2024-10-23 Nr. AB-15268-3-62-3-01757-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-689-602/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01757-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2024 m. gegužės 9 d. privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-322 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) dalį, kurioje nustatytas reikalavimas pašalinti pietų kryptimi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto pastato (duomenys neskelbtini) pastatytą Nekilnojamojo turto registre neįregistruotą pastatą-poilsio namelį. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Privalomojo nurodymo galiojimą ir vykdymą, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. M. skundą ir grąžino pareiškėjui 30 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2024 m. rugsėjo 5 d.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia panaikinti Inspekcijos Privalomojo nurodymo dalį, kurioje nurodyta nugriauti statinį, t. y. pašalinti poilsio namelį. Pareiškėjas nurodė, kad, nepaisant to, jog nuosavybės teisės į šį namelį yra neįregistruotos, jis yra minėto namelio savininkas.

Teismas pažymėjo, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) yra ne kartą nurodžiusi, jog reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susijęs su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, o savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, taip pat specialiajame Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Ginčijant savavališkos statybos aktą ir / ar reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kai statyba yra pradėta, pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuris nustato, kad jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Inspekcija, kiti šio įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą – dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-57/2018).

Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju statyba yra pradėta ir užbaigta, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, todėl atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Teismas pareiškėjui išaiškino, kad dėl ginčo dalyko jis turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Teismas nurodė, kad, atsisakius priimti skundą, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas nespręstinas.

III. Pareiškėjas A. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir įpareigoti Regionų administracinio teismą priimi pareiškėjo skundą, taip pat taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad 2024 m. rugpjūčio 20 d. el. paštu gavo Palangos miesto savivaldybės administracijos pranešimą, kuriuo buvo atsiųstas Privalomasis nurodymas. Privalomasis nurodymas, kaip veiksmus įpareigojantis atlikti aktas, buvo adresuotas Palangos miesto savivaldybės administracijai. Jokių duomenų apie pareiškėją šiame akte nėra nurodyta. Tik iš institucijų paaiškinimų žodžiu ir prielaidų galima daryti išvadą, kad šis aktas yra tiesiogiai susijęs su pareiškėju ir jo turtu. Teismas, atsisakydamas priimti skundą, pažeidė pareiškėjo teisę į teismą. Pačiame Privalomajame nurodyme nurodyta, kad šis aktas yra skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl elgtis kita tvarka, nei nurodo sprendimą priėmusi institucija, pareiškėjas neturėjo pagrindo. Kita vertus, esant klaidingai informacijai, kyla klausimas dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo.

Pareiškėjas pažymi, kad teismo nurodyta Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 6 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-57/2018 negali būti taikoma nagrinėjant pareiškėjo skundą. Toje nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius pripažinimo neteisėtais. Jokių minėto pobūdžio reikalavimų pareiškėjas šioje administracinėje byloje nekelia. Pareiškėjo skundžiamas administracinis aktas nėra susijęs nei su savavališkos statybos aktu, nei privalomuoju nurodymu nevykdyti kokių nors statybos darbų ar privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Tai, kad statyba yra pradėta ir užbaigta, nėra pagrindas pareiškėjo skundą atsisakyti priimti nagrinėti administraciniame teisme, kadangi pareiškėjo skundo reikalavimas yra susijęs ne su statyba, bet su atsakovų veiksmais, kuriuos pareiškėjas vertina kaip nepagrįstus ir neteisėtus. Teismas klaidingai nurodė, kad Privalomame nurodyme yra nurodyta „nugriauti statinį“, kadangi tokių teiginių Privalomajame nurodyme nenurodyta. Pareiškėjas skunde prašė nustatyti, kad Privalomasis nurodymas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, tuo pagrindu teismas neturėjo pagrindo atsisakyti skundą nagrinėti administraciniame teisme.

Pareiškėjo teigimu, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo Nekilnojamojo turto registre neregistruotą statinį įvardyti savavališka statyba, nes nei vienas iš pateiktų pareiškėjo dokumentų, kaip ir Privalomasis nurodymas, nesuteikė pagrindo prieiti prie šios išvados. Teismo nutartyje pateikti argumentai ir turinys liudija, kad teismas nutartį priėmė nesusipažinęs su pareiškėjo skundu bei kartu su juo pateiktais dokumentais, todėl priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą nutartį. Teismui kilus abejonių dėl rūšinio teismingumo, šį klausimą teismas galėjo išspręsti ABTĮ nustatyta tvarka, tačiau teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti skundą dėl to, kad skundas nenagrinėtinas administraciniame teisme.

Pareiškėjas papildomai informuoja, kad šiuo metu Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla Nr.eI-10432-780/2024, kurioje sprendžiamas ginčas dėl valstybės įmonės Registrų centro atsisakymo atlikti statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) teisinę registraciją A. M. vardu, registruojant pareiškėjo nuosavybės teises į šį statinį.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad, teikiant skundą, pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – bylos nagrinėjimo metu sustabdyti Privalomojo nurodymo galiojimą ir vykdymą (Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2024 m. lapkričio 3 d.). Atsižvelgiant į Privalomojo nurodymo turinį, nustatytą terminą, yra akivaizdu, kad, nesustabdžius šio administracinio akto galiojimo ir vykdymo, būtų pažeistos pareiškėjo teisės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju statyba yra pradėta ir užbaigta, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl Privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 6 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-57/2018.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad į teismą jis kreipėsi, vadovaudamasis Privalomajame nurodyme nurodyta jo apskundimo tvarka, skundžiamas aktas nėra susijęs nei su savavališkos statybos aktu, nei privalomuoju nurodymu nevykdyti kokių nors statybos darbų ar privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl teismo nurodyta 2018 m. birželio 6 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-57/2018 negali būti taikoma.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Bylų, kurios priskirtos administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nustatytas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.).

ABTĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakoma priimti, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija 2018 m. birželio 6 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-57/2018 yra pažymėjusi, kad savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susiję su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, o savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, taip pat specialiame Statybos įstatyme. Ginčijant savavališkos statybos aktą ir (ar) reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kai statyba yra pradėta, pagal analogiją taikytinas Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuris nustato, kad jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Inspekcija, kiti šio įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą – dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia apskųsti Privalomojo nurodymo dalį, kurioje nustatytas reikalavimas pašalinti pietų kryptimi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto pastato (duomenys neskelbtini) pastatytą Nekilnojamojo turto registre neįregistruotą pastatą-poilsio namelį; privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2024 m. lapkričio 3 d. Privalomasis nurodymas duotas Palangos miesto savivaldybės administracijai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punktu, nustačius, kad nesuformuotame valstybinės žemės plote, teritorijoje tarp Šventosios upės ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pietų kryptimi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto pastato (duomenys neskelbtini), pastatyta medinė pavėsine, pietų kryptimi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto pastato (duomenys neskelbtini), pastatytas Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas pastatas-poilsio namelis; šia padaryta veikla yra savavališkai užimtas ir naudojamas valstybinės žemės plotas; asmenys, kuriems priklauso pavėsinė ir poilsio pastatas, nenustatyti.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punktas nustato, kad žemės naudojimo planinio ir neplaninio patikrinimų metu, atlikus šio straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, Inspekcija neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui, o kai toks nenustatytas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje (-iame) nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, savininkui (valstybinės žemės patikėtiniui privalomasis nurodymas surašomas tik tada, kai nėra žemės valdytojo ar naudotojo), valdytojui ar naudotojui per 5 darbo dienas nuo žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nustatymo dienos pateikia privalomąjį nurodymą per jame nurodytą ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti. <...>.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog būtų konstatuota savavališka statyba, taigi ir pateiktu skundu savavališkos statybos aktas nėra ginčijimas. Ginčijamu Privalomuoju nurodymu nėra įpareigojama ar reikalaujama pašalinti savavališkos statybos darbus ir toks nurodymas nėra tiesiogiai susijęs su civilinėmis teisėmis ir pareigomis bei siekiu taikyti civilinio teisinio pobūdžio neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemones. Kaip matyti iš Privalomojo nurodymo turinio, asmenys, kuriems priklauso pavėsinė ir poilsio pastatas, nenustatyti, Privalomasis nurodymas duotas Palangos miesto savivaldybės administracijai, konstatavus valstybinės žemės naudojimo tvarkos pažeidimus, o ne pažeidimus statybos srityje. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas – Privalomasis nurodymas, yra administracinio teisinio pobūdžio. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Inspekcijos priimto Privalomojo nurodymo pagrįstumo ir teisėtumo yra teismingas administraciniam teismui.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo įpareigoti Regionų administracinio teismą priimti skundą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tačiau skundo priėmimo klausimą pagal kompetenciją sprendžia pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 33 str. 1 d.). Tik išsprendus skundo priėmimo klausimą (jį priėmus nagrinėti), sprendžiamas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (ABTĮ 70 str.). Dėl to apeliacinės instancijos teismas netenkina minėtų atskirojo skundo reikalavimų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius