8717b4fd-5a3e-4f35-b4e5-1dfd0c946c0b · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-714-907/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08971-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 45.1.; 113.1; 116.1 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 9 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėja Asta ČebatoriÅ«tė,sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui M. B., ieÅ¡kovo atstovui advokatui Aisčiui Damulevičiui,atsakovo atstovui advokatui Evaldui Onaičiui, trečiajam asmeniui Linai Bakutienei,trečiojo asmens atstovui Laimonui TamoÅ¡aičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M.

B. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Šiaulių plentas“, tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kusiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, Linai Bakutienei ir BUAB „Berneda“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „Tytus“, dėl įgyto buto bÅ«simų remonto iÅ¡laidų kompensavimo, n u s t a t ė: I. M. B. kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Šiaulių plentas“ 6500,00 Lt bÅ«simas daikto trÅ«kumų paÅ¡alinimo iÅ¡laidas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.I.

M. B. teismo posėdžio metu ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiÅ¡kino, kad 2007-03-07 jis ir UAB „Berneda“ sudarė preliminariÄ bÅ«simo buto/turto pirkimo- pardavimo sutartį, pagal kuriÄ pardavėjas UAB „Berneda“ įsipareigojo pastatyti ir pagrindinės pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu parduoti, o ieÅ¡kovas nupirkti statomÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikÅ¡telę ir sandėliukÄ . UAB „Berneda“ namo statybai pasitelkė rangovÄ UAB „Šiaulių plentas“ (buvusi – UAB „Šiaulių ranga“).

Pastačius namÄ , 2007-12-20 ieÅ¡kovas ir UAB „Berneda“ sudarė pagrindinę nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį. ButÄ pradėjus eksploatuoti, pradėjo matytis įvairÅ«s atliktų statybos darbų trÅ«kumai. 2012-03-19 ieÅ¡kovas pateikė atsakovui pretenzijÄ . Atsakovas dalį trÅ«kumų pripažino ir sutvarkė, o dalį atsisakė tvarkyti. Iki Å¡iol atsakovas nesutvarkė dviejų kambarių vitrininių langų, jų rėmas iÅ¡linkęs, pučia vėjas, nesandarÅ«s, įeina oras, o žiemÄ - bÅ«na ledas.

Buvo atėjęs UAB „Fauga“ atstovas ir R. B., tačiau atsisakė remontuoti. Kaimynai taip pat reguliavo langų varčias, tačiau tai nepasiteisino, kol nepakeitė langų, todėl UAB „Telemetra“ paskaičiavo langų pakeitimo iÅ¡laidas, kurias praÅ¡o priteisti. Nurodė, jog jo langų niekas nereguliavo, jis papildomų laikiklių nemontavo, langų konstrukcijos nekeitė. ReiÅ¡kia ieÅ¡kinį tam, kas statė, mano, kad jis turi atsakyti už žalÄ , sakė, kad sutvarkys, tai tegul ir tvarko.

Langai iki šiol netvarkyti, defektas pasirodė 2007 m. tik pradėjus naudotis butu, delsė, nes tikėjo, kad sutvarkys. Be to, remontus atsakovas baigė daryti tik 2013 m. rudenį: perklijavo plyteles. Nurodė, jog ant atliktų darbų perdavimo - priėmimo akto suklysti metai, turi būti ne 2012-04-15, o 2013-04-15. Byloje remiasi atsakovo pateiktu 2014-04-22 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, teismo ekspertizės, paskirtos civilinėje byloje Nr. 2-77-267/2009, aktu, žalos dydį įrodo UAB „Telemetra“ parengtas komercinis pasiūlymas.

IeÅ¡kovo atstovas advokatas Aistis Damulevičius palaikė atstovaujamÄ jį, prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas langų konstrukcijos nekeitė ir lankstų neįsidėjo. UAB „Šiaulių plentas“ perėmė visas UAB „Šiaulių ranga“ teises ir pareigas, todėl turi atlyginti nuostolius. Lietuvos apeliacinis teismas 2011-12-29 nutartimi patvirtino taikos sutartį, kurios 9 punktu atsakovas įsipareigojo Å¡alinti visus trÅ«kumus pagal raÅ¡tu gautas gyventojų pretenzijas.

Atsakovas atsakinėjo į ieÅ¡kovo pretenzijas, taip tarp jų atsirado susitarimas, todėl jis yra tinkamas atsakovas byloje, rangovas privalo užtikrinti daikto kokybę. PretenzijÄ ir atsakymÄ Ä¯ jÄ reikia vertinti kaip dokumentÄ , pagal kurį Å¡alys prisiėmė teises ir pareigas, taip tarp Å¡alių atsirado susitarimas. Mano, kad nepraleido 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties termino, o jeigu teismas manys, kad ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas, praÅ¡o jį atnaujinti ir ginti pažeistas teises. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kęs savarankiÅ¡kų reikalavimų ieÅ¡kovo pusėje, Lina Bakutienė su ieÅ¡kiniu sutiko, prašė jį tenkinti.

Nurodė, jog yra ieÅ¡kovo sutuoktinė. Langų defektas yra jau seniai, pro langus pučia vėjas, jeigu lyja, prilyja ir ant parketo, jis iÅ¡kilnotas. Buvo atėjęs UAB „Fauga“ atstovas ir R. B., pasakė, kad langai neremontuojami, langų varčios nereguliuojamos, nes lango rėmas per silpnas, kad atlaikytų. Su defektais yra du langai: miegamojo ir svetainės vitrininiai langai. Meistrų remontuoti langus nekvietė, langų konstrukcija nėra keista. Grindų plyteles du kartus perklijavo, antrÄ kartÄ - baigė 2013 m. rudenį.Atsakovo UAB „Šiaulių plentas“ atstovas advokatas Evaldas Onaitis su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti ieÅ¡kinio senatį ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog palaiko atsiliepime nurodytus argumentus. PaaiÅ¡kino, kad gyvenamasis namas, esantis ŽaliÅ«kių g. 71, Å iauliai, buvo pastatytas rangovo UAB „Šiaulių plentas“ (buvusi – UAB „Šiaulių ranga“) pagal užsakovo UAB „Berneda“ užsakymÄ pagal 2006-03-24 tarp jų sudarytÄ statybos rangos sutartį, jis pripažintas tinkamu naudoti 2007-11-08 ir perduotas užsakovui. 2014 m. Lietuvos apeliacinis teismas 2011-12-29 nutartimi patvirtino taikos sutartį tarp UAB „Šiaulių plentas“ ir UAB „Berneda“, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo Å¡alinti trÅ«kumas per garantinį laikotarpį pagal UAB „Berneda“ pretenzijas.

Mano, kad pardavėjas atsako už parduoto daikto trÅ«kumus. IeÅ¡kovas su UAB „Berneda“ sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, todėl už trÅ«kumus UAB „Berneda“ ir turi atsakyti, dėl ko Å¡ioje byloje UAB „Šiaulių plentas“ nėra tinkamas atsakovas. 2012-03-19 buvo gauta pretenzija iÅ¡ ieÅ¡kovo, ji buvo persiųsta, į jÄ buvo atsakyta, dalis trÅ«kumų sutvarkyta. Buvo sutarta permontuoti vitrininių langų palanges ir suremontuoti langų varčias, tačiau nuvykus į vietÄ , paaiÅ¡kėjo, kad neįmanoma sureguliuoti langų varčių, nes pakeista langų konstrukcija dar iki atsakovo atstovo atvykimo, pridėti papildomi laikikliai.

Todėl rangovas atsisakė Å¡alinti trÅ«kumus, mano, kad tai nėra garantinis defektas, pasiÅ«lė pačiam ieÅ¡kovui susirasti meistrÄ . Mano, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog langus bÅ«tina keisti naujais. Taip pat ieÅ¡kovas praleido 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareikÅ¡ti dėl parduoto daikto trÅ«kumų, nes trÅ«kumai paaiÅ¡kėjo dar 2007 m., tik pradėjus eksploatuoti butÄ , 2012-11-08 baigėsi ir 5 metų garantinis terminas, ieÅ¡kovas žinojo apie defektÄ , bet Å¡itiek metų nieko nedarė.

Nurodė, jog suklysta atliktų darbų perdavimo - priėmimo akto data, turi būti 2013-04-15. Ieškovas remiasi ekspertizės aktu, pateiktu kitoje civilinėje byloje, minėtame akte nebuvo nurodyta, kad reikia langus keisti naujais, buvo nurodyta, jog defektams pašalinti užtenka sureguliuoti langų varčias. Šiuo metu yra du langai su įrengtais papildomais laikikliais, dėl kurių jie tapo nereguliuojami, nebeatsiverčia, to ekspertas nebuvo nurodęs, todėl akivaizdu, kad buvo keista lango konstrukcija, dėl ko ir buvo atsisakyta šalinti defektus. 2014 m.

Lietuvos apeliacinis teismas 2011-12-29 nutartimi patvirtino taikos sutartį tarp UAB „Šiaulių plentas“ ir UAB „Berneda“, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo Å¡alinti trÅ«kumas pagal UAB „Berneda“ pretenzijas, bet ne pagal gyventojų pretenzijas, joje nėra nuorodų, jog į rangovÄ tiesiai galėtų kreiptis ieÅ¡kovas, todėl ieÅ¡kovas su atsakovu jokio sandorio nesudarė ir atsakovas jam niekaip nėra įsipareigojęs, jų nesieja jokie teisiniai santykiai, atsakovas tik vykdė įsipareigojimus pagal rangos sutartį su UAB „Berneda“, prisiėmė ir Å¡alino trÅ«kumus, kurie buvo garantiniai, daugiau trÅ«kumų nebeÅ¡alins, nes garantinis terminas pasibaigęs. Jau užvesdamas kitÄ bylÄ teisme (civilinė byla Nr. 2-351-362/2013) ieÅ¡kovas žinojo, kad nebus reguliuojamos langų varčios, todėl praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Trečiojo asmens, nepareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kų reikalavimų, BUAB „Berneda“ atstovas Laimonas TamoÅ¡aitis dėl ieÅ¡kinio paliko spręsti teismo nuožiÅ«ra.

PaaiÅ¡kino, kad Å iaulių apygardos teismo 2013-10-03 nutartimi UAB „Berneda“ yra iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Tytus“. IÅ¡kėlus bankroto bylÄ buvo atleisti darbuotojai ir perimta dokumentacija, rado daug susiraÅ¡inėjimo su gyventojais. Nurodė, jog palaiko atsiliepime nurodytus argumentus. L. R. BartaÅ¡evičius parodė, jog dirba UAB „Šiaulių plentas“ Å«kio dalies vadovu. 2012 m. atliko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), garantinius remontus.

Kiek prisimena, pas ieÅ¡kovÄ reikėjo sureguliuoti langų varčias, norėjo sureguliuoti, tačiau paaiÅ¡kėjo, kad pakeista vieno lango konstrukcija, todėl jį reguliuoti buvo atsisakyta, o dėl kito lango buvo pasiÅ«lyta susirasti meistrÄ , pateikti sÄ skaitÄ , UAB „Šiaulių plentas“ bÅ«tų apmokėjęs, kaip ir kituose butuose. 2013 m. po spalio mėnesio jam ieÅ¡kovas skambino tik dėl vonios grindų plytelių perklijavimo, jos buvo atÅ¡okusios, bet ne dėl langų, jas perklijavo.

Pas ieÅ¡kovÄ langų varčių visai nereguliavo. Po to, kai parašė atsakymÄ Ä¯ pretenzijÄ , dar buvo atvykęs dėl langų pas ieÅ¡kovÄ su UAB „Fauga“ atstovu, sprendė, ar keis gumeles, bet nekeitė, nors kituose butuose keitė gumeles. Dėl langų garantinio laikotarpio nieko nežino.IeÅ¡kinys netenkintinas. Byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis ŽaliÅ«kių g. 71, Å iauliai, buvo pastatytas rangovo UAB „Šiaulių plentas“ (buvusi – UAB „Šiaulių ranga“) užsakovo UAB „Berneda“ užsakymu pagal 2006-03-24 tarp jų sudarytÄ statybos rangos sutartį (23-27 b. l.).

Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintas tinkamu naudoti 2007-11-08 ir perduotas užsakovui (60-62 b. l.). 2007-03-07 ieÅ¡kovas M. B. ir UAB „Berneda“ sudarė preliminariÄ bÅ«simo buto/turto pirkimo- pardavimo sutartį, pagal kuriÄ pardavėjas UAB „Berneda“ įsipareigojo pastatyti ir pagrindinės pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu parduoti, o ieÅ¡kovas nupirkti statomÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikÅ¡telę ir sandėliukÄ (3-11 b. l.).

Pastačius namÄ , pripažinus jį tinkamu naudoti ir perdavus užsakovui, 2007-12-20 ieÅ¡kovas ir UAB „Berneda“ sudarė pagrindinę nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį (12-22 b. l.). ButÄ pradėjus eksploatuoti, pradėjo matytis įvairÅ«s atliktų statybos darbų trÅ«kumai, todėl namo gyventojai kreipėsi į UAB „Berneda“ su pretenzijomis dėl trÅ«kumų paÅ¡alinimo. Dėl trÅ«kumų Å¡alinimo tarp rangovo ir užsakovo kilo ginčas, kuris buvo iÅ¡spręstas taikos sutartimi, patvirtinta Lietuvos apeliacinio teismo 2011-12-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-30/2011, pagal taikos sutartį atsakovas įsipareigojo Å¡alinti trÅ«kumas pagal UAB „Berneda“ pretenzijas (63-68 b. l.). 2012-03-19 ieÅ¡kovas pateikė atsakovui pretenzijÄ (28-29 b. l.).

Atsakovas dalį trÅ«kumų pripažino ir sutvarkė, dėl to 2012-08-27 pasirašė defektų suderinimo aktÄ (117 b. l.), o dalį atsisakė tvarkyti (30 b. l.), po defektų Å¡alinimo 2013-04-15 buvo suraÅ¡ytas atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas, iÅ¡ kurio matyti, kad langų varčios nebuvo reguliuotos (31 b. l.) IeÅ¡kovo nuomone iki Å¡iol nėra sutvarkyti vitrininiai pirmo ir ketvirto kambarių langai, t. y. nesureguliuotos langų varčios, o atsakovo nuomone - kÄ buvo galima sutvarkyti, yra sutvarkyta, o langų varčias atsakovas atsisakė reguliuoti iÅ¡ karto, nes jų neįmanoma sureguliuoti, kadangi pakeista langų konstrukcija, primontuoti papildomi lankstai.

Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė atsakovui UAB „Šiaulių plentas“ reikalavimÄ dėl įsigyto nekilnojamojo daikto - buto, esančio (duomenys neskelbtini), bÅ«simų remonto iÅ¡laidų kompensavimo. Atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ tiek atsiliepime, tiek teismo posėdyje nurodė, jog ieÅ¡kiniui dėl parduotų daiktų trÅ«kumų pareikÅ¡ti taikytinas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas, jis teigia, jog ieÅ¡kovas praleido Å¡iam ginčui įstatymo nustatytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir pareiÅ¡kė reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį.

IeÅ¡kovo atstovas baigiamosiose kalbose nurodė, jog mano, kad ieÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido, bet jeigu teismas mano, kad terminas yra praleistas, prašė jį atnaujinti, kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių, nes ieÅ¡kovas dėl parduoto daikto trÅ«kumų visÄ garantinį laikotarpį buvo aktyvus. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis).

Nors ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismÄ , praÅ¡ant apginti pažeistÄ teisę, tačiau, ginčo Å¡aliai pareikalavus taikyti ieÅ¡kinio senatį, yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). IeÅ¡kiniui dėl parduotų daiktų trÅ«kumų pareikÅ¡ti taikytinas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Sprendžiant, ar ieÅ¡kovas, pateikdamas ieÅ¡kinį nurodytu pagrindu (dėl parduoto daikto trÅ«kumų) nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino, bÅ«tina nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , taip pat ar jis nebuvo nutrÅ«kęs. Pagal bendrÄ sias ieÅ¡kinio senaties termino pradžios taisykles, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

CK normose, reglamentuojančiose ieÅ¡kinio senaties terminus, tarp jų – ir dėl parduotų daiktų trÅ«kumų, nenustatyta, koks momentas konkrečiu ieÅ¡kinio senaties termino taikymo atveju laikytinas ieÅ¡kinio senaties termino pradžia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas dėl parduoto daikto trÅ«kumų, tai ieÅ¡kinio senaties termino pradžia nustatytina atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas per įstatymo ar Å¡alių nustatytÄ garantinį terminÄ pareiÅ¡kė pretenzijÄ pardavėjui ir kokie buvo tolimesni pardavėjo veiksmai.

Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimÄ arba per pirkėjo nustatytÄ terminÄ (o jeigu toks nebuvo nustatytas – per protingÄ terminÄ ) neatsakius į pirkėjo pretenzijÄ dėl konkrečių garantinio daikto defektų paÅ¡alinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013 ir kt.).

IeÅ¡kinio senaties terminas skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas pareiÅ¡kė pretenzijÄ dėl parduoto daikto trÅ«kumų. Pagal CK 6.338 straipsnio 3 dalį, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trÅ«kumų gali bÅ«ti reiÅ¡kiami, jeigu trÅ«kumai nustatyti per garantijos terminÄ . Pagal Statybos įstatymo (įstatymo Nr. X-1111 redakcija, galiojusi nuo 2007 m. gegužės 19 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d.) 36 straipsnio 1 dalį statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiÅ«ros sutartyse.

Å is terminas pagal Statybos įstatymÄ negali bÅ«ti trumpesnis (skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos) kaip penkeri metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) – deÅ¡imt metų, o jeigu buvo nustatyta Å¡iuose elementuose tyčia paslėptų defektų, – dvideÅ¡imt metų. Pagal šį įstatymÄ tai yra statinio garantinis terminas, už kurį atsako statinio projektuotojas, rangovas ir statinio statybos techninis prižiÅ«rėtojas. BUAB „Berneda“ parduotam ieÅ¡kovui butui, kaip statybos objektui, penkerių metų garantinis terminas buvo nustatytas užsakovo BUAB „Berneda“ ir rangovo UAB „Šiaulių plentas“ (buvusi - UAB „Šiaulių ranga“) 2006-03-24 statybos rangos sutartyje (9.1 punktas).

Nekilnojamojo daikto - buto pardavėjui pretenzijas dėl Å¡io daikto trÅ«kumų pirkėjai galėjo reikÅ¡ti per Å¡io daikto kokybės garantinį terminÄ , kuris negalėjo bÅ«ti trumpesnis kaip penkeri metai nuo namo pripažinimo tinkamu naudoti dienos (Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalis, CK 6.698 straipsnis). Parduoto daikto garantijos laikotarpiu nustačius Å¡io daikto trÅ«kumus, pirkėjų teisė pareikÅ¡ti reikalavimÄ pardavėjui paÅ¡alinti daikto trÅ«kumus nesaistoma CK 1.125 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų terminų, nes pareikÅ¡ti pardavėjui reikalavimÄ (pretenzijÄ ) dėl parduoto daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trÅ«kumų pirkėjas turi teisę per visÄ garantijos galiojimo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kuriuo daikto kokybės garantijos galiojimo metu buvo nustatyti konkretÅ«s daikto trÅ«kumai.

Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimÄ arba per pirkėjo nustatytÄ terminÄ (o jeigu toks nebuvo nustatytas, – per protingÄ terminÄ ) neatsakius į pirkėjo pretenzijÄ dėl konkrečių garantinio daikto defektų paÅ¡alinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimÄ . Tokiu atveju taikytina CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkto norma dėl senaties termino ieÅ¡kiniams dėl parduoto daikto trÅ«kumų. Gyvenamasis namas, esantis ŽaliÅ«kių g. 71, Å iauliai, pripažintas tinkamu naudoti 2007-11-08 (59-61 b. l.), nuo minėtos datos pradedamas skaičiuoti garantinis terminas.

Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovas pasinaudojo teise reikÅ¡ti pretenzijas dėl buto kokybės kelis kartus, paskutinį kartÄ - 2012-03-19 (28-29 b. l.), t. y. pretenzijas pareiÅ¡kė per garantinį terminÄ . Remiantis aukščiau pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, darytina iÅ¡vada, kad kai pirkėjas per garantinį terminÄ pateikia pardavėjui pretenzijÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniui dėl parduoto daikto trÅ«kumų pareikÅ¡ti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymÄ , kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimÄ arba kai per pirkėjo nustatytÄ , o jeigu toks nenustatytas – per protingÄ terminÄ pardavėjas nepateikia jokio atsakymo.

Byloje nustatyta, ieÅ¡kovas, per garantinį terminÄ pastebėjęs pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu iÅ¡ trečiojo asmens įsigyto buto trÅ«kumus, 2012-03-19 kreipėsi į atsakovÄ su pretenzija dėl buto statybos darbų atlikimo kokybės (28-29 b. l.). 2012-03-19 atsakovas pateikė ieÅ¡kovui raÅ¡tiÅ¡kÄ atsakymÄ , nurodydamas, kad sutinka paÅ¡alinti garantiniu laikotarpiu atsiradusius garantinius trÅ«kumus, tame tarpe - ir sureguliuoti langų varčias (30 b. l.). Dėl to buvo suraÅ¡ytas 2012-08-27 defektų suderinimo aktas (117 b. l.).

Atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktas pasiraÅ¡ytas 2013-04-15, iÅ¡ kurio matyti, kad dviejų kambarių vitrininių langų varčios nebuvo sureguliuotos (31 b. l.). IeÅ¡kovas teismo posėdyje nurodė, jog atsakovas dalį trÅ«kumų pripažino ir sutvarkė, o langų varčias sureguliuoti atsisakė, kurios yra nesureguliuotos iki Å¡iol. Tas pačias aplinkybes patvirtino liudytojas R. B., nurodydamas, kad kiek prisimena, pas ieÅ¡kovÄ reikėjo sureguliuoti langų varčias, norėjo sureguliuoti, tačiau paaiÅ¡kėjo, kad pakeista vieno lango konstrukcija, todėl jį reguliuoti buvo atsisakyta, o dėl kito lango buvo pasiÅ«lyta susirasti meistrÄ , pateikti sÄ skaitÄ , UAB „Šiaulių plentas“ bÅ«tų apmokėjęs, kaip ir kituose butuose. 2013 m. po spalio mėnesio jam ieÅ¡kovas skambino tik dėl vonios grindų plytelių perklijavimo, jos buvo atÅ¡okusios, bet ne dėl langų.

Vadinasi, nors iÅ¡ karto ieÅ¡kovui buvo pasakyta, kad jo langų varčios nebus reguliuojamos, tačiau galutinai apie tai paaiÅ¡kėjo 2013-04-15 Å¡alims pasiraÅ¡ius atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktÄ , todėl atsirado pagrindas spręsti, kad ieÅ¡kovo subjektinė teisė yra pažeista (atsakovas, vykdydamas taikos sutartį su trečiuoju asmeniu, atsisakė tenkinti jo reikalavimus) ir kad nuo Å¡io momento prasideda sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniui dėl parduoto buto trÅ«kumų teisme pareikÅ¡ti (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

IeÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį 2013-12-17, t. y. praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ kreiptis į teismÄ su tokio pobÅ«džio reikalavimu. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; 2013 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013; kt.).

IeÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ reglamentuojančiose teisės normose neįtvirtintas aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sÄ raÅ¡as, taip pat neįvardyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių buvimo. Kasacinio teisimo praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimÄ , turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgti į ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, Å¡alies elgesį bei kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009; 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012; kt.).

Atsakovui atsisakius tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimus, jis pateikė teismui ieÅ¡kinį. Nors nei ieÅ¡kovas, nei jo atstovas nenurodė priežasčių, dėl ko praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas, tačiau pažymėtina, jog ieÅ¡kovas, supratęs, jog atsakovas daugiau bute esančių defektų neÅ¡alins, ėmėsi priemonių kaltiems asmenims nustatyti, siekė apginti savo pažeistas teises neteisminiu bÅ«du, be kita ko, taip apsaugodamas Å¡alis nuo teisminio proceso metu patiriamų bylinėjimosi iÅ¡laidų ir pareigos pralaimėjusiai Å¡aliai jas atlyginti atsiradimo, ieÅ¡kinio senaties terminÄ praleido nežymiai (apie du mėnesius), ieÅ¡kinį pareiÅ¡kęs ieÅ¡kovas yra vartotojas, silpnesnioji Å¡alis, kurios interesai turi bÅ«ti ginami, todėl teismas mano, jog Å¡ios aplinkybės sudaro pakankamÄ pagrindÄ ieÅ¡kovo praleistam ieÅ¡kinio senaties terminui atnaujinti.

Atsižvelgiant į tai, kad siekis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ turi bÅ«ti derinamas su asmens teise į veiksmingÄ jo pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybÄ , į konkrečių aplinkybių visumÄ , kas sudaro pagrindÄ spręsti, kad tokia teisė ir (arba) teisėtas interesas turi bÅ«ti ginami, todėl senaties terminas atnaujintinas ir ieÅ¡kovo pažeista teisė gintina. Dėl netinkamo atsakovo Asmuo savo pažeistas teises gali ginti įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis).

Tačiau Å¡ios teisės įgyvendinimas įmanomas tik tada, jeigu į teismÄ bus kreipiamasi įstatymo nustatyta tvarka. Kreipimosi į teismÄ formalizavimas reikÅ¡mingas ne tik dėl to, kad įgalina aiÅ¡kiai ir tiksliai apibrėžti teisme nagrinėtino ginčo ribas bei sukuria prielaidas teisingam ir operatyviam bylos iÅ¡nagrinėjimui, bet ir dėl to, kad taip užtikrinamos atsakovo teisės. Viena iÅ¡ tinkamo kreipimosi į teismÄ bÅ«tinųjų sÄ lygų yra reikalavimas ieÅ¡kinyje nurodyti ieÅ¡kinio dalykÄ â€“ ieÅ¡kovo reikalavimÄ , kuris per teismÄ yra adresuojamas atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Savo ruožtu teisė keisti ieÅ¡kinio dalykÄ yra dispozityvi ir absoliuti ieÅ¡kovo teisė, kuriai kiti asmenys ar teismas negali daryti įtakos (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis). Teismas įpareigotas ginÄÄ spręsti pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus. Siekdamas kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių, teismas turi teisę, kartu ir privalo įgyvendinti taikinimo procedÅ«ras (CPK 231 straipsnis, 249 straipsnio 1 dalis), tačiau teismui nesuteikta teisės, iÅ¡skyrus kai kurias įstatyme nustatytas iÅ¡imtis (pvz., CPK 376 straipsnio 3, 4 dalyse, 405, 417, 418 straipsniuose), keisti ieÅ¡kinio dalykÄ ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo bÅ«dus.IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė atsakovui UAB „Šiaulių plentas“ reikalavimÄ dėl įsigyto nekilnojamojo daikto - buto, esančio (duomenys neskelbtini), bÅ«simų remonto iÅ¡laidų kompensavimo.

Atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ tiek atsiliepime, tiek teismo posėdyje nurodė, jog jis nėra tinkama Å¡alis byloje, nes ji nėra iÅ¡ pirkimo - pardavimo sutarčių kilusio ginčo dalyvis, jo su ieÅ¡kovu nesieja jokie teisiniai santykiai, jis tik buvo trečiojo asmens BUAB „Berneda“ rangovas, kuris atliko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbus, BUAB „Berneda“ tuos darbus priėmė ir pretenzijų dėl darbų kokybės nereiÅ¡kė, vėliau, iÅ¡kilus statybos darbų trÅ«kumams ir gyventojams dėl to pareiÅ¡kus pretenzijas, pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2011-12-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-30/2011 patvirtintÄ taikos sutartį atsakovas Å¡alino trÅ«kumus pagal BUAB „Berneda“ pretenzijas, persiųstas iÅ¡ gyventojų, garantiniu laikotarpiu, juos paÅ¡alino, daugiau pretenzijų negavo.

Byloje nustatyta, kad tarp atsakovo UAB „Šiaulių plentas“ (buvusi – UAB „Šiaulių ranga“) ir trečiojo asmens BUAB „Berneda“ 2006-03-24 buvo sudaryta statybos rangos sutartis, pagal kuriÄ užsakovo UAB „Berneda“ užsakymu rangovo UAB „Šiaulių plentas“ (buvusi – UAB „Šiaulių ranga“) buvo pastatytas gyvenamasis namas, esantis ŽaliÅ«kių g. 71, Å iauliai (23-27 b. l.). 2007-03-07 ieÅ¡kovas M. B. ir UAB „Berneda“ sudarė preliminariÄ bÅ«simo buto/turto pirkimo- pardavimo sutartį, pagal kuriÄ pardavėjas UAB „Berneda“ įsipareigojo pastatyti ir pagrindinės pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu parduoti, o ieÅ¡kovas nupirkti statomÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikÅ¡telę ir sandėliukÄ (3-11 b. l.).

Pastačius namÄ , pripažinus jį tinkamu naudoti ir perdavus užsakovui, 2007-12-20 ieÅ¡kovas ir UAB „Berneda“ sudarė pagrindinę nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas iÅ¡ trečiojo asmens įgijo, t. y. nusipirko nekilnojamÄ jį daiktÄ - butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (12-22 b. l.).Teismas pažymi, kad civilinė atsakomybė yra dviejų rÅ«Å¡ių – sutartinė ir deliktinė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.245 str. 2 d.).

Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį, sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Å alis jau iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai.

Å iuo atveju civilinės teisės pažeidimas pasireiÅ¡kia sutarties pažeidimu (CK 6.256 str.). CK 6.245 straipsnio 4 dalis nustato, kad deliktinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais.Civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Bylose dėl žalos atlyginimo iÅ¡ pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus skolininko veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 str.).

Byloje nustatyta, kad 2007-03-07 ieÅ¡kovas M. B. ir UAB „Berneda“ sudarė preliminariÄ bÅ«simo buto/turto pirkimo- pardavimo sutartį, pagal kuriÄ pardavėjas UAB „Berneda“ įsipareigojo pastatyti ir pagrindinės pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu parduoti, o ieÅ¡kovas nupirkti statomÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikÅ¡telę ir sandėliukÄ (3-11 b. l.), o 2007-12-20 ieÅ¡kovas ir UAB „Berneda“ sudarė pagrindinę nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas iÅ¡ trečiojo asmens įgijo, t. y. nusipirko nekilnojamÄ jį daiktÄ - butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (12-22 b. l.).

Todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kovÄ M. B. ir trečiÄ jį asmenį BUAB „Berneda“ sieja pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai. Tiek preliminariÄ ja pirkimo - pardavimo sutartimi (8.4 p., 8.5 p., 8.6 p.), tiek pagrindine pirkimo - pardavimo sutartimi (11 p.) trečiasis asmuo (pardavėjas) ieÅ¡kovui (pirkėjui) užtikrino, kad sutarties sudarymo momentu nėra jokių paslėptų nekilnojamojo daikto trÅ«kumų, taip pat įsipareigojo pagal gyventojo pretenzijas savo sÄ skaita paÅ¡alinti statybos darbų trÅ«kumus (defektus), atsiradusius garantinio termino laikotarpiu, jeigu jie atsirado ne dėl kitų asmenų kaltės. AtsakovÄ UAB „Šiaulių plentas“ (buvusi – UAB „Šiaulių ranga“) ir trečiÄ jį asmenį BUAB „Berneda“ sieja statybos rangos teisiniai santykiai.

UAB „Šiaulių plentas“, kaip generalinis rangovas, suteikė garantijÄ atliktiems statybos darbams, prisiėmė atsakomybę už subrangovus. Teismo ekspertizės, paskirtos Å iaulių apygardos teismo 2009-01-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-77-267/2009, aktu, suraÅ¡ytu 2009-05-04, buvo nustatyti priduoto naudoti gyvenamojo namo statybos trÅ«kumai, statybos darbų trÅ«kumai paaiÅ¡kėjo per garantinį laikotarpį, todėl generalinis rangovas pagal susitarimÄ su trečiuoju asmeniu, t. y. pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2011-12-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-30/2011 patvirtintÄ taikos sutartį įsipareigojo juos paÅ¡alinti ir juos Å¡alino arba apmokėjo jam pateiktas sÄ skaitas dėl trÅ«kumų Å¡alinimo.

IeÅ¡kovas pripažįsta, kad jis neturi sutartinių teisinių santykių su atsakovu UAB „Šiaulių plentas“, tačiau mano, kad pretenzijas turi reikÅ¡ti jam, nes jis sakė, kad sutvarkys, tai tegul ir tvarko. ButÄ pirko iÅ¡ BUAB „Berneda“, ji suteikė garantinius terminus, atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ (anksčiau – UAB „Šiaulių ranga“) garantijos nėra davęs. IeÅ¡kovo atstovas, prieÅ¡ingai nei pats ieÅ¡kovas, mano, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ vis dėl to siejo sutartiniai teisiniai santykiai, t. y. ieÅ¡kovas parašė atsakovui pretenzijÄ dėl parduoto daikto trÅ«kumų, atsiradusių per garantinį laikotarpį, atsakovas, reaguodamas į pateiktÄ pretenzijÄ , trÅ«kumus paÅ¡alino, vadinasi, tarp Å¡alių susiformavo susitarimas, iÅ¡ kurio atsirado Å¡alių teisės ir pareigos.

Tačiau teismas pažymi, kad tai nėra jokie teisiniai sutartiniai santykiai, siejantys ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ : ieÅ¡kovui pateikus pretenzijÄ dėl parduoto daikto trÅ«kumų, kaip ir buvo numatyta preliminariojoje ir pagrindinėje pirkimo - pardavimo sutartyse, sudarytose ieÅ¡kovo su trečiuoju asmeniu, atsakovas Å¡alino garantiniu laikotarpiu atsiradusius daikto trÅ«kumus, kÄ buvo įsipareigojęs padaryti pagal rangos ir taikos sutartis su trečiuoju asmeniu. Be to, kaip pažymėjo teismo posėdyje atsakovo atstovas, buvo paÅ¡alinti tik garantiniu laikotarpiu atsiradę garantiniais pripažinti defektai, negarantiniai defektai Å¡alinami nebuvo.

Tai teismo posėdyje patvirtino ir liudytoju apklaustas liudytojas R. B.. IeÅ¡kovo atstovo argumentas dėl to, kad taikos sutarties 9 punktas (67 b. l.) taip pat įrodo, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ sieja sutartiniai teisiniai santykiai, atmestinas, kaip nepagrįstas, nes ieÅ¡kovas civilinėje byloje Nr. 2A-30/2011 Å¡alimi nebuvo, taikos sutartis, patvirtinta Lietuvos apeliacinio teismo 2011-12-29 nutartimi, buvo pasiraÅ¡yta tarp dviejų Å¡alių - UAB „Šiaulių plentas“ ir UAB „Berneda“, kurios viena kitos atžvilgiu įgijo teises ir prisiėmė įsipareigojimus, kilusius iÅ¡ prieÅ¡ tai tarp jų buvusios sudarytos rangos sutarties.

Todėl akivaizdu, jog ieÅ¡kovo su atsakovu nesieja jokie sutartiniai teisiniai santykiai. Nors trečiojo asmens BUAB „Berneda“ užsakymu daugiabučio namo, kuriame yra ginčo butas, statybas vykdė generalinis rangovas - atsakovas UAB „Šiaulių plentas“, kurio atsakomybė kyla iÅ¡ rangos teisinių santykių, tačiau taip pat akcentuotina, kad UAB „Šiaulių plentas“ ir ieÅ¡kovo nesiejo prievoliniai rangos teisiniai santykiai. Taip pat teismas pažymi, kad atsakovo UAB „Šiaulių plentas“ statybos darbų defektai negali bÅ«ti vertinami kaip veiksmai, galimai pažeidę rangos sutarties su UAB „Berneda“ sÄ lygas, kaip neteisėti veiksmai ieÅ¡kovo atžvilgiu (deliktas).

Toks Å¡alių teisinių santykių aiÅ¡kinimas yra teisiÅ¡kai nepagrįstas, rangos sutarties sÄ lygų pažeidimas negali bÅ«ti vertinamas kaip deliktas kito asmens, nesančio sutarties Å¡alimi, atžvilgiu. Pažymėtina, kad statybos darbai buvo atlikti ir užbaigti iki buto pardavimo ieÅ¡kovui, už praeityje atliktų darbų trÅ«kumus rangovas atsako rangos sutartyje numatyta tvarka ir sÄ lygomis (sutartinė garantija). Å iuo atveju, trečiasis asmuo BUAB „Berneda“ atsako už paaiÅ¡kėjusius buto kokybės trÅ«kumus kaip daikto (buto) pardavėjas, o atsakovas – UAB „Šiaulių plentas“ nėra už tai atsakingas, todėl darytina iÅ¡vada, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo nėra nustatyta jokių sutartinių teisinių santykių, atsakovui nekyla ir deliktinė atsakomybė, todėl atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ nėra tinkamas atsakovas byloje, nes privalo atsakyti pardavėjas.

CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę, o Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pardavėjo garantija dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo - pardavimo sutartyje numatyta, ar ne (garantija pagal įstatymÄ ). CK 6.327 straipsnio 3, 4 dalyse nustatyta, kad pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksÄ atsako už bet kokį neatitikimÄ , kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiÅ¡kėja vėliau; pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimÄ , kuris atsiranda po Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrÄ laikÄ prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastÄ ar specialiai nurodytÄ paskirtį arba iÅ¡laikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimÄ .

Byloje nustatyta, kad ieškovo įsigyto buto pardavėjas yra trečiasis asmuo BUAB „Berneda“, todėl būtent jam tenka pareiga ir atsakomybė pirmiau nurodytų teisės nuostatų pagrindu. Šalis, siejant pirkimo – pardavimo teisiniams santykiams, už parduoto daikto trūkumus atsakomybė tenka būtent BUAB „Berneda“, kaip pardavėjui, o ne kitiems asmenims (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010, 2012 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012; kt.).

Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį trečiųjų asmenų kaltė dėl daikto kokybės gali bÅ«ti viena iÅ¡ pardavėjo atsakomybę paÅ¡alinančių aplinkybių, tačiau jÄ turi įrodyti pardavėjas. Trečiaisiais asmenimis yra laikomi asmenys, už kuriuos nei pirkėjas, nei pardavėjas neatsako. Jeigu pardavėjas parduoda pirkėjui daiktÄ , kurį pardavėjo užsakymu pagamino asmuo pagal sutartį su pardavėju, tai toks daikto gamintojas yra asmuo, kuris susijęs su pardavėju ir pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį nelaikomas trečiuoju asmeniu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012;

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-66-340/2013, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-488-601/2013, kt.). Namo, kurį 2006-03-24 statybos rangos sutarties su užsakovu BUAB „Berneda“ pagrindu statė UAB „Šiaulių plentas“ (buvusi UAB „Šiaulių ranga“) vitrininių langų trÅ«kumai nebuvo akivaizdÅ«s ir daikto pardavimo metu nei pardavėjui, nei pirkėjui nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomi, jie paaiÅ¡kėjo naudojant daiktÄ pagal paskirtį per garantinį laikotarpį.

Trečiasis asmuo BUAB „Berneda“ (pardavėjas) užsakė pastatyti daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ parduoti, butus pardavė ieÅ¡kovui ir kaip pardavėjas pagal įstatymÄ bei sutartį suteikė kokybės garantijÄ , todėl bÅ«tent jis, o ne atsakovas (rangovas) UAB „Šiaulių plentas“, yra atsakingas ieÅ¡kovui (pirkėjui) už parduoto daikto kokybės trÅ«kumus. Teismas minėtose bylose turi bÅ«ti aktyvus, nes ieÅ¡kovas vartotojas, todėl ne kartÄ ieÅ¡kovui siÅ«lė pakeisti netinkamÄ atsakovÄ tinkamu arba įtraukti bendraatsakovu kitÄ asmenį, tačiau ieÅ¡kovas, pasitaręs su savo atstovu, nesutiko to padaryti.

Pakeisti netinkamÄ Å¡alį tinkama teismas gali tiek bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės, tiek parengiamajame teismo posėdyje, tiek Å¡alių praÅ¡ymu, tiek teismo iniciatyva, tačiau, atsižvelgiant į dispozityvumo principÄ civiliniame procese, pakeisti netinkamÄ Å¡alį (tiek ieÅ¡kovÄ , tiek atsakovÄ ) visais atvejais galima tik pradinio ieÅ¡kovo sutikimu. Jeigu ieÅ¡kovas nesutinka, kad atsakovas bÅ«tų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės ir atmeta ieÅ¡kinį (CPK 45 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad byloje ginčo materialinio teisinio santykio dalyviai yra pirkėjas ir pardavėjas, o atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ nėra minėto teisinio santykio dalyvis (nėra ir ginčo šalis), į tai, kad tarp UAB „Šiaulių plentas“ ir ieškovo nėra nei sutartinių, nei tiesioginių nesutartinių santykių, atsakovas yra tik BUAB „Berneda“ rangovas, atlikęs gyvenamojo namo statybos darbus, o BUAB „Berneda“ tuos darbus priėmė ir pretenzijų dėl jų kokybės nereiškė, UAB „Šiaulių plentas“ nėra tinkamas atsakovas, todėl ieškinys atmestinas.

Neturi teisinės reikÅ¡mės ir ta aplinkybė, kad trečiajam asmeniui BUAB „Berneda“ yra iÅ¡kelta bankroto byla ir teismo sprendimas dėl įgyto buto bÅ«simų remonto iÅ¡laidų kompensavimo galimai gali likti neįgyvendintas, nes ieÅ¡kovas gali pareikÅ¡ti kreditorinį reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo bankroto byloje. Dėl ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Šiaulių plentas“ 6500,00 Lt bÅ«simų daikto trÅ«kumų paÅ¡alinimo iÅ¡laidų.

Nurodė, jog butÄ pradėjus eksploatuoti, pradėjo matytis įvairÅ«s atliktų statybos darbų trÅ«kumai. 2012-03-19 jis pateikė atsakovui pretenzijÄ . Atsakovas dalį trÅ«kumų pripažino ir sutvarkė, o sureguliuoti dviejuose kambariuose esančių vitrininių langų varčias atsisakė. To atsakovas nepadarė iki Å¡iol, pro ten pučia vėjas, patenka vanduo, todėl mano, kad minėtus langus reikia keisti naujais, nes taip kaimynai iÅ¡sprendė savo problemas. Byloje remiasi 2014-04-22 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, pateiktu atsakovo, teismo ekspertizės, paskirtos civilinėje byloje Nr. 2-77-267/2009, aktu, žalos dydį įrodo UAB „Telemetra“ parengtas komercinis pasiÅ«lymas.Pagal CK 6.263 str. 1 d. nuostatas civilinė atsakomybė atsiranda, neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos, kai dėl to kilo žala arba tai sudarė sÄ lygas žalai atsirasti ar padidėti, t.y. tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Byloje dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Teismas, paskirstydamas Å¡alims įrodinėjimo pareigÄ , turi iÅ¡aiÅ¡kinti, kurias teisines aplinkybes kuri Å¡alis turi įrodyti (CPK 227 str. 3 d., 159 str. 1 d.). Byloje dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovas turi įrodyti žalos faktÄ ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Å ios teisinės aplinkybės iÅ¡tiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes.IeÅ¡kovas, įrodinėdamas žalos faktÄ ir dydį byloje, remiasi 2014-04-22 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, teismo ekspertizės, paskirtos civilinėje byloje Nr. 2-77-267/2009, aktu ir UAB „Telemetra“ parengtu komerciniu pasiÅ«lymu. Pažymėtina, jog teismo ekspertizė buvo paskirta Å iaulių apygardos teismo 2009-01-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-77-267/2009, ekspertizės aktas suraÅ¡ytas 2009-05-04.

Po akto pateikimo ieÅ¡kovo parodymais, jo langų padėtis nepasikeitė, jų varčios atsakovo nebuvo reguliuotos, jis pats langų konstrukcijos nekeitė, papildomų laikiklių neįrengė, jie jau buvo tuo metu, kai įsigijo butÄ . Pats meistro, kuris sureguliuotų langų varčias nesusirado ir sÄ skaitos apmokėjimui atsakovui nepateikė, kaip jam buvo pasiÅ«lyta atsakovo atstovo, mano, kad baigti sutvarkyti turi bÅ«tent atsakovas, o kadangi jis tai atlikti atsisakė, mano, kad reikia langus pakeisti naujais ir taip iÅ¡spręsti problemÄ , mano, kad jis niekam nieko įrodinėti neturi.

Atsakovo atstovas su tokia ieÅ¡kovo pozicija nesutiko, nurodė, jog reguliuoti langų varčias buvo atsisakyta iÅ¡ karto tik apžiÅ«rėjus langus, nes paaiÅ¡kėjo, kad jų konstrukcijÄ jau kažkas pakeitė, pritvirtino papildomus laikiklius, dėl ko langai tapo nereguliuojami, todėl ieÅ¡kovui buvo pasiÅ«lyta pačiam juos susitvarkyti, nemano, kad langus reikia keisti naujais, nes ir teismo ekspertizės akte, kuriuo byloje remiasi ieÅ¡kovas, nėra nurodyta, kad langus reikia pakeisti naujais, yra nurodyta tik tai, kad langų varčias reikia sureguliuoti.

Tas pačias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir liudytojas R. B., kuris parodė, jog pas ieÅ¡kovÄ langų varčių visai nereguliavo, kiek prisimena, pas ieÅ¡kovÄ reikėjo sureguliuoti langų varčias, norėjo sureguliuoti, tačiau paaiÅ¡kėjo, kad pakeista vieno lango konstrukcija, todėl jį reguliuoti buvo atsisakyta, o dėl kito lango buvo pasiÅ«lyta susirasti meistrÄ , pateikti sÄ skaitÄ , UAB „Šiaulių plentas“ bÅ«tų apmokėjęs, kaip ir kituose butuose, tačiau sÄ skaita apmokėjimui nebuvo pateikta, daugiau pretenzijų dėl langų nebuvo pareikÅ¡ta.

Taigi paminėta ekspertizė buvo atlikta kitoje civilinėje byloje, aktas suraÅ¡ytas 2009-05-04, nuo tada praėjo nemažas laiko tarpas, bute buvo atliekami garantiniai remonto darbai, byloje yra ginčas dėl papildomų laikiklių, nėra aiÅ¡ku, kas pakeitė lango konstrukcijas, kas įrengė papildomus laikiklius, ar jie tokie sumontuoti buvo priduodant namÄ eksploatacijai, todėl ieÅ¡kovo minimas ekspertizės aktas neatspindi realios Å¡iuo metu bute esančios situacijos. IÅ¡ 2014-04-22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad prie svetainės ir miegamojo durų yra pritvirtinti papildomi, nekomplektiniai durų lankstai.

IeÅ¡kovas nurodė, jog jis meistro nesikvietė, nieko nereguliavo, langų konstrukcijos nekeitė, kadangi kaimynai reguliavo langų varčias ir tai nieko nepadėjo, todėl mano, kad langus reikia pakeisti naujais, to teismo ir praÅ¡o, UAB „Telemetra“ parengtame komerciniame pasiÅ«lyme tai numatė ir paskaičiavo. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovo pateikti įrodymai neįrodo nei žalos dydžio, nei jos fakto, nėra aiÅ¡ku, nei kokie defektai turi bÅ«ti Å¡alinami, neaiÅ¡ku, ar juos reikia Å¡alinti ir kaip juos reikia Å¡alinti, dėl to ieÅ¡kovo gyvenamųjų patalpų bÅ«simo remonto darbų kaina pagal jo pateiktÄ ir UAB ,,Telemetra“ sudarytÄ komercinį pasiÅ«lymÄ negali bÅ«ti nustatyta (32 b. l.), nes joje nėra įvertinta, kokius darbus bÅ«tina atlikti ir kodėl juos bÅ«tina atlikti.

Statybos bÅ«du paprastai atliekamų darbų įkainiai yra nustatomi pagal lokalines sÄ matas. Tačiau ir Å¡is statybos įmonių vidaus apskaitai naudojamas dokumentas nėra galutinis apskaičiuojant atliktų darbų vertę. Be to ir paties dokumento pavadinimas leidžia teikti, kad tai tėra tik bÅ«simų sÄ naudų (iÅ¡laidų), atliekant statybos (remonto) darbus apskaičiavimas (sÄ raÅ¡as). Kiekvienu atveju atlikus statybos (remonto) darbus pagal lokalines sÄ matas privalo bÅ«ti sudarytas atliktų darbų aktas kuriame nurodytos visos tiesioginės iÅ¡laidos ir kainų pagrindimai, mato vienetai, kiekiai bei kaina.

Kai kada vykdant statybos (remonto) ar kitus rangos darbus, remiantis vieÅ¡osios teisės normomis rangovas privalo sudaryti pažymÄ apie atliktus statybos (remonto) darbus per atitinkamÄ periodÄ , kurioje irgi nurodomi darbai, jų sÄ matinė vertė su PVM (be PVM), atliktų darbų vertė už atsiskaitomÄ jį laikotarpį. Nesant tokių dokumentų teismas negali tinkamai įvertinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymo pripažinti, kad 6500,00 Lt suma yra tinkamas dydis jam padarytos žalos atlyginimui, o tuo pačiu ir ieÅ¡kovo pateiktas komercinis pasiÅ«lymas nelaikytinas tinkamu jam padarytos žalos nustatymo įrodymu.

Atskirai pažymėtina, kad vienu iÅ¡ įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį, laikytina nepriklausomo turto vertintojo ataskaita. Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas nustato turto vertinimo principus, vertės nustatymo metodus ir jų taikymÄ konkrečioms turtinių santykių sritims, turto vertinimo bÅ«dus, turto vertintojų veiklos pagrindus, teises, pareigas ir atsakomybę. Turto vertintojas gali vertinti tik tÄ turto sritį, kuri yra nurodyta turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjime.

Siekiant įvertinti žalos dydį, apskaičiuojama atkuriamoji vertė, t. y. pinigų suma (kaÅ¡tai), kurios reikėtų tokių pat fizinių ir eksploatacinių savybių objektui sukurti, pagaminti arba pastatyti (įrengti). Svarbu pabrėžti, koks yra turto vertinimo ataskaitos teisinis statusas. Atitinkanti Å¡io įstatymo reikalavimus turto vertinimo ataskaita turi juridinę galiÄ ir laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau tokių įrodymų į bylÄ nė viena iÅ¡ Å¡alių nepateikė.Be to, pagal CPK 212 straipsnio 1 dalies normÄ nė viena iÅ¡ Å¡alių neprašė teismo ieÅ¡kovo M.

B. butui padarytos turtinės žalos dydžiui įvertinti skirti ekspertizę, tuo pačiu sudarant teismui galimybę jos iÅ¡vadas vertinti visų įrodymų kontekste ir imtis priemonių paÅ¡alinti abejones dėl kituose įrodymuose esančių duomenų tikrumo, nors teismas ne kartÄ Å¡alims siÅ«lė. Atkreiptinas Å¡alių dėmesys, kad antstolio suraÅ¡ytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas taip pat laikytinas įrodymu. Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 23 straipsnis nustato, kad faktinių aplinkybių konstatavimas - tai smulkus aplinkybių, daiktų ar turto, jų bÅ«klės apraÅ¡ymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.

AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta CPK 635 straipsnio 1 dalyje. Kaip ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas, antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole apžiÅ«ros, stebėjimo, patikrinimu ar kitu bÅ«du, kuris nesusijęs su specialių žinių panaudojimu, užfiksuoja tam tikrÄ faktinę padėtį, esančiÄ fiksavimo metu. Tai gali bÅ«ti daiktų, asmenų, pėdsakų, kitokių faktų buvimo, iÅ¡sidėstymo, tvarkos ar kitokių su jais susijusių aplinkybių nustatymas.

Å ios veiklos rezultatas yra faktinių duomenų, informacijos, žinių, gautų nenaudojant tyrimo bÅ«dų, kuriuos taikant bÅ«tų reikalingos specialios žinios, įtvirtinimas įstatymo nustatyta tvarka ir forma – protokolu. Kadangi tai yra faktinės padėties fiksavimo procesas, tai iÅ¡ esmės nustatoma padėtis, kuri yra fiksavimo metu. Neatmetama, kad konstatuojamoji aplinkybė ji gali bÅ«ti stebima ir ilgesnį laikÄ , o ne tik tiek, kiek pakanka apžiÅ«rai, perklausai, užfiksavimui vaizdo ar garso fiksavimo priemonėmis.

Tačiau į faktinių aplinkybių fiksavimÄ paprastai neįeina daiktų ar reiÅ¡kinių tyrimai, susiję su jų ardymu, iÅ¡rinkimu, bandomųjų vienetų ar pavyzdžių tiriamuoju lyginimu, t. y. tuo, kam reikalingos specialios žinios ar gebėjimai mokslo, amato, profesijos, verslo ar kitose srityse. Antstolio faktinių aplinkybių fiksavimo metu surinkti faktiniai duomenys paprastai pagrindžia (patvirtina ar paneigia) faktus apie daiktus, asmenis, pėdsakus, defektus, jų lokalizacijÄ , apimtį ir kitas susijusias aplinkybes.

Å i informacija ne visada gali patvirtinti ar paneigti visas aplinkybes, kurias gali bÅ«ti reikalinga nustatyti byloje. Nurodytais bÅ«dais antstolio surinkta informacija gali tik patvirtinti, ar tam tikri daiktai, asmenys, jų kontaktai, defektai, pėdsakai yra ar ne. Kadangi neatliekamas tyrimas, tai Å¡iuo bÅ«du surinkta informacija apie tam tikrÄ reiÅ¡kinį nėra visapusiÅ¡ka ir paprastai nebÅ«na (arba gali nebÅ«ti) informacijos apie fiksuotų faktinių duomenų atsiradimo aplinkybes ar priežastis. Atliekant statybos darbus (statant, remontuojant, restauruojant, rekonstruojant, renovuojant) yra naudojamos statybinės medžiagos, turi bÅ«ti laikomasi statybinių, konstrukcinių ir technologinių reikalavimų.

Jų nesilaikymas gali bÅ«ti defektų priežastis. Teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, kurie tokiais atvejais užfiksuoti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, turi įvertinti, ar jame antstolis fiksavo tokias faktines aplinkybes kaip statybos darbų ar defektų susiformavimo mechanizmÄ ir priežastis (defektų kilmė, prigimtis, jų atsiradimo sÄ lygos ir kt.). Jeigu aplinkybei iÅ¡tirti ir iÅ¡vadoms daryti, nors jos ir faktinio pobÅ«džio, reikia specialių žinių, turi bÅ«ti skiriama ekspertizė.

Tokiu atveju teismas pasiÅ«lo Å¡aliai, kuriai tenka įrodinėjimo pareiga, pateikti papildomus įrodymus – teismo ekspertizės aktÄ . Jeigu papildomi įrodymai nepateikiami, teismas, įvertinęs antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenis kartu su kitais bylos įrodymais, gali konstatuoti, kad asmuo, kuriam nustatyta tam tikrų aplinkybių įrodinėjimo pareiga, neįrodė to, kÄ privalėjo įrodyti, t. y. aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

Teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos atveju svarbÅ«s yra ne tik faktai, t. y. vitrininių langų bÅ«klė, defektai, atliktų darbų apimtis, bet ir jų atsiradimo priežastys, nes turi bÅ«ti nustatyta, ar defektų priežastys susijusios su statyba, naudotomis medžiagomis, montavimu, technologijos reikalavimų laikymusi ir kt. Tik iÅ¡tyrus Å¡ias aplinkybes gali bÅ«ti nustatytos defektų atsiradimo priežastys, defektų faktas, kilmė ir kt. IeÅ¡kovo teismui pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nesuteikia informacijos apie atliktų darbų trÅ«kumų susidarymÄ ir priežastis.

Å ioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialios žinios, o tokiu atveju, kaip minėta, turi bÅ«ti atliekama ekspertizė. Teismas siÅ«lė Å¡alims praÅ¡yti atlikti ekspertizę, tačiau ieÅ¡kovas tam prieÅ¡taravo, jis ir jo atstovas mano, kad byloje užtenka jo pateiktų įrodymų. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ aiÅ¡kinant CPK 635 straipsnio 4 dalį antstolio suraÅ¡ytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiuoju raÅ¡ytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tik tada, kai jis suraÅ¡ytas vykdant teismo pavedimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012; 2013 m. vasario 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2013; kt.).

Toks pavedimas byloje teismo nebuvo duotas. Taigi, kaip aukščiau paminėta, ieÅ¡kovo M. B. pateikti dokumentai nėra pakankamas įrodymas byloje apie jo patirtÄ Å¾alÄ , vien ieÅ¡kovo M. B. pateiktų įrodymų, nustatant pastarajam padarytos turtinės žalos dydį, ginčo atveju byloje nepakanka. Kaip minėta, civilinės atsakomybės sÄ lyga yra asmens neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp asmens neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Kaip jau paminėta, ieÅ¡kovas to neįrodė, jis taip pat neįrodė ir žalos fakto bei jos dydžio.

Kaip jau minėta, žalos dydis – viena iÅ¡ įrodinėjimo dalykÄ sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, Å¡ios aplinkybės įrodinėjimo naÅ¡ta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali bÅ«ti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamÄ jÄ vertę. Å iuo atveju, kai turtas neatkurtas, jeigu tie defektai yra, ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių iÅ¡laidų, teismas neturi pagrindo žalos dydį nustatyti kitais skaičiavimo bÅ«dais.

Tenkindamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl jo nurodyto žalos dydžio pripažinimo, teismas pažeistų vienÄ iÅ¡ pagrindinių civilinės atsakomybės tikslų. Pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, t. y. asmuo, atsakingas už žalÄ , privalo jÄ atlyginti, kad nukentėjusysis atsidurtų tokioje padėtyje, kurioje jis bÅ«tų, jeigu jam nebÅ«tų buvę padaryta žalos (lot. restitutio in integrum). Tai, kad Lietuvos civilinėje teisėje kompensacinė funkcija pripažįstama pagrindine civilinės atsakomybės funkcija, matyti ir iÅ¡ kitų CK straipsnių.

Pavyzdžiui, CK 6. 73 straipsnio 1 dalyje ir 6. 258 straipsnio 2 dalyje numatytas imperatyvus draudimas Å¡alims susitarti dėl kitokių negu įskaitinių netesybų. Ä®skaitinės netesybos reiÅ¡kia baudimo elemento taikant civilinę atsakomybę eliminavimÄ , kartu laikant, jog taikant civilinę atsakomybę turi bÅ«ti siekiama kompensuoti patirtus neigiamus turtinius padarinius.Taigi CK labai aiÅ¡kiai pasisakoma, kad civilinės atsakomybės taikymo tikslas yra kompen­suoti žalÄ . Å itai pasakius, galima teigti, kad bendroji Lietuvos civilinė teisė nepritaria baudimo elementui taikant sutartinę ir deliktinę civilinę atsakomybę.

Kitaip tariant, žalos turi bÅ«ti atlygi­nama tiek, kiek įrodoma, kad jos faktiÅ¡kai patirta, ir, taikant civilinę atsakomybę, turi bÅ«ti siekia­ma neleisti nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti kito - žalÄ padariusio - asmens sÄ skaita. Å iÄ taisyklę pakankamai aiÅ¡kiai pripažįsta ir teismai. Pavyzdžiui, vienoje byloje Lietuvos AukÅ¡­Äiausiasis Teismas, spręsdamas iÅ¡laidų, patirtų sugadinto daikto remontui, priteisimo klausimÄ yra iÅ¡sakęs pozicijÄ , kad nustatyti iÅ¡laidų dydį leidžia skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos fizinės bÅ«klės ir esamų eksploatacinių ir naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas ir kainas.

Remontui reikalingos lėšos turi bÅ«ti suskaičiuojamos iki ribos, kuri atitinka esamÄ sugadinimo metu objekto fizinę bÅ«klę. Vadinasi, teismo manymu, jei sugadintas daiktas yra naujas, tai jo bÅ«klė sugadinimo metu yra nauja ir jį atkurti reikia iki naujos bÅ«klės, o jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas ar eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to sumažėjusi (jis nusidėvėjęs), tokiu atveju dėl žalos padarymo yra sugadinamas ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas. Pažeidimo metu daikto esama bÅ«klė yra ta, kuri atitinka to momento nusidėvėjimo laipsnį, todėl atkÅ«rimo iÅ¡laidos tokiu atveju yra lygios iÅ¡laidoms, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti.

Tai, pasak teismo, yra ekonomiÅ¡kai pagrįsta, nes jei nusidėvėjusiam turtui atkurti yra panaudojamos naujos medžiagos, bus atkurta naujesnė daikto dalis ir atkurtas daiktas taps vertingesnis už buvusį, ir jeigu visas atkÅ«rimo iÅ¡laidas padengtų žalÄ padaręs asmuo, tai teisiÅ¡kai reikÅ¡tų turto savininko praturtėjimÄ skolininko sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001).

Pažymėtina, jog ieškovas šioje byloje būtent to ir siekia, kad nusidėvėję daiktai būtų pakeisti naujais. Todėl teismas šioje byloje laikosi CK įstatymų leidėjo išreikštos pozicijos dėl civilinės atsakomybės kompensacinės funkcijos. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Vis dėlto ši principinė taisyklė nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais teismas gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 str.).

Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas nesant atitinkamų įrodymų jai nustatyti, negali sprendime remtis jos dydį nepatvirtinančiais įrodymais, o tuo pačiu negali tenkinti Å¡alių reikalavimų, kad bÅ«tų teisingai iÅ¡spręstas jų ginčas. CK 6.249 str., reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymÄ , 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas.

Tačiau Å¡ioje byloje prieÅ¡ingai, kaip jau minėta, ieÅ¡kovas nepateikė teismui tinkamų įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima padaryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kinys yra įrodytas dėl ieÅ¡kovo M. B. patirtų nuostolių dydžio, todėl atmestinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 23,99 Lt iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 83 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str.).Atsakovo UAB „Šiaulių plentas“ praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pateiktas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, pagrįstas raÅ¡ytiniais įrodymais (100-102, 111-116 b. l.), advokato atstovavimo iÅ¡laidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbÄ dydžius.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovui priteistina 3448,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 str. 1 d.).Tretieji asmenys duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: Ieškinį atmesti.Priteisti iš ieškovo M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „Šiaulių plentas“, į. k. 244693070, 3448,50 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis litus, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.Priteisti iš ieškovo M.

B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 23,99 Lt (dvideÅ¡imt tris litus, 99 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                Asta ČebatoriÅ«tė