2026-05-27 Nr. BB-3363-1-01-1-40148-2021-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1595/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40148-2021-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininko) ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo M. Z. kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 24 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 9 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis M. Z. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria paliktas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, taip pat apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jo atžvilgiu nuspręsta taikyti išplėstinį turto konfiskavimą ir konfiskuoti 95 720 Eur sumą, ir dėl šių dalių perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė kanapių (antžeminių dalių) kiekį pagal bendrą augalinės medžiagos masę, nevertindamas joje esančios psichoaktyvios medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio – kiekio. Tai prieštarauja teisės aktų, reglamentuojančių narkotinių medžiagų kiekio nustatymą, nuostatoms, pagal kurias turi būti įvertintas grynosios veikliosios medžiagos kiekis. Tai lėmė neteisingą nusikalstamos veikos dalyko kiekio nustatymą ir netinkamą BK 260 straipsnio 3 dalies taikymą. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, tinkamai neišnagrinėjo M. Z. apeliacinio skundo, nes dėl vieno pagrindinių argumentų, kuris buvo susijęs su neteisingai nustatytu nusikalstamos veikos dalyko kiekiu, pasisakė formaliai ir pirmosios instancijos teismo padarytos baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos neištaisė.

Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ši aplinkybė turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia ir į ją atsižvelgta skiriant bausmę. Kasatoriaus prisipažinimas ir gailėjimasis aiškiai rodo kritišką jo požiūrį į padarytą veiką, jos neteisėtumo ir neigiamų pasekmių suvokimą, o tai yra reikšminga, vertinant bausmės tikslų pasiekimą ir užtikrinant bausmės individualizavimą. To nepadarius, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas ir 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

Taip pat kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, taikydamas jo atžvilgiu išplėstinį turto konfiskavimą, netinkamai aiškino ir taikė BK 723 straipsnio nuostatas ir, perkeldamas įrodinėjimo naštą nuteistajam, padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimą, suvaržiusį jo teisę į teisingą procesą ir sukliudžiusį teismui išsamiai ir visapusiškai išspręsti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė išplėstinio turto konfiskavimo taikymui būtinų sąlygų visumos, jų egzistavimą tik preziumavo, nesilaikydamas BPK nustatytų įrodinėjimo taisyklių ir teismų praktikos. Teismas turto neatitikimą teisėtoms pajamoms laikė pakankamu pagrindu pripažinti jį nusikalstamos kilmės, taip nepagrįstai sutapatindamas turto nepagrindimą teisėtais šaltiniais su jo nusikalstama kilme. Nėra įrodyta, kad toks turtas būtų gautas nusikalstamu būdu. Byloje nebuvo patikimai nustatyta, kad BK uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo ar per penkerius metus iki jos padarymo kasatorius būtų įgijęs turto, kurio vertė neatitiktų jo teisėtų pajamų ir kad šis skirtumas viršytų 250 MGL dydžio sumą. Bylos duomenų visuma patvirtina, kad aktualiu laikotarpiu kasatorius, be darbo pagal darbo sutartį, vykdė ir individualią veiklą, iš kurios nuolat gavo pajamas. Tačiau šių duomenų apeliacinės instancijos teismas nevertino. Be to, apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apimtį.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nuteistasis M. Z. su kasaciniu skundu į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą kreipiasi antrą kartą. Susipažinus su naujai paduotu kasaciniu skundu, matyti, kad jame išdėstyti argumentai nėra identiški pirmiau paduoto kasacinio skundo argumentams, tačiau šių skundų turinio esmė yra tapati. Pažymėtina, kad nuteistojo M. Z. pirmą kartą paduotą kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2026 m. balandžio 1 d. nutartimi atsisakė priimti, kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, teisinių argumentų, kurie pagrįstų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų galimai padarytas teisės taikymo klaidas, nepateikta ir antrą kartą paduotame kasaciniame skunde. Naujai pateiktame kasaciniame skunde, kaip ir anksčiau paduotame, nurodyti argumentai nėra siejami su BPK nustatytais kasacijos pagrindais. Kasatorius nesutikimą su teismų išvadomis dėl netinkamo BK 260 straipsnio 3 dalies, 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 723 straipsnio taikymo grindžia tik subjektyviu sau naudingu teisės, teismų praktikos ir teisės aktų interpretavimu bei nustatytų aplinkybių vertinimo kritika. Kasatoriaus teiginiai apie teismų padarytus BPK pažeidimus ir jo procesinių teisių suvaržymą yra deklaratyvaus pobūdžio. Tokie kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo M. Z. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Olegas Fedosiukas

Darius Kantaravičius