2021-10-13 Nr. AB-20943-3-61-3-00255-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-683-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00255-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. Š. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja G. Š. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2018 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. V4-359 „Dėl nuobaudos bankroto administratorei G. Š. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Tarnyba Įsakymu skyrė jai nuobaudą – įspėjimą, nurodydama, jog pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnio 13 dalies 3 punkte, Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 (toliau – ir Elgesio kodeksas), 6.1 papunktyje, Bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių profesinės kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2017 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V4-66 (toliau – ir Aprašas), 3 punkte nustatytus reikalavimus, nes 2017 metais tobulino kvalifikaciją tik 18 akademinių valandų.

2.2. Atsakovas neįskaitė pareiškėjos lankyto 2017 m. gruodžio 19 d. seminaro „Asmens duomenų apsauga bei atsakomybė už asmens duomenų teisės aktų pažeidimus“ (6 akademinės valandos). Pareiškėja 2017 m. buvo lankiusi ir daugiau seminarų ir taip kėlusi kvalifikaciją, tačiau manydama, kad anksčiau nurodytas seminaras bus įskaitytas, duomenų apie kitą lankytiną kvalifikacijos seminarą neteikė. Pareiškėja kartu su šiuo skundu pateikia papildomą dokumentą – pažymėjimą, kuris patvirtina, kad 2017 m. spalio 13 d. pareiškėja išklausė mokymus tema „Aktualūs mokesčių teisės klausimai ir mokestinių bylų analizė (8 val. trukmės). Pridėjus šį renginį, bendras kvalifikacijos tobulinimo valandų skaičius būtų 26 val., kas net viršija minimalų 24 valandų reikalavimą.

2.3. Seminaras „Asmens duomenų apsauga bei atsakomybė už asmens duomenų teisės aktų pažeidimus“ gali būti laikomas atitinkančiu Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos patvirtintos Bankroto administratorių ir jų padėjėjų atestavimo programos (toliau – ir Programos) temas. Nors Programoje nėra tiesiogiai minima asmens duomenų apsauga, tačiau ši tema yra glaudžiai susijusi su kitomis programos temomis.

2.4. Teisinis reguliavimas numato, kad net ir esant formaliam teisės normų pažeidimui, Tarnybos direktorius turi teisę neskirti nuobaudos ir apsiriboti tik nuobaudos skyrimo procedūra ir svarstymu.

2.5. Pareiškėjos Bankroto administratoriaus nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo ataskaita (toliau – ir Ataskaita) Tarnybai buvo pateikta 2018 m. balandžio 13 d. Gavęs Ataskaitą atsakovas operatyviai nenurodė pareiškėjai, kad neįskaito seminaro. Vertinant faktą, kad pareiškėja iš esmės kėlė kvalifikaciją ir vykdė šią savo pareigą, Tarnyba turėjo apsiriboti tik svarstymu ir nuobaudos neskirti.

2.6. Pareiškėja dėl traumos 2018 m. gruodžio mėn. buvo nedarbinga, nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas nuo 2018 m. gruodžio 6 d. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja neturėjo galimybės per itin trumpą 3 dienų terminą (t. y. iki 2018 m. gruodžio 6 d.) pateikti paaiškinimus ir papildomą informaciją apie keltą kvalifikaciją 2017 m.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

3.1. Seminaras „Asmens duomenų apsauga bei atsakomybė už asmens duomenų teisės aktų pažeidimus“ laikytinas neatitinkančiu Programos temas. Programos temų sąrašas yra baigtinis ir jame nėra temos, susijusios su asmens duomenų apsauga. Programa yra sudaryta ne tik iš temų, tačiau prie jos yra pridėtas ir rekomendacinio pobūdžio teisės aktų sąrašas, kuriame nėra Lietuvos Respublikos duomenų apsaugos įstatymo. Nėra pagrindo teigti, kad minėto seminaro tema atitinka Programą, todėl pareiškėja, būdama savo srities profesionale, ne tik galėjo, bet ir turėjo suprasti, kad minėta tema nepatenka į Programą. Atsakovas sutinka, kad išklausytas seminaras „Asmens duomenų apsauga bei atsakomybė už asmens duomenų teisės aktų pažeidimus“ yra pakankamai reikšmingas ir aktualus administratoriui teikiant bankroto administravimo paslaugas, tačiau Programos temos negali būti traktuojamos plečiamai, taip, kaip patogu pareiškėjai.

3.2. Pareiškėjos kartu su skundu pateiktas 2017 m. gruodžio 29 d. pažymėjimas apie 2017 m. spalio 13 d. išklausytus mokymus tema „Aktualūs mokesčių klausimai ir mokestinių bylų analizė“ Tarnybai niekada pateiktas nebuvo, todėl, priimant skundžiamą sprendimą dėl pareiškėjos kvalifikacijos tobulinimo, jis nebuvo vertinamas. Aprašo 15.3 punkte nurodoma, jog į nuolatinį bankroto administratoriaus tobulinimą neįskaitomas pranešimas, jeigu bankroto administratorius nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, kad jis išklausė pranešimą, paskaitą mokymuose. Pareiškėja taip pat neteikė informacijos apie išklausytus mokymus ir už 2016 m. Šios aplinkybės buvo vertinamos kitoje administracinėje byloje.

3.3. Tarnybos 2018 m. lapkričio 29 d. parengtas stebėsenos išvados „Dėl bankroto administratorių nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo“ projektas buvo pateiktas pareiškėjai 2018 m. gruodžio 3 d. el. paštu. Pareiškėja turėjo teisę per 3 darbo dienas nuo projekto gavimo dienos raštu arba elektroninėmis priemonėmis pateikti savo nuomonę dėl stebėsenos išvados projekto ir (ar) papildomus paaiškinimus ir dokumentus, o šiuo atveju pastebėjusi, kad vienas seminaras nebuvo įskaitytas, Tarnybai atsiųsti papildomą pažymėjimą apie išklausytus mokymus. Nors pareiškėja nurodo, kad 2018 m. gruodžio mėn. dėl traumos buvo nedarbinga, tačiau šią aplinkybę patvirtina tik nedarbingumo pažyma už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. 2018 m. gruodžio 3 d., el. paštu gavusi Tarnybos stebėsenos išvados projektą, ji galėjo pakankamai operatyviai Tarnybai el. priemonėmis pateikti pažymėjimą apie išklausytus papildomus mokymus, tačiau šio veiksmo neatliko. Pareiškėja taip pat nepateikė jokių argumentų, kodėl ji negalėjo pateikti papildomo dokumento per nedarbingumo laikotarpį, atsižvelgiant į tai, kad šis veiksmas nereikalauja ypatingų pastangų ir laiko sąnaudų.

3.4. Pareiškėjos argumentas, jog Tarnybos direktorius turi teisę neskirti nuobaudos, todėl turėjo apsiriboti tik svarstymu ir nuobaudos pareiškėjai neskirti, yra nepagrįstas. Nuobaudos skyrimas arba neskyrimas yra Tarnybos direktoriaus diskrecija. Tarnybos direktorius, įvertinęs 2018 m. gruodžio 18 d. stebėsenos išvadą, kurioje konstatuota, kad pareiškėja 2017 m. dalyvavo mokymuose (kursuose, seminaruose) Programos temomis 18 akademinių valandų, įgyvendindamas savo diskrecijos teisę skiriant nuobaudą, pareiškėjai skyrę švelnesnę nuobaudą – įspėjimą. Tarnybos nuomone, pareiškėjos pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu, dėl kurio nebūtų taikoma proporcinga poveikio priemonė.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 25 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2018 m. balandžio 13 d. Tarnybai pateikė Bankroto administratoriaus nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo ataskaitą už 2017 m. Grafoje „Išklausytų mokymų (kursų, seminarų) pavadinimas“ pareiškėja nurodė keturis kursus: 1) „Kaip praktiškai pasiruošti mokesčių, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir darbo teisės naujovių taikymui 2017– 2018 m.“; 2) „Darbo užmokesčio, suminės darbo laiko apskaitos naujovės ir naujojo Darbo kodekso taikymas nuo 2017–2018 m.“; 3) „Asmens duomenų apsauga bei atsakomybė už asmens duomenų teisės aktų pažeidimus 2017–2018 m.“; 4) „Buhalteriniai pokyčiai 2018 m.: mokesčių pertvarka, optimizacija, ekspertų rekomendacijos“. Tarnyba 2018 m. gruodžio 3 d. el. paštu grazinasestak@yahooo.com išsiuntė išvados „Dėl bankroto administratorių nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo“ projektą. Projekte siūloma už stebėsenos metu nustatytą Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 13 dalies 3 punkto, Etikos kodekso 6.1 papunkčio, Aprašo 3 punkto pažeidimus skirti nuobaudą – įspėjimą. Tarnyba, atsižvelgusi į minėtą išvadą, vadovaudamasi ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 1 punktu, skyrė pareiškėjai nuobaudą – įspėjimą už ĮBĮ 11 straipsnio 13 dalies 3 punkto, Elgesio kodekso, Aprašo nuostatų pažeidimą, kadangi 2017 metais tobulino kvalifikaciją tik 18 akademinių valandų.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo Tarnybos 2018 m. gruodžio 19 d. Įsakymo, kuriuo bankroto administratorei paskirta nuobauda – įspėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas nurodė, kad ĮBĮ 11 straipsnio 13 dalies 3 punkte nustatyta, jog administratorius privalo nuolat tobulinti kvalifikaciją. Byloje nėra ginčo, jog atestavimo komisijos patvirtintos Bankroto administratorių ir jų padėjėjų atestavimo programos temomis administratorius privalo tobulinti kvalifikaciją ne mažiau kaip 24 akademines valandas per kalendorinius metus. Bankroto administratorius Tarnybai kasmet turi pateikti Bankroto administratoriaus nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo ataskaitą, parengtą pagal Apraše pateiktą formą. Kartu su Ataskaita bankroto administratorius turi pateikti pažymėjimus ar kitus dokumentus, pasirašytus juos išdavusio mokymų (kursų, seminarų) organizatoriaus, patvirtinančius, kad administratorius dalyvavo šioje ataskaitoje nurodytuose mokymuose (kursuose, seminaruose), arba jų kopijas.

8. Teismas vadovavosi Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1K-270 (toliau – ir Taisyklės), 20, 24.1. 24.2, 24.3, 27.3, 282 punktais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja 2018 m. gruodžio 3 d. el. laišku buvo supažindinta su stebėsenos išvados projektu bei paprašyta pateikti paaiškinimus ir (ar) papildomus dokumentus, tačiau iki nustatyto termino šių veiksmų neatliko. Atsižvelgiant į tai, stebėsenos metu nustatyta, kad bankroto administratorė pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių bankroto administratorių nuolatinį kvalifikacijos tobulinimą, nuostatas. Teismas iš į bylą pateiktos informacijos apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d. nustatė, jog pareiškėja nedarbinga buvo nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. Nedarbingumas buvo išduotas 2018 m. gruodžio 6 d. Nedarbingumo priežastimi nurodytas nelaimingas atsitikimas buityje. Teismas sutiko su atsakovo atsiliepime nurodytais teiginiais, jog, 2018 m. gruodžio 3 d. gavusi Tarnybos stebėsenos išvados projektą, pareiškėja galėjo pakankamai operatyviai el. priemonėmis pateikti pažymėjimą apie išklausytus papildomus mokymus, tačiau to nepadarė. Pareiškėja taip pat nenurodė ir nepateikė objektyvių duomenų, kodėl ji negalėjo pateikti reikšmingos informacijos per nedarbingumo laikotarpį. Be to, nedarbingumo pažyma pareiškėjai išduota 3 dienos po el. laiško gavimo. Todėl teismas šį pareiškėjos argumentą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas sutiko, kad seminaras „Asmens duomenų apsauga bei atsakomybė už asmens duomenų teisės aktų pažeidimus“ yra apskritai aktualus pareiškėjai, kaip bankroto administratorei, tačiau nepaneigti lieka ir atsakovo argumentai, jog Programos temų sąraše nėra nurodyta tema apie asmens duomenų apsaugą. Programoje dalyje „Literatūra“ yra nurodyta, jog literatūros sąrašas nėra baigtinis ir yra rekomendacinio pobūdžio. Sisteminė šio akto analizė leidžia daryti išvadą, jog visos kitos dalys nėra rekomendacinio pobūdžio ir negali būti aiškinamos plečiamai, priešingu atveju tai turėtų būti tiksliai nurodyta.

10. Teismas papildomai pažymėjo, jog pareiškėja, 2018 m. balandžio 13 d. užpildant Bankroto administratoriaus nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo ataskaitą, nenurodė 2017 m. spalio 13 d. išklausyto seminaro „Aktualūs mokesčių teisės klausimai ir mokestinių bylų analizė“ (8 val. trukmės). Teismas vertino, jog pareiškėja, būdama savo srities profesionalė, galėjo ir turėjo pateikti visą būtiną informaciją apie kvalifikacijos tobulinimą. Be to, teismas pažymėjo, kad panaši situacija buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme byloje Nr. eI-2097-189/2018, kurioje taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjai skirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo. Minėtoje byloje pareiškėja taip pat laiku nepateikė nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo ataskaitos ir pažymėjimų ar kitų dokumentų, pasirašytų juos išdavusio mokymų (kursų, seminarų) organizatoriaus, kurie patvirtintų, kad ji teisės aktų nustatyta tvarka 2016 m. tobulino kvalifikaciją. Tad šiuo atveju, teismo vertinimu, pareiškėja turėjo būti apdairesnė ir tinkamai bei laiku pateikti visus dokumentus apie jos kvalifikacijos kėlimą.

11. Teismas vadovavosi ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalimi, 11 straipsnio 12 dalimi ir nurodė, kad teisės aktai nustato diskrecinę teisę būtent įstaigos vadovui nuspręsti kokios rūšies nuobaudą skirti administratoriui, susipažinus su išvados turiniu ir atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, jo mastą, žalos dydį ir pasikartojimą. Pareiškėjai už pažeidimą buvo skirta švelniausia galima nuobauda – įspėjimas. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėja nurodė ne visą reikšmingą informaciją dėl kvalifikacijos kėlimo, po išvados projekto pateikimo taip pat nesureagavo, pateikiant dokumentus apie keltą kvalifikaciją, panašų pažeidimą atliko ir 2017 metais (administracinė byla Nr. eI-2097-189/2018), priėjo prie išvados, kad pareiškėjai skirta nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog Tarnybos direktorius savo diskrecinę teisę skiriant nuobaudą įgyvendino netinkamai. Paskirta nuobauda – įspėjimas, nesant šiuo atveju objektyvioms aplinkybėms, dėl kurių imperatyvių teisės normų pažeidimas galėtų būti laikomas pateisinamu arba objektyviai nepriklausančiu nuo pareiškėjos, yra proporcinga padarytam pažeidimui. Teismas konstatavo, kad Tarnybos Įsakymas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

III. 12. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą tenkinti visiškai. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad:

12.1. Pareiškėjai atsakomybė pritaikyta nepagrįstai, o pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą išėjo iš bylos ribų. Kai yra spendžiamas asmens teisinės atsakomybės klausimas, byla gali būti nagrinėjama tik tose ribose, kurios yra nurodytos inicijuojant tokią bylą. Šiuo atveju toks dokumentas yra atsakovo priimtas ginčijamas Įsakymas (analogiškai inkriminuojamas administracinis nusižengimas yra nurodomas administracinių nusižengimų protokole, nusikaltimas – pranešime apie įtarimą). Atsakovas ginčijamame Įsakyme kaip esminį inkriminuojantį veiksmą nurodė, kad pareiškėja pažeidė Aprašo 3 punkte nustatytus reikalavimus, nes 2017 metais tobulino kvalifikaciją tik 18 akademinių valandų. Teismas nepaneigė aplinkybės, kad atsakovas 2017 metais tobulino kvalifikaciją ne mažiau kaip 24 akademines valandas. Byloje yra tai patvirtinantys įrodymai, kurių neneigė ir atsakovas. Nepaisant to, teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų ir nusprendė, kad nuobauda yra taikyta pagrįstai bendrai įvertinus pareiškėjos veiksmus. Būtent Tarnyba, priimdama ginčijamą Įsakymą, suformulavo inkriminuojamo pažeidimo pagrindą. Teismas nurodė, kad pareiškėjai atsakomybė buvo pritaikyta pagrįstai, nes pareiškėja, būdama savo srities profesionalė, galėjo ir turėjo pateikti visą būtiną informaciją. Tačiau atsakovo sprendime atsakomybės pagrindu yra nurodoma ne duomenų nepateikimas laiku ar kiti pažeidimai, o būtent aplinkybė, kad 2017 metais tobulino kvalifikaciją tik 18 akademinių valandų. Esant paneigtai aplinkybei, kad pareiškėja tobulino kvalifikaciją tik 18 valandų, ir nustačius aplinkybę, kad pareiškėja tobulino kvalifikaciją daugiau nei 24 akademines valandas, darytina išvada, kad atsakovo priimtas Įsakymas yra nepagrįstas, o teismas atsakomybės pagrindu nurodydamas visai kitas aplinkybes nei nurodyta atsakovo priimtame Įsakyme išėjo iš administracinės bylos ribų.

12.2. Taisyklių 24 punkte įtvirtinta, kad priežiūros institucijos vadovas, susipažinęs su išvados turiniu ir atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, jo mastą, žalos dydį ir pasikartojimą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo išvados gavimo dienos priima sprendimą: skirti nuobaudą, neskirti nuobaudos arba skirti kitą, nei siūloma išvadoje, nuobaudą. Teisinis reguliavimas numato, kad net ir esant formaliam teisės normų pažeidimui, Tarnybos direktorius turi teisės neskirti nuobaudos ir apsiriboti tik nuobaudos skyrimo procedūra ir svarstymu. Ataskaita Tarnybai buvo pateikta 2018 m. balandžio 13 d. Gavęs Ataskaitą atsakovas operatyviai nenurodė pareiškėjai, kad neįskaito seminaro „Asmens duomenų apsauga bei atsakomybė už asmens duomenų teisės aktų pažeidimus“. Be to, pareiškėja iš esmės kėlė kvalifikaciją, dalyvavo mokymuose ir vykdė šią savo pareigą, tačiau mokymų tema formaliai nebuvo nurodyta Programoje. Šios temos aktualumas yra svarbus ir bankroto administratoriams, kurie šį teisės aktą turi taikyti ir bankroto procese. Pirmosios instancijos teismas taip pat sutiko jog minėtas seminaras apskritai yra aktualus pareiškėjai, kaip bankroto administratorei. Vertinant šį faktą, net ir konstatavus pažeidimą, nuobaudą turėtų būti neskiriama, o apsiribojama tik svarstymu. Be to, pareiškėja dėl traumos 2018 m. gruodžio mėn. buvo nedarbinga. Nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas nuo 2018 m. gruodžio 6 d. (nepaisant to trauma įvyko ankščiau), atsižvelgiant į tai, pareiškėja neturėjo galimybės per itin trumpą 3 dienų terminą iki 2018 m. gruodžio 6 d. pateikti paaiškinimus ir papildomą informaciją apie keltą kvalifikaciją 2017 m. Tarnyba Ataskaitą turėjo nuo 2018 m. balandžio 3 d., tačiau į pareiškėją dėl duomenų patikslinimo iki nuobaudos skyrimo procedūros pradžios nesikreipė. Atsakovui kreipusis į pareiškėją buvo nustatytas itin trumpas ir protingu terminu nelaikytinas terminas (3 dienos). Taigi atsakovas jau buvo nusprendęs taikyti atsakomybę, o kreipimasis į pareiškėją buvo formalus, realiai nesiekiant gauti paaiškinimo. Atsižvelgiant į tai, net ir esant formaliam pažeidimui, atsakovas turėjo įvertinti visas aplinkybes ir nuobaudos šiuo atveju neskirti.

13. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

13.1. Esamu atveju Tarnyba vadovavosi pareiškėjos pateikta bankroto administratoriaus nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo ataskaita, kurioje informacijos apie mokymus tema „Aktualūs mokesčių klausimai ir mokestinių bylų analizė“ nebuvo.

13.2. Tiek Elgesio kodekso 6.1 punkte, tiek Aprašo 3 punkte yra nustatyta, jog bankroto administratoriai turi dalyvauti mokymuose ne mažiau kaip 24 akademines valandas per kalendorinius metus. Esamoje situacijoje pareiškėja būdama savo srities profesionalė turėjo numatyti, kad 2017 m. spalio 13 d. išklausytus mokymus tema „Aktualūs mokesčių klausimai ir mokestinių bylų analizė“ ji negalėtų panaudoti kvalifikacijos kėlimo užskaitymui už 2018 metus, todėl Tarnybai yra visiškai nesuprantama, kodėl šios temos pareiškėja nenurodė Ataskaitoje. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiškėja jau buvo susidūrusi su sunkumais dėl kvalifikacijos tobulinimo 2016 metais (administracinė byla Nr. eI-2097-189/2018), ji teikdama dokumentus patvirtinančius kvalifikacijos tobulinimą už 2017 metus turėjo būti atidesnė.

13.3. Pareiškėjos argumentas, kad net esant formaliam pažeidimui Tarnybos direktorius turėjo neskirti nuobaudos, o esamoje situacijoje turėjo apsiriboti tik svarstymu, yra visiškai nepagrįstas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje taip pat pripažįstama, kad nuobaudos skyrimas arba neskyrimas yra Tarnybos direktoriaus diskrecija. Naudojimasis diskrecija savaime nedaro sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. Teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010) pabrėžiama, kad bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai, dėl ko bankroto administratorius, atstovaudamas įmonei ir kreditoriams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai, taigi ĮBĮ nustatytos pareigos kelti kvalifikaciją netinkamas vykdymas, Tarnybos nuomone, negali būti laikomas mažareikšmiu pažeidimu dėl kurio nebūtų taikoma proporcinga poveikio priemonė.

13.4. Teismas visapusiškai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus bei įvertino pareiškėjos ir Tarnybos pateiktas faktines bei teisines aplinkybes bei jų pagrindu priėmė išsamų ir objektyvų sprendimą, todėl pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, kad teismas sprendime išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Byloje administracinis ginčas kilo dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. V4-359 „Dėl nuobaudos bankroto administratorei G. Š. skyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

17. Byloje nustatyta, kad ginčijamu administraciniu aktu pareiškėjai skirta nuobauda – įspėjimas. Įsakyme nurodyta, kad G. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 13 dalies 3 punkte, Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286, 6.1 papunktyje, Bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių profesinės kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2017 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V4-66, 3 punkte nustatytus reikalavimus, nes 2017 m. tobulino kvalifikaciją tik 18 akademinių valandų.

18. ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda.

19. Ginčijamame Įsakyme nurodyta, kad pareiškėja pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 13 dalies 3 punktą, kuriame nustatyta administratoriaus (fizinio asmens) pareiga nuolat tobulinti kvalifikaciją. Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286, 6.1 papunktyje nustatyta, kad Įmonių bankroto įstatyme ir Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nustatytu nuolatiniu kvalifikacijos tobulinimu laikomas administratoriaus dalyvavimas mokymuose (kursuose, seminaruose) Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos patvirtintos administratorių atestavimo programos temomis ne mažiau kaip 24 akademines valandas per kalendorinius metus. Įmonių bankroto įstatyme nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo sąvoka atskirai neaptarta ir neatskleista, tokio pobūdžio įgalinimai nesuteikti ir Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai (37 straipsnio 6 dalis), taip pat šioms institucijoms nesuteikta įstatymo aiškinimo funkcija bei teisė nustatyti konkuruojantį su įstatyminiu reguliavimą, todėl Elgesio kodekse ir Apraše nustatyta minimali 24 akademinių valandų per kalendorinius metus kvalifikacijos kėlimo taisyklė nelaikytina turinčia pakankamą imperatyvą atsakomybės taikymo aspektu. Taigi, tam, kad konstatuoti ĮBĮ 11 straipsnio 13 dalies 3 punkto pažeidimą pagal bendrai priimtiną suvokimą turi būti nustatyta, kad administratorius nevykdė pareigos nuolat tobulinti kvalifikaciją. Toks teiginys turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis) ir ginčo atveju įrodinėjamas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (ABTĮ 56, 57 straipsniai).

20. Įsakyme dėl nuobaudos pareiškėjai skyrimo konstatuota, kad ji 2017 m. tobulino kvalifikaciją 18 akademinių valandų, tačiau nėra nurodyta ir pagrįsta kad tai neatitinka nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo kriterijaus. Administracinis aktas negrindžiamas objektyvais duomenimis, o taikomos priemonės nemotyvuotos ir neindividualizuotos nei pačiame Įsakyme nei lydinčiame dokumente – stebėsenos išvadoje. Todėl atsakovo Įsakymas turi būti panaikintas kaip neatitinkantis individualaus administracinio akto bendrųjų reikalavimų (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis, ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

21. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nustatytos reikšmingos ginčui faktinės aplinkybės, kad pareiškėja 2017 m. spalio 13 d. išklausė seminarą „Aktualūs mokesčių teisės klausimai ir mokestinių bylų analizė“ (8 akademinės valandos ) bei 2017 m. gruodžio 19 d. seminarą „Asmens duomenų apsauga bei atsakomybė už asmens duomenų teisės aktų pažeidimus“ (6 akademinės valandos). Atsižvelgiant į tai, kad nuobauda buvo skirta už nepakankamą kvalifikacijos kėlimą, o ne už netinkamą ataskaitų, informacijos teikimą ar kitus procedūrinius pažeidimus, nepagrįstai šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nevertintos reikšmingomis pažeidimo konstatavimui ir nuobaudos skyrimui.

22. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, išaiškino ir pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o apeliacinis skundas tenkinamas ir nauju sprendimu pareiškėjos skundas tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos G. Š. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjos G. Š. skundą tenkinti. Panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. V4-359 „Dėl nuobaudos bankroto administratorei G. Š. skyrimo“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė