8729709f-3117-4d41-b5be-e722391d9f54 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2YT-10183-960/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05343-2021-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 13 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas DariuÅ¡ Lučinski, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I. K. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims VÄ® „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir R.

K. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog pareiÅ¡kėja po jos vyro P. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimÄ , pradėjusi faktiÅ¡kai valdyti palikėjui priklausiusį turtÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėja su vyru P. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ . Santuokoje susilaukė dviejų vaikų – E. K. (mirė (duomenys neskelbtini)) ir R.

K.. 1992 m. liepos 9 d. pirkimo pardavimo sutartimi pareiÅ¡kėja įgijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o butas užregistruotas jos vardu. Kito nekilnojamojo turto santuokos metu pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis neįgijo. Mirus pareiÅ¡kėjos sutuoktiniui, pareiÅ¡kėja nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarÄ dėl palikimo priėmimo, kadangi manė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėjai priklauso asmeninės nuosavybės teise. Nors pareiÅ¡kėja nesikreipė į notarÄ per įstatymo nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ , tačiau butÄ pradėjo faktiÅ¡kai valdyti.

Po sutuoktinio mirties pareiÅ¡kėja visÄ laikÄ gyveno minėtame bute, mokėjo mokesčius, jį prižiÅ«rėjo ir iÅ¡laikė. VisÄ laikotarpį, t. y. nuo sutuoktinio mirties iki pareiÅ¡kimo pateikimo dienos, nebuvo ginčų su komunalinių paslaugų butui teikėjais, o tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėja po sutuoktinio mirties, butÄ pradėjo faktiÅ¡kai valdyti. Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas?“ nurodo, kad nėra gavęs praneÅ¡imo apie palikėjo P. K. palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo palikto turto priėmimÄ valdyti.

Teismui įsitikinus, jog pareiÅ¡kėja priėmė paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai pradėdami jį valdyti, neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo patenkinimui. PraÅ¡o pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) savo atsiliepimu informavo, kad atsižvelgiant į tai, kad palikėjo P. K. paveldimÄ turtÄ (jo dalį) sudaro nekilnojamasis turtas, kurį palikimo perėjimo valstybei atveju administruotų centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, o ne VMI prie FM, Å¡i byla nėra susijusi su VMI prie FM teisėmis ir pareigomis.

Teismui įvertinus byloje pateiktus įrodymus bei Å¡alių paaiÅ¡kinimus, siÅ«lo sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. Suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad yra susipažinęs su jam įteiktais dokumentais dėl juridinio fakto nustatymo, sutinka su pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu ir praÅ¡o jį tenkinti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla paskirta nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta CPK 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

PareiÅ¡kimas tenkintinas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog pareiÅ¡kėja ir P. K., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), buvo sudarę santuokÄ . Santuokoje gimė du sÅ«nus – R. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) PareiÅ¡kėja santuokos metu įgijo butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), todėl butas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. 2021 m. kovo 1 d.

Testamentų registro iÅ¡raÅ¡e matyti, kad nėra palikėjo palikimo priėmimo faktų, įregistruotų pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų bei nėra įregistruotų pareiÅ¡kimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. PareiÅ¡kėja ir jos sÅ«nÅ«s nesikreipė į notarÄ per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytÄ 3 mėnesių terminÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiÅ¡kėja pradėjo jį faktiÅ¡kai valdyti.

Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas ar asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Nereikalaujama, kad veiksmai bÅ«dų teisinio pobÅ«džio, t. y. kreipiantis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo ir kt., o pakanka aktyvių įpėdinio veiksmų, iÅ¡ kurių galima matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, pavyzdžiui, naudojasi turtu, moka už jį mokesčius ir kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad palimo priėmimo veiksmai turi bÅ«ti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau teisinės pasekmės, atsirandančios faktiÅ¡kai pradėjus valdyti paveldimÄ turtÄ ar padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymÄ ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentÄ atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas.

PareiÅ¡kėjos ir palikėjo sÅ«nÅ«s po palikėjo mirties nesikreipė dėl jo palikimo priėmimo, todėl pareiÅ¡kėja, kaip palikėjÄ pergyvenusi sutuoktinė, yra pirmos eilės jo įpėdinė pagal įstatymÄ (CK 5.13 straipsnis, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismui pateiktame pareiÅ¡kime nurodytais pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimais, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų duomenimis, iÅ¡ kurių matyti, kad pareiÅ¡kėja butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įgijo santuokos metu ir kuris priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, yra įrodytos faktinės aplinkybės, jog pareiÅ¡kėja po palikėjo mirties toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo su Å¡iuo turtu susijusius mokėjimus, turtu naudojosi kaip savo, Å¡ias aplinkybes patvirtina ir jos bei palikėjo sÅ«nus R.

K., todėl Å¡ios nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog per įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ ji priėmė palikimÄ po P. K. mirties, faktiÅ¡kai pradėjusi paveldimÄ turtÄ valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Esant Å¡ioms aplinkybėms ir padarytoms iÅ¡vadoms, yra pagrindas tenkinti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ ir nustatyti praÅ¡omÄ palikimo priėmimo faktÄ , kuris turi juridinę reikÅ¡mę, siekiant pareiÅ¡kėjai įteisinti po P. K. mirties likusio turto paveldėjimÄ (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po pareiÅ¡kėjos sutuoktinio P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., priėmė jo palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti paveldimÄ turtÄ . Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimÄ priėmusį apylinkės teismÄ . Teisėjas DariuÅ¡ Lučinski