2016-04-25 Nr. AB-9356-3-62-3-00200-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-694-442/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00200-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo G. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui G. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ pateikė teismui prašymą, kuriame prašė priteisti iš atsakovo 115,36 Eur (398,31 Lt) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Taip pat prašė priteisti 28,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nurodė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą Jurbarko rajono savivaldybėje, todėl jis turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Tačiau atsakovas minėtu laikotarpiu vietinės rinkliavos nemokėjo. Pagrindo atsakovui atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nebuvo. Jurbarko rajono savivaldybės taryba atsakovo atžvilgiu nebuvo priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą lengvatos taikymo, todėl reikalavimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo yra teisėtas bei pagrįstas.

Atsakovas G. M. teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kuriame prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad nuosavybės teise valdomas turtas dėl nepatenkinamos būklės negali būti naudojamas pagal tiesioginę paskirtį. Atsakovas jokių pranešimų bei įspėjimų nėra gavęs ir apie pareigą mokėti vietinę rinkliavą nebuvo tinkamai informuotas. Taip pat pažymėjo, kad Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 patvirtintų „Jurbarko rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų“ (toliau – ir Nuostatai) priedo Nr. 1 22.4 punkto lentelės 18 eilutėje numatyta, jog nenaudojamiems pastatams nustatyta nulinė metinė atliekų susikaupimo forma.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino – priteisė pareiškėjui iš atsakovo 115,36 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.; taip pat priteisė iš atsakovo pareiškėjo naudai 28,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtino, jog atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą, esantį Jurbarko rajono savivaldybėje. Todėl teismui nekilo abejonių, kad atsakovas atitinka būtinąją sąlygą, jog pagal Nuostatų 5 punktą būtų pripažintas tinkamu vietinės rinkliavos mokėtoju. Atsakovas šį turtą įgijo paveldėjimo teise Civilinio kodekso normų pagrindu, todėl jis yra atsakingas ir už ankstesnio savininko įsiskolinimą (Nuostatų 15 punktas). Teismas pažymėjo, kad atsakovas nustatyta tvarka nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą nebuvo atleistas. Nors pranešimai apie pareigą sumokėti vietinę rinkliavą buvo nevisiškai tinkamai siunčiami pareiškėjui, tačiau, teismo nuomone, tai nėra pagrindas, atleidžiantis atsakovą nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Nekilnojamojo turto registro duomenys, kuriais remdamasis pareiškėjas teikė pranešimą apie prievolę sumokėti vietinę rinkliavą, nepatvirtina atsakovo nurodytų argumentų dėl statinio būklės, tinkamumo jame gyventi. Todėl teismas pareiškėjo nurodytų aplinkybių nelaikė pakankamu pagrindu pareiškėjo prašymui netenkinti. Patenkinęs pareiškėjo prašymą, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, teismas pareiškėjui priteisė ir bylinėjimosi išlaidas.

III. Atsakovas G. M. teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo prašymą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas turi teisę būti atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Tačiau, atsakovo nuomone, teismas priėmė nepagrįstą sprendimą tenkindamas pareiškėjo prašymą vien dėl to, kad atsakovas neįgyvendino minėtos teisės į lengvatą. Pažymi, kad atsakovas pranešimų apie pareigą sumokėti vietinę rinkliavą negaudavo. Todėl yra neteisinga reikalauti iš atsakovo susimokėti vietinę rinkliavą, kai jis apie pareigą ją mokėti nebuvo informuotas.

Pareiškėjas UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ pateikė teismui atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Remdamasis Nuostatų 18 ir 59.2 punktais pareiškėjas teigia, kad patys nekilnojamojo turto savininkai privalo informuoti vietinės rinkliavos administratorių apie duomenų (gyvenamosios vietos ir pan.) pasikeitimą, o vietinės rinkliavos administratorius nėra įpareigotas ieškoti nekilnojamojo turto savininkų. Pažymi, kad teisėje galioja principas, jog įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Apibendrindamas atsakovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo G. M. už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012). Kitaip tariant, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Be to, vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai), pagal kurių 5 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai yra atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą, esantį savivaldybės teritorijoje.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovui G. M. nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas, esantis Jurbarko savivaldybėje. Todėl atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju, t. y. jis turi pareigą mokėti atitinkamą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovas nėra sumokėjęs Jurbarko rajono savivaldybėje nustatytos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl Kauno apygardos administracinis teismas pagrįstai priteisė iš jo nesumokėtą minėtos rinkliavos sumą.

Nors pareiškėjas teigia, kad nekilnojamuoju turtu nesinaudoja, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą aptariamą vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį skaičiuoti pagal faktiškai iš atsakovo surinktų ir sutvarkytų komunalinių atliekų kiekį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija jau minėtoje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 pažymėjo, jog, nesant atitinkamų norminių teisės aktų nuostatų, individualią bylą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą priteisimo, kurioje taikytini rinkliavos nuostatai buvo pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams tiek, kiek juose nenumatyta (jokia) galimybė šią rinkliavą mokėti pagal faktinį šių atliekų kiekį, nagrinėjantis administracinis teismas nukrypti nuo rinkliavos nuostatų gali tik tuo atveju, kai byloje esantys įrodymai ir kiti duomenys leidžia nustatyti ginčo laikotarpiu faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų (patekusių) komunalinių atliekų kiekį. Ir priešingai – tais atvejais, kai bylos duomenys nesudaro objektyvaus ir pakankamo pagrindo vertinti, jog iš konkretaus rinkliavos mokėtojo prašomos priteisti ginčo vietinės rinkliavos (ar jos dalies) dydis galėjo (gali) būti apskaičiuotas pagal minėtą faktinį atliekų kiekį, šios prievolės apimtis nustatoma pagal atitinkamas rinkliavos nuostatų.

Nagrinėjamu atveju pakankamų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą neabejotinai išvadai, jog atsakovas nurodytu nekilnojamuoju turtu nesinaudoja ir dėl to jo komunalinės atliekos nebuvo ir negalėjo būti tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, atsakovas nepateikė. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų pageidavęs mokėti vietinę rinkliavą pagal faktinį iš jo surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį ar kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad atsakovui nebuvo žinoma apie pareigą mokėti vietinę rinkliavą, o tuo pačiu užkirstas kelias pasinaudoti teise į rinkliavos mokėjimo lengvatą.

Taigi atsakovo pateikti įrodymai nesudaro pagrindo vertinti, jog jis ginčo laikotarpiu negalėjo būti pripažintas atliekų turėtoju paminėtų Nuostatų prasme ir negalėjo būti apmokestintas vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus aiškino ir taikė teisingai, bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo G. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė