2021-11-24 Nr. AB-24907-3-62-3-01803-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2585-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01803-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. R. skundą atsakovui Marijampolės savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – D. R., J. A. ir M. J.) dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja L. R. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš Marijampolės savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 100 000 Eur dydžio turtinę žalą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1. 2013 m. pabaigoje – 2014 m. pradžioje pareiškėja perdavė savo broliui D. R. 100 000 Eur, už juos buvo nupirktas traktorius „Fendt 514“ (toliau – ir Traktorius). D. R. Traktoriaus pardavėjui pirmiausia sumokėjo 5 000 Eur avansą, o likusią Traktoriaus pirkimo – pardavimo kainą – 95 000 Eur – turėjo sumokėti perleidus Traktoriaus nuosavybės teisę pareiškėjai. Kartu su avansu D. R. perdavė pardavėjui pareiškėjos asmens tapatybės kortelės kopiją, kad būtų parengta Traktoriaus pirkimo – pardavimo sutartis ir Traktorius įregistruotas pareiškėjos vardu Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre (toliau – ir Registras). Po Traktoriaus registravimo Registre, jis turėjo būti perduotas pareiškėjai, sumokant pardavėjui likusią kainos dalį. 2014 m. liepos mėn. viduryje Traktoriaus pardavėjas atvežė Traktorių bei Administracijos Ūkio departamento Žemės ūkio skyriaus išduotą Traktoriaus registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Registracijos liudijimas), išduotą pareiškėjos vardu, o pardavėjui buvo sumokėta likusi 95 000 Eur suma.

2.2. 2017 m. gegužės 6 d. policijos pareigūnai informavo pareiškėją, kad Traktorius gali būti vogtas. Pareiškėja neturėjo duomenų apie Traktoriaus pardavėją ir objektyviai neturėjo galimybių kreiptis į jį dėl pinigų grąžinimo. 2017 m. gruodžio mėn. pabaigoje – 2018 m. sausio mėn. pradžioje pareiškėja iš D. R. advokato sužinojo, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus AVPK) Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01‑1‑57512-16, kurio metu buvo nustatyta, jog J. A. 2014 m. liepos 11 d., dirbdamas Administracijos Ūkio departamento Žemės ūkio skyriuje inžinieriumi inspektoriumi, netinkamai atliko savo pareigas, pažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus – būdamas atsakingas už žemės ūkio technikos registravimą, nepaisė, kad prašymą užregistruoti Traktorių pateikė ne jo savininkas ar įgaliotas atstovas, nenuvyko į prašomo registruoti Traktoriaus buvimo vietą, nepatikrino jo techninių bei eksploatacinių duomenų ir užregistravo Traktorių pareiškėjos vardu, išduodamas Traktoriui valstybinius numerius – (duomenys neskelbtini) ir Registracijos liudijimą, taip įteisindamas 2013 m. lapkričio 18 d. Danijos Karalystėje pavogtą Traktorių. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi ikiteisminį tyrimą dėl J. A. nutraukė, paskyręs laidavimą be užstato. Teismas nutartyje nurodė, kad J. A. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.

2.3. Pareiškėja 2020 m. vasario 17 d. kreipėsi į Administraciją, prašydama atlyginti 100 000 Eur dydžio nuostolius, kuriuos ji patyrė dėl neteisėtų Administracijos darbuotojo J. A. veiksmų. 2020 m. birželio 18 d. atsakovas rašte pažymėjo, kad Kauno apygardos prokuratūros 2017 m. lapkričio 30 d. nutarime dėl tyrimo nutraukimo prieš J. A. nėra konstatuota, jog dėl jo veiksmų būtų padaryta žala, todėl pareiškėjos prašymo netenkino.

2.4. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad jei Administracijos darbuotojas būtų įvykdęs visus jam keliamus reikalavimus, būtų paaiškėję, jog Traktorius yra vogtas ir negali būti registruotas, todėl pareiškėjos brolis nebūtų jo pirkęs. Pareiškėjo broliui pateiktas Registracijos liudijimas įrodė, jog buvęs Traktoriaus savininkas juo disponavo teisėtai. Tai buvo esminė aplinkybė, lėmusi pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą bei tolimesnį disponavimą Traktoriumi.

2.5. 2020 m. liepos 2 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Asistavita“ atliko Traktoriaus apžiūrą ir parengė transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. KK201729 (toliau – ir Vertinimo ataskaita), kurioje nurodė, jog Traktoriaus vertė apžiūros dieną buvo 87 250 Eur, o 2017 m. gruodžio mėn. – 149 010 Eur. Pareiškėja teigė, kad egzistuoja visos būtinosios civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos, kurių pagrindu atsakovas privalo atlyginti jos patirtą žalą.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti. Atsiliepimą į skundą atsakovas grindė šiais argumentais:

3.1. Pareiškėja nepateikė rašytinės Traktoriaus pirkimo-pardavimo sutarties ar įrodymų, patvirtinančių 100 000 Eur sumokėjimą. Pareiškėja neįgijo teisės reikalauti iš kitų asmenų atlyginti galbūt jos turėtas išlaidas. Pareiškėja viename iš apklausos protokolų nurodė, jog už Traktorių mokėjo eurais, kitame – litais. Jos sudaryta Traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl buvo negaliojanti nuo jos sudarymo momento.

3.2. Nors Administracijos darbuotojas buvo pripažintas kaltu, ši faktinė aplinkybė nesukėlė pareiškėjai pasekmių (turtinės žalos atsiradimo). J. A. nekilo įtarimų, kad Traktorius gali būti vogtas Danijos Karalystėje.

3.3. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-14-954/2020, kuri susijusi su Danijos Karalystėje vogto Traktoriaus įgijimu ir realizavimu. Byloje nustatytas asmuo, iš kurio D. R. įgijo Traktorių. Be to, minėtoje byloje D. R. kaltinamas tuo, kad jis įgijo Traktorių, žinodamas, jog jis gautas nusikalstamu būdu – pagrobtas Danijos Karalystėje ir įteisintas Lietuvos Respublikoje pakeitus originalų Traktoriaus identifikavimo numerį. Jei baudžiamojoje byloje teismas asmenis pripažins kaltais, pareiškėja turės teisę kreiptis į teismą dėl jai padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltų asmenų. Jei pareiškėja ir D. R. būtų elgęsi sąžiningai, ši situacija nebūtų susidariusi. Turtinės žalos atsiradimą pareiškėja lėmė ir savo veiksmais, todėl ji neturi teisės reikalauti iš atsakovo atlyginti turtinę žalą.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjos L. R. skundą atmetė.

5. Teismas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-57512-16 duomenų nustatė, kad J. A. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3D‑384 „Dėl traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių (toliau – ir Registravimo taisyklės) 5.1, 6, 24 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 247 „Dėl Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro nuostatų (toliau – ir Registro nuostatai) 16.1, 17.1, 23 punktus. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2017 m. lapkričio 30 d. nutarime dėl tyrimo nutraukimo prieš įtariamąjį ikiteisminiame tyrime Nr. 01‑1‑57512-16, kuris buvo patvirtintas Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d., nustatyta, kad Traktoriaus identifikavimo numeris suklastotas perkalus visus numerio simbolius.

6. Teismas pažymėjo, jog, taikant atsakomybę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio pagrindu, turi būti konstatuoti ne tik neteisėti atsakovo veiksmai, bet ir žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Teismas, įvertinęs 2014 m. sausio 20 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas, nustatė, kad pardavėjas M. V. pardavė, o pareiškėja pirko pardavėjui nuosavybės teise priklausantį Traktorių, pagal sutartį technika perduota pirkėjo naudojimui nuo tos akimirkos, kai kontraktas yra pasirašytas. Technikos vertė nurodyta 35 000 Eur. Kadangi Traktorius grąžintas Danijos draudimo bendrovei „Codan“, teismas konstatavo, jog pareiškėja patyrė 35 000 Eur nuostolių.

7. Teismas nustatė, jog pareiškėja padarytos 100 000 Eur žalos dydį skaičiuoja kaip sumą, kurią ji sumokėjo už įsigytą Traktorių, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, buvo vogtas. Teismas, vadovaudamasis ginčo laikotarpiui aktualiu CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nurodė, jog pareiškėja su pardavėju privalėjo Traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti raštu. Pareiškėja teismui nepateikė rašytinių dokumentų ar įrodymų, patvirtinančių 100 000 Eur perdavimo ar minėtos sumos sumokėjimo. Teismas konstatavo, jog pareiškėja, neįrodžiusi patirtos tiesioginės turtinės žalos, neįgijo teisės reikalauti iš kitų asmenų atlyginti jos turėtas išlaidas ar patirtus nuostolius.

8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nors J. A. buvo pripažintas kaltu padaręs veiką, numatytą BK 2281 straipsnyje, tačiau ši faktinė aplinkybė nesukėlė pareiškėjai pasekmių (turtinės žalos atsiradimo). Administracijos darbuotojo veiksmai nenulėmė vogto Traktoriaus pirkimo, byloje nebuvo duomenų, kad Administracijos darbuotojas, atlikęs Traktoriaus registraciją pareiškėjos vardu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ar kitaip tyčia veikė ne pagal įstatymą. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad J. A. savo veiksmais padarė žalos pareiškėjai. Teismo vertinimu, transporto priemonės registracija nelemia nuosavybės teisinių santykių atsiradimo ar pasibaigimo, nuosavybės teisiniai santykiai atsiranda pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.

9. Teismas sprendė, kad priežastis, dėl ko pareiškėja patyrė žalą yra ne atsakovo atlikta registracija, bet tarp pareiškėjos ir pardavėjo sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris, kuriuo buvo perleistos nuosavybės teisės į transporto priemonę, todėl pareiškėjos skundo netenkino.

III. 10. Pareiškėja L. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Pareiškėja nematė ir nepasirašinėjo 2014 m. sausio 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties, taip pat ji nematė ir pardavimo sąskaitos faktūros, todėl jai nesuprantama, kodėl teismas konstatavo, jog Traktoriaus kaina ir pareiškėjos patirtos žalos dydis yra 35 000 Eur. Teismo posėdžio metu D. R. patvirtino gavęs iš pareiškėjos 100 000 Eur ir šiuos pinigus sumokėjęs Traktoriaus pardavėjui. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2018 m. sausio 23 d. kaltinamajame akte nurodoma, jog D. R. kaltinamas tuo, kad už pareiškėjos pinigus (100 000 Eur) įgijo Traktorių. Taip pat UAB „Asistavita“ Vertinimo ataskaitoje nustatė, kad Traktoriaus vertė 2017 m. gruodžio mėn. buvo 149 010 Eur, o jo apžiūros dieną – 87 250 Eur. Pareiškėjos sumokėta kaina yra artima Traktoriaus vertei.

11.2. Administracijos darbuotojas privalėjo laikytis visų imperatyvių Registravimo taisyklių bei Registro nuostatų sąlygų. Nustatęs, kad Traktorius yra ieškomas policijos, jis būtų neregistravęs Traktoriaus ir apie jį informavęs ikiteisminio tyrimo įstaigą (Registravimo taisyklių 27 p.). Pareiškėjos nuomone, Administracijos darbuotojas suprato, kad atliko neteisėtus veiksmus. Ikiteisminio tyrimo metu J. A. savo kaltę pripažino, išdėstė aktualias faktines aplinkybes, o teismo posėdžio metu pateikė kitokias aplinkybes. Konstatuojant neteisėtus veiksmus, piktnaudžiavimas tarnyba nėra būtinas kvalifikuojantis požymis, pakanka konstatuoti valstybės ar savivaldybės pareigūno pareigų nevykdymą, draudžiamųjų veiksmų atlikimą arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą. Jeigu Administracijos darbuotojas būtų įvykdęs visus jam Registro nuostatų bei Registravimo taisyklių keliamus reikalavimus, būtų paaiškėję, jog Traktorius yra vogtas ir negali būti registruojamas, todėl D. R. nebūtų sumokėjęs už Traktorių, tačiau gautas Registracijos liudijimas patvirtino, jog buvęs savininkas Traktoriumi disponavo teisėtai. Būtent ši aplinkybė lėmė pinigų sumokėjimą pardavėjui bei tolimesnį Traktoriaus disponavimą. Pareiškėja tikėjosi, jog Traktorius buvo užregistruotas laikantis visų tokiai registracijai keliamų reikalavimų, o Registracijos liudijimas išduotas teisėtai. Pasitikint Administracijos išduotu Registracijos liudijimu, Traktoriaus pardavėjui buvo sumokėta likusi 95 000 Eur suma. Šiuo metu pareiškėja neturi nei Traktoriaus, nei už jį sumokėtų pinigų, taip pat neturi galimybių identifikuoti ir rasti Traktoriaus pardavėjo.

11.3. Teismas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tačiau nei vienoje iš jo minėtų bylų nebuvo nagrinėjama situacija, analogiška pareiškėjos situacijai. Nei vienoje byloje nebuvo keliamas klausimas dėl transporto priemonės netinkamo registravimo, neteisėtų registraciją atlikusio asmens veiksmų. Šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareiškėjos patirtos žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų.

12. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pareiškėja, nesudarydama rašytinės pirkimo‑pardavimo sutarties pažeidė CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pagal kurį sandoriai, kurių suma yra didesnė nei 5 000 Eur privalo būti sudaryti rašytine forma. Be to, CK 1.80 straipsnio pagrindu sandoris, sudarytas nesilaikant imperatyvių įstatymo nuostatų yra niekinis ir negaliojantis. Teismas darė pagrįstą išvadą, jog pareiškėja neįrodė pirkimo‑pardavimo santykių tarp jos, pardavėjo ir D. R. realumo, todėl pareiškėja neįgijo teisės reikalauti žalos atlyginimo. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos įrodinėjamas aplinkybes apie sandorio egzistavimą ir pinigų sumokėjimą.

12.2. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-14-954/2020, kurioje D. R. kaltinamas tuo, kad įgijo Traktorių, žinodamas, jog jis gautas nusikalstamu būdu. Surinkti įrodymai patvirtina aplinkybę, jog D. R. buvo žinoma, kad Traktorius yra vogtas.

12.3. Rašytinės traktoriaus pirkimo-pardavimo sutarties nebuvimas, pinigų perdavimo faktą pagrindžiančių įrodymų nepateikimas, D. R., kaip asmens, besirūpinusio traktoriaus suradimu ir įgijimu patraukimas baudžiamojon atsakomybėn, leidžia daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog traktoriaus pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo sudarytas, nei kad buvo sudarytas. Taip pat tikėtina, jog pareiškėjai ir jos broliui buvo žinoma, kad jie įsigyja vogtą Traktorių. Apeliaciniame skunde pareiškėja nepateikė naujų įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas. Pareiškėja taip pat nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių reikalaujamą žalos dydį, bei neįrodė, jog žala atsirado dėl neteisėto atsakovo elgesio.

12.4. Teismui pripažinus, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta, o tarp atsiradusios žalos ir atsakovo veiksmų yra priežastinis ryšys, pareiškėja neįgytų teisės reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo, nes ji laikytina apsimestine sandorio šalimi, kuri neįgyja teisių ir pareigų, kylančių iš galbūt apsimestinio pirkimo-pardavimo sandorio.

12.5. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog teismas netinkamai ištyrė įrodymus, tačiau nenurodė, kurie įrodymai buvo netinkamai ištirti ir lėmė, jos manymu, neteisėto sprendimo priėmimą. Apeliacinis skundas yra paremtas gausiu įstatymų normų ir teismų praktikos citavimu, nesuformuluojant argumentuotų priimto teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo argumentų.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. A. atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja pirmosios instancijos teismo posėdyje dėstytas faktines aplinkybes. Jo teigimu, Traktoriaus identifikavimo numerių suklastojimo jis neįtarė, nes numeriai atitiko pirkimo-pardavimo sutarties duomenis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjos reikalavimo Marijampolės savivaldybės administracijai atlyginti turtinę žalą, kurią ji patyrė įsigydama pagrobtą Traktorių, pagrįstumas.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė padaręs išvadą, kad pareiškėja neįrodė jos reikalaujamos turtinės žalos dydžio bei nėra priežastinio ryšio tarp nurodomos turtinės žalos bei nustatytų Marijampolės savivaldybės darbuotojo neteisėtų veiksmų atliekant Traktoriaus registraciją.

16. Apeliaciniame skunde pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad teismas netinkamai vertino aplinkybes, patvirtinančias patirtos žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp savivaldybės tarnautojo neteisėtų veiksmų bei jos patirtos žalos, akcentavo, kad pastarajam tinkamai įvykdžius Registro nuostatų bei Registravimo taisyklių keliamus reikalavimus, būtų paaiškėję, jog Traktorius yra vogtas ir D. R. nebūtų už jį sumokėjęs.

17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

18. Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

19. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovo veiksmai negali būti laikomi teisėtais, nes ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-57512-16 buvo nustatyta, kad Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Žemės ūkio skyriaus darbuotojas J. A., 2014 m. liepos 11 d. registruodamas traktorių, pažeidė Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3D-384 patvirtintų „Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių“ 5.1, 6 punktus, bei 24 punktą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 247 patvirtintų „Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro nuostatų“ 16.1, 17.1 bei 23 punktus; prašymą užregistruoti Traktorių priėmė ne iš savininko ar įgalioto atstovo, nenuvyko į prašomo registruoti Traktoriaus buvimo vietą, nepatikrino jo techninių bei eksploatacinių duomenų; užregistruodamas Traktorių pareiškėjos vardu, išduodamas Traktoriui valstybinius numerius – (duomenys neskelbtini) ir Registracijos liudijimą, įteisino 2013 m. lapkričio 18 d. Danijos Karalystėje pavogtą Traktorių.

20. Teismas akcentavo, kad taikant atsakomybę CK 6.271 straipsnio pagrindu, turi būti konstatuota ne tik neteisėti atsakovo veiksmai, bet ir žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pabrėžtina, jog žala yra vienas iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, ji nėra preziumuojama, todėl žalą ir jos dydį privalo įrodyti pareiškėjas, kaip ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

21. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, kad doktrinoje priežastinio ryšio nustatymas yra siejamas su conditio sine qua non (lot. būtina, privaloma sąlyga) testu: siekiant konstatuoti, kad atsakovo neteisėtas veikimas buvo pareiškėjo patirtos žalos faktinė priežastis, būtina nustatyti, ar pareiškėjo patirta žala būtų kilusi, jei atsakovas nebūtų veikęs neteisėtai (žr., 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-183/2012), ir padarė išvadą, kad transporto priemonės registracija nelemia nuosavybės teisinių santykių atsiradimo ar pasibaigimo, nuosavybės teisiniai santykiai atsiranda pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu.

22. Vertindama pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija pažymi, kad jos grindžiamos byloje nustatytomis aplinkybėmis: 2014 m. sausio 20 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi pardavėjas M. V. parduoda, ir pirkėjas L. R. perka pardavėjui priklausantį nuosavybės teise Fent traktorių 514, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini); pirkimo–pardavimo sutartis yra pasirašyta pirkėjo ir pardavėjo; sutartyje, nurodyta, kad technika perduota pirkėjo naudojimui nuo tos akimirkos kai kontraktas yra pasirašytas; technikos vertė 35 000 Eur. Taigi ne transporto priemonės registracija, bet pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas nulėmė pareiškėjos nuostolius, nes sutartimi buvo perduotos nuosavybės teisės į Traktorių.

23. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 str. 1 p., 6.305 str. 1 d.), o transporto priemonės įregistravimas yra procedūra informacijai apie transporto priemonę susisteminti. Tai, kad atitinkamo daikto registravimas yra ne nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas, o daikto registravimu siekiama kitų tikslų, ne kartą yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-804/2001; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003; 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010; 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010 ir kt.).Taigi išvada, kad transporto priemonės registracija nelemia nuosavybės teisinių santykių atsiradimo ar pasibaigimo, nuosavybės teisiniai santykiai atsiranda pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, yra nuosekliai formuojama teismų praktikoje.

24. Pareiškėjos prašymu prie bylos pridėtame Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 12 d. nuosprendyje nustatytos aplinkybės taip pat nepaneigia fakto, kad Traktoriaus įsigijimą lėmė aplinkybės, nesusijusios su registravimo faktu: pareiškėjos brolis susitarė dėl Traktoriaus pirkimo su 2014 m. su asmeniu, kurį sutiko plaukdamas keltu iš Klaipėdos į Norvegiją, Traktorius buvo beveik naujas, modernus, patraukli kaina, jį įgijo sesers vardu minėtam asmeniui padavęs sesers asmens tapatybės kortelę, pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta iš anksto.

25. Pareiškėja apeliaciniame skunde akcentuoja, kad atsakovo darbuotojo neteisėti veiksmai registruojant Traktorių nulėmė galutinį atsiskaitymą už įgyjamą daiktą; jei Traktoriaus registravimo metu būtų paaiškėjusi aplinkybė, kad jis yra pavogtas, pareiškėja būtų išvengusi šių nuostolių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra objektyvių duomenų, išskyrus pareiškėjos ir liudytojo, jos brolio, parodymus apie atsiskaitymą už Traktorių po jo registravimo, todėl nėra pagrindo tokių pareiškėjos nuostolių sieti su daikto registracija. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad įrodytomis laikytinos tik Traktoriaus pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos išlaidos – 35 000 Eur, tačiau ši suma buvo sumokėta anksčiau, negu daiktas buvo įregistruotas, todėl patirti nuostoliai negali būti laikomi nulemtais atsakovo darbuotojo neteisėtais veiksmais. Be to, pačios pareiškėjos elgesys, kai asmens dokumentai patikimi kitam asmeniui, didelės pinigų sumos perduodamas be jokio rašytinio patvirtinimo laikytinas neatitinkančiu minimalių asmeniui taikytinų rūpestingumo ir atsargumo standartų, taigi pačios pareiškėjos elgesys tiek prisidėjo prie nurodomų nuostolių atsiradimo, tiek nulėmė tai, kad nėra galimybės objektyviai įrodyti jų dydžio (CK 1.73 str. 1 d. 1 p., 1.93 str.).

26. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Traktoriaus identifikavimo duomenys buvo suklastoti tokiu būdu (perkalti visi numerio simboliai), kad atsakovo darbuotojas suklastojimo vizualiai galėjo ir neįtarti, nes šis faktas buvo nustatytas tik specialisto išvada. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Traktoriumi pareiškėjos brolis naudojosi apie tris metus, iki 2017 m. gegužės 6 d., atliko technines apžiūras, taigi transporto priemonės identifikavimo duomenų klastojimas nebuvo akivaizdus. Tokiu atveju net ir netiesioginis priežastinis ryšis tarp atsakovo darbuotojo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos nurodomų patirtų nuostolių laikytinas teisiškai nereikšmingu.

27. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo darbuotojo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos reikalaujamų įrodytų nuostolių. Nenustačiusi pagrindų apeliaciniam skundui tenkinti, teisėjų kolegija jį atmeta, pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą. Kai nėra tenkinamas apeliacinis skundas, pareiškėja neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 40 str. 1 d.)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė