2018-10-25 Nr. AB-19490-3-62-3-00822-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2018-10-25 Nr. AB-19490-3-62-3-00822-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas E. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN AK, atsakovas) 660 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Full text
Administracinė byla Nr. A-4921-756/2018
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00822-2016-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas E. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN AK, atsakovas) 660 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2016 m. sausio 4 d. buvo etapuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių, nors turėjo išvežti tik 2016 m. sausio 7 d. Dėl to pareiškėjas prarado teisę į ilgalaikį pasimatymą, kuris buvo numatytas 2016 m. sausio 5–7 dienomis. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą.
3. Atsakovas Pravieniškių PN AK atsiliepime nurodė, jog 2015 m. gruodžio 28 d. Pravieniškių PN AK gavo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį perkelti pareiškėją iš Pravieniškių PN AK į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – ir Šiaulių TI) bylos nagrinėjimo laikui, o iš ten etapuoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK) areštinę bei pristatyti į teismo posėdį, įvyksiantį 2016 m. sausio 12 d. Pravieniškių PN AK administracija 2015 m. gruodžio 31 d. suruošė ir išsiuntė konvojavimo paraišką į Viešojo saugumo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno dalinio vadui, užsakant konvojų 2016 m. sausio 4 d. į Šiaulių TI. Konvojus vykdomas pagal Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba) sudarytus planinio konvojaus maršrutus. Maršrutai vykdomi konkrečiai nustatytomis datomis: pirmadieniais ir ketvirtadieniais. Atsižvelgiant į Viešojo saugumo tarnybos Vilniaus bei Kauno dalinių judėjimo maršrutus, pareiškėjas buvo konvojuotas 2016 m. sausio 4 d. pirmadienį, o dokumentai buvo suruošti ir išsiųsti 2015 m. gruodžio 31 d., ketvirtadienį. Nuteistasis buvo laiku pristatytas į teismo posėdį, nebuvo nepagrįstai ilgai laikomas kardomojo kalinimo įstaigose, jo konvojavimo grafikas organizuotas tinkamai.
4. Pažymėjo, kad ilgalaikis pasimatymas nuteistajam laikomas suteiktu, kai jis įvyksta ir apie tai padaroma atžyma nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelėje. Nuteistasis iš anksto su įstaigos administracija susiderina tik galimo pasimatymo preliminarią datą, kad galėtų informuoti savo artimuosius ir įstaiga tą dieną turėtų laisvą pasimatymų kambarį. Jei nuteistasis dėl kažkokių priežasčių negali pasinaudoti jam preliminariai numatytu pasimatymu (suserga, išvyksta etapu ir pan.), jis turi visas galimybes kreiptis į įstaigos administraciją ir prašyti perkelti tokį pasimatymą į vėlesnį laikotarpį, tiesiogiai arba administracijos pagalba informuoti savo artimuosius, kad toks numatytas pasimatymas neįvyks. Dėl tokio atšaukimo pasimatymas nėra laikomas įvykusiu ir teisės į pasimatymą nuteistasis nepraranda. Tam tikrais atvejais nuteistasis gali kreiptis į teismą, į kurį turi būti vežamas etapu ir paprašyti bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
5. Pareiškėjas neatliko jokių veiksmų ir savo teisėmis bei galimybėmis dėl pasimatymų nepasinaudojo, o skųstis pradėjo tik po etapavimo į teismą, todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjo teisės pažeistos nebuvo. Pareiškėjas į Pravieniškių PN AK Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl sukeltų nepatogumų konvojavimo metu, nesikreipė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Taigi nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui, sąlygų.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Viešojo saugumo tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, jog vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, sprendimų dėl suimtųjų bei nuteistųjų asmenų konvojavimo nepriėmė. Dokumentus, susijusius su sprendimais dėl minėtų asmenų konvojavimo, pagal kompetenciją rengia ir įformina Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžios įstaigos, policijos teritorinės įstaigos ar teismai. Informacija apie suimtųjų, nuteistųjų asmenų išvykimą/atvykimą (konvojavimą) yra fiksuojama bei kaupiama asmens byloje, kuri yra paminėtų įstaigų žinioje.
II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo E. V. skundą atmetė.
8. Teismas konstatavo, kad byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo Pravieniškių PN AK 660,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kurią pareiškėjas patyrė dėl Pravieniškių PN AK (pareigūnų) veiksmų. Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad 2016 m. sausio 4 d. buvo etapuotas į Šiaulių TI, nors turėjo būti išvežtas tik 2016 m. sausio 7 d. Dėl to pareiškėjas prarado teisę į ilgalaikį pasimatymą, kuris buvo numatytas 2016 m. sausio 5–7 dienomis.
9. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2002 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 57 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcijų nuostatomis.
10. Teismas nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4088-902/2015 nutarė E. V. bylos nagrinėjimo laikui perkelti iš Pravieniškių PN AK į Šiaulių TI, o iš ten etapuoti į Panevėžio AVPK areštinę bei pristatyti į teismo posėdį civilinėje byloje Nr. e2-4088-902/2015, įvyksiantį 2016 m. sausio 12 d. 13.30 val. 107 kab., Panevėžio miesto apylinkės teisme, Laisvės a. 17, Panevėžyje (b. l. 12). Pravieniškių PN AK Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį gavo 2015 m. gruodžio 28 d. (b. l. 7). 2015 m. gruodžio 31 d. Pravieniškių PN AK Viešojo saugumo tarnybos Kauno dalinio vadui pateikė konvojavimo paraišką Nr. S-3586. Paraiškoje nurodoma, jog prašoma 2016 m. sausio 4 d. atsiųsti konvojų dėl 3 asmenų konvojavimo į Šiaulių TI. Konvojavimo maršrutas – Pravieniškės – Šiauliai. Konvojuojamųjų buvimo vieta – Pravieniškių PN AK 3-ias sektorius (b. l. 31).
11. Pravieniškių PN AK 2016 m. sausio 4 d. konvojuojamųjų sąraše Nr. 60(3)-2 nurodyta, jog pareiškėjas E. V. pagal nutartį konvojuojamas iš Pravieniškių PN AK 3-io sektoriaus per Šiaulių TI į Panevėžio AVPK (b. l. 32). Pravieniškių PN AK 2016 m. birželio 16 d. pažymoje Nr. 60(3)-418 „Dėl nuteistojo E. V. konvojavimo“ nurodė, jog konvojus vykdomas pagal Viešojo saugumo tarnybos sudarytus planinio konvojaus maršrutus. Iš Pravieniškių PN AK į Šiaulių TI Kauno dalinio planinis konvojus vyksta šiuo maršrutu: Kauno tardymo izoliatorius – Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius – pataisos namai – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinė – Pravieniškių PN AK (1-as, 2-as, 3-ias sektoriai) – Laisvės atėmimo vietų ligoninė (Laisvės atėmimo vietų ligoninės padalinys, esantis Pravieniškių II k.) – Šiaulių tardymo izoliatorius – Pravieniškių PN AK (1-as, 2-as, 3-ias sektoriai) – Laisvės atėmimo vietų ligoninė (Laisvės atėmimo vietų ligoninės padalinys, esantis Pravieniškių II k.) - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinė – Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius – pataisos namai – Kauno tardymo izoliatorius (maršrutas vykdomas pirmadieniais ir ketvirtadieniais) (b. l 33).
12. Pravieniškių PN AK administracija 2015 m. gruodžio 31 d. suruošdama dokumentus dėl 2016 m. sausio 4 d. pareiškėjo konvojavimo į Šiaulių TI, atsižvelgė į šventines ne darbo dienas ir tinkamai iš anksto suruošė reikiamus dokumentus. Tuo buvo pasiekti konvojavimo tikslai ir pareiškėjui užtikrinta teisė ir pareiga dalyvauti teismo posėdyje. Kadangi nuteistasis nebuvo nepagrįstai ilgai laikomas kardomojo kalinimo įstaigose, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo konvojavimo grafikas organizuotas tinkamai, t. y. nenustatyta neteisėtų atsakovo veiksmų organizuojant pareiškėjo konvojavimą iš Pravieniškių PN AK į Šiaulių TI.
13. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamai organizuoto konvojavimo 2016 m. sausio 4 d. jis prarado teisę į ilgalaikį pasimatymą, numatytą 2016 m. sausio 5–7 d.
14. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) normomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, kurios numato, kad įvykęs ar nutrauktas pasimatymas įrašomas Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų apskaitos kortelėje (112 punkte).
15. Byloje pateikti duomenys – pareiškėjo asmens bylos Nr. 7373/4 dėl nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelė patvirtina, kad ilgalaikis pasimatymas pareiškėjui buvo suteiktas 2015 m. spalio 24 d. (2 paros), vėlesnis – 2016 m. kovo 22 d. (2 paros) (b. l. 42–45).
16. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog nuteistasis iš anksto su įstaigos administracija susiderina tik galimo pasimatymo preliminarią datą, kad galėtų informuoti savo artimuosius ir įstaiga tą dieną turėtų laisvą pasimatymų kambarį. Jei nuteistasis dėl kažkokių priežasčių negali pasinaudoti jam preliminariai numatytu pasimatymu (suserga, išvyksta etapu ir pan.), jis turi visas galimybes kreiptis į įstaigos administraciją ir prašyti perkelti tokį pasimatymą į vėlesnį laikotarpį, tiesiogiai arba administracijos pagalba informuoti savo artimuosius, kad toks numatytas pasimatymas neįvyks. Dėl tokio atšaukimo pasimatymas nėra laikomas įvykusiu ir teisės į pasimatymą nuteistasis nepraranda. Tam tikrais atvejais nuteistasis gali kreiptis į teismą, į kurį turi būti vežamas etapu ir paprašyti bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Byloje nėra duomenų (jų nepateikė ir pats pareiškėjas), kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją su prašymu dėl ilgalaikio pasimatymo perkėlimo kitu laiku, savo teisėmis ir suteiktomis galimybėmis nepasinaudojo, todėl konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo.
17. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos Nr. 09-A/2012/6329 duomenys patvirtina, kad 2016 m. sausio 4 d. jokių sveikatos sutrikimų užfiksuota nebuvo, yra įrašas, jog etapu vykti gali (b. l. 55), Pravieniškių PN AK Psichologinės tarnybos 2016 m. birželio 13 d. pažymoje Nr. 73(3)-111 nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2015 m. gruodžio 20 d. į psichologinės tarnybos specialistus dėl nuolatinio streso, pastovios nervinės įtampos, kuri kenkia jo silpnai sveikatai, nesikreipė (b. l. 64) todėl teismas vertino, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamą etapavimo poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant etapavimo neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
18. Teismas konstatavo, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. pvz., LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
19. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijų ar jų darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Pravieniškių PN AK.
20. Teismas pažymėjo, jog likusieji pareiškėjo ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau neanalizuotini.
III. 21. Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 14 d. sprendimą.
22. Nesutinka su teismo vertinimu, kad galėjo kreiptis į Pravieniškių PN AK administraciją dėl ilgalaikio pasimatymo perkėlimo kitu laiku. Nurodo, jog apie konvojavimo laiką sužinojo savaitgalį, kada administracija nepriimta jokių prašymų, skundų ar siunčiamų laiškų, todėl neturėjo galimybės kreiptis į administraciją.
23. Nesutinka su teismo vertinimu, kad galėjo prašyti bylą nagrinėti pareiškėjui nedalyvaujant, nes tokiu atveju, pareiškėjas būtų negalėjęs pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą.
24. Pareiškėją konvojavus 2016 m. sausio 7 d., jis būtų spėjęs į teismą, todėl vertina, kad Pravieniškių PN AK neteisėtai aplaidžiai sutvarkė dokumentus, kad pareiškėjas būtų etapuotas 2016 m. sausio 4 d., o ne 2016 m. sausio 7 d.
25. Pareiškėjo vertinimu, dėl Pravieniškių PN AK kaltės neteko galimybės pasimatyti su vaikų motina ir vaikais nustatytą datą 2016 m. sausio 5 d. – 2016 m. sausio 7 d., todėl patyrė neturtinę žalą.
26. Atsakovas Pravieniškių PN AK prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
27. Atsakovas teigia, kad apelianto teiginiai, jog jis negalėjo kreiptis į administraciją yra deklaratyvaus pobūdžio ir neatitinkantys tikrovės, kadangi pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji yra nuolatos prižiūrimi administracijos pareigūnų, todėl pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis dėl ilgalaikio pasimatymo atidėjimo, tačiau šia teise nepasinaudojo.
28. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, kad būtų nepasisakęs dėl skunde keliamų klausimų ar argumentų, nenurodė, kad teismas būtų pažeidęs materialiosios ar proceso teisės normas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš Pravieniškių PN AK pareigūnų neteisėtų veiksmų dėl netinkamo konvojavimo laikotarpio.
30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog Pravieniškių PN AK pareigūnai nepagrįstai pareiškėją etapavo 2016 m. sausio 4 d. į Šiaulių TI, taip nesudarydami galimybių pasimatyti su vaikų motina ir vaikais 2016 m. sausio 5–7 dienomis, dėl ko jis patyrė neturtinę žalą.
31. Visų pirma pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Pravieniškių PN AK pareigūnų veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.
32. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
33. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
34. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl Pravieniškių PN AK pareigūnų neteisėtų veiksmų nebuvimo, t. y. kad Pravieniškių PN AK administracija, vykdydama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį E. V. perkelti iš Pravieniškių PN AK į Šiaulių tardymo izoliatorių, o iš ten etapuoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę bei pristatyti į teismo posėdį, vyksiantį 2016 m. sausio 12 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme, atsižvelgė, jog nuteistieji iš pataisos namų į tardymo izoliatorių konvojuojami planiniais konvojais, taip pat į tai, jog iš Pravieniškių PN AK į Šiaulių TI konvojuojama du kartus per savaitę: pirmadieniais ir ketvirtadieniais, o iš Šiaulių TI į Panevėžio AVPK areštinę konvojuojama keturis kartus per savaitę: antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais. Iš teismui pateikto Areštuotojo judėjimo registracijos žurnalo matyti, kad E. V. į Šiaulių TI atvyko 2016 m. sausio 4 d. (pirmadienį), o išvyko 2016 m. sausio 8 d. (ketvirtadienį); į Panevėžio AVPK areštinę atvyko 2016 m. sausio 8 d., o išvyko 2016 m. sausio 13 d. (trečiadienį). Įvertinus atsakovo pateiktą konvojavimo maršrutą bei tai jog nuteistasis turėjo būti konvojuojamas į Šiaulių TI, kitą dieną į Panevėžio AVPK areštinę, iš kurios pristatomas į teismo posėdį, teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina, jog atsakovas Pravieniškių PN AK tinkamai organizavo dokumentų suruošimą ir išsiuntimą bei nuteistojo konvojavimo laiką.
35. Pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentai, kad jis galėjo būti konvojuojamas į Šiaulių TI 2016 m. sausio 7 d., laikytini nepagrįstais, kadangi nuteistieji konvojuojami planiniais konvojais, kurie vykdomi iš anksto nustatytu laiku ir maršrutu (maršrutas nustatytas apimant ir kitas kalinimo (areštinės, ligoninės) įstaigas, o ne vykstama tiesiogiai iš Pravieniškių PK į Panevėžio AVPK areštinę), juo labiau, kad konvojuojami buvo trys asmenys. Šiais aspektais pabrėžtina, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais teisės aktais ir įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo pateiktus duomenis ir padarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.
36. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog jis neturėjo galimybės kreiptis į Pravieniškių PN AK administraciją dėl ilgalaikio pasimatymo perkėlimo kitu laiku, nes apie konvojavimą sužinojo savaitgalį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis su prašymu dėl ilgalaikio pasimatymo perkėlimo kitu laiku, taip pat dėl galimybės bylą Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėti pareiškėjui nedalyvaujant. Sutiktina su atsakovo pozicija, jog Pravieniškių PN AK bausmę atliekantys nuteistieji yra nuolatos prižiūrimi pataisos namų administracijos pareigūnų, todėl pareiškėjas turėjo galimybę pasinaudoti savo teise ir kreiptis į pareigūnus su prašymu, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Teisėjų kolegijos vertinu, nėra pagrindo konstatuoti Pravieniškių PN AK administracijos neteisėtų veiksmų, jog ši nesudarė galimybės pareiškėjui ilgalaikį pasimatymą perkelti į kitą laiką.
37. Dėl pareiškėjo prašymo priteisti žalos atlyginimą teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo, byloje nėra pagrindo konstatuoti esant vieną Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytą būtiną civilinės atsakomybės sąlygą – neteisėtus valstybės valdžios institucijų veiksmus ar neveikimą, todėl tenkinti skundą ir priteisti iš atsakovo neturtinę žalą nėra pagrindo.
38. Apibendrindama byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinių ir teisinių aspektų analizės bei padarytų išvadų. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Stasys Gagys
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė