8705eb76-2d35-4cce-a4ea-603c6f38aa9f · Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                                                          Baudžiamoji byla Nr. 1-176-387/2011Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00859-2010-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.23.1.;1.2.25.4.1.(S) VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 19 d.Vilnius Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Algimantas Valantinas, sekretoriaujant Vidai Šuminienei, dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui, gynėjui advokatui Mansurui Muksinovui, nukentėjusiajai L.

S., nukentėjusiosios atstovui advokatui Vytautui Kastyčiui Antanėliui, vertėjui Giedriui Račkauskui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, spec. vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡tekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini)direktore, neteista, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 3 d., padarymu, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :             Kaltinamoji J.

B., vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent: 2010 m. birželio 08 d., apie 12.34 val., Vilniuje, GariÅ«nų g. 68, vairuodama automobilį RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) J. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 bei 134 punktų reikalavimus, t.y. vairuodama automobilį ir važiuodama turgavietės teritorijoje, kur siauras pravažiavimas ir blogas matomumas, nepasirinko saugaus greičio, neįvertino galimybės sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, o tokiai kliūčiai, t.y. pėsčiajai atsiradus, savalaikiai nesustabdė vairuojamo automobilio, dėl ko partrenkė Å¡alia palapinės stovėjusiÄ pėsčiÄ jÄ L.

S., kuriai eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.Kaltinamoji J. B. savo kaltės dėl nurodytos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, parodydama, kad 2010 m. birželio 8 d. apie 13 val. GariÅ«nų turgavietėje važiavo nuo savo prekiavimo vietos. Vairavo Renault Espace. Buvo labai stiprus vėjas, be to mažai vietos, todėl važiavau labai lėtai, ant sankabos pedalo laikydama kojÄ . Iki įvykio vietos spėjo pavažiuoti gal 12 m. 27 vietoje buvusi palapinė buvo apie 70 cm iÅ¡sikiÅ¡usi į važiuojamÄ jÄ dalį, t.y. už geltonos linijos, kuri žymi ribÄ , iki kurios galima statyti palapines.

Tos palapinės stogelis buvo dar iÅ¡sikišęs apie 0,5 m į važiuojamÄ jÄ dalį. PrieÅ¡ais palapinę stovėjo moteris ir laikė palapinės kraÅ¡tÄ , kad jos nenublokÅ¡tų vėjas – palapinė dar nebuvo nurinkta, joje buvo sukabinti sijonai. Ji pradėjo glaustis arčiau kairio kraÅ¡to, kad nekliudytų palapinės ir prie jos buvusios moters. Ant kelio nieko daugiau nebuvo. Staiga ant automobilio priekinio stiklo užkrito palapinės apsauginė plėvelė. Ji iÅ¡ karto sustojo, nes nebematė kelio.

Sustojusi iÅ¡girdo moters Å¡auksmÄ . Pamatė, kad truputį toliau nuo jos automobilio guli L. S., kuriÄ anksčiau pažinojo tik iÅ¡ matymo. Jos manymu nukentėjusioji pati galėjo atsitrenkti į priekines dureles arba ji įsipainiojo į plėvelę ir nukrito ant asfalto ir taip susilaužė kojÄ . Ant jos automobilio jokių žymių neliko. Po įvykio jos automobilis buvo apžiÅ«rėtas. Automobilio bamperis buvo apibrozdintas kažkada į stulpelį, tai įvyko ne Å¡io įvykio metu. Kartu kaltinamoji nurodė, jog nepajuto jokio kontakto su nukentėjusiÄ ja.

Jos maÅ¡inos deÅ¡inės pusės veidrodėlis yra iÅ¡niręs jau labai seniai, ji nemoka jo sutvarkyti, todėl taip ir važinėja. Tas veidrodėlis nėra apibrozdintas, bet net jei ir veidrodėlis yra apibrozdintas, tai atsitiko ne Å¡io įvykio metu, nes nebuvo nuo ko jo apgadinti. NežiÅ«rint į tai, kad kaltinamoji nepripažįsta savo kaltės padariusi Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ bei apskritai neigia jokį kontaktÄ su nukentėjusiÄ ja, jos kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ teismo nustatytomis aplinkybėmis pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie teismo pripažįstami įrodymais.Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad eismo įvykis kilo Vilniuje, GariÅ«nų g. 68, turgavietės teritorijoje, prie 10 eilės. Kelio danga sausa, asfaltas.

Kelių eismo įvykio rÅ«Å¡is – užvažiavimas ant pėsčiojo. Ä®vykio vietoje rasta dėmė panaÅ¡i į kraujÄ . Dėmė rasta važiuojamojoje dalyje. (t.1., b.l. 3-5).Transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolu, suraÅ¡ytu 2010 06 08 (b.l. 10-11) nustatyta, kad J. B. automobilis neapgadintas, ant jo pėdsakų nėra. Automobilis techniÅ¡kai tvarkingas.J. B. automobilio RENAULT ESPACE apžiÅ«ros protokolu, suraÅ¡ytu 2010 06 21 (b.l. 12-19) nustatyta, kad „ priekinis deÅ¡inės pusės veidrodėlis iÅ¡Å¡okęs nuo tvirtinimo, veidrodėlio apdaila- plastmasė apibrozdinta.

Priekinis bamperio dešinės pusės kampas įskilęs ir nubrozdintas“. J. B. paaiškinimu tai seni apgadinimai.              Nukentėjusiosios L. S. parodymais nustatyta, kad po turgaus ji ruošėsi namo. Pažįstama T. K. paprašė padėti jai nuimti nuo 26 palapinės apsauginę plėvelę. Ji stovėjo priešais 26 palapinę, šalia 27 palapinės. Stovėjo 26 palapinės priekyje, nes tarp 26 ir 27 palapinių nebuvo pakankamai vietos. Lankstydama plėvelę stovėjo veidu į 27 palapinę, kojos buvo pražergtos.

Rankos buvo iÅ¡keltos, žvilgsnis nukreiptas į viršų. 27 palapinėje dar nebuvo nurinktos prekės, ji buvo iÅ¡sikiÅ¡usi apie 0,5 m į važiuojamÄ jÄ dalį. 26 palapinės karkasas stovėjo prie pat važiuojamosios dalies, o stogelis iÅ¡sikišęs. Stovint tokioje pozicijoje ji kaltinamosios nematė. Kojos buvo pražergtos, kad galėtų iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ . DeÅ¡inė koja buvo iÅ¡lindusi iÅ¡ už 27 palapinės į važiuojamÄ jÄ dalį. Taip stovint ji pajuto labai stiprų smÅ«gį į tÄ kojÄ ir nukrito ant žemės. SmÅ«gis buvo į blauzdÄ .

Tai galėjo bÅ«ti automobilio bamperiu. Krisdama ji patraukė už plėvelės ir Å¡i nukrito ant kaltinamosios maÅ¡inos. Jos nuomone, kaltinamoji važiavo per arti deÅ¡inės pusės, nors kairėje pusėje dar buvo vietos. PrieÅ¡ tai pro Å¡alį pravažiavo ir kitos maÅ¡inos, kurios jos nekliudė. Nukentėjusiosios manymu kaltinamoji galėjo važiuoti greičiau nei 10 km. per valandÄ , nes smÅ«gis buvo pakankamai stiprus. Kartu nukentėjusioji nurodė, jog reiÅ¡kia kaltinamajai civilinį ieÅ¡kinį.Liudytojo T.

R. parodymais nustatyta, kad jo manymu avarija kilo dėl neatidumo ir per didelio greičio. Buvo stiprus vėjas. Kaltinamoji vairavo Renault Espace, ten buvo pakankamai vietos jai pravažiuoti. Jis stovėdamas prie savo palapinės pamatė, kaip nukentėjusioji nukrito ir iÅ¡ sulaužytos deÅ¡inės kojos bėgo kraujas – atviras lūžis. Kaltinamoji po įvykio sustojo. Kaltinamoji galėjo nukentėjusiosios ir nematyti, nes prieÅ¡ais nukentėjusiÄ jÄ kabėjo celofanas. Nukentėjusioji įvykio metu stovėjo ant važiuojamosios kelio dalies, bet ten nėra atskiro praėjimo pėstiesiems.

Kartu liudytojas nurodė, jog smÅ«gio garso negirdėjo, nes buvo vėjas, o nukentėjusioji krito kai Å¡alia buvo kaltinamosios maÅ¡ina.Liudytojos T. K. parodymais nustatyta, kad avarijos dienÄ nukentėjusioji pasisiÅ«lė padėti jai nuimti nuo jos palapinės apsauginę plėvelę, nes buvo vėjas, o liudytoja buvo viena. Nukentėjusioji stovėjo 26 palapinės priekyje iÅ¡ deÅ¡inės pusės, t.y. prie 27 palapinės. Jos abi lankstė plėvelę ir staiga ji iÅ¡girdo garsÄ â€žbum“. IÅ¡bėgusi į priekį pamatė, kad nukentėjusioji guli.

Labai stipriai bėgo kraujas iÅ¡ kojos. Kartu liudytoja nurodė, jog pačios avarijos ji nematė, tik iÅ¡girdo smÅ«gio garsÄ . Po to kai iÅ¡girdo garsÄ paleido iÅ¡ rankų plėvelę ir jÄ nunešė vėjas. Nukentėjusioji po avarijos nesakė, jog tai ji pati kalta dėl avarijos.Liudytojos J. T. parodymais nustatyta, kad avarijos dienÄ ji buvo turgavietėje. TÄ dienÄ buvo vėjas. Vėjas buvo gÅ«singas ir gÅ«sių metu didelis. Vienu metu jis taip pÅ«tė, kad jai reikėjo atsistoti ant savo palapinės rėmo, kad šios nenuneÅ¡tų.

Jos palapinės numeris 27. Kaip tik jai stovint ant palapinės rėmo pravažinėjo pro Å¡alį J. B. su savo maÅ¡ina. Tik pravažiavus pro jos palapinę ji iÅ¡girdo keistÄ garsÄ . Kartu liudytoja nurodė, jog ji nematė pačio partrenkimo momento. Ji matė kaip nukentėjusioji nugriuvo ir gulėjo. J. B. savo automobilį sustabdė ir jo nejudino iki atvykstant policijai.Visi liudytojai savo parodymus patvirtino jų patikrinimo vietoje metu. Å ių ikiteisminio tyrimo veiksmų metu buvo fotografuojama ir sudaromi planai. (b.l. 26-29; 32-36; 39-44).Specialisto iÅ¡vada (b.l. 59-60) nustatyta, kad L.

S. padarytas atviras dešiniojo blauzdikaulio lūžis, dešinio šeivikaulio lūžis viduriniame trečdalyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti autoįvykio metu. Sužalojimas visumoje vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl atviro dešinio blauzdikaulio lūžio. Blauzdos kaulų lūžis galėjo gautis autoįvykio metu, automobiliui kontaktuojant su dešine koja iš išorinės pusės.Teismo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos specialistas V. K. patvirtino specialisto išvados teiginius, o taip pat nurodė, jog koja, kuri buvo sulaužyta turėjo būti pastatyta tvirtai ant žemės ir buvo atraminė.Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto L.

A. iÅ¡vada (b.l. 70-73) nustatyta, kad tikėtinas Å¡io eismo įvykio mechanizmas buvo toks: automobilis „Renault Espace“, vairuojamas J. B., važiavo apie 5-6 km/h greičiu per GariÅ«nų gatvės turgavietėje esančiÄ 10 eilę ir ties 26 vieta, apie 2,4 m atstumu nuo kairio asfaltuotos aikÅ¡telės dalies kraÅ¡to, priekinės dalies deÅ¡iniu kampu partrenkė nukentėjusiÄ jÄ L. S.. Po partrenkimo nukentėjusioji buvo nublokÅ¡ta į priekį ir į deÅ¡inę (žiÅ«rint automobilio judėjimo kryptimi) ir nukrito ties eismo įvykio vietos plane užfiksuota kraujo dėme, o automobilis „Renault Espace" pavažiavęs į priekį sustojo taip kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane.IÅ¡vadoje specialistas taip pat nurodė, kad priklausomai nuo tam tikrų aplinkybių pagrindinė sÄ lyga autoįvykiui kilti galėjo bÅ«ti tiek J.

B., tiek nukentėjusiosios L. S. veiksmai. Anot specialisto „tuo atveju, jeigu automobilio „Renault Espace" vairuotoja J. B. turėjo objektyviÄ galimybę matyti jai sudarytÄ kliÅ«tį (nukentėjusiÄ L. S.) didesniu nei sustabdymo kelias atstumu (1,4-1,8m.), tačiau laiku nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės ir partrenkė nukentėjusiÄ L. S., tai Å¡ie vairuotojos J. B. veiksmai buvo pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti. Tuo atveju, jeigu nukentėjusioji L. S., išėjo prieÅ¡ arti esantį automobilį iÅ¡ už matomumÄ ribojančio objekto (palapinės), taip nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, sudarė artėjančiai transporto priemonei staigiÄ ir netikėtÄ kliÅ«tį, tai Å¡ie L.

S. veiksmai buvo pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti. Taip pat specialistas nurodė, kad jei nukentėjusioji L. S. buvo vairuotojos J. B. matomumo zonoje, vairuotoja, matydama, kad negali saugiai prasilenkti su nukentėjusiÄ jÄ , siekdama iÅ¡vengti grėsmės eismo saugumui kilimo, turėjo stabdyti savo vairuojamÄ automobilį ir panaudoti garsinį signalÄ , perspėjant nukentėjusiÄ jÄ trauktis iÅ¡ pavojingos zonos, ir toliau tęsti judėjimÄ tik nukentėjusiajai pasitraukus iÅ¡ pavojingos zonos.

Nukentėjusioji L. S., teritorijoje (turgavietėje), kurioje yra galimas transporto priemonių eismas, privalėjo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus jai pačiai ir netrukdyti transporto priemonių eismui.             Apklaustas teismo posėdžio metu L. A. savo duotÄ iÅ¡vadÄ patvirtino, nurodė, kad iÅ¡vada tikėtina, nes priklauso nuo faktinių aplinkybių.             Byloje prokuroro praÅ¡ymu buvo atliktas matomumo eksperimentas.

Å io eksperimento duomenys užfiksuoti protokole ( t. 2, b.l. 51-75). Kaltinamoji nesutiko su protokole užfiksuotais duomenimis, nurodydama, kad eksperimentas nebuvo atliktas tokiomis pačiomis sÄ lygomis, kokios buvo įvykio dienÄ , nebuvo plėvelės, kuri galėjo dengti nukentėjusiÄ jÄ . Teismas priėmė ir vertina matomumo eksperimento protokole užfiksuotus duomenis kartu su kitais bylos duomenimis. BPK 197 str. numatyta, kad eksperimentÄ galima atlikti parodymams ar versijoms patikrinti, atkuriant tiriamo įvykio situacijÄ .

Teismas pripažįsta, kad eksperimento metu buvo aiÅ¡kinamasi ar galėjo bÅ«ti matoma nukentėjusioji, stovinti tam tikroje vietoje ir prieÅ¡ kokį atstumÄ ji galėjo bÅ«ti pamatyta. Eksperimento metu buvo daryti keli bandymai ir nustatyta, kad nukentėjusioji galėjo bÅ«ti matoma iÅ¡ tokio atstumo, kurio pakanka automobiliui, važiuojančiam 5-6 km/h greičiu, sustabdyti. Teismas remiasi eksperimento metu gautais duomenimis ir akcentuoja, kad net ir tuo atveju jeigu nukentėjusiÄ jÄ pilnai dengė plėvelė, vairuotojas tai turi vertinti kaip galimÄ kliÅ«tį ir važiuoti tokiu greičiu, kad galėtų bet kada sustabdyti automobilį dar iki Å¡ios kliÅ«ties.Teismas tiki ir remiasi nukentėjusiosios L.

S. parodymais, kad Å¡i stovėjo vietoje pražergtomis kojomis, o deÅ¡inė koja buvo iÅ¡sikiÅ¡usi į važiuojamÄ jÄ kelio dalį. Jokių staigių judesių ji nedarė. Nukentėjusiosios nurodyta stovėjimo poza yra patvirtinta teismo medicinos specialistų, kurie nurodė, kad nukentėjusiosios blauzdos kaulų lūžis galėjo gautis autoįvykio metu, automobiliui kontaktuojant su deÅ¡ine koja iÅ¡ iÅ¡orinės pusės. Apklaustas teismo posėdyje specialistas nurodė, kad sulaužyta koja turėjo bÅ«ti tvirtai pastatyta ant žemės, t.y. nukentėjusioji ja turėjo tvirtai remtis.

Å i aplinkybė paneigia galimÄ aiÅ¡kinimÄ , kad nukentėjusioji staiga išėjo į važiuojamÄ jÄ dalį. Atsižvelgiant tiek į nukentėjusiosios parodymus, tiek į specialistų iÅ¡vadÄ ir parodymus, tiek ir į apklaustų liudytojų parodymus (T. K. nurodė, kad abi su nukentėjusiÄ ja suko plėvelę iki kol iÅ¡girdo garsÄ ), teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji stovėjo vietoje, jos deÅ¡inė koja buvo važiuojamojoje dalyje, ji jokių staigių judesių nedarė.J. B. vairavo automobilį turgaus teritorijoje, kur pravažiavimas gana siauras, vaikÅ¡to žmonės, todėl turėjo važiuoti tokiu greičiu, kad atsiradus kliūčiai bet kada galėtų sustabdyti savo transporto priemonę.

Akivaizdu, kad kaltinamoji nepamatė nukentėjusiosios, nors tokiÄ galimybę pagal eksperimento duomenis turėjo. Kaltinamoji pagal tai, kad važiuoja ypatingomis sÄ lygomis (turgaus teritorija, siauras praėjimas, stovi palapinės, vaikÅ¡to žmonės) ir savo asmenines savybes ( senai vairuoja, turgaus teritorijoje važiuoja ne pirmÄ kartÄ ) turėjo ir galėjo numatyti, kad neatidus vairavimas gali sukelti tam tikrus neigiamus padarinius, kas Å¡iuo atveju ir įvyko. Pripažintina, kad kaltinamoji nusikalstamÄ veikÄ padarė dėl neatsargumo.

Važiuojant tam tikrose vietose, kur nėra atskirtos pėsčiųjų ir transporto priemonių judėjimo zonos, kur daug žmonių ir kur neabejotinai bet kada gali atsirasti netikėta kliÅ«tis , bÅ«tent vairuotojas privalo imtis visų atsargumo priemonių (riboti greitį, signalizuoti, pasitelkti paÅ¡alinių žmonių pagalbÄ ir pan.), kad bÅ«tų iÅ¡vengta eismo įvykių. J. B. to nepadarė. Nukentėjusioji L. S. buvo vairuotojos J. B. matomumo zonoje, staiga į važiuojamÄ jÄ dalį neiÅ¡bėgo, tad dėl Å¡io eismo įvykio yra kalta J.

B.. Kelių eismo taisyklių 133 bei 134 punktai įpareigoja vairuotojÄ pasirinkti saugų greitį, įvertinti galimybę sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, o tokiai kliūčiai atsiradus, savalaikiai sustabdyti vairuojamÄ transporto priemonę. Å io įvykio metu J. B. pažeidė Å¡iuos KET reikalavimus.Tokių bÅ«du neginčytinai nustatyta, kad eismo įvykis kilo J. B. nesilaikius nurodytų Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimų. Å io eismo įvykio metu L.

S. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Jos veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 281 str.3d. ir ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota teisingai.Dėl Å¡io įvykio nukentėjusioji pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ kaltinamosios J. B. ir UAB „BTA Draudimas“ 619, 39 Lt. turtinės bei 32600 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Kartu nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, jog visÄ turtinę žalÄ atlygino UAB „BTA Draudimas“ . Å i draudimo bendrovė taip pat atlygino ir 4316 Lt. neturtinės žalos, todėl likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis – 28284 Lt. turėtų bÅ«ti priteista iÅ¡ kaltinamosios J.

B.. UAB „BTA Draudimas“ atstovas dalyvavo tik viename teismo posėdyje, nurodydamas jo daugiau į posėdį nekviesti jei nebus keičiami ieškinio reikalavimai (t.1., b.l. 180). UAB „BTA Draudimas“ atstovė nurodė, kad L. S. atlyginta visa turtinė žala, o taip pat jų manymu visa galima neturtinė žala, t.y. 4316 Lt.Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, pagal BPK 113 straipsnio 1 dalį įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekse nustatytas taisykles. Teismas, nagrinėdamas civilinį ieškinį, vadovaujasi ir atitinkamomis materialiosios teisės normomis.

Nagrinėjant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi Civilinio kodekso normomis.Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Tad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad specialiųjų teisės aktų taikymas Å¡ios kategorijos bylose neatitinka Civilinio kodekso reglamentuojamų santykių nuostatų.

CK 1.3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu yra Å¡io Kodekso ir kitų įstatymų prieÅ¡taravimų, taikomos Å¡io Kodekso normos, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡is Kodeksas pirmenybę teikia kitų įstatymų normoms.        Konstatuotina, kad J. B. automobilio RENAULT ESPACE valdytojÄ apdraudė nuo civilinės atsakomybės. Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ kyla dviem asmenims: draudikui ir žalÄ padariusiam asmeniui (draudėjui).

Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalÄ neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieÅ¡kovui) visiÅ¡kai nepadengia iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, likusiÄ Å¾alos dalį atlygina jÄ padaręs asmuo, Å¡iuo atveju kaltinamoji J. B.. Pažymėtina, kad pagal sudarytÄ privalomojo transporto priemonių draudimo sutartį (t.1., b.l. 113) už žalÄ , padarytÄ Lietuvos teritorijoje mokama pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ .

Pagal Å¡io įstatymo 11 str.1d.2p. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui.Kaip jau buvo minėta visÄ turtinę žalÄ atlygino draudimo bendrovė, nukentėjusioji tai patvirtino, tad turtinės žalos atlyginimo klausimas nebesprendžiamas.Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vertina neturtinės žalos pasekmes;

žalÄ padariusio asmens kaltę; žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį; padarytos turtinės žalos dydį; kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes; sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kalbant apie deliktinę atsakomybę pažymėtina, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma, tad sveikatos sužalojimo mastas, galimos pasekmės vertinamos nustatant neturtinės žalos dydį Å¡ioje byloje.

Nukentėjusioji Å¡ioje byloje praÅ¡o priteisti 28284 Lt. (atsižvelgiant į jau sumokėtÄ 4316 Lt. sumÄ , kuriÄ atlygino draudimo bendrovė) neturtinės žalos atlyginimui, nurodydama, kad dėl patirto sužalojimo ji patyrė didelį fizinį skausmÄ , sužalojimas sukėlė daug dvasinių iÅ¡gyvenimų, sumažėjo bendradarbiavimo galimybės, negalėjo bendrauti su Å¡eimos nariais. Dėl patirtos traumos ir dabar jaučia skausmÄ . Bus reikalinga dar viena operacija metalinei plokÅ¡telei iÅ¡imti.

Dėl sužalojimo koja prarado ir estetinį vaizdÄ , kas jai kaip moteriai labai svarbu ir kas sukelia jai dvasines ir emocines kančias.           Teismas konstatuoja, jog nukentėjusiajai Å¡ioje byloje padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl patirto atviro blauzdikaulio lūžimo. Toks sužalojimas iÅ¡gydomas tik su chirurgine intervencija ir sukelia neigiamas pasekmes. KÅ«no sužalojimas padarytas neatsargaus nusikaltimo pasėkoje, pačios kaltinamosios turtinė padėtis nėra itin gera, nors ji ir turi darbÄ .

Akivaizdu, kad dvasiniai nukentėjusiosios iÅ¡gyvenimai negalėjo bÅ«ti tokie dideli kaip nurodoma ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime. Dėl nurodytų aplinkybių neturtinės žalos dydis mažinamas iki 16000 Lt.                Teismo nustatytas neturtinės žalos dydis virÅ¡ija Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nurodytÄ atlygintinos neturtinės žalos dydį, tad neturtinė žala priteistina tiek iÅ¡ UAB „BTA Draudimas“, tiek iÅ¡ J.

B.. UAB „BTA Draudimas“ sumokėjo L. S. pusę galimos sumos už patirtÄ neturtinę žalÄ (4316 Lt.), tad iÅ¡ Å¡ios bendrovės priteistina likusi pusė – 4316 Lt. neturtinės žalos. IÅ¡ J. B. priteistina likusi teismo nustatyta ir draudimo bendrovės neatlyginta(nepriteista) suma, t.y. 7368 Lt. (16000-4316-4316 = 7368). Bausmės skyrimas Teismas, skirdamas bausmę J. B. atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobÅ«dį, padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji anksčiau neteista, bausta administracine tvarka. Psichiatrijos ligoninėje negydyta į Priklausomybės ligų centro įskaitÄ neįraÅ¡yta. Dirba.J. B. įvykdė neatsargų nusikaltimÄ . Teismas konstatuoja, jog parenkant bausmės rūšį bÅ«tinas maksimalus teisingumo principo įgyvendinimas kartu neiÅ¡kreipiant bausmės paskirties. Ä®statymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str.3d. padarymÄ numatė kelias alternatyvias bausmės rÅ«Å¡is tuo parodydamas, jog skiriama bausmė turi bÅ«ti individualizuota ir maksimaliai atitikti savo paskirčiai.

Konstatuotina, jog bausmės tikslai bus pasiekti, o teisingumo principas bus tinkamai įgyvendintas parenkant J. B. bausmę nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Tinkamiausia bausmės rÅ«Å¡is – bauda, jos dydį atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį, amžių, parenkant mažesnį, nei numatytas sankcijos vidurkyje.J. B. pažeidė kelių eismo taisykles, dėl to atsirado sunkios pasekmės, buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, anksčiau už kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo bausta administracine tvarka, todėl jai taikytina ir baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise.J.

B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina ta pati kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti.Vadovaudamasis aukščiau iÅ¡dėstytu bei BPK 297, 298, 301, 302, 307 str. str., teismas, n u s p r e n d ė : J. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281str.3d. ir nubausti 25 MGL (3250 Lt.) bauda, uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2(du) metams.J. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tÄ pačiÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.Civilinį ieÅ¡kinį tenkinti dalinai.

Priteisti nukentėjusiajai L. S. iÅ¡ UAB „BTA Draudimas“ 4316 Lt. (keturi tÅ«kstančiai trys Å¡imtai Å¡eÅ¡iolika Lt.), o iÅ¡ kaltinamosios J. B. 7368 Lt. (septyni tÅ«kstančiai trys Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni Lt.) neturtinės žalos atlyginimui.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                     Algimantas Valantinas