenamojo ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, pažeista nebuvo.

12. Teismas, vadovaujantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2018 m. lapkričio 16 d. patikrinimo aktu Nr. PA-8051 (patikrinimas atliktas 2018 m. lapkričio 12 d.), nustatė, kad kameroje Nr. 24 oro temperatūra buvo žemesnė nei nustatyta teisės aktų (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 16 p. pažeidimas).

13. Teismas, atsižvelgęs į Higienos normos HN 134:2015 18 punktą, padarė išvadą, kad karšto vandens privalomas tiekimas į apgyvendinimo kameras Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 ar kituose teisės aktuose nėra numatytas.

14. Teismas, pasisakydamas dėl pagalbos iškvietimo mygtuko citavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1634-662/2019; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013; 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 2 ir 14.4 punktus.

15. Iš į bylą pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, jog Šiaulių TI, pažeisdamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Teismas, be kita ko, padarė išvadą, jog negalima konstatuoti, kad nagrinėjamais konkrečiais atvejais Šiaulių TI, pažeisdamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

16. Susipažinęs su pareiškėjo A. G. asmens sveikatos istorijos įrašais, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo buvimo Šiaulių TI metu nagrinėjamu laikotarpiu asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, iš kurių būtų matyti, jog pareiškėjui būtų buvusios diagnozuotos kokios nors sunkios ligos, susijusios su pareiškėjo buvimu Šiaulių TI.

17. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjui tam tikrą laiką nebuvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos higienos normos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, konstatavo, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimą kaip pakankama satisfakcija už jo teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

III. 18. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, patenkinti pilnai ir iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, priteisti 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

19. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog buvo kalinamas nežmoniškomis sąlygomis, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

21. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių pagrįstumo, tik nesutinka su tuo, kad teismas nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

22. Atsakovo nuomone, teismas išsamiai įvertino nustatytas aplinkybes, pažeidimų mąstą, trukmę bei intensyvumą ir pagrįstai konstatavo, kad nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ar pasikartojančiais. Teismas pagrįstai pripažino pažeistas pareiškėjo teises ir atmetė prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2019 m. rugsėjo 23 d., atlyginimo.

24. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Vertinant šį prašymą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Taip pat bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija vertina, kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės išimtį ir bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

26. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus, pripažino, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas pažeidžiant higienos normų sąlygas (pažeisti Higienos normos HN 134:2015 16 p. ir 20 p.), kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų nenustatęs, teismas pažeidimo pripažinimą laikė pakankama bei teisinga satisfakcija. Pareiškėjas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo priteisti 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

27. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde abstrakčiais argumentais ginčija teismo sprendimą nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo pateikto skundo turėtų būti pripažintos neteisingomis.

29. Dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo būdo teisėjų kolegija pažymi, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

30. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).

31. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų aspektu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto užtikrinimas vertinamas kaip esminė (itin svarbi) saugios gyvenamosios aplinkos prielaida ir, jeigu nustatomi tik higienos sąlygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamą poveikį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016, 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016, 2016 m. spalio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1809-146/2016, 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017).

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą (higienos normų reikalavimų pažeidimai dėl oro temperatūros, nariuotakojų ir graužikų), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo higienos sąlygų pažeidimo atveju, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Juo labiau, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog dėl netinkamų laikymo Šiaulių TI sąlygų pareiškėjui būtų pablogėjusi sveikata ar būtų kilę kokių nors kitų reikšmingų pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

33. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramutė Ruškytė Ernestas Spruogis Skirgailė Žalimienė