2021-01-13 Nr. AB-816-3-64-3-02458-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-59-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02458-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. A. ir R. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. A. ir R. M. skundą atsakovui Šiaulių apygardos prokuratūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra), dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjos V. A. ir R. M. (toliau kartu – ir pareiškėjos) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamos panaikinti Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. V5-9 1.3.3 ir 1.3.6 punktus.

Pareiškėjos taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – stabdyti Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. V5-9 1.3.3 ir 1.3.6 punktų dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorų perkėlimo, vykdymą iki sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimo bei patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), perdavimo.

Pareiškėjos nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) numato galimybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kai nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Nurodė, kad ginčijamų administracinių aktų įgyvendinimas yra susijęs su valstybės turto panaudojimu, patalpų atsisakymu vienoje vietovėje ir naujų patalpų steigimu kitoje, su kilnojamo turto perkėlimu, t. y. su didele žala prokurorams ir prokuratūros institucijos autoritetui.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – stabdyti Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. V5-9 1.3.3 ir 1.3.6 punktų vykdymą iki sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimo bei patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), perdavimo.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos konkrečiai neargumentavo, kuo gali pasireikšti galimai kilsianti didelė ar neatitaisoma žala, jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebus pritaikyta. Nurodė, kad pareiškėjų prašymas yra grindžiamas abstraktaus pobūdžio prielaidomis apie galimus neigiamus padarinius prokuratūros autoritetui, taip pat nuostolius, susijusius su kilnojamojo turto perkėlimu į kitas patalpas. Pažymėjo, kad abstraktūs ir jokiais įrodymais nepagrįsti pareiškėjų argumentai nesudaro pagrindo reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui. Teismas atkreipė dėmesį, kad skundžiamo įsakymo vykdymo data – 2020 m. spalio 1 d., t. y. įsakymas jau yra vykdomas. Pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjos, kurioms tenka pareiga detaliai pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetė.

III. Pareiškėjos V. A. ir R. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo: panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo; taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti 2020 m. rugsėjo 1 d. Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro įsakymo Nr. V5-9 1.3.3 ir 1.3.6 punktų dėl Šiaulių apygardos Šiaulių apylinkės prokuratūros (darbo vieta Raseiniuose) prokurorų perkėlimo, faktinį vykdymą iki sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimo bei patalpų esančių (duomenys neskelbtini), perdavimo.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Pažymi, kad iš neteisės negali kilti teisė (lot. ex iniuria ius non oritur), ir sukurti teisines pasekmes nepadarant žalos teisiniams santykiams ir su tuo susijusiems darbuotojams.

Nurodo, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog jos netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas.

Pareiškėjos nurodo, kad 2020 m. gruodžio 9 d. pateikė Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų pirmininkui prašymą dėl teisėjo A. M. nušalinimo, kadangi jis yra dirbęs prokuroru, pažįstamas su skundžiamą įsakymą priėmusiu asmeniu, teisėjo sutuoktinė yra įsakymą priėmusio asmens pavaldinė. Nors ji ir nėra skundžiamą teisės aktą priėmęs subjektas, bet tai, kad sprendimą priėmė jos vadovas, nors ir netiesiogiai, gali daryti įtaką objektyviam ir nešališkam teisėjo sprendimo priėmimui, proceso šalių lygiavertiškumui procese.

Pareiškėjos nurodo, kad teisėjas A. M., jam nepakakus motyvų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, turėjo galimybę prašyti pareiškėjų pateikti papildomus argumentus, o ne formaliai atmesti prašymą šioje dalyje, nurodant, kad motyvai yra nepakankami, o skundžiamas sprendimas jau vykdomas. Nurodo, kad informaciją apie skundžiamo sprendimo vykdymo eigą turėjo ir galėjo pateikti atsakovas, kaip įsakymą priėmęs asmuo. Nurodo, kad teismas bylos nagrinėjimo metu turi šalims sudaryti lygias sąlygas ir teises, kad nekiltų abejonių dėl objektyvumo ir šalių lygiavertiškumo procese.

Pažymi, kad skundžiamas įsakymas įvykdytas tik de jure (lot. teisiškai), o de facto (lot. iš tikrųjų) dar neįgyvendintas, t. y., nors skundžiamas įsakymas vykdomas nuo 2020 m. spalio l d., tačiau (duomenys neskelbtini)esančios patalpos iki šiol nėra perduotos ir sutvarkytos, prokurorai šiuo metu dirba nuotoliniu būdu iš namų.

Nurodo, kad nesustabdžius sprendimo vykdymo, jis realiai gali sukelti neigiamas, negrįžtamas pasekmes, kurių pašalinimas, priėmus pareiškėjoms palankų sprendimą, gali būti neįmanomas, nes patalpos (duomenys neskelbtini), bus perduotos Valstybės turto fondui, todėl jas atgauti būtų neįmanoma. Pažymi, kad dalis baldų ir kompiuterinės technikos yra pervežta į laikiną vieną kabinetą, kita dalis – į nustatytą nuolatinę darbo vietą (duomenys neskelbtini), o likusioji dalis nurašinėjama sunaikinimui. Nurodo, kad priėmus pareiškėjoms palankų sprendimą, prokurorams nebūtų atkurta iki tol buvusi darbo vieta, o teisingumas atstatytas tik formalus, padaryta žala liktų, pablogėtų darbo sąlygos.

Atsakovas Šiaulių apygardos prokuratūra pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad su juo nesutinka. Atsakovas sutinka su Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų padaryta išvada, jog pareiškėjos neįrodė, kad nepritaikius jų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus patirta neatitaisoma ir sunkiai atitaisoma žala.

Pastebi, kad atskirajame skunde pareiškėjos taip pat nepateikė jokių pagrįstų argumentų bei duomenų, kuriais būtų paneigta minėta pirmosios instancijos teismo išvada, bei nepagrindė, kokias neigiamas, negrįžtamas pasekmes sukelia patalpų, esančių (duomenys neskelbtini)., atsisakymas. Pažymi, kad atsisakius nuo centrinių prokuratūros padalinių nutolusiose vietovėse esančių prokuratūros infrastruktūros patalpų, buvo išsaugotos visos prokurorų pareigybės ir imtasi priemonių, kad prokurorams būtų sudarytos tinkamos darbo sąlygos, t. y. nustatyta lanksti nuotolinio darbo tvarka; suteikti tarnybiniai kompiuteriai su darbui reikalingomis prieigomis prie informacinių sistemų dirbti nuotoliniu būdu; įrengti prokurorų laikini kabinetai tose pačiose vietovėse, kuriose buvo prokuratūros patalpos, ir pan.

Pažymi, kad klausimas dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjo A. M. šališkumo šioje byloje yra išspręstas Regionų apygardos administracinio teismo pirmininko 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi, kuria atmestas pareiškimas dėl teisėjo A. M. ir kitų Šiaulių rūmų teisėjų (teismo) nušalinimo.

Atsakovas pažymi, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, negalima ignoruoti ir atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens interesų. Pažymi, kad darbo grupės, sudarytos prokuratūros veiklos procesų optimizavimo galimybėms įvertinti, 2020 m. birželio 1 d. išvadoje Nr. 17.9.-6434 nurodyta, kad darbo vietų, esančių nutolusiose vietovėse, stambinimas leis efektyviau panaudoti žmogiškuosius išteklius, tolygiau paskirstyti darbus, efektyviau formuoti ikiteisminio ir valstybinio kaltinimo palaikymo praktiką, realiau įgyvendinti prokurorų specializacijas <...>; tai turės įtakos apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrų valdymo ir administravimo sąnaudų mažėjimui; įvertinus patikėjimo teise ar kitais pagrindais valdomų prokuratūros patalpų, esančių nutolusiose vietovėse, išlaikymų kaštus, konstatuota, kad prokuratūros skiriamos lėšos šioms patalpoms išlaikyti (kai kuriuose vietovėse) naudojamos neefektyviai ir neracionaliai; <...> pertvarkius darbo organizavimą, atsisakius besidubliuojančių funkcijų, papildomai būtų sutaupyta mažiausiai 196 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka. Pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (lot. iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo, ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Asmuo, prašantis taikyti reikalavimo užtikrinimo, priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

Nurodo, kad pareiškėjos nepagrindė savo reikalavimo, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių, bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, nenurodė, kokia konkreti žala kiltų, nepateikė įrodymų, jog nesustabdžius skundžiamo įsakymo, gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas, o reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą motyvavo tik prielaidomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. V5-9 1.3.3 ir 1.3.6 punktų vykdymą, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje be kita ko nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde (prašyme) suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų (lot. prima facie) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (tarkim pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.). Pažymėtina, kad spręsdamas dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą bei ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų būtinas siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčas kilo dėl Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. V5-9 1.3.3 ir 1.3.6 punktų nuostatų, pagal kurias nuo 2020 m. spalio 1 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorams, kurių tarnybos (darbo) vieta buvo Raseiniuose, nustatyta nauja tarnybos (darbo) vieta Kelmėje.

Pareiškėjos, prašydamos sustabdyti skundžiamo įsakymo galiojimą, pirmosios instancijos teismui nurodė, kad ginčijamas įsakymas susijęs su valstybės turto panaudojimu, patalpų vienoje vietovėje atsisakymu ir įrengimu kitoje vietovėje, kilnojamų daiktų pergabenimu, ir dėl to galinčia kilti žala.

Atkreiptinas dėmesys, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Pastebėtina, kad pareiškėjos, teikdamos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nenurodė konkrečių aplinkybių ir neteikė įrodymų, kad nesiėmus nurodytos užtikrinimo priemonės, joms gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kad jų teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba iš esmės apsunkinamas, todėl toks pareiškėjų prašymas negali būti tenkinamas. Kadangi pareiga pateikti įrodymus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo tenka asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl pareiškėjų argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, turėjo įpareigoti atsakovą pateikti papildomus dokumentus ir kt., yra nepagrįsti.

Pareiškėjos teigia, kad patalpos (duomenys neskelbtini), bus perduotos Valstybės turto fondui, todėl jas atgauti būtų neįmanoma, bet taip pat nurodo, kad šios patalpos iki šiol nėra atlaisvintos ir sutvarkytos, t. y. nepagrindžia aplinkybės, kad šiuo metu egzistuoja reali žalos atsiradimo galimybė dėl šių patalpų praradimo. Pareiškėjų hipotetinio pobūdžio argumentai dėl valstybės turto naudojimo, patalpų įrengimo ir kt., yra nukreipti į viešojo intereso gynimą ir nepagrindžia neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos padarymo būtent pareiškėjoms, nesustabdžius skundžiamo sprendimo galiojimo. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjų nurodyti abstraktūs ir jokiais įrodymais nepagrįsti argumentai šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesudaro pagrindo reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui.

Atkreiptinas dėmesys, kad taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, negalima asmenų teisių riboti daugiau negu tai yra būtina. Teisingumo principas reikalauja, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, asmenų teisės nebūtų ribojamos labiau negu reikia, taip pat turi būti atsižvelgta į atsakovo interesus bei viešąjį interesą. Teisėjų kolegijos nuomone, pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė neleistų atsakovui efektyviai vykdyti prokuratūros veiklos optimizavimo, taip sudarant prielaidas pažeisti viešąjį interesą Teisėjų kolegijos nuomone, prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų.

Dėl pareiškėjų teiginio, kad teismas, netenkindamas pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, buvo šališkas ir neobjektyvus, teisėjų kolegija pažymi, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Pažymėtina, kad skundžiamą nutartį priėmusio teisėjo nešališkumo ir nušalinimo klausimas buvo sprendžiamas pirmosios instancijos teisme, ir 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi pareiškėjų prašymas dėl teisėjo A. M. ir kitų Šiaulių rūmų teisėjų (teismo) nušalinimo buvo atmestas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija nutaria, kad nesant aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti pareiškėjų V. A. ir R. M. prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, jų prašymas sustabdyti 2020 m. rugsėjo 1 d. Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro įsakymo Nr. V5-9 1.3.3., 1.3.6., punktų vykdymą negali būti tenkinamas. Įvertinus pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti skundo reikalavimą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, iš esmės yra pagrįsta ir teisėta.

Atsižvelgus į tai, aptarta Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjų V. A. ir R. M. atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų V. A. ir R. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius