871de00e-94f7-4f05-96aa-e3552f54111d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-595-931/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14831-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; (S) 2.3.2.8; 2.3.2.10. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 20 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė, sekretoriaujant Renatai Ulevič, dalyvaujant ieÅ¡kovui S. K., ieÅ¡kovo atstovei advokatei E. K., atsakovei V. K., atsakovės atstovui advokatui K. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. K. ieÅ¡kinį atsakovei V.

K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei V. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį S. K. dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei ir iÅ¡laikymo iÅ¡ buvusio sutuoktinio priteisimo. Teismas n u s t a t ė : S. K. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nutraukti santuokÄ tarp V. K. ir S. K. dėl abiejų sutuoktinių kaltės. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė santuokos metu įgytÄ bendros jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ automobilį Mercedes Benz C200, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo priteisti ieÅ¡kovui, o atsakovei V.

K. iÅ¡ ieÅ¡kovo S. K. priteisti 350 Eur kompensacijÄ už jam tenkančiÄ didesnę turto dalį. Po santuokos nutraukimo prašė palikti pavardes K, o V. K. - jos pageidaujamÄ pavardę. Taip pat prašė priteisti turėtas teismo iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad santuokos nutraukimÄ paskatino ta aplinkybė, jog atsakovė nevykdė savo kaip sutuoktinės pareigų, t. y. nebuvo ieÅ¡kovui lojali, nepalaikė jo moraliai. Nors charakterių skirtumai iÅ¡ryÅ¡kėjo tuoj po santuokos sudarymo, ko pasėkoje dažnai tarp sutuoktinių kildavo konfliktai, tačiau ieÅ¡kovas tikėjosi, kad geranoriÅ¡kumu tuos konfliktus pavyks nugalėti.

Pažymėjo, kad dėl atsakovės neigiamo požiÅ«rio, nejautė atsakovės moralinės paramos Å¡eimoje. Stengėsi iÅ¡laikyti Å¡eimÄ , kurti Å¡eimos gerbÅ«vį, tačiau atsakovė jo pastangų nevertino, pastoviai priekaiÅ¡tavo ir menkino ieÅ¡kovo pastangas. Dėl tokio atsakovės neigiamo požiÅ«rio, ieÅ¡kovas jautė pastoviÄ Ä¯tampÄ , prarado pasitikėjimÄ savimi. 2007 m. sutuoktinių santykiai dar labiau pablogėjo, ko pasėkoje atsakovė pradėjo ieÅ¡kovÄ atvirai ignoruoti.

Su atsakove ieÅ¡kovas negyvena jau daugelį metų. Pažymėjo, kad santuoka yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi.? Atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas nurodė, kad su atsakove nebeveda bendro Å«kio ir daugiau nei metus gyvena atskirai, be to nei vienas iÅ¡ sutuoktinių nėra suinteresuotas atkurti Å¡eimyninius santykius, todėl darytina iÅ¡vada, kad santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Su atsakovės praÅ¡ymu jai priteisti 300 Eur iÅ¡laikymÄ nesutinka, kadangi iÅ¡laikymas jai yra nereikalingas.

Atsakovė visÄ gyvenimÄ dirbo GariÅ«nų turguje. Kadangi su atsakove gyveno ieÅ¡kovo tėvų bute, nepilnamečius vaikus prižiÅ«rėjo ieÅ¡kovo tėvai. Å iuo metu, atsakovė gyvena ieÅ¡kovui ir Å¡alių dukterims nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), taigi, atsakovė turi gyvenamÄ jÄ vietÄ . Tuo tarpu ieÅ¡kovas yra priverstas gyventi atskirai. IeÅ¡kovas niekada neprieÅ¡taravo, jog atsakovė gyvena jam priklausančiame bute, todėl faktiÅ¡kai jai yra užtikrinta gyvenamoji vieta už kurios iÅ¡laikymÄ iki Å¡iol atsakovė nemokėjo.

Nors atsakovė teigia, kad dėl sveikatos bÅ«klės ji negali dirbti, tačiau ieÅ¡kovo žiniomis, atsakovė dirba užsienyje (Vokietijoje) ir gaunamų pajamų oficialiai nerodo. Byloje nėra duomenų kokias pastangas atsakovė dėjo, jog pagerinti savo sunkiÄ turtinę padėtį. Be to neaiÅ¡ku, kokias iÅ¡laidas atsakovė faktiÅ¡kai patiria, kokias iÅ¡laidas dengtų praÅ¡omas priteisti 300 Eur dydžio iÅ¡laikymas. Kadangi dukterys E. K. ir V. K. yra pilnametės, tai sprendžiant iÅ¡laikymo sutuoktiniui priteisimo klausimÄ , turėtų bÅ«ti atsižvelgta ir į pilnamečių vaikų pareigÄ iÅ¡laikyti savo tėvus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.205 str.).

Vertinant atsakovės reikalavimų pagrįstumÄ , yra bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad asmens sveikatos bÅ«klė, jo socialinis statusas saistomas tam tikrų teisių: gauti paÅ¡alpÄ , pensijÄ , kitÄ paramÄ . Vertinant iÅ¡laikymo reikalingumÄ , turi bÅ«ti taip pat įvertinta, ar atsakovė iÅ¡naudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, bÅ«tinų gyvenimo reikmėms. Atsakovė V. K. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė santuokÄ , įregistruotÄ 1989 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje tarp S. K. ir V.

K. nutraukti dėl ieÅ¡kovo S. K. kaltės; ieÅ¡kovui S. K. įgytÄ bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis automobilį Mercedes Benz C200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti jam asmeninės nuosavybės teise ir įpareigoti S. K. iÅ¡mokėti piniginę kompensacijÄ atsakovei V. K. 350 Eur per 20 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo S. K. atsakovės V. K. iÅ¡laikymui 300 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienÄ mėnesį neterminuotai, pradedant mokėti per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui S. K. pavardę palikti K pavardę, o atsakovei V.

K. - K pavardę; priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė, kad santuoka iširo tik dėl ieškovo kaltės, nes jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.60 str.). Ieškovas ieškinyje klaidingai nurodo, kad atsakovė nebuvo jam lojali. Pažymėjo, kad ieškovo buvo pareiga pateikti įrodymus dėl santuokos iširimo dėl atsakovės kaltės (CPK 178 str.), tačiau jokių įrodymų nepateikė, nes dėl santuokos iširimo atsakovės kaltės nėra.

PrieÅ¡ingai santuoka iÅ¡iro tik dėl ieÅ¡kovo kaltės, ieÅ¡kovas ne tik pažeidė lojalumo, vienas kitam pagarbos principus (CK 3.27 str.), bet buvo neiÅ¡tikimas, negrįždavo į namus, girtavo naudojo smurtÄ (CK 3.60 str.), IeÅ¡kovas prieÅ¡ du metus paliko Å¡eimÄ ir Å¡iuo metu gyvena su kita moterimi, jis yra sumušęs atsakovę, buvo padarytas galvos smegenų ir krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas (med. pažyma pridedama), atsakovė kreipėsi į policijÄ . Toks ieÅ¡kovo elgesys nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu.

IeÅ¡kovas pažeidė santuokÄ - sutartimi priimtas pareigas taip, kad bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas. Pažymėjo, kad neiÅ¡tikimybė, kaip viena iÅ¡ santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės nutraukimo priežasčių, reiÅ¡kia ne tik lojalumo pareigos pažeidimÄ , bet faktÄ , kad nebėra galimybių atkurti sutuoktinių ryÅ¡ių (LAT 2006 m. kovo 8 d. nutartis Nr. 3K-3-175/2006, 2010 m. gegužės 27 d. Nr. 3K-3-254/2010 ir kt.). IeÅ¡kovas nevykdė jam tenkančių pareigų, nesirÅ«pino ieÅ¡kovės sveikata, iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, pagarbÄ , geros moralės principus.

Pažymėjo, kad dėl sveikatos bÅ«klės, darbingumo lygis atsakovei nustatytas tik 40 proc., gauna nedidelę paÅ¡alpÄ 205 Eur, kurios dalį iÅ¡leidžiu vaistams, nekilnojamojo ar vertingo kilnojamojo turo, santaupų neturi, negali užtikrinti net minimaliųjų poreikių patenkinimo. IeÅ¡kovas dirba, tačiau slepia savo pajamas ir kiek yra žinoma, jo pajamos nėra mažos, finansiÅ¡kai pajėgus suteikti atsakovei finansinę paramÄ 300 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienÄ mėnesį. Pažymėjo, kad atsakovė viena rÅ«pinosi ir augino dvi dukras, ieÅ¡kovas mažai padėjo, atsakovė negalėjo tinkamai pasirÅ«pinti savimi, įgyti reikiamÄ darbo kvalifikacijÄ ir pan.

Tokiu bÅ«du yra teisinis pagrindas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo pinigines lėšas jos iÅ¡laikymui (LAT 2011 m. gegužės 9 d. nutartis Nr.3K-3-233/2011 ir kt,). Kreditinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims - juridiniams ar fiziniams sutuoktiniai neturi. Teismo posėdžių metu ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį palaikę, atsisakė reikalavimo priteisti jam automobilį. Pažymėjo, kad su atsakove deÅ¡imt metų gyvena atskirai. VisÄ laikÄ ieÅ¡kovas jautė atsakovės neigiamÄ požiÅ«ris į jį. IeÅ¡kovas net nežinojo kokios yra atsakovės pajamos, kai tuo tarpu savo visÄ darbo užmokestį skyrė Å¡eimai, jis juos atiduodavo atsakovei, jis mokėjo ir už vaikų mokslus.

Jau du metus sutuoktiniai gyvena atskirai ir bendro Å«kio neveda. IeÅ¡kovas jau prieÅ¡ du metus iÅ¡sikraustė iÅ¡ buto. Atsakovė V. K. teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį. Nurodė, kad atsisakytų reikalavimo priteisti jai iÅ¡laikymÄ , jeigu ieÅ¡kovas raÅ¡tu įsipareigoti leisti jai gyventi jam prikalsiančioje buto dalyje, nurodė, kad Å¡iai dienai iÅ¡ esmės jai iÅ¡laikymas nereikalingas, nes jÄ remia dukros, bet ateityje dukros iÅ¡tekės, ir ji liks be iÅ¡laikymo ir be gyvenamosios vietos.

PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas visÄ gyvenimÄ bėgdavo nuo pasiaiÅ¡kinimų. PrieÅ¡ 2,5 metų atsakovė paskambino ieÅ¡kovo meilužei, ir tuomet jis grįžęs jÄ sumušė. IeÅ¡kovas nuolat vartojo alkoholį, žaidė azartinius žaidimus. Å eima visuomet gyveno pas ieÅ¡kovo tėvus viename kambaryje, ji visada prižiÅ«rėdavo vaikus. PaaiÅ¡kino, kad ikiteisminis tyrimas dėl jos sumuÅ¡imo nebuvo pradėtas, kadangi ieÅ¡kovas jos atsiprašė. Atsakovė praÅ¡o priteisti iÅ¡laikymÄ , nes nėra garantuota dėl savo ateities.

Dukros yra neiÅ¡tekėjusios, o kai iÅ¡tekės turės savo Å¡eimas ir galimai jos neberems. PaaiÅ¡kino, kad iÅ¡ Vokietijos grįžo prieÅ¡ dvi savaites, iÅ¡važiavo rugsėjo 3 d. dirbti. Vokietijoje dirba nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio. IeÅ¡kovo atstovė teismo posėdžio metu prašė santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi nei vienas iÅ¡ sutuoktinių nesugebėjo iÅ¡saugoti Å¡eimos. Pati atsakovė nurodė, kad ji ieÅ¡kovo nerėmė moraliai, santuoka yra nutrÅ«kusi.

Atsakovė nurodė, kad nuo sumuÅ¡imo bendro Å«kio Å¡alys nebeveda. Taigi jau 7 metus sutuoktiniai neveda bendro Å«kio. Santuokos metu sutuoktina bendro turto neįgijo. IeÅ¡kovas atsisako reikalavimo dėl automobilio atsakovės naudai, kompensacijos nereikalauja. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas teikti iÅ¡laikymo atsakovei nesutinka. Atsakovė nepagrindė nei reikalavimo sumos, nei kam reikalingas iÅ¡laikymas, pati pasakė, kad Å¡iuo metu jÄ remia vaikai, ir tokio poreikio neturi, nes ne tik jÄ remia dukros, bet dar ji ir pati dirba.

Atsakovė patvirtino, kad per visiÄ laikotarpį, kai ieÅ¡kovas iÅ¡sikraustė iÅ¡ savo buto dalies, atsakovei nebuvo draudžiama naudotis buto dalimi. Iki ieÅ¡kinio pateikimo ieÅ¡kovas net iÅ¡laikė butÄ , dabar tuo rÅ«pinasi dukra. Å iai dienai nėra duomenų, kad atsakovei bÅ«tų reikalingas iÅ¡laikymas, atsakovė gauna pajamas tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje. IeÅ¡kovas taip pat serga, jo ligos eiga yra neprognozuojama, jis irgi gali netekti darbingumo. Dėl atsakovės gaunamų pajamų galima tik pasitikėti, kad ji gauna 600 Eur, galimai pajamos yra sumažintos.

Atsakovė yra apsidraudusi, turi socialinį draudimÄ Vokietijoje ir galimai gauna net paÅ¡alpÄ . Atsakovės atstovas palaikė prieÅ¡ieÅ¡kinio argumentus ir prašė santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovo kaltės, kadangi jis pats nurodė, kad gyvena su kita moterimi. IeÅ¡kovas ne tik, kad buvo neiÅ¡tikimas, paliko Å¡eimÄ ir ja nesirÅ«pina, bet naudojo smurtÄ prieÅ¡ atsakovę. Pabrėžė, kad atsakovė neturi galimybių patenkinti net minimalių savo poreikių. Atsakovė gauna tik paÅ¡alpÄ . K neturi jokio turto.

Moteris visÄ gyvenimÄ buvo užimta vaikais, jų auklėjimu, negalėjo pasirÅ«pinti savo kvalifikacija. Sutuoktinis gauna apie 1300 Eur, jei skirs 300 Eur atsakovei, tai jam dar tikrai liks pragyvenimui. IeÅ¡kinys tenkintinas. PrieÅ¡ieÅ¡kinys atmestinas. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovo S. K. ir atsakovės V. K. santuoka buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 1989 m. balandžio 1 d., akto įraÅ¡o Nr. 963 (e. bylos priedas, b.l. 14). Nepilnamečių vaikų Å¡alys neturi.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo Å alys praÅ¡o nutraukti tarp Å¡alių 1989 m. balandžio 1 d. sudarytÄ santuokÄ . IeÅ¡kovas S. K. praÅ¡o santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tuo tarpu atsakovė V. K. praÅ¡o santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovo S. K. kaltės. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iÅ¡iro dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sÄ lygas. Santuokos tikslas – Å¡eimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukÅ«rimas.

Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.92, 3.109 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai iÅ¡saugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v.

P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).Teismas, spręsdamas, ar santuoka iÅ¡iro dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl šeimos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu.

Moralinė ir turtinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr.3K-3-127/2011, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-233/2011 ir kt.). Å alis, pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį (prieÅ¡ieÅ¡kinį) dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iÅ¡ esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas.

IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas nutraukti tarp Å¡alių sudarytÄ santuokÄ nurodė, kad tarp sutuoktinių nesutarimai prasidėjo jau po santuokos sudarymo. IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovė buvo jam nelojali, nerėmė jo moralai, nepalaikė, tarp sutuoktinių nuolat kildavo konfliktai, ko pasekoje ieÅ¡kovas prieÅ¡ du metus neiÅ¡tvėręs tarp sutuoktinių tvyrančios emocinės įtampos, atsakovės prieÅ¡iÅ¡kumÄ jam, iÅ¡sikraustė iÅ¡ Å¡eimos gyvenamojo bÅ«sto, o atsakovė iÅ¡vyko dirbti į VokietijÄ .

IeÅ¡kovas nesutinka, kad jis iÅ¡sikraustęs nerėmė Å¡eimos. Pati atsakovė pripažino ir ginčo byloje dėl to nėra, kad grįžusi iÅ¡ Vokietijos į LietuvÄ atsakovė V. K. gyvena bute (duomenys neskelbtini), kurio ½ nuosavybės teise priklauso S. K., ¼ E. K. ir ¼ V. K.. (el. b. l. 10). IeÅ¡kovas iÅ¡ esmės pripažįsta, kad abu sutuoktiniai nebuvo visiÅ¡kai vienas kitam lojalÅ«s, tiek vienas, tiek kitas pažeidė sutuoktinio pareigas, todėl praÅ¡o, kad santuoka bÅ«tų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tačiau atsakovė V.

K. su tuo nesutinka. Atsakovė teigia, kad santuoka iÅ¡iro tik dėl ieÅ¡kovo kaltės. Pati atsakovė Å¡eimai buvo lojali, stengėsi iÅ¡saugoti tarp Å¡alių sudarytÄ santuokÄ , augino ir rÅ«pinosi vaikais. Atsakovė nurodė, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo ilgalaikio nuolatinio alkoholio vartojimo, loÅ¡imo, ieÅ¡kovas smurtavo prieÅ¡ atsakovę, ir svarbiausia buvo neiÅ¡tikimas, paliko Å¡eimÄ , ja nesirÅ«pina ir gyvena su kita moterimi. Atsakovė pabrėžė, kad ieÅ¡kovas prieÅ¡ jÄ smurtavo.

Byloje pateiktas 2011 m. liepos 19 d. iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų, kad V k nustatyta galvos smegenų sutrikimas, krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas. (e. bylos priedas, b. l. 10). Atsakovė Å¡iuo iÅ¡raÅ¡u grindžia aplinkybę, kad S. K. prieÅ¡ jÄ smurtavo. Teismo posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kovas jÄ sumušė, kai ji telefonu susisiekė su ieÅ¡kovo meiluže, tuomet grįžęs namo ieÅ¡kovas jÄ sumušė. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuo to laiko praėjo septyni metai.

Pripažinimas, jog septynių metų senumo įvykis bet kada gali bÅ«ti panaudojamas kaip reikÅ¡mingas teisines pasekmes sukuriantis vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo įrodymas, neatitiktų teisėtų lÅ«kesčių ir proporcingumo principų. Tokį faktÄ priėmęs ir jo, kaip pagrindo nutraukti santuokÄ , nevertinęs asmuo vėliau jį gali nurodyti kaip santuokinio gyvenimo pobÅ«dį iliustruojantį veiksnį, tačiau, teismo nuomone, Å¡iuo atveju praranda teisinį pagrindÄ juo remtis kaip pakankamu iÅ¡imtinės kito sutuoktinio kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo įrodymu.

Pažymėtina, ir tai, kad atsakovė pripažino, kad ieÅ¡kovas jos atsiprašė ir ji į ikiteisminio tyrimo institucijas nesikreipė. Taip pat nurodė, kad nuo to laiko Å¡eima bendro Å«kio nebevedė. Tačiau Å¡alys ir toliau gyveno kartu tame pačiame ieÅ¡kovo tėvams priklausančiame bute. Teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja parodė, kad ieÅ¡kovas vartodavo alkoholį, jai atsakovė pasakojusi, kad ieÅ¡kovas prieÅ¡ jÄ smurtavo. IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu aplinkybės, kad jis žaidė azartinius žaidimus, ir vartodavo alkoholį iÅ¡ esmės neginčijo.

Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nei aplinkybė, jog ieÅ¡kovas visÄ santuokinį gyvenimÄ galimai vartodavo alkoholį, ar žaidė azartinius žaidimus, nei galimas ieÅ¡kovo smurtas prieÅ¡ atsakovę, 2011 metais atsakovei V. K. nebuvo pakankamas pagrindas nutraukti santuokÄ sudarytÄ tarp jos ir ieÅ¡kovo S. K.. Teismo nuomone, Å¡alys pasirinkimo tokį gyvenimo modelį ir nusprendė toliau gyventi kartu. 2016 metais ieÅ¡kovui galutinai išėjus iÅ¡ namų, atsakovė iÅ¡vyko dirbti į VokietijÄ .

SantuokÄ nutraukti nusprendė ieÅ¡kovas tik 2018 m. kovo 23 d., Å¡alims atskirai gyvenant jau du metus. Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad ji nerėmė ieÅ¡kovo moraliai. Net ir aplinkybė, kad ieÅ¡kovas jau 2011 metais galimai susitikinėjo su kita moterimi, atsakovei nebuvo pagrindas inicijuoti santuokos nutraukimÄ dėl sutuoktinio kaltės, nei bandyti spręsti susidariusiÄ situacijÄ , bandyti iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . Teismo vertinimu abi Å¡alys abejingai reagavo į sutuoktinių pareigas vienas kitam ir susiklosčiusiÄ Å¡eimoje situacijÄ .

Byloje nustatyta, kad Å¡alys nekilnojamojo turto santuokos metu neįgijo. Atsakovė ne kartÄ pažymėjo, kad ji neturėtų kur gyventi, todėl teismas vertina, kad atsakovei buvo priimtinas toks Å¡eimos modelis, santuokinio gyvenimo Å¡alys negyveno, tačiau atsakovė ieÅ¡kovui išėjus iÅ¡ namų, turėjo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Teismas atkreipia dėmesį į tÄ aplinkybę, kad atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sutiktų santuokÄ nutraukti taikia, jei ieÅ¡kovas raÅ¡tu įsipareigotų leisti jai naudotis ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu.

Teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė patvirtina teismo įsitikinimÄ , kad nagrinėjimu atveju, nei ieÅ¡kovo alkoholio vartojimas, nei ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybė nebuvo tarp Å¡alių santuokos nutrÅ«kimo priežastis. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti, koks įvykis ar veiksmas buvo pagrindas dėl ko iÅ¡iro tarp Å¡alių sudaryta santuoka. Teismo vertinimu abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalÅ«s. IeÅ¡kovas galimai vartojo alkoholį, nesulaukęs sutuoktinės palaikymo Å¡eimoje susirado kitÄ moterį, tačiau atsakovė taip pat nesiekė spręsti Å¡ios problemos, nesiÅ«lė kreiptis ieÅ¡kovui ieÅ¡koti pagalbos kaip spręsti Å¡iÄ problemÄ , prieÅ¡ingai, ji nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl smurto, priėmė faktÄ , kad ieÅ¡kovas turi kitÄ moterį, nesiėmė jokių priemonių, kad atsakovas jau prieÅ¡ du metus išėjo iÅ¡ savo Å¡eimos gyvenamojo bÅ«sto, kurio dalis priklauso bÅ«tent jam asmeninės nuosavybės teise, ir leido ten gyventi atsakovei.

Vertindamas santuokos iširimo priežastis teismas atsižvelgia ne tik į kiekvienos iš šalių elgesį santuokos metu, bet ir į tai, kaip kita iš šalių tokį elgesį priėmė. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad santuoka iširo tik dėl ieškovo S. K. kaltės. Šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu.

IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų akivaizdu, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės tarpusavio santykiuose jau seniai nebeliko tarpusavio supratimo, pagalbos, emocinio prieraiÅ¡umo, t. y. ieÅ¡kovas ir atsakovė nebelaikė vienas kito Å¡eimos nariais. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas nurodė, kad jis siÅ«lė nutraukti santuokÄ bendru sutikimu. Atsakovė pati nurodė teismo posėdžio metu, kad sutiktų to atveju, jei ieÅ¡kovas įsipareigotų neterminuotai leisti jai gyventi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančioje buto dalyje.

Santuokos iÅ¡irimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra bÅ«tina nustatyti kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės laipsnį. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iÅ¡irimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigÄ pažeidė abu sutuoktiniai ir kad Å¡ie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iÅ¡irimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010, 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013, 2016 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad konfliktai Å¡eimoje kilo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes tiek ieÅ¡kovas, tiek ir atsakovė nesugebėjo surasti abiem sutuoktiniams priimtino krizinės situacijos iÅ¡sprendimo bÅ«do, siekti Å¡eimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, jiems trÅ«ko tolerancijos vienas kitam, jie nebuvo lojalÅ«s, t. y. savo asmeninius interesus prieÅ¡ pastatė kito sutuoktinio, Å¡eimos interesams, nepaisė vienas kito nuomonės, nesprendė visų Å¡eimos gyvenimo klausimų abipusiu susitarimu, nevykdė pareigos remti vienas kitÄ moraliai.

Nei vienas iÅ¡ sutuoktinių pastangų iÅ¡saugoti Å¡eimÄ nedėjo, juos tenkino esama situacija. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog Å¡alys neketina atkurti iÅ¡irusių sutuoktinių ryÅ¡ių, nesistengia rasti tarpusavio sutarimo, santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro ir jos iÅ¡saugoti neįmanoma. Teismas konstatuoja, kad santuoka tarp S. K. ir V. K. iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad nagrinėjant bylÄ buvo apklausta liudytoja, kuri esminių paaiÅ¡kinimų, patvirtinančių prieÅ¡ieÅ¡kinio aplinkybes, paneigiančių kitus byloje esančius įrodymus, nepateikė, todėl teismas liudytojos paaiÅ¡kinimus vertina kaip nepakankamus ir plačiau dėl jų nepasisako (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 189 straipsnis).

Dėl tarpusavio iÅ¡laikymo Atsakovė V. K. praÅ¡o teismo priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovo S. K. iÅ¡laikymÄ po 300Eur periodinėmis iÅ¡mokomis neterminuotai. CK 3.72 straipsnis yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo santykius. Å io straipsnio 1 dalyje sutuoktinio teisė į iÅ¡laikymÄ siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos bÅ«kle ar kitomis aplinkybėmis. Dėl to laikytina, kad ir darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami minimaliam pragyvenimo lygiui užsitikrinti, turi teisę reikalauti iÅ¡laikymo iÅ¡ kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina.

Ir prieÅ¡ingai, sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam iÅ¡silaikyti, neturėtų teisės į iÅ¡laikymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pareiga remti kitÄ sutuoktinį nesiejama su Å¡iÄ pareigÄ turinčio sutuoktinio kalte dėl santuokos nutraukimo, dėl praÅ¡ančio iÅ¡laikymo sveikatos bÅ«klės ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2003). CK 3.72 straipsnio 5 dalis nustato kriterijus, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, spręsdamas iÅ¡laikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus.

IÅ¡laikymo pareiga yra asmeninė prievolė, nors ir susijusi su tam tikrų turtinių pasekmių atsiradimu. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas iÅ¡laikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti iÅ¡laikymÄ . Å is sutuoktinis gali pasinaudoti CK 3.72 straipsnio 2 dalimi, įtvirtinančia prezumpcijÄ , kad sutuoktiniui reikalingas iÅ¡laikymas, jeigu jis augina bendrÄ savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaikÄ , yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos bÅ«klės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1090/2003).

CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti sutuoktinio teisės į iÅ¡laikymÄ pagrindai savaime nereiÅ¡kia, kad jam reikalingas iÅ¡laikymas. Esant teisės į iÅ¡laikymÄ pagrindui sutuoktinis neprivalo įrodinėti, kad jam reikalingas iÅ¡laikymas. Å i prezumpcija byloje gali bÅ«ti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti prieÅ¡ingai, kad sutuoktinis yra apsirÅ«pinęs ir jam iÅ¡laikymas nėra reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Minėta, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas iÅ¡laikymas, jeigu jis yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos bÅ«klės. Bendroji taisyklė yra ta, kad iÅ¡laikymo reikalingumÄ Ä¯rodinėja tas sutuoktinis, kuris jo praÅ¡o. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, esant CK 3.72 straipsnio 2 dalies sÄ lygoms, įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė keičiasi: praÅ¡antis iÅ¡laikymo sutuoktinis neįrodinėja iÅ¡laikymo reikalingumo, pripažįstama, kad jam reikalingas iÅ¡laikymas, jeigu sutuoktinis, iÅ¡ kurio praÅ¡oma priteisti iÅ¡laikymÄ , neįrodo prieÅ¡ingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodo, kad dėl sveikatos bÅ«klės jai nustatytas 40 procentų darbingumas. CK 3.72 straipsnis nustato iÅ¡laikymo buvusiam sutuoktiniui priteisimo pagrindus ir sÄ lygas, tačiau nenustato nedarbingo dėl sveikatos bÅ«klės asmens sÄ vokos, todėl reikia vadovautis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalies 2 punktu, pagal kurį asmuo, kuriam nustatytas 30–55 proc. darbingumas, yra iÅ¡ dalies darbingas, o nedarbingu asmuo laikomas, jei jo darbingumas lygus 0–25 proc. imtinai (nurodyto įstatymo 20 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

IeÅ¡kovei nustatytas 40 proc. darbingumas, ji negali pagal įstatymÄ bÅ«ti laikoma nedarbinga – ji laikytina iÅ¡ dalies darbinga. CK neįtvirtina iÅ¡ dalies darbingo asmens teisės gauti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ kito sutuoktinio. Todėl CK 3.72 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija nagrinėjamu atveju netaikoma ir bÅ«tent atsakovė turi įrodyti iÅ¡laikymo reikalingumÄ . Vertinant, ar užtenka praÅ¡ančiam priteisti iÅ¡laikymÄ sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų visiÅ¡kai save iÅ¡laikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t. y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimÄ turtÄ ir pajamas užtikrinami minimalÅ«s bÅ«sto, maitinimosi, aprangos, sveikatos priežiÅ«ros ir kiti poreikiai.

Minimalių poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar iÅ¡laikymÄ privalantis teikti sutuoktinis yra finansiÅ¡kai pajėgus tai daryti. Teismas, nustatęs, kad praÅ¡ančio priteisti iÅ¡laikymÄ sutuoktinio minimalÅ«s poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikÅ¡, kad tokiu atveju liks neužtikrinti iÅ¡laikymÄ turinčio teikti sutuoktinio minimalÅ«s poreikiai. IÅ¡laikymui sutuoktiniui priteisti reikÅ¡mingi abu aspektai: tiek iÅ¡laikymo reikalingumas, tiek ir galimybė iÅ¡laikymÄ teikti.

Nenustačius vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Atsakovė byloje pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2018 m. balandžio 16 d. pažymÄ apie V. K. iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas. IÅ¡ pateiktos pažymos matyti, kad V. K. gauna apie 205,76 Eur dydžio iÅ¡mokÄ . Atsakovė nepateikė duomenų, kad yra registruota darbo biržoje, kad yra aktyvi ir ieÅ¡kosi darbo.

Atsakovė nepateikė įrodymų, kad dėl nustatyto dalinio darbingumo jai nepavyko įsidarbinti ar kad ji stengėsi savarankiÅ¡kai susirasti darbÄ Lietuvoje. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ji vyksta dirbti į VokietijÄ . Ten dirba pagal pareikalavimÄ , kai jÄ iÅ¡kviečia darbdavys. Taip ji dirba jau nuo 2016 metų rugsėjo mėnesio. Teigė gaunanti po 600 Eur per mėnesį pajamų, kadangi dirba griežtai pagal galimybės esant nustatytam 40 procentų darbingumui. Teismo posėdžio metu pripažino, kad Å¡iai dienai iÅ¡laikymas jai nereikalingas, kadangi ji gyvena ieÅ¡kovui ir dukroms nuosavybės teise priklausančiame bute, jai pragyventi padeda dukros.

Tačiau teigė, kad nėra garantuota dėl savo ateities. Jei ieÅ¡kovas pareikalautų jos iÅ¡sikraustyti, ji neturėtų kur gyventi. Teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ buto, (duomenys neskelbtini), kurį ieÅ¡kovas paveldėjo, o atsakovė nekilnojamojo turto neturi. Tačiau ieÅ¡kovas minėtame bute negyvena, Å¡iame bute gyvena dukros ir atsakovė, kai grįžta po darbo Vokietijoje į LietuvÄ . Pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 6 punktÄ teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ , neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymÄ , turi asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo turtu ir lėšomis ir dėl to jų turtas ir metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymÄ .

Duomenų, kad dėl sunkios finansinės padėties atsakovė kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos byloje nėra, prieÅ¡ingai, byloje atsakovę atstovavo privatus advokatas. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė neįrodė, kad racionaliai naudojant turimas pajamas nėra užtikrinami minimalÅ«s bÅ«sto, maitinimosi, aprangos, sveikatos priežiÅ«ros ir kiti poreikiai. PrieÅ¡ingai atsakovė pripažino, kad Å¡iai dienai jos bÅ«sto, maitinimosi, aprangos ir sveikatos poreikiai yra patenkinti.

Nenustatęs vienos iÅ¡ privalomos sÄ lygų, t. y. kad nėra patenkinami atsakovės V. K. minimalÅ«s pragyvenimo poreikiai, teismas nevertina ieÅ¡kovo galimybės teikti atsakovei iÅ¡laikymÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas atmeta atsakovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo jai iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kaip nepagrįstÄ . Dėl pavardžių Vadovaujantis CK 3.69 straipsnio 1 dalimi, sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę.

Atsakovė neprašė teismo po santuokos nutraukimo palikti jai iki santuokos turėtÄ pavardę. Nenustačius atsakovės kaltės ieÅ¡kovas neturi pagrindo reikalauti uždrausti atsakovei pasilikti santuokos metu turėtÄ pavardę. Teismas palieka Å¡alims santuokos metu turėtas pavardes – K ir K. Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo. CK 3.118 straipsnyje nustatyta, jog dalijant sutuoktinių turtÄ visų pirma reikia nustatyti turto priklausomumÄ ir sudaryti jo balansÄ . Sudaręs dalijamo turto balansÄ , nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 ir 3.123 straipsniai), teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamÄ turtÄ abiem sutuoktiniams.

Ä®statymas reglamentuoja, kad nutraukiant santuokÄ , dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems Å¡ia nuosavybės forma (CK 3.118 straipsnis). Å alims nesutariant dėl konkretaus turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe ar teisių į jį apimties, Å¡iuos klausimus, iÅ¡tyręs reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, iÅ¡sprendžia teismas. Tik konstatavęs pakankamÄ teisinį pagrindÄ ginčo turtÄ laikyti bendrÄ ja jungtine nuosavybe, teismas gali jį dalyti.

Å alys bendrosios nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo (e. b. l. 8-11). Valstybės įmonės „Regitra“ pažyma patvirtina, kad Å¡alys santuokos metu įgijo automobilį Mercedes Benz C200, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kiniu S. K. prašė minėtÄ automobilį natÅ«ra priteisti jai, o atsakovei iÅ¡ jo priteisti 350 Eur kompensacijÄ už didesnės vertės tenkančiÄ turto dalį. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas atsisakė reikalavimo jam priteisti automobilį, nurodė atsisakantis Å¡io reikalavimo ir kompensacijos iÅ¡ atsakovės už jai atitenkančiÄ didesnę turto dalį nereikalaujantis.

Atsakovė tokiam ieÅ¡kovo pageidavimui neprieÅ¡taravo. Atsižvelgiant į Å¡alių valiÄ , į tai, kad ginčo tarp Å¡alių dėl transporto priemonės nekilo, teismas atsakovei V. K. asmeninės nuosavybės teise priteisia transporto priemonę Mercedes Benz C200. Kompensacija už atsakovei tenkančiÄ didesnės vertės turto dalį, ieÅ¡kovui nepriteistina, kadangi tokio reikalavimo ieÅ¡kovas atsisakė. Kito dalintino turto Å¡alys neturi. Byloje, vieÅ¡uose registruose, teismų informacinėje sistemoje nėra duomenų apie Å¡alių turimus kreditorinius įsipareigojimus.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Patenkinus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas kreipdamasis su ieÅ¡kiniu į teismÄ sumokėjo 90 Eur dydžio žyminį mokestį (e. b. l.

7) ir pateikė įrodymus, kad už advokato suteiktas paslaugas sumokėjo 430 Eur (e. bylos priedas, b. l. 28, 30, 31, 32). IeÅ¡kinį patenkinus, prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus atmetus iÅ¡ atsakovės V. K. ieÅ¡kovo S. K. naudai priteistina 90 Eur už sumokėtÄ Å¾yminį mokestį ir 430 Eur už advokato teisinę pagalbÄ , iÅ¡ viso 520 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų suma sudaro 13,63 Eur. Å ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovės V.

K. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis ir 4 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, 384-385 straipsniais, n u s p r e n d ž i a ieÅ¡kinį patenkinti. PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. SantuokÄ , įregistruotÄ 1989 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 693, tarp S. K., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir V.

K., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo atsakovei V. K., a. k (duomenys neskelbtini) palikti santuokos metu turėtÄ pavardę – K, S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardę – K. Padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ ir priteisti V. K., a. k (duomenys neskelbtini) transporto priemonę Mercedes Benz C200, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Priteisti iÅ¡ atsakovės V. K., a. k (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo S. K., gimusio a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 520 Eur (penkiasdeÅ¡imt dvideÅ¡imt eurų) patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų .

Priteisti iÅ¡ atsakovės V. K., a. k (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 13,63 Eur (trylika eurų ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris euro centų) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija). Ä®siteisėjusio teismo sprendimo kopijÄ elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis per vienÄ darbo dienÄ iÅ¡siųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, VÄ® „Regitra“ ir Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Agnė Stankevičienė