871fb0fd-ec5d-4be5-8ba1-aa506ebca59f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1534-171/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03639-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 16.6, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 14 d.                                                               Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjui J.

S. (J. S.), jo atstovui advokatui Bogdanui Chranovskiui (Bogdan Chranovskij), atsakovo atstovams AuÅ¡rai Gecevičienei ir Leandrui Pociui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. S. skundÄ atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – Vilniaus apskr. VPK ) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (I t., b. l. 1–6), kuriuo praÅ¡o teismo panaikinti 2010-11-19 Vilniaus apskr.

VPK įsakymÄ â€žDėl vyresniojo komisaro J. S.“ Nr. 10-TE-514 ir grÄ Å¾inti jį į ankščiau eitas pareigas.PaaiÅ¡kino, kad 2010-11-07 (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, bÅ«damas ne tarnybos metu ir neuniformuotas bei blaivus, savo nuosavu automobiliu „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavo eismo įvykyje. Tuo metu dirbo Vilniaus apskr. VPK Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus (toliau – NTS) virÅ¡ininku. PaaiÅ¡kino, kad 2010-11-08 atvykęs į darbÄ apie įvykusį eismo įvykį informavo savo tiesioginį virÅ¡ininkÄ , po to į darbÄ atvyko Vilniaus apskr.

VPK pareigÅ«nai ir patikrino blaivumÄ : 8.30 val. alkoholio kiekio iÅ¡kvepiamame ore matuokliu „Alcotest 7410“ buvo nustatytas 0,49 promilių girtumas, o 8.43 val. pakartotinai atlikus matavimÄ â€“ 0,47 promilių girtumas. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad tÄ pačiÄ dienÄ Vilniaus apskr. VPK virÅ¡ininkui parašė praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ vidaus reikalų sistemos paties praÅ¡ymu, kadangi turi iÅ¡tarnautÄ vidaus tarnybos staÅ¾Ä 26 m. 8 mėn. 2010-11-09 Vilniaus apskr. VPK virÅ¡ininko įsakymu Nr. 10-TE-497 buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų tarnybinio patikrinimo laikui, o 2010-11-22 Vilniaus apskr.

VPK Ketvirtojo PK virÅ¡ininko nurodymu buvo iÅ¡kviestas į darbo vietÄ , kur jam pasiraÅ¡ytinai paskelbtas Vilniaus apskr. VPK virÅ¡ininko 2010-11-19 įsakymas Nr. 10-TE-514 dėl atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 p.Mano, kad priimtas įsakymas dėl atleidimo iÅ¡ vidaus reikalų sistemos yra nemotyvuotas, iÅ¡vada dėl jo neva žeminančio pareigÅ«no vardÄ poelgio pagrįsta tik prielaidomis, įsakymas Å¡aliÅ¡kas, neobjektyvus, nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.PareiÅ¡kėjo teigimu, tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje iÅ¡dėstyti teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais, nenustatytas nei vienas teisinis pagrindas tokioms iÅ¡vadoms atsirasti.

PaaiÅ¡kino, kad dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam, pagalbos nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui nesuteikimo, pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos, atsisakymo tikrintis neblaivumÄ (girtumÄ ), jam nebuvo suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolai.IÅ¡vadoje pažymėta, kad 2010-11-07 Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdybos (toliau – KPV) Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-01638-10, tačiau sprendimas dar nėra priimtas, pareiÅ¡kėjui neįteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ dėl nusikaltimo padarymo.PareiÅ¡kėjas 2010-11-09 pateikė paaiÅ¡kinimÄ apie tai, kad 2010-11-07 maždaug iki 17 val. buvo pas savo tėvus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), ir alkoholinių gėrimų nevartojo.

Po to iÅ¡važiavo namo į Tyzenhauzų gatvę. Buvo tamsus paros metas, lijo, jis važiavo ne didesniu kaip 50 km/h greičiu (duomenys neskelbtini) gatve link Pergalės gatvės. Priekyje buvo Å¡viesoforo reguliuojama pėsčiųjų perėja, jam degė žalias Å¡viesoforo signalas, prieÅ¡inga eismo juosta važiavo kita transporto priemonė, kurios Å¡viesos jį trumpam apakino. Teigia, kad, prasilenkęs su minėta transporto priemone, pamatė į keliÄ išėjusio asmens siluetÄ , kuris buvo apie 10 m atstumu nuo automobilio priekio.

Pamatęs jį, pareiÅ¡kėjas pradėjo stabdyti, tačiau nesuspėjo ir žmogus atsitrenkė į automobilio vairuotojo pusės Å¡onÄ bei priekinį stiklÄ .Teigia, kad iÅ¡ karto sustojo, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir pamatė, kad partrenktas asmuo guli be sÄ monės važiuojamojoje dalyje, ar jis kraujavo, pareiÅ¡kėjas nepastebėjo, akivaizdžių sužalojimų nesimatė. PaaiÅ¡kino, kad paprašė žmonių, kurie stovėjo prie perėjos ir laukė jiems leidžiamo Å¡viesoforo signalo, iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , o pats medicininės pagalbos nukentėjusiajam nesuteikė, nors automobilyje pirmosios pagalbos rinkinį turėjo, kadangi suprato, jog smÅ«gis buvo į galvÄ , ir nenorėjo minėto asmens judinti.Nurodo, kad pats tuo metu sėdo į savo automobilį ir, kiek pamena, sėdėjo apie 20 minučių.

Pamatęs, kad partrenktas asmuo vis dar guli ir nejuda, o greitoji medicinos pagalba neatvažiuoja, nusprendė nuvažiuoti į Å¡alia esančiÄ poliklinikÄ . Nuvažiavęs apie 200 m suvokė, kad poliklinika sekmadienį nedirba, todėl, pamatęs deÅ¡inėje esantį įvažiavimÄ Ä¯ kiemÄ , nusprendė apsisukti. Ä®važiavo į tarp namų esantį kiemÄ , sustojo, norėdamas apsisukti (mano, kad puse automobilio korpuso galėjo įvažiuoti į Å¡alikelėje esančiÄ stovėjimo vietÄ ), ir pamatė, kad iÅ¡ galo su įjungtais specialiaisiais Å¡viesos signalais privažiavo policijos patrulių tarnybinis automobilis.PaaiÅ¡kino, kad jo automobilyje iÅ¡ karto po to eismo įvykio buvo įjungta avarinė Å¡viesos signalizacija, kuri veikė ir įvažiavus į kiemÄ .PareiÅ¡kėjas negalėjo nurodyti, ar, jam sėdint tarnybiniame automobilyje, patruliai siÅ«lė pasitikrinti blaivumÄ .

Po to kartu su patruliais sugrįžo į eismo įvykio vietÄ , kur patruliai braižė įvykio vietos schemÄ , atliko matavimus, sužaloto asmens eismo įvykio vietoje jau nebuvo, kas ir kur jį iÅ¡vežė, pareiÅ¡kėjas nurodo nežinÄ s. Policijos patruliai jį nuvežė į Vilniaus priklausomybės ligų centrÄ , tačiau ten jis tikrintis blaivumÄ atsisakė, kodėl atsisakė tai padaryti, negali nurodyti, mano, kad dėl to, jog buvo Å¡oko bÅ«senos, negalėjo tinkamai įvertinti situacijos ir kontroliuoti veiksmų.

Teigia, kad paskutinį kartÄ alkoholinius gėrimus prieÅ¡ eismo įvykį vartojo 2010-11-05 (penktadienį), nei Å¡eÅ¡tadienį, nei sekmadienį alkoholinių gėrimų, psichotropinių medžiagų ar kitokių psichikÄ veikiančių preparatų nevartojo. IÅ¡ karto po eismo įvykio jokių alkoholinių gėrimų taip pat nevartojo. Apie sukeltÄ eismo įvykį Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. ketvirtojo PK virÅ¡ininkui žodžiu pranešė 2010-11-08 prieÅ¡ 8.00 val. ryto, atvykęs į darbo vietÄ .

Po eismo įvykio sugrįžęs į namus negalėjo visÄ naktį užmigti, gėrė kraujo spaudimÄ mažinančias tabletes, o ryte, nusprendęs vykti į darbÄ , iÅ¡ pradžių nutarė užvažiuoti pas tėvus. Nuvažiavo pas tėvus tarp 7.00 val. ir 8.00 val., papasakojo, kas nutiko, tuomet motina, matydama, kad yra labai susijaudinęs, be to, smarkiai skaudėjo Å¡irdį, davė apie 20 lašų kažkokių vaistų, gali bÅ«ti kad tai buvo „Korvalol“ laÅ¡ai Å¡irdžiai. Atvykęs į darbÄ , nuėjo pas komisariato virÅ¡ininkÄ ir informavo jį apie eismo įvykį.

Apie 8.20 val. į komisariatÄ atvyko Vilniaus apskr. VPK pareigÅ«nai, kurie paprašė žodžiu paaiÅ¡kinti apie eismo įvykį, po to pasiÅ«lė alkoholio kiekio iÅ¡kvepiamame ore matuokliu pasitikrinti blaivumÄ . PirmÄ kartÄ Ä¯ alkoholio kiekio matuoklį pareiÅ¡kėjas pÅ«tė 8.30 val., buvo užfiksuotas 0,49 promilių girtumas, antrÄ kartÄ pÅ«tė bÅ«damas komisariato virÅ¡ininko kabinete 8.43 val., buvo užfiksuotas 0,47 promilių girtumas. Su parodymais sutiko, mano, kad alkotesteris parodė neblaivumÄ dėl to, kad prieÅ¡ tai iÅ¡gėrė 20 lašų vaistų.PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad jo paaiÅ¡kinimai tarnybinio patikrinimo medžiaga ir iÅ¡vada nėra paneigti, nepadaryta turimų duomenų analizė, iÅ¡vada grindžiama tik prielaidomis, spėliojimais, jo paaiÅ¡kinimai neiÅ¡analizuoti, jiems skirta nepakankamai dėmesio, visiÅ¡kai nekreipiant dėmesio į esančius prieÅ¡taravimus, neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėtos visos reikÅ¡mingos patikrinimo aplinkybės, kurios vertintos nepakankamai atsižvelgus į jų tarpusavio santykį.Mano, kad Vilniaus apskr.

VPK pareigÅ«nas ir virÅ¡ininkas, įvertindamas surinktÄ medžiagÄ , tyčia iÅ¡kreipė aplinkybes, faktinius duomenis, kurie yra akivaizdžiai abejotini, vienaÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡naudojo juos tam, kad visais bÅ«dais atleistų pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ darbo.Teigia, kad nė vienas iÅ¡ pareigÅ«nų, dalyvavusių eismo įvykio tyrime bei pareiÅ¡kėjo pasirodyme darbe neva neblaiviam, ir kitų liudytojų tiesiogiai nenurodė, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tačiau iÅ¡vadoje nurodyta, kad eismo įvykį sukėlė bÅ«damas neblaivus.

Nurodo, kad neatsižvelgta į jo tiesioginio virÅ¡ininko paaiÅ¡kinimus, kad 2010-11-08 ryte, bendraujant su pareiÅ¡kėju, nepastebėjo apsvaigimo požymių. IÅ¡vadoje neanalizuota ir net nepasisakyta dėl paaiÅ¡kinimo apie vaistų vartojimÄ . PaaiÅ¡kino, kad praktikoje pareigÅ«no vardo diskreditavimu laikomas griovimas pasitikėjimo, autoriteto, kompromitavimas organizacijos, kuriai jis atstovauja, nepriklausomai nuo to, kur ir kada tokie veiksmai padaryti ir kiek asmenų tai matė. Diskredituojantys veiksmai gali bÅ«ti susieti ir nesusieti su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantys orumÄ ir autoritetÄ tos institucijos, kurioje pareigÅ«nas dirba.

Mano, kad tam, jog bÅ«tų galima pagrįsti pareigÅ«no atleidimÄ iÅ¡ tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , bÅ«tina konstatuoti visumÄ Å¡ios neteisėtos veikos – pareigÅ«no vardo pažeminimo – sudėtį sudarančių objektyvių bei subjektyvių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių. Mano, kad pareigÅ«no vardo pažeminimas yra siejamas su dėl tam tikros veikos, prieÅ¡ingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimais bei ta veika sukeltomis pasekmėmis – akivaizdžiu vidaus tarnybos autoriteto pažeminimu, neigiamos klaidingos nuomonės apie muitinę sudarymu, visuomenės pasitikėjimo Å¡ia institucija menkinimu.

Å ių pasekmių atsiradimas yra vertinamojo pobÅ«džio aplinkybė ir ji sietina su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lÅ«kesčių, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų, požiÅ«riu.Teigia, kad iÅ¡vadoje tik deklaratyviai nurodyta, kad neva jis pažeidė Vilniaus apskr. VPK virÅ¡ininko 2010 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 10-7-375 patvirtintų Vilniaus aps. VPK vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) (2010-06-21 įsakymo redakcija) 8 punktÄ , kur numatyta, jog valstybės tarnautojams ir darbuotojams draudžiama Vilniaus apskr.

VPK patalpose, darbo vietose, darbo ir ne darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus ir kitas psichikÄ veikiančias medžiagas, bÅ«ti apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių medžiagų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-01-16 nurodymo Nr. 5-N-3 „Dėl neblaivių policijos pareigÅ«nų kontrolės ir atsakomybės“ 1.1.2. punktÄ , kuriame nurodyta, jog policijos įstaigos vadovai įpareigoti policijos pareigÅ«no neblaivumÄ (girtumÄ ) ar apsvaigimÄ tarnybos metu vertinti kaip Å¡iurkÅ¡tų tarnybos drausmės pažeidimÄ , taip pat Statuto 3 str. 9 d. 2–3 punktus, bei Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) nuostatas.Pažymėjo, kad 2010-11-19 tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados turinio analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas buvo pripažintas pažeminusiu pareigÅ«no vardÄ dėl to, jog neva padarė administracinius pažeidimus ir nusikaltimÄ , tačiau mano, kad vien tas faktas, jog jo veiksmuose yra administracinės teisės pažeidimo sudėtis, pareigÅ«no atžvilgiu pradėta ir nagrinėjama baudžiamoji byla, savaime negali bÅ«ti vertinamas kaip pagrindas neteisėtiems pareigÅ«no veiksmams konstatuoti.

Mano, kad minėtas faktas pats savaime neleidžia teigti, jog tokiu bÅ«du yra menkinamas institucijos, kurioje pareigÅ«nas atlieka tarnybÄ , autoritetas ir visuomenės pasitikėjimas.Teigia, kad tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos konkrečiais jo veiksmais, be to, nei įsakyme, nei tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nėra nurodyta, kuo pasireiÅ¡kė jo kaltė dėl pareigÅ«no vardo diskreditavimo. Mano, kad tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada, kurios pagrindu priimtas įsakymas atleisti jį iÅ¡ tarnybos, negali bÅ«ti vertinama kaip pareigÅ«no vardo pažeminimÄ patvirtinantis aktas.

Atitinkamai, nenustačius konkrečių jo, kaip pareigÅ«no, vardÄ diskredituojančių veiksmų, pareigÅ«no atleidimas iÅ¡ tarnybos Å¡iuo pagrindu taip pat nėra galimas.Pažymi, kad atsakovas, atleisdamas jį iÅ¡ darbo už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ , privalėjo atlikti iÅ¡samų ir objektyvų tarnybinį patikrinimÄ , nustatyti visumÄ neteisėtos veikos, tai yra jo, kaip pareigÅ«no, vardo pažeminimo, sudėtį sudarančių objektyvių bei subjektyvių aplinkybių ir jas konstatuoti tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje, konkrečiai įvardinti, kuo pasireiÅ¡kė pareigÅ«no vardo pažeminimas, taip pat nurodyti teisės aktus, kuriuos pažeidė.

Per teismo posėdį pareiÅ¡kėjas bei jo atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus (II t., b. l. 29–38).Atsakovas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (I t., b. l. 87–91, ) nurodė, kad Etikos kodekso nuostatos įpareigoja policijos pareigÅ«nÄ ne tarnybos metu elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultÅ«ra stengtis bÅ«ti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visÄ policijÄ ir jos pareigÅ«nus (14.1 p.); patekus į eismo įvykį, jei vairavo transporto priemonę, ar kitÄ konfliktinę situacijÄ , kuri gali sukelti visuomenės susidomėjimÄ ir teisinių padarinių, privalu nedelsiant apie tai praneÅ¡ti savo tiesioginiam vadovui (14.5 p.).

Tai, kad J. S. susipažinęs su Etikos kodeksu, liudija protokolo iÅ¡raÅ¡as dėl Etikos kodekso įskaitų laikymo, kuriÄ jis iÅ¡laikė 2005-10-19. Atsakovas nurodo, kad faktÄ , jog apie dalyvavimÄ eismo įvykyje J. S. nepranešė nedelsiant savo vadovui (Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. ketvirtojo PK virÅ¡ininkui), patvirtina paties J. S. 2010-11-09 paaiÅ¡kinimas bei Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. ketvirtojo PK virÅ¡ininko I. V. 2010-11-07 tarnybinis praneÅ¡imas.Pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog J.

S. partrenktam asmeniui nesuteikė ir nebandė suteikti jokios pagalbos, kad jis pats nekvietė ar kitų asmenų neprašė iškviesti greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP), tai patvirtina eismo įvykio liudininkų G. K., A. B. ir J. K. parodymai bei BPC pateikti garso įrašai.Teigia, kad netgi tuo atveju, jeigu J. S. pats neturėjo galimybės apie eismo įvykį pranešti specialiosioms tarnyboms, jis privalėjo pasirūpinti bei užtikrinti, kad šalia stovėję bei eismo įvykį matę žmonės paskambintų bendruoju pagalbos telefonu, tačiau jis to nepadarė, pastovėjęs prie partrenktojo apie minutę, įsėdo atgal į savo automobilį ir daugiau nukentėjusiojo būkle nesidomėjo.

PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas nevykdė Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 d. 3 p. numatytos pareigos, kadangi nesiėmė jokių priemonių, kad nukentėjęs asmuo gautų bet kokio pobÅ«džio pagalbÄ .Atsakovas paaiÅ¡kino, kad faktÄ , jog pareiÅ¡kėjas pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, apie dalyvavimÄ eismo įvykyje nepranešė policijai, patvirtina Å¡ie duomenys: eismo įvykio liudininkų G. K., A. B. bei J. K. parodymai, policijos pareigÅ«nų J. A., A. A. ir N. V. paaiÅ¡kinimai bei tarnybiniai praneÅ¡imai, pačio J.

S. tikrintojui duotas paaiÅ¡kinimas bei BPC pateikti garso įraÅ¡ai.Mano, kad J. S. teiginiai apie tai, kad jis savo automobilyje po eismo įvykio vietoje sėdėjo apie 20 minučių ir pamatęs, kad neatvažiuoja medicinos darbuotojai, nusprendė važiuoti į poliklinikÄ bei ten surasti gydytojÄ , vertintini kaip pareigÅ«no pasirinkta gynybinė taktika, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos. GMP brigada į įvykio vietÄ atvažiavo 17.15 val., t. y. praėjus 6 minutėms po eismo įvykio.

J. S. tuo metu sėdėjo savo automobilyje, už kelių metrų nuo įvykio vietos ir negalėjo nematyti, kad atvykę medikai suteikia pagalbÄ nukentėjusiajam, todėl jam nebebuvo jokio reikalo vykti į poliklinikÄ ieÅ¡koti pagalbos, o supratus, kad poliklinika nedirba ir nusprendus grįžti į eismo įvykio vietÄ , jis turėjo galimybę apsisukti iÅ¡ karto (duomenys neskelbtini) gatvėje, o ne važiuoti iki pat (duomenys neskelbtini) g.

4. Atsakovas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nuo eismo įvykio vietos nuvažiavo apie 750 metrų, pasitraukė į tokiÄ vietÄ , kurios tiesiogiai stebėti nuo (duomenys neskelbtini) gatvės nebuvo galimybės.Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo teiginys, kad eismo įvykio metu jis buvo blaivus, tačiau nežiÅ«rint to, kai buvo nuvežtas į Vilniaus priklausomybės ligų centrÄ pasitikrinti blaivumo, tÄ daryti atsisakė, neatitinka tikrovės, nes asmens girtumas yra įrodinėjamas ne vien medicinos iÅ¡vada, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (liudytojų parodymais, paaiÅ¡kinimais, apžiÅ«rų protokolais ir kt.

įstatymo leistinomis priemonėmis). FaktÄ , kad J. S. automobilį vairavo bei žmogų partrenkė bÅ«damas apsvaigęs, patvirtina Å¡ie įrodymai: į eismo įvykį atvykusių patrulių J. A. bei A. A. 2010-11-07 tarnybiniai praneÅ¡imai; Å¡ių patrulių 2010-11-08 parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu; patrulių 2010-11-11 paaiÅ¡kinimai, duoti tikrintojui tarnybinio patikrinimo metu; specialisto N. V. 2010-11-15 paaiÅ¡kinimas, duotas tikrintojui tarnybinio patikrinimo metu; Vilniaus aps. VPK virÅ¡ininko pavaduotojo A.

M. 2010-11-16 tarnybinis praneÅ¡imas. Visi minėti pareigÅ«nai, nors ir nurodė, kad 2010-11-07, po eismo įvykio bendraudami su J. S., nejuto sklindančio aiÅ¡kaus alkoholio kvapo, tačiau patvirtino, kad iÅ¡ bendros jo bÅ«klės matėsi, kad jis yra apsvaigęs, jo judesiai buvo nekoordinuoti, sunkiai orientavosi aplinkoje, jis kalbėjo neriÅ¡liai, negalėjo duoti paaiÅ¡kinimo dėl eismo įvykio, neadekvačiai atsakinėjo į užduodamus klausimus. Mano, kad NTS virÅ¡ininkas J. S., bÅ«damas vadovaujančiu policijos pareigÅ«nu, kuriam keliami aukÅ¡tesni nei paprastiems pareigÅ«nams tarnybinės veiklos bei moralės reikalavimai, žinodamas teisės aktų nuostatas, privalėjo suprasti, kad atsisakydamas pasitikrinti neblaivumÄ (girtumÄ ) jis daro Å¡iurkÅ¡tų administracinės teisės pažeidimÄ .Dėl atleidimo pagrindo atsakovas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ vidaus tarnybos buvo atleistas 2010-11-19 Vilniaus aps.

VPK virÅ¡ininko įsakymu Nr. 10-TE-514, tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad 2010-11-07, apie 17.09 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. 22, ne tarnybos metu, neuniformuotas, bÅ«damas apsvaigęs, vairuodamas asmeninį automobilį „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas link Pergalės g., partrenkė per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusį Č. T. (Č. T.). Nukentėjusiam asmeniui J. S. pats nesuteikė ir nebandė suteikti jokios pagalbos, neiÅ¡kvietė ir nebandė iÅ¡kviesti medicinos darbuotojų, apie sukeltÄ eismo įvykį nepranešė policijai, pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos bei po eismo įvykio atsisakė pasitikrinti apsvaigimÄ , apie sukeltÄ eismo įvykį nedelsdamas nepranešė tiesioginiam vadovui.

Be to, 2010-11-08 buvo tarnybos vietoje tarnybos metu neblaivus.PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas buvo policijos pareigÅ«nas, davė priesaikÄ ir prisiekė Å¡ventai atlikti savo pareigas, tarnauti Lietuvos žmonėms ir valstybei, susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti geram policijos vardui. Nagrinėjamu atveju J. S. veiksmai buvo įvertintini kaip policijos pareigÅ«no vardo pažeminimas bei policijos pareigÅ«no priesaikos sulaužymas, pasireiÅ¡kęs sÄ moningais, kaltais, tyčiniais prieÅ¡ingais teisės ir tarnybinės etikos normų reikalavimams veiksmais, pažeminusiais vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griaunančiais pasitikėjimÄ vidaus reikalu įstaiga bei jÄ kompromituojančiais.

Apie J. S. dalyvavimÄ eismo įvykyje bei atsisakymÄ pasitikrinti neblaivumÄ buvo praneÅ¡ta žiniasklaidos priemonėse, tokie jo veiksmai sukėlė atgarsį visuomenėje bei jos narių  nepasitenkinimÄ , buvo sumenkintas policijos sistemos autoritetas bei sukompromituotas J. S., kaip vadovaujančio policijos pareigÅ«no, turinčio bÅ«ti pavyzdžiu ne tik pavaldiems pareigÅ«nams, bet ir visai visuomenei, vardas. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad nėra reikÅ¡minga, ar policijos pareigÅ«nas minėtus neteisėtus veiksmus padarė pareigÅ«nui atliekant (arba ne) savo tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigÅ«nas turėjo (arba ne) jo statusÄ atitinkančius atributus, t. y. buvo ar nebuvo uniformuotas, atsakomybė pagal Statuto 53 str. 1 d. 7 p. atsiranda atlikus minėtus veiksmus nepriklausomai nuo to, ar Å¡ie veiksmai buvo susiję, ar nebuvo susiję su tarnybinių pareigų atlikimu.Statuto 53 str. 1 d. 7 p. numatytas atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos pagrindas nurodytas tarp kitų atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos pagrindų kaip savarankiÅ¡kas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas.

Statutas nenumato vidaus reikalų iÅ¡taigos vadovui alternatyvių sprendimo bÅ«dų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigÅ«no vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigÅ«nas pažemino vardÄ , yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigÅ«no darbas, elgesys įtakos neturi.Pažymėjo, kad, vertinant J. S. veiksmus tarnybinio nusižengimo aspektu, konstatuotina, kad 2010-11-08 pareigÅ«nas darbo vietoje, darbo metu, buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡ie jo veiksmai vertintini kaip Å¡iurkÅ¡tus tarnybos drausmės pažeidimas, už kurį galima skirti griežčiausiÄ tarnybinę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ tarnybos.

J. S. veika – dalyvavimas eismo įvykyje, atsisakymas pasitikrinti blaivumÄ ir kitos aplinkybės, laiko požiÅ«riu buvo pirmesnė nei praÅ¡ymo atleisti iÅ¡ vidaus tarnybos pateikimas, todėl darbdavys turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ iÅ¡ pradžių kvalifikuoti pareiÅ¡kėjo veikÄ , susijusiÄ su pažeidimo dėl eismo įvykio, padarymu.Teismo posėdyje atsakovo atstovai palaikė atsiliepimuose iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti (II t., b. l. 29–38). Skundas atmestinas.

Teismas nustatė, kad Bendrajame pagalbos centre 2010-11-07, 17.10 val., buvo gauta informacija, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, ties namu Nr. 22, automobilis „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. S., partrenkė pėsčiÄ jį Č. T., kuriam VGPUL nustatytas smegenų sumuÅ¡imas ir kaukolės lūžimas, jis paguldytas į neurochirurginį skyrių (I t., b. l. 67). Dėl Å¡io eismo įvykio Vilniaus aps. VPK KPV Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-01638-10 (I t., b. l. 68).2010-11-08 pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ tarnybos paties praÅ¡ymu (I t., b. l. 164).

Vilniaus apskr. VPK viršininko 2010-11-09 įsakymu Nr. 10-TE-497 (I t., b. l.

61) pareiÅ¡kėjas nuÅ¡alintas nuo pareigų tarnybinio patikrinimo atlikimo laikui, o Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 4-ojo PK virÅ¡ininkui pavesta atlikti tarnybinį tyrimÄ . Atlikus tarnybinį tyrimÄ , 2010-11-19 suraÅ¡yta tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 10-7-IS-278/280 (I t., b. l. 35–53), kurioje pateiktas siÅ«lymas Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 4-ojo PK virÅ¡ininkÄ J. S. už Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ ir pareigÅ«no vardo pažeminimÄ atleisti iÅ¡ vidaus tarnybos sistemos. Vilniaus apskr. VPK virÅ¡ininkas, vadovaudamasis Statuto 53 str. 1 d. 7 p., 2010-11-19 įsakymu Nr. 10-TE-514 (I t., b. l.

9) atleido pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ vidaus tarnybos. Ginčo dalykas – Vilniaus apskr. VPK 2010-11-19 įsakymo Nr. 10-TE-514 teisėtumas ir pagrįstumas.Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigÅ«no vardÄ . Pastarojo punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sÄ vokos „PareigÅ«no vardo pažeminimas“ iÅ¡aiÅ¡kinimas. Pagal Å¡iÄ materialinės teisės normÄ , pareigÅ«no vardo pažeminimas – tai kaltas pareigÅ«no veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griaunantis pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ kompromituojantis.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., administracinės bylos Nr. A11-129/2004, Nr. A8-489/2007, Nr. A438-1561/2008, Nr. A662-252/2011), aiÅ¡kindamas Statuto 2 straipsnio 7 punktÄ , yra nurodęs, kad pareigÅ«no vardo pažeminimas yra siejamas su Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių buvimu: pirma, turi bÅ«ti nustatyta pareigÅ«no kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), prieÅ¡ingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, Å¡i veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griauti pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ kompromituoti.

Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi bÅ«ti akivaizdÅ«s. Taigi pareigÅ«no atsakomybė pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ kyla, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Nesant bent vieno iÅ¡ Å¡ių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimÄ , pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimÄ arba jos kompromitavimÄ yra vertinamojo pobÅ«džio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lÅ«kesčių, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų, požiÅ«riu.

Minėtos pasekmės gali bÅ«ti nustatytos, atsižvelgiant į pareigÅ«no padaryto pažeidimo pobÅ«dį, jo kaltės formÄ , pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. Taip pat turi bÅ«ti įvertinama, ar pareigÅ«no padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lÅ«kesčiais, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus aps. VPK KPV Tarnybos organizavimo poskyrio specialistas N. V. 2010-11-07 Vilniaus aps.

VPK KPV virÅ¡ininkui pateikė tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriame nurodė, kad 2010 m. lapkričio 7 d., apie 17.10 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. 22, automobilis „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. S., partrenkė pėsčiÄ jį Č. T., kuriam ligoninėje buvo nustatytas smegenų sukrėtimas ir kaukolės lūžis, gydymui jis paguldytas į neurochirurgijos skyrių (I t., b. l. 13).Vilniaus aps. VPK KPV KPR 1-osios kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiasis patrulis A.

A. 2010 m. lapkričio 7 d. tarnybiniame pranešime (I t., b. l.

81) nurodė, kad 2010-11-07, dirbdamas su bÅ«rio vadu J. A., iÅ¡ Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo praneÅ¡imÄ apie Vilniuje, (duomenys neskelbtini), automobilio partrenktÄ pėsčiÄ jį. Atvykus į įvykio vietÄ , buvo pastebėtas nuvažiuojantis GMP automobilis. Ä®vykio vietoje į pareigÅ«nus kreipėsi įvykio liudininkas A. B. ir paaiÅ¡kino, kad matė, kaip vyriÅ¡kis, kurį iÅ¡sivežė medikai, ėjo per gatvę nuo (duomenys neskelbtini) iki kitoje pusėje esančios parduotuvės MAXIMA pėsčiųjų perėjoje degant raudonam Å¡viesoforo signalui, tuo metu (duomenys neskelbtini) gatve link Pergalės gatvės važiavęs automobilis „Volvo S40“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), jį partrenkė. Tiek A. B., tiek vairuotojas J. S. paaiÅ¡kino, kad automobilis važiavo degant žaliam Å¡viesoforo signalui. Pasak jis pėsčiojo, ėjusio per perėjÄ , nepastebėjo, kadangi lijo smarkus lietus. Vyriausiasis patrulis A. A. tarnybiniame praneÅ¡ime taip pat nurodė, kad automobilį J. S. nuo perėjos patraukė (iÅ¡ eismo įvykio vietos) į aikÅ¡telę (duomenys neskelbtini). J. S. buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrÄ , tačiau tikrintis jis atsisakė.

Automobilis „Volvo S40“ buvo uždarytas į UAB „Sauda“ automobilių saugojimo aikÅ¡telę. J. S., dirbantis Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. ketvirtojo PK NTS virÅ¡ininku, eismo įvykio metu buvo neuniformuotas. Antrajame tarnybiniame praneÅ¡ime A. A. papildomai nurodė (I t., b. l. 148–149), kad atvykus į vietÄ apie 17.12 val. buvo surastas GMP automobilis, partrenktas pėsčiasis jau buvo jame. Vienas iÅ¡ kelkraÅ¡tyje stovėjusių vyrų pradėjo Å¡aukti, kad pėstįjį partrenkęs automobilis „Volvo S40“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir nusuko į kiemÄ . PareigÅ«nai tarnybiniu automobiliu iÅ¡ karto pradėjo važiuoti nurodyta kryptimi link Pergalės gatvės ir už 200 m pasuko deÅ¡inėn į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur namo Nr. 4 kieme buvo surastas stovintis automobilis „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su įjungta avarine Å¡viesos signalizacija. Vairuotojo vietoje sėdėjo J. S., pareigÅ«nai pastebėjo, kad sudaužytas Å¡io automobilio priekinis stiklas.

Vyriausiasis patrulis A. A. nurodė, kad J. S. vizualiai buvo neblaivus, jis buvo nuÅ¡alintas nuo vairavimo, o jo automobilis laikinai paliktas prie (duomenys neskelbtini) g. 4 namo. PareigÅ«nai kartu su J. S. grįžo į eismo įvykio vietÄ . Ä®vykio vietoje buvo liudininkas (A. B.), iÅ¡kviestas automobilinis krautuvas, pradėta braižyti eismo įvykio vietos schema. Apie 17.50 val., atvykus operatyvinei grupei, budėtojas dar kartÄ apžiÅ«rėjo automobilį „Volvo“, po to jis buvo pakrautas ant automobilinio keltuvo.

Apie 18.20 val. pareigÅ«nai atvyko su sulaikytuoju J. S. į apsvaigimo nustatymo kabinetÄ , kuriame J. S. pasitikrinti blaivumÄ atsisakė. Vilniaus apskr. VPK KPV KPR 1-osios kuopos 2-ojo bÅ«rio vadas J. A. 2010-11-07 tarnybiniame praneÅ¡ime (I t., b. l.

82) nurodė, kad apie 17.12 val. nuvykus į eismo įvykio vietÄ , vienas iÅ¡ kelkraÅ¡tyje stovėjusių vyrų Å¡Å«ktelėjo, kad pėstįjį partrenkęs automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į priekį ir nusuko deÅ¡inėn į kiemÄ . PareigÅ«nai tarnybiniu automobiliu iÅ¡ karto pradėjo važiuoti (duomenys neskelbtini) gatve link Pergalės gatvės ir už 200 metrų pasuko deÅ¡inėn į (duomenys neskelbtini) g. ir namo Nr. 4 kieme rado stovintį automobilį „Volvo S40“ su įjungtu avariniu signalu.Policijos pareigÅ«nai A.

A. bei J. A. tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytas aplinkybes patvirtino ir apklausti kaip liudytojai ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-1-01638-10 (I t., b. l. 150–152, 153–155). Teismo posėdyje apklausti kaip liudytojai A. A. ir J. A. patvirtino tarnybiniuose praneÅ¡imuose ir ikiteisminio tyrimo byloje nurodytas aplinkybes. Papildomai liudytojas A. A. nurodė, kad ryÅ¡kaus alkoholio kvapo nebuvo, vairuotojas J. S. buvo labai susijaudinęs. Liudytojas kategoriÅ¡kai nepatvirtino, kad vairuotojas buvo neblaivus. J. A. nurodė, kad jam kilo klausimas, jog vairuotojas kažkÄ yra pavartojęs. Kadangi jo nepažinojo, iÅ¡ karto jam dėl neblaivumo įtarimų nekilo (II t., b. l. 29–38).2010-11-10 eismo įvykio liudininkas A.

B. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-1-01638-10 apklaustas kaip liudytojas parodė (I t., b. l. 118 – 119, 159–161), kad 2010-11-07 apie 17.00 val. jis išėjo iÅ¡ savo namų (duomenys neskelbtini) g. 24 ir ėjo į kitoje gatvės pusėje esančiÄ parduotuvę MAXIMA apsipirkti. Buvo tamsus paros metas, lynojo. Nurodė, kad toje vietoje, kur jis ketino pereiti gatvę, yra Å¡viesoforo reguliuojama pėsčiųjų perėja. Nuo pėsčiųjų perėjos buvo apie 15 metrų atstumu, matė, kad dega raudonas pėsčiųjų eismÄ draudžiantis signalas, ir pastebėjo, kad vienÄ kartÄ mirktelėjo žalias automobilių eismÄ leidžiantis signalas.

Tuo metu Å¡aligatviu link pėsčiųjų perėjos ėjo senyvo amžiaus vyriÅ¡kis, kuris net neapsidairęs įžengė į važiuojamÄ jÄ dalį, o tuo metu gatve nuo parduotuvės IKI pusės nedideliu greičiu važiavo tamsios spalvos automobilis. Nurodė, kad minėtas vyras įžengė į gatvę prieÅ¡ pat atvažiuojantį automobilį ir buvo jo partrenktas, trenkėsi į vairuotojo pusės Å¡onÄ ir priekinį stiklÄ , po to nukrito ant važiuojamosios dalies. Parodė, kad partrenkusio automobilio vairuotojas pavažiavo iki kelkraščio apie porÄ metrų ir sustojo, avarinės Å¡viesos signalizacijos neįjungė, tuomet prie partrenkto gulinčio vyro (kuris buvo sÄ moningas) priėjo bÅ«relis žmonių, o automobilio vairuotojas iÅ¡lipo ir taip pat priėjo prie partrenktojo.

A. B. pažymėjo, kad vairuotojas tikrai nekvietė GMP, o ar paprašė kitiems asmenims tai padaryti, negalėjo nurodyti. A. B. girdėjo, kaip kažkuris iš šalia buvusių žmonių paskambino bendruoju pagalbos telefonu. A. B. tuo metu nuėjo į parduotuvę, prieš nueidamas matė, kad vairuotojas vis dar stovėjo prie partrenkto žmogaus. Parduotuvėje buvo apie 10 minučių, išėjęs iš parduotuvės, pastebėjo privažiuojantį GMP automobilį. Partrenkusio automobilio vairuotojo nematė.

GMP vairuotojas pavažiavo truputėlį į priekį, kad netrukdytų eismui, ir beveik tuo pat metu vyrÄ partrenkęs automobilis pradėjo važiuoti ta pačia kryptimi, kaip ir judėjo prieÅ¡ eismo įvykį, t. y. link Pergalės gatvės. Maždaug už poros minučių atvažiavo policijos patrulių ekipažas, iÅ¡ jo iÅ¡lipo policijos pareigÅ«nas, Å¡alia buvusių asmenų paklausė, kur yra žmogų partrenkęs automobilis ir jo vairuotojas. Liudininkai pasakė, kad jis nuvažiavo, nurodė, kuria kryptimi, bei pasakė automobilio numerius.

Tuomet patruliai nuvažiavo nurodyta kryptimi. Eismo įvykio liudininkas G. K. paaiÅ¡kino (I t., b. l. 143–144), kad 2010-11-07, apie 17.00 val., jis sėdėjo savo automobilyje, prekybos centro MAXIMA, esančio (duomenys neskelbtini) g. 23, aikÅ¡telėje, buvo atsisukęs į (duomenys neskelbtini) gatvę. Netikėtai iÅ¡girdo garsÄ ir pamatė į orÄ pakilusįasmenį, kuris nukrito ant gatvės. G. K. suprato, kad jį pėsčiųjų perėjoje partrenkėautomobilis. IÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio ir iÅ¡ karto pradėjo skambinti bendruoju pagalbos telefonu112.

Tuo metu asmenį partrenkęs automobilis pradėjo judėti, pagalvojo, kad jis bando nuvažiuoti, tačiau automobilis pavažiavo į priekį keletÄ metrų ir sustojo prie kelkraščio. Å aliagatvės susirinko keletas žmonių, o prie nukentėjusio asmens priėjo jis, mergina ir darvienas vaikinas. Tuo metu iÅ¡ žmogų partrenkusio automobilio „Volvo“ iÅ¡lipo vairuotojas, kuris taippat priėjo prie partrenkto asmens. Automobilio vairuotojas prie partrenkto žmogaus buvo apie pusę minutės, jis jam nebandė suteikti pagalbos, be to, kiek girdėjo G.

K., pats pagalbos nekvietė ir nenurodė to padaryti šalia buvusiems asmenims. Po to vairuotojas įsėdo atgal į savo automobilį ir ten sėdėjo. Po kelių minučių atvažiavo GMP automobilis. Išvažiavęs iš aikštelės į (duomenys neskelbtini) gatvę, G. K. prie pėsčiųjų perėjos nebematė nei GMP, nei policijos pareigūnų, nei minėto „Volvo“ automobilio. Kur šis automobilis nuvažiavo, G. K. nematė, tačiau nurodė manantis, kad jis išvažiavo tuo metu, kai G.

K. iÅ¡važinėjo iÅ¡ parduotuvės stovėjimo aikÅ¡telės. IÅ¡ byloje esančiame kompaktiniame diske (I t., b. l. 193) užfiksuotų garso įrašų iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro matyti, kad buvo gauti du asmenų skambučiai, kuriais praneÅ¡ta apie 2010-11-07, apie 17.10 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., įvykusį eismo įvykį, kurio metu automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusį žmogų. Nustatyta, kad dėl įvykio skambino ir pranešė du asmenys.

Pirmasis skambutis buvo 2010-11-07 17.09 val. iÅ¡ Nr. (duomenys neskelbtini) (nustatyta, kad tai G. K.), praneÅ¡ta apie Naujojoje Vilnioje, prie parduotuvės MAXIMA, (duomenys neskelbtini) g. 23, partrenktÄ Å¾mogų. BPC operatoriui paklausus, ar partrenkęs automobilis yra vietoje, G. K. atsakė, kad jis iÅ¡važiuoja, tuomet operatorius nurodė įsidėmėti Å¡io automobilio numerius, G. K. nurodė – (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ karto po to pasakė, kad automobilis sustojo prie Å¡aligatvio. Antrasis skambutis buvo 2010-11-07, 17.10 val., iÅ¡ Nr. (duomenys neskelbtini) (nustatyta, kad skambino J.

K.), buvo praneÅ¡ta apie (duomenys neskelbtini) g. 23 įvykusį eismo įvykį, kurio metu buvo partrenktas per perėjÄ Ä—jęs žmogus, kuriam iÅ¡ galvos bėga kraujas. J. K. nurodė, kad asmenį partrenkęs automobilis stovi, jo valstybiniai numeriai – (duomenys neskelbtini). Partrenktam žmogui yra apie 65–70 metų. IÅ¡ byloje esančiame kompaktiniame diske (I t., b. l. 193) užfiksuotos vaizdo medžiagos matyti, kad J. S. vairuotas automobilis „Volvo S40“ rastas toliau nuo eismo įvykio vietos, t. y. (duomenys neskelbtini) g. 4 namo kieme.IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio matyti, o tarnybinio tyrimo metu surinkti įrodymai patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas neginčija, kad jis dalyvavo apraÅ¡ytame eismo įvykyje, apie eismo įvykį nepranešė policijai, nekvietė GMP, nesuteikė pagalbos nukentėjusiajam ir kad pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos bei atsisakė pasitikrinti blaivumÄ po eismo įvykio.

Teismas atmeta pareiÅ¡kėjo argumentÄ , kad jis iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino norėdamas nuvažiuoti į poliklinikÄ ir pakviesti gydytojÄ , kadangi greitoji pagalba neatvažiavo apie 20 min., nes iÅ¡ byloje esančios GMP kortelės (I t., b. l. 121) matyti, kad pagalba iÅ¡kviesta 17.10 val., iÅ¡vyko 17.12 val., o į įvykio vietÄ atvyko 17.15 min., t. y. per 5 min. nuo iÅ¡kvietimo. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo pagrindo pačiam važiuoti į poliklinikÄ kviesti gydytojo.

Be to, atmestinas ir pareiÅ¡kėjo argumentas, kad jis į kiemus įvažiavo norėdamas apsisukti, nes pakeliui suprato, jog yra sekmadienis ir poliklinika nedirba, kadangi iÅ¡ kompaktiniame diske esančios filmuotos medžiagos (I t., b. l. 193) matyti, jog apsisukti buvo įmanoma ir neįvažiuojant toli ir giliai į kiemus.PareiÅ¡kėjas neneigia, kad 2010-11-07 jis atsisakė pasitikrinti blaivumÄ , be to, šį faktÄ Ä¯rodo liudytojų pareigÅ«nų parodymai, 2010-11-07 medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 1948 (I. t., b. l. 85–86), kuriame nurodyta, kad iÅ¡vada dėl J.

S. neblaivumo nepadaryta, kadangi jis atsisakė iÅ¡tyrimo.Be to, kaip matyti iÅ¡ paties J. S. 2010-11-09 paaiÅ¡kinimo (I t., b. l. 174–175) bei Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 4-ojo PK virÅ¡ininko I. V. tarnybinio praneÅ¡imo bei parodymų teismo posėdyje (I t., b. l. 63, II t., b. l. 33), pareiÅ¡kėjas apie įvykusį eismo įvykį iÅ¡ karto (2010-11-07) nepranešė savo tiesioginiam vadovui (pranešė kitÄ dienÄ , t. y. 2010-11-08, atvykęs į darbÄ ), nors tokiÄ pareigÄ jam numato Etikos kodekso, patvirtinto 2004-07-16 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. V-347, 14.5 punktas, numatantis, kad ne tarnybos metu policijos pareigÅ«nas, patekęs į eismo įvykį, jei vairavo transporto priemonę, ar kitÄ konfliktinę situacijÄ , kuri gali sukelti visuomenės susidomėjimÄ ir teisinių padarinių, privalo nedelsdamas apie tai praneÅ¡ti savo tiesioginiam vadovui.

IÅ¡raÅ¡as dėl Etikos kodekso įskaitų laikymo patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas susipažinęs su Etikos kodeksu, kadangi įskaitÄ buvo iÅ¡laikęs 2005-10-19 (I t., b. l. 185).Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 269.3 punktas numato, kad tuo atveju, jeigu eismo įvykyje sužeidžiamas arba žūva žmogus, vairuotojas privalo praneÅ¡ti apie tai policijai, pasilikti eismo įvykio vietoje ir laukti, kol atvažiuos policija, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai policija jam leidžia palikti eismo įvykio vietÄ , jis turi suteikti pagalbÄ nukentėjusiam asmeniui arba jam pačiam turi bÅ«ti suteikta pagalba.Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 3 p. numato, kad policijos pareigÅ«nas privalo suteikti neatidėliotinÄ pagalbÄ asmeniui, nukentėjusiam nuo teisės pažeidimo ar esančiam bejėgiÅ¡kos bÅ«klės.Etikos kodekso 14.1 punktas numato, kad ne tarnybos metu policijos pareigÅ«nas turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultÅ«ra stengtis bÅ«ti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visÄ policijÄ ir jos pareigÅ«nus.Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad nustatytos ir objektyviais įrodymais pagrįstos aplinkybės leidžia teigti, jog J.

S., nepraneÅ¡damas apie eismo įvykį policijai bei savo tiesioginiam vadovui, nesuteikdamas pirmosios pagalbos nukentėjusiajam, neiÅ¡kviesdamas GMP, pasiÅ¡alindamas iÅ¡ įvykio vietos ir atsisakydamas pasitikrinti blaivumÄ , akivaizdžiai pažemino ir diskreditavo pareigÅ«no vardÄ ir tai yra pakankamas pagrindas jį atleisti iÅ¡ tarnybos, kaip pažeminusį pareigÅ«no vardÄ . Aplinkybė, ar pareiÅ¡kėjas vairavo blaivus ar ne, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo minėtÄ formuojamÄ praktikÄ dėl Statuto 2 straipsnio 7 punktÄ turinio aiÅ¡kinimo, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, nes jo kaltė Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kė atsisakymu po eismo įvykio, kuriame jis dalyvavo, pasitikrinti blaivumÄ .

Pagal Lietuvos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos X skyrių, policijos pareigÅ«nui įtvirtinta pareiga pristatyti vairuotojÄ Ä¯ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 5 d. atsisakymas pasitikrinti blaivumÄ užtraukia administracinę atsakomybę.

IÅ¡ minėtų nuostatų teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareigÅ«nų reikalavimai pareiÅ¡kėjui pasitikrinti blaivumÄ yra teisėti, numatyti teisės aktuose, o pareiÅ¡kėjo kaltė Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kė atsisakymu vykdyti teisėtÄ pareigÅ«no reikalavimÄ . Be to, pareiÅ¡kėjas teismo posėdyje patvirtino, kad žino pareigÄ po eismo įvykio pasitikrinti blaivumÄ (II t., b. l. 30).Teismas pažymi, kad tarnybinė atsakomybė pagal StatutÄ ir administracinė atsakomybė yra skirtingos atsakomybės rÅ«Å¡ys, nesietinos viena su kita, todėl atmestinas pareiÅ¡kėjo argumentas, kad jam nebuvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksÄ dėl atsisakymo pasitikrinti blaivumÄ .

Å iuo atveju, teismo vertinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolas nėra pagrindas taikyti tarnybinę atsakomybę. Protokolo nebuvimas neeliminuoja pareiÅ¡kėjo kaltų veiksmų, kurie, kaip jau pažymėta, yra pagrindas atleisti jį iÅ¡ vidaus tarnybos pažeminus pareigÅ«no vardÄ .IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio bei paaiÅ¡kinimų teismo posėdyje matyti, jog jis savo veiksmus suvokė (suprato, kad pėstysis atsitrenkė galva, žinojo tokios traumos pasekmes, suprato, kad reikia iÅ¡kviesti medikus ir pareigÅ«nus ir kt.), taigi atmestinas jo argumentas, kad po eismo įvykio buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų bei jų valdyti.Vilniaus apskr.

VPK Taisyklių 8 punktas numato draudimÄ valstybės tarnautojams ir darbuotojams darbo vietose ir ne darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus ir kitas psichikÄ veikiančias medžiagas, bÅ«ti apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių medžiagų, o pagal Statuto 26 str. 2 d. 4 p. pareigÅ«nas gali bÅ«ti atleidžiamas iÅ¡ pareigų, jei darbo vietoje, darbo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio.Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas kitÄ dienÄ po eismo įvykio, t. y. 2010-11-08, į darbÄ atvyko neblaivus. 2010-11-08 8.30 val. jam nustatytas 0,49 promilių girtumas, o 8.43 val.

– 0,47 promilių girtumas (I t., b. l. 169, 170). 2010-11-08 raÅ¡ytame paaiÅ¡kinime pareiÅ¡kėjas nurodo, kad negali paaiÅ¡kinti, kodėl jam buvo nustatytas 0,47 promilių girtumas, tačiau sutinka su patikrinimo rezultatais, teigė, kad alkoholio nevartojo (I t., b. l. 168). PaaiÅ¡kinime pareiÅ¡kėjas nenurodo, kad bÅ«tų vartojęs kokius nors vaistus, dėl kurių alkoholio matuoklis galėjo parodyti 0,47 promilių.Nors 2010-11-19 tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje ir pateiktas siÅ«lymas atleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ vidaus tarnybos ne tik už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ , bet ir už Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ , t. y. neblaivumÄ darbo metu, už kÄ pagal Statuto normas gali bÅ«ti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ pareigų, tačiau iÅ¡ ginčijamo įsakymo matyti, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ vidaus tarnybos atleistas ne pagal Statuto 26 str. 2 d. 4 p., o pagal 53 str. 1 d. 7 p., todėl teismas nepasisako dėl argumentų, susijusių su pareiÅ¡kėjo neblaivumu darbo metu, kadangi jie neturi reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos pagrįstumo.Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo aspektu (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. A143-231/2008, Nr. A662-1409/2010, Nr. A438-230/2011) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad atleidimas iÅ¡ tarnybos už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ yra imperatyvi Å¡iame statute numatyta teisinė pasekmė, kuri negali bÅ«ti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis.

Tokio pobÅ«džio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka bÅ«tų nubaustas pareigÅ«no vardÄ pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu bÅ«du bÅ«tų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, bÅ«tų formuojamas visuomenės teigiamas požiÅ«ris į Å¡ios sistemos veiklos principingumÄ ir efektyvumÄ .Vertinant, ar pareiÅ¡kėjo veiksmai gali bÅ«ti pripažįstami kaip žeminantys tarnybos pareigÅ«no vardÄ Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo prasme, atkreiptinas dėmesys, kad stojančiam į vidaus tarnybÄ asmeniu, be kita ko, keliami nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimai (Statuto 6 str. 1 d. 2 p.), taip pat akcentuojamas tinkamumas einamoms pareigoms pagal asmenines ir moralines savybes.

Statuto 10 str. 3 d. numato, kad asmuo, paskirtas į pareigas įgyja pareigÅ«no statusÄ ir prisiekęs Lietuvos valstybei, o pagal to paties straipsnio 4 d., jei paskirtas į pareigas asmuo atsisako prisiekti arba prisiekia su iÅ¡lyga, įsakymas dėl jo paskyrimo į pareigas panaikinamas ir asmuo nelaikomas priimtu į vidaus tarnybÄ . Kiekvienas pareigÅ«nas asmeniÅ¡kai prisiekia iÅ¡tikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir kitų įstatymų, sÄ Å¾iningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no vardÄ (Statuto 12 str. 2 d.).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2003-05-01 prisiekė (I t., b. l. 112), taigi įsipareigojo atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no vardÄ , tačiau įsipareigojimų nevykdė ir taip pažemino pareigÅ«no vardÄ .Teismas nenustatė jokių procedÅ«rinių pažeidimų atliekant tarnybinį patikrinimÄ , suraÅ¡ant tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ ar priimant pareiÅ¡kėjo ginčijamÄ Ä¯sakymÄ , kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip esminiai.

IÅ¡ nustatytų aplinkybių bei iÅ¡ byloje esančios tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados matyti, kad tyrimas atliktas visapusiÅ¡kai ir objektyviai, konstatuojant pareiÅ¡kėjo veikÄ , pateikiant iÅ¡samų jos įvertinimÄ , nurodant Å¡ia veika pažeistus teisės ir tarnybinės etikos normų aktus.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskr. VPK virÅ¡ininko 2010-11-19 įsakymas Nr. 10-TE-514 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ir grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ pareigas nėra pagrindo.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str. teismasn u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo J. S. (J. S.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėja                                                                                                                   Irena Paulauskienė                                                                                                                                         Â