86fe5b95-b42a-49de-8f44-97b217716aba · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Irma Čuchraj                                                          Civilinė byla Nr. 2S-1184-513/2012Teisėja Violeta Olcvikienė                                 (Proceso Nr. 2-06-3-13328-2011-2)                                    Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                           109; 125.4; 122.4 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. birželio 21 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo E. L. (E. L.) atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo E. L. ieÅ¡kinį atsakovei R.

L., institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo, nustatė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas panaikinti Klaipėdos m. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje E. L. (L.), gim. 2003-06-21, 2003-07-11 gimimo įraÅ¡e Nr. 941 nurodytus duomenis apie tai, kad E. L. yra E. L. tėvas bei paskirti teismo medicinos DNR ekspertizę tėvystei nustatyti. Nurodė, kad po santuokos sudarymo sÅ«naus tėvystę pripažino pareiÅ¡kimu.

Apie tai, kad E. L. nėra ieÅ¡kovo sÅ«nus, ieÅ¡kovas sužinojo iÅ¡ atsakovės 2011-03-29. 2012-03-19 parengiamojo teismo posėdžio metu Å¡alys pateikė teismui taikos sutartį, kuria atsakovė pripažino faktÄ , kad ieÅ¡kovas nėra biologinis E. L., gim. 2003-06-21, tėvas ir duomenys apie E. L. gimimo liudijime nurodytÄ tėvystę neatitinka tikrovės. Atsakovė sutiko, kad bÅ«tų panaikinti Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos skyriuje E. L., gim. 2003-06-21, 2003-07-11 gimimo įraÅ¡e Nr. 941 nurodyti duomenys apie tai, kad ieÅ¡kovas yra E. L. tėvas.

IeÅ¡kovas E. L. atsakovei     R. L. pretenzijų dėl sumokėto iÅ¡laikymo neturi ir įsipareigoja nereikÅ¡ti ateityje.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-03-23 nutartimi atsisakė tvirtinti Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį. Teismas konstatavo, kad jeigu vaiko kilmė iÅ¡ tėvo yra patvirtinta pareiÅ¡kimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nuginčijimas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraÅ¡e apie tėvÄ ir tik įrodžius, kad vaiko tėvas nėra biologinis vaiko tėvas.

Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai tyrimai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį iÅ¡vados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Nurodė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka ir byla užbaigiama teismo sprendimu, kuriam įsiteisėjus atsiranda įstatyminis pagrindas civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimÄ , įregistruoti nustatytÄ faktÄ .Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas E. L. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-23 nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – patvirtinti Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį.

Nurodo, kad ekspertizės, kaip mokslinio tyrimo, tikslingumas byloje neteko prasmės dėl įrodinėtinų aplinkybių pagrindimo ir proceso ekonomiÅ¡kumo, nes ieÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu iÅ¡ esmės sutiko. Taikos sutartis nepažeidžia nei Å¡alių, nei nepilnamečio vaiko teisių, imperatyvioms įstatymo normoms neprieÅ¡tarauja, nes atsakovės pripažinimas fakto, kad E. L. nėra nepilnamečio vaiko E. L. tėvas, turi bÅ«ti vertinamas kaip įrodinėjimo priemonė. Nutartis, kuria patvirtinta Å¡alių taikos sutartis dėl tėvystės nuginčijimo, laikytina tinkamu procesiniu teismo sprendimu, kurio pagrindu civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinami gimimo įraÅ¡e esantys duomenys.Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ nepateikta.

Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str., 338 str.).Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, kurioje Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovas, kuris tėvystę buvo pripažinęs pareiÅ¡kimu, nėra biologinis atsakovės sÅ«naus tėvas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad ieÅ¡kovas E. L. 2008-07-03 pareiÅ¡kimu Klaipėdos miesto savivaldybės Metrikacijos skyriui prašė pripažinti jį R. L. sÅ«naus Eimanto, gim. 2003-06-21, tėvu, įraÅ¡yti gimimo akto įraÅ¡e žinias ir suteikti sÅ«nui vardÄ ir pavardę E. L. (b. l. 7). CK 3.146 straipsnio 2 dalis nustato, kad jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iÅ¡ tėvo yra patvirtinta pareiÅ¡kimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraÅ¡e apie tėvÄ .Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria taikos sutartį atsisakyta tvirtinti, nes taikos sutarties sÄ lygos prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms (CK 3.146 str. 2 d.) ir vieÅ¡ajam interesui (CPK 42 str. 2 d.).Vienas iÅ¡ principų, kuriais grindžiamas Å¡eimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.).

Å is principas reiÅ¡kia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję Å¡eimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktÄ , turi bÅ«ti siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 str. 2 d., 3.146–3.148, 3.150 str.).

Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sÄ lygų, kurios lemtų visapusiÅ¡kÄ ir darniÄ raidÄ , kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatÄ , darniÄ fizinę ir psichologinę raidÄ bei visuomenei priimtinÄ auklėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010).Siekiant sudaryti sÄ lygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, bÅ«tina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryÅ¡ys su vaiku, kuris reiÅ¡kia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryÅ¡io pripažinimÄ , ir, nagrinėjant klausimÄ dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).

Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku, turi bÅ«ti atsižvelgiama į daugelį objektyvių veiksnių bei į tėvo ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007). Kartu privalo bÅ«ti įvertinama ir vaiko savijauta, požiÅ«ris, ryÅ¡ys su tam tikru asmeniu kaip tėvu, t. y. visi klausimai, susiję su vaiku, sprendžiami prieÅ¡ tai iÅ¡klausius paties vaiko, sugebančio suformuluoti savo pažiÅ«ras, nuomonę (CK 3.164, 3.177 str.). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimÄ dėl tėvystės nuginčijimo turi bÅ«ti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, Å¡eimos ir visuomenės interesų, tačiau visada bÅ«tina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).

Dėl to ir nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, koks ginčo sprendimas geriausiai atitiktų vaiko interesus, svarbus yra ne tik ieÅ¡kovo E. L. ir atsakovės R. L. susitarimas dėl tėvystės nuginčijimo, tačiau ir vaiko požiÅ«ris į Å¡iuos santykius, jų reikÅ¡mę, perspektyvas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ siekiant apsaugoti vaiko interesus, prioritetas teiktinas vaiko nuomonei bei pozicijai santykių su tam tikru asmeniu atžvilgiu, o ne kraujo ryÅ¡iui su tuo asmeniu.

PožiÅ«ris į tėvystę ne tik kaip į biologinį ryšį leidžia užtikrinti Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo lankstumÄ ir atsižvelgti į gyvenimo realijas. Tai leidžia geriau apsaugoti vaiko interesus, nes tėvo teisės ir pareigos gali bÅ«ti nustatytos ir asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja. Taigi Å¡iuolaikinė Å¡eimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryÅ¡ys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Dėl to tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi bÅ«ti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų bÅ«ti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrÄ jÄ vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

Nagrinėjamu atveju bylÄ bÅ«tina nagrinėti iÅ¡ esmės siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokie yra apelianto E. L. ir E. L. santykiai, ar vaikas pripažįsta ieÅ¡kovÄ savo tėvu, įvertinti laikotarpį, kurį vaikas laikė ieÅ¡kovÄ savo tėvu. Pažymėtina, kad Å¡alys byloje skirtingai interpretuoja faktines aplinkybes, t. y. nurodo skirtingÄ Å¡alių susipažinimo laikÄ â€“ ieÅ¡kovas nurodo, kad su atsakove susipažino 2002 m. pavasarį, atsakovė – 2004 m. rugsėjį. Be to, atsakovė byloje nenurodo tikrojo biologinio vaiko tėvo, todėl patvirtinus taikos sutartį biologinio tėvo nustatymas byloje liktų neaiÅ¡kus, o vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo.

Nagrinėjamu atveju reikÅ¡minga ir tai, kad apeliantas, pripažindamas savo tėvystę vaikui, kartu prisiėmė su tuo susijusias pareigas. Susiformavus ilgalaikiams vaiko ir tėvo santykiams, socialinis ryÅ¡ys atsiranda ne tik iÅ¡ tėvo, bet ir iÅ¡ vaiko pusės. Å iuo atveju, nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės turi bÅ«ti sprendžiama ir dėl vaiko požiÅ«rio į ieÅ¡kovÄ , jo jausmų ieÅ¡kovui ir kt. aplinkybių. Apeliantas pateikė teismui Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-05-23 nutartį, nurodydamas, kad teismų praktikoje taikos sutarčių bylose dėl tėvystės nuginčijimo sudarymas nėra neįmanomas ar prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo normoms.

Apeliacinės instancijos teismo manymu nurodytoje byloje skiriasi faktinės aplinkybės, nes tėvystė buvo nustatyta ne pareiškimu, o vaikui gimus, be to, pažymėtina, kad apylinkės teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, neformuoja teismų praktikos. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pagrindo keisti ar naikinti teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                                                        Irma Čuchraj