2025-02-19 Nr. AB-3079-3-61-3-06354-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-226-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06354-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ukrainos piliečio R. (R.) T. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. (R.) T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Ukrainos pilietis R. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 24S174916, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir 2024 m. liepos 25 d. sprendimas), ir 2024 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 24S244751, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. spalio 31 d. iki 2027 m. spalio 30 d. (toliau – ir 2024 m. spalio 31 d. sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti Departamento 2024 m. liepos 25 d. sprendimo apskundimo terminą, nes jis praleistas dėl svarbios priežasties, Departamentui suklaidinus pareiškėją dėl sprendimo apskundimo galimybės ir termino.

Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) skundui keliamus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti: pateikti įrodymus, pagrindžiančius Departamento 2024 m. liepos 25 d. sprendimo įteikimo jam (pareiškėjui) datą, taip pat pateikti Departamento 2024 m. spalio 31 d. sprendimą.

Pareiškėjas, šalindamas teismo nutartimi nustatytus skundo trūkumus, pateikė patikslintą skundą, kuriame reiškė tapataus turinio reikalavimus, ir pateikė įrodymus, pagrindžiančius Departamento 2024 m. liepos 25 d. sprendimo įteikimo jam datą.

Teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, su 2024 m. gruodžio 4 d. raštu kreipėsi į Departamentą, prašydamas pateikti įrodymus dėl 2024 m. liepos 25 d. sprendimo įteikimo pareiškėjui, taip pat prašė pateikti Departamento 2024 m. spalio 31 d. sprendimą ir nuomonę dėl pareikšto prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą dėl 2024 m. liepos 25 d. sprendimo panaikinimo.

Departamentas 2024 m. gruodžio 9 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašomus įrodymus, o termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Departamento 2024 m. spalio 31 d. sprendimo panaikinimo, tačiau netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Departamento 2024 m. liepos 25 d. sprendimo paduoti ir atsisakė priimti skundo reikalavimą dėl 2024 m. liepos 25 d. sprendimo panaikinimo.

Teismas byloje nustatė, kad Departamento 2024 m. liepos 25 d. sprendimas tą pačią dieną buvo išsiųstas pareiškėjui per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) pareiškėjo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas) nurodytu el. pašto adresu. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2024 m. liepos 25 d. sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas tinkamu būdu, o paties pareiškėjo pateikta kompiuterio ekrano nuotrauka patvirtina, jog jis el. laišką ir sprendimą gavo būtent 2024 m. liepos 25 d. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos apskundimo terminas suėjo 2024 m. rugpjūčio 8 d., tačiau pareiškėjas skundą teismui dėl 2024 m. liepos 25 d. sprendimo panaikinimo padavė tik 2024 m. lapkričio 11 d., t. y. praleidęs Įstatyme nustatytą skundo padavimo terminą.

Įvertinęs pareiškėjo nurodytas skundo padavimo termino praleidimo priežastis (t. y. pareiškėjas buvo suklaidintas Departamento pareigūnų, nes pareigūnai jam (pareiškėjui) paaiškino, kad jis galės vėl paduoti dokumentus dėl Leidimo išdavimo, tačiau įsiteisėjus šiam sprendimui atsakovas priėmė sprendimą, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką; neįvertinus 2024 m. liepos 25 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, neįmanoma išnagrinėti ir 2024 m. spalio 31 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimo), teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog termino praleidimą lėmė nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, t. y. atsakovo klaidingas sprendimo apskundimo tvarkos ir terminų išaiškinimas. Teismas pažymėjo, kad, kaip matyti iš pareiškėjo pateiktos kompiuterio ekrano nuotraukos, siunčiant Departamento 2024 m. liepos 25 d. sprendimą el. laiške anglų kalba pareiškėjui buvo aiškiai nurodyta sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Pareiškėjas skunde nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad po 2024 m. liepos 25 d. sprendimo gavimo jis, vadovaudamasis atsakovo išaiškinimu, vėl kreipėsi į atsakovą dėl naujo Leidimo išdavimo; pareiškėjas skundą dėl 2024 m. liepos 25 d. sprendimo panaikinti padavė tik po to, kai gavo Departamento 2024 m. spalio 31 d. sprendimą dėl draudimo atvykti. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad termino kreiptis į teismą su skundu dėl 2024 m. liepos 25 d. sprendimo panaikinimo praleidimą lėmė paties pareiškėjo nepakankamai atidus, rūpestingas elgesys, todėl nėra pagrindo tenkinti jo prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo.

Neatnaujinęs termino skundui paduoti, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Departamento 2024 m. liepos 25 d. sprendimo panaikinimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.

Teismas sprendė, kad skundo reikalavimas dėl Departamento 2024 m. spalio 31 d. sprendimo panaikinimo atitinka esminius ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24–25 ir 35 straipsniuose nustatytus reikalavimus, todėl priėmė nagrinėti šią skundo dalį.

III. Pareiškėjas R. T. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikia 2024 m. sausio 19 d. darbo sutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas turėjo priimti nagrinėti skundo reikalavimą dėl Departamento 2024 m. liepos 25 d. sprendimo panaikinimo.

Pareiškėjas paaiškina, kad jis 2024 m. liepos 25 d. sprendimo priėmimo metu buvo Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – ir JAV), o grįžęs iš JAV ir atvykęs pas atsakovą pareiškėjas buvo suklaidintas dėl tolimesnių veiksmų. Pareiškėjas teigia, kad jis buvo apgautas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Suerteksa“ direktoriaus, nes jam (pareiškėjui) nebuvo išmokėti dienpinigiai, nebuvo mokami mokesčiai, pareiškėjas buvo priverstas pasirašyti prašymą dėl nemokamų atostogų, o darbdavys išsiuntė jį dirbti į įmonę JAV. Šiuo metu Darbo ginčų komisijoje darbo byloje Nr. APS-131-25804/2024 yra sprendžiamas pareiškėjo neteisėto atleidimo iš darbo klausimas, o atleidimo iš darbo pasekmė buvo Leidimo panaikinimas.

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovo teigimu, pareiškėjas nenurodė svarbių termino skundui paduoti praleidimo priežasčių, taip pat pirmosios instancijos teismui nepateikė darbo sutarties, kurią teikia apeliacinės instancijos teismui, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės įvertinti aplinkybes, susijusias su pareiškėjo JAV sudaryta darbo sutartimi. Atsakovo vertinimu, nei pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai, nei pateikta darbo sutartis nagrinėjamu atveju nepagrindžia termino praleidimo priežasčių svarbos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutarties dalies, kuria neatnaujintas terminas skundui dėl Departamento 2024 m. liepos 25 d. sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, panaikinimo ir atsisakyta priimti šį reikalavimą, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Departamento 2024 m. spalio 31 d. sprendimo, kuriuo uždrausta jam (pareiškėjui) atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus, panaikinimo, tačiau atsisakė priimti reikalavimą dėl Departamento 2024 m. liepos 25 d. sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, panaikinimo, nes pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą ginčyti šį sprendimą ir nenurodė svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą terminą.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad terminas ginčyti Departamento 2024 m. liepos 25 d. sprendimą buvo praleistas, nes pareiškėjas minėto sprendimo priėmimo metu dirbo JAV, todėl negalėjo fiziškai paduoti skundo; grįžęs iš JAV ir atvykęs pas atsakovą pareiškėjas buvo suklaidintas dėl tolimesnių veiksmų (pareiškėjui buvo paaiškina, kad Leidimo panaikinimas jam nesukels jokių pasekmių ir jis galės iš naujo kreiptis dėl Leidimo išdavimo). Pareiškėjas taip pat teigia, kad jis, dirbdamas JAV, buvo apgautas darbdavio, todėl šiuo metu ginčas dėl jo ir darbdavio nagrinėjamas Darbo ginčų komisijoje.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ABTĮ straipsnio 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, jog skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 138 straipsnio 1 dalyje, kuri yra specialioji norma, įtvirtinta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą paduoti teismui skundą dėl Departamento 2024 m. liepos 25 d. sprendimo panaikinimo, todėl nagrinėjamu atveju vertinama, ar yra pagrindas šį terminą atnaujinti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015; kt.).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015; kt.).

Termino praleidimą pareiškėjas motyvuoja tuo, kad Departamento 2024 m. liepos 25 d. sprendimo priėmimo metu jis buvo išsiųstas dirbti į JAV, o sugrįžęs į Lietuvą ir nuėjęs į konsultaciją pas Departamento darbuotojus jam (pareiškėjui) buvo paaiškinta, kad Leidimo panaikinimas nesukels jam jokių teisinių pasekmių ir ateityje jis vėl gali kreiptis dėl naujo Leidimo išdavimo; kreipiantis dėl naujo Leidimo išdavimo pas kitą darbdavį, pareiškėjas sužinojo, kad yra priimtas Departamento 2024 m. spalio 31 d. sprendimas, kuriuo uždrausta jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

Pirmosios instancijos teismas šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes vertino kaip subjektyvaus pobūdžio, kurios negali būti pripažįstamos svarbiomis priežastimis, objektyviai lėmusiomis termino skundui paduoti praleidimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Departamento 2024 m. liepos 25 d. sprendime pareiškėjui buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai, pareiškėjas skundą dėl 2024 m. liepos 25 d. sprendimo panaikinti padavė tik po to, kai gavo Departamento 2024 m. spalio 31 d. sprendimą dėl draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nustatytos aplinkybės patvirtina, jog termino kreiptis į teismą su skundu dėl 2024 m. liepos 25 d. sprendimo panaikinimo praleidimą lėmė paties pareiškėjo nepakankamai atidus ir rūpestingas elgesys.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas termino skundui dėl Departamento 2024 m. liepos 25 d. sprendimo panaikinimo paduoti praleidimo priežastis, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, sukliudžiusių jam per įstatyme nustatytą terminą paduoti teismui skundą, tačiau dėl savo valingo elgesio, realizuojant procesinę teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto sprendimą.

Pažymėtina, kad iš byloje pateiktos kompiuterio ekrano nuotraukos matyti, jog pareiškėjas el. laišką, kuriuo buvo siųstas Departamento 2024 m. liepos 25 d. sprendimas, gavo ir jį perskaitė tą pačią dieną (2024 m. liepos 25 d.), tačiau jokių veiksmų, nesutikdamas su minėtu sprendimu, iki Departamentui priėmus 2024 m. spalio 31 d. sprendimą, nesiėmė. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 7 dalį skundas (prašymas, pareiškimas) teismui gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Taigi pareiškėjas, būdamas JAV, skundą dėl Departamento 2024 m. liepos 25 d. sprendimo galėjo paduoti elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, todėl vien pareiškėjo fizinis nebuvimas Lietuvoje nesudaro pagrindo vertinti, kad egzistavo objektyvios aplinkybės, sukliudžiusios jam laiku kreiptis į teismą dėl Departamento 2024 m. liepos 25 d. sprendimo panaikinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad naujas darbdavys jį (pareiškėją) 2024 m. spalio 29 d. buvo užregistravęs į konsultaciją pas Departamento darbuotojus dėl naujo Leidimo išdavimo, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjas neketino ginčyti Departamento 2024 m. liepos 25 d. sprendimo, kuriuo buvo panaikintas jam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes siekė gauti naują Leidimą nauju pagrindu. Kaip skunde nurodė pats pareiškėjas, jį kreiptis į teismą paskatino konsultacijos metu pateikta informacija, kad Departamentas 2024 m. spalio 31 d. priėmė sprendimą, kuriuo uždraudė jam (pareiškėjui) atvykti į Lietuvą. Tik sužinojęs apie 2024 m. spalio 31 d. sprendimą pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas ginčyti Departamento priimtus procesinius sprendimus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad termino apskųsti Departamento 2024 m. liepos 25 d sprendimą praleidimą lėmė ne objektyvios nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios priežastys, tačiau subjektyvus situacijos vertinimas bei apsisprendimas elgtis tam tikru būdu. Pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių, nes nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, nesiėmė visų veiksmų, kad galėtų tinkamai realizuoti teisę į teisminę gynybą, ir pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Ukrainos piliečio R. (R.) T. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Iveta Pelienė

Dainius Raižys