2022-10-19 Nr. AB-25302-3-65-3-00286-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-392-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00286-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.1; 18.4.2

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja M. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir NŽT) 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. 23S-3-(14.23.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M. J.“ (toliau – ir Sprendimas) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus (toliau – ir NŽT Panevėžio skyrius) 2019 m. spalio 7 d. įsakymą Nr. 23VĮ-1998-(14.23.3.) „ Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 23S-30-(14.23.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M. J.“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėja paaiškino kad ji nesutinka su NŽT priimtu Sprendimu, nes ji nuo pat procedūros pradžios buvo pasirinkusi nuosavybės teises į žemę atkurti natūra ir per visą nuosavybės teisių atkūrimo procesą nuosekliai reiškė tokią valią ir jos nekeitė. Pareiškėjos teigimu, ji pasirinko 2,5 ha valstybinės žemės plotą (duomenys neskelbtini) kaime, ką pagrindžia 2019 m. balandžio 26 d. prašymas. NŽT vilkino nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjai ir neteisėtai buvusio savininko – pareiškėjos tėvo J. Š. iki nacionalizacijos valdytą žemę perdavė kitiems asmenims. Pareiškėja teigė, kad ji nuolat lankydavosi NŽT Panevėžio skyriuje, dalyvavo žemės grąžinimo procedūrose.

3. Pareiškėja 2019 m. lapkričio 11 d. rašytiniuose paaiškinimuose dėl atsakovo atsiliepimo nurodė, NŽT netinkamai nustatė žemės plotą, į kurį turi būti atkuriamos nuosavybės teisės. Pabrėžė, kad 1991 m. spalio 21 d. pateikus prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko žemę, valstybės institucijos neturėjo teisės šios žemės perduoti kitiems asmenims.

4. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. NŽT paaiškino, kad pareiškėja pretendavo atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. Š., M. iki žemės nacionalizacijos valdytą žemę. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, Panevėžio apskrities viršininko administracija (toliau – ir Panevėžio AVA) M. J. parengė ir patvirtino 2003 m. gegužės 15 d. Išvadą Nr. 27465 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir Išvada Nr. 27465). Pagal Išvadą Nr. 27465 pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. Š., M Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime valdytos žemės dalį – 7,60 ha žemės, kuri priskirta valstybės išperkamai žemės, iš jos 1,53 ha žemės užimta asmeninio ūkio žeme.

6. NŽT Panevėžio skyrius taip pat nurodė, kad Panevėžio apskrities viršininko 2001 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. 21-76799-20467 M. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio savininko J. Š., M žemės dalį – 26,26 ha žemės, kuri buvo grąžinta natūra. Pareiškėja buvo įrašoma į rengiamų žemėtvarkos projektų pretendentų sąrašus, tarp jų – ir į NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2019 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 23VĮ-1004-(14.23.2.) „Dėl Panevėžio apskrities Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“ patvirtintą sąrašą asmenų gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Asmenims neatvykus ir nepasirinkus perduodamo neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčio turėtajam žemės, miško sklypo, nuosavybės teisės į žemę turi būti atkuriamos atlyginant pinigais. Pareiškėja buvo kviečiama atvykti į vykusius (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto susirinkimus ir pasirinkti žemės sklypus, tačiau į juos neatvykdavo. NŽT Panevėžio skyrius vertino, kad dėl pačios pareiškėjos pasirinkto elgesio nebuvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn pasirinktus žemės sklypus. NŽT tvirtino, kad dėl pareiškėjos yra priimti sprendimai, atkurtos nuosavybės teisės grąžinant žemę natūra, už valstybės išperkamą žemę – atlyginant pinigais, taigi piliečiams nuosavybės teisės atkurtos pilnai į jiems tenkančias turėtos žemės dalis.

7. NŽT pažymėjo, kad Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 5 dalimi, o piniginių lėšų suma apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ patvirtinta Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika (toliau – ir Metodika). NŽT Panevėžio skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarimu, pažymėjo, kad pagrįstas ir teisėtas nuosavybės objektų išpirkimas atkuriant nuosavybės teises atitinka konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos reikalavimą ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 ir 29 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. balandžio 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

9. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

9.1. Pareiškėja M. J. pretendavo atkurti nuosavybės teises į savo tėvo J. Š., M., mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise Panevėžio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime valdytą žemę ir 1991 m. spalio 21 d. pateikė prašymą tuometinei Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybai; M. J. prašyme nurodė, kad pageidauja žemę gauti buvusioje vietoje.

9.2. Panevėžio apygardos teismo 1999 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3A-433/99 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad buvęs savininkas J. Š., M., nuosavybės teisėmis Panevėžio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime valdė 56,44 ha žemės.

9.3. Panevėžio apskrities viršininko 2001 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 2088ž „Dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę ir mišką Panevėžio rajone priėmimo“ 1-uoju punktu M. J. buvo įrašyta į Piliečių, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės grąžinant žemę, mišką, vandens telkinius natūra Krekenavos, Raguvos, Upytės, (duomenys neskelbtini) seniūnijose, sąrašą Nr. 1 (eilės Nr. 9) kaip pilietė, kuriai atkuriamos nuosavybės teisės į 26,26 ha žemės, esančios Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime.

9.4. Panevėžio apskrities viršininkas 2001 m. rugpjūčio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 21-76799-20467 atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į buvusio savininko J. Š. nuosavybės teise Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime valdytos žemės dalį grąžinant 26,26 ha žemės natūra ir suteikiant žemės sklypus bendrąja daline nuosavybe kartu su J. Š. ir L. I..

9.5. Panevėžio AVA 2003 m. gegužės 15 d. parengė M. J. Išvadą Nr. 27465 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybės“ .

9.6. Nacionalinė žemės tarnyba 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 23S-30-(14.23.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M. J.“ atkūrė M. J. nuosavybės teises į jai tenkančią buvusio savininko J. Š. nuosavybės teisėmis Panevėžio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime valdytos žemės dalį – 7,60 ha, už ją atlyginant pinigais; Sprendimo 1.5 punkte nurodyta, kad išmokama piniginių lėšų suma – 2 33,003 Eur (indeksuota vertė – 3 733,00 Eur).

9.7. NŽT Panevėžio skyrius 2019 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 23VĮ-1998-(14.23.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. 23S-30-(14.23.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M. J.“ pakeitimo“ 1-uoju punktu patikslino M. J. išmokamų piniginių lėšų sumą ir Sprendimo 1.5 punktą išdėstė nauja redakcija, nustatant, kad už 7,60 ha žemės atlyginama pinigais, kurių neindeksuota vertė – 2 333,00 Eur, indeksuota vertė – 3 733,00 Eur; 2-uoju punktu nustatė, kad šis įsakymas yra neatskiriamoji Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. 23S-30-(14.23.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M. J.“ dalis.

10. Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalies redakciją pakeitė 2018 m. lapkričio 8 d. priimtu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 10 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1610 2 straipsniu, įsigaliojusiu 2019 m. sausio 1 d., t. y. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje įtvirtino sąlygas, kurioms esant priimamas sprendimas nuosavybės teisės piliečiui atkurti atlyginant pinigais. Iš esmės analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir Tvarkos 105 punkte. Teismas nurodė, kad pagal minėtą Tvarkos punktą, jeigu rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą pilietis šios tvarkos 1021 punkte nustatyta tvarka kviečiamas neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) į organizuojamą pretendentų susirinkimą rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį atkuriamos atlyginant pinigais šios tvarkos 1051 punkte nustatyta tvarka. Teismas apžvelgė Tvarkos 1021 punkte nustatą piliečių informavimo apie organizuojamą pretendentų susirinkimą tvarką.

11. Teismo vertinimu, 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog NŽT Sprendimą galėjo priimti, nustačiusi, kad M. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į žemę grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje; pareiškėja, būdama informuota Vyriausybės nustatyta tvarka, nenurodė (nepatikslino) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį; pareiškėja kviečiama kvietime nurodytu laiku neatvyko (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykusi nepasirinko projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą.

12. Vertindamas Sprendimo pagrįstumą, teismas pažymėjo, kad Panevėžio apskrities viršininkas 2001 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. 21-76799-20467, kuriuo M. J. nuosavybės teisės į buvusio savininko J. Š. nuosavybės teise Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime valdytos žemės dalį buvo atkurtos grąžinant 26,26 ha žemės natūra ir suteikiant žemės sklypus bendrąja daline nuosavybe kartu su J. Š. ir L. I., 4-ame punkte buvo nurodyta, jog nuosavybės teisės į 7,60 ha ploto tenkančią žemės dalį bus atkurtos vėliau vykdant žemės reformos žemėtvarkos projekto tęstinumą, o Panevėžio AVA 2003 m. gegužės 15 d. parengė Išvadą Nr. 27465, kurioje nustatė, kad pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime buvusio savininko J. Š. valdytos žemės dalį (7,60 ha), priskirtą valstybės išperkamai žemei.

13. Išanalizavęs teismui pateiktoje M. J., J. Š., L. I. nuosavybės teisės atkūrimo byloje Nr. 434a (toliau – ir Byla Nr. 434a) esančius duomenis, teismas darė išvadą, kad Panevėžio apskrities viršininko 2001 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr. 21-76799-20467 dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. J. nebuvo pakeistas ar panaikintas administracine tvarka. M. J. nuosavybės teisės į natūra grąžintų žemės sklypų dalis nustatyta tvarka nuo 2001 m. rugsėjo 21 d. įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Nagrinėjant bylą ginčo šalys nepateikė duomenų, kad Panevėžio AVA 2003 m. gegužės 15 d. Išvada Nr. 27465 būtų nuginčyta Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka (teismas tokių duomenų nenustatė ir iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko).

14. Teismo vertinimu, byloje nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad NŽT būtų pateikta Atkūrimo įstatyme ir Tvarkoje nurodytų dokumentų, patvirtančių, jog buvęs savininkas J. Š., M., be 56,44 ha žemės, esančios Panevėžio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime, būtų valdęs kitos žemės. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgęs į įsiteisėjusį Panevėžio apygardos administracinio teismo 2000 m. spalio 30 d. administracinėje byloje Nr. 13 -188/2000 priimtą sprendimą, kuriuo Panevėžio AVA buvo įpareigota pretendentams (tarp jų – ir M. J.) nuosavybės teises atkurti į Panevėžio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime esančios 56,44 ha žemės, kurią valdė buvęs savininkas J. Š., M.. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. sausio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS3 -51-2003 konstatavo, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas 2003 m. sausio 3 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų, tarp jų – ir M. J., kuriuo buvo prašoma įpareigoti Panevėžio AVA atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. Š., M. valdytus 17,55 ha, 38,89 ha ir 36,14 ha žemės sklypus.

15. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas sprendė, kad Panevėžio AVA, NŽT pagrįstai nustatė, jog buvęs žemės savininkas J. Š., M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 56,44 ha žemės, esančios Panevėžio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime, o M. J. turi teisę atkurti į šio savininko valdytos žemės 33,86 ha ploto dalį, iš kurios 7,60 ha priskirta valstybės išperkamai ir natūra negrąžinamai žemei. Darydamas šią išvadą, teismas rėmėsi ir NŽT Panevėžio skyriaus pateiktais Nekilnojamojo turto registro ir kitais duomenimis apie buvusio žemės savininko J. Š., M., valdytos žemės ribas, į šią žemę patenkančius žemės sklypus, įskaitant ir žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei Panevėžio AVA 1998 m. gruodžio 23 d. įsakymu patvirtintus Panevėžio rajono valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planus. Byloje Nr. 434a esančio NŽT 2014 m. vasario 28 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-541 „Dėl skundo nagrinėjimo“ duomenimis, žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajono valdybos 1990 m. gruodžio 29 d. potvarkiu Nr. 139 buvo suteiktas Z. V. J. valstiečio ūkiui steigti, o 2004 m. birželio 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3655 parduotas nurodyto asmens nuosavybėn.

16. Teismas pažymėjo, kad pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį, už žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, taip pat už žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, valstybė piliečiams atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte (2014 m. rugsėjo 25 d. įstatymo Nr. XII-1150 redakcija) nurodyta, kad už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą.

17. Byloje buvo nustatyta, kad Panevėžio AVA 2003 m. gegužės 15 d. parengta M. J. Nr. 27465 buvo persiųsta į Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūniją, žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo dokumentų duomenimis, M. J. buvo įtraukiama į asmenų, papildomai pateikusių prašymus gauti lygiaverčius žemės ir miško sklypus laisvame žemės fonde Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje.

18. Teismas nurodė, kad pagal Tvarkos 30 punktą piliečiams perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, lygiaverčius turėtajam, žemės sklypai formuojami laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos žemę įsigyjančių piliečių eilės ir perduodami pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Teismas taip pat pažymėjo, kad Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Žemėtvarkos projektų rengimo metodika) (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. 3D-39 redakcija) 125 punkte nurodyta, kad priėmus sprendimą rengti žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamą planą, aptarti projektuojamų žemės sklypų vietos ir ribų pretendentai kviečiami į pretendentų susirinkimą, teismas analizavo minėtos metodikos 127.1–127.5 punktų, 126 ir 128 punktų nuostatas.

19. Įvertinęs Žemėtvarkos projektų rengimo metodikoje įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad pretendentas žemės sklypus pasirinkti gali tik pretendentų susirinkime; savo sutikimą su jam suprojektuoto žemės sklypo ribomis, vieta ir kitais projektiniais sprendiniais pareiškia pasirašydamas susirinkimo protokole, kuriame, be kita ko, įrašomos pretendento nurodytos priežastys, jeigu jis nepasirenka žemės sklypo projektavimo vietos; pasiūlymus ir pretenzijas dėl suprojektuotų žemės sklypų ir kitų sprendinių pretendentai teikia pretendentų susirinkimo metu. Teismas pažymėjo, kad pretendentų susirinkimo eiga protokoluojama ir daromas garso įrašas. Teismas pabrėžė, kad pretendentas teisę pasirinkti projektuojamų žemės sklypų vietą ir ribas privalo įgyvendinti, laikydamasis Žemėtvarkos projektų rengimo metodikoje nustatytų procedūrinių taisyklių.

20. Teismas nurodė, kad NŽT atsilipime ir NŽT Panevėžio skyriaus 2020 m. kovo 18 d. rašte Nr. 23PD-47-(14.23.9.) „Dėl dokumentų ir informacijos pateikimo“ tvirtino, kad M. J. nuo 2003 metų neatvykdavo į susirinkimus, kuriuose buvo svarstomi rengiami (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektai. Byloje pateiktų žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo dokumentų duomenys leido daryti išvadą, kad vykdant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbus, į Panevėžio rajono žemėtvarkos skyrių (duomenys neskelbtini) seniūnijoje M. J. buvo atvykusi 2003 m. gruodžio 19 d., tačiau iš jai pasiūlytų lygiaverčių žemės sklypų nepasirinko, o į vėliau vykusius pretendentų susirinkimus neatvykdavo.

21. Teismas nustatė, kad įsigaliojus 2019 m. sausio 1 d. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 daliai, NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 23 VĮ-1004-(14.23.2.) buvo nuspręsta rengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui (1 p.); patvirtinta 195,2150 ha ploto teritorija šiems planams rengti ir jos ribos (2.1 p.); patvirtintas Asmenų, pateikusių prašymus perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, išsinuomoti valstybinės žemės sklypus Panevėžio apskrities Panevėžio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašas, kuriame M. J., kaip IX eiliškumo pretendentė, buvo nurodyta 1-uoju eilės numeriu (2.2 p.); Panevėžio apskrities Panevėžio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nustatytų laisvos žemės fondo žemės plotų (ha) žiniaraštis (2.3 p.).

22. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 23SD-3452-(14.23.104.) „Dėl kvietimo atvykti į susirinkimą“ M. J. buvo pakviesta atvykti į NŽT Panevėžio skyriuje 2019 m. gegužės 8 d. 13.00 val. vyksiantį IX eiliškumo grupės pretendentų susirinkimą; nurodytas kvietimas pareiškėjai buvo išsiųstas registruota pašto siunta, pareiškėją jį gavo ir pateikė prie skundo.

23. Teismo vertinimu, byloje esančio M. J. ir Z. V. J. pasirašyto prašymo, NŽT Panevėžio skyriui pateikto 2019 m. gegužės 2 d. (reg. Nr. 23JP-1697), duomenys patvirtino, kad šiuo dokumentu pareiškėja pranešė, jog dėl turimų sveikatos problemų ji neatvyks į 2019 m. gegužės 8 d., 13.00 val. vyksiantį susirinkimą; nurodė, kad ji pageidauja gauti žemės teritoriją, kuri, pareiškėjos turimais duomenimis, yra įsiterpusi tarp grąžintų žemės sklypų ir kito žemės savininko; pareiškė nuomonę, kad Panevėžio AVA parengta 2003 m. gegužės 15 d. Išvada Nr. 27465 yra neteisinga ir netinkama.

24. Teismas nustatė, jog Panevėžio apskrities Panevėžio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2019 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimo, vykusio 2019 m. gegužės 8 d., 13.00 val., protokole Nr. 23PRT-9-(14.23.6) užfiksuotais duomenimis, M. J. į susirinkimą neatvyko, todėl buvo nutarta nuosavybės teisių atkūrimui skaičiuoti kompensaciją pinigais. Buvo vertinami pareiškėjos teismo posėdyje pateikti paaiškinimai, kad ji pas NŽT Panevėžio skyriaus vyriausiąją specialistę D. R. buvo atvykusi 2019 m. gegužės 3 d. ir kaip lygiaverčius žemės sklypus pasirinko įsiterpusius žemės plotelius.

25. Siekdamas nustatyti aplinkybes apie M. J. nedalyvavimo NŽT Panevėžio skyriuje 2019 m. gegužės 8 d., 13.00 val. pretendentų susirinkime aplinkybes, pareiškėjos prašymu liudytojais buvo apklausti M. J. broliai J. A. Š. ir A. Š. bei NŽT Panevėžio skyriaus vyriausioji specialistė D. R..

26. Teismas, išanalizavęs J. A. Š. ir A. Š. duotus parodymus, juos vertino kaip neinformatyvius ir jais daromų išvadų negrindė, kadangi šie liudytojai konkrečių aplinkybių apie M. J. lankymąsi NŽT Panevėžio skyriuje klausimais dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2019 metais rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto ir pretendentų susirinkimo, turėjusio vykti 2019 m. gegužės 8 d. 13.00 val., nenurodė.

27. Įvertinęs NŽT Panevėžio skyriaus vyriausiosios specialistės D. R. parodymus (ji nurodė, kad: ji kuruoja (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje vykstančius žemės reformos darbus, su M. J. bendraudavo telefonu; prieš 2019 m. gegužės 8 d. 13.00 val. turėjusį įvykti pretendentų susirinkimą pas ją į 307-ąjį kabinetą atvyko M. J.; pareiškėja atvyko ne viena, su ja buvo jaunas žmogus, kurį liudytoja įvardino kaip J. S.; kadangi M. J. buvo pakviesta atvykti į pretendentų susirinkimą, todėl jai susipažinimui buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijos žemės sklypų planas; pareiškėja su planu susipažino apie 20 min. ir domėjosi miškų plotais; M. J. neapsisprendė, kokius žemės sklypus rinksis, sakė, kad pasitars, todėl ji paaiškino pareiškėjai, kad ji žemės sklypus galės pasirinkti 2019 m. gegužės 8 d. 13.00 val. vyksiančiame susirinkime; M. J. ar jos atstovas į šį susirinkimą neatvyko), NŽT Panevėžio skyrius 2019 m. balandžio 23 d. rašto Nr. 23SD-3452-(14.23.104.) „Dėl kvietimo atvykti į susirinkimą“ turinį, teismas sprendė, kad M. J., gavusi kvietimą atvykti į 2019 m. gegužės 8 d. 13.00 val. organizuojamą pretendentų susirinkimą ir žinodama apie pasekmes, kilsiančias jai neatvykus į jį, apsisprendė šiame susirinkime nedalyvauti, šią savo valią suformulavo NŽT Panevėžio skyriui pateiktame 2019 m. gegužės 2 d. rašte ir į organizuojamą pretendentų susirinkimą neatvyko. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog M. J. prieš paskirtą pretendentų susirinkimą buvo atvykusi į NŽT Panevėžio skyrių ir domėjosi (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje esančiais žemės sklypais, negalėjo būti vertinama, kad ji teisės aktų nustatyta tvarka nuosavybės teisių atkūrimui pasirinko lygiaverčius žemės sklypus ir pareiškė savo sutikimą su jų vieta bei ribomis.

28. Atsižvelgęs į Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje (2018 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XIII-1610 redakcija) įtvirtintas nuostatas, teismas darė išvadą, kad NŽT, kaip šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėjanti institucija, konkrečiu atveju nustačiusi Atkūrimo įstatymo nurodytas sąlygas, yra imperatyviai įpareigota priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių piliečiui atkūrimo atlyginant pinigais. Teismas konstatavo, kad NŽT Panevėžio skyrius, objektyviai nustatęs faktinius duomenis bei remdamasis Atkūrimo įstatyme ir Tvarkoje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, pagrįstai padarė išvadą, kad yra visos Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nustatytos sąlygos, sudarančios pagrindą priimti Sprendimą nuosavybės teises M. J. atkurti atlyginant pinigais.

29. Dėl pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo Įsakymą, teismas nurodė, kad šiuo Įsakymu pakeistas Sprendimo 1.5 punktas nurodant, kad M. J. atlyginama už 7,60 ha žemės pinigais, kurių neindeksuota vertė – 2 333,00 Eur, indeksuota vertė – 3 733,00 Eur.

30. Teismas pažymėjo, kad NŽT Panevėžio skyrius nurodė, jog M. J. piniginių lėšų suma už jai tenkančią 7,60 ha žemės dalį apskaičiuota, vadovaujantis Metodika. Įvertinęs byloje esantį Panevėžio apskrities Panevėžio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą rengusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Matika“ 2019 m. rugsėjo 23 d. parengtą Valstybės išperkamos piliečių nuosavybės teise valdytos žemės ir miško vertės apskaičiavimo akto (toliau – ir Aktas) turinį, teismas nenustatė pagrindo abejoti Akto duomenimis. Teismas konstatavo, kad Aktas parengtas, laikantis Metodikos (Vyriausybės 2014 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1286 redakcija) reikalavimų, apskaičiavimas atliktas vadovaujantis Metodikos 3 punktu, įvertinus, kad, pagal šios Metodikos 1 priede patvirtintą Buvusių Lietuvos apskričių žemės suskirstymo rūšimis ir vidutinės valstybės išperkamos žemės vertė lentelę, Panevėžio apskrities, kurioje buvo žemės sklypas, vidutinė žemės vertė – 307 Eur. Teismo vertinimu, pareiškėja skunde ir teismo posėdyje argumentų dėl UAB „Matika“ specialisto atlikto apskaičiavimo, kurio rezultatai užfiksuoti Akte, neteisingumo ar savo iniciatyva atlikto apskaičiavimo neteikė.

31. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Sprendimo 1.5 punkte nurodant piniginių lėšų sumą buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida – vietoje neindeksuotos vertės 2 333,00 Eur buvo įrašyta 233,003 Eur. Teismas vertino, kad NŽT Panevėžio skyrius, priimdamas 2019 m. spalio 7 d. Įsakymą, ištaisė rašymo apsirikimo klaidą ir tai atklikdamas M. J. teisių nesuvaržė ir nepažeidė, nurodytu įsakymu pareiškėjai mažiau teisių, negu buvo nustatyta priimtu Sprendimu, nenustatė. Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas sprendė, kad nebuvo pagrindo Įsakymą panaikinti.

32. Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, teismas konstatavo, kad NŽT priimtas Sprendimas M. J. nuosavybės teises į buvusio savininko valdytos 7,60 ha žemės, kuri negali būti grąžinta natūra, atkurti atlyginant pinigais, kurių suma apskaičiuota pagal Vyriausybės patvirtintą Metodiką, neprieštaravo aukštesnės galios teisės aktams ir nepažeidė pareiškėjos teisių bei teisėtų interesų.

33. Remdamasis byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetu, teismas darė išvadą, kad Sprendimas yra teisėtas, pagrįstas objektyviai nustatytais faktiniais duomenimis, neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, procedūrinių taisyklių, sutrukdžiusių priimti objektyvų administracinį sprendimą ar šiurkščiai pažeidusių pareiškėjos teises, nebuvo nustatyta. Taigi nebuvo pagrindo panaikinti Sprendimą ir jo 1.5 punktą pakeitusį NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo Įsakymą.

34. Atmetęs pareiškėjos skundą, teismas netenkino jos prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. 10. Pareiškėja M. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – pareiškėjos skundą tenkinti.

11. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atmetė jos teisėtus ir pagrįstus reikalavimus dėl jos 2019 m. balandžio 26 d. prašyme pasirenkamo laisvos žemės 2,5 ha ploto Panevėžio raj., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kaime (tarp matininko R. K. pažymėtų objektų ir NŽT Panevėžio skyriaus pareiškėjai atkurtos žemės ribos susidarė laisvi ruožai), dėl 2019 m. gegužės 3 d. išsirinktų lygiaverčių sklypų suteikimo broliams, dėl pareiškėjos brolių pažeistų teisių į žemės dalių atkūrimą. Teismas neišdėstė argumentų dėl pareiškėjos prašymo bendrojon nuosavybėn nuo 1991 m. spalio 21 d. susigrąžinti žemę natūra.

12. Pareiškėjos teigimu, NŽT privalėjo į 56,44 ha žemės plotą nuosavybės teises atkuri natūra iš karto, kadangi Panevėžio apygardos teismo 1999 m. liepos 7 d. nutartis tai atlikti netrukdė. Pareiškėja pažymi, kad Panevėžio raj., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kaime Š. žemės yra 75,03 ha, o Panevėžio apygardos teismo 1999 m. liepos 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3A-433/99 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas yra neteisėtas.

13. Pareiškėja nurodo, kad ji teismo posėdyje sakė, jog broliai neatsisakė savo žemės dalių. Pareiškėjos brolis A. Š. teisme paliudijo, kad neatsisakė savo žemės dalies ir kad buvo kartu su broliu J. A. Š. NŽT Panevėžio skyriuje 2019 m. gegužės 3 d. ir 2019 m. gegužės 9 d.

14. Pareiškėja skundžiasi, kad jos 2021 m. balandžio 9 d. į teismo posėdį neįleido dėl karantino (ji blogai labai jautėsi), todėl brolio J. A. Š. liudijimo teisme negirdėjo.

15. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad jai su paveldėtojais (broliais) NŽT neatkūrė arba netinkamai atkūrė nuosavybės teisę į tėvų turėtą žemę (duomenys neskelbtini) kaime ir Čelkių kaime, todėl teismui teikia matininko R. K. sudarytus planus, NŽT parengtą 2001 m. rugpjūčio 30 d. atkūrimo planą (duomenys neskelbtini) kaime; kt. Matininko R. K. 2013 m. balandžio 18 d. sudaryti atskiri sklypų planai, kurie yra pripažinti kaip galiojantys.

16. Pirmosios instancijos teismas nepilnai ir neišsamiai ištyrė skundo argumentus, pateiktus įrodymus todėl netinkamai pritaikė teisę, nemotyvavo savo sprendimo ir toks sprendimas negali būti teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjos įsitikinimu, teismas privalėjo atsakyti į visus pareikštus pagrindinius reikalavimus, tačiau neatsakė, kodėl pareiškėjos prašymas susigrąžinti žemę natūra nustojo galioti, nors ji pateikė 2019 m. balandžio 26 d. prašymą, su broliai aktyviais veiksmais ieškojo tinkamų sklypų ir suradę (2019 m. gegužės 3 d.) siekė įgyvendinti savo teises į nuosavybės atkūrimą natūra. Teismas dėl esminio klausimo nepateikė nė vienos teisinės išvados, tik išdėstė faktus ir teismų praktiką, dėl kurių nebuvo jokio ginčo.

17. Vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 10 ir 11 straipsniais, pareiškėja pabrėžia, kad ji visą laiką siekė susigrąžinti savo tėvų žemę natūra ir ji, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, 2019 m. balandžio 26 d. pateikė prašymą, o 2019 m. gegužės 3 d. su broliu išsirinko jiems tinkantį sklypą, todėl jiems turėjo būti atkurta nuosavybė lygiaverčiu sklypu, t. y. pagal pateiktus prašymus. Teismas dėl šių aplinkybių ir Atkūrimo įstatymo nuostatų nepateikė motyvų.

18. Pareiškėja teismo sprendime pasigenda neginčijamų atgrumentų, kodėl jai nepriklauso lygiavertis žemės sklypas pagal pateiktą prašymą, kuris buvo paduotas iki organizuojamo pretendentų susirinkimo. Pareiškėja nurodo, kad, jos duomenimis, jos pageidaujamų sklypų niekas neišsirinko, ji teismui teikė su savo sveikatos būkle susijusius įrodymus. Pareiškėja buvo informavusi NŽT Panevėžio skyrių, kad dėl amžiaus ir ligos negalės dalyvauti 2019 m. gegužės 19 d. susirinkime. Pagerėjus sveikatai, ji 2019 m. gegužės 9 d. nuvyko į NŽT Panevėžio skyrių apie 10 val. baigti įforminti žemės atkūrimo dokumentus, tačiau darbuotoja atsisakė su pareiškėja tęsti atkūrimo procedūras. Pareiškėja įsitikinusi, kad jai aktualūs žemės sklypai yra laisvi. Pareiškėja pabrėžia, kad 2019 m. balandžio 29 d. prašymu ir 2019 m. gegužės 3 d. pasirinko sklypus, tačiau dėl ligos 2019 m. gegužės 8 d. (susirinkimo metu) nebuvo sutvarkyti dokumentai, o kitą dieną NŽT Panevėžio skyriaus specialistai jau atsisakė tęsti atkūrimo procedūrą. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, nemotyvavo, o jos yra esminės. Pareiškėja savo valią dėl būdo, kaip atkurti nuosavybę, išreiškė. Pasirinkdama lygiavertę žemę, ji pasinaudojo įstatymo suteikta teise į nuosavybės atkūrimą kitoje vietoje.

19. Remdamasi Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalimi ir Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ nuostatomis, pareiškėja mano, kad jai turėjo būti atkurta nuosavybė į 30 proc. didesnį žemės plotą. Taipogi ir dėl šio teisinio reguliavimo Įsakymas neteisėtas.

20. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2022 m. rugsėjo 19 d. gauti pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nesutinkama su NŽT atsiliepimu, prašoma apeliacinį skundą tenkinti, dėstomos faktinės aplinkybės dėl NŽT Panevėžio skyriaus veiksmų neteisėtumo atkuriant nuo savybę pagal pareiškėjos ir kitų paveldėtojų 1991 m. spalio 21 d. prašymą, teismo sprendimo nevykdymo, įregistruojant be pareiškėjos žinios į Nekilnojamojo turto registrą nuosavybės teises į žemės sklypus. Kartu su paaiškinimais pareiškėja pateikė ir papildomus įrodymus.

21. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22. NŽT nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, byla išnagrinėta tinkamai, objektyviai, įvertinos visos bylai reikšmingos aplinkybės. NŽT nekeičia pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime išdėstytos pozicijos dėl ginčo ir pažymi, kad skundžiami sprendimai priimti, t. y. nuosavybės teisių atkūrimo procedūra buvo vykdoma, teisės aktuose nustatyta tvarka, o pareiškėjos subjektyvi nuomonė, įsitikinimas, nepatvirtina atsakovo veiksmų neteisėtumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja M. J. pretendavo atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. Š. iki žemės nacionalizacijos valdytą žemę. Panevėžio apskrities viršininko 2001 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. 21-76799-20467 M. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio savininko J. Š., M. žemės dalį – 26,26 ha žemės, kuri buvo grąžinta natūra.

24. Panevėžio AVA 2003 m. gegužės 15 d. pareiškėjai parengė ir patvirtino Išvadą Nr. 27465, pagal kurią pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. Š. Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini)s kaime valdytos žemės dalį – 7,60 ha žemės, kuri priskirta valstybės išperkamai žemės, iš jos 1,53 ha žemės užimta asmeninio ūkio žeme.

25. NŽT Panevėžio skyrius paaiškino ir pateikė į bylą dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėja buvo įrašoma į rengiamų žemėtvarkos projektų pretendentų sąrašus, tarp jų – ir į NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2019 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 23VĮ-1004-(14.23.2.) „Dėl Panevėžio apskrities Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“ patvirtintą sąrašą asmenų gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Pareiškėja buvo kviečiama atvykti į vykusius (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto susirinkimus ir pasirinkti žemės sklypus, tačiau į juos neatvykdavo. Dėl pareiškėjos yra priimti sprendimai, atkurtos nuosavybės teisės grąžinant žemę natūra, už valstybės išperkamą žemę – atlyginant pinigais.

26. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas užbaigtas 2019 metais priėmus dėl M. J. šioje byloje skundžiamus administracinius sprendimus, kuriais remiantis atlyginama pinigais už 7,60 ha žemės (neindeksuota vertė – 2 333,00 Eur, indeksuota vertė – 3 733,00 Eur). Taigi skundžiamais sprendimais pareiškėjos teisės į nuosavybės teisių atkūrimą įgyvendintos už valstybės išperkamą žemę atlyginant pinigais.

V. 27. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje (2014 m. rugsėjo 25 d. įstatymo Nr. XII-1150 redakcija (įsigaliojusi nuo 2014 m. lapkričio 1 d.)) nustatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

28. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje (2018 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XIII-1610 redakcija (įsigaliojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.)) nustatyta, kad jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.

29. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (redakcija nuo 1999 m. lapkričio 18 d. ) 102 1 punkte (2019 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. 110 redakcija (įsigaliojusi nuo 2019 m. vasario 7 d.)) nustatyta, kad rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą žemėtvarkos skyrius piliečius (jų įpėdinius) į organizuojamą pretendentų susirinkimą, kuriame jiems turėtų būti projektuojami natūra grąžinami ar (ir) perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, kviečia raštu (registruotais laiškais) išsiųsdamas kvietimus ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos, kvietime nurodydamas informaciją apie pretendentų susirinkimo vietą ir laiką bei šios tvarkos 103 ar 105 punktuose numatytas pasekmes dėl neatvykimo į pretendentų susirinkimą <...>.

30. Tvarkos 103 punkte (2019 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. 110 redakcija (įsigaliojusi nuo 2019 m. vasario 7 d.)) nustatyta, kad <...> Jeigu rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą pilietis šios tvarkos 1021 punkte nustatyta tvarka kviečiamas neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) į organizuojamą pretendentų susirinkimą rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį atkuriamos atlyginant pinigais šios tvarkos 1051 punkte nustatyta tvarka. Jeigu iki rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo pabaigos paaiškėja, kad pilietis į pretendentų susirinkimą neatvyko dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, jam grąžinamas natūra žemės, miško sklypas ar vandens telkinys projektuojamas šio žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijoje likusioje natūra grąžintinoje žemėje, nekeičiant kitiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę suprojektuotų žemės sklypų ribų. Jeigu šis faktas paaiškėja po šio žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ar vandens telkinį atkūrimo atlyginant pinigais priėmimo, piliečiui grąžinamas natūra žemės, miško sklypas ar vandens telkinys projektuojamas rengiant kitą žemės reformos žemėtvarkos projektą.

31. Tvarkos 30 punkte (2003 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1270 redakcija(nuo 2003 m. spalio 18 d.)) nustatyta, kad Piliečiams perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, lygiaverčius turėtajam, žemės sklypai formuojami laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos žemę įsigyjančių piliečių eilės ir perduodami pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus <...>.

32. Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (redakcija nuo 2015 m. sausio 24 d.) 125 punkte (2019 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 3D-114 redakcija (įsigaliojusi nuo 2019 m. kovo 1 d.)) nustatyta, kad žemėtvarkos skyrius kviečia pretendentus aptarti projektuojamų žemės sklypų vietos ir ribų pretendentų susirinkime. Pretendentai į susirinkimus kviečiami įteikiant kvietimus asmeniškai (pasirašytinai) arba registruotu laišku, arba kitu, pretendento prašyme nurodytu būdu, ne vėliau kaip likus 15 dienų iki pretendentų susirinkimo dienos, o pretendentai, turintys teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką, vandens telkinius – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje nustatyta tvarka.

33. Žemėtvarkos projektų rengimo metodikos 126 punkte (2019 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 3D-114 redakcija (įsigaliojusi nuo 2019 m. kovo 1 d.)) nustatyta, kad pretendentai susirinkime registruojami pasirašytinai. Susirinkimo eiga protokoluojama ir daromas garso įrašas, kuris yra neatskiriama pretendentų susirinkimo protokolo dalis. Prieš pradedant daryti garso įrašą, apie tai pretendentų susirinkime dalyvaujantys asmenys informuojami žodžiu. Susirinkimo protokolą pagal šios Metodikos 7 priede pateiktą formą surašo žemėtvarkos skyriaus darbuotojas.

34. Žemėtvarkos projektų rengimo metodikos 127.3 punkte nustatyta, kad pretendentų susirinkimo protokole įrašomas pretendentas, kuriam suprojektuotas žemės sklypas, laisvos žemės fondo žemės ploto, kurį pasirinko pretendentas, numeris (kai žemės sklypas projektuojamas laisvos žemės fondo žemėje), suprojektuoto žemės sklypo plotas ir numeris, numatoma nustatyti pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas, servitutai, taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Pretendentas, sutikdamas su jam suprojektuoto žemės sklypo ribomis, vieta ir kitais projektiniais sprendiniais, pasirašo susirinkimo protokole. Susirinkimo protokole taip pat įrašomi pretendentai, kurie pasirinko laisvos žemės fondo žemei priskirtą anksčiau patvirtintame žemėtvarkos projekte ar projektui prilyginamame plane suprojektuotą žemės sklypą, pretendentai, kurie neatvyko į pretendentų susirinkimą, nepasirinko žemės sklypo projektavimo vietos arba kuriems neužteko laisvos žemės fondo žemės. Jeigu pretendentas žemės sklypo projektavimo vietos nepasirenka, protokole įrašomos pretendento nurodytos priežastys.

35. Žemėtvarkos projektų rengimo metodikoje 127.5 punkte nustatyta, kad projekto autoriui parengus projektui prilyginamą planą, šis planas teikiamas viešai svarstyti pretendentų susirinkime dalyvaujantiems asmenims. Projekto autorius parodo suprojektuotus žemės sklypus, privažiavimo prie jų kelius, kartu su žemėtvarkos skyriaus atstovu atsako į pretendentų susirinkimo dalyvių pateiktus klausimus, paaiškina pretenzijų ir siūlymų pateikimo bei nagrinėjimo tvarką.

36. Metodikos 128 punkte nustatyta, kad pasiūlymai ir pretenzijos dėl suprojektuotų žemės sklypų ir kitų sprendinių teikiamos pretendentų susirinkimo metu <...>.

VI. 37. Skundžiami sprendimai priimti konstatavus, kad pareiškėja neatvyko į 2019 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimą, vykusį 2019 m. gegužės 8 d. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad pareiškėja buvo kviečiama į šį susirinkimą, pareiškėjai buvo žinoma informacija apie susirinkimo laiką. 2019 m. gegužės 2 d. NŽT Panevėžio skyrius gavo pareiškėjos raštą, kuriame buvo nurodyta, kad dėl sveikatos problemų pareiškėja negali dalyvauti susirinkimuose, šiame rašte taip pat nurodoma informacija dėl pareiškėjos pasirenkamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Teismo posėdyje nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pareiškėja tvirtino, kad atvykusi 2019 m. gegužės 3 d. į skyrių, kaip lygiaverčius žemės sklypus pasirinko įsiterpusius žemės plotus. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja NŽT Panevėžio skyriaus specialistė D. R. paaiškino, kad pareiškėja, atvykusi į skyrių, neapsisprendė, kokius žemės sklypus rinksis, sakė, kad pasitars, todėl D. R. paaiškino pareiškėjai, kad ji žemės sklypus galės pasirinkti 2019 m. gegužės 8 d. vyksiančiame susirinkime.

38. 2019 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų 2019 m. gegužės 8 d. susirinkimo protokole yra nurodyta, kad pareiškėja neatvyko į susirinkimą. Kita minėta informacija, kad pareiškėja pateikė rašytinį prašymą, kuriame buvo nurodyta, kad negalės atvykti į susirinkimą, informacija, kad pareiškėja buvo atvykusi prieš susirinkimą į NŽT Panevėžio skyrių, protokole nėra nurodyta. Protokole taip pat nėra minima, kad pareiškėja tiek pareiškėjos rašte, tiek pokalbio metu teikė informaciją dėl sklypų pasirinkimo.

39. Remiantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsniu nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos, kuri buvo nurodyta patvirtintame sąraše asmenų, siekiančių gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Minėta, kad atsakovas konstatavo, kad pareiškėja neatvyko į pretendentų susirinkimą, todėl teisės į nuosavybės teisių atkūrimą įgyvendintos už valstybės išperkamą žemę atlyginant pinigais. Tiek Atkūrimo įstatymo 21 straipsnis, tiek Tvarkos 103 punktas nesuteikia teisės viešojo administravimo subjektui priimti sprendimą dėl nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį atkūrimo atlyginant pinigais vien konstatavus pretendento neatvykimo į susirinkimą faktą, šios normos įpareigoja instituciją esant faktiniam pagrindui (tam tikrai informacijai dėl neatvykimo priežasčių) taip pat įvertinti ir neatvykimo priežastis, konstatavus neatvykimą ne nuo neatvykusio asmens valios priklausančių aplinkybių, minėtos teisės normos neleidžia priimti sprendimo dėl nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį atkūrimo atlyginant pinigais ir nustato kitus klausimo sprendimo būdus priklausomai nuo to, kada (iki viešo svarstymo pabaigos ar vėliau) paaiškėja aplinkybės dėl asmens neatvykimo. Šių reikalavimų nesilaikymas sudaro pagrindą naikinti sprendimą dėl nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį atkūrimo atlyginant pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartį byloje Nr. eA-1674-552/2021).

40. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje iki susirinkimo viešojo administravimo subjektui buvo žinomos aplinkybės, kad pareiškėja neatvyks į susirinkimą, nurodė priežastis, dėl kurių negalės atvykti į susirinkimą, nurodė informaciją dėl sklypų, kuriuos norėjo pasirinkti. Susirinkimo protokole, kuriame įtvirtinta ginčijamų klausimų nagrinėjimo eiga ir konstatuotos aplinkybės, kuriomis rėmėsi atsakovas priimdamas skundžiamus sprendimus, visa minėta informacija dėl pareiškėjos neatvykimo į susirinkimą, reikšminga sprendžiant pareiškėjos klausimą, nėra nurodyta. Todėl negalima tvirtinti, kad atsakovas įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingą informaciją, taigi priimti sprendimai negali būti laikomi teisėtais ir naikinami kaip prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.

41. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad atsakovas neįvertinęs visos reikšmingos informacijos, kurią teikė pareiškėja iki Sprendimo priėmimo, nesilaikė ir asmens būti išklausytam principo. Remiantis šiuo principu, asmuo gali teikti informaciją viešojo administravimo subjektui, kuri, jo manymu, yra reikšminga jo klausimo nagrinėjimui, tai suponuoja viešojo administravimo subjektą įvertinti visas reikšmingas nagrinėjamam klausimui aplinkybes.

42. Pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimo reikšmę sprendžiant klausimą dėl asmenų, siekiančių gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai akcentavo Žemėtvarkos projektų rengimo metodikos reikalavimus dėl minėto susirinkimo, taigi tai, kad sklypų pasirinkimo procesas yra labai formalizuotas. Atkūrimo įstatyme, Tvarkoje nurodomas pretendentų susirinkimas, kurio reikalavimai detaliai yra sureguliuoti Žemėtvarkos projektų rengimo metodikoje, yra reikšmingas sprendžiant klausimą dėl asmenų, siekiančių gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, šio sklypo pasirinkimo, tačiau šie teisės aktai įtvirtina ir išlygas dėl dalyvavimo susirinkime, kurioms esant asmenims gali būti priimti palankūs sprendimai, nepaisant jų neatvykimo į pretendentų susirinkimą. Pirmosios instancijos teismas nors ir nustatė nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes, tačiau iš dalies neteisingai jas vertino ir sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų materialiosios teisės normų, todėl sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 147 straipsnis).

43. Pareiškėja bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 900 Eur advokato pagalbai apmokėti.

44. Nagrinėjamu atveju galutinis teismo procesinis sprendimas yra palankus pareiškėjai, todėl konstatuotina, kad ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

45. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai atstovaujantis advokatas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl liudytojų apklausos, prašymus dėl bylos nagrinėjimo, dalyvavo teismo posėdžiuose (2020 m. rugsėjo 2 d., 2020 m. gruodžio 9 d., 2020 m. kovo 10 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos prašomos priteisti atstovavimo išlaidos už advokato teisinę pagalbą yra pagrįstos, faktiškai patirtos, neviršijančios Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - ir Rekomendacijos) nustatytos maksimalios ribos. Atsižvelgiant į atliktų procesinių veiksmų pobūdį bei trukmę, bylos apimtį ir sudėtingumą, į kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, spręstina, kad pareiškėjai priteistina 900 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos M. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos M. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. 23S-3-(14.23.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M. J.“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus 2019 m. spalio 7 d. įsakymą Nr. 23VĮ-1998-(14.23.3.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 23S-30-(14.23.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M. J.“ pakeitimo“ ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos M. J. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Priteisti pareiškėjai M. J. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė