2023-09-27 Nr. AB-17071-4-48-3-00085-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2369-1188/2023

Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00085-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

vertėjaujant Yasser Ghaowi,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. F. A. A., jo atstovui advokatui Karoliui Merkevičiui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. F. A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. F. A. A..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. F. A. A. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvenimą Centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. gruodžio 5 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties.

2. Centras nurodė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką neteisėtai atvyko 2021 m. liepos 16 d. Būdamas sulaikytas Užsienietis pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – (duomenys neskelbtini) piliečio pasą. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 21S41395, kuriuo Užsieniečiui nesuteikė prieglobsčio. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 22S59062, kuriuo nusprendė įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – pakeitė Migracijos departamento sprendimo dalį dėl uždraudimo atvykti termino ir perspėjimo įvedimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi atmetė Užsieniečio apeliacinį skundą.

3. Centras pažymėjo, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. gegužės 25 d. sprendimu Užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis, turėdamas laisvo judėjimo teisę, 2022 m. liepos 31 d. nustatytu laiku negrįžo į apgyvendinimo vietą ir tuo pažeidė tiek Centro vidaus tvarkos taisyklės, tiek Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) numatytą teisinį reguliavimą. Užsienietis 2023 m. rugsėjo 4 d. užsienietis grąžintas iš Helsinkio (Suomijos Respublikos) į Lietuvos Respubliką. Tarnybos pareigūno sprendimu 2023 m. rugpjūčio 5 d. Užsienietis sulaikytas iki 48 valandų. Centras akcentavo, jog Užsieniečio judėjimo laisvė buvo ribojama metus ir ribojimas neviršija Įstatyme numatyto maksimalaus termino. Užsienietis pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. gruodžio 5 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną iš (duomenys neskelbtini) pusės 2021 m. liepos 16 d. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir buvo apgyvendintas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas prieglobsčio byloje 2022 m. gegužės 11 d. priėmė galutinį sprendimą ir Užsienietis tapo nelegaliu migrantu. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2022 m. gegužės 25 d. sprendimu taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, terminą nustatant iki 2023 m. sausio 19 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. Užsienietis 2022 m. liepos 31 d. pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir tik 2023 m. rugsėjo 4 d. iš Helsinkio buvo grąžintas Lietuvos Respublikai, kur pateikė paskesnį prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Užsienietis Tarnybos pareigūno 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu sulaikytas 48 valandoms. Šiuo metu Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas.

6. Teismas nurodė, kad galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje nėra priimtas, jo asmenybė nustatyta. Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti. Teismas konstatavo, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas.

7. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 16 d., pagal Įstatymą faktiškai buvo sulaikytas metus laiko. Užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, praėjus dviems mėnesiams nuo paleidimo iš sulaikymo, 2022 m. liepos 31 d. neteisėtai pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir išvyko iš Lietuvos Respublikos. Europos Sąjungos valstybėse jis gyveno neteisėtai daugiau nei metus, kol 2023 m. rugsėjo 4 d. buvo grąžintas iš Helsinkio į Lietuvos Respubliką. Esant išdėstytoms aplinkybėms yra didelė tikimybė, kad netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Tokiu būdu Užsienietis sutrukdys priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad judėdamas laisvai Užsienietis gali pakartotinai savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydamas sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui.

III. 8. Užsienietis prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą – teikimą tenkinti iš dalies – pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Prieglobsčio prašytojo laisvė gali būti apribota tik remiantis įstatymu, o šis ribojimas kiekvienu atveju turi būti proporcingas. Teismas spręsdamas Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatas. Siekiant sulaikyti (ar taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę) prieglobsčio prašytoją Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, būtina nustatyti egzistuojančias abi kumuliatyvias sąlygas. Užsieniečio vertinimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja abi kumuliatyvios sąlygos. Sprendime nėra pagrįsta, kodėl informacija dėl paskesnio prieglobsčio prašymo motyvų negalėtų būti gauta Užsieniečio faktiškai nesulaikius. Kadangi Užsienietis Lietuvos Respublikoje pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą, tai rodo, jog jis yra pasirengęs bendradarbiauti su atitinkamomis institucijomis bei atskleisti visas reikšmingas aplinkybes paskesnio prašymo dėl prieglobsčio išnagrinėjimui. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, ar viešajai tvarkai, nebendradarbiauja su Tarnyba, ar Migracijos departamentu. Šiuo atveju yra nustatyta Užsieniečio tapatybė. Užsienietis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme posėdžio metu nurodė, jog pats paprašė būti grąžinamas į Lietuvos Respubliką, kadangi nori ieškoti darbo, o Lietuvos Respublikoje turi draugą, kuris padės jam surasti darbą. Šios teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės patvirtina, jog Užsienietis neketins išvykti iš Lietuvos Respublikos ar slėptis. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

10. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą nepakeistą.

11. Centras pažymi, jog nagrinėjamu atveju Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga. Užsieniečio prašoma taikyti švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė nepasieks taikymo tikslų. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, jog skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti, ar kitaip užkardyti galimybę kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus jo prieglobsčio byloje.

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, jog Užsieniečio prieglobsčio prašymas nėra išnagrinėtas, turėdamas galimybę laisvai judėti Užsienietis neteisėtai pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir išvyko iš Lietuvos Respublikos, konstatavo, kad yra pagrindas skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

14. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).

15. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje yra išvardyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

16. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo: ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

17. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktą šiuo metu Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 str. 1 d.).

18. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašas: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

19. Apeliaciniame skunde atitinkamai pabrėžiamas Užsieniečio neketinimą slėptis ar išvykti iš Lietuvos Respublikos esą patvirtinantis ir jo pasirengimą bendradarbiauti su atitinkamomis Lietuvos valstybės institucijomis esą rodantis Užsieniečio tapatybės nustatymo ir pakartotinio prieglobsčio prašymo pateikimo faktas ar Užsieniečio turimo draugo Lietuvos Respublikoje aplinkybė bei šio draugo būsimos pagalbos susirandant darbą Lietuvos Respublikoje galimybė (tikimybė), iš esmės neįrodo nei Užsieniečio neketinimo slėptis ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, nei jo pakankamo pasirengimo bendradarbiauti su atitinkamomis Lietuvos valstybės institucijomis, nes Užsienietis, įgyvendindamas jam pirmą kartą veiksmingai užtikrintą galimybę laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, savavališkai ir neteisėtai pasinaudojo laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, daugiau nei metus būdamas neteisėtai išvykusiu iš Lietuvos Respublikos ir gyvenančiu kitose Europos Sąjungos valstybėse iki jo grąžinimo iš Helsinkio į Lietuvos Respubliką 2023 m. rugsėjo 4 d.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi Užsieniečio tapatybę patvirtinančio dokumento – (duomenys neskelbtini) piliečio paso turėjimą ir šio asmens negrįžimą į apgyvendinimo vietą 2022 m. liepos 31 d. turint laisvo judėjimo teisę Lietuvos Respublikoje bei grąžinimą į Lietuvos Respubliką iš Helsinkio (Suomijos Respublikos) 2023 m. rugsėjo 4 d., taip pat gyvenamosios vietos, lėšų, šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturėjimą, pakartotinio prieglobsčio prašymo motyvų išsiaiškinimo būtinybę, sprendžia, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga ir būtina, skirta užtikrinti veiksmingą Užsieniečio prieglobsčio prašymo išnagrinėjimą, o švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų nepakankamas, siekiant užtikrinti Įstatymo tikslų pasiekimą ir tinkamą Užsieniečio prieglobsčio prašymo išnagrinėjimą, nes yra rizika, jog Užsienietis, turėdamas švelnesnį judėjimo laisvės ribojimą, vėl bandys savavališkai ir neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes.

21. Apeliaciniame skunde išdėstyti bendro pobūdžio argumentai nesudaro prielaidų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai kitaip vertinti nustatytas faktines aplinkybes.

22. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. F. A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis