Legislator Case Law & Legislation
871c8a27-9abc-472c-b0a7-20f165c756ab AI generated

871c8a27-9abc-472c-b0a7-20f165c756ab · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 871c8a27-9abc-472c-b0a7-20f165c756ab
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

ir atsakovo R. V. apeliacinius skundus dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-10-23 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1311-476/2015 pagal ieÅ¡kovės R. P. ieÅ¡kinį atsakovui R. V. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Raseinių rajono Vaikų teisių apsaugos skyrius. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė R. P. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama dukterų M. V., gim. (duomenys neskelbiami) ir A.

Legislator headnote

AI generated

871c8a27-9abc-472c-b0a7-20f165c756ab · Å iaulių apygardos teismas: Teismas nukrypo nuo Lietuvos teismų praktikoje taikomo orientacinio kriterijaus dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, tačiau sprendimo tinkamai nemotyvavo.Teismas materialinį iÅ¡laikymÄ padidino nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, nors praÅ¡ymas buvo pakeisti iÅ¡laikymo dydį nuo kreipimosi į teismÄ dienos.Teismas neatsižvelgė į tai, kad tam iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas gyvena nuolat, tenka didesnis aprÅ«pinimo krÅ«vis, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprÅ«pinimo užtikrinimu.Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovas R.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-164-883/2016 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01139-2015-6 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.4.4.2; 2.6.5.2.1; 3.1.7.5; 3.3.1.21. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 15 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R.

P. ir atsakovo R. V. apeliacinius skundus dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-10-23 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1311-476/2015 pagal ieÅ¡kovės R. P. ieÅ¡kinį atsakovui R. V. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Raseinių rajono Vaikų teisių apsaugos skyrius. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė R. P. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama dukterų M. V., gim. (duomenys neskelbiami) ir A.

V., gim. (duomenys neskelbiami) , gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su jų motina R. P., jos gyvenamojoje vietoje; pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012-01-17 nutartimi nustatytÄ iÅ¡laikymo dydį M. ir A. V. priteisiant iÅ¡ atsakovo R. V. materialiniam nepilnamečių dukterų iÅ¡laikymui po 145 Eur kiekvienai dukrai nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki dukterų pilnametystės; priteistÄ iÅ¡laikymÄ uzufrukto teise pavesti valdyti ir tvarkyti R. P.; priteisti iÅ¡ atsakovo valstybės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, suteikiant antrinę teisinę pagalbÄ R.

P..IeÅ¡kovė nurodė, kad kurį laikÄ po teismo nutarties priėmimo, atsakovo R. V. teikiamų lėšų pakako dukterų iÅ¡laikymui, tačiau paskutiniu metu dėl valiutos pasikeitimo Å¡alyje ženkliai padidėjo visų prekių ir paslaugų kainos, todėl dukrų iÅ¡laikymui reikalinga daugiau lėšų. Be to, atsirado papildomų iÅ¡laidų, kadangi dukra M. V. pradėjo lankyti mokyklÄ . A. V. Å¡iuo metu lanko darželį, už kurį taip pat reikia mokėti po 20-30 Eur priklausomai nuo lankytų dienų skaičiaus.

Nurodė, kad su dukromis gyvena dviejų kambarių bute, jos aprÅ«pintos bÅ«tiniausiomis reikmenimis, todėl prašė jų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti kartu su ieÅ¡kove. Dėl bendravimo su dukromis ginčo tarp Å¡alių nėra, ieÅ¡kovė leidžia atsakovui pasiimti dukras tada, kai jis nori, todėl bendravimo tvarkos nustatyti neprašė. Atsakovas R. V. su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad praÅ¡oma padidinti materialinio iÅ¡laikymo suma yra aiÅ¡kiai per didelė. Nurodė, kad R. P. gaunamas materialinio iÅ¡laikymo lėšas naudoja neracionaliai.

Prašė dukrų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti kartu su juo, kadangi jis turi nuosavÄ gyvenamÄ jį namÄ , gali užtikrinti saugias gyvenimo sÄ lygas savo nepilnametėms dukroms. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Raseinių rajono apylinkės teismas 2015-10-23 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – nustatė M. ir A. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina R. P., jos gyvenamojoje vietoje, pakeitė Raseinių rajono apylinkės teismo 2012-01-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-44-136/2012 pavirtintos taikos sutarties 1 punktÄ ir priteisė iÅ¡ atsakovo R.

V. materialinį iÅ¡laikymÄ jo nepilnametėms dukroms M. ir A. V. kas mėnesį mokamomis iÅ¡mokomis kiekvienai po 100 Eur nuo sprendimo priėmimo dienos (2015-10-23) iki jų pilnametystės, materialinį iÅ¡laikymÄ uzufrukto teise valdyti ir tvarkyti pavedė R. P., nuo 2015-10-23 nutraukė materialinį iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal 2012-01-17 Raseinių rajono apylinkės teismo nutartį, ieÅ¡kinį dalyje dėl 145 Eur materialinio iÅ¡laikymo priteisimo atmetė, iÅ¡ atsakovo R. V. priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaikai nuo mažens gyveno kartu su motina, tarp jų yra glaudus tarpusavio ryÅ¡ys, dukterys dar reikalauja nuolatinės motinos priežiÅ«ros, o tėvas sutinka, kad dukterų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su motina, todėl sprendė, kad nepilnamečių vaikų M. ir A.

V. interesus ir poreikius geriausia patenkinti galės ieÅ¡kovė, vaikų motina R. P., todėl jų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su motina R. P. jos gyvenamojoje vietoje.Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad po Raseinių rajono apylinkės teismo 2012-01-17 nutartimi patvirtintos taikos sutarties, nepilnamečių dukrų M. ir A. V. poreikiai padidėjo, atsirado papildomų iÅ¡laidų, susijusių su mokymusi, saviugda, sveikata, laisvalaikiu.Teismas sprendė, kad yra pagrindas pagal ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ iÅ¡ dalies didinti taikos sutartimi patvirtintÄ 250 Lt (72,40 Eur) vaikų poreikius atitinkantį iÅ¡laikymÄ , o atsakovas R.

V., bÅ«damas darbingas, privalo elgtis sÄ Å¾iningai ir imtis visų priemonių, kad gautų pajamas, iÅ¡ kurių skirtų kiekvienÄ mėnesį po 100 Eur kiekvienai iÅ¡ dukterų iÅ¡laikyti.III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo teisiniai argumentaiApeliaciniu skundu atsakovas R. V. nesutinka su Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-10-23 sprendimu. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , atsižvelgė tik į ieÅ¡kovės klaidingÄ informacijÄ apie vaikų gyvenamosios vietos sÄ lygas ir vietÄ , nevertino jo atsiliepime į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nurodytų aplinkybių.Teismas neatsižvelgė į atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus, susijusius su iÅ¡laikymo dydžio nepilnamečiams vaikams nustatymu, nevertino jo pablogėjusios turtinės padėties.Teismas nevertino aplinkybės, jog savo vaikų iÅ¡laikymu atsakovas rÅ«pinasi geranoriÅ¡kai ir tam buvo sudaryta taikos sutartis.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė R.

P. praÅ¡o pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-10-23 sprendimÄ dalyje dėl materialinio iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, ir priteisti iÅ¡ atsakovo R. V. materialinį iÅ¡laikymÄ nepilnametėms dukroms M. ir A. V. periodinėmis iÅ¡mokomis po 145 Eur kiekvienai kas mėnesį nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki dukrų pilnametystės. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , neįvertino aplinkybės, kad atsakovas nededa jokių pastangų įsidarbinti, nėra suinteresuotas gauti didesnes pajamas, kad galėtų skirti jas dukrų iÅ¡laikymui.

Teismas nukrypo nuo Lietuvos teismų praktikoje taikomo orientacinio kriterijaus dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, tačiau sprendimo tinkamai nemotyvavo.Teismas materialinį iÅ¡laikymÄ padidino nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, nors praÅ¡ymas buvo pakeisti iÅ¡laikymo dydį nuo kreipimosi į teismÄ dienos.Teismas neatsižvelgė į tai, kad tam iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas gyvena nuolat, tenka didesnis aprÅ«pinimo krÅ«vis, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprÅ«pinimo užtikrinimu.Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovas R.

V. nesutinka su ieÅ¡kovės apeliaciniu skundu. Atsiliepimas į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Sveikatos sutrikimai vaikams atsirado tik pakeitus jų gyvenamÄ jÄ vietÄ , t.y. ieÅ¡kovei su vaikais persikėlus gyventi į butÄ .Nuo 2002-07-26 atsakovas yra įregistravęs Å«kininko Å«kį, kuriame ir dirba, be to stato namÄ , kurį pradėjo statyti kartu su ieÅ¡kove, todėl dirbti kito darbo, iÅ¡ kurio taip pat gautų pajamų, negali, Å¡iuo metu jokių vertybinių popierių neturi.IeÅ¡kovė nepateikė tikslių duomenų apie savo turtinę padėtį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados. Apeliaciniai skundai netenkintini. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su motina, jos gyvenamojoje vietoje, bei pakeistas iš atsakovo taikos sutartimi nustatyto išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo.Byloje nustatyta, kad M. ir A. V. yra ieškovės R. P. ir atsakovo R. V. dukros. Raseinių rajono apylinkės teismo 2012-01-17 nutartimi buvo patvirtinta tarp ieškovės R.

P. ir atsakovo R. V. sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo teikti iÅ¡laikymÄ nepilnametėms dukroms M. ir A. V. periodinėmis iÅ¡mokomis po 250 Lt (72,40 Eur) kas mėnesį kiekvienai dukrai nuo ieÅ¡kinio teismui padavimo (2011-11-08) iki dukrų pilnametystės. Minėta taikos sutartimi Å¡alys susitarė ir dėl atsakovo R. V. bendravimo su dukterimis tvarkos.IeÅ¡kovė, esant neiÅ¡spręstam klausimui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, pasikeitus dukrų poreikiams, tiek M. V., tiek A.

V. iÅ¡augus, M. V. ruoÅ¡iantis pradėti lankyti mokyklÄ , kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama nustatyti nepilnamečių dukrų gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina, jos gyvenamojoje vietoje, bei taikos sutartimi nustatytÄ iÅ¡laikymÄ padidinti iki 145 Eur kiekvienai dukrai nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki dukrų pilnametystės. Atsakovas R. V. su ieÅ¡kiniu nesutiko – atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė nepilnamečių dukrų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su juo, jo gyvenamojoje vietoje, o taikos sutartimi nustatytÄ iÅ¡laikymo dydį sumažinti iki 35 Eur kiekvienai dukrai nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki dukrų pilnametystės. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamÄ klausimÄ sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.). Vienas iÅ¡ tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 str. 2 d.). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norÄ . Ä® vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams (CK 3.174 str. 2 d.).Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CK 3.156 straipsnyje nustatyto tėvų valdžios lygybės principo, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog vaikų interesus geriausiai atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su motina.

Byloje nėra duomenų dėl netinkamo ieÅ¡kovės elgesio vaikų atžvilgiu, vaikai Å¡alims pradėjus gyventi skyrium, liko gyventi su ieÅ¡kove, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad vaikai yra prisirišę prie mamos ir jos dėmesys yra jiems itin svarbus dėl jų mažo amžiaus. Abi dukros M. ir A. V. gyvendamos su ieÅ¡kove, turi tinkamas sÄ lygas mokytis ir užsiimti užklasine veikla. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu ir nesutiko, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su jų motina, tačiau reikalavimo, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo, įstatymo nustatyta tvarka nepareiÅ¡kė, todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡ių aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė iÅ¡imtinai tik į ieÅ¡kovės galimybes ir jos pateiktus įrodymus, užtikrinti vaikams labiausiai jų interesus visapusiÅ¡kai vystytis užtikrinančiÄ aplinkÄ .  Kadangi byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovės elgesys yra netinkamas ar prieÅ¡iÅ¡kas vaikų interesams ir poreikiams, įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina visiÅ¡kai atitinka jų interesus (CPK 185 str.).

Atsakovas nepateikė pagrįstų įrodymų ir nenurodė aplinkybių, galinčių paneigti vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kove pagrįstumÄ ir teisėtumÄ (CPK 12, 178 str.).Dėl nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo dydžio. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, atsakovas R. V. ginčija įrodymų vertinimÄ , teigdamas, kad teismas nevertino pablogėjusios jo turtinės padėties, o ieÅ¡kovė neįrodė iÅ¡augusių vaikų poreikių. Ä®statyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismÄ dėl teismo sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo ir tam bÅ«tina nustatyti bent vienÄ iÅ¡ alternatyvių sÄ lygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimÄ arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimÄ .

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti iÅ¡laikymÄ , tiek vaikų poreikiai per tam tikrÄ laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydį (formÄ ) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iÅ¡ vieno iÅ¡ tėvų priteistinÄ iÅ¡laikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 str. 5 d.;

Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013; Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).Sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai iÅ¡plėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas vaiko bÅ«tinoms vystymosi sÄ lygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

VisapusiÅ¡kam vaiko vystymuisi turi bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiÅ¡kos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad Å¡alių dukrų M. ir A. V. poreikiai po Raseinių rajono apylinkės teismo 2012-01-17 nutartimi pavirtintos taikos sutarties, kuria iÅ¡laikymas kiekvienai dukrai buvo nustatytas po 250 Lt (72,40 Eur) kas mėnesį, pasikeitė, t.y. padidėjo, kadangi dukroms yra atitinkamai 7 ir 5 metai, jos iÅ¡augo, viena iÅ¡ jų pradėjo lankyti mokyklÄ , kita lanko darželį, M.

V. turi papildomų poreikių dėl pasikeitusių gyvenimo sÄ lygų ir lavintinų gabumų, mergaitėms atsirado sveikatos problemų, joms diagnozuota juvenalinė skoliozė, taikomos kineziterapinės procedÅ«ros, be to, dėl per tris metus pasikeitusios ekonominės situacijos didėja ir kitos vaikų iÅ¡laikymo iÅ¡laidos (maistui, rÅ«bams ir pan.), dėl ko taikos sutartimi nustatyta iÅ¡laikymo suma (250 Lt (72,40 Eur) per mėnesį kiekvienam vaikui) tapo nepakankama net ir bÅ«tiniems vaikų poreikiams patenkinti.

Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas padidinti iš apelianto priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį.Aplinkybė, jog savo vaikų išlaikymu atsakovas R. V. rūpinasi geranoriškai ir šalys buvo sudariusios taikos sutartį, šiuo konkrečiu atveju nelaikytina lemiančiu veiksniu, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl ligos, sunkios materialinės padėties ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni.

Taip pat pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje. Kaip nustatyta, pirmosios instancijos teismas padidino priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį iki 100 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Pažymėtina, kad ši suma mažesnė nei ½ MMA, taigi ieškovei bet kokiu atveju tenka didesnė išlaikymo našta. Be to, pažymėtina ir tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje D.

V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).Nagrinėjamu atveju bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas R. V. yra darbingo amžiaus, dirbantis ir gaunantis pajamas iÅ¡ Å«kinės veiklos, neturintis kitų iÅ¡laikytinių, nenustatęs jokių objektyvių priežasčių dėl kurių atsakovas negalėtų dirbti, nustatė vaikams reikalingÄ didesnį iÅ¡laikymo dydį. Nors teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino subjektyvių veiksnių, dėl kurių atsakovas galėtų daugiau prisidėti prie vaikų iÅ¡laikymo, tačiau Å¡iuo atveju tai nėra lemiantis veiksnys, dėl kurio pirmosios instancijos teismas galėjo nustatyti didesnį iÅ¡ tėvo priteistinÄ iÅ¡laikymo dydį nei priteisė.Apeliantė R.

P. teigia, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos teismų praktikoje taikomo orientacinio kriterijaus dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, tačiau sprendimo tinkamai nemotyvavo. Teisėjų kolegija nurodo, kad įstatymai nenustato jokio iÅ¡laikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus iÅ¡laikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, iÅ¡laikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes iÅ¡laikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai.

IÅ¡laikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sÄ lygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-02-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Å iuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proporcingumo principÄ ir nustatė atitinkamÄ iÅ¡ tėvo priteistinÄ iÅ¡laikymo dydį.Dėl teismo sprendimu priteisto didesnio iÅ¡laikymo mokėjimo pradžios momento.

IeÅ¡kovė R. P. prašė iÅ¡laikymo dydį pakeisti nuo kreipimosi į teismÄ dienos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 3.200 straipsniu, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog pakeistas iÅ¡laikymo dydis priteisiamas nuo teismo sprendimo priėmimo momento, todėl Å¡i sprendimo dalis patikslintina ir didesnis iÅ¡laikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl iÅ¡laikymo padidinimo dienos, t.y. nuo 2015-07-23. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas sudarytų sÄ lygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį iÅ¡laikymÄ , o atsakovui sudarytų paskatÄ bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį iÅ¡laikymÄ nekiltų.Dėl procesinės bylos baigties.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino CK normas, reglamentuojančias iÅ¡laikymo vaikui dydį, priteisto materialinio iÅ¡laikymo pakeitimÄ , tinkamai įvertino vaikų poreikius ir jų santykį su tėvų turtine padėtimi bei nepažeisdamas proporcingumo principo pagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo R.

V. iÅ¡laikymÄ nepilnametėms dukroms po 100 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį, todėl apeliaciniai skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.Netenkinus nei ieÅ¡kovės R. P., nei atsakovo R. V. apeliacinių skundų, atsižvelgiant į tai, kad Å¡alims yra teikiama Valstybės garantuojama teisinė pagalba, apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-10-23 sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ , patikslinant, kad iÅ¡laikymas nepilnametėms dukroms M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvienai mokant periodinėmis iÅ¡mokomis po 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) kas mėnesį, priteisiamas nuo kreipimosi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl iÅ¡laikymo padidinimo dienos (2015-07-23) iki vaikų pilnametystės. TeisėjaiEgidijus Mockevičius Lina Muchtarovienė Irena StasiÅ«nienė