87353013-7611-474d-bc2f-4bec1ffffede · Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas

                                                                                                        (S)      VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 9 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė,sekretoriaujant L. G.,dalyvaujant ieškovo V.

T. atstovei advokatei Daliai GerÅ¡anovienei,atsakovui B. K. ir jo atstovei sutuoktinei G. K., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Jevgenijai Bazarovai,trečiojo asmens sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) atstovui pirmininkui R. K.,             vieÅ¡ame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. T. ieÅ¡kinį atsakovui B. K., tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini) N. V. ir G.

G., J. B., dėl žemės sklypo ribų nustatymo.             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: IeÅ¡kovas, patikslinęs reikalavimus, praÅ¡o nustatyti, kad V. T. priklausančio žemės sklypo Nr. 2, esančio SB (duomenys neskelbtini) Antakalnio sen., Vilniaus m. sav., ribos pagal 2008 m. UAB „Geodezinis standartas“ atmatuotÄ sklypo planÄ yra 44,20 m, 12,90 m, 42,07 m ir 17,06 m. (b.l. 127-129). Nurodo, kad ieÅ¡kovas yra žemės sklypo Nr. 2, esančio SB (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste, savininkas nuo 1998-06-16 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. PO1198-15646 pagrindu.

FaktiÅ¡kai žemės sklypÄ valdo virÅ¡ 30 metų, kuris jam buvo skirtas iki sklypo privatizavimo. Susiruošęs perraÅ¡yti žemės sklypÄ sÅ«nui, sužinojo, kad bÅ«tina atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atsakovas, bÅ«damas gretimo žemės sklypo Nr. 1 savininku, nesutinka su ieÅ¡kovo atlik,tais kadastriniais matavimais ir nesutinka pasiraÅ¡yti ant 2008-08-28 žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto Nr. 1, motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovo sklypÄ padidintas, matuotas ne pagal privatizuotÄ plotÄ .

IeÅ¡kovas nurodo, kad tokie žemės sklypo savininko Nr. 1, Å¡iuo atveju atsakovo, argumentai yra nepagrįsti – UAB „Geodezinis standartas“ matavimus atliko ir dokumentus ruošė vadovaudamasis LR Vyriausybės 2005-06-23 nutarimu Nr. 695 bei žemės sklypų planų parengimo, atliekant geodezinius matavimus, metodika; kadastriniai matavimai atitinka faktiÅ¡kai valdomo sklypo ribas ir faktiÅ¡kai valdomo sklypo plotÄ , kuriuo ieÅ¡kovas naudojasi virÅ¡ 30 metų. 2008 m. atkilus kadastrinius matavimus, atsirado žemės sklypo ploto neatitikimas su 1992 m. plane pažymėtu plotu.

Pagal 1992 m. planÄ Å¾emės sklypo plotas pažymėtas 5,20 aro, o pagal 2008 m. atliktus kadastrinius matavimus plotas sudaro 6,44 aro, tačiau trys žemės sklypo ribos pagal 1992 m. matavimus ir pagal 2008 m. matavimus nepasikeitė, iÅ¡skyrus vienÄ sklypo ribÄ , kuri pagal 1992 m. matavimus buvo 17,70 m, o pagal naujus 2008 m. matavimus sumažėjo iki 17,06 m. Nors faktiÅ¡kai žemės sklypas nepasikeitė – nei padidėjo, nei sumažėjo, klaida galėjo įvykti dėl nestandartinės sklypo formos.

A. B. K. priklausantis žemės sklypas Nr. 1 su ieÅ¡kovo žemės sklypu ribojasi viena kraÅ¡tine, kurios ilgis tiek 1992 m. matavimuose, tiek 2008 m. matavimuose yra 44,20 m, t.y. nepasikeitė. Nurodė, kad 2008-11-17 SB „Gavzdikas“ įvyko valdybos posėdis, kurio metu buvo nustatyta, kad V. T. parengtas sklypo Nr. 2 dalies prie sklypo Nr. 1 planas iÅ¡ esmės atitinka SB (duomenys neskelbtini) bendrÄ jį planÄ , trys kraÅ¡tinės atitinka bendrijos planÄ , viena kraÅ¡tinė yra 17,06 m ir yra trumpesnė nei nurodyta bendrijos bendrame plane (17,70 m), o perskaičiavus sklypo plotÄ pagal faktines sklypo ribas, sklypo plotas lygus 6,44 aro.

A. B. K. sklypo Nr. 1 dalies, kuri ribojasi su ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo dalimi ribos nepasikeitė, plotas neapsikeitė, sklypo ribos ir plotas atitinka SB (duomenys neskelbtini) bendrÄ planÄ , dėl ko 2008-11-17 SB (duomenys neskelbtini) valdyba sprendimu patvirtino UAB „Geodezinis standartas“ parengtÄ V. T. žemės sklypo ribų ženklinimo – parodymo aktÄ ir sklypo planÄ . Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovas nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka (b.l. 74-75, 157-158). Nurodė, kad generaliniame plane V.

T. sklypo plotas yra 1040 kv.m., kuris susideda iÅ¡ dviejų atskirų sklypų – 520 ir 520 kv.m. žemės sklypų. Tokį plotÄ ieÅ¡kovas yra privatizavęs. Kadangi atliktuose kadastriniuose matavimuose besiribojančio žemės sklypo plotas yra 644 kv.m., Å¡is sklypo plotas virÅ¡ija Nekilnojamojo turto registre užregistruotÄ plotÄ , todėl su atliktais kadastriniais matavimais atsakovas nesutinka. Mano, kad yra pažeistos LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ nuostatos, kuriose nurodyta, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida.

Nurodo, kad atsakovas taip pat yra atlikęs jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir pagal žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktÄ faktiÅ¡kai žemės sklypo, kuris ribojasi su sklypais Nr. 4, 8 ir 9, plotas yra 7,54 aro, o žemės sklypo, kuris ribojasi su sklypais Nr. 2 ir 4, plotas yra 3,37 aro, bendra suma yra 10,91 aro, o Nekilnojamojo turto registre atsakovo įregistruoto žemės sklypo plotas yra 11,67 aro, trÅ«kstama dalis yra 0,76 aro. Atsakovas taip pat negali įregistruoti savo kadastrinių matavimų, nes ieÅ¡kovas nesutinka pasiraÅ¡yti ant atsakovo paruoÅ¡to žemės sklypo paženklinimo – parodymų akto.

Su ieÅ¡kovo atliktais kadastriniais matavimais nesutinka, kadangi ieÅ¡kovas siekia apdidinti savo žemės sklypÄ , o atsakovui trÅ«ksta 0,76 aro. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas ant savo sklypo ribos per visÄ savo sklypo ribÄ yra pasodinęs miÅ¡ko krÅ«mus.Trečiuoju asmeniu įtraukta Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovui 1998-06-16 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu SB (duomenys neskelbtini) priklauso žemės sklypas Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintis 1040 kv., susidedantis iÅ¡ dviejų lygių dalių – po 520 kv.m., o atsakovui – žemės sklypas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintis 1167 kv.m. ploto.

Pažymėjo, kad minėti sklypai buvo suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Nurodė, kad vadovaujantis LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ nuostatomis, galima ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo, besiribojančio su atsakovui priklausančius žemės sklypu, paklaida yra 64 kv.m., todėl turi bÅ«ti pateikti kitos žemės sklypo Nr. 2 dalies kadastriniais matavimai, kad bÅ«tų įmanoma įvertinti žemės sklypo maksimaliÄ paklaidÄ .2011-06-01 parengiamojo posėdžio metu SB (duomenys neskelbtini) pirmininkas R.

K. paaiÅ¡kino, kad atstovaudamas neutraliÄ bendrijos pozicijÄ , atkreipia dėmesį į tai, kad privatizuojant sklypus buvo padaryta neleistina paklaida, nes plota buvo nurodytas plane, bet jis visiÅ¡kai netikslus, kraÅ¡tinės turėtų bÅ«ti tikrasis atskaitos taÅ¡kas, o ne plotas. Žemės sklypų ribos nekito, o kadangi anksčiau nebuvo galima atlikti tokių tikslių matavimų, todėl 5,20 galėjo tapti 6,44 be jokių problemų, nes plotas faktiÅ¡kai ir geografiÅ¡kai nepadidėjo, o tik padidėjo matematiÅ¡kai, todėl mano, kad čia įsivėlė matematinė klaida.

Primininko įsitikinimu, ieÅ¡kovui priklausančio su atsakovu besiribojančio žemės sklypo plotas visada buvo 644, tik buvo neteisingai ir netiksliai pamatuota, nes sklypas pats iÅ¡ savęs nepasikeitė. Byla nagrinėtina nedalyvaujant tretiesiems asmenims, apie teismo posėdį jie informuoti tinkamai (b.l. 197-201, LR CPK 247 str.).Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė teismo posėdyje patikslino reikalavimus ir reikalavimÄ iÅ¡dėstė taip – prašė nustatyti, kad ieÅ¡kovui V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio SB (duomenys neskelbtini) Antakalnio sen., Vilniaus mieste, dalies, kuri ribojasi su atsakovui B.

K., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, ribos yra 44,20 m, 12,90 m, 42,07 m ir 17,06 m pagal 2008 parengtÄ UAB „Geodezinis standartas“ sklypo planÄ . Nurodė, kad atsakovas be pagrindo teigia, kad dėl ieÅ¡kovo kaltės sumažėjo atsakovo besiribojančio žemės sklypo planas, kadangi ieÅ¡kovui priklausančio su atsakovu besiribojančio žemės sklypo faktinė padėtis nesikeitė, o patikslinus matavimus, nustatyti aritmetiniai neatitikimai, tačiau pats sklypas faktiÅ¡kai nepasikeitė. Atsakovas teismo posėdyje su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti.

PaaiÅ¡kino, kad jis privatizavo 11,67 aro, o atlikęs kadastrinius matavimus turi tik 10,44 aro. Kadangi atsakovui trÅ«ksta 0,76 aro, ieÅ¡kovo žemės sklypas uždengia atsakovo žemės sklypÄ . Jų matavimai buvo atlikti ančiaus, mano, kad visų kaimynų sklypai buvo paslinkti į atsakovo pusę. NesutikimÄ grindžia tuo, kad mano, jog ieÅ¡kovo sklypas yra didinamas. Po 2010-03-10 naujų kadastrinių matavimų neatliko, specialistų nekvietė. PaaiÅ¡kino, kad jam priklausančio sklypo dalies, kurios plotas yra 3,37 aro, plotas nesikeitė, skiriasi tik bendras plotas, nes sumažėjo toje dalyje, kur yra namas.

Tarp atsakovui ir ieÅ¡kovui priklausančių žemės sklypų yra krÅ«mų juosta. Atsakovo atstovė paaiÅ¡kino, kad kai jie nupirko sklypÄ , jų riba buvo iki krÅ«mų, kadangi V. T. visada naudojosi sklypu iki krÅ«mų. Atsakovams atlikus 2004 m. kadastrinius matavimus, kuoliukai atsirado prie krÅ«mų, todėl kur tikroji riba tarp sklypų, nėra aiÅ¡ku. Trečiojo asmens SB (duomenys neskelbtini) pirmininkas paaiÅ¡kino, kad palaiko anksčiau parengiamojo posėdžio metu iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ .

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovai, teigdami, jog jų riboženkliai buvo perkelti, turėtų atlikti naujus kadastrinius matavimus ir tokiu bÅ«du pareikti tai patvirtinančius įrodymus. PaaiÅ¡kino, kad kai yra du sklypai, paklaida nustatoma ne pagal Herono formulę, o skaičiuojama pagal Registrų centre įregistruotÄ plotÄ ir pamatavus sklypu pagal faktÄ .              IeÅ¡kinys tenkintinas pagal patikslintÄ reikalavimÄ .

Ieškovas prašo nustatyti jam priklausančio žemės sklypo, besiribojančio su atsakovui priklausančia žemės sklypo dalimi, ribas, kadangi atsakovas nesutinka pasirašyti ant žemės sklypo ribų suderinimo akto. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovui 1998-06-16 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P01/98-15646 pagrindu priklauso žemės sklypas Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (senas unikalus Nr. – (duomenys neskelbtini)), esantis SB (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav., o atsakovui B.

K. 2002-12-04 dovanojimo sutarties Nr. 1-12260 priklauso žemės sklypas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (senas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis SB (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav., (b.l. 58-59, 60, 76-77, 78, 120). IÅ¡ Å¡alių pateiktų dokumentų žinoma, kad abiejų Å¡alių privatizuoti žemės sklypai susideda iÅ¡ dviejų dalių – ieÅ¡kovui priklausantį sklypÄ Nr. 2 sudaro du skyrium esantys sklypai po 5,20 arų, o atsakovo sklypÄ Nr. 1 sudaro du atskirai esantys sklypai – 3,37 ir 8,30 arų (SB (duomenys neskelbtini) generalinis planas, b.l. 21, 43, 78, 90).

Å alims priklausantys žemės sklypai ribojasi viena kraÅ¡tine ir tik tomis sklypo dalimis, kurių dydis yra – ieÅ¡kovui priklausančio dalies 520 kv.m., o atsakovui – 337 kv.m. ir bendros sklypo ribos ilgis pagal privatizavimo dokumentus ir bendrijos generalinį planÄ yra 44,20 m (b.l. 21, 22, 43,78, 90). Pagal ieÅ¡kovo 2008 m. atliktus tiksliuosius kadastrinius sklypo dalies, besiribojančios su atsakovui priklausančia sklypo dalimi, turinčia 337 kv.m. ploto, besiribojančios kraÅ¡tinės ilgis yra 44,20 m., o pagal atsakovo 2004 m. kadastrinių matavimų planÄ â€“ bendros Å¡alių (t.y. kaimynų) ribos ilgis yra 44,02 m. (b.l. 9, 17, 86).

IeÅ¡kovui priklausančios sklypo dalies, besiribojančios su atsakovui priklausančia sklypo dalimis (337 kv.m. ploto), kraÅ¡tinės pagal privatizavimo metu parengtÄ planÄ yra 17,70 m, 44,20 m, 12,90 m ir 42,07 m (b.l. 67), Å¡ios ribos atitinka SB (duomenys neskelbtini) generalinį planÄ (b.l. 43, 90) bei trys kraÅ¡tinės atitinka ir ieÅ¡kovo parengtame kadastriniame plane nurodytų kraÅ¡tinių ilgį – 44,20 m, 12,90 m ir 42,07 m, skiriasi tik 17,70 m kraÅ¡tinės ilgis – jis atlikus tiksliuosius matavimus sumažėjo iki 17,06 m (b.l. 9, 43, 90).

Tuo tarpu iš atsakovo pateiktos kadastrinių matavimų, atliktų 2004 m., bylos matyti, kad atsakovui priklausančio sklypo dalies, besiribojančios su ieškovui priklausančia sklypo dalimi, ribos pagal preliminarius matavimus buvo tik dvi nurodytos - 7,00 m ir (44,20 m + 4 m) (b.l. 43, 78, 90). Pagal atsakovo 2004 m. atliktus kadastrinius matavimus ginčo dalies ribos nurodytos – (8,19 m + 1,27 m), 49,08 m, 7,47 m ir (44,02 m + 4,96 m) (b.l. 86). CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Å ioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2005; 2007-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–208/2007; 2007-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008 ir kt.).CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Kartu teismas saistomas įrodymų leistinumo ir sÄ sajumo (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 str.). Ä®rodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta. Vadovaujantis CPK 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo taisykle savo reikalavimus nagrinėjamoje byloje turi įrodyti ieÅ¡kovas, kuris praÅ¡o nustatyti žemės sklypo ribas, kadangi su kaimynu, t.y. atsakovu nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų.

LR CK 4.45 str. 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų, ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, jog civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Šis principas reiškia, kad nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo.

Kad bÅ«tų padaryta iÅ¡vada apie tam tikro fakto buvimÄ Ä¯rodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-945/1999; 2004-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004; 2005-09-28v nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2005, kt.). Kaip matyti iÅ¡ teismo nustatytų aplinkybių, ieÅ¡kovo teismui pateiktos ginčo sklypo pačios ribos, atlikus tiksliuosius žemės sklypo matavimus, iÅ¡ esmės nesiskiria nuo preliminariais matavimais nurodytų sklypo ribų, o vienos kraÅ¡tinės ilgis net ir sumažėjo nuo 17,70 m iki 17,06 m, vienok, ginčo sklypo kvadratÅ«ra, atlikus matematinius skaičiavimus pagal sklypo ribų matmenis, padidėjo nuo 520 iki 644 kv.m.

Atsakovo sklypo dalies, besiribojančios su ieÅ¡kovui priklausančia ginčo sklypo dalimi, plotas pagal ieÅ¡kovo atliktus tiksliuosius matavimus, nepasikeitė – 337 kv.m. (b.l. 9), o pagal atsakovo atliktus skaičiavimus atsakovo ginčo dalies sklypo plotas nuo 337 kv.m. padidėjo iki 413 kv.m. bei pasikeitė visų sklypo ribų matmenys ir visų ribų matmenys padidėjo (b.l. 86). SB (duomenys neskelbtini) 2008-11-17 valdybos posėdyje, įvertinus ieÅ¡kovo pateiktus tiksliuosius ieÅ¡kovui priklausančio ginčo žemės sklypo matavimus, buvo nutarta tvirtinti UAB „Geodezinis standartas“ parengtÄ V.

T. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymų aktÄ ir sklypo planÄ (b.l. 26). 2008-08-28 ieÅ¡kovui priklausančio ginčo žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte nurodyta, kad žemės sklypo ribos buvo paženklintos 4 riboženkliais, nurodant, kad kitos ribos sutampa natÅ«raliais ir dirbtiniais objektais (b.l. 13-14). Atsakovo 2004-03-23 ginčo žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte nurodyta, kad žemės sklypų ribos paženklintos 3 riboženkliais, kitos ribos sutampa su natÅ«raliais ir dirbtiniais objektais (b.l. 84-85).

Atsakovas bei jo atstovė teismo posėdyje teigdami, kad 2004 m. pastatyti riboženkliai buvo perkelti, teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų bei nenurodė, kaip pakito ribos pagal ieÅ¡kovo atlikto žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymų aktÄ natÅ«ralių ar dirbtinų objektų atžvilgiu, todėl teismas, vertindamas Å¡alių pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovo atlikti tikslieji matavimai yra vėlesni ir atsakovams su jais nesutinkant, CPK 178 str.

įtvirtinta įrodinėjimo pareiga reikalauja, kad nesutikdami su ieÅ¡kovo reikalavimais dėl sklypo ribų, jie turi teikti jų argumentus patvirtinančius raÅ¡ytinius įrodymus. Todėl, esant nustatytai situacijai, teismas vadovaujasi tikimybių pusiausvyros principu, pripažindamas, jog byloje esantys surinkti įrodymai leidžia labiau tikėti, kad faktas buvo, nei kad jo nebuvo, pripažįstant faktÄ , kad ieÅ¡kovo pirkto ginčo žemės sklypo dalies, kuri ribojasi su atsakovui priklausančia žemės sklypo dalimi, plane pagal atliktus preliminarius matavimus neteisingai buvo apskaičiuotas plotas, kÄ iÅ¡ dalies patvirtina ieÅ¡kovo pateikti kadastriniais matavimai, pagal kuriuose, minėtos sklypo dalies kraÅ¡tinės (ribos) nesikeitė, o viena sumažėjo nuo 17,70 m iki 17,06 m (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008).

Todėl nustatytų aplinkybių ir iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu ieÅ¡kovo reikalavimas tenkintinas (LR CK 4.45 str. 1 d.). Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginÄÄ neperžengdamas ginčo Å¡alių nustatytų ribų. Todėl teismas atskirai nepasisako ir nevertina tų aplinkybių, kurios sietinos su ieÅ¡kovui privatizavimo metu klaidingai matematiÅ¡kai apskaičiuotu sklypo plotu.

Todėl teismas atmeta atsakovo argumentus, jog ieÅ¡kovas, nupirkęs tik 1040 kv.m. ploto žemės sklypÄ , negali įgyti didesnio sklypo ploto. Teismo nustatytos aplinkybės ir iÅ¡dėstyti motyvai paneigia atsakovo atsikirtimÄ , jog atsakovui nustačius, kad kitos sklypo dalies, kuri ribojasi su kaimyniniais sklypais Nr. 8, 9, plotas sumažėjęs nuo 830 kv.m., kÄ jis privatizavo, iki 754 kv.m., o ieÅ¡kovui nustatytas didesnis žemės sklypo plotas nei privatizavo, todėl trÅ«kstama dalimi buvo padidintas atsakovo ginčo dalies (337 kv.m.) plotas iki 413 kv.m.

IeÅ¡kinį tenkinus, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteistinos ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 131 Lt žyminio mokesčio ir 2500 Lt iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, viso 2631 Lt (b.l. 5, 6, 91, 97, 98, LR CPK 93 str., 98 str., LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2; 8.18 p.p.). Teismo patirtos paÅ¡to iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų, teismo Å¡aukimų siuntimu, ieÅ¡kinį tenkinus, priteistinos iÅ¡ atsakovo, viso 61,76 Lt (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 98, 259, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

IeÅ¡kinį tenkinti.Nustatyti, kad V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio SB (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav., dalies, kuri ribojasi su atsakovui B. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio SB (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav., dalimi, ribos yra 44,20 m, 12,90 m, 42,07 m ir 17,06 m pagal 2008 m. parengtÄ UAB „Geodezinis standartas“ sklypo planÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo B.

K. ieÅ¡kovo V. T. naudai 2631 Lt (du tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus trisdeÅ¡imt vienÄ litÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovo B. K. į valstybės biudžetÄ 61,76 Lt (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ litÄ 76 ct) teismo paÅ¡to iÅ¡laidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, teismui pateikiant iÅ¡laidų apmokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ .Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ .

Teisėja                          (parašas)                                                                 Renata Kasimovienė