8730bdc6-ddd9-4e8d-8744-d44d2f12fe0f · Kauno apygardos teismas

Teisėja Danutė Giačaitė                                                        Baudž. byla Nr. 1A-186-579/2013 Pranešėjas Evaldas Gražys                                                         (Proceso Nr. 1-23-1-00898-2011-6)                                                               Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                             2013 m. vasario 21 d.  Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Arūno Paštuolio, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Indrei Stankienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nuteistojo A.

M. gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, nukentėjusiajam E. J., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Ryčiui Å imkui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 10 MGL – 1300 Lt (vieno tÅ«kstančio trijų Å¡imtų litų) dydžio bauda. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

A. M. pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2011-08-21, apie 10 val., vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini) krantinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kur mažamečiai vaikai ruošėsi vaikų buriavimo varžyboms, sukėlė konfliktÄ , iÅ¡plÅ«do necenzÅ«riniais keiksmais varžybų dalyvį E. J., iÅ¡sitraukęs dujų balionėlį juo purÅ¡kė, nekreipdamas dėmesio į jį supančius mažamečius vaikus, tokiais įžūliais veiksmais, patyčiomis, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Nuteistasis A.

M. skundu praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendį pakeisti, veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 284 str. 1 d į BK 284 str. 2 d. ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato perduodant motinos L. M. atsakomybei. Pripažįsta, jog pratrÅ«ko, tačiau taip padarė dėl nepagrįstų grasinimų dukros ir jo paties atžvilgiu. Nurodo, jog apelianto elgesys buvo atsakas į netinkamÄ E. J. elgesį apelianto dukros atžvilgiu, kuris trunka jau du metus. Dėl E. J. iÅ¡puolių ne kartÄ kreiptasi į darbdavius ir Kauno m. sporto mokyklos (duomenys neskelbtini) administracijÄ , policijÄ .

Teigia, jog dėl veikos prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, tačiau nurodo, jog tyrimas tendencingas ir vienaÅ¡aliÅ¡kas. Dalis E. J. ir A. P. parodymų neatitinka tikrovės. Tyrimo metu nesigilinta į pirmines konflikto priežastis. Taip pat nurodo, jog nusikalstamos veikos vieta nėra vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ turi teisę be leidimo patekti kiti asmenys, nes paprastai į Å¡iÄ uždarÄ ir saugomÄ teritorijÄ patenka tik treniruočių ir varžybų dalyviai, pasibaigus varžyboms, vartai uždaromi ir paÅ¡aliniai asmenys nepageidaujami.

Apeliantas teigia, jog byloje nėra objektyvių įrodymų apie jo veiksmų realiÄ grėsmę aplinkai ir aplinkiniams. Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai nenuoseklÅ«s, viso tyrimo metu keitėsi kelis kartus. PrieÅ¡taringai įvertinti atstumai ir įvykio laiko intervalai. NeaiÅ¡ku, ar buvo reali ar menama grėsmė. Byloje nėra duomenų, kokia medžiaga buvo purÅ¡kiama iÅ¡ balionėlio, ar ji kėlė realiÄ grėsmę. Netirtas A. P. veiksmų, nustumiant apeliantÄ Ä¯ vandenį, pavojingumas.

Apeliantas nurodo, jog incidentas vyko uždaroje teritorijoje ir nėra duomenų, kad dėl A. M. veiksmų buvo sutrikdytos varžybos. Nuteistasis pripažįsta, jog jo veiksmais ir žodžiais buvo trikdoma visuomenės rimtis ir tvarka, tačiau ji nebuvo sutrikdyta, purškiamas aerozolinis preparatas į akis niekam nepateko, fizinio skausmo nesukėlė, neužfiksuota jokių trukdžių varžyboms. Tikslus stebėjusių įvykį asmenų skaičius nenustatytas, jų reakcija į tai taip pat neaiški.

Å ioje byloje apelianto manymu, jo veiksmai galėtų bÅ«ti vertinami kaip įžūlÅ«s, tačiau nesukėlę realių nusikalstamų padarinių ir kvalifikuotini pagal BK 284 str. 2 d.Apeliantas apraÅ¡o atsižvelgti į visas Å¡ias aplinkybes, jo visiÅ¡kÄ prisipažinimÄ , nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si, siekį atlyginti žalÄ , tyčios nebuvimÄ , pasižadėjimÄ laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veiksmų, ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, perduodant mamos L.

M. žinion. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundÄ tenkinti, nukentėjusysis ir jo atstovas bei prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmetamas. Asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.Pagal Baudžiamojo Proceso Kodekso (toliau tekste BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Taigi iÅ¡vadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumÄ ar nekaltumÄ pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 str. 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai iÅ¡tirtų ir patikrintų duomenų visumÄ . Tik toks nuosprendis gali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu. IÅ¡analizavus apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes nekyla abejonių, kad apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylos duomenis, teisingai nustatė faktines aplinkybes, nepažeidžiant minėtų teisės normų iÅ¡analizavo ir įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai A.

M. pripažino kaltu padarius BK 284 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apeliantas teigia, jog teismas neiÅ¡tyrė visų bylos aplinkybių ir neteisingai įvertino įrodymus.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog Å¡ie skundo argumentai nepagrįsti ir turi bÅ«ti atmesti. Viena vertus apeliantas pripažįsta, jog elgėsi netinkamai, įžūliai, pratrÅ«ko dėl netinkamo elgesio jo ir jo dukters atžvilgiu, kita vertus, teigia, jog neiÅ¡tirtos visos aplinkybės, nenustatyta, kokia medžiaga buvo purÅ¡kiama iÅ¡ balionėlio, netirtas A.

P. veiksmų, nustumiant apeliantÄ Ä¯ vandenį, pavojingumas. AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, Å¡ie skundo argumentai nepagrįsti ir turi bÅ«ti atmesti, nes bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , kurias teismas turi tirti, apibrėžia kaltinimo ribos. Kaltinime nurodyta, jog apelianto veiksmai, objektyvioji veikos pusė pasireiÅ¡kė tuo, jog A. M. sukėlė konfliktÄ , iÅ¡plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais varžybų dalyvį ir purÅ¡kė dujų balionėliu, tuo įžūliais veiksmais, patyčiomis, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Kaltininko veikos neteisėtumu Å¡iuo atvejui neturi reikÅ¡mės, kokia medžiaga buvo purÅ¡kiama, nes veikos neteisėtumÄ apibÅ«dina pats purÅ¡kimas dujų balionėliu, aplinka kurioje tai buvo padaryta ir kokias pasekmes Å¡is veiksmas sukėlė. Pažymėtina, jog pats apeliantas neneigia, jog purÅ¡kė aerozolio flakonėliu. Tai buvo padaryta konflikto metu, po to kai buvo vartoti necenzÅ«riniai žodžiai, kalbėta pakeltu tonu, Å¡aukta. Nukentėjusieji E. J., A. P. bei liudytojai G. B., K. R., V. S. parodė, jog apeliantas purÅ¡kė dujomis.

Toks veiksmas, vykstant renginiui, kuriame dalyvauja mažamečiai vaikai, jau pats savaime yra įžūlus, rodantis nepagarbÄ kitiems, juo akivaizdžiai nepaisoma dorovės normų. Be to, Å¡ių asmenų parodymais nustatyta, jog toks veiksmas sukėlė aplinkiniams neigiamų iÅ¡gyvenimų, neigiamas reakcijas – kilo sÄ myÅ¡is, sujudimas, sutriko normali pasiruoÅ¡imo varžyboms eiga. Tai patvirtina, jog rimtis iÅ¡ tiesų buvo sutrikdyta. E. J. parodė, jog jautė nestiprų gerklės, akių graužimÄ , A.

P. parodė, jog buvo purÅ¡kiamas oranžinės spalvos skystis, liko dėmės, G. B. parodė, jog A. M. pradėjus purkÅ¡ti jautė keistÄ kvapÄ . V. S. matė A. M. purÅ¡kiantį ir oranžinę dėmę ant A. P. rÅ«bų. Liudytojas K. R. parodė, jog vaikai buvo nustebę, Å¡okiruoti, pasimetę. Taigi, byloje nustatyta, jog A. M. iÅ¡ tiesų purÅ¡kė dujų flakonėliu ir jau vien tuo buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, todėl tai, kokia cheminė medžiaga  buvo flakonėlyje, nėra reikÅ¡minga, nes rimtesnių padarinių sveikatai nesukėlė.

NereikÅ¡mingas Å¡ioje byloje ir A. P. veiksmų pavojingumas, nes Å¡ioje byloje tiriamas ne A. P., tačiau A. M. veiksmų teisėtumas. Pirminis konfliktas lėmęs A. M. necenzÅ«rinių žodžių vartojimÄ , plÅ«dimÄ si, purÅ¡kimÄ dujų balionėliu buvo ne A. P. veiksmai. Ji tik neapsikentusi netinkamo elgesio įstÅ«mė apeliantÄ Ä¯ vandenį, todėl Å¡ioje byloje, sprendžiant dėl A. M. veikos sutrikdant vieÅ¡Ä jÄ rimtį ir tvarkÄ , A. P. veiksmai nelaikytini reikÅ¡minga aplinkybe, galinčia turėti esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl A.

M. veiksmų teisėtumo ar jo kaltės. Todėl skundo argumentai dėl nepakankamai iÅ¡tirtų aplinkybių atmetami kai nepagrįsti. Apeliantas skunde taip pat nesutinka su teismo nurodytu įrodymų vertinimu. Teigia, jog nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai nenuoseklÅ«s, viso tyrimo metu keitėsi kelis kartus. PrieÅ¡taringai įvertinti atstumai ir įvykio laiko intervalai. Byloje nėra objektyvių įrodymų apie apelianto padarytų veiksmų realiÄ grėsmę aplinkai ir aplinkiniams, neaiÅ¡ku, ar buvo reali ar menama grėsmė.

Šie skundo argumentai, kolegijos nuomone, nepagrįsti ir turi būti atmesti. Pažymėtina, jog A. M. neneigė, kad plūdosi necenzūriniais žodžiais, purškė dujų balionėliu. Šias aplinkybes patvirtino nukentėjusieji E. J. ir A. P., liudytojai L. G., G. B., K. R. ir V. S.. Šių asmenų parodymai dėl nuteistojo veiksmų, įvykių eigos, dėl to jog A. M. garsiai šūkavo, rėkavo, plūdosi necenzūriniais žodžiais, po to purškė dujų balionėliu, buvo nuoseklūs ir išsamūs viso baudžiamojo proceso metu ir tarpusavyje neprieštaravo.

Nukentėjusieji E. J., A. P., liudytoja V. S. parodė, jog A. M. piktinosi ir plÅ«do E. J.. Tai tęsėsi kelias minutes, po to jis pasiÅ¡alino, bet po kelių minučių vėl sugrįžo, vėl pradėjo plÅ«stis, rėkti, A. P. jį sudrausmino, o jis tada pradėjo purkÅ¡ti dujas, po ko A. P. jį nustÅ«mė į vandenį. Å ių asmenų parodymai dėl atskirų veiksmų trukmės nevienodi, tačiau jie visi nurodė tÄ pačiÄ Ä¯vykių eigÄ , sekÄ . Visi jie nurodė, jog viskas užtruko net keletÄ minučių, todėl nežymÅ«s netikslumai dėl konkretaus laiko tarpo nesudaro pagrindo abejoti jų parodymų teisingumu ir patikimumu.  Teisėjų kolegija pažymi, jog apylinkės teismas nuosprendyje pateikė iÅ¡samiÄ surinktų įrodymų analizę, teismo iÅ¡vados dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos buvimo A.

M. veiksmuose pagrįstos ir motyvuotos ir aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo su jomis nesutikti. Apylinkės teismas pagrįstai, nenukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, nurodė, jog vieÅ¡oji vieta – tai vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Šiuo atveju veikos padarymo vieta yra (duomenys neskelbtini) jachtklubo teritorijoje esanti (duomenys neskelbtini) krantinės dalis.

Nors tai jachtklubo teritorija, tačiau tai buvo vieÅ¡oji vieta, nes buvo rengiamos varžybos, kuriame dalyvavo nepilnamečiai vaikai, renginį stebėjo jų tėvai, kiti asmenys, tai yra vyko vieÅ¡as renginys, nes į jį patekti atskiro A. M. sutikimo ar leidimo nereikėjo. IÅ¡ byloje esančių sÄ rašų matyti, jog Å¡ioje teritorijoje tuo metu buvo apie 30 žmonių. (t 1, b. l. 26-28) Taigi, veika neabejotinai buvo padaryta vieÅ¡oje vietoje. Be to, Å¡ie duomenys patvirtina ir didesnį veikos pavojingumÄ , nes net keliolika minučių trunkantys neteisėti apelianto veiksmai – rėkimas, Å¡aukimas, plÅ«dimasis necenzÅ«riniais žodžiais, dujų purÅ¡kimas vyko nemažo bÅ«rio asmenų akivaizdoje, vienokius ar kitokius neteisėtus A.

M. veiksmus matė ar girdėjo apie 30 asmenų. Nepagrįstu laikomas skundo argumentas dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 2 dalį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta veika nuo 284 str. 2 d. numatytos veikos skiriasi tuo, jog tuo atveju, kai atsiranda padariniai- tai yra realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka, veika yra pavojingesnė ir kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o tuo atveju kai tik sukeliama reali grėsmė tam, jog bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, tačiau faktiškai ji nesutrikdoma, veika kvalifikuojama pagal BK 284 str. 2 d.Tad baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnio 1 dalį gali būti traukiama tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos.

Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K–513/2010, kt.).

Pirmosios instancijos teismas nurodė iÅ¡samius, bylos medžiaga pagrįstus motyvus dėl A. M. veiksmų pasekmių ir aukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi pagrindo su jais nesutikti. Teisme iÅ¡tirtų duomenų visuma nebejotinai nustatyta ir įrodyta, jog A. M. veiksmai sukėlė realius padarinius, sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ rimtį ir tvarkÄ , nes, nors varžybos ir nebuvo nutrauktos, prasidėjo laiku, tačiau dar prieÅ¡ startÄ buvo iÅ¡gÄ sdinti vaikai, kilo sumaiÅ¡tis, buvo sutrikdyta įprastinė, normali pasirengimo varžyboms eiga ir tai turėjo neigiamos įtakos varžybų dalyvių emociniam nusiteikimui, pasiruoÅ¡imui, susikaupimui.

Liudytoja V. S., kuri matė ir girdėjo visÄ konfliktÄ , parodė, jog jos vaikui tai paliko neigiamÄ Ä¯spÅ«dį, liudytojas K. R. parodė, jog vaikai stovėjo nustebę, iÅ¡sigandę („akis iÅ¡pÅ«tę“), visi stebėjosi, kas ten darosi, viskas sustojo, žiÅ«rėjo kas vyksta, vaikai buvo pasimetę, visi buvo pasibaisėję tokiu elgesiu. Tai turėjo neigiamos įtakos varžybų dalyvių emociniam nusiteikimui, vaikai po to aptarinėjo įvykį labiau nei varžybas. Esant Å¡ioms aplinkybėms ir įvertinus nuteistojo veiksmų pobÅ«dį, trukmę, intensyvumÄ (viskas truko apie 10-15 min., apeliantas ne tik vartojo necenzÅ«rinius žodžius, Å¡aukė, rėkė, plÅ«dosi vaikų akivaizdoje, tačiau ir purÅ¡kė dujų), aplinkÄ , kurioje viskas vyko (vieÅ¡a vieta, kurioje vyko vaikų sporto varžybos), stebėjusių asmenų skaičių (apie 30) bei anksčiau aptartas pasekmes, darytina iÅ¡vada, jog teismas pagrįstai nustatė, kad A.

M. veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Aplinkės teismas taip pat pagrįstai nustatė, jog A. M. veiksmai buvo tyčiniai. Veiksmų intensyvumas, jų kiekis, pobÅ«dis rodo, jog nuteistasis elgėsi sÄ moningai, suvokė savo veiksmų pavojingumÄ , suvokė, kad Å¡iais veiksmais pažeidžiama visuomenės rimtis ir tvarka ir norėjo taip elgtis, nes net ir nustÅ«mus jį į vandenį, jis toliau purÅ¡kė dujų balionėliu. BÅ«damas suaugęs asmuo apeliantas neabejotinai suvokė ir suprato, jog necenzÅ«rinių žodžių vartojimas, Å¡aukimas, rėkimas vieÅ¡oje vietoje vaikų akivaizdoje be jokios aiÅ¡kios priežasties yra nepadorus, netinkamas ir net neteisėtas elgesys, o tuo labiau nederamas, neteisėtas, įžūlus ir rodantis nepagarbÄ aplinkiniams yra dujų purkÅ¡imas be jokios aiÅ¡kios priežasties.

Be to, nors apeliantas teigia, jog tokį elgesį iÅ¡provokavo netinkamas nukentėjusiojo elgesys jo ir jo dukters atžvilgiu, tačiau tokios aplinkybės Å¡ioje byloje nenustatytos. Pats A. M. nei teisme, nei skunde nekonkretizavo, kokie bÅ«tent konkretÅ«s veiksmai įvykio metu iÅ¡provokavo jo tokį elgesį. Liudytoja E. M. parodė, jog ruoÅ¡iantis varžyboms, E. jÄ stumtelėjo į petį, keikėsi, E. J. sÅ«nus bandė nuleisti laivÄ Ä¯ vandenį be eilės, bet ji pasitraukė, leido, į tai, kad jÄ stÅ«mė, nekreipė dėmesio.

Tačiau jokie kiti duomenys Å¡ių liudytojos parodymų nepatvirtina, prieÅ¡ingai, byloje nėra jokių duomenų apie kokį nors netinkamÄ nukentėjusiojo ar jo sÅ«naus elgesį. Esant Å¡ioms aplinkybėms, A. M. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos manymu teisingai iÅ¡spręstas ir bausmės skyrimo klausimas A. M.. A. M. prašė taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimÄ , perduodant jį motinos žinion.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nurodė iÅ¡samius bei pagrįstus faktinėmis aplinkybėmis motyvus, patvirtinančius teismo iÅ¡vadas, jog taikyti Å¡io straipsnio nuostatas nėra pagrindo, nes nenustatytos bÅ«tinos įstatyme numatytos sÄ lygos – visiÅ¡kas kaltės pripažinimas ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis, o taip pat teismas nenustatė, jog yra pagrindas manyti, kad apeliantas ateityje nebedarys nuskalstamų veikų. Nors apeliantas teigia, jog jis kaltę pripažino besÄ lygiÅ¡kai, tačiau tai neatitinka faktinių aplinkybių.

Pirmosios instancijos teisme A. M. nurodė, jog besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta kaltinime nurodytas aplinkybes, tačiau neigia, kad jo veika buvo tyčinė. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, tame tarpe ir kaltę apibÅ«dinančias aplinkybes. Å ioje byloje apeliantas pripažino objektyviuosius požymius, tačiau nepripažino vieno iÅ¡ bÅ«tinųjų veikos, kuria jis kaltinamas, požymio – tyčinės kaltės. Å ios aplinkybės A.

M. nepripažino ir apeliaciniame skunde, todėl jau vien dėl Å¡ios aplinkybės A. M. prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė reikalauja nustatyti dar ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos pasekmes.

Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Iš apelianto pozicijos apylinkės teisme, apeliacinio skundo argumentų darytina išvada, jog A. M. ne tik nepripažįsta pasielgęs neteisėtai, tačiau teigia, jog jis buvo išprovokuotas, siekia apkaltinti dėl savo nesusivaldymo kitus asmenis, be to, atsisakė teisme paaiškinti smulkesnes detales. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog A. M. prisipažinimas nėra nuoširdus ir pagrįstai apelianto prisipažinimo nelaikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Be to, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. M. 2012-10-04 yra nuteistas pagal BK 155 str. 1 d. (nuosprendis įsiteisėjo 2013-01-07) už veikÄ padarytÄ po įvykio (duomenys neskelbtini) krantinėje. Å i aplinkybė neleidžia pagrįstai manyti, jog atleidus A. M. nuo atsakomybės jis daugiau nebedarys nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų. Esant Å¡ioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai netaikė BK 40 str. nuostatų.Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, jog sprendžiant A.

M. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimus baudžiamojo įstatymo nuostatos pritaikytos tinkamai. Nesant pagrindų atleisti A. M. nuo atsakomybės, jam pagrįstai skirta BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad A. M. padarytas nusikaltimas nors ir tyčinis, tačiau nesunkus, tai pirmas jo padarytas nusikaltimas, materiali žala jo veiksmais nepadaryta, anksčiau nusikalstamų veikų nebuvo padaręs, charakterizuojamas teigiamai, teisėjų kolegijos manymu, bausmės tikslams pasiekti A.

M. pagrįstai skirta 10 MGL dydžio bauda. Teisėjų kolegijos manymu Å¡i bausmė atitinka padarytos veikos bei nuteistojo pavojingumÄ ir nėra aiÅ¡kiai per griežta.                           Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija n u t a r i a: Nuteistojo A. M. apeliacinį skundÄ atmesti.         Kolegijos pirmininkas teisėjas                                                     Evaldas Gražys                                               Teisėjai:

                                                                  Arūnas Paštuolis                                                                                            Viktoras Preikšas