8734b2cd-b7dd-4c03-bb5d-afd262f4ff80 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr.2S-1302-264/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13656-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 26.8; 122.2; 122.4 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS nutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 21 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja AuÅ¡ra Baubienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo B. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-2057-475/2014 pagal pareiÅ¡kėjo B. K. pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, suinteresuoti asmenys KU „Akademinė kredito unija“, „Swedbank, AB, UAB „Mokilizingas“, UAB „MCB Finance“, UAB „Lateko lizingas“, UAB „Ūkio banko lizingas“, AB „Kauno energija“, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos sk., KU „Kauno kredito unija“, UAB „General Financing“, UAB „Moment Credit“, IÄ® Aujama-credit, BIGBANK AS filialas, AB „Autrolis“ darbuotojų profesinė sÄ junga, antstolė N. B., UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“, UAB „Gelvora“, n u s t a t ė :I.Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡kelti jam fizinio asmens bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskirti UAB „Lexuna“.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2009-09-10 pareiÅ¡kėjas pasirašė kredito sutartį, kurios pagrindu Nordea Bank Finland Plc suteikė 27.238,76 EUR, (94.050,00 Lt) paskolÄ bÅ«sto įsigijimui. BÅ«sto remontui, baldams, pareiÅ¡kėjo nepilnametės dukros kambario įrengimui pareiÅ¡kėjas skolinosi iÅ¡ trečiųjų asmenų – kredito įstaigų. Kartu su pareiÅ¡kėju gyvena jo nepilnametė dukra. 2009 m. sumažėjus darbo užmokesčiui bei atsiradus papildomų iÅ¡laidų nepilnametei dukrai iÅ¡laikyti, teisinei pagalbai apmokėti jis nebeįstengė laiku ir tinkamai vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų kredito įstaigoms.

Dėl to susidariusius įsiskolinimus dengė imant naujas paskolas iÅ¡ kitų kredito įstaigų ar asmenų. Be Å¡ių įsipareigojimų pareiÅ¡kėjas privalėjo mokėti ir buto komunalinius mokesčius, tačiau jų taip pat neįstengė savalaikiai vykdyti. Dėl susidariusios ekonominės situacijos pareiÅ¡kėjo finansinė bÅ«klė tapo kritinė. Nors pareiÅ¡kėjas stengėsi maksimaliai vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus, keisdavo kredito sutarčių sÄ lygas, prasitęsdavo kredito grÄ Å¾inimo terminus, tačiau tai ne tik kad nepadėjo iÅ¡spręsti finansinių sunkumų, tačiau dėl dar didesnių palÅ«kanų pareiÅ¡kėjo įsipareigojimai pasidarė dar didesni.

PareiÅ¡kėjo skolinių įsipareigojimų suma, kurių terminai yra suėję sudaro 52.246,88 Lt, o bendra įsipareigojimų suma siekia 188.320,40 Lt. PareiÅ¡kėjas nebuvo sudaręs jokių kreditorių teises pažeidžiančių sandorių ar kitokių veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti laikomi nesÄ Å¾iningais, nemokiu jis tapo ne dėl savo žalingų įpročių, ne dėl nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų finansų sistemai, ekonomikai ir verslo tvarkai. PareiÅ¡kėjo pajamos per mėnesį vidutiniÅ¡kai sudarė 3.107,81 Lt, jo bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos kiekvienÄ mėnesį sudaro 2.020,00 Lt sumÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 20 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti B. K. bankroto bylÄ . Teismas nurodė, kad bendra pareiÅ¡kėjo įsiskolinimų suma kreditoriams sudaro 97.196,18 Lt ir 25.402,92 EUR, o pradelstų įsipareigojimų suma sudaro 52.584,56 Lt ir 25.402,92 EUR, todėl pareiÅ¡kėjas formaliai atitinka FABÄ® 2 str. 2 d. numatytÄ fizinio asmens nemokumo bÅ«klę. PareiÅ¡kėjas 2009 m. – 2012 m. laikotarpiu paėmė vartojimo paskolas iÅ¡ 10 skirtingų kredito įstaigų, pasiskolino pinigų iÅ¡ darbovietėje veikiančios profesinės sÄ jungos, paėmė bÅ«sto kreditÄ , įsiskolino AB „Kauno energija“ už komunalines paslaugas.

Toks pareiÅ¡kėjo elgesys, kai turint finansinių įsipareigojimų vieniems kreditoriams, prisiimami vis nauji kreditoriniai įsipareigojimai, iÅ¡ esmės rodo pareiÅ¡kėjo nepasvertÄ bei rizikingÄ jo paties elgesį, todėl pareiÅ¡kėjo veiksmai 2009 m. – 2012 m. laikotarpiu negali bÅ«ti laikomi sÄ Å¾iningais. PareiÅ¡kėjas skolinius įsipareigojimus vykdė iki 2013 m. kovo mėnesio, nors byloje duomenų, kad pareiÅ¡kėjo finansinė padėtis nuo 2013 m. kovo mėn. bÅ«tų pablogėjusi nėra, naujų skolinių įsipareigojimų pareiÅ¡kėjas nuo to laiko neprisiėmė.

PareiÅ¡kėjas turi jam nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę (duomenys neskelbtini), įvertinęs buto bÅ«klę, teigia, kad buto vertė yra 60.600,00 Lt, remiasi VÄ® „Registrų centras“ duomenimis. Kadangi pats pareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad buvo atsiradęs realus pirkėjas prieÅ¡ 2 metus, kuris bÅ«tų pirkęs butÄ už 100.000,00 Lt, o vieÅ¡ajame registre esanti informacija apie buto vertę, vertinant skirtingais bÅ«dais ir skirtingu laikotarpiu, iÅ¡ esmės skiriasi, pareiÅ¡kėjui nepateikus kitokių įrodymų bei nesiėmus veiksmų turto vertei nustatyti, teismas laikė, kad buto vertė yra 100.000,00 Lt.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini) yra 1.800,00 Lt vertės, dėl to byloje prieÅ¡taravimų nepareikÅ¡ta. PareiÅ¡kėjui priklausančio turto vertė yra 101.800,00 Lt. Butas yra įkeistas hipotekos kreditoriui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos sk., iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto turto nėra vykdomas. Nordea Bank Finland Plc Lietuvos sk. 2013-12-14 nutraukė su pareiÅ¡kėju sudarytÄ kredito sutartį bei 2014-01-08 kreipėsi į UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ dėl 25.402,92 EUR draudimo iÅ¡mokos mokėjimo.

PareiÅ¡kėjo vidutinis mėnesinis atlyginimas laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2014 m. sausio mėn. yra 3.073,83 Lt., beveik 800,00 Lt virÅ¡ija vidutinį darbo užmokesčio dydį. PareiÅ¡kėjo pradelstų skolinių įsipareigojimų dydis yra 52.584,56 Lt ir 25.402,92 EUR (~87.640,07 Lt). Nors pareiÅ¡kėjo turto vertė yra mažesnė nei pradelstų skolinių įsipareigojimų dydis, tačiau įvertinus pareiÅ¡kėjo mėnesines pajamas, jis galėtų įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus per protingÄ laikotarpį.

Nekilnojamojo turto kainos kyla, todėl neesant byloje pareiÅ¡kėjui priklausančio turto vertinimo, nėra vienareikÅ¡miÅ¡kai aiÅ¡ku, už kokiÄ kainÄ pareiÅ¡kėjui priklausantis butas galėtų bÅ«ti parduotas. PareiÅ¡kėjas, nors ir nereguliariai, tačiau gauna papildomas pinigines lėšas už nepilnametės dukters iÅ¡laikymÄ , kurios iÅ¡ dalies padengia pareiÅ¡kėjo teismo posėdžio metu nurodytÄ sumÄ (500,00 Lt), reikalingÄ dukros iÅ¡laikymui. PareiÅ¡kėjo nurodyti motyvai, kam buvo naudojami vartojimo kreditai (buto remontui, dukros kambariui įrengti, iÅ¡laidos teisinei pagalbai), kurie, kaip jau minėta, iÅ¡ esmės labai padidino pareiÅ¡kėjo skolinius įsipareigojimus, nelaikytini sudarančiais pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjo elgesys atitiko vidutiniÅ¡kai protingo ir apdairaus žmogaus elgesį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentaiPareiÅ¡kėjas B. K. atskiruoju skundu (5 t. b. l. 10-15) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį, priimti naujÄ sprendimÄ - iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ pareiÅ¡kėjui B. K., pareiÅ¡kėjo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Lexuna“. AtskirÄ jį skundÄ apeliantas grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas nepagrįstai konstatavo apelianto nesÄ Å¾iningumÄ . Apeliantas sutinka, kad rizika prisiimant vis naujus finansinius įsipareigojimus nebuvo tuomet pakankamai pamatuota, tačiau jokių pažeidžiančių kreditorių teises sandorių, kurie sudarytų pagrindÄ abejoti jo sÄ Å¾iningumu, jis nebuvo sudaręs. Visi kreditoriais, iÅ¡skyrus profesinę sÄ jungÄ , yra profesionalÅ«s rinkos dalyviai, kurių pagrindinis verslas yra paskolų teikimas, jie privalėjo tinkamai vertinti apelianto galimybę įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, todėl jie privalo prisiimti kilusiÄ verslo rizikÄ ir galimai neigiamas pasekmes jo netinkamų finansinių įsipareigojimų vykdymo atveju.

Asmens finansinis neiÅ¡prusimas negali bÅ«ti laikomas asmens nesÄ Å¾iningumu.2. Teismas nepagrįstai argumentavo, kad apeliantas nors yra formaliai nemokus, tačiau turi pakankamai turto, kurį realizavus bÅ«tų padengti įsiskolinimai kreditoriams. Pats teismas nutartyje patvirtina, kad apelianto pradelsti finansiniai įsipareigojimai Å¡iuo metu virÅ¡ija įstatymu nustatytÄ ribÄ . Nordea Bank Finland Plc 2013-12-14 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kredito sutartį su apeliantu, šiam kreditoriui hipoteka yra įkeistas apelianto turimas butas.

Už šį butÄ gautos lėšos atiteks Nordea Bank Finland Plc ar draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjusiai UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“. Galimybė realizuoti turtÄ už aukščiausiÄ Ä¯manomÄ kainÄ dėl Å¡alyje susiklosčiusios ekonominės situacijos yra labai maža. Net ir pardavus šį turtÄ bÅ«tu patenkintas tik Å¡io kreditoriaus reikalavimas, todėl vis vien apeliantas negalėtų įvykdyti visų savo prisiimtų įsipareigojimų ar negalėtų to padaryti per protingÄ laikÄ 3.

Teismas nevertino aplinkybės, jog priverstinai pardavus hipoteka įkeistÄ turtÄ apelianto iÅ¡laidos nuo pardavimo momento gerokai padidėtų, nes jis privalėtų nuomotis kitÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , bÅ«sto nuomos kainos siekia 500 - 800 Lt sumÄ . Taip pat teismas netinkamai įvertino faktÄ , susijusį su iÅ¡laikymu nepilnametei dukrai, t.y. nors iÅ¡ nepilnamečio vaiko motinos ir buvo priteistas iÅ¡laikymas nepilnametei dukrai, tačiau ji Å¡ios pareigos nevykdo. Å i aplinkybė taip pat turėjo įtakos, jog jis nebegalėjo vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų, nes atitinkamÄ dalį privalėjo skirti mažamečiam vaikui.

Apeliantas negalėjo parduoti jam priklausančio buto nepažeidžiant kartu gyvenančios nepilnametės dukters teisės į tinkamÄ bÅ«stÄ užtikrinimo, o siekdamas pagerinti savo vaiko gyvenimo sÄ lygas tik dar labiau padidino savo įsiskolinimus įvairiems kreditoriams.4. Teismas nepasisakė ir to savo atsiliepimuose neakcentavo apelianto kreditoriai, kad FABÄ® 5 str. 8 d. nurodyti pagrindai, kuriais remiantis teismas galėtų atsisakyti iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ Å¡iuo atveju neegzistuoja.Suinteresuotas asmuo UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ (5 t. b. l. 30-33) praÅ¡o atskirojo skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

PareiÅ¡kėjas, prisiimdamas skolinius įsipareigojimus, suklaidindavo kreditorius, nesuteikdamas jiems visos reikÅ¡mingos informacijos. Todėl kreditoriai neturi prisiimti atsakomybės pareiÅ¡kėjui netinkamai vykdant finansinius įsipareigojimus, kadangi pareiÅ¡kėjas jų atžvilgiu nesielgė sÄ Å¾iningai. PareiÅ¡kėjas pats, nieko neverčiamas, kreipdavosi į kreditorius dėl vartojimo kreditų suteikimo, savo sÄ moningais veiksmais didino skolinių įsipareigojimų sumÄ , todėl negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu FABÄ® prasme, kadangi savo valiniais veiksmais sukÅ«rė bÅ«senÄ , kada yra sunku vykdyti neapgalvotai prisiimtus įsipareigojimus.

PareiÅ¡kėjo finansinis neiÅ¡prusimas ir neapgalvotas skolinimasis neturėtų bÅ«ti pagrindas nelaikyti pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningu. PareiÅ¡kėjas nepagrįstai siekia pateisinti neprotingÄ Ä¯sipareigojimų prisiėmimÄ siekiu pagerinti vaiko gyvenimo sÄ lygas. Jis siekė gyventi ne pagal savo finansines galimybes, todėl toks nesÄ Å¾iningumas negali bÅ«ti pateisintas siekiu sudaryti geresnes gyvenimo sÄ lygas dukrai, juo labiau nesant įrodymų, kad gyvenimo sÄ lygos buvo iÅ¡ tiesų blogos ir jas buvo bÅ«tina gerinti prisiimant naujų skolinių įsipareigojimų.

Teismas, atsisakydamas iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjui bankroto bylÄ , pareiÅ¡kėjo nepagrįstÄ skolinimÄ si traktavo kaip pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ , be to, teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas nėra nemokus, kadangi jo gaunamos pajamos leidžia per protingÄ terminÄ padengti skolinius įsipareigojimus, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir neturi bÅ«ti panaikinta.Suinteresuotas asmuo UAB „Gelvora“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ (5 t. b. l. 37-38) praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti.

PareiÅ¡kėjo teiginys, kad jis neturėjo jokių specifinių žinių apie sandorių, sutarčių sudarymÄ ar finansines bei ekonomines operacijas neturi reikÅ¡mės vertinant jo sudarytų sandorių pagrįstumÄ ir pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumÄ . PareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯rodo ir tai, kad pareiÅ¡kėjas įgydavo naujus finansinius įsipareigojimus nuslėpdamas dalį turimų įsipareigojimų. PareiÅ¡kėjo Å¡iuo metu gaunamas darbo užmokestis yra didesnis nei imant kreditus, todėl pagrįsta manyti, jog pareiÅ¡kėjo gaunamos pajamos leidžia vykdyti turimus įsipareigojimus ir bankroto byla pareiÅ¡kėjui neturėtų bÅ«ti keliama.Suinteresuotas asmuo AB „Kauno energija“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ (5 t. b. l. 40-42) praÅ¡o atskirojo skundo netenkinti.

Apeliantas yra darbingas asmuo, kuris gauna pakankamas pajamas. IÅ¡ byloje iÅ¡dėstytų aplinkybių galima daryti iÅ¡vadÄ , kad dalis Å¡io asmens įsipareigojimų buvo prisiimti dėl paties apelianto neapdairumo ir nerÅ«pestingumo, be to apeliantas nedėjo pakankamų pastangų dėl jo paties netinkamų veiksmų susidariusiai situacijai pagerinti.Suinteresuotas asmuo UAB „General Finansing“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ (5 t. b. l. 45-48) praÅ¡o atmesti atskirÄ jį skundÄ ir palikti nepakeistÄ Kauno apylinkės teismo 2014-03-20 nutartį.

PareiÅ¡kėjas elgdamasis sÄ Å¾iningai ir protingai galėjo suvokti, kad imdamas naujus kreditus nors jau moka už bÅ«sto paskolÄ didina kitus įsipareigojimus ir jų sumÄ . Jis nepateikė įrodymų, kad paimti vartojimo kreditai buvo skirti bÅ«sto paskolos įmokoms mokėti ar skirti bÅ«sto įrengimui (sÄ skaitos, mokėjimų pavedimai) ir kad toks bÅ«sto įrengimas buvo bÅ«tinas. PareiÅ¡kėjas bÅ«sto remontui kreditų imti neprivalėjo, kadangi bet kuris protingas žmogus gali suvokti ir įvertinti tai, jog gaunant vidutines pajamas (2200 Lt), dalį jų skiriant bÅ«sto paskolai, buto iÅ¡laikymui, kasdienių poreikių tenkinimui bei iÅ¡laikant nepilnametę dukrÄ akivaizdžiai neužteks pajamų kitiems įsipareigojimams dengti.

Tai, kad pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ , nebus padengti visi skoliniai įsipareigojimai, negali bÅ«ti pripažįstama svariu pagrindu iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ . Galimybė tikrinti kliento sudarytus sandorius, jo mokamas įmokas bendrovei tapo prieinama tik nuo 2013 m. liepos mėnesio. Tuo metu, kai buvo sudaryti sandoriai su pareiÅ¡kėju tokios galimybės nebuvo ir pats klientas pateikdavo duomenis apie jau turimus įsipareigojimus, taigi savo nemokumo rizikÄ prisiimdavo ir jis pats. Turtas bet kuriuo atveju turės bÅ«ti parduotas tiek iÅ¡kėlus, tiek neiÅ¡kėlus bankroto bylos, kadangi Å¡is turtas yra įkeistas.

PareiÅ¡kėjui priklausantis nekilnojamasis turtas nėra areÅ¡tuotas, todėl antstolis Å¡io turto atžvilgiu negali atlikti jokių procesinių veiksmų. Nepardavus turto bÅ«tų pažeisti kreditorių interesai, kadangi vien tik iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pajamų bÅ«tų padengta tik pati minimaliausia įsipareigojimų dalis ir beveik visi įsipareigojimai pasibaigus bankroto procesui bÅ«tų nuraÅ¡yti ir tai prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo principams. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis kreipėsi į antstolius dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ar į Vaikų iÅ¡laikymo fondo administracijÄ , kuri moka iÅ¡laikymÄ vaikui, jei Å¡ios iÅ¡mokos negauna vaikÄ globojantis asmuo.

Gavęs Å¡ias iÅ¡mokas bÅ«tų sumažinęs savo iÅ¡laidas vaiko iÅ¡laikymui ir bÅ«tų galėjęs jas skirti įsipareigojimams dengti, o to nepadaręs elgėsi neapdairiai ir neprotingai.Suinteresuotas asmuo BIGBANK AS filialas atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ (5 t. b. l. 66-67) praÅ¡o netenkinti atskirojo skundo ir Kauno apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistÄ . PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo prisiimti įsipareigojimai buvo vykdomi, kas leistų manyti, kad pareiÅ¡kėjas tyčia neblogino savo situacijos, elgdamasis neatsakingai ir prisiimdamas vis naujus įsipareigojimus juos neketinant vykdyti.

PareiÅ¡kėjas pateiktais įrodymais neįrodė savo sÄ Å¾iningų veiksmų kreditorių atžvilgiu. Turi bÅ«ti ginami ir sÄ Å¾iningų kreditorių interesai, todėl asmeniui, kuris elgiasi nerÅ«pestingai neturėtų bÅ«ti leidžiama bankrutuoti ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti savo prievolinių įsipareigojimų kreditoriams.Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningų fizinio asmens, Å«kininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumÄ užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABÄ® 1 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sÄ Å¾iningo fizinio asmens mokumo atkÅ«rimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal FABÄ® 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABÄ® 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimui bÅ«tina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktÄ , bet ir įvertinti, ar nėra FABÄ® 5 straipsnio 5 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ .

Fizinio asmens nemokumo sÄ voka pateikta FABÄ® 2 straipsnio 2 dalyje. Fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens bÅ«klė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma virÅ¡ija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (toliau – MMA). Taigi fizinio asmens nemokumui konstatuoti reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas ir fizinis asmuo negali įvykdyti Å¡ių skolinių įsipareigojimų.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sÄ Å¾iningas fizinis asmuo laikytinas visiÅ¡kai nemokiu tada, kai sÄ Å¾iningo fizinio asmens finansinė bÅ«klė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Be to, pripažįstama, kad nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylÄ (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1628-345/2013, Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-877-436/2014).IÅ¡ skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas, detaliai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus apie apeliantui priklausančio nekilnojamojo turto vertę, skolinius įsipareigojimus kreditoriams, gaunamas pajamas, nustatė, jog apelianto skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma sudaro 52.584,56 Lt ir 25.402,92 EUR, todėl pareiÅ¡kėjas formaliai atitinka FABÄ® 2 straipsnio 2 dalyje numatytÄ fizinio asmens nemokumo bÅ«klę.

Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo 2009 m. – 2012 m. laikotarpiu prisiimtų įsipareigojimų kiekį ir dydį, taip pat pareiÅ¡kėjo gaunamas pajamas, padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo elgesys, kai turint finansinių įsipareigojimų vieniems kreditoriams, prisiimami vis nauji kreditoriniai įsipareigojimai, iÅ¡ esmės rodo pareiÅ¡kėjo nepasvertÄ bei rizikingÄ jo paties elgesį, todėl pareiÅ¡kėjo veiksmai minėtu laikotarpiu negali bÅ«ti laikomi sÄ Å¾iningais; nors pareiÅ¡kėjo turto vertė yra mažesnė nei pradelstų skolinių įsipareigojimų dydis, tačiau įvertinus pareiÅ¡kėjo mėnesines pajamas, jis galėtų įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus per protingÄ laikotarpį.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, skundžiamos nutarties motyvus, jų neatkartodamas jiems pritaria bei sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl apelianto galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus bei jo nesÄ Å¾iningumo.Apeliantas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nors apeliantas formaliai atitinka FABÄ® 2 straipsnio 2 dalyje numatytÄ fizinio asmens nemokumo bÅ«klę, tačiau jis turi pakankamai turto, kurį realizavus bÅ«tų padengti įsiskolinimai kreditoriams, taip pat nesutinka su teismo nustatyta jam priklausančio nekilnojamojo turto verte.

Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas Å¡io turto vertę nustatė įvertinęs 2013-07-01 ir 2014-01-01 Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡uose pateiktas turto vertes bei vadovaudamasis teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo nurodyta turto verte (100 000 Lt), kuriÄ teismas pripažino realia, atsižvelgiant į Å¡iuo metu esantį nekilnojamojo turto kainų kilimÄ . Pažymėtina, kad kiekvienos proceso Å¡alies pareiga yra įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 str.).

Nagrinėjamu atveju apeliantas teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė buto vertę, nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nekilnojamojo turto vertė, kuria vadovavosi teismas, neatitinka realios rinkos kainos, nors pirmosios instancijos teismas buvo įpareigojęs apeliantÄ pateikti duomenis apie buto vertę (3 t. b. l. 63-64). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog net jei asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingÄ laikotarpį juos įvykdyti, tai reikÅ¡tų, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus.

Byloje pateikti įrodymai, kad apelianto vidutinis atlyginimas yra 3073,83 Lt per mėnesį. Apelianto gaunamos pajamos yra pakankamai didelės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog įvertinus pareiÅ¡kėjo turto vertę, pradelstų skolinių įsipareigojimų dydį, bei gaunamas mėnesio pajamas, jis galėtų įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus per protingÄ laikotarpį, todėl pagrįstai atsisakė jam iÅ¡kelti bankroto bylÄ (FABÄ® 5 str. 8 d. 1 p.). Pažymėtina, kad FABÄ® 29 straipsnio 1 dalis numato, jog pagal įkeitimo sutartį arba įregistruotÄ hipotekos ir (ar) įkeitimo lakÅ¡tÄ kreditorius (įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius) įgyja teisę, jeigu fizinis asmuo neįvykdė įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintos prievolės, Å¡io įstatymo nustatyta tvarka reikalauti įkeistÄ turtÄ parduoti ir iÅ¡ gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus, o jeigu įkeisto turto parduoti nepavyksta – perduoti šį turtÄ jo nuosavybėn. Ä®keitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai tenkinami pirmiausia iÅ¡ lėšų, gautų pardavus įkeistÄ fizinio asmens turtÄ , arba perduodant įkeistÄ turtÄ .

Nagrinėjamu atveju pagrindinio kreditoriaus reikalavimas yra užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka, todėl netgi tuo atveju, jei teismas tenkintų pareiÅ¡kimÄ ir iÅ¡keltų pareiÅ¡kėjui bankroto bylÄ , hipotekos kreditorius vis tiek turės pirmumo teisę reikalauti įkeistÄ turtÄ parduoti ir iÅ¡ gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus, o jeigu įkeisto turto parduoti nepavyks – perduoti šį turtÄ jo nuosavybėn. FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu paaiÅ¡kėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti Å¡ių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesÄ Å¾iningais.

Apeliantas skunde nurodo, kad jokių pažeidžiančių kreditorių teises sandorių, kurie sudarytų pagrindÄ abejoti jo sÄ Å¾iningumu, jis nebuvo sudaręs, todėl teismas nepagrįstai konstatavo apelianto nesÄ Å¾iningumÄ . Apeliacinės instancijos teismas šį apeliacinio skundo argumentÄ laiko nepagrįstu. Civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.67 straipsnyje iÅ¡vardintas baigtinis sÄ raÅ¡as aplinkybių, kurios sudaro pagrindÄ preziumuoti kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ .

Nagrinėjamu atveju CK 6.67 straipsnyje įtvirtintų pagrindų byloje nėra nustatyta, todėl preziumuoti pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumo Å¡iuo pagrindu negalima. Tačiau FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas nustato kitÄ pagrindÄ , kuriam esant asmuo gali bÅ«ti pripažintinas nesÄ Å¾iningu, t.y. jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesÄ Å¾iningais. CK 1.5 straipsnis įtvirtina teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų taikymÄ . Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus.

SÄ Å¾iningumo principas teisėje reiÅ¡kia asmens ar institucijos savybę, kuriÄ interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimÄ , ar asmuo privalėjo kÄ nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti, kažkÄ daryti ar nedaryti. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesÄ Å¾iningas.

Kaip jau minėta, apeliantas 2009-09-10 paėmęs iÅ¡ Nordea Bank Finland Plc bÅ«sto kreditÄ , t. y. turėdamas finansinių įsipareigojimų Å¡iam kreditoriui, 2009 m. – 2012 m. laikotarpiu ėmė vartojimo paskolas iÅ¡ kitų kredito įstaigų, pasiskolino pinigų iÅ¡ darbovietėje veikiančios profesinės sÄ jungos, įsiskolino už komunalines paslaugas. PareiÅ¡kėjas, elgdamasis sÄ Å¾iningai, protingai ir rÅ«pestingai galėjo bei turėjo suprasti, kad imdamas vis naujus vartojimo kreditus, didina savo įsipareigojimus ir jų sumÄ .

Pažymėtina, kad apeliantas teigdamas, kad jo paimti vartojimo kreditai buvo naudojami buto remontui, dukros kambariui įrengimui, teisinės pagalbos iÅ¡laidoms apmokėti, nepateikė Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). Taigi, pareiÅ¡kėjas prisiėmė finansinius įsipareigojimus, kurių jis realiai negalės vykdyti ir tai žinodamas, pats sau sukėlė nemokumÄ . Tokie pareiÅ¡kėjo veiksmai, sÄ moningai didinant savo kreditorinius įsipareigojimus, negali bÅ«ti pripažinti sÄ Å¾iningais FABÄ® 1 straipsnio 1 dalies prasme.Apeliacinės instancijos teismui apeliantas pateikė 2014-05-08 PažymÄ dėl priskaičiuoto darbo užmokesčio bei kitų iÅ¡mokų už 2013-11 – 2014-04 mėnesius, patvirtinančiÄ , kad sumažėjo apelianto pajamos.

PareiÅ¡kėjas turi darbÄ ir gauna nuolatinį darbo užmokestį, todėl turi galimybes mokėti savo kreditoriams, nors jo vidutinis atlyginimas nurodytu laikotarpiu ir sumažėjo iki 2863,00 Lt. Be to, nustačius apelianto nesÄ Å¾iningumÄ , jam bankroto byla negali bÅ«ti keliama (FABÄ® 5 str. 8 d. 2 p.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė pareiÅ¡kėjo finansinius duomenis apie mokumÄ ir pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjui, kaip fiziniam asmeniui, bankroto byla nekeltina Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 1 punkto ir 2 punkto pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog bankroto bylos iÅ¡kėlimas pareiÅ¡kėjui prieÅ¡tarautų LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui - atkurti asmens mokumÄ , užtikrinant subalansuotÄ kreditorių reikalavimų tenkinimÄ siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, neturintys įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.Apelianto 2014 05 21 teismui pateiktas praÅ¡ymas dėl raÅ¡ytinių įrodymų prijungimo ir prie jo pridėta 2014 05 08 pažyma apie apelianto gautÄ darbo užmokestį 2013 m. lapkričio – 2014 m. balandžio mėnesio laikotarpiu ir jo sumažėjimÄ 2014 m., nėra iÅ¡samÅ«s, pažymoje nenurodytos jokios darbo užmokesčio sumažėjimo priežastys, todėl yra nepakankami įrodymai ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog apelianto gaunamos pajamos leidžia per protingÄ laikotarpį atsiskaityti su kreditoriais.Atžvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjui bankroto bylÄ , nepažeidė materialinių ir procesinių teisės normų ir iÅ¡ esmės priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį, kuriÄ naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                  AuÅ¡ra Baubienė