8734cf3f-9185-4e87-9ce5-b8af71c2a948 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1154-260/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09099-2016-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.4.; 2.4.2.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų V.

M., S. M. ir jų atstovės advokatės A. R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-43-748/2018 pagal ieÅ¡kovų V. M. ir S. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovėms D. D. ir D. V. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tretieji asmenys A. J., L. D. (buvusi B.), R. B. ir M. P.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai V. M. ir S. M. 2016-05-06 pateiktame ieÅ¡kinyje atsakovėms D. D. ir D. V. ir 2016-08-24 pareiÅ¡kime dėl ieÅ¡kinio reikalavimų patikslinimo pareiÅ¡kė reikalavimus:

1) nustatyti ieÅ¡kovams S. M. ir V. M. priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribas pagal E. A. parengtÄ planÄ ;

2) panaikinti ieškovų S. M. ir V. M. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovių D. D. ir D. V. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotus kadastrinius matavimus;

3) priteisti iš atsakovių ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiti kiemo statiniai (šulinys, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Namų valdos techninės apskaitos byloje sklypo 1979 m. raudonųjų linijų plane ieškovams priklausančio žemės sklypo linijų ilgiai pažymėti skaitmenimis 23,00 m, 26,09 m, 23,00 m, 26,09 m.

Pagal namų valdos techninės apskaitos kortelę, ieškovams buvo išskirtas 0,06 ha dydžio žemės sklypas. Tačiau 2005 m. ieškovams atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus paaiškėjo, jog jiems priklausančio žemės sklypo vienos kraštinės ilgis sumažėjo nuo 26,09 m iki 25,17 m, dėl ko žemės sklypo ribos, jų konfigūracija neatitinka ankstesnio žemės sklypo 1979 m. raudonųjų linijų plano. Esant nurodytiems neatitikimams, ieškovams priklausančio ūkinio pastato plotas nepagrįstai sumažėjo, t. y. remiantis valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, ieškovams priklauso 24 kv. m ploto ūkinis pastatas, tačiau sutrumpėjus žemės sklypo vienos kraštinės ilgiui nuo 26,09 m iki 25,17 m, sumažėjo ir ūkinio pastato plotas.

Šias aplinkybes lėmė atsakovių 1996 m. neteisingai atlikti gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, t. y. netinkamai nustatyta (netinkamos trajektorijos) atsakovių žemės sklypo riba, besiribojanti su ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo riba. Atsakovės, 1996 m. atlikusios savo žemės sklypo kadastrinius matavimus, su ieškovais, kaip gretimo žemės sklypo savininkais nederino žemės sklypų ribų, jas nustatė vienašališkai.

IeÅ¡kovai jokio sutikimo dėl atsakovių žemės sklypo ribų nėra davę, jokie praneÅ¡imai ieÅ¡kovams nebuvo siunčiami, ieÅ¡kovai taip pat nėra pasirašę ant atsakovių žemės sklypo ribų paženklinimo akto. IeÅ¡kovai nuo 2005 m. bandė su atsakovėmis D. D. ir D. V. iÅ¡spręsti ginÄÄ taikiai, tačiau jiems tai nepavyko. IeÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo planas yra parengtas, 2016 m. balandžio 26 d. praneÅ¡imais atsakovės buvo informuotos apie atliekamus kadastrinius matavimus ir buvo kviečiamos atvykti į žemės sklypo ribų suderinimÄ , tačiau nei viena atsakovė neatvyko.

Atsakovėms 2016 m. birželio 28 d. buvo išsiųstas pranešimas kartu su juo pateiktas ir ieškovų žemės sklypo plano fragmentas bei žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas.

3. Atsakovės D. D. ir D. V. pateikė byloje atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovų reikalavimas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys tikslinami Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami tada, kai keičiamos įregistruotų nekilnojamojo turto registre žemės sklypų ribos.

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Nuostatai) 541 punktÄ yra iÅ¡vardinti atvejai, kada žemės sklypo kadastro duomenys gali bÅ«ti keičiami nerengiant visos žemės sklypo kadastro duomenų bylos, o tik jÄ papildant Å¡ių Nuostatų 542 punkte nurodytais dokumentais, tačiau toks kaip Å¡is atvejis nenumatytas Nuostatų 541 punkte. Nuostatų nustatyta tvarka nebuvo parengta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla su naujomis sklypo ribomis, ji nebuvo teikta Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus patikrai, nėra patikrinta, ar nepakeistos žemės sklypo ribos, ar plotas didėja leistinose ribose, ar nėra kitų pagrindų, kurie tokios ribos nustatymÄ daro teisiÅ¡kai negalimu.

Žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai). Kadastrinių matavimų panaikinimas yra negalimas teismine tvarka.

4. Tretieji asmenys A. J. ir L. D. (buvusi B.) pateikė byloje atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieÅ¡kiniu sutinka. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų po 1396,80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovėms D. D. ir D. V., taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovų po 11,29 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas valstybei.

6. Teismas sprendime nurodė, kad tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl žemės sklypo ribų sprendžiamas kaip tÄ reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.45 straipsnis, pagal ieÅ¡kovų pareikÅ¡tus reikalavimus nustatyti ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo ribas pagal E. A. parengtÄ planÄ ir panaikinti ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo bei atsakovėms priklausančio žemės sklypo Nekilnojamojo turto registre įregistruotus kadastrinius matavimus.

7. Teismas dėl ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažino nustatytomis tokias reikÅ¡mingas faktines aplinkybes. (duomenys neskelbtini) gyvenvietės LDT VK sprendimu (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui V. M. buvo suteiktas 0,06 ha žemės sklypas gyvenamojo namo statybai, nurodyta statybos vieta sklypo raudonųjų linijų plane bei sudarytas sklypo genplanas. Sklypo genplane yra spaudas ir atžymos apie iÅ¡duotÄ leidimÄ statybos darbams vykdyti ir nurodyti atstumai, kurioje vietoje sklype yra leidžiama statyba. (duomenys neskelbtini) suraÅ¡ytas raudonųjų linijų ir sklypo ribų iÅ¡neÅ¡imo natÅ«roje aktas, nurodyta, kad sklypo kampai pažymėti mediniais riboženkliais.

IeÅ¡kovo nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėta, kad namų valdai iÅ¡skirtas ir naudojamas 600 kv. m. bendras sklypo plotas. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ parduoti jam 600 kv. m namų valdos žemės sklypÄ . Rengiantis valstybinės žemės pardavimui, 1998 m. buvo atliktas 6,0 arų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įkainojimas (duomenys neskelbtini), mokėjimo praneÅ¡imu ieÅ¡kovas apie tai informuotas ir buvo parengtas pirkimo-pardavimo sutarties projektas.

IÅ¡ ieÅ¡kovų žemės sklypo plano, parengto (duomenys neskelbtini) A. Ž. įmonės, matyti, kad buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai. Žemės sklypo ribos ir (duomenys neskelbtini) plotas nustatytas (duomenys neskelbtini) vietinėje koordinačių sistemoje. Plane yra žemės savininko V. M. paraÅ¡as, kad su paženklintomis vietoje žemės sklypo ribomis, apraÅ¡ytomis (duomenys neskelbtini) žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte, ir nustatytu plotu jis sutinka. Plane yra žymos apie patikrinimÄ ir suderinimÄ su Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriumi. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas patvirtina, kad dalyvaujant ieÅ¡kovui V.

M. buvo paženklintos 0,0581 ha sklypo ploto ribos 8 riboženkliais. (duomenys neskelbtini) Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas žemės sklypo ribų planas, suformuotas 581 kv. m ploto kitos paskirties (gyvenamoji teritorija/sodybinio užstatymo) žemės sklypas. (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti 0,0581 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) leista parduoti ieÅ¡kovui 0,0581 ha namų valdos žemės sklypÄ , buvo parengtas pirkimo-pardavimo sutarties projektas ir ieÅ¡kovas su sutarties projektu supažindintas. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi ieÅ¡kovas V.

M. bendrÄ ja jungtine su sutuoktine ieÅ¡kove S. M. nuosavybės teise nupirko 0,0581 ha ploto namų valdos žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypas buvo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduotas ieÅ¡kovui V. M. perdavimo ir priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) pažymėjimo apie daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre bei (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad ieÅ¡kovai nuosavybės teisę į šį žemės sklypÄ Ä¯gijo (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ir perdavimo-priėmimo akto pagrindu.

Paskutiniai žemės sklypo kadastro duomenys yra įregistruoti (duomenys neskelbtini), įregistruotas žemės sklypo plotas 0,0581 ha.

8. Teismas dėl atsakovėms priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažino nustatytomis tokias reikÅ¡mingas faktines aplinkybes. (duomenys neskelbtini) V. M. pateikė (duomenys neskelbtini) tarnybai praÅ¡ymÄ dėl 706 kv. m. namų valdos žemės sklypo pardavimo. (duomenys neskelbtini) buvo parengtas pirkimo-pardavimo sutarties projektas paduoti 7,06 arų žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Namų valdos techninės apskaitos kortelėje V. M. namų valdos naudojamas žemės sklypo plotas buvo nurodytas 706 kv. m.

Å io žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti (duomenys neskelbtini). IÅ¡ žemės sklypo plano, parengto (duomenys neskelbtini) UAB „Garlita“ matininko A. Ž., matyti, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti pagal (duomenys neskelbtini) vietinę koordinačių sistemÄ , nustatytas sklypo plotas 698 kv. m. Žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų paženklinimo aktas patvirtina, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos matininko A.

Ž. buvo paženklintos dalyvaujant V. M. (bylos šalių tėvas, buvęs atsakovių žemės sklypo savininkas) ir V. M., nurodytas sklypo plotas 706 kv. m. Ribų paženklinimo akte nėra ieškovo pastabų ar išreikšto nesutikimo. (duomenys neskelbtini) seniūnas pranešė (duomenys neskelbtini) tarnybai, kad po geodezinių matavimų patvirtintas V. M. naudojamos namų valdos adresu (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plotas – 698 kv. m. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi V.

M. buvo parduotas 698 kv.m. ploto valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastro duomenys įraÅ¡yti į Valstybės žemės kadastro duomenų registrÄ , nurodant žemės sklypo plotÄ 0,0698 ha. IÅ¡ atsakovėms nuosavybės teise priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad atsakovė D. D. nuosavybės teisę į ½ dalį Å¡io 0,0698 ha ploto žemės sklypo, įgijo (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu, o atsakovė D.

V. nuosavybės teisę į ½ dalį šio žemės sklypo – (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu. Žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti (duomenys neskelbtini).

9. Sprendime teismas nurodė, kad ieÅ¡kovai byloje pateikė jų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planÄ , parengtÄ (duomenys neskelbtini) matininko E. A.. Å iame plane nurodytas žemės sklypo plotas 600 kv. m, pažymėta, kad sklypo riba nesutampa su Registrų centre įregistruota riba, iÅ¡ žymėjimų plane matyti, kad „taisoma riba“ didintų ieÅ¡kovų žemės sklypo plotÄ ir mažintų atsakovių sklypÄ , taip pat matyti, kad ji kerta statinį. Matininkas E. A. aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti vietinėje sistemoje ir neatitinka (duomenys neskelbtini)žemės sklypo raudonųjų linijų plano, (duomenys neskelbtini) buvo tikslinami žemės sklypo kadastriniai duomenys, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) sklypo raudonųjų linijų planu, (duomenys neskelbtini) genplanu, (duomenys neskelbtini) namų valdos techninės apskaitos byla ir faktiÅ¡kai naudojamu žemės sklypu ir iÅ¡likusiomis tvoromis.

Plane yra ieÅ¡kovo pasiraÅ¡yta, kad su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis, apraÅ¡ytomis (duomenys neskelbtini) žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte, ir nustatytu plotu sutinka. Plane nėra atžymų apie patikrinimÄ ir suderinimÄ su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyriumi (nurodytos grafos neužpildytos, atsakingų asmenų nėra pasiraÅ¡yta). (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad matininko E. A. kadastrinių matavimų byla parengta netinkamai.

Teismui pateiktos matininko E. A. ieÅ¡kovų ir atsakovų žemės sklypų ribų schemos pagal registrų centre įregistruotas ribas, pagal natÅ«roje esančias ribas, pagal genplanÄ , raudonųjų linijų planÄ ir pagal iÅ¡likusiÄ senÄ jÄ tvorÄ , (duomenys neskelbtini) žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ribų schema, ieÅ¡kovų žemės sklypo ribų planas, parengtas (duomenys neskelbtini) neatitinka reikalavimų, nustatytų kadastrinių matavimų bylai.

10. Teismas konstatavo, kad iÅ¡analizavus ieÅ¡kovų ir atsakovių sklypų įregistruotus kadastrinius duomenis nustatyta, jog ginčijamos ribos koordinačių X ir Y taÅ¡kai visiÅ¡kai sutampa. IeÅ¡kovai neturi teisinio pagrindo pretenduoti į didesnį žemės sklypÄ , negu pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo iÅ¡ valstybės. Nustačius ribÄ pagal (duomenys neskelbtini) matininko E. A. parengtÄ planÄ , ieÅ¡kovų žemės sklypo plotas padidėtų nuo 581 kv.m, kokį jie valdo nuosavybės teise, iki 600 kv.m. Tai prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovų žemės sklypo įsigijimo dokumentams ir neturi jokio teisinio pagrindo.

11. Taip pat teismas pripažino, kad ieÅ¡kinio reikalavimas panaikinti ieÅ¡kovų S. M. ir V. M. žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovių D. D. ir D. V. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotus kadastrinius matavimus yra nepagrįstas ir atmestinas. Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoto žemės sklypo panaikinimas dėl matavimų netikslumų nėra galimas. Nekilnojamojo daikto kadastro įstatymo 8 straipsnyje numatyta, kad kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimÄ , kai Å¡io Ä®statymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais bÅ«dais formuojami nekilnojamieji daiktai ar Å¡io Ä®statymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys.

Nustatyta, kad abiejų šalių žemės sklypai buvo tinkamai suformuoti pagal tuo metu galiojusius įstatymus ir poįstatyminius aktus. Kadastrinių duomenų pakeitimas gali būti atliekamas Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nustatyta tvarka. Tam, kad būtų pakeista sklypo riba, t. y. pakeisti kadastriniai duomenys, turi būti atlikti atitinkami veiksmai: tinkamai atlikti kadastriniai matavimai, suformuota kadastrinių matavimų byla, kas nebuvo padaryta. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai praÅ¡o panaikinti 2018 m. kovo 12 d. Kauno apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-43-748/2018 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkinti pilnai, priteisti jiems iÅ¡ atsakovių jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismas neteisingai taikė įstatymo normas bei nesivadovavo suformuota teismų praktika, dėl ko priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ procesinį sprendimÄ .

13. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklodų, tačiau dėl to negali bÅ«ti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypÄ ; sprendžiant ginčus tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali bÅ«ti keičiamos, taip pat gali bÅ«ti keičiama sklypo konfigÅ«racija, tačiau negali bÅ«ti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), prieÅ¡ingu atveju turėtų bÅ«ti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo – pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015).

Esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju bÅ«tina ieÅ¡koti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti iÅ¡imtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sÄ skaita. Sklypus skirianti tvora bei augantys augalai įrodo Å¡alių faktiÅ¡kai naudojamų žemės sklypų ribÄ , kuri prieÅ¡tarauja apeliantų turto teisinio įregistravimo faktams ir tai pagrindžia apeliantų teiginius, kad jie naudojasi mažesniu žemės sklypo plotu nei yra iÅ¡sipirkę ir įregistravę VÄ® Registrų centre, todėl tokiu bÅ«du yra grubiai pažeidžiamos apeliantų teisės į nuosavybę. (duomenys neskelbtini) matininko E. A. nustatyta, kad ieÅ¡kovų žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (apeliaciniame skunde dar įvardijamas ir kaip sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal registro duomenis yra 581 kv. m. ploto, tačiau ieÅ¡kovai naudojasi 577 kv. m ploto sklypu, o gretimas atsakovių žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (apeliaciniame skunde dar įvardijamas ir kaip sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal registro duomenis yra 698 kv. m ploto, bet atsakovės naudojasi 710 kv. m. ploto sklypu.

IeÅ¡kovai dėl atsakovių kaltės negali naudotis visu jiems priklausančiu žemės sklypu, nei jo plotas yra įregistruotas registrų centre, tačiau Kauno apylinkės teismas, nustatydamas žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 ribÄ pagal Å¡iuo metu esančiÄ faktinę ribÄ , ignoravo faktÄ , kad atsakovių žemės sklypo plotas nuo įregistruoto VÄ® Registrų centre 698 kv. m padidėja iki 710 kv. m. 2.2. Nekilnojamojo turto kadastro duomenys tikslinami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka.

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pasikeitimo fiksavimas – veiksmai, kuriais nustatomi įraÅ¡yto į kadastrÄ nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pasikeitimai ir papildoma nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Veiksmų, kuriuos atlieka matininkas fiksuojant žemės sklypų kadastro duomenų pasikeitimÄ (tikslinimÄ ), sÄ raÅ¡as nurodytas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 51 ir 52 punktuose. IeÅ¡kovams priklausantis Å«kinis pastatas (24 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas dar iki (duomenys neskelbtini) atsakovių atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų.

Apeliantų nuomone, esant akivaizdiems prieštaravimams tarp sklypų dokumentų, nagrinėjamu atveju turi būti panaikinti abiejų – ieškovų ir atsakovių – žemės sklypų Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kadastriniai matavimai. Kadangi įregistruota žemės sklypo riba iš esmės pažeidžia apeliantų interesus, todėl įregistruotini nauji kadastriniai duomenys pagal matininko E. A. 2017-08-24 atliktos žemės sklypų (duomenys neskelbtini) schemos nustatytas ribas. 2.3.

Skundžiamame sprendime teismas neteisingai vertino, kad pateiktame žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane, kuris atliktas (duomenys neskelbtini) matininko E. A., ir kuriuo nustatytas žemės sklypo plotas 600 kv. m., pažymėta, kad sklypo riba nesutampa su Registrų centre įregistruota riba, ir kad iÅ¡ žymėjimų plane matyti, kad „taisoma riba“ didintų apeliantų žemės sklypo plotÄ ir mažintų atsakovių sklypÄ , taip pat matyti, kad ji kerta statinį. Nesuprantama, dėl kokių priežasčių teismas padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ , kadangi iÅ¡ visų apeliantų pateiktų dokumentų akivaizdu, kad bÅ«tent atsakovės naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, negu yra įregistravę VÄ® Registrų centre.

Teismo neÅ¡okiravo faktas, kad apeliantai moka mokesčius už didesnės apimties turtÄ , nei faktiÅ¡kai naudojasi. 2.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų paženklinimo aktas patvirtina, kad atsakovių žemės sklypo ribos matininko A. Ž. buvo paženklintos dalyvaujant V. M. (bylos Å¡alių tėvas, buvęs atsakovių žemės sklypo savininkas) ir V. M.. Teismas konstatavo, kad ribų paženklinimo akte nėra apelianto pastabų ar iÅ¡reikÅ¡to nesutikimo.

Apeliantai nesutinka su tokiu teismo vertinimu, kadangi ne kartÄ posėdžio metu V. M. yra tvirtinęs, kad apeliantų sklypo (duomenys neskelbtini), sumažėjimÄ lėmė bÅ«tent (duomenys neskelbtini) pil. A. Ž. ir jo sutuoktinės neteisingai atlikti žemės sklypų geodeziniai matavimai, kurie buvo atlikti apeliantams nedalyvaujant, o V. M. paraÅ¡as ant dokumentų yra galimai suklastotas. Apeliantas V. M. teisminio nagrinėjimo metu ne kartÄ kėlė klausimÄ dėl raÅ¡ysenos ekspertizės paskyrimo, tačiau į jo praÅ¡ymus teismas neatsižvelgė. 2.5.

Teismas, pasisakydamas dėl sklypo ribos, kertančios statinį, nepagrįstai konstatavo, kad riba tarp apeliantų ir atsakovių žemės sklypų eina per Å«kinį pastatÄ (duomenys neskelbtini), kurio dalys kiekvienai iÅ¡ Å¡alių yra įregistruotos kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad Å«kio pastato viduje nebuvo pastatyta atitveriančios sienos toje vietoje, kurioje buvo sklypų riba ir naudojamos Å«kinio pastato dalys realiai neatitiko suformuotų nekilnojamojo turto vienetų.

Apeliantas V. M. tvirtina, kad Å«kiniame pastate tarp senosios pertvaros ir naujos sienos liko ertmė, į kuriÄ nėra įėjimo. Dėl nesuvokiamų priežasčių teismas visiÅ¡kai nevertino reikÅ¡mingos aplinkybės, kad atsakovės savavaldžiavo, teismo proceso metu atliko statybos darbus Å«kiniame pastate, siekdamos, kad ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas. 2.6. Teismas, vertindamas žemės sklypų faktinės ir teisinės ribos nesutapimo klausimÄ , ignoravo teismų praktikÄ bei faktines aplinkybes. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, jog 2017-11-24 atlikus vietos apžiÅ«rÄ teismas nustatė, kad ieÅ¡kovų ir atsakovių žemės sklypus iÅ¡ dalies skiria vielos tinklo tvora, pritvirtinta prie metalinių stulpų.

Teismas konstatavo, kad Å¡alys pripažįsta, jog Å¡i vielos tinklo tvora nesutampa su sklypų riba, įregistruota Registrų centre, tačiau Å¡i tvora patvirtina faktÄ , kad faktiÅ¡kai naudojamų sklypų riba ir yra Å¡ioje vietoje ir iÅ¡matavus sklypų dydžius matyti, kad tokiu atveju ieÅ¡kovai naudojasi sklypo plotu, kuris įregistruotas registrų centre, o atsakovės vis tiek naudojasi žymiai didesniu sklypo plotu nei joms priklauso. Teismas privalėjo bÅ«ti aktyvus tokio pobÅ«džio bylose ir nesiimti visų priemonių, kad ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas, o vertinti visus įrodymus objektyviai bei atstatyti pažeistas ieÅ¡kovų teises.

IeÅ¡kovai pateikė byloje planÄ , kuriame aiÅ¡kiai nurodyta, kad ieÅ¡kinį atmetus, ieÅ¡kovai naudosis žymiai mažesniu sklypo plotu nei įregistruota registrų centre, o atsakovės naudojasi žymiai didesniu žemės sklypo plotu. IeÅ¡kovai bandė tikslinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl sklypo ribos, pateikdami planÄ , tačiau Å¡is praÅ¡ymas buvo atmestas, konstatuojant, kad yra kitas ieÅ¡kinio dalykas ir rekomenduojant užvesti naujÄ civilinę bylÄ . Taip ir buvo padaryta, buvo užvesta kita byla, tačiau atsakovės vėl pakeitė savo nuomonę ir atsiliepime nurodė, kad tokia byla tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko jau yra Kauno apylinkės teisme, dėl ko ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtas.

Å ie procesiniai dokumentai yra byloje, tačiau teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , jų nevertino. Å ie faktai patvirtina, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. 2.7. Pasisakydamas dėl gretimų sklypų suformavimo kadastriniais matavimais, teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovų argumentus, kad jų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas turi bÅ«ti (duomenys neskelbtini). Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad apeliantams priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas tuo metu, kai visi besiribojantys sklypai jau buvo suformuoti anksčiau ir jų ribos buvo įregistruotos kadastro žemėlapyje.

IeÅ¡kovai pateikė žemės nuomos mokesčio deklaracijas, kuriose nurodyta, jog buvo mokamas žemės nuomos mokestis už 0,06 ha. 2.8. Proceso metu ieÅ¡kovas V. M. nutraukė sutartį su abiem advokatais, tačiau teismas jam neiÅ¡aiÅ¡kino, kad jis gali susirasti naujÄ advokatÄ , nes tokiÄ teisę jam suteikia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. Todėl darytina iÅ¡vada, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistos ieÅ¡kovų procesinės teisės, pažeistas Å¡alių lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principas bei teisingumo, objektyvumo ir sÄ Å¾iningumo principas, įtvirtintas CK 1.5 str.

Atsakovės naudojosi profesionalaus teisininko paslaugomis, o ieškovams tokia teisė nebuvo suteikta. Vertintina ir ta aplinkybė, kad tretiesiems asmenims apie teismo posėdžius pranešta nebuvo, jiems nebuvo suteikta teisė pasisakyti baigiamosiose kalbose bei išreikšti savo nuomonę dėl ieškinio.

14. Atsakovės atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti ir 2018 m. kovo 12 d. Kauno apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , taip pat priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovėms jų turėtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidas.

15. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 4.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ . Ginčo atveju nėra jokio pagrindo nustatyti ribÄ tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadangi riba tarp Å¡ių sklypų yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki, seniai nusistovėjusi ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Visi žemės sklypų dokumentai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems; be to neegzistuoja ir kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamÄ pagrindÄ abejoti dokumentų pagrįstumu.

Iš surinktų bylos duomenų matyti, kad atsakovių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų nustatymo data – (duomenys neskelbtini), žemės sklypas buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Šių kadastrinių matavimų užsakovas buvo ieškovo ir atsakovių tėvas V. M., tuometinis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas. Ieškovų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų duomenų fiksavimo data –(duomenys neskelbtini), žemės sklypas suformuotas taip pat atliekant kadastrinius matavimus.

Tuomet, kai (duomenys neskelbtini) buvo atliekami žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai, su gretimo sklypo naudotojais V. M. ir V. M. žemės sklypo ribos buvo suderintos, tai patvirtina žemės sklypo ribų paženklinimo aktas. IeÅ¡kovų žemės sklypas buvo suformuotas vėliau nei atsakovių žemės sklypas ir buvo „riÅ¡amasi“ jau prie teisiÅ¡kai įregistruotos atsakovių žemės sklypų ribos. TÄ pilnai patvirtina abiejų sklypų ribos koordinačių sutapimas, ieÅ¡kovų žemės sklypas paženklintas pilnai įvertinant atsakovių žemės sklypo duomenis.

Nors ieÅ¡kovas V. M. ir nurodo, kad ne jis (duomenys neskelbtini) pasirašė ant atsakovių žemės sklypo paženklinimo akto, Å¡i aplinkybė yra visiÅ¡kai nereikÅ¡minga – sklypus skiriančios ribos koordinačių sutapimas pagal ieÅ¡kovų ir atsakovių žemės sklypo planus reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovai, atlikdami jiems priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, perėmė jau esamÄ Ä¯registruotÄ atsakovų žemės sklypo ribÄ . IeÅ¡kovė V. M. neginčija, kad pasirašė ant savo žemės sklypo paženklinimo akto. 4.2.

Labai svarbu Å¡iam ginčui yra pačių ieÅ¡kovų žemės sklypo privatizavimo dokumentai. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovai valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo 0,0581 ha žemės sklypÄ , tokio paties ploto žemės sklypas buvo jiems perduotas priėmimo-perdavimo aktu. Pažymėtina, kad ir (duomenys neskelbtini) įsakymu V. M. buvo leista pirkti 0,0581 ha žemės sklypÄ . Å io įsakymo atsakovas iki Å¡iol neginčijo. IÅ¡ Žemėtvarkos skyriaus pažymos matyti, kad nors V.

M. sumokėjo už 600 kv. m. žemės plotÄ pinigus, atlikus sklypo geodezinius matavimus nustatytas 581 kv. m. faktiÅ¡kai naudojamos namų valdos žemės sklypo plotas. IeÅ¡kovų žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti Kauno apskrities virÅ¡ininko (duomenys neskelbtini) įsakymu, sklypo plotas 581 kv. m. Å is įsakymas taip pat nebuvo ginčijamas. Pažymėtina, kad pats žemės sklypas suformuotas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu (T.2, b. l. 92) (duomenys neskelbtini), juo buvo patvirtintas 581 kv. m.

žemės sklypo plotas. Å is administracinis aktas taip pat yra galiojantis ir neužginčytas. Tiek ieÅ¡kovų valdomas 0,581 ha žemės sklypas, tiek ir atsakovių valdomas 0,0698 ha žemės sklypas buvo suformuoti kadastriniais matavimais ir įregistruoti atitinkamų administracinių sprendimų pagrindu. 4.3. Nors apeliantai labai dviprasmiÅ¡kai savo skunde nurodo, kad jų plotas po atsakovių žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo sumažėja, tuo pačiu skunde yra teigiama, kad jiems turėtų priklausyti 600 kv. m. plotas, nes tokį žemės sklypÄ jie valdė pagal sklypo raudonÄ sias linijas daugiau kaip prieÅ¡ 21 metus, be to, už tokį žemės plotÄ jie moka mokesčius valstybei.

Byloje nagrinėto ieÅ¡kinio esmė yra ta, kad ieÅ¡kovai siekė teisme nustatyti ribÄ pagal Å¡io žemės sklypo kažkada buvusias raudonÄ sias linijas, kas tokiu atveju sudarytų apie 600 kv. m. sklypo plotÄ . Taigi, jei ieÅ¡kinys bÅ«tų tenkintas, riba bÅ«tų nustatyta taip, kad ieÅ¡kovų žemės sklypas padidėtų nuo teisiÅ¡kai įregistruoto 561 kv. m. ploto iki 600 kv. m. Savo apeliaciniame skunde patys ieÅ¡kovai cituoja tiek CK 4.45 str. normÄ , tiek teisminę praktikÄ , kurių esmė yra ta, jog sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali bÅ«ti keičiamos, taip pat gali bÅ«ti keičiama sklypo konfigÅ«racija, tačiau negali bÅ«ti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas). 4.4.

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys tikslinami Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pasikeitimų fiksavimas – veiksmai, kuriais nustatomi įraÅ¡yto į kadastrÄ nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pasikeitimai ir papildoma nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Veiksmų, kuriuos atlieka matininkas, fiksuojant žemės sklypų kadastro duomenų pasikeitimÄ (tikslinimÄ ), sÄ raÅ¡as nurodytas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 51 ir 52 punktuose.

Pagal Å¡ių nuostatų 67 punktÄ , tuo atveju, kai teritorinis padalinys, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ , nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , teritorinio padalinio vedėjas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio darbuotojas jį suderina. Matininko E. A. parengtas sklypų ribų planas, teiktas teismui ir esantis ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio pagrindu, negali bÅ«ti vertinamas kaip dokumentas, patvirtinantis tinkamas žemės sklypų ribas. Å io ginčo atveju parengtai nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylai su naujomis sklypo ribomis Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius tokiems kadastriniams duomenims nepritarė, konstatavo, kad byla parengta nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

Taigi, jei byla nebuvo suderinta Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniame skyriuje, jos pagrindu teisme žemės sklypų ribos taip pat negali būti keičiamos. 4.5. Nepagrįstai ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovės naudojasi didesniu (710 kv. m ploto) žemės sklypu nei joms priklauso (698 kv. m). Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovėms priklausančio žemės sklypo teisinis plotas skiriasi nuo faktiškai valdomo. Priešingai, tas plotas yra visiškai tas pats.

Pačių ieÅ¡kovų pateikti į bylÄ planiniai dokumentai patvirtina, kad ieÅ¡kovai siekia nustatyti sau didesnį jų žemės sklypo plotÄ ir taip sumažinti atsakovių sklypo plotÄ . Žemės sklypo ribų schemoje ieÅ¡kovų praÅ¡ymų matininkas E. A. nurodė, kad ji parengta pagal genplanÄ , raudonųjų linijų planÄ ir pagal iÅ¡likusiÄ senÄ jÄ tvorÄ , sklypo plotas yra 600 kv.m. Taigi, ieÅ¡kovai Å¡iuo dokumentu patys patvirtino faktÄ , kad nustačius ribÄ pagal raudonųjų linijų planÄ , jo plotas bus 600 kv. m.

Tuo tarpu D. K. (UAB „Netkada“ ) parengtas atsakovių žemės sklypo planas patvirtina faktÄ , kad atsakovių žemės sklypo faktinio naudojimo ir teisiniai duomenys pilnai atitinka vienu kitus, o teisinė žemės sklypo riba ties (duomenys neskelbtini) yra toliau į gatvės pusę nei faktinė sklypo riba. Be to, ieÅ¡kovų tam pačiam faktui pateikti matavimai, parengti to paties matininko E. A., yra skirtingi ir nurodantys skirtingus duomenis. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad matininkas E. A. iÅ¡ esmės pamatuoja ne realiÄ padėtį, bet tai, ko nori ieÅ¡kovai. 15.6.Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovai teigia, kad atsakovėms pertvarkius Å«kinį pastatÄ ir perstačius vidinę pastate esančiÄ sienÄ taip, kad ji sutaptų sklypo riba (ir kad atitiktų teisinius pastato dokumentus), tarp senosios ir naujosios sienos liko ertmė, į kuriÄ nėra įėjimo, o teismas dėl nesuvokiamų priežasčių nevertinto atsakovės savavaldžiavimo; atsakovės sienÄ pastatė savavaliÅ¡kai, be ieÅ¡kovo V.

M. sutikimo. Å i ieÅ¡kovų keliama problema nėra suprantama nei teisiÅ¡kai, nei faktiÅ¡kai. Ertmės tarp sienų nebÅ«tų, jei ieÅ¡kovai iÅ¡griautų esamÄ ne vietoje pastatytÄ pertvarÄ (ne kapitalinę sienÄ ), tuomet liktų ta siena, kuri yra pastatyta atsakovių ir kuri sutampa tiek su teisine sklypo riba. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, ieÅ¡kovų ir atsakovių žemės sklypuose yra Å«kiniai pastatai, kurie fiziÅ¡kai yra susiję, tačiau yra įregistruoti atskirais nekilnojamojo turto objektais.

IeÅ¡kovams nuosavybės teise priklauso Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovėms nuosavybės teise priklauso Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Riba tarp sklypų Å¡iuo metu yra įregistruota einant per sienÄ , skiriančiÄ du atskirus pastatus. Tenkinus ieÅ¡kinį, ji bÅ«tų nustatyta per atsakovėms priklausantį statinį. Vadovaujantis LR nutarimo Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo 20 p., žemės sklypas negali bÅ«ti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, iÅ¡skyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panaÅ¡iai).

Kadangi vidinė pastato siena anksčiau ėjo ne ties teisine sklypo riba ir buvo pastatyta ne pagal statinio dokumentus, bylos eigoje atsakovės jÄ perstatė taip, kad ji atitiktų statinio dokumentus. Dėl atsakovių atliktų veiksmų ieÅ¡kovai kreipėsi į Teritorinę statybų inspekcijÄ , kuri, iÅ¡tyrusi jų skundÄ , nustatė, kad pažeidimų nenustatyta. 15.7.Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neiÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui teisės turėti naujÄ advokatÄ , jam prieÅ¡ tai nutraukus susitarimÄ su dviem advokatais.

IeÅ¡kovai ne kartÄ prašė atidėti bylos nagrinėjimÄ Ä¯vairias pagrindais, tame tarpe ir dėl atstovų pasikeitimo. Baigus nagrinėti bylÄ , ieÅ¡kovas vėl atsisakė advokato pagalbos, tačiau nurodė, kad pats save atstovaus ir pasakė baigiamÄ jÄ kalbÄ , nepraÅ¡ydamas bylos atidėti. Todėl pats ieÅ¡kovas apsisprendė dėl savo teisių gynybos apimties.

16. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

18. IeÅ¡kovai 2018 m. liepos 3 d., t. y. jau po to, kai jie byloje 2018 m. balandžio 1 d. pateikė apeliacinį skundÄ ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi nustatė, kad bylÄ apeliacine tvarka pagal ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nagrinės teismo posėdyje 2018 m. liepos 3 d., pateikė praÅ¡ymÄ prijungti ieÅ¡kovo V. M. raÅ¡ysenos ekspertizės aktÄ , nurodydami, kad Å¡is aktas patvirtina, jog VÄ® Registrų centre ginčijamų Å¡alių žemės sklypų riba įregistruota vadovaujantis suklastotais dokumentais.

Teisėjų kolegijai atidėjus bylos nagrinėjimÄ ir pasiÅ«lius kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti teismui savo paaiÅ¡kinimus (nuomones) dėl naujai pateikto įrodymo priėmimo galimumo ir Å¡io įrodymo vertinimo, jei toks bus priimtas, atsakovės pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kad, jų nuomone, toks įrodymas nepriimtinas, kartu nurodė, kaip byloje turėtų bÅ«ti vertinama eksperto iÅ¡vada, jei teismas priimtų ekspertizės aktÄ .

19. CPK 314 straipsnis riboja naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme. Tačiau pagrindinis civilinio proceso tikslas – reikÅ¡mingų bylai aplinkybių nustatymas bei prioritetinis teisingo ginčo iÅ¡nagrinėjimo principas – lemia bÅ«tinybę kiekvienu konkrečiu atveju individualiai nuspręsti dėl naujų įrodymų priėmimo ar nepriėmimo. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovų praÅ¡ymo paskirti byloje ieÅ¡kovo paraÅ¡o ekspertizę, teigiant, kad ne ieÅ¡kovas pasirašė reikÅ¡mingame bylai iÅ¡nagrinėti dokumente, ieÅ¡kovai, savo iniciatyva atlikę raÅ¡ysenos ekspertizę, jos aktÄ gavo jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, priima ieÅ¡kovo pateiktÄ ekspertizės aktÄ ir jame nurodytas iÅ¡vadas vertina kartu su kitais byloje jau esančiais įrodymais.

20. Byloje sprendžiama dėl pagrįstumo ir teisėtumo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovų reikalavimas nustatyti žemės sklypų ribas pagal jų pateiktÄ projektÄ .

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl (duomenys neskelbtini) namų valdos 706 kv. m. ploto žemės sklypo pardavimo V. M. pateikė praÅ¡ymÄ (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo parengtas pirkimo-pardavimo sutarties projektas parduoti 7,06 arų žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Namų valdos techninės apskaitos kortelėje V. M. namų valdos naudojamas žemės sklypo plotas buvo nurodytas 706 kv. m. Å io žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ žemės sklypo plano, parengto (duomenys neskelbtini) UAB „Garlita“ matininko A. Ž., matyti, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti pagal (duomenys neskelbtini) koordinačių sistemÄ , nustatytas sklypo plotas 698 kv. m. Žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų paženklinimo akte nurodyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos matininko A. Ž. buvo paženklintos dalyvaujant V. M. (bylos Å¡alių tėvas, buvęs atsakovių žemės sklypo savininkas) ir V.

M., nurodytas sklypo plotas 706 kv. m. Ribų paženklinimo akte nėra ieÅ¡kovo pastabų ar iÅ¡reikÅ¡to nesutikimo. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) seniÅ«nas pranešė (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai, kad po geodezinių matavimų patvirtintas V. M. naudojamos namų valdos adresu (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plotas – 698 kv. m. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi V. M. buvo parduotas 698 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Å¡io žemės sklypo kadastro duomenys įraÅ¡yti į Valstybės žemės kadastro duomenų registrÄ , nurodant žemės sklypo plotÄ 0,0698 ha.

Iš atsakovėms nuosavybės teise priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovė D. D. nuosavybės teisę į ½ dalį šio 0,0698 ha ploto žemės sklypo, įgijo (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu, o atsakovė D. V. nuosavybės teisę į ½ dalį šio žemės sklypo – (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu. Žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovams priklausančios namų valdos ir žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėta, kad namų valdai iÅ¡skirtas ir naudojamas 600 kv. m. bendras sklypo plotas. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ parduoti jam 600 kv. m namų valdos žemės sklypÄ . Rengiantis valstybinės žemės pardavimui, (duomenys neskelbtini) buvo atliktas 6,0 arų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įkainojimas 2948 rub., mokėjimo praneÅ¡imu ieÅ¡kovas apie tai informuotas ir buvo parengtas pirkimo-pardavimo sutarties projektas.

IÅ¡ ieÅ¡kovų žemės sklypo plano, parengto (duomenys neskelbtini) A. Ž. įmonės, matyti, kad buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai. Žemės sklypo ribos ir 581 kv. m sklypo plotas nustatytas (duomenys neskelbtini) vietinėje koordinačių sistemoje. Plane yra žemės savininko V. M. paraÅ¡as, kad su paženklintomis vietoje žemės sklypo ribomis, apraÅ¡ytomis (duomenys neskelbtini) žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte, ir nustatytu plotu jis sutinka. Plane yra žymos apie patikrinimÄ ir suderinimÄ su (duomenys neskelbtini)apskrities virÅ¡ininko administracijos žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriumi. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas patvirtina, kad dalyvaujant V.

M. buvo paženklintos 0,0581 ha sklypo ploto ribos 8 riboženkliais. (duomenys neskelbtini) Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas žemės sklypo ribų planas, suformuotas 581 kv. m kitos paskirties (gyvenamoji teritorija/sodybinio užstatymo) žemės ploto sklypas. (duomenys neskelbtini) apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti 0,0581 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) leista parduoti ieÅ¡kovui 0,0581 ha namų valdos žemės sklypÄ , buvo parengtas pirkimo-pardavimo sutarties projektas, ir ieÅ¡kovas su sutarties projektu supažindintas. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi ieÅ¡kovas V.

M. bendrÄ ja jungtine su sutuoktine ieÅ¡kove S. M. nuosavybės teise nupirko 0,0581 ha ploto namų valdos žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypas buvo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduotas ieÅ¡kovui V. M. perdavimo ir priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) pažymėjimo apie daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre bei (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad ieÅ¡kovai nuosavybės teisę į šį žemės sklypÄ Ä¯gijo (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ir perdavimo-priėmimo akto pagrindu.

Paskutiniai žemės sklypo kadastro duomenys yra įregistruoti (duomenys neskelbtini), įregistruotas žemės sklypo plotas 0,0581 ha. IeÅ¡kovai (duomenys neskelbtini) pateikė atsakovėms D. D. ir D. V. ieÅ¡kinį dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimų patikslinimo, kuriuose, remdamiesi Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.45 straipsnio 1 dalimi, pareiÅ¡kė reikalavimus nustatyti ieÅ¡kovams S. M. ir V. M. priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribas pagal E. A. (duomenys neskelbtini) parengtÄ planÄ , pagal kurį ieÅ¡kovų žemės sklypo plotas yra 600 kv. m, ir panaikinti ieÅ¡kovų S. M. ir V.

M. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovių D. D. ir D. V. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotus kadastrinius matavimus. Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 12 d. sprendimu ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmetė. IeÅ¡kovai byloje dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimo pateikė apeliacinį skundÄ .

22. Teisėjų kolegija vertina, kad ieÅ¡kovai Å¡ioje byloje reikalavimus dėl žemės sklypų ribos grindė CK 4.45 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tÄ jie ir patys nurodė ieÅ¡kinyje. Tam, kad bÅ«tų galima vadovautis CK 4.45 straipsnio 1 dalimi, bÅ«tinos dvi sÄ lygos: pirma, tarp žemės sklypų savininkų turi bÅ«ti kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų; antra, ribos turi bÅ«ti neaiÅ¡kios iÅ¡ esamų dokumentų. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ teisminę praktikÄ , aiÅ¡kinant Å¡iÄ teisės normÄ , pirmÄ jÄ aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginÄÄ â€“ paprastai įrodo kreipimosi į teismÄ faktas.

AntrÄ jÄ aplinkybę – sklypo ribų neaiÅ¡kumÄ â€“ gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieÅ¡tarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamÄ pagrindÄ abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus.

Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigÅ«racijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai sprendžiant ginÄÄ dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiÅ¡kai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iÅ¡ kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi bÅ«ti nustatyta žemės sklypus skirianti linija iÅ¡ esmės iÅ¡sprendžiant Å¡alių ginÄÄ .

Vis dėlto pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiÅ¡kinimÄ ir taikymo praktikÄ faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį iÅ¡sprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiÅ¡kumas paÅ¡alinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiÅ¡kai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigÅ«racija gali bÅ«ti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumÄ : pagal ribos iÅ¡sidėstymÄ dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, Å¡ulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sÄ lygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas bÅ«tų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai bÅ«tų iÅ¡spręstas ginčas ir nebÅ«tų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

V. v. P. V., bylos Nr. 3K-3-453/2012; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G. ir kt. v R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-470/2014; kt.). Taigi, sprendžiant klausimÄ , ar yra kilęs ginčas dėl gretimų sklypų ribos ir dėl jos nustatymo, aktualu nustatyti, ar sklypų savininkai susitarė ir kada dėl sklypus skiriančios ribos; kokiu bÅ«du Å¡i riba pažymėta; jei tai įvyko iki valstybinės žemės privatizavimo ar jÄ privatizuojant, tai ar susitarimas atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės pardavimÄ , reikalavimus; ar ankstesni žemės sklypų savininkai pripažino (neginčijo) nusistovėjusiÄ ar sutartÄ ribÄ ; ar vėlesni žemės sklypų savininkai, įgydami sklypus, matė ir suprato įgyjamų sklypų ribas ir pan.

Pažymėtina, kad sklypo ribų aiÅ¡kumas (neaiÅ¡kumas) yra vertinamojo pobÅ«džio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus Å¡ių aplinkybių visetÄ sprendžiama, ar sklypo ribos neaiÅ¡kios ir dėl to turi bÅ«ti nustatinėjamos. Jeigu teismas mano, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiÅ¡ki, tai jis pasisako, pagal kokį dokumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O.

G. R. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-195/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, tobulėjant žemės matavimo prietaisams, dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali bÅ«ti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypÄ ; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali bÅ«ti keičiamos, taip pat gali bÅ«ti keičiama sklypo konfigÅ«racija, tačiau negali bÅ«ti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), prieÅ¡ingu atveju turėtų bÅ«ti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2010 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010; 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015 ir kt.).

23. Ä®vertinusi paminėtus ginčų dėl žemės sklypų ribos nustatymo nagrinėjimo ir sprendimo ypatumus, Å¡ios nutarties 21 punkte nurodytus faktinius duomenis, kad riba žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), pirmÄ kartÄ buvo nustatyta atliekant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), matavimus (duomenys neskelbtini) ir paženklinta vietoje (duomenys neskelbtini), vėliau ta pati riba (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta ir matuojant bei paženklinant vietoje (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , su pastaruoju ribos nustatymu neginčijamai sutiko ieÅ¡kovas V.

M., teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, pagrįstai pripažino, kad esant aiÅ¡kiai ir žemės sklypų kadastriniuose duomenyse užfiksuotai Å¡alių įsigytus žemės sklypus skiriančiai ribai, ieÅ¡kovams neturint teisės tikslinti žemės sklypo ribÄ taip, kad padidėtų jų įsigytos žemės sklypo plotas nekvestionuojant žemės įgijimo neteisėtumo, reikalaujant tikslinti žemės sklypo ribÄ pagal planÄ , neatitinkantį kadastro duomenų tikslinimui parengtų dokumentų, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovų pareikÅ¡tus reikalavimus, o todėl nėra pagrindo tenkinti ir ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ .

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde ieÅ¡kovų nurodytų argumentų.

24. IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde nurodo, jog esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju bÅ«tina ieÅ¡koti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti iÅ¡imtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sÄ skaita. IeÅ¡kovų ir atsakovių sklypus skirianti tvora bei augantys augalai įrodo Å¡ios bylos Å¡alių faktiÅ¡kai naudojamų žemės sklypų ribÄ , kuri prieÅ¡tarauja apeliantų turto teisinio įregistravimo faktams, ir tai pagrindžia apeliantų teiginius, kad jie naudojasi mažesniu žemės sklypo plotu nei yra iÅ¡sipirkę ir įregistravę VÄ® Registrų centre, todėl tokiu bÅ«du yra grubiai pažeidžiamos apeliantų teisės į nuosavybę. (duomenys neskelbtini) matininko E. A. nustatyta, kad ieÅ¡kovų žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) pagal registro duomenis yra 581 kv. m. ploto, tačiau ieÅ¡kovai naudojasi 577 kv. m ploto sklypu, o gretimas atsakovių žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal registro duomenis yra 698 kv. m ploto, bet atsakovės naudojasi 710 kv. m. ploto sklypu, ieÅ¡kovai dėl atsakovių kaltės negali naudotis visu jiems priklausančiu žemės sklypu, kurio plotas yra įregistruotas Registrų centre.

Apeliantai taip pat nurodo, jog įregistruota žemės sklypo riba iš esmės pažeidžia jų interesus, todėl įregistruotini nauji kadastriniai duomenys pagal matininko E. A. (duomenys neskelbtini) atliktos žemės sklypų (duomenys neskelbtini) schemos nustatytas ribas.

25. Å ie apeliacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, negali bÅ«ti laikomi pagrįstais. IeÅ¡kovai, 2016 m. gegužės 6 d. pateikdami ieÅ¡kinį, taip pat 2016 m. rugpjūčio 24 d. tikslindami jo reikalavimus, prašė vadovautis matininko (duomenys neskelbtini) parengto plano duomenimis (t. I, b. l. 98-100), kuo teismas ir vadovavosi nagrinėdamas bylÄ . Matininko E. A. (duomenys neskelbtini) parengtÄ Å¾emės sklypų (duomenys neskelbtini), t. y. ieÅ¡kovų ir atsakovių žemės sklypų, schemÄ (t. IV, b. l.

75) ieÅ¡kovai pateikė su 2017 m. rugpjūčio 27 d. pareiÅ¡kimu dėl ieÅ¡kinio reikalavimų patikslinimo, kuriame prašė nustatyti žemės sklypų ribÄ tarp ieÅ¡kovų ir atsakovių žemės sklypų pagal esamÄ tvorÄ , t. y. pagal matininko E. A. parengtÄ (duomenys neskelbtini) Žemės sklypų ribų schemÄ . Tačiau Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi (t. IV, b. l. 77-79) šį ieÅ¡kovų pareiÅ¡kimÄ atsisakė priimti, pripažinęs, kad ieÅ¡kovai juo keičia ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , kÄ daryti pagal Civilinio proceso kodekso nustatytas taisykles nėra leidžiama (CPK 141 straipsnio 1 dalis).

Kadangi pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo tarp Å¡alių kilusio ginčo dėl žemės sklypo ribų pagal matininko E. A. (duomenys neskelbtini) parengtÄ Å¾emės sklypų schemÄ , apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad įregistruota žemės sklypo riba iÅ¡ esmės pažeidžia ieÅ¡kovų interesus.

26. Apeliaciniame skunde ieškovai teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų paženklinimo aktas patvirtina, kad atsakovių žemės sklypo ribos matininko A. Ž. buvo paženklintos dalyvaujant V. M. (bylos šalių tėvas, buvęs atsakovių žemės sklypo savininkas) ir ieškovui V. M., taip pat nepagrįstai konstatavo, kad ribų paženklinimo akte nėra ieškovo V. M. pastabų ar išreikšto nesutikimo. Apeliantai nesutinka su tokiu teismo vertinimu. (duomenys neskelbtini) metais atlikus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, su ieškovais, kaip gretimo žemės sklypo savininkais, nebuvo derintos žemės sklypų ribos.

Apeliantai jokio sutikimo dėl atsakovių žemės sklypo ribų nėra davę, jokie praneÅ¡imai jiems nebuvo siunčiami, jie taip pat nėra pasirašę ant atsakovių žemės sklypo ribų paženklinimo akto. Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į teisminio proceso metu paaiÅ¡kėjusiÄ ieÅ¡kovo V. M. paraÅ¡o galimo suklastojimo aplinkybę. A. V. M. teisminio nagrinėjimo metu ne kartÄ kėlė klausimÄ dėl raÅ¡ysenos ekspertizės paskyrimo, tačiau į jo praÅ¡ymus teismas neatsižvelgė.

27. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad Å¡ie apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo vertinti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas. Teismas pripažino, kad nustatant ieÅ¡kovų įsigyto žemės sklypo ribas ir jas atžymint vietoje (duomenys neskelbtini) metais dalyvavo ieÅ¡kovas V. M., jis patvirtino, kad jo žemės sklypo ribos, tame skaičiuje ir riba su gretimu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), nustatyta teisingai. Å i aplinkybė, kurios apeliantai neneigia ir nenuginčijo, leidžia vertinti, kad (duomenys neskelbtini) metais nustatytÄ tarp (duomenys neskelbtini) žemės sklypų ribÄ (duomenys neskelbtini) metais ieÅ¡kovas V.

M. pripažino, todėl nėra reikšminga, ar ta riba buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) metais dalyvaujant ieškovui, ar jis pasirašė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų nustatymo akte. Apeliantų byloje 2018 m. liepos 3 d. pateiktame 2018 m. liepos 2 d. Rašysenos ekspertizės akte nurodyta, kad nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) datos užsakovo V. M. žemės sklypo ribų paženklinimo akto pirmajame puslapyje V. M. vardu pasirašė V. M., t. y. ieškovas, negalima. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentu, jog V.

M. parašas (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų paženklinimo akte buvo suklastotas.

28. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo teiginiu, jog pasisakydamas dėl gretimų sklypų suformavimo kadastriniais matavimais teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovų argumentus, kad jų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas turi bÅ«ti 600 kv. m. Kaip minėta Å¡ios nutarties 21 punkte, byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi ieÅ¡kovas V. M. bendrÄ ja jungtine su sutuoktine ieÅ¡kove S. M. nuosavybės teise nupirko 0,0581 ha ploto namų valdos žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Todėl, nereikÅ¡dami reikalavimų dėl tokio dydžio žemės sklypo pardavimo nepagrįstumo, jie negali pagrįstai reikalauti, kad, nustačius kitokiÄ nei Å¡iuo metu nustatyta jų ir atsakovių žemės sklypų ribÄ jų žemės sklypo plotas bÅ«tų 600 kv. m.

29. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad proceso pirmosios instancijos teisme metu ieÅ¡kovas V. M. nutraukė atstovavimo sutartis su dviem advokatais, tačiau teismas jam neiÅ¡aiÅ¡kino, kad jis gali susirasti naujÄ advokatÄ , nes tokiÄ teisę jam suteikia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. Todėl darytina iÅ¡vada, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistos ieÅ¡kovų procesinės teisės, pažeistas Å¡alių lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principas bei teisingumo, objektyvumo ir sÄ Å¾iningumo principas, įtvirtintas CK 1.5 str. Vertintina ir ta aplinkybė, kad tretiesiems asmenims apie teismo posėdžius praneÅ¡ta nebuvo, jiems nebuvo suteikta teisė pasisakyti baigiamosiose kalbose bei iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę dėl ieÅ¡kinio.

30. Teisėjų kolegija nesutinka su tuo apeliacinio skundo argumentu, kad ieÅ¡kovui V. M. nutraukus su dviem advokatais sudarytas jo atstovavimo teisme sutartis, teismas privalėjo Å¡iam ieÅ¡kovui paaiÅ¡kinti, kad jis gali sudaryti atstovavimo sutartį su nauju advokatu. Tokia teismo pareiga jokiu teisės aktu nenustatyta. Ta aplinkybė, kad apeliantas – ieÅ¡kovas V. M. – baigiant bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teisme neturėjo atstovo byloje, Å¡iuo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi turėti byloje atstovÄ yra byloje dalyvaujančio asmens procesinė teisė, bet ne pareiga, o teismo teisė pasiÅ«lyti byloje dalyvaujančiam asmeniui pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu procese (CPK 160 straipsnio 1 dalies 7 punktas) negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip teismo procesinė pareiga užtikrinti, kad byloje dalyvaujantis asmuo bylÄ vestų per atstovÄ .

Apeliacinio skundo argumentas, kad tretiesiems asmenims nebuvo praneÅ¡ta apie teismo posėdžius, jiems nebuvo suteikta teisė pasisakyti baigiamosiose kalbose bei iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę dėl ieÅ¡kinio, yra nepagrįstas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tretieji asmenys apie teismo posėdžius buvo informuojami, apie 2018 m. vasario 21 d. vykusį teismo posėdį, kuriame teismas iÅ¡klausė byloje dalyvaujančių asmenų baigiamÄ sias kalbas, tretiesiems asmenims taip pat buvo praneÅ¡ta (t. V, b. l. 89-96).

Teisėjų kolegija pastebi, kad reikÅ¡minga yra tai, kad nei vienas trečiasis asmuo nepadavė apeliacinio skundo, kurį grįstų tuo, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ jam nedalyvaujant ir nepranešęs jam apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ .

31. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

32. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadų dėl bylos baigties teisinis pagrįstumas nenuginčytas. Nenustačius teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, Å¡alims jų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos proporcingai pagal teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis. Å ioje byloje netenkinant ieÅ¡kovų apeliacinio skundo, jiems lieka jų turėtos iÅ¡laidos, jos iÅ¡ atsakovių ieÅ¡kovams nepriteisiamos. IÅ¡ ieÅ¡kovų, pateikusių apeliacinį skundÄ , atsakovėms priteisiamos po 400,00 Eur kiekvienai jų turėtos iÅ¡laidos advokatės pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ apmokėti (CPK 98 straipsnis).

Lygiomis dalimis ieÅ¡kovams paskirstytinos ir 8,64 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti. Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir ieÅ¡kovės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 800 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas lygiomis dalimis – po 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) atsakovėms D.

D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), ir D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir ieÅ¡kovės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetÄ 8,64 (aÅ¡tuonis eurus ir 64 centus) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas lygiomis dalimis - po 4,32 Eur (keturis eurus ir 32 centus). Å i suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Raimondas Buzelis Diana Labokaitė Arvydas Žibas