2023-06-21 Nr. AB-12386-3-62-3-01510-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-462-525/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01510-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas L. Š. (toliau –ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2021 m. balandžio 9 d., atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK, buvo grubiai pažeidžiamos jo teisės, t. y. naudojantis dušu nebuvo užtikrinamas privatumas, nes tarp dušų nėra pertvarų. Pareiškėjas nurodė, kad jis ginčo laikotarpiu dirbo, todėl dušu naudojosi kiekvieną darbo dieną. Pareiškėjas tvirtino, kad dėl tokių atsakovo atstovo veiksmų (neveikimo) patyrė išgyvenimus, kančią, pažeminimą, gyvenimo kokybės pablogėjimą.

3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad teisės aktai nenumato prievolės nuteistųjų dušo patalpose maudymosi vietas atskirti sienelėmis. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas dėl neužtikrinto privatumo naudojantis dušu į psichologus nesikreipė. Pravieniškių PN-AK darė išvadą, kad pareiškėjo aprašytoje situacijoje atsakovas teisės aktų reikalavimų nepažeidė, pareiškėjas nepateikė jokių žalos buvimo faktą pavirtinančių įrodymų, todėl nebuvo įrodytos būtinosios viešosios civilinės atsakomybės sąlygos.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisti L. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė.

6. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas pripažino, jog dušo patalpose pertvaros nebuvo įrengtos, pažymėjo, kad teisės aktai nenumato prievolės tokias pertvaras įrengti. Teismas įvertino, kad atsakovo atstovas savo veiksmų teisėtumą siejo tik su tuo argumentu, jog teisės aktai neįpareigoja įrengti dušo pertvarų, tačiau nurodomas teisės aktas yra paties Kalėjimų departamento priimtas įsakymas, o ne kitų valdžios institucijų vykdytinas teisės aktas. Tai reiškia, kad vykdydamas pozityvią pareigą užtikrinti kaliniams minimalų privatumą Kalėjimų departamentas gali atitinkamus reikalavimus numatyti savo priimtuose teisės aktuose ir nėra priklausomas nuo kitų valdžios institucijų. Nagrinėjamu atveju, teismas atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, darė išvadą, kad pareiškėjo privatumas naudojantis dušu ginčo laikotarpiu buvo pažeidžiamas.

7. Pareiškėjas skunde nurodė, jog jis dušu naudojosi kiekvieną darbo dieną, nes buvo dirbantis. Pareiškėjas prie skundo pateikė Pravieniškių PN-AK 2022 m. birželio 15 d. pažymą Nr. 7-3215 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, kuri patvirtino aplinkybę, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo. Tačiau teismas pažymėjo, kad iš minėtos pažymos nustatyta, jog pareiškėjas dirbo nuo 2020 m. liepos mėnesio iki 2021 m. balandžio mėnesio.

8. Teismas įvertino, jog atsakovo atstovas nepateikė duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytus teiginius, kad jis buvo dirbantis asmuo, ir dėl to dušu naudojosi kiekvieną darbo dieną, todėl teismas visas abejones vertino pareiškėjo naudai, ir darė išvadą, kad pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeidžiama kiekvieną darbo dieną naudojantis dušu laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d., o laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2020 m. liepos 1 d. ir nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 9 d. pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeidžiama vieną kartą savaitėje naudojantis dušu.

9. Teismas pabrėžė, kad teismų praktikoje, įvertinus individualias aplinkybes, yra pripažįstama, jog dėl analogiškų pažeidimų pareiškėjams paprastai priteisiama piniginė kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1381-552/2021, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-840-520/2021).

10. Teismas, įvertinęs nustatytų Pravieniškių PN-AK padarytų pareiškėjo teisių pažeidimų (neužtikrintas privatumas naudojantis dušu) mastą ir trukmę (pažeidimas truko visą ginčo laikotarpį), pareiškėjo patirto diskomforto dydį (trumpalaikiai nepatogumai, pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog jis patyrė itin didelę ir ilgalaikę neturtinę žalą), sprendė, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti ir pareiškėjui priteisė 200 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Nors pareiškėjas prašė, kad jam būtų priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau, teismo vertinimu, skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti

12. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam priteistu neturtinės žalos dydžiu, t. y. 200 Eur, nes Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje maudėsi 211 kartų, o neturtinės žalos atlygintina suma sudaro mažiau nei vienas euras už vieną parą. Pareiškėjas akcentuoja, kad privatumas yra viskas kas susiję su kiekvieno asmens asmeniniu gyvenimu ir tai turi būti saugu. Asmuo turi teisę į savo gyvenimo privatumą, t. y. asmuo gali atlikti veiksmus, kuriais jis nebūtinai turi dalintis su kitais. Pareiškėjo teigimu, tai vienas didžiausių žmogaus turimų lobių. Privatumo sfera reiškia asmeninę privatumo erdvę, kurią privalo saugoti kiekvienas žmogus ir kiekviena valstybė.

13. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14. Pravieniškių PN-AK nurodo, kad apeliacinis skundas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių įtikinamų argumentų, kurie būtų bent minimalus pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu ar jį naikinti (pakeisti). Pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose ir priėmė sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokias konkrečias proceso teisės ar materialiosios teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas, o vien tai, kad priteista suma netenkina pareiškėjo, negali būti pagrindu naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Taigi, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą, todėl, Pravieniškių PN-AK nuomone, nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš jo privatumo naudojantis pertvarų neturinčiu dušu Pravieniškių PN neužtikrinimo nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2021 m. balandžio 9 d., atlyginimo.

16. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė pareiškėjui 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

17. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Pareiškėjo vertinimu, teismo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per mažas. Pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo atstovo 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis pertvarų neturinčiu dušu ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinta kiekvieną darbo dieną naudojantis dušu laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d., o laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2020 m. liepos 1 d. ir nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 9 d. pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeidžiama vieną kartą savaitėje naudojantis dušu.

20. Vyraujančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog aplinkybė, kad teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti Pravieniškių PN-AK nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021 ir kt.). Todėl pripažįstama, kad pareiškėjams, naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, pažeidžiamas jų privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021). Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustačius pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis pertvarų neturinčiu dušu pažeidimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

21. Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar pareiškėjui priteistas 200 Eur neturtinės žalos, kurią jis patyrė dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu, atlyginimas šiuo atveju laikytinas proporcinga pareiškėjo patirtų išgyvenimų kompensavimo priemone.

22. Teisėjų kolegija pažymi, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį ir trukmę (visą ginčo laikotarpį neužtikrintas privatumas naudojantis dušu), į tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl nustatytų pažeidimų buvo pakenkta pareiškėjo sveikatai ar kilo kitų ilgalaikių neigiamų pasekmių ar kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pakenkti pareiškėjui ar išskirti jį iš kitų asmenų, bei į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju adekvati suma pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti yra 200 Eur, kaip ir buvo nusprendęs pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašoma priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma nėra proporcinga, adekvati ir teisinga, todėl nėra pagrindo tenkinti jo apeliacinį skundą.

24. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis bei teismų praktika, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Gintaras Kryževičius

Milda Vainienė