2022-09-21 Nr. AB-23222-3-62-3-00588-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2727-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00588-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 15.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. K., I. B., V. A. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – A. R., A. Š., B. L., D. K., G. S., G. K., I. M., J. K., L. P., N. G., P. J., R. V., R. N., P. J., R. V., R. L., V. V., V. R., V. L., Z. G.) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai A. K., I. B. ir V. A. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, NŽT) 2018 m. rugsėjo 27 d. raštą Nr. SFP-694-(14.8.36) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ (toliau – ir Raštas); 2) Tarnybos 2018 m. spalio 17 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. FPA-1069-(8.14) (toliau – ir Patikrinimo aktas); 3) Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2018 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. A-3745 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjai taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai skunde paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. parengtas 0,2692 ha valstybinės žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kuris buvo pateiktas derinti Tarnybos Kauno miesto skyriui, o tvirtinti pateiktas Kauno miesto savivaldybei. Administracijos direktorius 2018 m. lapkričio 7 d. Įsakymu patvirtino apie 2 650 kv. m žemės sklypo prie statinių (1A2p, 4I1p, 5I1p, 6I1p) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS) paslaugos byla Nr. (duomenys neskelbtini); (toliau – ir Projektas)). Projektas buvo suderintas Tarnybos Raštu, o Patikrinimo aktu pritarta jo teikimui tvirtinti.

3. Pareiškėjai nurodė, kad formuojamame žemės sklype stovi ūkinis pastatas 5I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jame yra patalpų, registruotų savarankiškais nekilnojamaisiais daiktais. Pareiškėjui A. K. nuosavybės teise šiame pastate priklauso negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui V. A. minėtame pastate nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai I. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais asmenimis šiame pastate priklauso negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nors šiai patalpai visas adresas nėra suteiktas. Taip pat žemės sklype stovi ir kitų statinių, tarp jų – daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Daugiabutis namas), kuriame pareiškėjai I. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais asmenimis priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai A. K. ir V. A. daugiabutyje gyvenamajame name patalpų nuosavybės teise neturi.

4. Pareiškėjai pažymėjo, jog formuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pareiškėjai, kaip negyvenamojoje patalpoje (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir garažų pastatas), esančių savarankiškų nekilnojamųjų daiktų – atitinkamų garažų (boksų), savininkai, apie Projekto rengimo procesą nebuvo informuoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nustatyta tvarka. Minėtiems asmenims nedalyvaujant Projekto rengime nebuvo atsižvelgta į jų teises ir teisėtus interesus, o tai reiškia, jog skundžiami aktai yra priimti neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinėjus faktines aplinkybes ir pažeidžiant teisės normas.

5. Pareiškėjai ir kiti tretieji suinteresuoti asmenys žemės sklype (duomenys neskelbtini), valdo savarankiškus nekilnojamuosius daiktus – minėtus garažus ir sandėliukus, kuriems naudoti ir valdyti reikalingos Projektu suformuoto žemės sklypo dalys, tačiau Projekte ir jo brėžiniuose nenurodytos žemės sklypo dalys, reikalingos esamiems statiniams tinkamai naudoti (eksploatuoti) ir valdyti. Be to, Projekte nenurodyti pareiškėjai ir kiti tretieji suinteresuoti asmenys, kurie yra minėtų savarankiškų nekilnojamųjų daiktų – garažų ir sandėliukų (duomenys neskelbtini), savininkai. Taip pat Projekto brėžiniuose nepažymėtas privažiavimo kelias iš (duomenys neskelbtini) iki garažų ir sandėliukų (toliau – ir Privažiavimo kelias 1), taip pat asfaltuota aikštelė, esanti priešais garažus ir sandėliukus ir daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Asfaltuota aikštelė). Projekto brėžiniuose pažymėtas privažiavimo kelias iki garažų ir sandėliukų (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Privažiavimo kelias 2) neprieina iki minėtų garažų ir sandėliukų, nors faktiškai šis kelias egzistuoja, todėl pareiškėjai ir kiti suinteresuoti asmenys neturi privažiavimo (patekimo) prie savo nekilnojamojo turto objektų.

6. Pareiškėjų teigimu, nurodyti projekto trūkumai yra esminiai, pažeidžia pareiškėjų teises ir teisėtus interesus tinkamai naudoti (eksploatuoti) ir valdyti garažus ir sandėliukus. Jeigu pareiškėjai būtų tinkamai informuoti apie Projekto rengimą, Projekto trūkumų būtų išvengta, būtų numatytas patekimas prie pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių garažų ir sandėliukų, taip pat būtų numatytas žemės plotas, reikalingas minėtiems nekilnojamojo turto objektams (sandėliukams ir garažams) eksploatuoti.

7. Pareiškėjas A. K. atkreipė dėmesį, jog dėl Projekto trūkumų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), gyventojai užstato įvažiavimą į Projektu suformuotą žemės sklypą ir patekimą prie garažų.

8. Pareiškėjų teigimu, D. K. neturėjo teisės inicijuoti Projekto rengimo prie statinio (duomenys neskelbtini), kadangi ji, kaip daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) įgaliota atstovė, inicijavusi Projekto rengimą prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), nebuvo įgaliota ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini), esančių nekilnojamojo turto objektų savininkų.

9. Pareiškėjai pažymėjo, jog Projektas visiškai neatitinka Taisyklių 2.4 punkte numatyto tikslo, dėl kurio buvo rengiamas, nes Projekte ir jo brėžiniuose nenurodytos žemės sklypo dalys, reikalingos esantiems statiniams, t. y. garažams ir sandėliukams, tinkamai naudoti (eksploatuoti) ir valdyti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taip pat pažeisti Taisyklių 52.1 ir 52.3 punktų reikalavimai Projekto sprendinių brėžinyje sutartiniais ženklais pažymėti Žemėtvarkos planavimo dokumentų erdvinių objektų specifikacijoje nurodytus sprendinius ir esamos situacijos objektus – valstybinės ir vietinės reikšmės kelius ir statinius. Pareiškėjai dėl Projekto trūkumų kreipėsi ir į Tarnybą, ir į Kauno miesto savivaldybę, šios institucijos pareiškėjų nurodytus trūkumus iš dalies pripažino.

10. Pareiškėjai nurodė, kad skundžiami administraciniai aktai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, tai, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, iš esmės pažeidžia pareiškėjų teises ir interesus, todėl turi būti panaikinti.

11. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

12. Administracija paaiškino, kad ginčijamu Įsakymu patvirtintas Projektas, kurio tikslas buvo suformuoti bendrą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantiems statiniams (1A2p, 4I1p, 5I1p, 6I1p) eksploatuoti. Projektu atskiri žemės sklypai prie kiekvieno pastato formuojami nebuvo.

13. Informacija apie Projekto rengimą ir galimybes su juo susipažinti buvo paskelbta ŽPDRIS ir parengtas Projektas buvo viešinamas nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d. su galimybe pastabas, pretenzijas ir pageidavimus raštu pateikti Projekto organizatoriui (Taisyklių 58 p.).

14. Administracija pažymėjo, kad Projekto aiškinamajame rašte nurodyta įvaža į formuojamą žemės sklypą numatyta nuo (duomenys neskelbtini) esama asfalto danga. Projekte nurodyta įvaža įtraukta į suformuotą prie pastatų (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kuriame nustatytas 0,0089 ha ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams. Taip pat aiškinamajame rašte nurodoma, kad numatomas palikti įvažiavimas į formuojamą žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, tam panaudojant jau esamą žvyro dangos įvažiavimą. Taigi, į ginčo žemės sklypą projektu numatyti du įvažiavimai, o tai visiškai atitinka Taisyklių 42 punkto reikalavimus. Todėl pareiškėjai visiškai nepagrįstai nurodo, kad Projektu nenumatytas patekimas prie jiems priklausančių pastatų.

15. Administracija atkreipė dėmesį, jog Projekto sprendiniai vaizduojami ŽPDRIS erdviniuose duomenyse. Iš erdvinių duomenų matyti, kad projekto sprendiniai su koordinuotomis žemės sklypo ribomis pateikiami ir ant žemėlapio pagrindo, ir ant aerofotografinio pagrindo. Projekto brėžinyje ant aerofotografinio pagrindo aiškiai matyti esama situacija, t. y. esami statiniai, keliai, dangos, privažiavimai ir pan. Į ŽPDRIS įkelta teritorijos topografinė nuotrauka, kurioje matyti visi statiniai ir dangos. Tai atitinka Taisyklių 52 punkto reikalavimus, jog Projekto sprendinių brėžinio kartografiniame pagrinde neatvaizduoti esamos situacijos objektai pateikiami papildomuose koordinuotuose rastriniuose vaizduose, kurie detalizuoja kartografinį pagrindą arba pagrindžia sprendinius.

16. Administracija pažymėjo, kad Taisyklių 53 papunktyje numatyta, kokie duomenys turi būti nurodomi sprendinių brėžinyje ar jo prieduose. Taisyklėse nenumatytas reikalavimas nurodyti Projekte pastatų (statinių) savininkus. Taigi, nesant teisės aktuose įtvirtinto reikalavimo projekte nurodyti statinių savininkus, Kauno miesto savivaldybės administracija neturi teisinio pagrindo tokius duomenis nurodyti.

17. Administracijos teigimu, skundo patenkinimo atveju, formuojant iš naujo žemės sklypą prie statinių (duomenys neskelbtini), nei jo ribos, nei sprendiniai nebūtų kitokie. Pareiškėjų nurodyti jų pažeidimai, susiję su Projekte žemės sklypo dalių, skirtų jiems priklausančių statinių eksploatacijai, nenurodymu, niekaip nelemia pareiškėjų nurodyto jų teisių pažeidimo, nes pareiškėjai klaidingai vertina skundžiamų administracinių aktų sukeliamas teisines pasekmes. Skundžiami administraciniai aktai nepažeidžia jų nuosavybės teisės ir neapriboja teisės pretenduoti į bendro žemės sklypo dalį, skirtą jiems nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatacijai.

18. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

19. Tarnyba paaiškino, Administracijos direktorius 2018 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. A-1250 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ nusprendė organizuoti žemės sklypo prie statinių (1A2p, 4I1p, 6I1p) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (toliau – ir Projektas 1). Tačiau NŽT 2018 m. balandžio 20 d. raštu Nr. SFP-290-(14.8.36.) „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų pateikimo“ nurodė, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kadastro žemėlapio duomenimis į projektu formuojamą teritoriją patenka ir pagalbinis ūkio paskirties pastatas 5I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Administracijos direktorius 2018 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. A-1684 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ nusprendė organizuoti žemės sklypo prie statinių (1A2p, 4I1p, 6I1p) ir statinio (5I1p) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. NŽT 2018 m. gegužės 29 d. raštu Nr. SFP-394-(14.8.36.) išdavė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat 2018 m. rugsėjo 27 d. Raštu suderino žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Tarnyba 2018 m. spalio 17 d. žemėtvarkos projekto Patikrinimo aktu patikrino žemės valdos projekto procedūrų ir projekto sprendinių atitiktį Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams. Administracijos direktorius Įsakymu patvirtino žemės sklypo prie statinių (1A2p, 4I1p, 5I1p, 6I1p) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.

20. Pareiškėjų nurodyti statiniai ir garažai nėra savarankiškai funkcionuojantys statiniai, prie kurių būtų atskirai formuojamas žemės sklypas.

21. Ginčijamu Įsakymu patvirtinto Projekto rengimo procedūros buvo vykdomos automatiškai per ŽPDRIS, kaip numatyta Taisyklių 17 punkte. Projekto viešinimo procedūros ir suinteresuotos visuomenės informavimas per ŽPDRIS yra tinkamas ir pakankamas, kad suinteresuoti asmenys galėtų susipažinti su rengiamų projektų sprendiniais, dėl jų reikšti pastabas ir pasiūlymus, taip pat susipažinti su juos patvirtinančiais administraciniais aktais.

22. Tarnyba pažymėjo, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Skundžiamas NŽT 2018 m. rugsėjo 27 d. Raštas ir skundžiamas Patikrinimo aktas yra tarpiniai dokumentai, kuriais siekiama suformuoti žemės sklypą.

23. Tretieji suinteresuoti asmenys A. Š., L. P., R. N. su pareiškėjų skundu sutiko ir prašė jį patenkinti.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. N. nurodė, kad apie rengiamą sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kaip ir kiti ūkinio pastato 5I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkai, nebuvo informuoti nei registruotais laiškais, nei Projekto iniciatorės D. K. D. K. neturėjo teisės inicijuoti Projekto rengimo prie minėto ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), nes nebuvo įgaliota pastato sandėliukų ir garažų savininkų. Skundžiami administraciniai aktai nepagrįsti ir neteisėti, pažeidžia teisės aktų reikalavimus.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. K. nurodė, jog pareiškėjai žinojo apie rengiamą Projektą. Projektas nepažeidžia ūkinio pastato 5I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkų teisių. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), gyventojai neblokuoja patekimo į garažus, neužstato įvažiavimo į Projektu suformuotą žemės sklypą.

II. 26. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Įsakymą, o administracinės bylos dalį dėl Tarnybos Kauno miesto skyriaus 2018 m. rugsėjo 27 d. rašto Nr. SFP-694-(14.8.36.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ panaikinimo ir dėl Tarnybos 2018 m. spalio 17 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. FPA-1069-(8.14) panaikinimo nutraukė. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo Administracijos pareiškėjui A. K. 330,33 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Trečiajam suinteresuotam asmeniui R. N. teismas priteisė iš atsakovo Administracijos 337,78 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos ir pareiškėjų A. K., V. A. ir I. B. apeliacinius skundus patenkino iš dalies – panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

III. 28. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjų skundo dalį dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. A-3745 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą; administracinės bylos dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2018 m. rugsėjo 27 d. rašto Nr. SFP-694-(14.8.36.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. spalio 17 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. FPA-1069-(8.14) panaikinimo nutraukė. Pareiškėjų bei trečiojo suinteresuoto asmens R. N. prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos netenkino.

29. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinėje byloje Nr. eA-2326-261/2021 išnagrinėjęs pareiškėjų ir atsakovo Administracijos apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų̨ 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo, 2021 m. gruodžio 8 d. nutartyje konstatavo, jog nagrinėjamo ginčo atveju administracinė procedūra buvo užbaigta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 7 d. Įsakymu. Todėl NŽT 2018 m. spalio 17 d. Patikrinimo aktas, kuriuo buvo priimta išvada, kad projektą tvirtinti tikslinga, laikytinas tarpiniu dokumentu, kuris atskirai nėra skundžiamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, jog tokiu atveju yra pagrindas nutraukti bylos dalį dėl NŽT Patikrinimo akto kaip nenagrinėtiną administraciniuose teismuose (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 str. 1 p.).

30. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2326-261/2021 (ja buvo panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir byla perduota nagrinėti iš naujo) nustatytos pirmiau minėtos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai ir iš naujo nevertintinos.

31. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje administracinėje byloje nagrinėjamos tos pačios faktinės aplinkybės tarp tų pačių šalių, todėl teismas nenustatė teisinio pagrindo kitaip vertinti skundžiamą NŽT Patikrinimo aktą, todėl priėjo prie išvados, kad yra pagrindas nutraukti bylos dalį dėl NŽT Patikrinimo akto kaip nenagrinėtiną administraciniuose teismuose (ABTĮ 103 str. 1 p.).

32. Teismas taip pat atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2326-261/2021 nustatytas aplinkybes ir argumentus, nurodė, kad Tarnybos 2018 m. rugsėjo 27 d. Raštas laikytinas taip pat tarpiniu dokumentu, kadangi nagrinėjamo ginčo atveju žemėtvarkos projekto rengimo procedūra užbaigta Administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 7 d. įsakymu. Vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, teismas bylos dalį dėl minėto rašto panaikinimo nutraukė.

33. Teismas vertino, kad ginčas iš esmės kilo dėl žemės sklypo prie pastatų (1A2p, 4I1p, 5I1p, 6I1p) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto teisėtumo ir pagrįstumo.

34. Teismas nustatė, kad Žemės sklypo prie pastatų (1A2p, 4I1p, 5I1p, 6I1p) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas buvo rengiamas Taisyklių 2.4 punkte numatytu atveju, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

35. Teismas pažymėjo, kad Įsakymo neteisėtumą pareiškėjai grindė, visų pirma, tuo, jog pareiškėjai ir kiti tretieji suinteresuoti asmenys, kaip formuojamame žemės sklype esančių statinių, t. y. pagalbinio ūkinės paskirties pastato 5I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), atskirai suformuotų nekilnojamojo turto objektų (garažų, sandėliukų), savininkai, nebuvo tinkamai, taip, kaip numatyta Taisyklių 55 punkte, informuoti registruotais laiškais apie pradedamą rengti Projektą.

36. Dėl pareiškėjų argumentų, kad jie Taisyklių 55 punkte nustatyta tvarka nebuvo informuoti apie pradedamą rengti Projektą, teismas pažymėjo, kad Administracija neginčija šios aplinkybės, jog pareiškėjai ir kiti formuojamame žemės sklype atskirai suformuotų nekilnojamojo turto objektų (garažų, sandėliukų) savininkai nebuvo registruotais laiškais informuoti apie pradedamą rengti projektą.

37. Teismas vadovavosi Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 ir 6 dalyse įtvirtintu teisiniu reguliavimu, apžvelgė Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d.) 44 ir 46 punktus. Teismo vertinimu, pagal nurodytą teisinį reguliavimą atskiru žemės sklypu neformuojami žemės sklypai, kuriuose pastatyti tik ūkinės veiklos pobūdžio, o nagrinėjamo ginčo atveju – pagalbinės paskirties pastatai, statiniai.

38. Teismas iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenų nustatė, kad formuojamame žemės sklype pareiškėjams priklauso nekilnojamojo turto objektai – negyvenamosios patalpos – garažai (boksai), (duomenys neskelbtini), yra pagalbinės ūkinės paskirties pastate 5I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl darė išvadą, kad atskiras žemės sklypas prie pagalbinės ūkinės paskirties pastato 5I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), negalėjo būti formuojamas. Iš Inventorinio situacijos plano buvo matyti, kad visi nekilnojamojo turto objektai – 1A2p, 4I1p, 5I1p, 6I1p yra viename žemės sklype (duomenys neskelbtini), būtent tai atsispindėjo ir formuojamo žemės sklypo Projekte. Teismas konstatavo, jog pareiškėjų teisės formuojant vieną žemės sklypą prie pastatų (1A2p, 4I1p, 5I1p, 6I1p) (duomenys neskelbtini), nebuvo pažeistos.

39. Teismas pažymėjo, kad pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalį, žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą. Teismas išdėstė Taisyklių 36 punkte nustatytus reikalavimus formuojamam žemės sklypui. Teismo vertinimu, nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, jog, visų pirma, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu suformuojamas valstybinės žemės sklypas, numatomos žemės sklypo ribos. Teismas nurodė, kad nei Žemės įstatymas, nei Taisyklės nereglamentuoja sąlygų bendrame žemės sklypo Projekte numatyti žemės sklypo dalis prie žemės sklype esančių statinių.

40. Buvo atkreiptas dėmesys, jog Žemės sklypų dalių nustatymo jau suformuotuose valstybinės žemės sklypuose procedūras reglamentuoja Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – ir Pardavimo ir nuomos taisyklės), kurių 8 punkte detalizuota žemės sklypo dalių nustatymo tvarka. Teismas pažymėjo, kad Taisyklių 42 punkte numatyta, jog, formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai.

41. Teismas iš Projekto aiškinamojo rašto nustatė, kad Projekte numatyti du įvažiavimai į žemės sklypą, t. y. įvaža į formuojamą žemės sklypą numatyta nuo (duomenys neskelbtini) esama asfalto danga ir įvažiavimas į formuojamą žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) numatytas žvyro danga.

42. Vertindamas pareiškėjų pretenzijas, kad Projekto brėžiniuose privažiavimo keliai, privažiavimo kelias iš (duomenys neskelbtini) gatvės nesiekia garažų ir sandėliukų, nepažymėta Asfaltuota aikštelė, teismas pacitavo Taisyklių 50 punktą, t. y. išvardijo Projekto bylą sudarančią dokumentaciją, nurodė, kaip turi būti rengiama Projekto grafinė dalis (Taisyklių 52 p.), analizavo Taisyklių 53 punktą.

43. Teismas nustatė, kad Projektą sudarė grafinė ir tekstinė dalys. Projekto grafinė dalis – Projekto sprendinių brėžinys ir jo priedai yra nurodyti ŽPDRIS erdviniuose duomenyse ant žemėlapio ir aerofotografinio pagrindo. Iš ŽPDRIS erdvinių duomenų buvo matyti suformuoto Projektu žemės sklypo ribos, žemės sklype esantys statiniai, dangos, įvažiavimai į žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės asfaltuota danga ir iš (duomenys neskelbtini) gatvės esamu žvyro dangos įvažiavimu.

44. Teismas atkreipė dėmesį į kelio sąvoką, pateiktą Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, bei pažymėjo, kad tokio statinio, kuris atitiktų kelio sąvoką, apibrėžtą Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, projektuojamame žemės sklype nebuvo ir tai patvirtino Inventorinio situacijos plano duomenys. Teismas pažymėjo, kad Taisyklių nuostatose nėra reikalavimo numatyti kiemų kelius, praėjimus, pravažiavimus, automobilių stovėjimo vietas, žaliąsias vejas, žaidimų aikšteles, bendro naudojimo plotą paskirstant proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui. Pagal minėtas Taisyklių nuostatas, Projekto sprendinių brėžiniuose ir jo prieduose vaizduojamos formuojamo žemės sklypo ribos, esamos situacijos objektai, privažiavimo keliai į formuojamą žemės sklypą, galimi servitutai, žemės sklypų ir gretimų žemės sklypų kadastro numeriai. Teismo vertinimu, Projekto sprendiniuose atsispindėjo visi esminiai žemės sklypo ir jame esančių nekilnojamųjų objektų duomenys.

45. Teismas pažymėjo, kad Taisyklių 33 punkte numatyta, jog žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, jog nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams. Teismas nenustatė jokių objektyvių aplinkybių konstatuoti, jog Taisyklių 55 punkte nustatyta tvarka nepranešus pareiškėjams registruotais laiškais apie rengiamą Projektą yra padarytas esminis procedūrinis pažeidimas, nulėmęs Projekto sprendinių neteisėtumą ir pažeidęs pareiškėjų teises, ir dėl to Projektas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Visų pirma, patvirtintas Projektas nepablogino žemės sklypo sąlygų ir neapribojo pareiškėjų teisių ir galimybių naudoti nekilnojamojo turto objektus, juos valdyti ir jais disponuoti. Teismo vertinimu, pareiškėjų nurodyti kitų trečiųjų asmenų veiksmai užstatant įvažiavimą į sklypą ir kitaip trukdant pareiškėjams naudotis žemės sklype esančiais ir jiems nuosavybės teise priklausančiais nekilnojamojo turto objektais nelėmė Projekto sprendinių neteisėtumo ir nepagrįstumo, nes pareiškėjams nepatogumus sukuria savavališki kitų trečiųjų asmenų veiksmai.

46. Teismo vertinimu, nepagrįsti pareiškėjų argumentai, kad D. K. neturėjo teisės inicijuoti Projekto prie statinio (duomenys neskelbtini), kadangi šiame pastate nevaldė nuosavybės teise jokių nekilnojamojo turto objektų ir šių objektų savininkų nėra įgaliota inicijuoti Projekto rengimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartyje konstatavo, jog Administracija pagrįstai organizavo Projekto rengimą pagal D. K. prašymą organizuoti Projekto rengimą prie statinio (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad statiniai (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), yra viename žemės sklype, o negyvenamosios patalpos – garažai (boksai), (duomenys neskelbtini), yra pagalbinės ūkinės paskirties pastate 5I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl atskiras žemės sklypas prie pagalbinės ūkinės paskirties pastato 5I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), negalėjo būti formuojamas pagal Taisyklių 46 punkto reikalavimus. Teismas priėjo prie išvados, kad Administracija pagrįstai organizavo Projekto rengimą prie statinių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), esančių viename žemės sklype, pagal D. K. prašymą ir tai neprieštaravo Taisyklių 13 punkto nuostatoms.

47. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir minėtų teisės aktų reguliavimą, teismas konstatavo, jog Projektas iš esmės atitinka visus kitus Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus. Teismas nusprendė, jog skundžiamas Įsakymas, kuriuo patvirtintas Projektas, yra teisėtas ir pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais, jo turinys atitinka individualiam aktui keliamus reikalavimus, todėl naikinti skundžiamą Įsakymą nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

48. Nurodęs, kad teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens R. N. naudai, teismas netenkino jų prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

IV. 49. Pareiškėjas A. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl Administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 7 d. Įsakymo panaikinimo, bei išspręsti klausimą iš esmės – Įsakymą panaikinti. Pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovų priteisti išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

50. Teismas, netinkamai aiškinęs ir taikęs normas, netinkamai tyręs ir vertinęs esančius įrodymus (dalies iš jų visai netyręs ir nevertinęs) nepagrįstai nepanaikino Įsakymo dėl esminių procedūrinių pažeidimų.

51. Pareiškėjai ir Daugiabučio namo gyventojai nebuvo informuoti apie Projektą Taisyklių 55 punkte nustatyta tvarka, teismo sprendime konstatuotas tik pareiškėjų neinformavimas registruotais laiškais. Pareiškėjai skunde pirmosios instancijos teismui įrodinėjo ne tik aplinkybę, kad jie nebuvo informuoti apie rengiamą Projektą. Daugiabučio namo gyventojai, pareiškėja I. B. ir trečiasis suinteresuotas asmuo R. N., kurios abi yra Daugiabučio namo gyventojos, turi jame butus, paaiškino, kad Daugiabučio namo skelbimų lentoje nebuvo patalpinta jokio skelbimo apie pradedamą rengti Projektą, Projekto byloje nėra jokio rašytinio įrodymo. Administracija Projekto rengimo iniciatorei D. K. teiktame 2018 m. gegužės 17 d. rašte Nr. 70-2-1808 nurodė reikalavimą dokumentus įrodančius paskelbimo faktą (Administracija siūlė skelbimą nufotografuoti) pateikti jos pasirinktam Projekto rengėjui, kaip papildomus dokumentus Projekto byloje. Taigi pirmosios instancijos teismas neatkleidė bylos esmės šiuo klausimu, netyrė visų reikšmingų aplinkybių, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

52. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Projekto sprendinių brėžinyje neturėjo būti pažymėti Projektu suformuotame žemės sklype esantys privažiavimo keliai ir Asfaltuota aikštelė. Teismas nepagrįstai nenustatė, kad Projekto rengimą savivaldybė organizavo nesant Taisyklėse nurodytų būtinųjų sąlygų dėl Projekto rengimo inicijavimo. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, kad prie garažų pastato adresu (duomenys neskelbtini), atskiras žemės sklypas negalėjo būti formuojamas ir, kad D. K. turėjo teisę inicijuoti Projekto rengimą ne tik prie Daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), bet ir prie garažų pastato adresu (duomenys neskelbtini).

53. Dėl neinformavimo apie pradedamą rengti Projektą pareiškėjai (ir daugelis kitų suinteresuotų asmenų, kurie nebuvo informuoti pradedamą rengti Projektą, bet nepradėjo ginčo procedūrų) neturėjo objektyvios galimybės dalyvauti Projekto rengimo procedūrose, nes apie jas tiesiog nežinojo. Aplinkybės apie pareiškėjų neinformavimą yra nustatytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-421-438/2019 ir jos turi prejudicinę galią. Apelianto įsitikinimu, Taisyklių 55 punkte įtvirtintų reikalavimų nesilaikymas yra vienos iš pačių svarbiausių ir kartu esminės Projekto rengimo procedūros pažeidimas, dėl ko skundžiamas Įsakymas privalėjo būti panaikintas net neatsižvelgiant į jokias kitas aplinkybes, įskaitant kokias pasekmes tas pažeidimas sukėlė. Jeigu būtų dalyvavę Projekto rengimo procedūrose, pareiškėjai būtų siūlę (reikalavę) Projekto sprendinių brėžinyje sutartiniais ženklais pažymėti esamos situacijos objektus, nepriklausomai nuo to, ar jie yra keliai, ar kiti statiniai (įskaitant Privažiavimo kelią 1, visą Privažiavimo kelią 2 ir Asfaltuotą aikštelę), kaip to reikalauja Taisyklių 52.2 ir 52.4 punktai, taip pat nurodyti / projektuoti kelio servitutus tinkamam garažų ir sandėliukų valdymui ir naudojimuisi jais, o taip pat ir Daugiabučiame name esančiais butais, kaip to reikalauja Taisyklių 46, 53, 72.8 punktai, Tarnybos ir Administracijos raštuose nustatyti projekto rengimo reikalavimai. Dalyvaudami Projekto rengime pareiškėjai būtų galėję teikti ir siūlymus dėl kitokių žemės sklypo ribų nustatymo nei buvo nustatytos Projekte. Atskiras žemės sklypas galėjo būti formuojamas prie garažų (duomenys neskelbtini), todėl priešingas konstatavimas teismo sprendime yra nepagrįstas ir neteisėtas, tad ir nepatvirtina, kad Taisyklių 55 punkte nustatyta tvarka neinformavus pareiškėjų apie pradedamą rengti Projektą, jų teisės rengiant Projektą esą nebuvusios pažeistos.

54. Vertinant šią aplinkybę, reikėtų įvertinti tai, kad Projekto rengimo metu dar nebuvo suformuotas žemės sklypas prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (iš ŽPDRIS paslaugos bylos Nr. ZSFP-47358 matyti, kad žemės sklypo formavimo projektas adresu (duomenys neskelbtini), buvo patvirtintas Administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. A-2983, taigi vėliau nei 2018 m. lapkričio 7 d. Įsakymas. Taigi ribos tarp Projektu formuotos valstybinės žemės ir valstybinės žemės adresu (duomenys neskelbtini), nustatymo vietos klausimas tuomet buvo aktualus ir pareiškėjai galėjo teikti pasiūlymus ir dėl jo. Tai reiškia, kad nurodymas teismo sprendime, jog, formuojant žemės sklypą, jis yra formuojamas ir yra nustatomos jo ribos, nepatvirtina, kad Taisyklių 55 punkte nustatyta tvarka neinformavus pareiškėjų apie pradedamą rengti Projektą, jų teisės rengiant Projektą esą nebuvusios pažeistos.

55. Teismas sprendime nepagrįstai nenustatė to, kad Projektas neatitinka Taisyklių reikalavimų, siaurinamai aiškino Taisyklėse įtvirtintą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių turinį. Iš Taisyklių 46, 52, 53, 72.8 ir kitų punktų aišku, kad Projekto rengimas toli gražu neapsiriboja žemės sklypo ribų nustatymu – rengiant Projektą jo sprendinių brėžinyje taip pat pažymimi esamos situacijos objektai, numatomi patekimo į formuojamą žemės sklypą būdai, siūlomi tam ir žemės sklypo bei jame esančių statinių naudojimui reikalingi servitutai ir kt.

56. Žemės sklypo dalių prie žemės sklype esančių statinių nustatymas Projekto rengimo metu neturėtų būti atliekamas ir nėra šios bylos ginčo dalykas. Žemės sklypo dalių numatymo prie žemės sklype esančių statinių aplinkybe pareiškėjai byloje rėmėsi įrodinėdami vieną iš jų teisių pažeidimų, atliktų neįtraukus pareiškėjų į Projekto rengimo procedūras. Iš antstolės S. V. 2019 m. vasario 4 d. surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad buvo vykdomos su Projekte suformuotu žemės sklypu susijusios procedūros – renkami gyventojų parašai ant žemės sklypo ribų ženklinimo parodymo akto, kuriame jiems buvo numatomos ir žemės sklypo priskirtinos dalys, tačiau statinių (jų dalių) savininkams teikiamuose lapuose su vardais ir pavardėmis neįtraukta daug pastatų (jų dalių), įskaitant garažus ir sandėliukus, savininkų, ties apelianto buto adresu nepagrįstai yra nurodyta pavardė kito asmens, neturinčio jokių teisių į apelianto butą bei garažų pastate esantį garažą; apelianto valdomam garažų pastate esančiam garažui valdyti ir naudoti nebuvo numatoma priskirti jokia Projektu suformuoto žemės sklypo dalis.

57. Teismas sprendime nepagristai konstatavo, kad ŽPDRIS erdviniuose duomenyse, t. y. Projekto sprendinių brėžinyje ir jo prieduose, yra nurodyti žemės sklype esantys statiniai ir dangos. Priešingai nei konstatavo teismas, Projekto sprendinių brėžinyje ant žemėlapio pagrindo nėra atvaizduoti Privažiavimo kelias 1, Privažiavimo kelias 2 yra parodytas neišbaigtas - kaip neprieinantis iki garažų pastato (atvaizduota tik dalis Privažiavimo kelio 2 nuo (duomenys neskelbtini) gatvės prieinanti iki asfaltuoto tako priešais Daugiabutį namą, tarp jo ir Asfaltuotos aikštelės) ir Asfaltuota aikštelė. Teismas sprendime nepaaiškino, iš kurio byloje esančio įrodymo jis nustatė, kad visi anksčiau minėti objektai yra nurodyti minėtuose ŽPDRIS erdviniuose duomenyse Projekto sprendinių brėžinyje ir jo prieduose, ir kurie ŽPDRIS erdviniai duomenys.

58. Pareiškėjas šioje byloje neginčijo tos aplinkybės, kad Projekto sprendinių brėžinyje nebuvo atvaizduoti paminėti objektai, tačiau teigė, kad jie Projekto sprendinių brėžinyje ir negali būti atvaizduoti, o buvę atvaizduoti ortofotonuotraukoje, kurią Administracija vadino aerofotografiniu pagrindu. Dėl to, kad aptariami objektai buvo aerofotografiniame pagrinde, tarp šalių ginčo nebuvo. Taigi teismo sprendime, nenurodžius konkretaus byloje esančio įrodymo, yra konstatuota tariama faktinė aplinkybė priešinga pareiškėjų ir atsakovo Administracijos pozicijai, ir kuri prieštarauja byloje esantiems įrodymams, galima teigti, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus šioje byloje. Taisyklių 52 punktas reikalauja Projekto sprendinių brėžinyje (ŽPDRIS erdviniuose duomenyse), o ne ant aerofotografinio pagrindo, pažymėti Privažiavimo Kelią 1, visą Privažiavimo kelią 2 ir Asfaltuotą aikštelę.

59. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kelio projektuojamame žemės sklype nebuvo, kad Taisyklėse nėra reikalavimo, be kita ko, numatyti kiemų kelius, praėjimus, pravažiavimus, automobilių stovėjimo vietas, žaliąsias vejas; kt. Teismas netinkamai aiškino Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalį ir Taisyklių 52.2 punktą, tinkamai neištyrė ir neįvertino byloje esančių įrodymų, kurie prieštaringi.

60. Apeliantas pateikia Kelių įstatyme nustatytas kelių rūšis, kelio elementus. Apelianto manymu, Privažiavimo kelias 1 ir Privažiavimo kelias 2 priskirtini kiemų keliams arba visų kitų kelių, nepriskirtinų viešiesiems keliams, kategorijai. Nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.117–4.121 straipsnių normos, nei Taisyklių 46, 53, 72.8 punktų normos, pasisakančios apie reikalingumą nustatyti servitutus tinkamam statinių, esančių formuojamame žemės sklype naudojimui, nenustato ypatingų sąlygų keliui ar apskritai kokių nors sąlygų keliui tam, kad galėtų būti nustatytas kelio servitutas.

61. Teismo minimo inventorinio situacijos plano duomenys sprendime nurodomo tariamo neatitikimo nepatvirtina – tokio pobūdžio duomenų minėtame dokumente tiesiog nėra. Iš teismo minimo inventorinio situacijos plano matyti, kad jame yra pažymėti Privažiavimo kelias 1 ir Privažiavimo kelias 2 (ir matyti aikštelė), tačiau nėra jokių kitų duomenų, kurie leistų spręsti apie jų neatitikimą Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytai kelio sąvokai. Privažiavimo kelias 1 ir Privažiavimo kelias 2 visiškai atitinka Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą kelio sąvoką – jie yra inžineriniai statiniai, skirti transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui, ką ir patvirtina teismo minimas inventorinis situacijos planas. Minėtas inventorinis situacijos planas apskritai nepasisako apie jokius kelio elementus. Byloje apskritai nebuvo tiriamos Privažiavimo kelio 1 ir Privažiavimo kelio 2 (kaip ir Asfaltuotos aikštelės) charakteristikos.

62. Projekto sprendinių brėžinyje yra pažymėta dalis Privažiavimo kelio 2 – jis yra parodytas neišbaigtas (kaip neprieinantis iki garažų pastato; atvaizduota tik dalis Privažiavimo kelio 2 prieinanti iki asfaltuoto tako priešais Daugiabutį namą, tarp jo ir Asfaltuotos aikštelės). Šiuo atveju Administracija ir Tarnyba nelaikė negalimu šios privažiavimo kelio dalies pažymėti Projekto sprendinių brėžinyje. Tačiau pastarųjų aplinkybių, patvirtintų byloje esančiu įrodymu, teismas nevertino. Taip pat teismas sprendime pripažįsta, kad Projekto sprendinių brėžinyje ir jo prieduose vaizduojami, be kita ko, privažiavimo keliai į formuojamą žemės sklypą. Toks teismo skirtingas traktavimas analogiškų aplinkybių pareiškėjų įrodinėtajai rodo aptariamų sprendimo motyvų tarpusavio prieštaringumą, t. y. teismas nepagrįstai konstatavo, kad Privažiavimo kelias 1 ir Privažiavimo kelias 2 nėra keliai, paminėti Taisyklių 52.2 punkte. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjų paaiškinimų, kad pagal Taisyklių 52 punktą reikalaujama Projekto sprendinių brėžinyje pažymėti Žemėtvarkos planavimo dokumentų erdvinių objektų specifikacijoje nurodytus sprendinius bei išvardytus esamos situacijos objektus, įskaitant valstybinės ir vietinės reikšmės kelius (Taisyklių 52.2 p.) ir statinius (Taisyklių 52.4 p.). Apelianto įsitikinimu, kelias (susisiekimo komunikacijos) yra statiniai. Iš Projekto sprendinių brėžinio matyti, kad jame yra pažymėti šie nekilnojamojo turto objektai: Daugiabutis namas, garažų pastatas ir sandėliukai, dalis asfaltuoto tako priešais Daugiabutį namą, tarp jo ir Asfaltuotos aikštelės, bei dalis Privažiavimo kelio 2 prieinanti iki to asfaltuoto tako. Taigi jame nėra pažymėtas Privažiavimo kelias 1, likusi dalis Privažiavimo kelio 2, kaip prieinanti prie garažų pastato, bei Asfaltuota aikštelė. Tik dalies formuojamoje teritorijoje esančių statinių įtraukimas į Projekto sprendinių brėžinį pažeidžia Taisyklių 52 punkto reikalavimus.

63. Privažiavimo kelio 1, Privažiavimo kelio 2 ir Asfaltuotos aikštelės nurodymas ne ŽPDRIS erdviniuose duomenyse, t y. Projekto sprendinių brėžinyje ir jo prieduose, o tik aerofotoarafiniame pagrinde ortofotonuotraukoje pažeidžia Taisyklių 52.2 ir 52.4 punktų reikalavimus, o teismas to nepagrįstai neįvertino sprendime. Taisyklių 52 punkte aiškiai nurodo valstybinės ir vietinės reikšmės kelius ir statinius (t. y. Privažiavimo kelią 1, Privažiavimo kelią 2 ir Asfaltuotą aikštelę) sutartiniais ženklais pažymėti būtent Projekto sprendinių brėžinyje. Projekto sprendinių brėžinyje sutartiniais ženklais yra pavaizduotas Daugiabutis namas, garažų pastatas ir sandėliukai, dalis asfaltuoto tako priešais Daugiabutį namą, tarp jo ir Asfaltuotos aikštelės, bei dalis Privažiavimo kelio 2 iki to asfaltuoto tako. Nors aerofotografiniame pagrinde (ortofotonuotraukoje) ir matyti (bent iš dalies – dalį kelių ir statinių užstoja medžiai) ir dalys Privažiavimo kelio 1, Privažiavimo kelio 2 likusi dalis ir Asfaltuota aikštelė, lieka neaišku, ar tik nedidelė šių objektų dalis pavaizduota Projekto sprendinių brėžinyje reiškia, kad tai yra nauji Projekto sprendiniai esamos situacijos objektų atžvilgiu, ar tai, kad jie tik nėra atvaizduoti Projekto sprendinių brėžinyje. Tai sukelia neaiškumą, kaip reikėtų suprasti tik dalies Privažiavimo kelio 2 pavaizdavimą Projekto sprendinių brėžinyje – ar taip, kad jo likusios dalies turėtų nebelikti, ar taip, kad ji Projekto sprendinių brėžinyje tik nebuvo atvaizduota. To nepaaiškina ir Projekto aiškinamasis raštas.

64. Į ŽPDRIS įkeltos Administracijos minimos topografinės nuotraukos ištrauka nėra Projekto dalis minima Taisyklių 52 punkto 2 sakinyje, o yra dalis kažkokio kito dar anksčiau rengto dokumento, neturinti jokios teisinės reikšmės Projekto kontekste. Taigi teismas nepagrįstai nenustatė to, kad Projektas turi esminius turinio trūkumus (dėl nenurodymo Projekto sprendinių brėžinyje Privažiavimo kelio 1, Privažiavimo kelio 2 (viso) ir Asfaltuotos aikštelės).

65. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, kad atskiras žemės sklypas negalėjo būti formuojamas prie garažų (duomenys neskelbtini), o D. K. galėjo būti Projekto rengimo iniciatore ne tik prie Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bet ir prie garažų (duomenys neskelbtini). Apeliantas neginčija Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2326-261/2021 nustatytos aplinkybės, kad D. K. galėjo būti Projekto rengimo iniciatore valstybinės žemės prie Daugiabučio namo.

Tačiau apeliantas ginčija konstatavimą, kad šis asmuo galėjo būti Projekto rengimo iniciatore valstybinėje žemėje prie garažų (duomenys neskelbtini). Remdamasis Žemės įstatymo 40 straipsniu ir Taisyklių 46 punktu, apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad atskiru žemės sklypu neformuojami žemės sklypai, kuriuose pastatyti tik ūkinės veiklos pobūdžio, o nagrinėjamo ginčo atveju pagalbinės paskirties pastatai, statiniai. Pagal teismo pateiktą Taisyklių 46 aiškinimą atskiri žemės sklypai negalėtų būti formuojami prie visų gamybos, pramonės, sandėliavimo, komercinių pastatų, tačiau Taisyklių 46 punkte nurodytas draudimas nėra taikomas visų ūkinės veiklos pobūdžio statinių atžvilgiu, o taikomas tik dėl tų statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.

Visų kitų ūkinės veiklos pobūdžio statinių atžvilgiu Žemės įstatymas ir Taisyklės bendrąja tvarka reikalauja formuoti atskirus žemės sklypus. Garažų pastatas nėra pagalbinio ūkio paskirties, o yra garažų paskirties, tačiau jis nėra ir ūkinės veiklos pobūdžio pastatas, minimas Taisyklių 46 punkto pirmo sakinio normoje. Net jeigu jis ir būtų pagalbinio ūkio paskirties, tai nesudarytų teisinio pagrindo prie jo neformuoti žemės sklypo, kuris neabejotinai reikalingas jo naudojimui ir eksploatavimui. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad garažų pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – garažų, ir ji atitinka faktinę situaciją (visos garažų pastato patalpos yra garažų boksai su rūsiais, kurių visų paskirtis taip pat yra garažų).

Be to, visi garažų pastate esantys garažai (garažų boksai su rūsiais) turi savo unikalius numerius ir savininkus, kas reiškia, kad jie yra savarankiški pagrindiniai daiktai, o ne kurio nors kito daikto priklausiniai. Šie garažai eksploatuojami nepriklausomai nuo Daugiabučio namo ir jame esančių patalpų. Nustatytai paskirčiai valdyti ir naudoti garažų pastate esančius garažus yra būtina dalis žemės sklypo, kuri yra po šiuo pastatu ir prie jo adresu (duomenys neskelbtini). Šių aplinkybių ir jas pagrindžiančio įrodymo teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino.

66. Taip pat garažų pastate esantys garažai, priešingai nei nurodyta teismo sprendime, niekaip negali būti siejami su D. K. ir nesudaro teisinio pagrindo laikyti, kad ji galėjo inicijuoti Projekto rengimą ir valstybinės žemės dalyje adresu (duomenys neskelbtini) - garažų pastate esantys garažai, kaip civilinės teisės objektai, nuosavybės teise priklauso konkretiems asmenims, tad bet kuriuo atveju negalėtų būti priskiriami visam Daugiabučiam namui; D. K. garažų pastate nuosavybės ar kita teise nevaldo jokių patalpų (garažų), tad nei vienas garažas negali būti priskirtas ir D. K. Daugiabučiame name valdomam butui. Pareiškėjai byloje įrodinėjo, kad D. K. negalėjo inicijuoti Projekto rengimo prie garažų pastato esančioje valstybinės žemės dalyje (duomenys neskelbtini), o Daugiabučio namo gyventojų įgaliojimas, išduotas D. K., kuriuo Daugiabučio namo kai kurie (tačiau ne visi) gyventojai pasirašė, kad įgalioja minėtą asmenį atstovauti jiems formuojant žemės sklypą Daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), neapima Projekto rengimo, sklypo formavimo garažų pastato užimamos valstybinės žemės dalies ((duomenys neskelbtini)), įgaliojimas be datos, nepatvirtintas notaro. Daugiabučio namo gyventojų 2006 m. birželio 20 d. sudaryta jungtinės veiklos sutartis taip pat nėra įgaliojimus patvirtinantis dokumentas, kadangi ji buvo sudaryta kitam tikslui.

67. Pirmosios instancijos teismas nenurodė teisinio pagrindo, kuris būtų suteikęs teisę D. K. inicijuoti Projekto rengimą prie garažų pastato esančioje valstybinės žemes dalyje. Minėtas asmuo neatitinka Taisyklių 13.2 ir 13.3 punktuose nurodytų kategorijų.

68. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

69. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie Projekto rengimą, Administracija laikosi nuoseklios pozicijos, jog net ir nustačius formalų pažeidimą, t. y. byloje nesant galimybės pateikti informacijos, kad kai kurie sandėliukų ir garažų savininkai būtų buvę informuoti apie žemės sklypo prie daugiabučio namo su priklausiniais formavimo pradžią, realaus teisių pažeidimo, kurias būtų patyręs apeliantas, nėra ir nebuvo. O pareiškėjų žinojimas apie planavimo procedūras konstatuotinas iš jų ir trečiųjų fizinių asmenų pasisakymų, dėl konfliktų, kilusių iš suplanuoto žemės sklypo naudojimo, bei to, kad dalis pareiškėjų yra ir daugiabučio, prie kurio buvo formuojamas žemės sklypas, gyventojai ir šiame daugiabutyje kabėjo informacinis skelbimas apie žemės sklypo planavimo pradžią. Administracija, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais, nurodo, kad vien formalus procedūrinis pažeidimas yra savaime pagrindas naikinti byloje ginčijamą administracinį sprendimą, laikytinas nepagrįstu ir prieštaraujančiu jau šioje byloje išdėstytai apeliacinės instancijos teismo pozicijai bei nurodymui, ką bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas turi išsiaiškinti.

70. Administracija pabrėžia, jog gretimybėje žemės sklypai yra suformuoti, tai formuojant ginčo žemės sklypą prie daugiabučio su pagalbinio ūkio pastatais sklypo ribos net ir negalėjo būti kitokios, nepaisant to, ar pareiškėjai būtų buvę informuoti apie žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo pradžią ar ne. Jokie kitokie (besiskiriantys nuo patvirtintų) sprendiniai ginčo žemės sklype net ir teoriškai negalėjo būti suplanuoti. Todėl net ir nustačius formalų pažeidimą dėl to, kad apie formavimo pradžią nebuvo informuoti visi sandėliukų savininkai, laikytina, kad šis pažeidimas yra neesminis ir niekaip neturintis įtakos patiems sklypo formavimo sprendiniams: sklypas būtų tos pačios stačiakampio formos iš dviejų pusių apribotas gatvių, o iš kitų dviejų pusių – jau suformuotų sklypų (taigi sklypo ribos nesikeistų) su įvažiavimais iš abiejų gatvių (iš vienos tiesiogiai, iš kitos per servitutinį pravažiavimą gretimame sklype) ir atskiro sklypo prie sandėliukų ir garažo formuoti net ir teorinio teisinio pagrindo nėra.

71. Kadangi ginčijamu Įsakymu patvirtintas žemės sklypas buvo suplanuotas prie statinių, kurie priklauso ir pareiškėjams, ir šis sklypas yra apribotas kitų suformuotų sklypų, ir procesiniuose dokumentuose, ir nagrinėjant bylą teisme buvo bandoma išsiaiškinti, ar panaikinus sklypo suplanavimą ir planuojant naują jo vietoje, pastarasis skirtųsi nuo pirmojo. Nei vienas proceso dalyvis negalėjo patvirtinti, kad naujasis sklypas būtų kitokių ribų ar jam būtų suplanuoti kiti įvažiavimai, ar būtų nustatytos kitokios specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Panaikinus šio žemės sklypo suplanavimą, naujai planuojamas žemės sklypas būtų identiškų ribų, su tais pačiais įvažiavimais, kadangi tas akivaizdu iš derinančiųjų institucijų keltų reikalavimų, bei susiklosčiusio aplinkinių besiribojančių teritorijų planavimo.

72. Taigi šioje byloje ginčijamas Įsakymas ir juo patvirtintas Projektas jokių teisių iš pareiškėjų neatima, priešingai – sukuria teises ir prielaidas pretenduoti į dalį bendro žemės sklypo, kuris suformuotas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), gyventojų iniciatyva ir už jų lėšas. Projektu žemės sklypo dalių, reikalingų statiniams eksploatuoti, nustatymo klausimas nėra sprendžiamas, o dalys nustatomos Pardavimo ir nuomos taisyklių nustatyta tvarka ir tik suformavus valstybinės žemės sklypą. Pareiškėjai kildina galimus savo teisių pažeidimus, susijusius su žemės sklypo dalimi, skirta jiems priklausančių statinių eksploatacijai, iš administracinių aktų, kurie niekaip negali šių pažeidimų lemti.

73. Administracijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą antrą kartą teisingai vertino skundžiamo administracinio sprendimo sukeliamas teisines pasekmes ir atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus. Pareiškėjai nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad skundžiamas administracinis sprendimas kokiu nors būdu pažeidžia jų nuosavybės teises ar apriboja teisę pretenduoti į bendro žemės sklypo dalį, skirtą jiems nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatacijai. Pareiškėjams neįrodžius, kad minėtą teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovai, pirmosios instancijos teismas tenkinti jų skundo neturėjo teisinio pagrindo.

74. Administracijos įsitikinimu, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl statinių nepavaizdavimu. Byloje ginčijamu Įsakymu patvirtintas Projektas, kurio tikslas buvo suformuoti bendrą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantiems statiniams eksploatuoti (bendra valda parodyta ir inventoriniame plane), t. y. atskiri žemės sklypai prie kiekvieno pastato formuojami nebuvo. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog įvaža į formuojamą žemės sklypą numatyta nuo (duomenys neskelbtini) gatvės esama asfalto danga, ši įvaža įtraukta į prie (duomenys neskelbtini), pastatų suformuotą žemės sklypą (ŽPDRIS paslaugos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nustatytas 0,0089 ha ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams. Žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), projektas patvirtintas Administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. A-3930. Aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad iš (duomenys neskelbtini) gatvės taip pat numatomas palikti įvažiavimas į formuojamą žemės sklypą, šiam tikslui panaudojant jau esamą žvyro dangos įvažiavimą. Taigi, į ginčo žemės sklypą Projektu numatyti du įvažiavimai, kas visiškai atitinka Taisyklių 42 punkto reikalavimus.

75. Administracija nurodo, kad Projekto brėžinyje ant ortofotografinio pagrindo aiškiai matyti esama situacija, t. y. esami statiniai, keliai, dangos, privažiavimai ir pan., taip pat į ŽPDRIS įkelta teritorijos topografinė nuotrauka, kurioje matosi visi statiniai ir dangos. Pareiškėjai nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad Projekto sprendiniuose privalomi pavaizduoti objektai yra neparodyti ar parodyti nepilnai, taip pat nėra jokio pagrindo teigti, jog Projekte nenurodyti privažiavimo keliai ar Asfaltuota aikštelė. Administracija pateikė paaiškinančią schemą, iš kurios akivaizdu, kad tiek aikštelė, tiek įvažiavimai į sklypą yra pažymėti ir egzistuoja. Taigi pareiškėjams nepateikus įrodymų pagrindžiančių jų teiginį, o atsakovui pateikus pagrindžiančius įrodymus, kad tiek aikštelė, tiek įvažiavimai į sklypą yra nurodyti, pirmos instancijos teismas ištyręs šiuos įrodymus priėmė pagrįstą teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas ne tik išsamiai ištyrė apeliacinės instancijos teismo konkrečiai nurodytas ištirti faktines aplinkybes, bet ir nustatė tikrąjį galimą pareiškėjų teisių pažeidimą, kuris nėra nulemtas ginčijamo administracinio sprendimo. Taigi darytina prielaida, kad dėl galimo savivaldžiavimo pareiškėjai savo teises turėtų ginti kitais teisės aktais nustatytais būdais, nes ginčijamo administracinio sprendimo panaikinimas pareiškėjų neva pažeistų teisių neapgins ir neatstatys.

76. Dėl servituto pareiškėjų valdomiems statiniams eksploatuoti nustatymo Administracija pažymi, kad ji bylos nagrinėjimo metu ir savo procesiniuose dokumentuose bandė pareiškėjams paaiškinti ir kartu paneigti trečiąjį apeliacinio skundo motyvą neva planuojamame sklype privalėjo būti nustatytas servitutas pareiškėjų statiniams eksploatuoti. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo tikslas nėra tik ribų nustatymas, bet ir servitutų nustatymas. Ginčo atveju buvo suprojektuoti net penki servitutai, kaip tarnaujantys planuojame žemės sklype, ir vienas viešpataujantis servitutas, skirtas, be kita ko, ir pareiškėjams naudotis – patekti į planuojamą žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės per gretimą žemės sklypą. Tačiau pabrėžtina, kad šio formavimo planavimo tikslas buvo suplanuoti žemės sklypą pastatų eksploatacijai, įskaitant ir pareiškėjų valdomų pastatų eksploatacijai, todėl joks servitutas pareiškėjams nėra reikalingas, tam kad jie galėtų eksploatuoti savo statinius, nes visas žemės sklypas ir yra skirtas visų jame esančių statinių eksploatavimui, toks jo planavimo tikslas.

77. Administracijos teigimu, apeliacinio skundo argumentas, kad neva teismas nepagrįstai nekonstatavo, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte turėjo būti nustatytas servitutas pareiškėjų statiniams eksploatuoti, laikytinas nepagrįstu, kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pats žemės sklypas buvo formuojamas būtent pareiškėjų valdomiems pastatams eksploatuoti. Jei pats sklypas yra planuojamas statinių eksploatacijai, tai šių statinių eksploatacijai tame pačiame sklype dar nustatinėti servitutus tiems paties statiniams teisinio pagrindo nėra. Byloje ginčijamu administraciniu aktu nėra sprendžiamas planuojamo žemės sklypo naudojimas, jis tiesiog yra suplanuojamas visų jame esančių pastatų eksploatacijai, o sklypo naudojimas jau sprendžiamas vėlesniais administraciniais sprendimais.

78. Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

79. Tarnyba nurodo, kad skundžiamas Įsakymas savo turiniu neprieštarauja jokiam aukštesnės galios teisės aktui, pareiškėjas (apeliantas) taip pat neįrodo savo teisių pažeidimo, todėl naikinti ginčijamą administracinį aktą nėra jokio pagrindo. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2326-261/2021 išaiškinimu, konstatuota, jog Administracija pagrįstai organizavo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą prie statinių (duomenys neskelbtini), kadangi D. K. teisė inicijuoti projekto rengimą nėra paneigta. Tarnybos nuomone, teisės aktų leidėjas nustatė, kad projekto viešinimo procedūros ir suinteresuotos visuomenės informavimas per ŽPDRIS yra tinkamas ir pakankamas, kad suinteresuoti asmenys galėtų susipažinti su rengiamų projektų sprendiniais, dėl jų reikšti pastabas bei pasiūlymus, taip pat susipažinti su juos patvirtinančiais administraciniais aktais. Tarnyba pažymi, kad minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė, kad ne visuomet nežinojimas apie rengiamą projektą gal būti pripažintas esminiu administracinės procedūros pažeidimu.

80. Nagrinėjamu atveju Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2018 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 70-2-1808 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ informavo daugiabučio namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotą atstovę (iniciatorę) apie pradedamą rengti Projektą ir nurodė apie projekto rengimą paskelbti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), gyventojams (skelbimų lentoje) bei pateikti projekto rengėjui dokumentus, įrodančius paskelbimo faktą. Minėtas statinių savininkų informavimo būdas atitinka Taisyklių 55 punkto nuostatas. Tarnybos nuomone, projekto organizatorius ėmėsi pakankamų priemonių informuoti suinteresuotus asmenis apie Projekto rengimą. Be kita ko, pareiškėjai nenurodė nei vieno savarankiškai funkcionuojančio pastato, prie kurio nebūtų formuojamas žemės sklypas.

81. Jeigu teismas vis dėlto nuspręstų, jog buvo pažeistos informavimo procedūros, Tarnyba laikosi pozicijos, jog tokie formalūs pažeidimai nepažeidė pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų. Pastebėtina, jog nei pareiškėjų procesiniuose dokumentuose, nei apeliaciniame skunde neįrodinėjama, kaip sklypo formavimo procedūros pažeidė pareiškėjų teises. Pareiškėjai įrodinėjo tik pastatų funkcionavimą, kas remiantis Pardavimo ir nuomos taisyklių 8 ir 33 punktais, yra atliekama tik suformavus valstybinės žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, įvertino įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pirmosios instancijos teismas sprendime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, kurie įrodymai atmetami, o kurie ne.

82. Tarnyba pažymi, kad pareiškėjo (apelianto) prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisiant jas iš Tarnybos negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 83. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. A-3745 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ pagrįstumo ir teisėtumo.

84. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjų A. K., I. B., V. A. skundo dalį dėl Įsakymo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, nenustatęs skundžiamo akto panaikinimo pagrindų; administracinės bylos dalį dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2018 m. rugsėjo 27 d. rašto Nr. SFP-694-(14.8.36.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ ir NŽT Patikrinimo akto nutraukė.

85. Apeliacinį skundą padavė pareiškėjas A. K., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas reikalavimas dėl Administracijos direktoriaus Įsakymo panaikinimo, bei prašo išspręsti klausimą iš esmės – Įsakymą panaikinti. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, nepagrįstai nepanaikino Įsakymo dėl pagrindinių procedūrų pažeidimo, Projekto turinio neatitikimo teisės aktų reikalavimams.

86. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Paminėtina ir tai, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2914-815/2021).

87. Nagrinėjamoje byloje padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1932-492/2021 ir kt.).

88. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi šioje byloje priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eA-2326-261/2021), kuria buvo panaikintas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimas ir perduota byla pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi konstatuota, kad nagrinėdamas bylą iš naujo teismas turi įvertinti, ar rengiant ir tvirtinant Projektą, buvo padaryti administracines procedūros pažeidimai, ar jie yra esminiai ir, ar gali būti jie pašalinti nekartojant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūros. Taip pat išsiaiškinti, ar skundžiamas administracinis aktas riboja pareiškėjų teises naudotis bendra žemės sklypo dalimi statinių naudojimui pagal paskirtį. Nagrinėjant bylą iš naujo, be kita ko, buvo nustatyta, kad Patikrinimo aktas, kuriuo buvo priimta išvada, kad Projektą tvirtinti tikslinga, laikytinas tarpiniu dokumentu, kuris atskirai nėra skundžiamas; kad atsakovas pagal D. K. prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą prie statinių (duomenys neskelbtini), turėjo pagrindą, kadangi D. K. teisė inicijuoti Projekto rengimą nėra paneigta. Šias teisiškai reikšmingas šiai bylai išspręsti aplinkybes nurodė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartyje.

89. Tikrinamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl žemės sklypo prie pastatų (1A2p, 4I1p, 5I1p, 6I1p) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto teisėtumo ir pagrįstumo. Projekto tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams (1A2p, 4I1p, 5I1p, 6I1p) eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jų paskirtį. Projekto teritoriją sudaro 2 650 kv. m ploto žemės sklypas, kurio paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos.

90. Žemės įstatymo 40 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-411 redakcija) 1 dalies 3 punkte numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pagal minėto straipsnio 5 dalį, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.

91. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose tikrindamas skundžiamo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ginčijamo administracinio akto teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punkto, Taisyklių 44, 46 punktų nuostatas, priėjo prie pagrįstos išvados, kad atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuose pastatyti tik ūkinės veiklos pobūdžio, o nagrinėjamo ginčo atveju pagalbinės paskirties pastatas, statiniai. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, formuojamame žemės sklype pareiškėjui A. K. priklauso nekilnojamojo turto objektas – negyvenamoji patalpa – garažas (boksas) su rūsiu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)), kuris yra pagalbinio ūkio paskirties pastate 5I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl atskiras žemės sklypas prie pagalbinio ūkio paskirties pastato 5I1p, (duomenys neskelbtini), negalėjo būti formuojamas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys patvirtina, kad nekilnojamojo turto objektai – 1A2p (pastatas – gyvenamasis namas), 4I1p (priklausinys: pastatas – ūkinis pastatas), 5I1p (priklausinys: pastatas – ūkinis pastatas), 6I1p (priklausinys: pastatas – ūkinis pastatas) yra žemės sklype (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teisės formuojant vieną žemės sklypą prie pastatų (1A2p, 4I1p, 5I1p, 6I1p) (duomenys neskelbtini), nebuvo pažeistos.

92. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 50.3 papunkčiu, projekto bylą sudaro, be kita ko, dokumentai, kuriais įrodoma, kad Taisyklių 55, 56 ir 57 punktuose nurodyti asmenys buvo informuoti apie planuojamą ar pradedamą rengti projektą. Pareiškėjas A. K. formuojamame žemės sklype turi garažą su rūsiu, todėl jis apie rengiamą Projektą turėjo būti informuotas Taisyklių 55 punkte nurodytu būdu, tačiau atsakovai jokių pareiškėjo informavimą patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad nagrinėjamo ginčo atveju nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių konstatuoti, jog Taisyklių 55 punkte nustatyta tvarka nepranešus pareiškėjui registruotu laišku apie rengiamą Projektą yra padarytas esminis procedūrinis pažeidimas, nulėmęs Projekto sprendinių neteisėtumą ir pažeidęs pareiškėjo teises, ir dėl to Projektas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Projektas nepablogino žemės sklypo sąlygų ir neapribojo pareiškėjo teisių ir galimybių naudoti nekilnojamojo turto objektą, jį valdyti ir juo disponuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, neinformavimas apie rengiamą Projektą neturėjo įtakos žemės sklypo formavimo sprendiniams. Sklypas iš dviejų pusių apribotas gatvių, jau suformuotų sklypų su įvažiavimais. Į ginčo žemės sklypą Projektu numatyti du įvažiavimai, kas visiškai atitinka Taisyklių 42 punkto reikalavimus.

93. Projektu žemės sklypų dalių, reikalingų statiniams eksploatuoti, nustatymo klausimas nėra sprendžiamas, o dalys nustatomos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260.

94. Bylos duomenys nepatvirtina kitų pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų atsakovų padarytų pažeidimų patvirtinant Projektą ginčijamu Įsakymu. Projekto sprendiniuose atsispindi visi esminiai žemės sklypo ir jame esančių nekilnojamųjų objektų duomenys. Ginčo atveju buvo suprojektuoti net penki servitutai. Apeliacinio skundo argumentas, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte turėjo būti nustatytas servitutas pareiškėjo statiniams eksploatuoti, laikytinas nepagrįstu, kadangi visas žemės sklypas ir yra skirtas visų jame esančių statinių eksploatavimui, įskaitant ir pareiškėjo valdomo pastato eksploatacijai.

95. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad priimant Įsakymą buvo padarytas procedūrinis pažeidimas turėjęs esminės įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams. Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti skundo reikalavimą ir panaikinti Įsakymą.

96. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi priimamas procesinis sprendimas nėra palankus pareiškėjui, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u s t a r i a:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė