870a524d-c8be-410d-bfec-e93cd81fa49c · Tauragės rajono apylinkės teismas

               Baudžiamoji byla Nr. 1-150-799/2015Teisminio proceso Nr.1-29-1-00219-2014-2Procesinio sprendimo kategorija Nr. 1.2.5.4; 2.3.6.4.5 (S) TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugpjūčio 7 d.Tauragė                                                                                            Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Vida Butanavičiūtė, sekretoriaujant R.

S., dalyvaujant prokurorui E. B., gynėjui advokatui G. B., nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams A. T., V. T., nukentėjusiųjų atstovei advokatei S. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: R. M., gim. 1962-03-10 VilkaviÅ¡kio r., a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini)., vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, turi neįgalumÄ , vedęs, teistas 1985-02-13 pagal LR BK 246 str. 2 d., teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas pagal LR BK 145 str. 2 d.;

R. M., gim. 1957-05-29 Pagėgių sav., a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini)., pagrindinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡tekėjusi, nedirbanti, turinti II gr. neįgalumÄ , neteista, kaltinama pagal LR BK 145 str. 2 d.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: R. M. ir R. M. kaltinami tuo, kad per laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 31 d. iki 2014 m. spalio 20 d. Pavilkių k., Pagėgių sen., Pagėgių sav., veikdamas kartu, panaudodami psichinę prievartÄ , sistemingai baugino A.

T. ir V. T., t.y. 2014 m. gegužės 31 d., apie pietus, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, be jokios priežasties kieme iÅ¡keikė necenzÅ«riniais žodžiais “kÅ«rva, suskiai“ A. ir V. T.. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2014 m. spalio 12 d., apie pietus, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, R. M. grasino sumuÅ¡ti V. T., bet V. T. spėjus parbėgti į namus, jis, R. M., stovėdamas prie A. ir V. T. buto lango iÅ¡ kiemo pusės, grasino visus nužudyti, rodydamas rankos gestais, t.y. ranka perbraukdamas per kaklÄ .

Tęsdama nusikalstamÄ veikÄ , 2014 m. spalio 20 d., apie 18.00 val. A. ir V. T. bÅ«nant savo bute, ji, R. M., bÅ«dama savo bute už sienos, jų atžvilgiu vartojo necenzÅ«rinius žodžius „kÅ«rva, suskiai“, grasino, kad jie čia negyvens, kad naktį įlips per jų buto langÄ ir abu nužudys. Tokiais savo veiksmais, grasindami padaryti pavojingÄ gyvybei ir sveikatai veikÄ , panaudodami psichinę prievartÄ , sistemingai baugino A. ir V. T..R. M. kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad spalio 12 d. buvo darbe ir pietų metu nebuvo parvykęs į namus.

Spalio 20 d. apie 20 val. jis jau buvo lovoje ir kaltinime nurodytų veiksmų neatliko. V. T. galėjo sumuÅ¡ti daug kartų, kai jis važiuodavo į parduotuvę bet to nepadarė. Tokių aplinkybių, kad bÅ«tų vijęsis V. T. ir pribėgęs prie T buto lango, rodęs ranka per kaklÄ , nebuvo. Jokių necenzÅ«rinių žodžių jis nevartojo. Vienintelis žodis, kurį jis galėjo pasakyti, tai „žaltys“. T savo namų pusėje negyvena nuo praeitų metų, bet priežasties to jis nežino.

R. M. kalta neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad namas, kuriame gyvena, priklauso jai. Šį namÄ ji paveldėjo. Vienoje namo dalyje leidžia gyventi T. Savo namo dalyje T negyvena, nes nori suversti ant jų kaltę, kad dėl jo ir jos vyro T gyventi negali. Jokiais necenzÅ«riniais žodžiais T nevadino, negrasino jų nužudyti. Jei bÅ«tų norėjusi kÄ nors padaryti, senai bÅ«tų padariusi. N. R. M. ir R. M. kaltės nepripažino, jų kaltė įrodyta teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais:Nukentėjusioji A.

T. parodė, kad namas, kuriame gyvena priklauso jai ir seseriai R. M.. Nesutarimai su R. M. prasisėjo maždaug prieÅ¡ 20 metų, kai atėjo gyventi R. M.. Bauginimas ir įvairÅ«s grasinimai iÅ¡ M prasidėjo maždaug nuo 2014 m. gegužės mėnesio, kai ji su vyru neapsikentę įtampos ir nuolatinių konfliktų su M, nutarė parduoti savo namo dalį. Tada notarė M iÅ¡siuntė pasiÅ«lymÄ pirkti kitÄ namo dalį už 20000 Lt. Gegužės mėnesį R. M. ir jos Å¡eimos nariai Å¡Å«kavo, grasino, daužė į sienÄ , yra iÅ¡daužtas langas.

Jos ir jos sesers R. M. Å¡eimų gyvenamas patalpas skiria tik vienos plytos siena, todėl viskas per sienÄ girdisi. IÅ¡sigandusi ji paskambino sÅ«nui D. T., kuris jÄ ir vyrÄ iÅ¡sivežė pas save. Buvo, kad V. T. iÅ¡nešė iÅ¡pilti vandenį, o R. M. jį pamatęs užsipuolė, kad V. T. vos spėjo įbėgti į namus. R. M. priėjęs prie lango parodė ranka po kaklu. Tai pamačiusi ji iÅ¡sigando. Tuo metu buvo pas juos svečių, todėl tokį R. M. elgesį matė svečiai. Jam ir jos vyrui R. ir R.

M. ne kartÄ yra sakę, kad juos užmuÅ¡, buvo kitų grasinimų. R. M. visada sugrįžta pietų į namus, todėl pietų laiku buvo namuose, kai jiems grasino. Grasinimai buvo gegužės 31 d. – spalio 20 d. ji su vyru bijo R. ir R. M., dėl to negali gyventi savo namuose. Dabar gyvena pas sÅ«nų ir pas kitus gimines. Kai atvažiuodavo į namus pasiimti į namus daiktų ir R. M. pamatydavo, sakydavo, „dink iÅ¡ čia, visas namas priklauso man, čia negyvensi“. ReiÅ¡kia R. ir R. M. civilinį ieÅ¡kinį ir praÅ¡o iÅ¡ kiekvieno priteisti po 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti.N. V.

T. parodė, kad 2014-10-12 pietų metu R. M. buvo parvažiavęs. Jis pats tuo metu iÅ¡nešė vandenį. Tada R. M. norėjo jį sumuÅ¡ti, jis vos spėjo uždaryti duris, kurias uždarytas R. M. daužė. M taip pat iÅ¡daužė langÄ . Spalio 20 d. jam grasino, kad mes čia negyvensime. R. M. kaltinime nurodytu laiku grasino nužudyti. R. ir R. M. sudarė tokias sÄ lygas, kad jis su žmona bijo gyvent savo namuose. Jis invalidas ir pats tikrai neapsigins. ReiÅ¡kia R. ir R. M. 2000 eurų civilinį ieÅ¡kinį, nes negali gyventi savo namuose dėl M grasinimų, bijo gyventi, patyrė stresÄ , geria vaistus.L.

R. A. parodė, kad pora metų dirbo apylinkės inspektoriumi ir tankiai teko tirti pareiškimus ir vykti į iškvietimus. Konfliktai tarp T ir M vykdavo dažnai, M nesutardavo su kaimynais. Būdavo pastovūs nesutarimai, barniai, triukšmai. Apsiklausdavo dėl konfliktų abi šalis. P. T. visada durys būdavo užrakintos, radijas visada grodavo labai tyliai. Paklausus kodėl taip tyliai klauso radijo, A. T. sakydavo, kad sesuo nesupyktų. Pati A. T. kalbėdavo pašnibždomis. Pykčių neapsikentę T išėjo iš namų.

Mano, kad T turėjo pagrindÄ bijoti, moteris matėsi, kad yra psichologiÅ¡kai paveikta. M kaip žmonės yra konfliktiÅ¡ki. M kalbėdavo pakeltu tonu, Å¡auksmais, barniais. Jis pats iÅ¡ M pusės yra girdėjęs Å¡auksmų, įvairių žodžių, keiksmų, necenzÅ«rinių žodžių. Apie fizinio smurto panaudojimÄ nieko nežino. Dabartiniu metu tos teritorijos jau nekuruoja, bet iÅ¡ suvestinių matyti, kad konfliktai tęsiasi. Liudytojas D. T. parodė, kad nukentėjusieji byloje yra jo tėvai.

Dabartiniu metu tėvai T gyvena pas jį, nes savo namuose gyventi negali dėl nuolatinių R. ir R. M. grasinimų, triukÅ¡mo. Konfliktai tarp jo tėvų ir M vyksta senai. Konflikto priežastis yra namas, kuris priklauso per pusę jo mamai A. T. ir tetai R. M.. R. M. grasindavo jo tėvams sakydama, kad jie čia negyvens, kad varytų į VarėnÄ . Namo siena plona, todėl bÅ«davo girdėti M grasinimai jo tėvams, kad susidoros, girdėdavosi beldimas į sienÄ , triukÅ¡mas, o vėlai vakare paleisdavo garsiai muzikÄ .

G. M. iÅ¡sakant jo tėvų atžvilgiu įvairius necenzÅ«rinius žodžius. Ne vienÄ kartÄ M grasino jo tėvams susidorojimu, fiziniu smurtu, rodydavo gestais kad nužudys, rodė ranka po kaklu. Spalio mėnesį A. T. jam paskambino ir jis nuvažiavo. Nuvykęs sužinojo, kad buvo konfliktas ir tada buvo pas tėvus R. S. Tada tėvus parsivežė namo, nes tėvai M bijo.Liudytoja E. B. parodė, kad kaltinamoji R. M. ir nukentėjusioji A. T. yra jos seserys. Tarp seserų R. M. ir A. T. nesutarimai vyksta apie 20 metų.

Tačiau kai buvo mama gyva, ji seseris sutaikydavo. 2014 m. nuo gegužės 21 d. iki spalio 20 d. laikotarpiu buvo nuėjusi pas seserį A. T.. Tik atėjus į kiemÄ R. M. jÄ užsipuolė. KitÄ kartÄ , buvo atvažiavusi R. S., kuri taip pat matė, kaip M užsipuolė T. Ji pati yra girdėjusi kaip R. M. grasino A. T. sakydama „užmuÅ¡iu, tu čia negyvensi, T iÅ¡veÅ¡it su karstu“. Mano, kad M grasinimus gali įvykdyti, nes R. M. praeityje yra naudojusi fizinį smurtÄ .L. R. S. parodė, kad ji 2014 m. spalio mėnesį atvažiavo aplankyti A.

T. ir E. B.. Ėjo keliu ji, teta E. B. ir pusseserė D. S. pas A. T., o jos teta R. M. pradėjo ant jos rėkti, kad kur ji eina, nes į tÄ kiemÄ ji negali užeiti. Atsisėdo ant suoliuko prie A. T. namo ir kalbėjosi, o R. M. koliojosi ir sakė, kad čia jos kiemas. TÄ vakarÄ ji liko nakvoti pas A. T.. Apie 9-12 valandÄ vakaro M pradėjo belsti į sienÄ , užleido muzikÄ , trypė kojomis ir dÅ«davo su dÅ«delėmis. Ä® tai nieko ji ir T neatsakė. Apie 7 valandÄ ryto vėl pradėjo groti muzika. Norėjo iÅ¡eiti į tualetÄ , bet M vaikščiojo apie langus.

R. M. stovėjo prie lauko tualeto, jos sÅ«nus stovėjo prie namo galo, o vyras už namo su pagaliais. Todėl pasikvietė A. T. sÅ«nų, kad atvažiuotų. Taip pat ji buvo, kai V. T. išėjo į laukÄ su kibiru, bet greitai turėjo parbėgti, nes jam buvo grasinama. R. M., priėjęs prie lango parodė ranka perbraukdamas kaklÄ ir sakydamas, kad aÅ¡ jus išžudysiu. Per tris dienas kai buvo pas T prisiklausė visko, tai yra M grasinimų T, girdėjo kaip M A. T. ir V. T. vadino įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais.L.

L. M parodė, kad kaltinamieji yra jo tėvai. TÄ vakarÄ , kai įvyko konfliktas jis su tėvais sėdėjo lauke ir kalbėjosi apie savo reikalus. Tuo metu T su E. B. ir R. S. pareidami kalbėjosi tarpusavyje ir jie girdėjo, kad buvo kalbama apie juos bei vadinami įvairiais žodžiais. Jo tėvai neiÅ¡tvėrė ir atsakė tuo pačiu. Pradėjo visi koliotis. Jis taip pat įsitraukė į visa tai, nes norėjo ginti savo tėvus. T. T. iÅ¡sikvietė policijÄ ir parašė pareiÅ¡kimÄ . Mano, kad konfliktÄ iÅ¡provokavo ne jo tėvai.IÅ¡ 2014-10-20 pareiÅ¡kimo matyti, kad A.

T. kreipėsi į policijÄ dėl R. M. grasinimų (t.1.b.l.7).IÅ¡ 2014-10-13 pareiÅ¡kimo matyti, kad A. T. pareiÅ¡kime nurodė 2014-10-12 R. M. žodinį grasinimÄ susidoroti ir rankos gestu parodė, kad nužudys perbraukdamas ranka per kaklÄ (t.1.b.l.38). IÅ¡ 2014-06-11, 2014-08-27, 2014-10-17 nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ matyti, kad vyko tyrimai dėl konfliktų tarp T ir M, kurie buvo vertinami kaip privatÅ«s, dėl kurių ikiteisminis tyrimas neatliekamas (t.1.b.l.44-45, 46-47, 48-49)IÅ¡ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad (duomenys neskelbtini) esantys pastatai ir žemė nuosavybės teise po ½ priklauso A.

T. ir R. M. (t.1.b.l.50-53).N. R. M. ir R. M. neprisipažino padarę nusikaltimÄ , tačiau byloje iÅ¡tirti įrodymai patvirtina jų kaltę. BK 145 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už sistemingÄ Å¾mogaus bauginimÄ , kuris gali reikÅ¡tis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ , kitais baimę, nerimÄ ar nesaugumo jausmÄ keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gÄ sdinančiais naktiniais skambučiais ir pan.).

Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sistemingai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis.IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad tarp R. ir R. M. ir A. ir V. T. tarpusavio nesutarimai vyksta ilgÄ laikÄ . Abi Å¡eimos gyvena viename name, kuris R. M. ir A. T. priklauso nuosavybės teise po ½ dalį. R. ir R. M. grasinimai tiek žodžiu tiek ir gestais prasidėjo nuo 2014 m gegužės mėnesio, kai A. ir V. T. nusprendus parduoti savo namo dalį R. ir R.

M. gavo pasiÅ«lymÄ iÅ¡ notarės pirkti dalį namo. Nors nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad namas (duomenys neskelbtini) priklauso po ½ R. M. ir A. T., tačiau šį faktÄ R. M. ignoruoja ir teigia, kad visas namas priklauso jai vienai ir ji su T viename name negyvens. Tai patvirtina, kad kaltinamųjų veiksmai buvo nukreipti prieÅ¡ nukentėjusiuosius siekiant užvaldyti visÄ namÄ . Tarpusavio konfliktų pobÅ«dį ir iÅ¡sakytus grasinimus ir necenzÅ«rinių žodžių naudojimÄ buvus patvirtino visi byloje apklausti liudytojai.

Nors R. ir R. M. neigia vartoję necenzÅ«rinius žodžius ir grasinę, naudoję psichinę prievartÄ nukentėjusiųjų A. ir V. T. atžvilgiu, tačiau liudytojai D. T., E. B., R. S., R. A. nurodo prieÅ¡ingai. Liudytojai patvirtina ne tik girdėję kaip R. ir R. M. grasina nukentėjusiesiems žodžiais, R. M. parodžius gestÄ perbraukiant ranka per kaklÄ , bet ir nukentėjusiųjų atžvilgiu naudotÄ psichologinę prievartÄ , naktimis ir rytais kėlus triukÅ¡mÄ , grasinus, leidus garsiai muzikÄ ir pan.

Å ioje byloje patikimiausiais teismas laiko liudytojo R. A. parodymus, kadangi jo nesieja giminystės ar kitokie ryÅ¡iai nei su kaltinamaisiais, nei su nukentėjusiaisiais. Liudytojas R. A. patvirtino, kad dažnai tirdavo konfliktus, kilusius tarp abiejų Å¡eimų ir iÅ¡ jo parodymų matyti, kad nukentėjusieji buvo įbauginti ir psichologiÅ¡kai paveikti R. ir R. M. elgesio su jais. Tai, kad nukentėjusieji iÅ¡ R. ir R. M. patyrė psichologinę prievartÄ , bauginimus patvirtina ir nutarimai atsisakyti ikiteisminį tyrimÄ , kuriuose konstatuojama, kad veikos priskiriamos privataus kaltinimo byloms.

R. ir R. M. veiksmai parodo, kad jie piktybiÅ¡kai ignoravo pagarbÄ asmeniui, elgėsi prieÅ¡ingai visuomenės pripažintoms vertybėms, peržengė taikaus ir mandagaus bendravimo ribas ir byloje nustatytos aplinkybės duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad nukentėjusieji turėjo realų pagrindÄ bijoti R. ir R. M. sistemingų bauginimų. Aptarti duomenys patvirtina aplinkybę, kad R. ir R. M. buvo agresyvÅ«s, nuolat baugindavo tiek žodžiais iÅ¡sakydami grasinimus, tiek veiksmais parodydami galimÄ susidorojimÄ su jais, tai yra R.

M. braukimas per kaklÄ matant nukentėjusiesiems, garsus leidimas muzikos, triukÅ¡mas ir grasinimai nakties metu ir rytais. Tokie R. ir R. M. nuolatiniai veiksmai neabejotinai kėlė nukentėjusiesiems baimę dėl jų sveikatos ir gyvybės, vertė nukentėjusiuosius jaustis nesaugiai, dėl ko jie paliko savo namus. Byloje esančių duomenų pakanka iÅ¡vadai, kad R. M. ir R. M. laikotarpiu nu 2014 m. gegužės 31 d. iki 2014 m. spalio 20 d. panaudodami psichinę prievartÄ , sistemingai baugino nukentėjusiuosius A.

T. ir V. T., ir padarė nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 145 str. 2 d.Skiriant bausmę R. M. atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, bei kitas nustatytas aplinkybes. R. M. padarė vienÄ apysunkį nusikaltimÄ , teistas, teistumas iÅ¡nykęs (t.1.b.l.87), baustas administracine tvarka (t.1.b.l.88-89), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. BK 145 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik viena bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas, kurio dydis nustatytinas mažesnis už sankcijos vidurkį.

Tačiau teismas prieina iÅ¡vados, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinos BK 75 str. nuostatos ir bausmės vykdymas atidėtinas įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiesiems atvykus į namus, konfliktų su R. M. įvyksta, todėl R. M. įpareigotinas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nebendrauti su A.

T. ir V. T.. Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Skiriant bausmę R. M. atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į asmenybę, bei kitas nustatytas aplinkybes. R. M. padarė vienÄ apysunkį nusikaltimÄ , neteista (t.1.b.l.112), administracine tvarka nebausta (t.1.b.l.113), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirtina BK 145 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis už sankcijos vidurkį.

Tačiau teismas prieina iÅ¡vados, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinos BK 75 str. nuostatos ir bausmės vykdymas atidėtinas įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir nebendrauti su A. T. ir V. T.. Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Byloje nukentėjusieji A.

T. ir V. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniu ieškiniu prašo priteisti jiems po 2000 eurų kiekvienam iš R. M. ir R. M. solidariai.Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje objektyviai negali bÅ«ti taikomas visoje apimtyje, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę kompensacijÄ , kuria siekiama teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ kitÄ neturtinę žalÄ . Ä®vertindamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 d. 2 d., 6.250 str., žalÄ padarytÄ asmeniui, taip pat ir neturtinę žalÄ , kai ji padaryta nusikaltimu privalo visiÅ¡kai atlyginti už žalÄ atsakingas asmuo. R. ir R. M. neturtinę žalÄ nukentėjusiesiems padarė nusikalstamais veiksmais, todėl už padarytÄ Å¾alÄ jie atsakingi asmeniÅ¡kai. Nukentėjusieji dėl R. ir R. M. veiksmų jų atžvilgiu patyrė stresÄ , baimę dėl iÅ¡sakytų grasinimų, patyrė psichologinį spaudimÄ , dėl kurio negali gyventi savo namuose.

Atsižvelgiant į visas reikÅ¡mingas aplinkybes nustatant neturtinės žalos dydį, nukentėjusiųjų ieÅ¡kiniai mažintini ir priteistina po 1000 eurų kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo.Nukentėjusioji A. T. pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jai patirtas advokato atstovavimo iÅ¡laidas ir pateikė patirtas iÅ¡laidas patvirtinančius pinigų priėmimo kvitus, iÅ¡ kurių matyti, kad už atstovavimÄ byloje sumokėjo 300 Eur. (duomenys neskelbtini) str. 2 d. numatyta, kad baudžiamoje byloje nukentėjusiojo patirtos iÅ¡laidos advokato atstovavimui apmokėti gali bÅ«ti pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir priteistos iÅ¡ kaltinamųjų.

Tačiau atsižvelgiant į R. ir R. M. turtinę padėtį, į tai, kad vienas teismo posėdis neįvyko dėl nukentėjusiųjų atstovės nedalyvavimo teismo posėdyje, priteistina suma mažintina 1/3 ir priteistina 200 Eur nukentėjusiosios A. T. naudai.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas, n u s p r e n d ė: R. M. pripažinti kaltu pagal LR BK 145 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., 9 p. paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir nebendrauti su A.

T. ir V. T..KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ . R. M. pripažinti kalta pagal LR BK 145 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., 9 p. paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir nebendrauti su A.

T. ir V. T..KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ .A. T. ir V. T. civilinius ieÅ¡kinius patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti solidariai iÅ¡ R. M. ir R. M. 1000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti A. T. naudai. Priteisti solidariai iÅ¡ R. M. ir R. M. 1000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti V. T. naudai. Likusioje dalyje civilinius ieÅ¡kinius atmesti.Priteisti solidariai iÅ¡ R.

M. ir R. M. 200 Eur (du Å¡imtus eurų) iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti A. T. naudai.Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                              Vida ButanavičiÅ«tė                                  Â