870c2e7a-e68c-45ae-a49c-1cce3e2648f2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-14681-996/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09262-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.13; 1.3.2.11; 1.3.5.1; 1.3.5.4; 1.3.5.5; 1.3.5.9; 1.3.7.8; 2.2.2.12; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 17 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė, sekretoriaujant Onai Virmauskienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Va taip“ atstovams uždarosios akcinės bendrovės „Va taip“ vadovei Jolitai Rimavičienei, advokatui Justui Sankaičiui, atsakovei J.

V., jos atstovui advokatui Mantui Mikalopui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Va taip“ ieÅ¡kinį atsakovei J. V. dėl darbo ginčo ir dalykinės reputacijos gynimo, atsakovės J. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Va taip“ dėl darbo ginčo. Teismas n u s t a t ė : uždaroji akcinė bendrovė „Va taip“ (toliau – ieÅ¡kovė, darbdavė, įmonė) elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir jo patikslinimu (el. b. t.

I, b. l. 1–11, t. III, b. l. 113–115) J. V. (toliau – atsakovė, darbuotoja), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) darbo bylose Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas) dalimi, kuria buvo tenkinti darbuotojos reikalavimai, praÅ¡ydama darbuotojos reikalavimus atmesti, priteisti jai iÅ¡ darbuotojos 1 000 Eur mokymo iÅ¡laidų kompensavimÄ , 974,42 Eur turtinę žalÄ , 2 270,92 Eur sprendimo įvykdymÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, įpareigoti atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus skleidžiant įmonės dalykinę reputacijÄ Å¾eidžiančiÄ informacijÄ , įpareigoti atsakovę tokiomis pat priemonėmis, tokiu pat bÅ«du bei forma atsakovės Facebook paskyroje vieÅ¡ai paneigti paskleistus duomenis, žeminančius įmonės dalykinę reputacijÄ , nurodant, kad 2019 m. sausio 9 d.

Facebook paskyroje atsakovės nurodytas teiginys, jog „R Deal J. D. ir M. R. desperatiÅ¡kai iÅ¡gyvena mÅ«sų iÅ¡siskyrimÄ imasi NETEISĖTŲ priemonių“ neatitinka tikrovės ir pažeidžia R Deal bei jos vadovų dalykinę reputacijÄ , uždraudžiant atsakovei Å¡iÄ Å¾inutę iÅ¡trinti, priteisti jai iÅ¡ atsakovės 1 000 Eur neturtinę žalÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei (el. b. t. I, b. l. 114–119), nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi dėl atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo bei su tuo susijusių sumų priteisimo, atmesto jos reikalavimo priteisti 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , dėl mokymosi iÅ¡laidų iÅ¡ jos priteisimo ir praÅ¡o iÅ¡spręsti darbo ginÄÄ iÅ¡ esmės – pripažinti, kad jos darbo sutartis nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 59 straipsnio pagrindu, priteisti jai iÅ¡ įmonės 6 mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , atmetant įmonės reikalavimÄ jai dėl mokymosi iÅ¡laidų priteisimo, taip pat priteisti jai iÅ¡ įmonės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Vadovaujantis DK 231 straipsnio nuostatomis, abiem Å¡alims nesutinkant su Darbo ginčų komisijos sprendimu tarp Å¡alių kilęs darbo ginčas dėl teisės iÅ¡ esmės nagrinėjimas teisme (el. b. t. III, b. l. 38–39). IeÅ¡kovė su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti jai iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas, ieÅ¡kinyje, jo patikslinime, atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį (el. b. t. I, b. l. 1–11, t. III, b. l. 65–69, 113–115) paaiÅ¡kino, kad 2018 m. vasario 1 d. su atsakove sudarė darbo sutartį, pagal kuriÄ atsakovė pradėjo dirbti įmonėje projektų vadovės pareigose, 2019 m. sausio 2 d. atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ atleisti jÄ iÅ¡ darbo nuo 2019 m. sausio 7 d., atsakovei 2019 m. sausio 3 d.

įsakymu Nr. DS22 buvo nurodyta iki 2019 m. sausio 7 d. parengti darbų, iÅ¡duotų daiktų priėmimo–perdavimo aktus ir 2019 m. sausio 7 d. ryte bÅ«ti biure, tačiau nurodytų aktų atsakovė neparengė, nurodytÄ dienÄ darbe nepasirodė. Teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog darbdavei paaiÅ¡kėjo atsakovės nelojalumo bei neteisėtų veiksmų faktų, 2019 m. sausio 7 d. buvo priimtas įsakymas Nr. DS23, kuriuo papildomai buvo nurodyta atsakovei parengti jos darbinio elektroninio paÅ¡to adreso laiÅ¡kų iÅ¡klotinę už paskutinius 6 mėnesius, paruoÅ¡ti atsakymus į darbdavės klausimus bei nurodyta jai dirbti iki 2019 m. sausio 23 d., tačiau atsakovė to nedarė.

Nurodė, kad gavusi darbuotojos atsakymus įmonė atliko ir 2019 m. sausio 9 d. parengė vidinio tyrimo iÅ¡vadas, nustatė, jog darbuotoja iÅ¡trynė eilę darbinio elektroninio paÅ¡to adreso elektroninių laiÅ¡kų, šį elektroninį paÅ¡to adresÄ naudojo ne pagal paskirtį, pažeisdama darbo sutartį, įmonės 146 klientams iÅ¡siuntė elektroninius laiÅ¡kus, kuriuose pasidalino savo Facebook paskyros nuoroda, nors tokio praneÅ¡imo tekstas nebuvo suderintas su darbdave, į savo asmeninį elektroninio paÅ¡to adresÄ persiuntė įmonės kontaktų sÄ raÅ¡Ä , visus įmonės kodus, slaptažodžius bei kitÄ konfidencialiÄ informacijÄ , taip pat buvo nustatyta, kad darbuotoja 2018 m. rugsėjo 3–7 d. dalyvavo mokymuose ir pagal darbo sutarties 2.8.5 punktÄ turi atlyginti mokymų iÅ¡laidas; 2019 m. sausio 10 d.

įmonei paaiÅ¡kėjo papildoma darbuotojos nelojalumo aplinkybė, t. y., kad ji įmonei priklausantį telefono numerį (duomenys neskelbtini) perkėlė į kito operatoriaus (Bitė Lietuva) tinklÄ galimai suklastojusi įmonės įgaliojimÄ , įmonė kreipėsi į įmonės ryÅ¡io operatorių (Telia) dėl telefono numerio grÄ Å¾inimo; 2019 m. sausio 10 d. buvo priimtas įsakymas Nr. DS27, kuriuo nuo 2019 m. sausio 10 d. atsakovė buvo atleista iÅ¡ darbo, nenurodant teisinio atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo.

PaaiÅ¡kino, kad po darbuotojos atleidimo iÅ¡ darbo ji 2019 m. sausio 29 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ , įmonei susipažinus su darbuotojos praÅ¡ymu paaiÅ¡kėjo, kad Sodros duomenų bazėje per klaidÄ buvo netinkamai nurodytas darbuotojos atleidimo iÅ¡ darbo teisinis pagrindas, t. y. DK 59 straipsnio 1 dalis, darbdavės valia niekada nebuvo darbuotojÄ atleisti iÅ¡ darbo DK 59 straipsnio pagrindu ir jai iÅ¡mokėti 6 mėnesių iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , įspėjime taip pat buvo padaryta klaida, nurodant DK 59 straipsnį, nes jo turinyje nurodyta, kad darbuotoja bus atleidžiama neiÅ¡mokant jokios iÅ¡eitinės iÅ¡mokos darbuotojos iniciatyva, dėl Å¡ios priežasties 2019 m. vasario 8 d. buvo priimtas įsakymas Nr. DS33, kuriuo buvo pakeistas 2019 m. sausio 10 d.

įsakymas Nr. DS27 bei atitinkamai patikslintas darbuotojos atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas Sodros duomenų bazėje. Pažymėjo, kad jei darbuotoja nebÅ«tų prieÅ¡ tai paraÅ¡iusi praÅ¡ymo atleisti jÄ iÅ¡ darbo, įmonė jÄ bÅ«tų atleidusi DK 58 straipsnio pagrindu. Nurodė, kad įmonė 2019 m. vasario 1 d. taip pat kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ dėl 12 288,60 Eur sumos iÅ¡ darbuotojos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Pažymėjo, kad su Darbo ginčų komisijos sprendimu iÅ¡ dalies nesutinka, tačiau siekdama sustabdyti netesybų skaičiavimÄ , 2019 m. kovo 14 d. pervedė atsakovei 2 270,92 Eur.

Teigė, kad pagal darbuotojos praÅ¡ymÄ su ja sudaryta darbo sutartis pasibaigė 2019 m. sausio 7 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau per klaidÄ tinkamai laiku neįformino darbo sutarties nutraukimo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, bet Å¡iÄ klaidÄ iÅ¡taisė 2019 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. DS33, todėl mano, kad darbuotojai nepriklauso DK 59 straipsnio 1 dalyje numatyta 6 vidutinių darbo užmokesčio dydžių iÅ¡eitinė iÅ¡moka, darbuotoja savo praÅ¡ymo dėl atleidimo iÅ¡ darbo atÅ¡aukusi nebuvo ir su ja sudaryta darbo sutartis automatiÅ¡kai pasibaigė suėjus įspėjimo terminui, darbuotoja darbe nebuvo 2019 m. sausio 7 d., taip pat darbe nebepasirodė nuo 2019 m. sausio 9 d., darbuotoja Darbo ginčų komisijos neprašė jos atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinti neteisėtu ir taikyti DK 218 straipsnio 4 dalies pasekmes, todėl, ieÅ¡kovės įsitikinimu, darbuotojai negali bÅ«ti priteistas 918 Eur vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikÅ¡tÄ ir 777,81 Eur kompensacija.

Nurodė, kad viso darbuotojos darbo laikotarpiu jai priskaičiuotas darbo užmokestis sudarė 7 001,90 Eur, o išmokėta buvo 7 115,50 Eur, todėl susidarė 113,60 Eur permoka, susitarimo dėl priedo prie darbo užmokesčio šalys sudariusios nebuvo, todėl įmonė nesutinka su Darbo ginčų komisijos nurodytu išieškoti iš jos darbuotojos naudai 771,43 Eur darbo užmokesčiu už 2018 m. gruodžio mėn., 278,56 Eur darbo užmokesčiu už 2019 m. sausio mėn. su atostoginiais bei 1 345,61 Eur netesybomis.

PaaiÅ¡kino, kad darbuotoja iÅ¡siųsdama elektroninius laiÅ¡kus 146 įmonės klientams akivaizdžiai siekė pervilioti įmonės klientus dirbti tiesiogiai su ja, persisiuntė sau įmonės kontaktų sÄ raÅ¡Ä , įmonės kodus, slaptažodžius, kitÄ konfidencialiÄ informacijÄ , taip pažeisdama darbo sutarties 2.8, 2.8.1, 2.8.2 punktus, Darbo tvarkos taisyklių 17.6, 22.5.5, 22.5.10 punktus, savo veiksmus atsakovė siekė nuslėpti, iÅ¡trindama Å¡iuos elektroninius laiÅ¡kus, todėl mano, kad atsakovė turi atlyginti įmonės patirtÄ Å¾alÄ â€“ 620 Eur už mažosios bendrijos „Programistas“ (toliau – MB „Programistas“) suteiktas paslaugas atkuriant konfidencialios informacijos saugumÄ , 81,78 Eur už nupirktas ir klientams padovanotas 5 knygas, 272,64 Eur grynojo pelno, kurį įmonė bÅ«tų gavusi iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Žvėryno investicijos“ (toliau – UAB „Žvėryno investicijos“), tačiau dėl atsakovės veiksmų UAB „Žvėryno investicijos“ atsisakė sudaryti sutartį.

Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo mėn. atsakovė su kitais 4 įmonės darbuotojais dalyvavo mokymuose, kurių kaina 10 000 Eur, todėl prašė iÅ¡ darbuotojos iÅ¡ieÅ¡koti 2 000 Eur, Darbo ginčų komisija nurodė jai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ darbuotojos 1 000 Eur, nes įmonė yra sumokėjusi tik 5 000 Eur iÅ¡ 10 000 Eur, tačiau pažymėjo, kad iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ Ä¯monė yra įtraukusi į savo apskaitÄ ir artimiausiu metu ji bus apmokėta. Pažymėjo tai, kad darbdavys turi teisę į mokymo iÅ¡laidų kompensavimÄ ne tuomet, kai darbuotojas yra apmokomas dirbti savo darbÄ , o tada kai darbuotojui yra suteikiamos papildomos kompetencijos ir įgÅ«džiai, kurie suteikia papildomos vertės darbo rinkoje, todėl, ieÅ¡kovės įsitikinimu, darbuotoja nepagrįstai nesutinka su mokymosi iÅ¡laidų iÅ¡ jos priteisimu remdamasi atliekamų darbo funkcijų ir mokymų medžiagos nesutapimu, darbuotoja įmonės lėšomis pasikėlė savo kvalifikacijÄ ir paklausÄ darbo rinkoje, todėl įmonė turėjo pagrįstus lÅ«kesčius, jog atsakovė tęs darbo santykius ir savo darbu kompensuos įmonės patirtas iÅ¡laidas, atsakovės pareiginiuose nuostatuose nėra funkcijos pardavinėti įmonės produktus, bÅ«tent Å¡ių kompetencijų atsakovė mokėsi 2018 m. rugsėjo 3–7 d. mokymuose, mokymai susidėjo iÅ¡ pardavėjų kvalifikacijos kėlimo mokymų, t. y. tos kompetencijos, kuriuos atsakovė iki tol neturėjo ir kuri buvo jai reikalinga.

IeÅ¡kovės teigimu, atsakovės iÅ¡ savo asmeninės Facebook paskyros vieÅ¡ai paskelbtas praneÅ¡imas: „DĖMESIO draugai, kolegos, R Deal desperatiÅ¡kai iÅ¡gyvendamas mÅ«sų iÅ¡siskyrimÄ imasi NETEISĖTŲ priemonių, TAD jeigu nepageidaujate, kad pokalbiai bÅ«tų PASIKLAUSOMI R Deal NESKAMBINKITE.“, vėliau įraÅ¡as papildytas įtraukiant įmonės vadovų Jolitos Rimavičienės ir M. R. Facebook paskyras, žeidžia įmonės bei jos vadovų dalykinę reputacijÄ , paskleista informacija neatitinka tikrovės, kadangi įmonės teisę įraÅ¡yti darbuotojos pokalbius darbiniu telefonu pagrindžia darbo sutarties 2.4 punktas, todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsniu, siekia, kad teismas įpareigotų atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus skleidžiant įmonės dalykinę reputacijÄ Å¾eidžiančiÄ informacijÄ , įpareigotų atsakovę tokiomis pat priemonėmis, tokiu pat bÅ«du bei forma paneigti paskleistus duomenis, žeminančius įmonės dalykinę reputacijÄ , uždraudžiant atsakovei Å¡iÄ Å¾inutę iÅ¡trinti bei priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios įmonės dalykinei reputacijai tuo laikotarpiu, kai vieÅ¡ai buvo prieinamas atsakovės iÅ¡platintas praneÅ¡imas, atlyginimÄ .

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė įmonės vadovė Jolita Rimavičienė papildomai paaiÅ¡kino, kad savo darbo praktikoje yra atleidusi darbuotojų jų praÅ¡ymais; atsakovė buvo paraÅ¡iusi praÅ¡ymÄ atleisti jÄ iÅ¡ darbo, po kurio ji (įmonės vadovė) surašė atsakovei įspėjimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo, nes prarado ja pasitikėjimÄ ; atleisdama kitus darbuotojus iÅ¡ darbo jų praÅ¡ymais, įspėjimo neraÅ¡ydavo; kaip elgtis su atsakovės atleidimu iÅ¡ darbo ji ieÅ¡kojo informacijos internete, nes teisinio iÅ¡silavinimo neturi; mokėti kompensacijos jai neketino, atsakovę atleido iÅ¡ darbo dėl padarytos įmonei žalos, nauja darbuotoja skundėsi, kad atsakovė neigiamai atsiliepia apie įmonę, atsakovė 2019 m. sausio mėn. buvo atsisakiusi konsultuoti tris klientus, tai ji nurodė įspėjime; atsakovei darbo užmokesčio už 2018 m. gruodžio mėn. ir 2019 m. sausio mėn. nemokėjo, nes laikė, kad su ja įmonė yra atsiskaičiusi, atsakovei darbo užmokesčio avansas buvo mokamas tada, kai atsakovė to žodžiu papraÅ¡ydavo; atsakovė pardavinėjo higienos įgÅ«džių mokymus kitoms įmonėms, dalis vykusių ginčo mokymų buvo bÅ«tent apie tai, įmonėje visi per metus vykę mokymai fiksuojami vasario mėn.; ji (įmonės vadovė) rengia kitoms įmonėms personalo dokumentus;

Å¡iuo metu darbuotojų pokalbių įmonė neįraÅ¡inėja, kai dirbo atsakovė, jie bÅ«davo įraÅ¡omi pagal su Telia sudarytÄ sutartį, darbuotojai apie tai buvo informuoti; MB „Programistas“ 3 ginčo sÄ skaitos buvo už neeilines paslaugas, kas buvo MB „Programistas“ pasiÅ«lyta dėl saugumo, tas ir buvo užsakyta, papildomų atsargumo priemonių nutarė imtis dėl atsakovės atliktų veiksmų, dirbs toliau, dėl to norima apsisaugoti labiau. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas advokatas Justas Sankaitis papildomai paaiÅ¡kino, kad atleisdama darbuotojÄ iÅ¡ darbo įmonė turi teisę įvardinti ir papildomÄ informacijÄ , kas ir buvo padaryta, buvo suklysta tik nurodant DK straipsnį; atsakovė visada norėjo pati iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, todėl praÅ¡ydama iÅ¡eitinės iÅ¡mokos elgiasi nesÄ Å¾iningai; anksčiau domenas R Deal buvo vieÅ¡osios įstaigos „Rimavičius“, dabar Å¡is domenas priklauso ieÅ¡kovei; prieÅ¡ mokymus pati atsakovė turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar jai reikės už juos mokėti; teisės aktai nedraudžia įmonei mokėti darbo užmokestį darbuotojai į priekį.

Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas, prieÅ¡ieÅ¡kinyje, atsiliepimuose į ieÅ¡kinį ir jo patikslinime, papildomuose paaiÅ¡kinimuose (el. b. t. I, b. l. 114–119, t. III, b. l. 49–57, 103–106, 140–141) paaiÅ¡kino, kad ji Darbo ginčų komisijos neprašė jos atleidimÄ iÅ¡ darbo pas ieÅ¡kovę pripažinti neteisėtu, visuomet laikė, kad darbo sutartis buvo nutraukta DK 59 straipsnio pagrindu, kÄ , jos manymu, patvirtina byloje esantys įrodymai, o aplinkybės apie įmonės vykdytus atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo keitimus Sodros sistemoje bei keičiant anksčiau priimtÄ Ä¯sakymÄ , atsakovės manymu, atskleidžia ne neteisėto atleidimo požymius, o įmonės mėginimÄ iÅ¡vengti darbo sutarties nutraukimo DK 59 straipsnio pagrindu pasekmių (iÅ¡eitinės iÅ¡mokos jai iÅ¡mokėjimo).

Pažymėjo, kad 2019 m. sausio 2 d. ji pateikė ieÅ¡kovei praÅ¡ymÄ atleisti jÄ iÅ¡ darbo nuo 2019 m. sausio 7 d., įmonės vadovė nurodė jai darbo funkcijas 2019 m. sausio 4 d. ir 7 d. vykdyti iÅ¡ namų, 2019 m. sausio 8 d. įmonės vadovės nurodymu ji dirbo įmonės biure nuo 10 val. iki 16 val., be to, 2019 m. sausio 7 d. įmonės vadovės įsakymu Nr. DS23 jai buvo nurodyta dirbti iki 2019 m. sausio 23 d., atlikti didelės apimties darbus, kas, atsakovės teigimu, rodo, jog įmonės valia buvo jos 2019 m. sausio 7 d. iÅ¡ darbo jos praÅ¡ymu (DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu) neatleisti, 2019 m. sausio 8 d. ji pateikė įmonei atsakymÄ Ä¯ įsakymÄ Nr. DS23, darbo santykiai faktiÅ¡kai tęsėsi po jos praÅ¡yme nurodytos atleidimo iÅ¡ darbo datos (2019 m. sausio 7 d.).

Nurodė, kad įspėjime jai buvo nurodyta, kad ji bus atleista iÅ¡ darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, Å¡is teisinis pagrindas pačiame 2019 m. sausio 10 d. įsakyme Nr. DS27, atsakovės manymu, sÄ moningai nenurodytas, įmonės versija dėl techninės klaidos yra tik įmonės gynybinė pozicija, nes 2019 m. sausio 10 d. įsakymo Nr. DS27 tekstas patvirtina, kad ji nebuvo atleista iÅ¡ darbo dėl jos pačios pateikto pareiÅ¡kimo, be to, Darbo ginčų komisijoje įmonė nurodė, kad darbuotojos atleidimÄ iÅ¡ darbo lėmė vidinio tyrimo iÅ¡vados, todėl laiko, kad ji buvo atleista iÅ¡ darbo DK 59 straipsnio pagrindu, nes tokia buvo įmonės valia, bÅ«tent darbdavė turi aiÅ¡kiÄ pareigÄ tinkamai įforminti darbo santykių nutraukimÄ .

Teigė, kad tiek iÅ¡ DK 37 straipsnio 1 dalies, tiek iÅ¡ darbo sutarties 2.8.5 punkto akivaizdu, kad bÅ«tina sÄ lyga kvalifikacijos iÅ¡laidų atlyginimui yra darbo sutarties nutraukimas DK 55 straipsnio arba DK 58 straipsnio pagrindu, Å¡iuo atveju ji buvo atleista iÅ¡ darbo DK 59 straipsnio pagrindu, kas lemia įmonės galimybės prisiteisti į darbuotojÄ investuotas kvalifikacijos kėlimo iÅ¡laidas nebuvimÄ , be to, ji mokymuose dalyvavo iÅ¡imtinai įmonės iniciatyva ir pagrindinis užsakytų mokymų tikslas buvo susijęs ne su asmenine žinių įgijimo nauda darbuotojams, o su darbdavės tikslu sukurtÄ mokymų medžiagÄ koreguoti bei adaptuoti internetiniams mokymams pagal vadovės pageidautÄ â€žDrakono“ metodikÄ , mokymai su darbuotojais nebuvo derinami, jos iniciatyvos dalyvauti mokymuose nebuvo, įvyko tÄ pačiÄ dienÄ kai apie juos buvo praneÅ¡ta, ji nebuvo supažindinta su mokymų kaina, jos nebuvo klausta, ar ji sutinka juose dalyvauti, mokymai buvo susiję su pardavimais, nors ji jokių pardavimo funkcijų dirbdama įmonėje nevykdė, ji nepasirašė darbo sutarties 2.8.5 punkte nurodomoje darbuotojų priedų kortelėje, kas, darbuotojos vertinimu, rodo, kad ir įmonė tokiu bÅ«du nelaikė mokymų tokiais, į kurių iÅ¡laidas vėliau galėtų pretenduoti, mokymosi iÅ¡laidos nėra susijusios su jos darbo funkcijų atlikimu ir dėl to neturėtų bÅ«ti atlyginamos.

Pastebėjo ir tai, kad nors įmonės pažymoje nurodyta, kad ji mokymuose dalyvavo 5 dienas, tačiau ji juose dalyvavo tik 3 dienas, o 10 000 Eur suma buvo skirta už 40 val. mokymų trukmę, be to, įmonė yra apmokėjusi tik 5 000 Eur už mokymus. Nurodė, kad atleidimo iš darbo metu darbdavė jai neišmokėjo galutinio atsiskaitymo – 771,43 Eur (su mokesčiais) darbo užmokesčio už 2018 m. gruodžio mėn. bei 573,43 Eur (su mokesčiais) darbo užmokesčio už 2019 m. sausio mėn. su kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Teigė, kad pagal darbo sutarties nuostatas jai darbo užmokestis turėjo bÅ«ti mokamas vienÄ kartÄ per mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 d. pavedimu į jos banko sÄ skaitÄ , tačiau su darbo santykiais susijusios sumos jai buvo mokamos chaotiÅ¡kai, darbo užmokesčio buhalterija vesta aplaidžiai, o bÅ«tent darbdavei tenka pareiga tinkamai organizuoti darbÄ , darbo santykiuose vienaÅ¡alis darbdavio ir darbuotojo tarpusavio įsipareigojimų įskaitymas nėra numatytas, yra numatyta vienaÅ¡aliÅ¡ka iÅ¡skaitos atlikimo galimybė, su darbuotojÄ apsaugančiais ribojimais, todėl jei darbdavė neatliko iÅ¡skaitų už jos nurodomus 2018 m. vasario, balandžio mėn., vadinasi, įmonė laikė, kad tokios sumos yra jos tinkamas darbo užmokestis, bÅ«tent ieÅ¡kovė, sumokėjusi didesnes darbo užmokesčio sumas, nei nurodoma darbo sutartyje, turėjo tinkamai įforminti tokių sumų iÅ¡mokėjimÄ (priimti įsakymus dėl premijų ar pan.), to nepadariusi įmonė negali gintis, kad jai mokėtos sumos turi bÅ«ti traktuojamos taip, kaip jas pageidauja traktuoti įmonė.

Pažymėjo, kad įmonė reikalavimo dėl 974,42 Eur žalos atlyginimo Darbo ginčų komisijai nereiškė, todėl toks jos reikalavimas turėtų būti paliktas nenagrinėtu, kartu pažymėdama, kad ieškovės nurodytos sumos, sumokėtos MB „Programistas“ ir įsigyjant knygas, yra susijusios su įprastine įmonės veikla – knygas klientams pirkti ir dovanoti ieškovė visada galėjo, kompiuterinių sistemų saugos palaikymas, modifikavimas ir atskirų priemonių diegimas yra susijęs su bendra įmonės veikla.

Atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, dėl kokios sumos projekto buvo sutarusi ieÅ¡kovė ir UAB „Žvėryno investicijos“, UAB „Žvėryno investicijos“ galimÄ atsisakymÄ bendradarbiauti galėjo nulemti neigiama ankstesnė darbo patirtis dirbant su ieÅ¡kove, nekonkurencingas kainos pasiÅ«lymas ir pan., be to, ieÅ¡kovė remiasi 2018 m. finansiniais duomenimis skaičiuodama žalÄ , nors tariamas sandoris su UAB „Žvėryno investicijos“ turėjo įvykti 2019 m.

Atsakovės įsitikinimu, darbo ginčo byloje neturėtų kartu būti sprendžiamas reikalavimas dėl savarankiško juridinio asmens teisių gynimo būdo, numatyto civilinės teisės normose, taikymo, nes toks reikalavimas nepatenka į darbo ginčo ribas, be to, šie ginčai priskiriami atskiroms bylų kategorijoms su specifiniais ginčo nagrinėjimo ypatumais, atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovė nesilaikė CK 2.24 straipsnio 2 dalyje numatytos ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos, todėl prašė teismo ieškovės reikalavimo dėl dalykinės reputacijos gynimo nenagrinėti.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad įraÅ¡o, dėl kurio kilo ginčas, jos Facebook paskyroje nebėra, įraÅ¡e ieÅ¡kovė nebuvo minima, tai, kad įraÅ¡e minimi fiziniai asmenys dar nesuteikia pagrindo pripažinti, jog tai žeidžia bÅ«tent ieÅ¡kovės dalykinę reputacijÄ , prekės ženklas R Deal gali bÅ«ti siejamas ne su ieÅ¡kove, o su tų pačių akcininkų kita įmone – vieÅ¡Ä ja įstaiga „Rimavičius“, ieÅ¡kovė neįrodė realaus dalykinės reputacijos sumenkinimo fakto, įraÅ¡e ji emocionaliai buvo paskelbusi savo nuomonę, kuriai netrÅ«ko faktinio pagrindo, Å¡i jos nuomonė nebuvo žeidžianti, žeminanti ar užgauli; pokalbių įraÅ¡ymÄ ji manė esant neteisėtÄ dėl asmens duomenų teisinės apsaugos reglamentavimo.

Teismo posėdžio metu atsakovė papildomai paaiÅ¡kino, kad įmonė su ja neatsiskaitė už 2018 m. gruodžio mėn. ir už 2019 m. sausio mėn., už kitus mėnesius įmonė su ja yra atsiskaičiusi; įmonė pervesdavo tas sumas, kiek jai priklausė, niekada į priekį nebuvo mokama, nurodytu avansu buvo dengiamos iÅ¡laidos, darbo užmokestis visada vėluodavo tiek jai, tiek kitiems darbuotojams; jai kas mėnesį įmonė papildomai grynaisiais pinigais iÅ¡mokėdavo tokiÄ pačiÄ pinigų sumÄ , kokia nurodyta darbo sutartyje, kaip priedÄ prie darbo užmokesčio, už grynaisiais gautus pinigus niekur nepasiraÅ¡ydavo, toks buvo susitarimas, įmonė taip elgiasi ir su kitais darbuotojais, visiems darbo užmokestis mokamas tiek pavedimu, tiek grynaisiais neapskaitant; apie aplinkybę, kad jos pokalbiai pasiklausomi, darbo eigoje nežinojo, darbo sutarties 2.4 punktÄ suprato, kad yra nustatoma, kur ji yra darbo metu, bet ne dėl telefoninių pokalbių pasiklausymo; po praÅ¡ymo iÅ¡eiti iÅ¡ darbo įteikimo 2019 m. sausio 7 d. suprato, kad jos pokalbių pasiklausoma iÅ¡ pasikeitusio signalo, tęsti darbo nebeketino, įmonė nurodė dirbti iki 2019 m. sausio 23 d., 2019 m. sausio 8 d. dirbo – turėjo susitikimÄ su nauju klientu, rengė ataskaitas pagal ieÅ¡kovės nurodymÄ ; 2019 m. sausio 9 d. ryte jai buvo atjungtas telefonas, elektroninis paÅ¡tas, dirbti galimybės nebeturėjo;

Facebook ginčo įraÅ¡Ä iÅ¡trynė tos pačios dienos vakarÄ , kai jis buvo patalpintas (2019 m. sausio 9 d.); Facebook ginčo įraÅ¡Ä padarė, nes manė, kad pasiklausoma yra neteisėtai; informacijÄ persisiuntė neturėdama blogų ketinimų, tačiau joje buvo jos kurta medžiaga, informacija niekur nėra panaudota; mokymai vyko įmonės biure, kuris yra 16 kvadratinių metrų kabinetas, kuriame dirba 4 darbuotojai, pats lektorius atvyko į kabinetÄ ir vedė mokymus nepilnas 3 dienas, iÅ¡eiti nebuvo galimybės, mokymų sutarties nematė, tik girdėjo kalbant apie 5 000 Eur sumÄ ; ji buvo higienos ekspertė, projektų vadovė, pareigos parduoti neturėjo.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Mantas Mikalopas papildomai paaiÅ¡kino, kad įmonė neteisingai paskaičiavo atsakovės 1 mėnesio vidutinį darbo užmokestį, atsakovės 1 dienos vidutinis darbo užmokestis yra 48,70 Eur (neatskaičius mokesčių), todėl jos 1 mėnesio vidutinis darbo užmokestis yra 1 017,83 Eur (20,90 × 48,70 Eur) (neatskaičius mokesčių); įmonės vadovė patirties atleidžiant darbuotojus iÅ¡ darbo turėjo, prekiauja dokumentais, tokiais kaip vidaus darbo tvarkos taisyklės, todėl su turiniu yra susipažinusi, įmonės vadovė įvardijo tikrÄ sias atsakovės atleidimo iÅ¡ darbo priežastis, kurios yra klasikinės atleidimo iÅ¡ darbo DK 59 straipsnio pagrindu priežastys; mokymų kortelė skirta tam, kad su darbuotoja bÅ«tų suderinti mokymai, tačiau darbuotoja joje nepasiraÅ¡iusi, su ja mokymai nebuvo derinami; dėl darbo santykių stabilumo DK įtvirtina reguliarų darbo užmokesčio mokėjimÄ , jokių civilinių susitarimų Å¡iuo klausimu negali bÅ«ti, nes tai pažeistų DK 33 straipsnio 5 dalį;

Facebook įraÅ¡u atsakovė emociÅ¡kai sureagavo pagal esamus faktus, manydama, kad darbdavė elgiasi neteisėtai neinformavusi klausydamasi pokalbių. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. J. parodė, kad yra UAB „Žvėryno investicijos“ direktorė; 2014 m. buvo pirmas užsakymas su vieÅ¡Ä ja įstaiga „Rimavičius“, 2019 m. sausio mėn. kreipėsi dėl antrojo užsakymo tuo pačiu elektroniniu paÅ¡tu ir buvo atsakyta ieÅ¡kovės, abu kartus bendravo su Jolita Rimavičiene, po antro užsakymo pateikimo Facebook perskaitė atsiliepimÄ apie ieÅ¡kovės vykdomÄ darbuotojų pokalbių pasiklausymÄ ir su akcininke nutarė sutarties su ieÅ¡kove nesudaryti, sutartį sudarė su kita įmone; vėliau minėto Facebook įraÅ¡o nebebuvo.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. T. parodė, kad MB „Programistas“ yra jo asmeninė įmonė, tiek su vieÅ¡Ä ja įstaiga „Rimavičius“, tiek su ieÅ¡kove dirba nuo jų įkÅ«rimo – prižiÅ«ri IT sistemÄ ; 2019 m. sausio mėn. jam paskambino susijaudinusiu balsu Jolita Rimavičienė, pasakė, kad bijo dėl saugumo, darbai buvo atlikti skubÅ«s, todėl jie kainavo įmonei daugiau, jo darbo valanda kainuoja 20 Eur; kai įmonėje iÅ¡eina darbuotojas iÅ¡ darbo keičiami slaptažodžiai, tai buvo daroma ir šį kartÄ , toks darbas trunka apie 1 valandÄ , tai gali bÅ«ti sÄ skaita už 60 Eur arba 80 Eur, aiÅ¡kiai įvardinti, kas į Å¡iose sÄ skaitose nurodytus darbus įėjo, paaiÅ¡kinti negebėjo, sÄ skaita 480 Eur sumai buvo už 2 serverius, už 2 metų serverio paslaugÄ (2 metai po 240 Eur), Å¡ias tris sÄ skaitas įmonė apmokėjo.

IeÅ¡kinys atmetamas, prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinamas. Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo, su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų, mokymosi iÅ¡laidų, žalos bei dalykinės reputacijos. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. vasario 1 d. ieÅ¡kovė ir atsakovė sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 2, pagal kuriÄ atsakovė nuo 2018 m. vasario 2 d. pradėjo dirbti įmonėje projektų vadove (el. b. t. I, b. l. 12–15), 2019 m. sausio 2 d. atsakovė surašė praÅ¡ymÄ dėl jos atleidimo iÅ¡ darbo 2019 m. sausio 7 d. (el. b. t.

I, b. l. 16), įmonės direktorė 2019 m. sausio 3 d. priėmė įsakymÄ Nr. DS22 „Dėl J. V. praÅ¡ymo atleisti iÅ¡ darbo“ (el. b. t. II, b. l. 131), įmonės direktorė 2019 m. sausio 7 d. priėmė įsakymÄ Nr. DS23 „Dėl J. V. praÅ¡ymo atleisti iÅ¡ darbo“ (el. b. t. I, b. l. 17–18), atsakovė 2019 m. sausio 8 d. surašė atsakymÄ Ä¯ 2019 m. sausio 7 d. įsakymÄ Nr. DS23 (el. b. t. I, b. l. 19–20), 2019 m. sausio 9 d. įmonės direktorė priėmė nurodymÄ pradėti vidinį tyrimÄ (el. b. t.

I, b. l. 21–29), 2019 m. sausio 10 d. įmonės direktorė surašė darbuotojai įspėjimÄ â€žDėl atleidimo iÅ¡ darbo darbdavio valia“ (el. b. t. I, b. l. 83), 2019 m. sausio 10 d. įmonės direktorė priėmė įsakymÄ Nr. DS27 „Dėl atleidimo“, kuriuo nurodė atleisti atsakovę iÅ¡ darbo 2019 m. sausio 10 d. darbdavės valia, nes darbdavė prarado pasitikėjimÄ darbuotoja (el. b. t. I, b. l. 30), darbuotoja 2019 m. sausio 31 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ su 2019 m. sausio 29 d. praÅ¡ymu (el. b. t.

II, b. l. 2), 2019 m. vasario 8 d. įmonės direktorė priėmė įsakymÄ Nr. DS33 „Dėl J. V. atleidimo iÅ¡ darbo“, kuriuo pakeitė 2019 m. sausio 10 d. įsakymÄ Nr. DAR7, nurodydama, kad darbuotoja iÅ¡ darbo atleista 2019 m. sausio 2 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (el. b. t. I, b. l. 31), Darbo ginčų komisija sprendimu konstatavo, kad darbuotojos darbo sutartis su įmone nutraukta nuo 2019 m. sausio 7 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, nurodė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ įmonės darbuotojos naudai 918 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2019 m. vasario 8 d., 777,81 Eur kompensacijÄ už neteisėtÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo, 771,43 Eur darbo užmokestį už 2018 m. gruodžio mėn., 278,56 Eur galutinį atsiskaitymÄ , kurį sudaro darbo užmokestis už 2019 m. sausio mėn. ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, 1 345,61 Eur netesybas, iÅ¡ darbuotojos įmonės naudai nurodė iÅ¡ieÅ¡koti 1 000 Eur įmonės iÅ¡laidas darbuotojos mokymui, įmonės reikalavimus iÅ¡ieÅ¡koti jai iÅ¡ darbuotojos 7 300 Eur baudÄ ir 2 500 Eur baudÄ atmetė, įmonės reikalavimus įpareigoti darbuotojÄ atlikti veiksmus atsisakė nagrinėti (el. b. t.

I, b. l. 108–112). DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sÄ Å¾iningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. DK 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu viena Å¡alis nevykdo ar netinkamai vykdo Å¡iame straipsnyje nustatytas pareigas, kita Å¡alis turi teisę į žalos atlyginimÄ ar reikalauti, kad jos teisės bÅ«tų apgintos kitais bÅ«dais. DK 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja bÅ«damas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkcijÄ , o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

DK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutarties Å¡alys gali susitarti dėl darbdavio turėtų darbuotojo mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo iÅ¡laidų atlyginimo sÄ lygų, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. DK 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atlygintos gali bÅ«ti tik iÅ¡laidos, susijusios su darbuotojo žinių ar gebėjimų, virÅ¡ijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu. Susitarime gali bÅ«ti nustatyta, ar į mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo iÅ¡laidas įskaičiuojamos kitos komandiruotės iÅ¡laidos (kelionės, nakvynės ir kita).

DK 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atlygintos gali būti tik darbdavio turėtos išlaidos per paskutinius dvejus metus iki darbo sutarties pasibaigimo, nebent kolektyvinėje sutartyje nustatytas kitoks terminas, kuris negali viršyti trejų metų. DK 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų.

DK 55 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojas turi teisę atÅ¡aukti pareiÅ¡kimÄ nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos. Vėliau jis gali atÅ¡aukti pareiÅ¡kimÄ tik su darbdavio sutikimu. DK 55 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojo pareiÅ¡kimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatytÄ atvejį, ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dienÄ privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimÄ .

DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys, iÅ¡skyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, iÅ¡laikomas iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iÅ¡ kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, vieÅ¡Ä sias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos bankÄ , turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų Å¡io kodekso 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieÅ¡ tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip Å¡eÅ¡ių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ .

DK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas praÅ¡o, – kartÄ per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbÄ per kalendorinį mėnesį negali bÅ«ti atsiskaitoma vėliau negu per deÅ¡imt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip. DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos iÅ¡mokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent Å¡alys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per deÅ¡imt darbo dienų.

Darbo užmokesčio ar su juo susijusių iÅ¡mokų dalis, nevirÅ¡ijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi bÅ«ti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dienÄ , nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (Å¡io kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iÅ¡ uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iÅ¡ Å¡eÅ¡ių.

Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iÅ¡ uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iÅ¡ Å¡eÅ¡ių. DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ . Dėl atleidimo iÅ¡ darbo Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad darbuotoja 2019 m. sausio 2 d. parašė praÅ¡ymÄ dėl jos atleidimo iÅ¡ darbo 2019 m. sausio 7 d. (el. b. t.

I, b. l. 16), reaguodama į šį darbuotojos praÅ¡ymÄ Ä¯monės direktorė 2019 m. sausio 3 d. priėmė įsakymÄ Nr. DS22 „Dėl J. V. praÅ¡ymo atleisti iÅ¡ darbo“, kuriame nurodė darbuotojai paruoÅ¡ti darbų priėmimo–perdavimo aktÄ , iÅ¡duotų daiktų priėmimo–perdavimo aktÄ bei 2019 m. sausio 7 d. 10 val. ryte bÅ«ti biure, perduoti įmonei priklausančius įrankius, pasiraÅ¡yti darbų priėmimo–perdavimo aktÄ , taip pat nurodė pateikti informacijÄ , kuri įmonėje įgyta informacija bus naudojama tolimesnėje veikloje (el. b. t.

II, b. l. 131), taigi, matyti, jog įmonės vadovė priimdama aukščiau aptartÄ Ä¯sakymÄ su darbuotojos praÅ¡ymu 2019 m. sausio 3 d. sutiko ir ruošėsi darbuotojos atleidimui iÅ¡ darbo 2019 m. sausio 7 d. darbuotojos praÅ¡ymu, tačiau gavusi darbų priėmimo–perdavimo aktÄ Ä¯monės direktorė 2019 m. sausio 7 d. priėmė įsakymÄ Nr. DS23 „Dėl J. V. praÅ¡ymo atleisti iÅ¡ darbo“, kuriuo įpareigojo darbuotojÄ atidirbti įmonėje iki 2019 m. sausio 23 d. bei nurodė parengti atsakymus į jos užduotus klausimus (el. b. t.

I, b. l. 17–18), vadinasi, įmonė nesutiko darbuotojÄ atleisti iÅ¡ darbo 2019 m. sausio 7 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. nesutiko darbuotojÄ atleisti iÅ¡ darbo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu anksčiau nei sueina DK 55 straipsnio 1 dalyje nustatytas 20 kalendorinių dienų įspėjimo terminas. TokiÄ darbdavės teisę (teisę nesutikti su darbuotojos praÅ¡omu trumpesniu įspėjimo terminu) įtvirtina DK 55 straipsnis, todėl įmonė teisėtai Å¡ia savo teise pasinaudojo ir todėl visiÅ¡kai nepagrįstas įmonės teiginys, kad darbo sutartis su darbuotoja automatiÅ¡kai pasibaigė DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu 2019 m. sausio 7 d.

Pažymėtina, kad automatiškai darbo sutartis DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu būtų pasibaigusi būtent 2019 m. sausio 23 d., t. y., įmonei nesutinkant su darbuotojos prašomu trumpesniu įspėjimo terminu, darbo sutartis DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu būtų pasibaigusi suėjus 20 kalendorinių dienų įspėjimo terminui, jei darbuotoja iš darbo įspėjimo laikotarpiu nebūtų buvusi atleista kitu pagrindu. Toliau sekę veiksmai – atsakovės 2019 m. sausio 8 d. surašytas atsakymas į 2019 m. sausio 7 d.

įsakymÄ Nr. DS23 (el. b. t. I, b. l. 19–20), aplinkybė, kad 2019 m. sausio 8 d. darbuotoja darbo funkcijas vykdė (ginčas dėl to tarp Å¡alių nekilo – darbuotoja ieÅ¡kovės pavedimu rengė ataskaitas, darbo vietoje buvo), t. y. po jos praÅ¡omos atleidimo iÅ¡ darbo datos (2019 m. sausio 7 d.) darbo santykiai tarp Å¡alių tęsėsi, todėl taipogi visiÅ¡kai nepagrįstas įmonės teiginys, jog darbuotojai savo praÅ¡ymo neatÅ¡aukus darbo santykiai pasibaigė savaime 2019 m. sausio 7 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (dėl automatiÅ¡ko darbo santykių pasibaigimo galimybės teismas jau pasisakė aukščiau), 2019 m. sausio 9 d.

įmonės direktorės priimtas nurodymas pradėti vidinį tyrimÄ , kuris buvo atliktas 2019 m. sausio 9 d. (el. b. t. I, b. l. 21–29), atsižvelgus į vidinio tyrimo iÅ¡vadas 2019 m. sausio 10 d. įmonės direktorės suraÅ¡ytas darbuotojai įspėjimas „Dėl atleidimo iÅ¡ darbo darbdavio valia“, kuriame aiÅ¡kiai ir konkrečiai nurodyta, jog darbuotoja 2019 m. sausio 10 d. bus atleista iÅ¡ darbo pagal DK 59 straipsnio 1 dalį darbdavės valia, nes darbuotoja prarado darbdavės pasitikėjimÄ dėl nepakankamai atsakingo požiÅ«rio į darbÄ , nesantaikos tarp darbuotojų kurstymo, galimos tikrovės neatitinkančios ir įmonės dalykinę reputacijÄ menkinančios informacijos vieÅ¡inimo, negebėjimo konstruktyviai bendrauti ir vadovauti, dėl elgesio darbe dėl jos asmeninių bei charakterio savybių (el. b. t.

I, b. l.

83) bei įmonės direktorės 2019 m. sausio 10 d. priimtas įsakymas Nr. DS27 „Dėl atleidimo“, kuriame nurodyta, kad darbuotoja iÅ¡ darbo atleidžiama 2019 m. sausio 10 d. pagal darbuotojai pateiktÄ Ä¯spėjimÄ darbdavės valia praradus pasitikėjimÄ darbuotoja dėl nepakankamai atsakingo požiÅ«rio į darbÄ , nesantaikos tarp darbuotojų kurstymo, galimos tikrovės neatitinkančios ir įmonės dalykinę reputacijÄ menkinančios informacijos vieÅ¡inimo, negebėjimo konstruktyviai bendrauti ir vadovauti, dėl elgesio darbe dėl jos asmeninių bei charakterio savybių (el. b. t.

I, b. l. 30), t. y. Å¡iame įsakyme pakartojamas įspėjime nurodytas tekstas, kuris visiÅ¡kai atitinka atleidimo iÅ¡ darbo DK 59 straipsnio 1 dalies sÄ lygas, duomenų Sodrai pateikimas apie darbuotojos atleidimÄ iÅ¡ darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu (el. b. t. I, b. l. 33) – neginčijamai patvirtina, kad darbuotojos atleidimo iÅ¡ darbo 2019 m. sausio 10 d. įsakymas Nr. DS27 buvo priimtas pagal DK 59 straipsnio 1 dalį. TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ dar labiau sustiprina pačios įmonės vadovės teismo posėdžio metu duoti paaiÅ¡kinimai, jog ji darbuotojÄ atleido dėl padarytos žalos, prarasto ja pasitikėjimo paaiÅ¡kėjus aplinkybėms po jos pateikto praÅ¡ymo atleisti jÄ iÅ¡ darbo, įmonės vadovė teismo posėdžio metu aiÅ¡kiai motyvavo atsakovės atleidimo iÅ¡ darbo priežastis, nurodydama, kad darbuotoja kurstė nesantaikÄ , nes nauja darbuotoja jai skundėsi, jog atsakovė neigiamai atsiliepia apie įmonę, netinkamai vykdė pareigas, nes atsisakė konsultuoti klientus, teigė, kad yra atleidusi daugiau darbuotojų jų praÅ¡ymais, bet atsakovės atveju ji analogiÅ¡kai kaip kitų darbuotojų atleidimo jų praÅ¡ymais metu nesielgė, pripažino, kad ieÅ¡kojo informacijos internete kaip atleisti atsakovę iÅ¡ darbo, surašė įspėjimÄ , ko atleisdama iÅ¡ darbo darbuotojus jų praÅ¡ymais, nedarydavo.

Nors ieÅ¡kovė nurodė klaidÄ padariusi ne tik atsakovės atleidimo iÅ¡ darbo įsakyme, bet ir įspėjime, tačiau pažymėtina, kad iÅ¡ įspėjimo (el. b. t. I, b. l.

83) turinio neginčijamai nustatyta darbdavės valia atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, o ieÅ¡kovės pastebėjimas, kad įspėjimo pabaigoje nurodyta, jog darbuotoja informuojama, kad jai nebus iÅ¡mokama jokia iÅ¡eitinė iÅ¡moka dėl susiklosčiusių aplinkybių – darbuotojos iniciatyva, yra tik darbdavės (kaip kad teismo posėdžio metu pripažino įmonės vadovė – ji teisinio iÅ¡silavinimo neturi, todėl atsakovės atleidimo iÅ¡ darbo informacijÄ rinkosi internete) netinkamas teisės aktų supratimas ir jų taikymas darbuotojos atžvilgiu – atsakovės atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ â€“ 2019 m. sausio 10 d.

įmonė nepagrįstai ir neteisėtai manė, kad atleisdama darbuotojÄ iÅ¡ darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, kai prieÅ¡ tai darbuotoja buvo teikusi praÅ¡ymÄ atleisti jÄ iÅ¡ darbo jos iniciatyva per trumpesnį nei įstatymas įtvirtina įspėjimo terminÄ , ji turi teisę pasirinkusi atleidimo pagrindÄ DK 59 straipsnio 1 dalį, nemokėti darbuotojai DK 59 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos. Pabrėžtina, kad įmonės – kaip juridinio asmens, kuriam taikoma didesnė atsakomybė – netinkamas teisės aktų iÅ¡manymas, jų netinkamas interpretavimas, laiku nesinaudojimas kvalifikuota teisine pagalba negali bÅ«ti pateisinamas, įmonė turėjo teisę pati nuspręsti ir pasirinkti, kokiu pagrindu darbuotojÄ atleisti iÅ¡ darbo (ar sulaukti 2019 m. sausio 23 d. ir atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, ar, nustačiusi Å¡iukÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , įspėjimo laikotarpiu atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo DK 58 straipsnio pagrindu, ar atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, nustačiusi Å¡iame straipsnyje įtvirtintus pagrindus, ir pan.), kÄ Ä¯monė ir padarė – iÅ¡reiÅ¡kė visiÅ¡kai aiÅ¡kiÄ valiÄ darbuotojÄ atleisti iÅ¡ darbo 2019 m. sausio 10 d.

DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu. Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad įmonės valia 2019 m. sausio 10 d. buvo atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo bÅ«tent DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, kas ir buvo padaryta. Tuo tarpu darbuotojai 2019 m. sausio 31 d. kreipusis į Darbo ginčų komisijÄ siekiant iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ įmonės su jos atleidimu iÅ¡ darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu susijusias iÅ¡mokas (el. b. t. II, b. l. 2), įmonė, pasikonsultavusi su teisininkais, veikdama nesÄ Å¾iningai darbuotojos atžvilgiu, nutarė pakeisti darbuotojos atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ Ä¯ DK 55 straipsnio 1 dalį (el. b. t.

I, b. l. 31, 32, 33), taip akivaizdžiai siekdama iÅ¡vengti darbuotojai priklausančių iÅ¡mokų (6 mėnesių vidutinio darbuotojos darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinės iÅ¡mokos) iÅ¡mokėjimo. Nors pačiame įmonės vadovo 2019 m. vasario 8 d. įsakyme Nr. DS33 „Dėl J. V. atleidimo iÅ¡ darbo“ nurodyta, kad įmonės direktorės 2019 m. sausio 10 d. įsakyme įsivėlė apskaitos klaida ir ji Å¡alinama keičiant darbuotojos atleidimo pagrindÄ iÅ¡ DK 59 straipsnio 1 dalies į DK 55 straipsnio 1 dalį (el. b. t.

I, b. l. 31), tačiau pagal aukščiau iÅ¡samiai įvertintÄ visÄ bylos medžiagÄ , matyti, kad iÅ¡ tikrųjų buvo ne Å¡alinama neva pastebėta klaida, o veikiama nesÄ Å¾iningai siekiant iÅ¡vengti tinkamo atsiskaitymo su darbuotoja, kadangi įmonės valia darbuotojos atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ buvo aiÅ¡ki – atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu ir jokia apskaitos klaida, kaip kad įvardinta 2019 m. vasario 8 d. įsakyme Nr. DS33, nenustatyta. Tokie įmonės veiksmai laikomi jos gynybine taktika, nesÄ Å¾iningu veikimu.

Kartu pabrėžtina, kad bÅ«tent darbdavei tenka pareiga tinkamai įforminti darbo santykių nutraukimÄ su darbuotoja, o pagal DK 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos darbuotojų naudai. Apibendrindamas visa tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad darbuotoja iÅ¡ darbo įmonėje atleista 2019 m. sausio 10 d. DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu. Kadangi darbuotoja atleidimo iÅ¡ darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu neginčija teismas dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako.

Dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir įmonės sprendimo įvykdymo iÅ¡laidų Pagal DK 59 straipsnio 1 dalies nuostatas, darbuotojÄ atleidus iÅ¡ darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu darbdavys privalo sumokėti darbuotojui ne mažesnę kaip 6 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , taigi, nagrinėjamu atveju darbuotojai priklauso 3 511,20 Eur (atskaičius mokesčius) iÅ¡eitinė iÅ¡moka, kuri apskaičiuojama taip: 28 Eur (el. b. t. III, b. l. 95; ginčas tarp Å¡alių dėl atsakovės 1 dienos vidutinio darbo užmokesčio dydžio – 28 Eur (atskaičius mokesčius) nekilo) × 20,90 d. d. (pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. lapkričio 29 d.

įsakymÄ Nr. A1-686 „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2019 metais patvirtinimo“) × 6 mėn. Å i iÅ¡moka darbuotojÄ atleidžiant iÅ¡ darbo nebuvo sumokėta. Darbuotoja patvirtino darbdavės teiginius, jog 2019 m. kovo 14 d. įmonė darbuotojai pervedė 2 270,92 Eur sumÄ , todėl nagrinėjant šį ginÄÄ jau esant pervestai daliai iÅ¡eitinės iÅ¡mokos sumos, darbuotojai iÅ¡ įmonės priteisiamas 1 240,28 Eur (3 511,20 Eur - 2 270,92 Eur) (atskaičius mokesčius) iÅ¡eitinės iÅ¡mokos likutis ir konstatuojama, kad pagrindo tenkinti įmonės reikalavimÄ ir priteisti jai iÅ¡ darbuotojos 2 270,92 Eur už sprendimo įvykdymÄ pagrindo nėra.

Dėl darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas Byloje ginčas tarp šalių kilo ir dėl darbo užmokesčio už 2018 m. gruodžio mėn., 2019 m. sausio mėn. ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas mokėjimo. Darbuotojos teigimu, atleidimo iš darbo metu jai nebuvo išmokėtas 771,43 Eur (su mokesčiais) darbo užmokestis už 2018 m. gruodžio mėn., 573,43 Eur (su mokesčiais) darbo užmokestis už 2019 m. sausio mėn. su kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, tuo tarpu įmonės teigimu, ji su atsakove yra atsiskaičiusi tinkamai ir netgi yra permokėjusi atsakovei 113,60 Eur darbo užmokesčio, nes, jos teigimu, 2018 m. vasario–spalio mėn. darbuotojai buvo išmokėtas didesnis nei šalių sutartas darbo užmokestis.

Kartu pastebėtina, jog ginčas dėl aukščiau nurodytų sumų teisingumo tarp Å¡alių nekilo, be to, darbuotojai priskaičiuotas sumas už 2018 m. gruodžio mėn. ir 2019 m. sausio mėn. patvirtina įmonės 2019 m. vasario 8 d. pažyma Nr. 0208 (el. b. t. I, b. l. 35–36). Pažymėtina, kad darbo sutarties 1.3, 1.5 punktais darbdavė įsipareigojo mokėti darbuotojai 771,43 Eur (su mokesčiais) darbo užmokestį vienÄ kartÄ per mėnesį, mėnesio 15 d. pavedimu į darbuotojos sÄ skaitÄ banke (el. b. t.

I, b. l. 12–15). BÅ«tent darbdavė yra atsakinga už tinkamÄ darbo organizavimÄ , daromų pavedimų darbuotojams atitikimÄ sulygtoms sÄ lygoms, todėl nesilaikydama sulygtos tvarkos ji pati prisiima rizikÄ ir atsakomybę už netinkamÄ savo veikimÄ . IeÅ¡kovė pripažino, kad darbo užmokestį darbuotojai mokėjo nereguliariai, vadinasi, pripažino, jog nesilaikė darbo sutartyje nustatytos mokėjimo tvarkos. Pastebėtina, kad ieÅ¡kovės teiginys, jog priedai darbuotojai gali bÅ«ti skiriami tik Å¡alių susitarimu, yra nepagrįstas, kadangi toks teiginys neatitinka DK 142 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos nuostatos, jog darbuotojas gali bÅ«ti skatinamas darbdavio iniciatyva.

IeÅ¡kovė neginčijo, kad kai kuriais mėnesiais darbuotojai buvo iÅ¡mokėjusi didesnes nei to mėnesio darbo užmokestis pagal darbo sutartį sumas, tačiau, pastebėtina, jog iÅ¡skaitų pagal DK 150 straipsnio nuostatas įmonė atlikusi nėra, vadinasi, darbo santykiuose nesant įtvirtintam vienaÅ¡aliam darbdavio ir darbuotojo tarpusavio įsipareigojimų įskaitymui, pati ieÅ¡kovė laikoma, jog yra pripažinusi, kad kiekvienÄ mėnesį iÅ¡mokėtos sumos darbuotojai atitiko kiekvieno to mėnesio darbuotojai įmonės skirtÄ mokėjimÄ (atsiskaitymÄ ).

Įrodymų byloje, kad atsakovei atleidimo iš darbo metu būtų išmokėtas 771,43 Eur (su mokesčiais) darbo užmokestis už 2018 m. gruodžio mėn., 573,43 Eur (su mokesčiais) darbo užmokestis už 2019 m. sausio mėn. su kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, nėra, todėl atsakovei iš ieškovės priteisiamas 771,43 Eur (su mokesčiais) darbo užmokestis už 2018 m. gruodžio mėn., 573,43 Eur (su mokesčiais) darbo užmokestis už 2019 m. sausio mėn. su kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Dėl netesybų Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė su atsakove atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ tinkamai neatsiskaitė, vadinasi, įmonė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, įtvirtinančias pareigÄ darbdavei atsiskaityti su darbuotoja jos atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , todėl jai turi bÅ«ti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laikÄ ji privalo darbuotojai sumokėti netesybas. Spręsdamas dėl netesybų dydžio, teismas pažymi, kad darbuotojos vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡moka už uždelsimo atsiskaityti laikÄ (netesybos) teismo gali bÅ«ti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikÅ¡tų pernelyg didelę disproporcijÄ , nepagrįstai didelį neadekvatumÄ tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebÅ«tų suderinamas su DK įtvirtintais darbo teisės principais.

Tokios teismo iÅ¡vados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Ä®vertinęs tai, kad darbuotoja iÅ¡ darbo atleista 2019 m. sausio 10 d., įrodymų, kad Å¡alys buvo sudariusios susitarimÄ dėl vėlesnio atsiskaitymo, nėra, taip pat nėra įrodymų, kad uždelsimas atsiskaityti yra dėl darbuotojos kaltės, ieÅ¡kovė atsakovei po ginčo iÅ¡nagrinėjimo privaloma ikiteismine tvarka 2019 m. kovo 14 d. pervedė dalinį atsiskaitymÄ â€“ 2 270,92 Eur (dėl to ginčo byloje nėra), įrodymų apie sunkiÄ Ä¯monės finansinę padėtį nepateikta bei kartu atsižvelgęs į darbuotojos dirbÄ laikotarpį įmonėje, aplinkybę, kad atsakovė po atleidimo iÅ¡ darbo pas ieÅ¡kovę nuo 2019 m. sausio 29 d. verčiasi individualia veikla (el. b. t.

III, b. l. 91–92), į skolos dydį, teismas laiko, kad 1  500 Eur (su mokesčiais) iÅ¡moka už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ (netesybos) yra tinkama bei pakankama nagrinėjamoje situacijoje, atitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, suderinama su DK 2 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, yra adekvati darbdavės padarytam pažeidimui. Dėl mokymo iÅ¡laidų Nustatyta, jog darbo sutarties 2.8.5 punktu Å¡alys sulygo, kad kai darbo sutartis nutraukiama darbdavės iniciatyva dėl darbuotojos kaltės arba darbuotojos iniciatyva be svarbių priežasčių, darbuotoja įsipareigoja atlyginti darbdavės turėtas per paskutinius dvejus metus iki darbo sutarties pasibaigimo, darbuotojos mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo iÅ¡laidas, jeigu jos susijusios su darbuotojos žinių ar gebėjimų, virÅ¡ijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu (el. b. t.

I, b. l. 12–15). IeÅ¡kovė nurodė, jog 2018 m. rugsėjo 3–7 d. atsakovė su kitais 4 įmonės darbuotojais dalyvavo įmonės organizuotuose mokymuose, kurių kaina pagal sutartį su uždarÄ ja akcine bendrove „Verslo poligonas“ 10 000 Eur, įmonė yra sumokėjusi 5 000 Eur, todėl mano, kad darbuotoja turi sumokėti įmonei 1 000 Eur už jos mokymus, su kuo darbuotoja nesutiko. Pirmiausia pažymėtina tai, kad tiek DK 37 straipsnio 1 dalies nuostata, tiek darbo sutarties 2.8.5 punkto (el. b. t.

I, b. l. 12–15) nuostata, tiek įmonės darbo tvarkos taisyklių 15.4 punkto (el. b. t. I, b. l. 44–69) nuostata patvirtina, jog bÅ«tina sÄ lyga mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo iÅ¡laidų atlyginimui yra darbo sutarties nutraukimas DK 55 straipsnio arba DK 58 straipsnio pagrindu, todėl nagrinėjamu atveju esant darbo sutarčiai su darbuotoja nutrauktai DK 59 straipsnio pagrindu (tai jau teismo konstatuota aukščiau), nėra pagrindo priteisti įmonei iÅ¡ darbuotojos mokymo iÅ¡laidas. Kartu pažymėtina ir tai, kad pagal DK 37 straipsnio nuostatas, darbuotojo prievolė atlyginti darbdavio patirtas mokymo iÅ¡laidas siejama tik su paties darbuotojo savanoriÅ¡kai prisiimtu įsipareigojimu.

Be to, kiekvienu atveju turi būti vertinama, ar yra išlaikyta protinga darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra. Šiuo atveju, nors darbo sutarties 2.8.5 punkte nurodyta, jog darbuotojos mokymai fiksuojami darbuotojos priedų kortelėje (el. b. t. I, b. l. 12–15), tačiau joje darbuotoja nepasirašiusi (el. b. t. II, b. l. 171), įrodymų, kad darbuotoja būtų buvusi supažindinta su pakankamai aukšta mokymų kaina ir su ja sutikusi, kad savo iniciatyva, o ne darbdavės nurodymu būtų dalyvavusi mokymuose, kurie vyko vieninteliame įmonės biuro kabinete, kuriame dirba įmonės darbuotojai, į jį atvykus pačiam lektoriui, nėra.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad naujų technologijų diegimo, darbo sÄ lygų pritaikymo prie įmonės pokyčių ar minimalios darbuotojo kvalifikacijos palaikymo iÅ¡laidos negali bÅ«ti laikomos susitarimo dėl mokymo iÅ¡laidų atlyginimo dalyku. Nagrinėjamu atveju darbuotoja tvirtina, kad mokymai buvo susiję su įmonės vadovės siekiu mokymų medžiagÄ koreguoti bei adaptuoti internetiniams mokymams pagal įmonės vadovės pageidautÄ â€žDrakono“ metodikÄ , įmonė tokios darbuotojos pozicijos nepaneigė, todėl teismas laiko, kad įmonė 2018 m. rugsėjo 3–7 d. savo darbuotojams suorganizuotais mokymais siekė įdiegti naujÄ darbo metodikÄ savo veikloje ir pagal jÄ apmokyti dirbti savo darbuotojus, todėl darbuotoja neturi pagrindo atlyginti tokias mokymo iÅ¡laidas darbdavei.

IÅ¡ viso to, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad pagrindo priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 1 000 Eur mokymo iÅ¡laidas nėra. Dėl turtinės žalos Vienu iÅ¡ reikalavimų ieÅ¡kovė prašė priteisti jai iÅ¡ atsakovės 974,42 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , kurį sudaro 620 Eur už MB „Programistas“ suteiktas paslaugas atkuriant konfidencialios informacijos saugumÄ , 81,78 Eur už nupirktas ir klientams padovanotas 5 knygas, 272,64 Eur grynojo pelno, kurį įmonė bÅ«tų gavusi iÅ¡ UAB „Žvėryno investicijos“, jei dėl atsakovės veiksmų UAB „Žvėryno investicijos“ nebÅ«tų atsisakiusi sudaryti sutartį.

Parengiamojo teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas advokatas paaiÅ¡kino, kad laiko, jog toks reikalavimas privaloma ikiteismine tvarka Darbo ginčų komisijoje buvo iÅ¡nagrinėtas, kadangi įmonė, teikdama ieÅ¡kinį teismui, tik pervadino reikalavimÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ , kurį Darbo ginčų komisijoje buvo įvardijusi bauda, o faktinės aplinkybės yra tos pačios. Teismas iÅ¡samiai įvertinęs bylos medžiagÄ su tokia įmonės pozicija iÅ¡ esmės sutinka, nes matyti, kad įmonė Darbo ginčų komisijoje reikalavimÄ iÅ¡ieÅ¡koti jai iÅ¡ darbuotojos baudÄ grindė darbuotojos veiksmais, kuriais, įmonės teigimu, darbuotoja siuntė įmonės konfidencialiÄ informacijÄ elektroniniu paÅ¡tu, taip pat iÅ¡siuntė elektroninius laiÅ¡kus 146 įmonės klientams, siÅ«lydama savo konkuruojančias su įmone paslaugas, tuo tarpu teisme įmonė praÅ¡o priteisti jai iÅ¡ darbuotojos žalÄ dėl tų pačių aukščiau nurodytų darbuotojos atliktų veiksmų, ir siekdamas operatyvaus darbuotojos ir darbdavės darbo ginčo, jau esant nutrÅ«kusiems darbo teisiniams santykiams, iÅ¡nagrinėjimo, sprendžia, kad kliūčių nagrinėti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo Å¡ioje byloje nėra.

Pirma, įmonė siekia, kad iÅ¡ darbuotojos jos naudai bÅ«tų priteista 620 Eur už MB „Programistas“ 2019 m. sausio mėn. jai suteiktas paslaugas – prisijungimų modifikacijÄ , IT saugumo rizikos analizę, sistemos įsibrovimų–pažeidimų prevencinius darbus, papildomÄ saugyklos apsaugÄ iki 2020 m. sausio 1 d. (el. b. t. I, b. l. 93–95), tačiau byloje nėra pagrįstų įrodymų, kad tokios įmonės iÅ¡laidos buvo susijusios iÅ¡imtinai su atsakovės veiksmais, o ne įprastos įmonės iÅ¡laidos, susijusios su kompiuterinių sistemų saugos užtikrinimu.

Liudytoju apklaustas IT specialistas, suteikęs įmonei aukščiau nurodytas IT paslaugas, A. T. parodė, kad dalį darbų atliko kaip visada, kai iÅ¡eina iÅ¡ darbo įmonės darbuotojas dėl slaptažodžių pakeitimo ir pan., kitų savo atliktų darbų, kaip atliktų iÅ¡imtinai dėl atsakovės atleidimo iÅ¡ darbo įmonėje, neįvardijo. Vien tai, kad įmonė siekia iki 2020 m. sausio 1 d. užsitikrinti saugesnes IT sistemas savo veikloje, nes nurodė, kad dar ilgesniam laikui Å¡ių paslaugų pirkimui nepakako lėšų, negali sÄ lygoti buvusios darbuotojos pareigos sumokėti įmonei už jos tolimesnį saugų IT sistemų funkcionavimÄ .

Taigi, pagrindas priteisti įmonei iÅ¡ darbuotojos 620 Eur nenustatytas. Antra, įmonė siekia, kad iÅ¡ darbuotojos jos naudai bÅ«tų priteista 81,78 Eur už nupirktas ir, kaip įmonė teigia, klientams padovanotas 5 knygas klientų lojalumo atkÅ«rimui atsakovei viliojant jos klientus. Pažymėtina, kad nors įmonė į bylÄ pateikė 2019 m. sausio 18 d. PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ Nr. AMSFT04101337 ir kvitÄ Nr. 20/80409 (el. b. t. I, b. l. 101), patvirtinančius, kad įmonė 2019 m. sausio 18 d. knygyne „Pegasas“ pirko 5 knygas už 81,78 Eur sumÄ (be PVM), tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių savo teiginius, kad Å¡ias nupirktas knygas ji padovanojo savo klientams siekiu atkurti jų lojalumÄ dėl atsakovės bandymo juos vilioti, ar kad bÅ«tent knygų dovanojimas iÅ¡saugojo klientų lojalumÄ , tuo labiau, kai gruodžio–sausio mėn. yra pakankamai dažna praktika įmonėse dovanoti verslo dovanas klientams.

Taigi, pagrindas priteisti įmonei iÅ¡ darbuotojos 81,78 Eur nenustatytas. Trečia, įmonė siekia, kad iÅ¡ darbuotojos jos naudai bÅ«tų priteista 272,64 Eur grynojo pelno, kurį įmonė, jos teigimu, bÅ«tų gavusi iÅ¡ UAB „Žvėryno investicijos“, jei dėl atsakovės veiksmų UAB „Žvėryno investicijos“ nebÅ«tų atsisakiusi sudaryti sutartį. Pažymėtina, kad į bylÄ pateiktas 2019 m. sausio 25 d. UAB „Žvėryno investicijos“ direktorės A. J. elektroninis laiÅ¡kas (el. b. t.

I, b. l. 102) patvirtina, kad UAB „Žvėryno investicijos“ ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo atsisakė dėl blogų atsiliepimų apie įmonę, tai ji patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausiama liudytoja, tačiau vien už nuomonės iÅ¡reiÅ¡kimÄ darbuotoja atsakyti dėl įmonės prarasto kliento, kuris tÄ nuomonę įvertino savo supratimu, negali. Taigi, pagrindas priteisti įmonei iÅ¡ darbuotojos 272,64 Eur nenustatytas. Dėl darbdavės dalykinės reputacijos gynimo Teismas darbo byloje kartu nagrinėja ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ dėl dalykinės reputacijos gynimo (CK 2.24 straipsnio pagrindu) dėl jo itin glaudaus ryÅ¡io su nagrinėjama darbo byla ir siekdamas operatyvaus, ekonomiÅ¡ko, iÅ¡samaus ir galutinio darbuotojos ir darbdavės ginčo, jau esant nutrÅ«kusiems darbo teisiniams santykiams, iÅ¡nagrinėjimo.

Kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetÄ : pirma, žinių paskleidimo faktÄ , antra, faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ , trečia, faktÄ , jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktÄ , kad žinios žemina asmens garbę ir orumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011). Juridinio asmens teisės į dalykinę reputacijÄ apsauga įtvirtinta CK 2.24 straipsnio 8 dalies normoje – pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija ginama laikantis tų pačių taisyklių, kaip ir fizinio asmens garbė ir orumas.

Juridinis asmuo turi įstatyme garantuotÄ teisę į dalykinės reputacijos apsaugÄ nuo jį žeminančių, neatitinkančių tikrovės duomenų paskleidimo ir į tokiu paskleidimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ . Tačiau juridinio asmens dalykinės reputacijos apsauga nėra absoliuti. ReputacijÄ bloginanti informacija gali bÅ«ti skleidžiama, jeigu savo pobÅ«džiu tai nėra tikrovės neatitinkantys duomenys. Juridinis asmuo gali bÅ«ti kritikuojamas, jeigu tai daroma sÄ Å¾iningai, siekiant informuoti visuomenę apie jos interesus galinčiÄ pažeisti juridinio asmens veiklÄ ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-241/2014).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad civilinėje byloje dėl juridinio asmens pažeistos reputacijos gynimo ieÅ¡kovas turi įrodyti, jog jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi bÅ«ti nustatyta, kad subjektyvaus pobÅ«džio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvÅ«s; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesÄ Å¾iningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010).

Teismas pažymi tai, kad tiek juridinio asmens dalykinė reputacija, tiek ir asmens saviraiÅ¡kos laisvė yra saugomos ir gintinos vertybės. Europos Žmogaus Teisių Teismas saviraiÅ¡kos laisvę vertina kaip vienÄ esminių demokratinės visuomenės pagrindų, pabrėžia, kad Å¡i laisvė taikytina ne tik ,,informacijai“ arba „idėjoms“, kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ar nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios įžeidžia, Å¡okiruoja ar trikdo (1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas byloje Hertel v.

Switzerland, Nr. 25181/94, par. 46). Byloje nustatyta, kad 2019 m. sausio 9 d. įmonės vidinio tyrimo dokumente (el. b. t. I, b. l. 21–28) fiksuotas tokio turinio atsakovės Facebook paskyroje vieÅ¡ai jos paskelbtas praneÅ¡imas: „DĖMESIO draugai, kolegos, R Deal J. D. ir M. R. desperatiÅ¡kai iÅ¡gyvendamas mÅ«sų iÅ¡siskyrimÄ imasi NETEISĖTŲ priemonių, TAD jeigu nepageidaujate, kad pokalbiai bÅ«tų PASIKLAUSOMI R Deal NESKAMBINKITE.“ bei nurodyta kreiptis į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo; 2019 m. sausio 9 d. antstolis Rimantas VižainiÅ¡kis surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ Nr. 128-18-2103 (el. b. t.

I, b. l. 73–76), kuriame konstatavo, jog atsakovė savo Facebook paskyroje vieÅ¡ai paskelbė tokio turinio praneÅ¡imÄ : „DĖMESIO draugai, kolegos, R Deal desperatiÅ¡kai iÅ¡gyvendamas mÅ«sų iÅ¡siskyrimÄ imasi NETEISĖTŲ priemonių, TAD jeigu nepageidaujate, kad pokalbiai bÅ«tų PASIKLAUSOMI R Deal NESKAMBINKITE.“. IeÅ¡kovės įsitikinimu, aukščiau nurodytas atsakovės praneÅ¡imas žeidžia įmonės ir jų vadovų dalykinę reputacijÄ , todėl praÅ¡o teismo įpareigoti atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus skleidžiant įmonės dalykinę reputacijÄ Å¾eidžiančiÄ informacijÄ , įpareigoti atsakovę tokiomis pat priemonėmis, tokiu pat bÅ«du bei forma atsakovės Facebook paskyroje vieÅ¡ai paneigti paskleistus duomenis, žeminančius įmonės dalykinę reputacijÄ , nurodant, kad 2019 m. sausio 9 d.

Facebook paskyroje atsakovės nurodytas teiginys, jog „R Deal J. D. ir M. R. desperatiÅ¡kai iÅ¡gyvena mÅ«sų iÅ¡siskyrimÄ imasi NETEISĖTŲ priemonių“ neatitinka tikrovės ir pažeidžia R Deal bei jos vadovų dalykinę reputacijÄ , uždraudžiant atsakovei Å¡iÄ Å¾inutę iÅ¡trinti. Pirmiausia pažymėtina tai, kad atsakovė sutiko, kad nurodyto turinio praneÅ¡imÄ buvo įkėlusi į savo Facebook paskyrÄ , tačiau tos pačios dienos, kai šį praneÅ¡imÄ Ä¯kėlė, vakarÄ Å¡Ä¯ praneÅ¡imÄ ji nurodė iÅ¡trynusi; liudytoja A.

J. teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovės įkeltÄ atsiliepimÄ apie įmonę perskaitė, tačiau vėliau jo jau nebebuvo; įmonė neįrodė, kad Å¡is praneÅ¡imas vis dar yra neiÅ¡trintas atsakovės Facebook paskyroje, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas įpareigoti atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus skleidžiant įmonės dalykinę reputacijÄ Å¾eidžiančiÄ informacijÄ yra nepagrįstas, nes nėra duomenų apie Å¡iuo metu atsakovės skleidžiamÄ Ä¯monės dalykinę reputacijÄ Å¾eidžiančiÄ informacijÄ , įmonės teiginys, kad atsakovė tai gali padaryti ateityje, nepagrįstas jokiais įrodymais.

Teismas, įvertinęs praneÅ¡imo turinį, konstatuoja, kad vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog iÅ¡ praneÅ¡imo yra aiÅ¡ku, kad paskelbtas praneÅ¡imas yra apie ieÅ¡kovę, negalima, kadangi ieÅ¡kovės pavadinimas ar kiti rekvizitai (įmonės kodas, adresas, telefonas ar pan.), leidžiantys konkrečiai identifikuoti įmonę, praneÅ¡ime neminimas, pagal bylos medžiagÄ domenas R Deal registruotas vieÅ¡ajai įstaigai „Rimavičius“ (el. b. t. III, b. l. 142), o ieÅ¡kovės pateiktas jos internetinio tinklapio iÅ¡raÅ¡as 2019 m. gegužės 13 d. (el. b. t.

III, b. l. 117–119) nepatvirtina, kad praneÅ¡imo paskelbimo dienÄ 2019 m. sausio 9 d. R Deal domenas buvo iÅ¡imtinai siejamas su ieÅ¡kove, tuo labiau, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, „Google“ paieÅ¡koje suvedus „rdeal“ ar „rdeal Lietuva“ paieÅ¡kos rezultatai nukreipia ne tik į ieÅ¡kovės tinklapį, bet ir į kitus, tame tarpe ir į vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ â€žRimavičius“. Pastebėtina, kad praneÅ¡ime minimi fiziniai asmenys negali bÅ«ti prilyginami juridiniam asmeniui (ieÅ¡kovei).

Nors ieÅ¡kovė teigia, kad įmonės teisę įraÅ¡yti atsakovės pokalbius darbiniu telefonu pagrindžia darbo sutarties 2.4 punktas, tačiau pastebėtina, kad darbo sutarties 2.4 punkte (el. b. t. I, b. l. 12–15) nurodyta, jog visi įmonės kompiuteriai ir telefonai yra su lokacijos nustatymo funkcija, kas leidžia suprasti, jog fiksuojama buvimo vieta, taip pat nurodyta, kad darbuotojas žino, kad gali bÅ«ti stebimas jo darbas, kas, akivaizdu, neapima pokalbių pasiklausymo, nes tai nėra nurodyta, taip pat darbo sutarties 2.4 punkte nurodyta, kad visi garso įraÅ¡ai, naudojami darbo metu, yra konfidencialÅ«s, kas nesudaro pagrindo iÅ¡vadai apie atsakovės telefoninių pokalbių įraÅ¡ymÄ Ä¯monėje.

Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, darbo sutartimi darbuotoja nebuvo informuota apie įmonės teisę įrašyti darbuotojos pokalbius darbiniu telefonu. Nors įmonės asmens duomenų tvarkymo taisyklių, patvirtintų įmonės vadovės 2018 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. DS, (el. b. t. III, b. l. 120–124) 7.2.5 punkte nurodyta, kad darbuotojų telefoninių skambučių garso įrašai 2 savaites saugomi ryšio operatoriaus „Telia“ serveryje, tačiau įrodymų, kad konkrečiai su šiuo dokumentu atsakovė buvo pasirašytinai supažindinta, byloje nėra.

Nors įmonės vadovės 2018 m. birželio 25 d. įsakyme Nr. DS (el. b. t. III, b. l. 149–150) įsakyta J. A. parengti įmonės asmens duomenų tvarkymo taisykles (kurios parengtos tÄ pačiÄ dienÄ ), o darbuotojams nurodyta su jomis pasiraÅ¡ytinai susipažinti, tačiau darbuotojos paraÅ¡as yra tik ant Å¡io įsakymo, bet ne ant pačių taisyklių, įrodymų, kad darbuotojai buvo pateiktos taisyklės susipažinti, kad ji su jomis susipažino ar kad ji atsisakė su jomis susipažinti, nėra.

Taigi, darbuotoja supratusi, kad jos pokalbių yra pasiklausoma ir manydama, kad tai daroma neteisėtai, emocionaliai savo nuomonę pateikė savo Facebook paskyroje. Teismo vertinimu, atsakovė visiÅ¡kai pagrįstai nurodė, kad vien tai, jog prie įraÅ¡o formaliai nėra paraÅ¡yta žodžių „mano nuomonė“, „mano manymu“ ir pan. nereiÅ¡kia, kad konkretÅ«s teiginiai yra informacija, o ne vertinamojo pobÅ«džio teiginiai – nuomonė. Nagrinėjamoje ginčo situacijoje pagal praneÅ¡imo pateikimo aplinkybes teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vados, jog atsakovė paskelbusi aukščiau nurodyto turinio praneÅ¡imÄ elgėsi nesÄ Å¾iningai.

Paskelbta nuomonė negali bÅ«ti laikoma žeminanti, užgauli. Taipogi byloje ieÅ¡kovė neįrodė realaus dalykinės reputacijos sumenkinimo fakto, ko neįrodžius, reikalavimas dėl dalykinės reputacijos pažeidimo negali bÅ«ti tenkinamas. Tokia teismo iÅ¡vada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012). IÅ¡ viso to, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovę tokiomis pat priemonėmis, tokiu pat bÅ«du bei forma atsakovės Facebook paskyroje vieÅ¡ai paneigti paskleistus duomenis, žeminančius įmonės dalykinę reputacijÄ , nurodant, kad 2019 m. sausio 9 d.

Facebook paskyroje atsakovės nurodytas teiginys, jog „R Deal J. D. ir M. R. desperatiÅ¡kai iÅ¡gyvena mÅ«sų iÅ¡siskyrimÄ imasi NETEISĖTŲ priemonių“ neatitinka tikrovės ir pažeidžia R Deal bei jos vadovų dalykinę reputacijÄ , uždraudžiant atsakovei Å¡iÄ Å¾inutę iÅ¡trinti. Dėl neturtinės žalos IeÅ¡kovė taip pat prašė priteisti jai iÅ¡ atsakovės 1 000 Eur neturtinę žalÄ , kuriÄ kildino dėl jos dalykinės reputacijos pažeidimo. Byloje nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų, nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų atsakomybei kilti.

IeÅ¡kovė neįrodė neturtinės žalos fakto. Esant aukščiau padarytoms iÅ¡vadoms, atmetamas ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti jai neturtinės žalos atlyginimÄ . Dėl palÅ«kanų Pagal aukščiau teismo padarytas iÅ¡vadas, atmetus visus ieÅ¡kovės reikalavimus, nenustatytas pagrindas tenkinti iÅ¡vestinį ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų jai priteisimo iÅ¡ atsakovės. Dėl kitų Å¡alių iÅ¡dėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, nekeičiantys teismo padarytų iÅ¡vadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas, pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys). Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis iÅ¡tirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro iÅ¡vadÄ ir konstatuoja, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieÅ¡kovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; ieÅ¡kinys atmetamas; prieÅ¡ieÅ¡kinis yra pagrįstas, todėl tenkinamas; teismas pripažįsta, kad darbuotoja iÅ¡ darbo įmonėje atleista 2019 m. sausio 10 d.

DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiamas 1 240,28 Eur (atskaičius mokesčius) iÅ¡eitinės iÅ¡mokos likutis, 771,43 Eur (su mokesčiais) darbo užmokestis už 2018 m. gruodžio mėn., 573,43 Eur (su mokesčiais) darbo užmokestis už 2019 m. sausio mėn. su kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, 1 500 Eur (su mokesčiais) netesybos; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Vadovaujantis CPK 282 straipsniu yra pagrindas teismo sprendimo dalį, nevirÅ¡ijančiÄ vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio sumos – 1 017,83 Eur (su mokesčiais), nukreipti vykdyti skubiai.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Proceso Å¡alies patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismo sprendimas priimtas atsakovės naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagrindo spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ ieÅ¡kovei nėra. Atsakovė teismo prašė priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovės jÄ atstovavusiam advokatui Mantui Mikalopui sumokėtas jos patirtas 1 822,05 Eur iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (el. b. t. I, b. l. 120, t. III, b. l. 58–64, 103–106). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobÅ«dį, nagrinėtų reikalavimų kiekį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, atsakovės praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 822,05 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a : Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Va taip“ ieškinį atmesti. Atsakovės J. V. priešieškinį patenkinti. Pripažinti, kad J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Va taip“ (į. k. 304750415) atleista 2019 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 59 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Priteisti atsakovei J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Va taip“ (į. k. 304750415) 1 240,28 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimties eurų ir dvidešimt aštuonių euro centų) (atskaičius mokesčius) išeitinės išmokos likutį, 771,43 Eur (septynių šimtų septyniasdešimt vieno euro ir keturiasdešimt trijų euro centų) (su mokesčiais) darbo užmokestį už 2018 m. gruodžio mėn., 573,43 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt trijų eurų ir keturiasdešimt trijų euro centų) (su mokesčiais) darbo užmokestį už 2019 m. sausio mėn. su kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) (su mokesčiais) netesybas, 1 822,05 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt dviejų eurų ir penkių euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimo dalį dėl atsakovės J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Va taip“ (į. k. 304750415) priteistos 1 017,83 Eur (vieno tÅ«kstančio septyniolikos eurų ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt trijų euro centų) (su mokesčiais) sumos vykdyti skubiai. Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. vasario 27 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) darbo bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ieva Stanislovaitienė