2022-05-18 Nr. AB-13048-3-62-3-03060-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2194-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03060-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini), kurie yra ir įstatyminiai pareiškėjų (duomenys neskelbtini) atstovai, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini), kurie yra ir įstatyminiai pareiškėjų (duomenys neskelbtini) atstovai, skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. (duomenys neskelbtini), atstovaudami save ir savo nepilnamečius vaikus (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 21M37068 (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 6K-1682 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjų skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjai, (duomenys neskelbtini) piliečiai, prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) nusprendė nebetikėti (duomenys neskelbtini) religija ir už tai jo tėvas kėsinasi jį nužudyti. Nepaisant to, atsakovas atsisakė suteikti pareiškėjams prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nusprendė išsiųsti juos į kilmės valstybę bei uždrausti pareiškėjams (nepilnamečių vaikų tėvams) atvykti į Lietuvos Respubliką. Nesutikdami su šiuo sprendimu, pareiškėjai jį apskundė Komisijai, kuri pareiškėjų skundą atmetė.

2.2. Pareiškėjai prašė sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų įgyvendintas teisės būti išklausytiems principas, kadangi asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta. Tačiau atsakovas pareiškėjų skundą nagrinėjo rašytine tvarka ir nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjams nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

2.3. Pareiškėjai pateikė konkrečias individualias aplinkybes – religinį persekiojimą, šeimos nesutarimus ir galimą pavojų gyvybei jų šalyje. Pareiškėjų pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija – (duomenys neskelbtini) yra paplitę nužudymai dėl religinių ir šeimyninių motyvų, todėl pareiškėjams kyla reali grėsmė. Aplinkybė, kad pareiškėjai negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Paminėtos aplinkybės patvirtina realią grėsmę pareiškėjų gyvybei ir sveikatai, todėl jiems turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Be to, jų skundą nagrinėjusi Komisija nepasisakė dėl motyvų, kiek tai susiję su išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo, jog sprendimai teisėti, o asmenys neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjų veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

4.1. Migracijos departamentas nesuteikė pareiškėjams pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 86 ir 87 straipsnių nuostatų.

4.2. Pareiškėjai teigė, kad iš kilmės valstybės išvyko, kadangi pareiškėjas viešai pareiškė, jog nebetiki (duomenys neskelbtini) ir jam dėl to grasina tėvas, tačiau pasakojimas dėl kylančių grėsmių nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis bei pasižymėjo esminiais trūkumais – buvo bendro pobūdžio ir prieštaringas (pareiškėjai teikė skirtingus atsakymus į tuos pačius klausimus; pareiškėjas teigė atvirai kalbėjęs apie tai, kad nebetiki su kitais savo draugais (duomenys neskelbtini), tačiau dėl to jokios baimės ar grėsmių nepatyrė. Be to, tariamas pareiškėjų persekiotojas yra nevalstybinis subjektas, tačiau, siekdami apginti savo teises, į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijas nesikreipė. Duomenų, kad kilmės valstybė nenorėtų ar negalėtų pareiškėjų apsaugoti ir kad toks nenoras ar negalėjimas būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (rase, religija, tautybe, priklausymu socialinei grupei ar politinių įsitikinimų), nepateikė. Be to, į Lietuvos Respubliką pareiškėjai atvyko neteisėtai pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė juos ir pristatė į užkardą.

4.3. Pareiškėjai nekonkretizavo, kokių būtent jų argumentų Migracijos departamentas nepatikrino, taip pat nepateikė duomenų ar įrodymų, kurie paneigtų padarytas išvadas. Teisės aktai neįpareigoja atsakovo rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste.

4.4. Žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Migracijos departamento komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Šiuo atveju Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjų skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pareiškėjai.

4.5. Nustatyti draudimo atvykti terminai (draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metus į kitas Šengeno erdvės valstybes) yra proporcingi ir pagrįsti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. kovo 1 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjų skundą, t. y. pakeitė Migracijos departamento sprendimo 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismas atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimą.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. 2022 m. sausio 6 d. Migracijos departamentas nurodė, kad ekstremaliosios situacijos dėl užsieniečių antplūdžio metu prieglobsčio prašymų registracija vyko vadovaujantis Užsieniečių apgyvendinimo vietų administravimo, vidaus tvarkos ir procedūrinių veiksmų atlikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 10V-31, todėl Migracijos departamentas neturi ir negali pateikti nei prieglobsčio prašytojų pirminės apklausos protokolo, nei prieglobsčio prašymo.

6.2. 2021 m. spalio 15 d. buvo atlikta pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apklausa. Pareiškėjas nurodė, kad pagrindinė priežastis, kodėl prašo prieglobsčio, yra jo tėvo grasinimas nužudyti. Tėvas pareiškėjui grasino dėl to, kad pareiškėjas viešai pripažino netikintis (duomenys neskelbtini), o tėvas yra aukštas pareigas užimantis asmuo – (duomenys neskelbtini). Tėvas pareiškėjo požiūrio nepriima. Sužinojus, kad pareiškėjas netiki jokia religija, tėvas grasino ginklu, bandė nužudyti. Pareiškėjas nurodė, kad nebetiki (duomenys neskelbtini) tikėjimu nuo 2014 metų. Pareiškėjo tėvas naudoja priespaudą moterų atžvilgiu, kas taip pat paremta religija. Dieną prieš (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) šventę paskambino pareiškėjo motiną ir pakvietė į svečius, apsistoti. Pareiškėjas teigė, kad žmona ir vaikai laikėsi pasninko, išskyrus jį. Sutemus, baigėsi pasninkas, atėjo metas valgyti, tada pasirodė tėvas. Susėdus valgyti vakarienės, tėvas paklausė – „kodėl tu nepasninkauji?“, pareiškėjas tylėjo. Tada vėl paklausė, kodėl pareiškėjas nepasninkauja ir nesimeldžia, pareiškėjas atsakė, kad tiesiog patingėjo, o tėvui nepatikėjus, nesusilaikė ir atsakė, kad visa religija yra apie žudynes, pyktį, neapykantą ir smurtą. Tada tėvas pareiškė, kad tai yra nepriimtina ir jis jį nužudys. Kadangi tėvas, kuris yra „kaip genties vadovas“, reikšminga figūra gentyje, iš tiesų „ką sakė, tą ir turėjo omenyje“, nuėjo ginklo, pareiškėjas, jo nelaukęs, pabėgo ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą, kur apsistojo pas draugą. Apklausos metu nurodė, kad tai įvyko maždaug prieš metus gegužės mėnesį, bet neatsimena tikslios dienos.

6.3. 2021 m. spalio 15 d. buvo atlikta pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apklausa, kurios metu ji nurodė, kad iš kilmės šalies išvyko dėl grėsmės jos sutuoktiniui, nes jis nebetiki (duomenys neskelbtini) ir tai pareiškė viešai. Per (duomenys neskelbtini) šventę jie nuvyko pas uošvį į namus, tačiau jis pasirodė vėliau. Pareiškėja išgirdo triukšmą ir pamatė, kad jos sutuoktinis ginčijasi su uošviu ir kad uošvis nori griebtis ginklo ir jį nužudyti. Prašė palikti vyrą ramybėje, net pastūmė uošvį. Tuo tarpu vyras pabėgo, o uošvis stipriai pastūmė ją atgal ir ji nukrito ant grindų, bet vyras spėjo pabėgti. Uošvis paskambino pareiškėjos tėvo broliui, kad atvažiuotų jos pasiimti. Tada tėvas atvyko su broliu ir ją pasiėmė, nuvežė namo. Po šio įvykio, nuvykus į mamos namus, uošvis išaiškino tėvui situaciją ir jie pasakė, kad ji negali likti pareiškėjo žmona, nes pareiškėjas tapo (duomenys neskelbtini), jis nusisuko nuo (duomenys neskelbtini), tapo netikėliu. Nuo tuo laiko pareiškėja turėjo nešioti hidžabą. Iki šiol labai bijo, nes uošvis sakė, kad juos bet kur suras ir nužudys, taip pat pasakė, kad nenori nieko bendro turėti su vaikais. Uošvis skambino jos tėvui ir teigė, kad nenori su jais nieko bendro turėti, „pasiimkite juos“. Apie tai, kad vyras nebetiki (duomenys neskelbtini), sužinojo maždaug prieš 2 metus, jis nebijojo reikšti savo pažiūrų. Ji su vyru nusprendė nesikreipti į policiją.

6.4. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 29 d. priėmė nagrinėjamoje byloje skundžiamą sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjams nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždrausti (duomenys neskelbtini) (nepilnamečių vaikų tėvams), 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti C.SIS II perspėjimą dėl draudimo minėtiems asmenims atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjai, nesutikdami su Migracijos departamento sprendimu, jį skundė ikiteismine tvarka, tačiau Komisiją jų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad subjektyviai suvokiama grėsmė yra nurodoma ne valstybės ir jos institucijų persekiojimas politiniu, religiniu ar kitokiu pagrindu, o šeimos narių, t. y. tėvo grasinimas nužudyti dėl tikėjimo išsižadėjimo. Taigi, tariamas persekiotojas nėra valstybinis subjektas, o pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Apklausos metu tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) nurodė, kad į policiją ar kitas teisėsaugos institucijas dėl teisinės apsaugos nesikreipė, taigi duomenų, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti prieglobsčio prašytojams apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis, prieglobsčio prašytojai nepateikė. Pareiškėjai teigė, kad nesikreipė į policiją dėl to, jog tikėjo, kad šeimą persekiojantis asmuo yra įtakingas, todėl policija nepadės. Šio įsitikinimo niekaip nepagrindė. Turima informacija apie kilmės valstybę taip pat nesudaro pagrindo prielaidai, kad valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pagalbos prieglobsčio prašytojams.

8. Tiek apklausų metu, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjai nenurodė kitos grėsmės ar persekiojimo tikimybės kilmės valstybėje dėl to, jog pareiškėjas išsižadėjo tikėjimo, tik tai, jog jo tėvas, supykęs ant savo sūnaus, pagrasino jam, kad jį nužudys. Vėliau, nutraukus kontaktą, šie grasinimai nesikartojo. Be to, konfliktas įvyko maždaug prieš metus gegužės mėnesį, apklausa atlikta 2021 m. spalio 15 d., taigi, įvardijamas konfliktas įvyko prieš daugiau nei metus. Taigi, tiek pats grasinimo realumas, tiek prieglobsčio prašytojo istorija apie menamą grasinimą, teismo manymu, negali būti laikoma patikima. Pareiškėjų situacijos ir konflikto apibūdinimas apsiriboja lakoniškais pasakojimais, kurie turi esminių trūkumų, kaip, antai, sutuoktinei teigiant, kad jos vyras viešai deklaravo savo poziciją dėl atsiribojimo nuo (duomenys neskelbtini) jau keletą metų, tačiau apie tai nežinojo jo tėvas, nors jis yra visuomenėje įtakingas ir žinomas asmuo. Pareiškėja taip pat teigia, kad uošvis jos vyrui grasino automatiniu ginklu, net nurodoma, kad tai (duomenys neskelbtini), tačiau pats sutuoktinis to fakto nenurodė apklausos metu, teigė, kad paspruko tėvui tariamai nuėjus pasiimti ginklo.

9. Teismas pažymėjo, kad bendra informacija, susijusi su ateizmu (duomenys neskelbtini), rodo, jog ateizmas yra augantis reiškinys (duomenys neskelbtini). Didėjantis politinis nestabilumas, ekonominiai sunkumai ir reakcija į religinį klimatą yra laikoma pagrindine ateizmo antplūdžio priežastimi. Žmonės, kurie priima ateizmą, dažniausiai apibūdina laipsnišką religijos praradimo procesą, kvestionuodami religinių mokymų aspektus, kurie jiems atrodo nelogiški, arba dėl neracionalios dievybės, kuria vadovaujasi lyderiai ar šeimos patriarchai. Nei (duomenys neskelbtini) baudžiamajame kodekse, nei kituose specialiuose įstatymuose nėra straipsnių, numatančių bausmę už ateizmą. Atsivertusieji gali susidurti tik su savo šeimų atstūmimu ar net priešišku elgesiu iš giminės.

10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjų nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jų pačių subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais duomenimis. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas ginčijamu sprendimu pagrįstai nenustatė. Teismas taip pat darė išvadą, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjų kilmės šalyje beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos, be to, kilmės valstybėje yra likę prieglobsčio prašytojų artimi giminaičiai – (duomenys neskelbtini) šeima turi giminių, su kuriais artimai bendravo. Prieglobsčio prašytojai visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), yra pažįstami su vietiniais papročiais ir kultūra.

11. Tačiau teismas laikė, kad pareiškėjams (nepilnamečių vaikų atstovams) nustatyti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir kitas Šengeno erdvės valstybės terminai yra neproporcingi, todėl juos sutrumpino iki 2 metų.

III. 12. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti. Pareiškėjai taip prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

13. Pareiškėjų apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės pirmosios instancijos teismui pateiktais argumentais, papildomai pažymint:

13.1. Teismas netinkamai vertino pareiškėjų pasakojimą ir jį patvirtinančią kilmės šalies informaciją. Pareiškėjai nurodė, kad pareiškėjo tėvas jam grasino, pareiškėjui gali būti atkeršyta. Smurtas prieš šeimos narius, padariusius šeimai gėdą, kilmės valstybėje yra plačiai paplitęs, smurtas vykdomas nepriklausomai nuo religinių ir etninių skirtumų. Nusikaltimus dėl garbės vykdę asmenys dažnai lieka nenubausti, nes yra palaikomi visuomenėje, taip pat ir teisėsaugos pareigūnų. Nepaisant kilmės valstybės valdžios pastangų ir taikomų priemonių, nusikaltimai dėl garbės tebėra plačiai paplitę, nužudymai yra nuslepiami ir pateikiami kaip savižudybė ar nelaimingi atsitikimai.

13.2. Pareiškėjai priklauso asmenims, įvykdžiusiems garbės nusižengiamą (socialinė grupė), todėl pareiškėjų baimė yra reali. Be to, pareiškėjams taip pat turėjo būti suteikta papildoma apsauga, kadangi kilmės valstybėje vyksta karas, jiems gresia žiaurus elgesys, nužudymas.

13.3. Atsakovas rėmėsi Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) ataskaita, kuri yra rekomendacinio pobūdžio, be to, joje užfiksuoti duomenys yra pasenę.

13.4. Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjams atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai sprendimai išsiųsti pareiškėjus ir uždrausti jiems atvykti į Lietuvos Respubliką.

14. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą su juo nesutinka.

15. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia, iš esmės, pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais, papildomai pažymint:

15.1. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi aktualiais duomenimis bei tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas, o Migracijos departamento atliktas tyrimas buvo išsamus ir teisėtas. Nepagrįsti teiginiai, kad pareiškėjai priklauso asmenų, įvykdžiusių garbės nusikaltimus, socialinei grupei – pareiškėjas nepadarė garbės nusikaltimo, jis tik deklaravo, kad yra netikintis.

15.2. Pareiškėjai nepateikė naujesnės kilmės valstybės informacijos, galinčios paneigti Migracijos departamento padarytas išvadas.

15.3. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas sutrumpino pareiškėjams nustatytus draudimo atvykti terminus. Be to, pareiškėjai legaliai atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 21M37068 ir Komisijos 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 6K-1682 teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjų reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti jų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjams prieglobstį ir papildomą apsaugą, tačiau nustatė neproporcingai ilgus terminus, kuriais pareiškėjams (nepilnamečių vaikų atstovams) uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvestas perspėjimas į C.SIS II dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, skundą tenkino iš dalies ir sutrumpino draudimo pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo į C.SIS II įvedimo terminus iki 2 metų.

18. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdami reikalavimus, teigia teismo išvadas dėl jo neatitikimo Įstatymo reikalavimams, keliamiems pabėgėlio statusui įgyti ir papildomai apsaugai gauti, esant nepagrįstas dėl netinkamo jo nurodytų aplinkybių išnagrinėjimo ir informacijos apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), kuriame jie gyveno ir žino tikrąją padėtį, vertinimo. Teismas, kuriam buvo akcentuota tarptautinių teismų praktika tokio pobūdžio bylose, neįvertino, kad Departamentas neįvykdė pareigos tyrimą dėl pareiškėjo prašymo atlikti atidžiai, jo nurodytas aplinkybes įvertinti naujausios kilmės valstybės informacijos kontekste.

19. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsniuose (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija), kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

20. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2374-629/2021).

21. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

22. Vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs. Pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų, su kuria yra suderintos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1 str. 2 d. ir priedo 19 p.), 4 straipsnio 5 dalis nurodo, jog kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos:

a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą;

b) pateikta visa prašytojo informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija;

c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo, atveju;

d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, kodėl taip nepadarė;

e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai patikimas. Pažymėtina, kad šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nagrinėdamos, ar prašytojas patiria visiškai pagrįstą persekiojimo baimę ar realų didelės žalos pavojų arba turi galimybę naudotis apsauga nuo persekiojimo ar didelės žalos kilmės šalies dalyje, kaip nurodyta 1 dalyje, valstybės narės, priimdamos sprendimą dėl prašymo, atsižvelgia į bendrąsias toje šalies dalyje esančias aplinkybes ir į asmenines prašytojo aplinkybes, kaip nurodyta 4 straipsnyje. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad iš atitinkamų šaltinių, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro ir Europos prieglobsčio paramos biuro, būtų gaunama tiksli naujausia informacija.

23. Nagrinėjamu atveju, visų pirma, pažymėtina, kad priežastis, dėl kurios visi pareiškėjai teigia bijantys grįžti į kilmės valstybę – pareiškėjo (duomenys neskelbtini) tėvo grasinimas jį nužudyti dėl (duomenys neskelbtini) religijos atsisakymo. Nėra teigiama, kad kitiems pareiškėjams, t. y. pareiškėjo (duomenys neskelbtini) sutuoktinei ir vaikams, kilo grėsmė būti asmeniškai persekiojamiems dėl minėtos ar kitų priežasčių.

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, neturi pagrindo nesutikti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl su ginčijamo Migracijos departamento sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo: aplinkybė, jog nurodytas persekiotojas – pareiškėjo tėvas – yra nevalstybinis subjektas, savaime nepaneigia tarptautinės apsaugos pareiškėjams poreikio, tačiau pareiškėjai turėjo pagrįsti, jog kilmės valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo.

Be to, pareiškėjai konkrečiais argumentais (išsamiu bei individualizuotu pasakojimu) turėjo pagrįsti savo baimę patirti persekiojimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors iš pareiškėjo pasakojimo galima suprasti, kad apie savo religines pažiūras pareiškėjas kalbėjo atvirai su kitais asmenimis, o jo tėvas, prieš šventę, kurios metu jis tariamai grasino pareiškėjui, žinojo apie sūnaus požiūrį į (duomenys neskelbtini) religiją / religiją, iki tol pareiškėjas grasinimų nesulaukė nei iš šeimos narių, nei iš kitų asmenų.

Be to, kaip galima suprasti iš pareiškėjų paaiškinimų, pareiškėjui grasinta buvo vieną kartą (2020 m. gegužės mėnesį), vėliau pareiškėjas jokių grasinimų nesulaukė. Paminėtina ir tai, kad: pareiškėjai nesikreipė į kilmės valstybės institucijas, prašydami apsaugoti (duomenys neskelbtini) (jo šeimą), taip pat kad nėra duomenų, kad minėtos institucijos negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas pareiškėjo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais; pareiškėjai nepaaiškino, kodėl saugumui nuo, kaip teigiama, persekiojimo, vykdyto nevalstybinio subjekto, užtikrinti nebuvo pakankamas persikėlimas į kitą šalies regioną, pavyzdžiui – (duomenys neskelbtini), ar kitą didesnį šalies miestą.

Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Sprendimo išvada, kuriai pritarė pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjų nurodyta prašymo suteikti prieglobstį priežastis – pareiškėjo (duomenys neskelbtini) tėvo grasinimas jį nužudyti dėl (duomenys neskelbtini) religijos atsisakymo – neatitinka visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlygos.

25. Migracijos departamentas, vertindamas papildomos apsaugos suteikimo kriterijus, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjams tikimybės. Todėl nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pažymėtina, jog atsakovas įvertino, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) galėtų atitikti asmenų, kaltinamų apostaze (nurodyta – apostazija) grupę, kuri anot EPBB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, tačiau tyrimo metu nerasta duomenų apie (duomenys neskelbtini) mieste vykdytą smurtą prieš netikinčius asmenimis, šių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas (duomenys neskelbtini), kuris, anot jo paaiškinimo, savo pažiūromis dalinosi su kitais asmenimis, nei jo sutuoktinė.

26. Pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo 4 straipsnio nuostatas, EPPB, kuris įsteigtas siekiant įgyvendinti bendros Europos prieglobsčio sistemos tikslus, skaidriu ir nešališku būdu renka svarbią, patikimą, tikslią ir naujausią informaciją apie prašymus suteikti tarptautinę apsaugą pateikusių asmenų kilmės valstybes, naudodamasi visais svarbiais informacijos šaltiniais, įskaitant vyriausybinių, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų bei Sąjungos institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją, ir remdamasi tokia informacija rengia ataskaitas dėl kilmės valstybių. EPPB 2021 m. sausio mėnesį paskelbtos bendros situacijos (duomenys neskelbtini) analizės ir rekomendacinių gairių ((duomenys neskelbtini)) duomenimis spręstina, kad, rengiant pastarąją ataskaitą, nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekė tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Vėliau skelbtuose EPPB pranešimuose ((duomenys neskelbtini));(duomenys neskelbtini)), kuriuose dėl saugumo situacijos (duomenys neskelbtini) taip pat pasisakoma, nėra nurodoma, kad beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini) yra tokio aukšto lygio, kaip iš esmės yra teigiama apeliaciniame skunde. Atsakovas taip pat pakankamai išsamiai vertino pareiškėjų galimybes saugiai įsikurti (duomenys neskelbtini). Taigi, pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjai taip pat neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto. Pažymėta, kad aplinkybė, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009 ir kt.).

27. Pažymėtina, kad nors nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, spręsdamas dėl nepilnamečių pareiškėjų priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, klausimą, tiesiogiai nepasisakė, ar nesuteikus tarptautinės apsaugos, bus deramai užtikrinti geriausi vaiko interesai, kaip to reikalauja Direktyvos 2011/95/ES tikslai, į kuriuos atsižvelgiant yra aiškinamas ir Įstatymas, įvertinus tiek jo vykdyto tyrimo dėl pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu gautus duomenis, tiek ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka metu ir teisme gautus duomenis, taip pat kilmės valstybės informaciją šiuo aspektu, nėra galima teigti esant priešingai: kaip minėta, nėra teigiama, kad kitiems pareiškėjams, t. y. pareiškėjo (duomenys neskelbtini) sutuoktinei ir vaikams, kilo grėsmė būti asmeniškai persekiojamiems dėl pareiškėjo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) religijos atsisakymo ar kitų priežasčių; duomenų, kad nepilnamečiai pareiškėjai atitiktų profilius vaikų, kurie pagal EPPB 2021 m. sausio mėnesį paskelbtos bendros situacijos (duomenys neskelbtini) analizės ir rekomendacines gaires ((duomenys neskelbtini)), gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, taip pat kad būtų įvairių priemonių sankaupa, kuri, kartu su kitomis nepalankiomis asmeninėmis aplinkybėmis ir / arba atsižvelgiant į bendrą kontekstą, paveiktų juos panašiai kaip ir pagrindinių teisių pažeidimai, nėra. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu visgi yra aplinkybių, dėl kurių nepilnamečiams pareiškėjams gali kilti grėsmė būti asmeniškai persekiojamiems kilmės valstybėje bei kurių pareiškėjai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atstovaudami savo nepilnamečių vaikų – pareiškėjų (duomenys neskelbtini) – interesus nesugebėjo nurodyti, taip pat jos nepaaiškėjo prašymo suteikti prieglobstį ir ginčo nagrinėjimo metu, tokios aplinkybės galėtų būti pagrindas teikti paskesnis prašymą suteikti prieglobstį (Įstatymo 2 str. 181 d.).

28. Apeliaciniame skunde atskiri argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nespręsta dėl ginčijamo Migracijos departamento sprendimo dalies, susijusios su pareiškėjų išsiuntimu, uždraudimu atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimu į C.SIS II, teisėtumo ir pagrįstumo nėra nurodyti, pagrindai manyti šią teismo sprendimo dalį esant neteisėta bylos nagrinėjimo metu nenustatyti.

29. Dėl pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuris buvo išspręstas 2022 m. balandžio 22 d. nutartimi dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje, pažymėtina, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

30. Nagrinėjamoje byloje išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai, nėra. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjų prašymas netenkintas.

31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas, nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan