8701d74b-1493-4270-938c-e44ee1537bee · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-639-241/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06041-2018-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.16.8 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 19 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų, Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Aldonos Tilindienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3917-603/2018 pagal ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) 45 515,07 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimÄ , 1 218,31 Eur materialiųjų 5 proc. dydžio palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. vasario 12 d. ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apskrities virÅ¡ininko administracija ir UAB (duomenys neskelbtini) 2010 m. sausio 25 d. sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2004-1055 dėl 42 807 kv. m ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos (toliau – Sutartis). Sutarties 10 punkte numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja laiku mokėti žemės nuomos mokestį. Žemės nuomos mokesčio dydis, mokėjimo terminai ir sÄ lygos nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka.

Sutarties 12 punkte numatyta, kad už žemės nuomos sutarties pažeidimus atsakomybė taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir įstatymų nustatyta tvarka, 13 punktas įpareigoja nuomininkÄ laikytis nuomos sutarties ir įstatymų reikalavimų, o už nevykdymÄ taikytina atsakomybė pagal įstatymus. Nuomininkė UAB (duomenys neskelbtini) nevykdė Sutartimi bei įstatymo nuostatomis jai nustatytos pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, todėl susidarė mokesčio nepriemoka už 2016–2017 m.

Sutarties 9 punkte nurodyta atsakovei iÅ¡nuomoto 4,2807 ha ploto žemės sklypo vertė, nustatyta pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus verčių žemėlapius, patvirtintus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1P-147, sudaro 27 831 754 Lt (8 060 633,11 Eur). Atsižvelgiant į tai, mokėtinas nuomos mokestis už žemės sklypÄ sudaro 32 242,53 Eur (8 060 633,11 Eur x 0,4 %); už 2016 m. atsakovė skolinga 13 272,54 Eur, už 2017 m.

– 32 242,53 Eur, iš viso 45 515,07 Eur. Nei Sutartyje, nei Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (toliau – Žemės įstatymas) nėra nustatyta teisė nuomininkui pačiam perskaičiuoti ar apskaičiuoti vertę, nuo kurios turėtų būti skaičiuojamas valstybinės žemės nuomos mokestis. Atsakovei laiku nesumokėjus nurodytos valstybinės žemės nuomos mokesčio sumos, pagal CK 6.210 bei 6.261 straipsnių nuostatas apskaičiuotos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. vasario 2 d. sudaro 1 218,31 Eur.

Taip pat priteistinos ir 5 proc. dydžio procesinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies; priteisė iÅ¡ atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei (duomenys neskelbtini) 38 906,01 Eur nuomos mokesčio, 954,66 Eur palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2018 m. vasario 28 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; 823 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai; kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracija ir (duomenys neskelbtini), vadovaujantis (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2010 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 2.3-435-(01), 2010 m. sausio 25 d. sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2004-1055 dėl 42 807 kv. m ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos.

5. Teismas nustatė, kad Sutarties 9 punkte nurodyta atsakovei iÅ¡nuomoto žemės sklypo vertė, nustatyta pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus verčių žemėlapius, patvirtintus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1P-147, sudaro 27 831 754 Lt (8 060 633,11 Eur). Sutarties 10 punktÄ teismas vertino, kaip blanketinę nuostatÄ , dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos. Teismas akcentavo, jog Sutartyje nėra numatyta, kad žemės vertė yra nustatyta visam nuomos terminui, t. y. iki 2097 m. spalio 25 d.

6. Ä®vertinęs norminį reglamentavimÄ : Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalį; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 ,,Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.4 punktÄ ; (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 1-1792 patvirtintų Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) (nuo 2017 m. mokestinio laikotarpio taikoma 2017 m. lapkričio 22 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1236 patvirtinta redakcija) 8.2 punktÄ , 10 punktÄ , teismas sutiko su atsakovės teiginiais, jog (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės taryba turi įgaliojimus nustatyti valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifÄ (minėtose Taisyklėse nustatytas 0,4 proc.), bet ne teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai priimti sprendimÄ , susijusį su valstybinės žemės sklypo vertės konkretaus nuomininko atžvilgiu perskaičiavimu (nustatymu).

Ieškovės argumentai, kad tik ji turi teisę spręsti, ar pradinė Sutartyje nurodyta žemės sklypo vertė turi būti perskaičiuota pagal aktualius ir realius duomenis, neatitiktų lygiateisiškumo, skaidrumo bei teisingumo principų, nes ne ieškovės pasirinkimu, o tik remiantis kompetentingų institucijų teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuota ir einamųjų metų žemės verčių žemėlapiuose paskelbta informacija ir vertinimu gali būti apskaičiuota valstybinės žemės nuomos kaina.

Teismas nurodė, kad Sutartyje numatyta ieÅ¡kovės teisė kas tris metus perskaičiuoti iÅ¡nuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, nepaneigia ieÅ¡kovės pareigos pagal sudarytos Sutarties 14 punkto nuostatas apskaičiuojant žemės nuomos mokesčio kainÄ , vadovautis atitinkamais teisės aktų pakeitimais, tarp jų ir teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuota bei einamųjų metų žemės verčių žemėlapiuose paskelbta informacija ir vertinimu.

7. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė yra pripažinusi žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo pagal einamųjų metų žemės verčių žemėlapius teisingumÄ , nes byloje nėra paneigtos aplinkybės, jog atsakovė nuo pat Sutarties sudarymo visÄ laikÄ mokėtinÄ valstybinės žemės nuomos mokestį skaičiavo, deklaravo ir mokėjo, atsižvelgdama į žemės sklypo vertę, nustatytÄ pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus verčių žemėlapius, o (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Finansų departamento mokesčių skyrius 2014 m. sausio 23 d. raÅ¡tu Nr. A414-12/14-(2.2.1.46-FN3) yra patvirtinęs, kad atsakovė už valstybinės žemės nuomÄ 2010–2013 m. yra atsiskaičiusi.

8. Teismas sprendė, jog iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteistini 38 906,01 Eur nuomos mokesčio, 954,66 Eur palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. vasario 12 d. bei 5 proc. dydžio procesinės palÅ«kanos. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 9. IeÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ tenkinant ieÅ¡kinį visa apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1.

Byloje kilo ginčas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio skaičiavimo ir jo perskaičiavimo tvarkos. Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 punkte reglamentuota ir Sutarties 9 punkte numatyta nuomotojo teisė kas 3 metus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Nuomotojas šiuo atveju yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o ne ieškovė, esanti tik valstybinės žemės nuomos mokesčio gavėja.

IÅ¡kilus neaiÅ¡kumams dėl mokėtinos sumos nuomininkas gali kreiptis dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio perskaičiavimo, tačiau nėra duomenų, kad UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutiko su atsakovės teiginiu, jog, nuomininkas, perskaičiuodamas valstybinės žemės nuomos mokestį, vadovaujasi VÄ® Registrų centro nurodyta verte. 9.2. Nesant duomenų apie nuomos mokesčio perskaičiavimÄ , valstybinės žemės nuomos mokestis buvo skaičiuojamas pagal sutartyje numatytus dydžius. (duomenys neskelbtini) savo iniciatyva negali perskaičiuoti mokesčio, tiesiog prižiÅ«ri, kad įmokos bÅ«tų tokios, kurios numatytos sutartyje, kuriÄ sudarė nuomotojas ir nuomininkas, taip pat priima mokestį.

Todėl nesutiktina su teismo motyvais, jog ieÅ¡kovė teigia tik ji galinti vienaÅ¡aliÅ¡kai priimti sprendimÄ , susijusį su valstybinės žemės sklypo vertės konkretaus nuomininko atžvilgiu perskaičiavimu (nustatymu). Vadovaujantis Žemės įstatymu, sutarties sÄ lygomis, sutartyje nurodyta 27 831 754 Lt (8 060 633,11 Eur) žemės sklypo vertė, yra laikoma verte, nuo kurios atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) turi skaičiuoti valstybinės žemės nuomos mokestį. PraÅ¡oma priteisti suma buvo nustatyta vadovaujantis sutartyje numatyta verte, (duomenys neskelbtini) vertės neperskaičiavo.

Nuomininkas neturi teisės vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti sutarties, kuria nustatytas ne tik valstybinės žemės nuomos mokestis, bet ir nuomojamo sklypo vertė, nuostatų, sutartis buvo sudaryta dviÅ¡aliu susitarimu, tad jÄ pakeisti gali tik abiejų Å¡alių susitarimas, kai abi Å¡alys sutinka dėl sutarties pakeitimų. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų nėra. 9.3. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovės teisė kas tris metus perskaičiuoti iÅ¡nuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, nepaneigia ieÅ¡kovės pareigos pagal Sutarties 14 punkto nuostatas vadovautis teisės aktų pakeitimais bei žemės verčių žemėlapiuose paskelbta informacija apskaičiuojant žemės nuomos mokesčio kainÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme yra įtvirtinta ne nuomotojo pareiga, bet teisė perskaičiuoti mokestį, nuomininkas nesikreipė dėl perskaičiavimo, vadinasi konkliudentiniais veiksmais neprieÅ¡taravo sutartyje numatytam mokesčio apskaičiavimui. Kaip minėta (duomenys neskelbtini) nėra sutarties Å¡alis. Palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , bÅ«tų pažeistas sutarties laikymosi privalomumo principas (pacta sunt servanda). 9.4. Sprendime teismas nedetalizavo, kodėl priteisia 38 906,01 Eur sumÄ , t. y. 6 609,06 Eur mažiau nei buvo praÅ¡oma ieÅ¡kinyje, todėl Å¡ioje dalyje sprendimas yra visiÅ¡kai nemotyvuotas ir nepagrįstas tiek valstybinės žemės nuomos perskaičiavimo tvarkos, tiek priteistos sumos kriterijais. 9.5.

Teismas ignoravo ieÅ¡kovės argumentus dėl atsakovės teiktų deklaracijų klaidingumo. IeÅ¡kovės 2018 m. sausio 8 d. raÅ¡tu Nr. A51-2022/18(2.14.3.5-FN3) atsakovei buvo paaiÅ¡kinta, kad 2014 m. sausio 23 d. iÅ¡duotas raÅ¡tas apie atsiskaitymÄ už valstybinės žemės nuomÄ Nr. A414-12/14(2.2.1.46-FN3) buvo parengtas ir iÅ¡duotas vadovaujantis UAB (duomenys neskelbtini) pateiktomis 2010-2013 m. valstybinėmis žemės nuomos mokesčio deklaracijomis, kuriose bendrovė nurodė kitokias vertes, nei įtvirtinta sutartyje, t. y. bendrovė pateikė klaidingas valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas.

Prie apeliacinio skundo pridedamos 2012–2017 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijos patvirtina, kad už tÄ patį apmokestinamÄ sklypo plotÄ deklaracijose atsakovė pateikė kiekvienais metais skirtingas sumas (atitinkamai: 22 263 000 Lt, 21 200 000 Lt, 19 399 000 Lt, 6 745 000 Eur (23 289 135 Lt), 7 324 000 Eur (25 267 800 Lt). Kadangi nuomininkas pats savarankiÅ¡kai pildo ir (duomenys neskelbtini) savivaldybei pateikia valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas, todėl jis yra atsakingas už suformuotas ir pateiktas deklaracijas.

IeÅ¡kovė, preziumavusi, kad atsakovės pateiktos deklaracijos yra teisingos ir teisėtos, iÅ¡siuntė 2014 m. sausio 23 d. raÅ¡tÄ dėl visiÅ¡ko atsiskaitymo. Nustačius mokestinius neatitikimus, 2018 m. sausio 8 d. raÅ¡tu atsakovės buvo praÅ¡oma patikslinti valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas už 2012-2017 m. mokestinius laikotarpius ir sumokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimÄ . 9.6. Skundžiamu sprendimu formuojama ydinga teismų praktika – kiekvienu valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo atveju nuomininkas turės teisę savo iniciatyva perskaičiuoti žemės nuomos mokestį, jį mokėti ne pagal sutartyje numatytÄ apskaičiavimo tvarkÄ , o remdamasis VÄ® Registrų centro iÅ¡duotų dokumentų žemės sklypo nustatymo verte nuo kiekvienų metų sausio 1 dienos atskirai.

Apie tokį savavaliÅ¡kÄ nuomininko mokesčio pakeitimÄ nebus žinoma nei nuomotojui (Å¡iuo atveju Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos), nei valstybinės žemės nuomos mokesčio gavėjai ((duomenys neskelbtini)). 9.7. Atsakovės teiginiai dėl netiksliai apskaičiuoto valstybinės žemės nuomos mokesčio yra nepagrįsti nei faktiniais, nei teisiniais argumentais ir yra subjektyvi atsakovės nuomonė, pateikta klaidingai interpretuojant ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, tokiu bÅ«du ginčijamu sprendimu nebuvo priteistas 6 609,06 Eur dydžio valstybinės žemės nuomos mokesčio ir 263,65 Eur materialiųjų 5 proc. palÅ«kanų mokestinis skirtumas. 9.8.

Teismas selektyviai pasisakė dėl ieÅ¡kovės argumentų, skundžiamas sprendimas iÅ¡ esmės paremtas tik atsakovės pozicijos palaikymu. Tačiau siekiant užtikrinti proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ , pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir ieÅ¡kovės pateiktus argumentus.

10. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) praÅ¡o ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 10.1. Apeliaciniame skunde pati ieÅ¡kovė pateikia argumentus, paneigiančius jos pozicijÄ dėl žemės sklypo vertės nustatymo. Pati ieÅ¡kovė pripažįsta, kad ir Sutartyje, ir Taisyklėse aiÅ¡kiai apibrėžta kaip turi bÅ«ti apskaičiuojama žemės sklypo vertė (t. y. kiekvienais metais ji turi bÅ«ti nustatoma pagal einamųjų metų žemės verčių žemėlapius).

Teisės aktuose yra siekiama, kad bÅ«tų mokamas teisingas valstybinės žemės nuomos mokestis, apskaičiuotas dauginant savivaldybės nustatytÄ mokesčio tarifÄ iÅ¡ aktualios, o ne valstybinės žemės nuomos sutarties pasiraÅ¡ymo metu nustatytos, žemės sklypo vertės. Nei vienai iÅ¡ Sutarties Å¡alių nėra ir neturi bÅ«ti suteikta iÅ¡skirtinė teisė vienasmeniÅ¡kai nuspręsti kaip ir kada bus perskaičiuojama žemės vertė. Tačiau racionalu ir teisinga, kad teisės aktuose nustatyta tvarka, kuri užtikrina valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimÄ , atsižvelgiant į aktualiÄ (nustatytÄ einamiesiems metams) žemės vertę. 10.2.

Kartu su apeliaciniu skundu pateiktos žemės nuomos mokesčio deklaracijos tik patvirtina atsakovės pozicijÄ ir skundžiamo sprendimo pagrįstumÄ â€“ UAB (duomenys neskelbtini) nuo Sutarties sudarymo apskaičiuodavo mokėtinÄ valstybinės žemės nuomos mokestį nustatydama žemės sklypo vertę pagal einamųjų metų žemės verčių žemėlapius; deklaracijose kiekvienais metais nurodoma skirtinga žemės sklypo vertė – atsižvelgiant į VÄ® Registrų centro atitinkamų metų skelbiamų žemės verčių žemėlapių duomenis.

Pati ieÅ¡kovė dar 2014 m. patvirtino žemės nuomos mokesčio skaičiavimo teisingumÄ , patvirtindama atsiskaitymÄ už 2010–2013 m. Pretenzijas dėl tariamai netinkamai apskaičiuoto ir nepilnai sumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio ieÅ¡kovė pradėjo reikÅ¡ti tik 2017 m.

11. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei (duomenys neskelbtini) 29 296 Eur nuomos mokesčio, 353,16 Eur palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2018 m. vasario 28 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; kitoje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliaciniame skunde nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 11.1. Teismas pripažino pagrįstais atsakovės argumentus dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimÄ , taikymo ir patvirtino, kad žemės sklypo vertės nustatymas, atsižvelgiant į einamųjų metų sausio 1 d. taikytus verčių žemėlapius, yra teisingas ir teisėtas bÅ«das valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžiui apskaičiuoti. 11.2. Teismas, pateikęs teisingÄ teisės aiÅ¡kinimÄ , neteisingai apskaičiavo atsakovės skolos už valstybinės žemės nuomÄ dydį, nes pasirėmė ieÅ¡kovės pateikta lentele, kurioje buvo nurodytas ne tik atsakovės įsiskolinimas už 2017 m. (kurio atsakovė neginčija), bet ir atsakovės mokėjimai už ankstesnius laikotarpius buvo perskirstyti, t. y. priskirti ankstesnėms tariamoms skoloms dengti, todėl priteista 9 610,01 Eur skolos dalis (38 906,01 Eur (priteista suma) – 29 296 Eur (deklaruota skola)) neegzistuoja.

Pritaikius valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimÄ pagal teismo pripažintÄ teisės aiÅ¡kinimÄ (žemės verčių žemėlapius), atsakovės skola lieka tik už 2017 m. (savivaldybės lentelėje yra pateiktas patvirtinimas, kad atsakovė iÅ¡ viso už 2010–2017 m. yra sumokėjusi 74 565,55 Eur nuomos mokesčio). Be to, atsiskaitymo už 2010–2013 m. faktÄ patvirtina ir ieÅ¡kovės 2014 m. sausio 23 d. raÅ¡tas. 11.3. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės turi bÅ«ti priteista 29 296 Eur žemės nuomos mokesčio ir 353,16 Eur palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. vasario 12 d. (88 kalendorinės dienos).

12. IeÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) praÅ¡o atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė nurodo iÅ¡ esmės tuos pačius kaip ir savo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus. IeÅ¡kovė, nebÅ«dama sutarties Å¡alimi, reikalaudama žemės nuomos mokesčio, vadovaujasi sutarties nuostatomis bei teisiniu reglamentavimu, kad nuomininkas pats savarankiÅ¡kai neturi teisės perskaičiuoti valstybinės žemės vertės, savo nustatytÄ skaičių įraÅ¡yti į deklaracijÄ , pagal savo numatytas taisykles, nesilaikant sudarytos sutarties, perskaičiuoti valstybinės žemės nuomos mokestį jau nuo paties nuomininko numatytos sumos.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡ dalies tenkintas ieÅ¡kinys dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas. Dėl naujų įrodymų 14. Ieškovė (duomenys neskelbtini) kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus įrodymus – atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 2012–2017 m. teiktas valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas.

15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktikÄ apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardytas iÅ¡imtis, ir šį įrodymÄ priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami nauji sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties Nr. e3K-3-237-684/2019 30 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

16. Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas iÅ¡imtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai praÅ¡omas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teismui teise. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovės pateikti nauji įrodymai, pagal jų sudarymo datÄ , galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme.

Nepaisant to, nėra pagrindo teigti, kad pateikti nauji įrodymai, atsižvelgiant į jų kiekį ir apimtį, gali užvilkinti bylos nagrinėjimÄ apeliacinės instancijos teisme, atsakovė jų turinį žino, dėl jų teikė argumentus atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ . Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovė piktnaudžiauja vėlesne įrodymų pateikimo teise. Esant Å¡ioms aplinkybėms ieÅ¡kovės pateikti nauji įrodymai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl ginčo esmės 17. Bylos duomenimis, Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos, (nuomotojas) ir UAB (duomenys neskelbtini) (nuomininkė) 2010 m. sausio 25 d. sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2004-1055 dėl 42 807 kv. m ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos iki 2097 m. spalio 25 d.

18. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, nuo 2010 m. liepos 1 d. ginčo žemės sklypas patikėjimo teise perduotas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

19. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pajamos už iÅ¡nuomotÄ valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius, sudaro savivaldybių finansinius iÅ¡teklius. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad savivaldybių biudžeto pajamoms priskirtinos pajamos, gautos už iÅ¡nuomotÄ arba suteiktÄ naudotis valstybinę žemę. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ (toliau – Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1798) 1.6 punktas detalizuoja minėtÄ nuostatÄ ir numato, kad valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį privalo mokėti į savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė žemė, biudžetÄ , iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos.

Taigi, pagal įstatyminį reglamentavimÄ , nagrinėjamos bylos ieÅ¡kovė (duomenys neskelbtini), nebÅ«dama valstybinės žemės nuomos sutarties Å¡alimi, surenka pajamas už iÅ¡nuomotÄ valstybinę žemę.

20. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, nes jos teigimu, atsakovei netinkamai vykdant nuomos sutartį – netinkamai skaičiuojant ir mokant nuomos mokestį, susidarė nepriemoka, kuriÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisdamas nuomos mokesčio įsiskolinimo dalį, tačiau sprendė, kad atsakovė mokėtino nuomos mokesčio dydį skaičiavo tinkamai. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo tinkamumo, o atsakovė apeliaciniu skundu – teismo nustatytÄ ir priteistÄ Ä¯siskolinimo sumÄ .

Teisėjų kolegija sprendžia esant tikslinga pirmiausia pasisakyti dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos, kuri ir nulemia priteistinos sumos dydį. Dėl be aukciono iÅ¡nuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo 21. Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymÄ ir administravimÄ reglamentuoja Žemės įstatymas. Å io įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata žemės santykius reguliuoti taip, kad bÅ«tų sudarytos sÄ lygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti Å«kinę veiklÄ iÅ¡saugant ir gerinant gamtinę aplinkÄ , gamtos ir kultÅ«ros paveldÄ , apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises.

Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės bÅ«dingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo vieÅ¡osios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas).

22. Sutarties turinys liudija, kad ji sudaryta dėl valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono bÅ«du, nuomos. Sutarties 10 punkte numatyta, kad žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminai ir sÄ lygos nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka. Sutarties 9 punkte yra nurodyta, kad atsakovei iÅ¡nuomoto 4,2807 ha ploto žemės sklypo vertė, nustatyta pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus verčių žemėlapius, patvirtintus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. gruodžio 21 d.

įsakymu Nr. 1P-147 „Dėl žemės vertinimo masiniu būdu dokumentų tvirtinimo“, yra 27 831 754 Lt (8 060 633,11 Eur). Taip pat Sutartyje numatyta, kad nuomotojas turi teisę kas 3 metus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.

23. Taigi Sutarties nuostatos atitinka imperatyvų įstatyminį reglamentavimÄ â€“ CK 6.552 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono bÅ«du, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė nustato be aukciono iÅ¡nuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarkÄ . Žemės sklypo, iÅ¡nuomoto be aukciono, nuomos sutartyje turi bÅ«ti numatyta nuomotojo teisė kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.

24. Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 1.4 punkte nurodyta, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, iÅ¡nuomotÄ be aukciono, tarifÄ nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba; 1.5 punkte reglamentuota, kad nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja valstybinės žemės nuomotojas; 1.7 punkte nurodyta, kad nuomos mokesčio dydis ir mokėjimo terminai nurodomi valstybinės žemės nuomos sutartyje.

25. Taigi savivaldybės taryboms suteikti įgaliojimai priimti norminio pobÅ«džio teisės aktus dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo nustatymo. (duomenys neskelbtini) savivaldybės taryba 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 1-1792 patvirtino Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisykles, kuriomis reglamentuota valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka (kurios pakeistos (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 1-480 „Dėl tarybos 2014-05-14 sprendimo Nr. 1-1792 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisyklių tvirtinimo“ pakeitimo“, tačiau nagrinėjamam ginčui aktualÅ«s taisyklių punktai, numatantys taikytinÄ tarifÄ ir tarifo dydį, nepasikeitė). (duomenys neskelbtini) savivaldybės taryba 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 1-1236 patvirtino Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisykles, kurių 8.2 punkte numatyta, kad jei valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta, arba sprendimas leisti naudotis valstybine žeme buvo priimtas, arba nekilnojamasis turtas, esantis ant valstybinės žemės, įsigytas po 2009 m. sausio 1 d., mokestis apskaičiuojamas žemės sklypo vertę, nustatytÄ pagal einamųjų metų žemės verčių žemėlapius, padauginus iÅ¡ mokesčio tarifo, nustatyto taisyklių 12 punkte (anksčiau galiojusių taisyklių 8.2 punkte buvo numatyta, kad jei valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta po 2009 m. sausio 1 d., žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas žemės sklypo vertę, nustatytÄ pagal einamųjų metų žemės verčių žemėlapius, padauginus iÅ¡ mokesčio tarifo, nustatyto Å¡ių Taisyklių 10 punkte).

Taisyklių 12 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojams, kuriems mokėtinas žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas taisyklių 8.2–8.4 punktuose nustatyta tvarka, nustatomas 0,4 proc. mokesčio tarifas (analogiÅ¡kas tarifas nustatytas ir anksčiau galiojusių taisyklių 10 punkte – valstybinės žemės nuomininkams, kurių mokėtinas žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas Taisyklių 6.2 ar 6.4 punktuose, asmenims, tapusiems žemės naudotojais 2009 m. ir vėlesniais metais (įsigijusiems nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį ant valstybinės žemės, žemės sklypus suteikus teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista naudotis žeme) ar valstybinės žemės nuomininkams, sudariusiems valstybinės žemės nuomos sutartis 2009 m. ir vėlesniais metais, nustatomas 0,4 proc. mokesčio tarifas).

Taigi 2016–2017 m. laikotarpiu galiojo savivaldybės tarybos sprendimais nustatytas 0,4 proc. valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas.

26. Esant aptartoms Sutarties sÄ lygoms ir teisiniam reglamentavimui, spręstina, kad atsakovei iÅ¡nuomotos valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuotinas Sutartyje įraÅ¡ytÄ Å¾emės sklypo 27 831 754 Lt (8 060 633,11 Eur) vertę, nustatytÄ pagal einamųjų metų žemės verčių žemėlapius, padauginus iÅ¡ teisės aktų nustatyta tvarka ginčo laikotarpiu nustatyto mokesčio tarifo (0,4 proc). Ginčo dėl Sutartyje nustatytos nuomojamo valstybės žemės sklypo vertės – 27 831 754 Lt (8 060 633,11 Eur) ir dėl savivaldybės tarybos sprendimais nustatyto 0,4 proc. valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo, nėra. Ginčas byloje kilo dėl nuomininko teisės perskaičiuoti iÅ¡nuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.

27. Kaip matyti iÅ¡ aptarto teisinio reglamentavimo bei Sutarties nuostatų, valstybinės žemės nuomotojas turi teisę kas 3 metus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti iÅ¡nuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, taigi tokiu bÅ«du pakeisti Sutarties sÄ lygÄ . Kaip minėta, savivaldybė nėra ginčo valstybinės žemės nuomos Sutarties Å¡alimi, nes jai neperduotas valdyti žemės sklypas patikėjimo teise (tokia teisė suteikta Nacionalinei žemės tarnybai) ir savivaldybė neturi teisės inicijuoti sutarties pakeitimo, kaip ir atlikti žemės sklypo vertės perskaičiavimo.

Taip pat teisė atlikti žemės sklypo vertės perskaičiavimÄ nenumatyta ir nuomininkui. Ä® bylÄ nėra pateikta duomenų, kad Nacionalinė žemės tarnyba bÅ«tų atlikusi tokį perskaičiavimÄ , nes apie tai turėtų bÅ«ti informuojamas valstybinės žemės nuomininkas bei savivaldybė, todėl darytina iÅ¡vada, kad Sutartis iÅ¡liko nepakeista. Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nesant Valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, t. y. sutarties Å¡alims nesusitarus kitaip, nuomojamo žemės sklypo vertė, nuo kurios skaičiuojamas nuomos mokestis, nepasikeitė nuo sutarties sudarymo, ji liko – 27 831 754 Lt (8 060 633,11 Eur).

Atsižvelgiant į tai, metinis mokėtinas nuomos mokestis už 4,2807 ha ploto žemės sklypÄ 2016–2017 m. laikotarpiu sudaro 32 242,53 Eur (8 060 633,11 Eur x 0,4 %).

28. Teismo vertinimu, tiek Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalies nuostata, tiek analogiÅ¡ka Sutartyje įtvirtinta nuostata dėl nuomotojo teisės kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, nereiÅ¡kia, kad Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisyklių 8.2 punkto nuostata, jog žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas žemės sklypo vertę, nustatytÄ pagal einamųjų metų žemės verčių žemėlapius, padauginus iÅ¡ mokesčio tarifo, lemia Å¡io mokesčio perskaičiavimÄ kiekvienais metais pagal galimai pakitusiÄ Å¾emės sklypo vertę. Todėl Å¡iuo aspektu nei atsakovės, nei pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai nėra pagrįsti.

29. Aplinkybės, jog atsakovė nuo pat Sutarties sudarymo mokėtinÄ valstybinės žemės nuomos mokestį skaičiavo, deklaravo ir mokėjo, atsižvelgdama į žemės sklypo vertę, nustatytÄ pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus verčių žemėlapius, ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Finansų departamento mokesčių skyrius 2014 m. sausio 23 d. raÅ¡tu Nr. A414-12/14-(2.2.1.46-FN3) yra patvirtinęs, kad atsakovė už valstybinės žemės nuomÄ 2010–2013 m. yra atsiskaičiusi, savaime nelemia nurodyto laikotarpio mokėjimų atitikimo teisės aktų ir Sutarties reikalavimams.

Be to, bylos duomenys liudija, kad ieÅ¡kovė, palyginusi 2012–2013 m. deklaracijas su 2014–2017 m. deklaracijomis, nustatė mokestinius neatitikimus ir 2018 m. sausio 8 d. raÅ¡tu Nr. A51-2022/18(2.14.3.5-FN3) atsakovės buvo praÅ¡oma patikslinti valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas už 2012–2017 metų mokestinius laikotarpius ir vadovaujantis (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 1-1236 patvirtintų žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisyklių 10 punktu, sumokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimÄ , apie kurį atsakovė buvo informuota 2017 m. gruodžio 15 d. raÅ¡tu. 30. (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 1-1236 patvirtintų žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisyklių 6 punkte reglamentuota, kad valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas (Taisyklių 1 priedas) už einamuosius mokestinius metus juridiniai asmenys bei fiziniai asmenys, sudarę valstybinės žemės nuomos sutartis, pildo patys ir teikia (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Finansų ir strateginio planavimo departamento Mokesčių skyriui iki einamųjų metų lapkričio 1 d.

Nepateikus valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijų iki nustatyto termino, Skyrius apskaičiuoja valstybinės žemės nuomos mokestį pagal turimus duomenis (anksčiau galiojusių taisyklių 5 punktas taip pat numatė deklaracijų pildymo ir teikimo pareigÄ valstybinės žemės nuomininkams). Taigi už deklaracijų pateikimÄ ir jose nurodomus duomenis atsakingi jas teikiantys asmenys.

31. CK 6.189 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti sutarčių privalomumo principÄ (pacta sunt servanda), numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Pagal CK 6.200 straipsnį, Å¡alys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai. Nustačius, jog 2010 m. sausio 25 d. sudaryta valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis nėra pakeista, už šį žemės sklypÄ mokėtinas nuomos mokestis apskaičiuotinas ir mokėtinas joje bei teisės aktuose nustatyta tvarka, t. y. Sutartyje įraÅ¡ytÄ Å¾emės sklypo vertę, nustatytÄ pagal einamųjų metų žemės verčių žemėlapius, – 27 831 754 Lt (8 060 633,11 Eur), padauginus iÅ¡ teisės aktų nustatyta tvarka ginčo laikotarpiui nustatyto mokesčio tarifo – 0,4 proc., kas Å¡iuo atveju sudaro 32 242,53 Eur per metus.

32. Valstybinės žemės nuomos mokestį skaičiuojant aptartu bÅ«du, ieÅ¡kovės pateiktais duomenimis už 2016 m. atsakovė už valstybinės žemės nuomÄ yra skolinga 13 272,54 Eur, už 2017 m. – 32 242,53 Eur, iÅ¡ viso 45 515,07 Eur. Å ios aplinkybės sÄ lygoja ieÅ¡kovės apeliacinio skundo tenkinimÄ ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimÄ â€“ priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 45 515,07 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio, 1 218,31 Eur palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. vasario 12 d. (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis) bei 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

33. Bylos duomenys liudija, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, 2019 m. gegužės 17 d. atsakovė pervedė į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ 29 296 Eur mokėjimÄ , Å¡i aplinkybė lemia priteisiamos nuomos mokesčio sumos sumažinimÄ , tokiu atveju ieÅ¡kovei priteisiama 16 219,07 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio, 1 218,31 Eur palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. vasario 12 d. (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis) bei 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2018 m. vasario 28 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, t. y. 5 proc. palÅ«kanos už 29 296 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo iki 2019 m. gegužės 17 d. (dalies sprendimo įvykdymo) bei 5 proc. palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

34. Esant iÅ¡dėstytoms faktinėms aplinkybėms ir jas pagrindžiantiems teisiniams argumentams, kiti ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai bei atsakovės apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės galutiniam bylos rezultatui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 35. Teisėjų kolegija, apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Sutarties bei teisės aktų nuostatas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo, neteisingai nustatė nuomos mokesčio įsiskolinimo dydį, kas lemia pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimÄ â€“ ieÅ¡kinio reikalavimų iÅ¡ esmės patenkinimÄ visa apimtimi, tačiau atsižvelgiant į po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo atsakovės atliktÄ mokėjimÄ , priteisiamÄ Ä¯siskolinimÄ mažinant Å¡io mokėjimo dydžiu (CPK 185 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

36. Apeliacinės instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ ir pakeitus skundžiamÄ teismo sprendimÄ , yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ tenkinus ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeitus bei ieÅ¡kinį tenkinus ieÅ¡kovė įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , tačiau duomenys apie patirtas tokias iÅ¡laidas nėra pateikti. IeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ patenkinus, o atsakovės apeliacinį skundÄ atmetus, jos praÅ¡ymas priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (tiek dėl žyminio mokesčio, tiek dėl iÅ¡laidų už advokato teisines paslaugas rengiant apeliacinį skundÄ ir atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ) netenkinamas (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalis).

37. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 ir 10 punktus, ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundus mokėjimo. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Dėl nurodytų priežasčių iÅ¡ atsakovės valstybei priteistinas 926 Eur žyminis mokestis už ieÅ¡kinį, 155 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ bei 38 Eur žyminis mokestis už praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (taikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartimi), 38 Eur žyminis mokestis už praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (pakeistos Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartimi), nuo kurių mokėjimo buvo atleista ieÅ¡kovė (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis, 5 dalis, 7 dalis ir 96 straipsnio 1 dalis) – iÅ¡ viso 1 157 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „IeÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį patenkinti. Priteisti ieÅ¡kovei (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 16 219,07 Eur (Å¡eÅ¡iolika tÅ«kstančių du Å¡imtus devyniolika eurų ir 7 centus) valstybinės žemės nuomos mokesčio, 1 218,31 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus aÅ¡tuoniolika eurų ir 31 centÄ ) palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už 29 296 Eur (dvideÅ¡imt devynis tÅ«kstančius du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2018 m. vasario 28 d.) iki 2019 m. gegužės 17 d. bei 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2018 m. vasario 28 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo“.

Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 1 157 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt septynis eurus) žyminio mokesčio. Teisėjos Danutė GasiÅ«nienė Dalia Kačinskienė Aldona Tilindienė