87227dee-cafb-4714-b885-e1a33bb3ba02 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas A. Žerlauskas             Civilinė byla Nr. 2A-1601-265/2015Teisėja D. Žvinklytė                                                                                   (Proceso Nr. 2-06-3-04115-2015-0)             Procesinio sprendimo kategorija (S)              3.1.7.3.; 3.3.1.18.

                                            KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. gruodžio 10 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus, Mariaus Dobrovolskio, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „MiÅ¡ko vartai“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „MiÅ¡ko vartai“ ieÅ¡kinį atsakovams N. L. (L.) ir D.

L. (D. L.) dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų D. L. (D. L.) ir N. L. (L.) 183,35 Eur skolÄ , 5 procentų procesines palÅ«kanas ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 26 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ atsakovų skolÄ ir procesines palÅ«kanas. Tuo tarpu spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų už teisines paslaugas atlyginimo klausimÄ teismas atsižvelgė į nuosekliai plėtojamÄ kasacinio teismo praktikÄ ir konstatavo, kad teisę reikalauti iÅ¡ kitos (pralaimėjusios) Å¡alies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese galima tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).

Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad ieÅ¡kinį nagrinėjamoje byloje ruošė teisinių paslaugų įmonė „Lex Logica“, ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas atmetė.IeÅ¡kovė su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos reikalavimas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas už teisines paslaugas, nesutiko. Prašė teismo sprendimÄ pakeisti ir priteisti 145 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015, nes jos ratio decidendi skiriasi nuo Å¡ios nagrinėjamos bylos.

Pasak apeliantės, nutartyje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, buvo išaiškinta, jog bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, kai pavedimo sutartį su juridiniu asmeniu sudaro fizinis asmuo. Be to, nurodo, kad minėtoje nutartyje buvo sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, o šiuo atveju - skolos priteisimas. Apeliantės vertinimu, kasacinės instancijos teismas nutartyje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nesuformavo praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kai juridinis asmuo atstovavimo sutartį sudaro su teisinių paslaugų įmone.

Apeliantės nuomone, pagal CPK 56 straipsnio 3 dalį asmenų sÄ raÅ¡as, galinčių bÅ«ti atstovais pavedimo pagrindu, nėra baigtinis, ir suteikia teisę bÅ«ti atstovu iÅ¡ esmės kiekvienam asmeniui. Dėl to, ieÅ¡kovės vertinimu, ji turėjo teisę sudaryti pavedimo sutartį su teisiniu paslaugų įmone ir gauti patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Taip pat apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo savo paties sukurtais precedentais, nes ankstesnėse bylose ieÅ¡kovei priteisdavo už teisines paslaugas, kurias jai teikdavo juridinis asmuo.

             Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., todėl nagrinėja bylÄ neperžengdama apeliacinio skundo ribų.Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas už teisines paslaugas, kurias suteikė juridinis asmuo.

Apeliantė skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi, nes joje buvo išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, kai pavedimo sutartį su juridiniu asmeniu sudaro fizinis asmuo. Tuo tarpu tais atvejais, kai teisinių paslaugų sutartį sudaro juridinis asmuo, teismas išaiškinimo nepateikė, dėl to šios išlaidos turi būti priteistos. Su šiais ieškovės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kurioje buvo pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos, kai pavedimo sutartį su teisinių paslaugų įmone sudaro fizinis asmuo, tačiau CPK įtvirtintas atstovavimo reglamentavimas Å¡iai bylai aktualiu aspektu yra analogiÅ¡kas. TokiÄ pozicijÄ yra iÅ¡reiÅ¡kęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2015 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015. Å ioje Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje konstatuota, jog pagal CPK 56 straipsnį nėra numatyta galimybė juridiniam asmeniui atstovu pasitelkti teisinių paslaugų įmonę, todėl atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo iÅ¡laidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimÄ .

CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Kaip nurodė kasacinės instancijos teismas, kadangi iÅ¡laidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (iÅ¡laidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobÅ«džio iÅ¡laidų atlyginimui, kaip Å¡ioje byloje praÅ¡o ieÅ¡kovė, priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas ir bylinėjimosi iÅ¡laidos jai nepriteistinos.

Esant nurodytų aplinkybių visetui ieÅ¡kovės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kurios ratio decidendi nesutampa su nagrinėjama byla, yra paneigti Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumÄ (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai) ir pabrėžia, jog bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad bÅ«tų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieÅ¡taringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – bÅ«tent tokiai, kuri bÅ«tų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais), neatskiriamai susijusia ir iÅ¡ jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi bÅ«ti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

Ä®vertinus šį konstitucinės jurisprudencijos imperatyvÄ tenka konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi aukÅ¡tesnės instancijos teismo jurisprudencija, o ne savo sprendimais, priimtais ankstesnėse bylose, kuriose priteisdavo iÅ¡laidas už teisinę pagalbÄ , suteiktÄ juridinių asmenų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bylinėjimosi iÅ¡laidas reglamentuojančias teisės normas, todėl pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kaip to praÅ¡o apeliantė, nėra teisinio pagrindo.

Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                           Alvydas Žerlauskas Kolegijos teisėjai                                                                                      Marius Dobrovolskis                                                                                                                      ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius