2016-11-09 Nr. AB-21380-3-62-3-01129-2014-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-734-756/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01129-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos F. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos F. Ž. skundą atsakovui Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kaišiadorių šiluma“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja F. Ž. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su 2014 m. rugpjūčio 14 d. skundu (I t., b. l. 7–8), kurį patikslino 2014 m. rugsėjo 12 d. (I t., b. l. 55–57), prašydama: 1) panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2014 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. (3.22-V11)-3-570 ir 2014 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (11.5.SD)-897; 2) įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo perskaičiuoti kompensaciją už šildymą už laikotarpį nuo 2013 m. spalio mėnesio iki 2014 m. liepos mėnesio.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimu (I t., b. l. 127–132) administracinėje byloje Nr. I-3446-414/2014 pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: įpareigojo Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl būsto šildymo išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos skyrimo ar neskyrimo F. Ž.; bylą dėl atsakovo 2014 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. (3.22-V11)-3-570 ir 2014 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. (11.5.SD)-897 panaikinimo nutraukė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi (I t., b. l. 188–194) administracinėje byloje Nr. A-1297-502/2015 pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimo dalį, kuria administracinė byla nutraukta, paliko nepakeistą, tačiau kitą sprendimo dalį panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja F. Ž. 2015 m. gruodžio 22 d. pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui patikslintą skundą (II t., b. l. 119–123), kuriuo prašė: 1) panaikinti atsakovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2013 m. spalio 14 d. „Pažymą apie bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas ir taikomus normatyvus būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms apskaičiuoti“ ir 2014 m. gegužės 9 d. Nr. 11501 „Pažymą apie bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas ir taikomus normatyvus būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms apskaičiuoti“; 2) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos paraiškas-prašymus, kurių pagrindu buvo parengtos skundžiamos 2013 m. spalio 14 d. ir 2014 m. gegužės 9 d. pažymos; 3) įpareigoti atsakovą priimti sprendimus dėl būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų skyrimo pareiškėjai už ginčo laikotarpį nuo 2013 m. spalio iki 2014 m. liepos mėnesio.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi (II t., b. l. 124) priėmė pareiškėjos patikslintą skundą.

Pareiškėjos F. Ž. atstovas P. M. 2016 m. gegužės 27 d. pateikė teismui patikslintą skundą (pavadintas „papildomu skundu“, III t., b. l. 2–3), kuriuo prašo panaikinti atsakovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. (S-SD-18.3)-382, kuriuo atsisakyta skirti ir perskaičiuoti klaidingai apskaičiuotą kompensaciją už šildymą už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d.; įpareigoti atsakovą perskaičiuoti kompensaciją už šildymą per vieną mėnesį nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. ir skirti kompensaciją už šildymą, nes pareiškėja nėra įsiskolinusi už šildymą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartimi (III t., b. l. 24–26) atsisakė priimti pareiškėjos atstovo P. M. pasirašytą patikslintą (papildomą) skundą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečioms asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Iš aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos matyti, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 14 d. nutartį adm. byloje Nr. AS552-749/2013; 2014 m. birželio 25 d. nutartis adm. byloje Nr. AS756-643/2014).

Pareiškėja reiškia reikalavimą panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos sprendimą, informuojantį pareiškėją, jog 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 3118 pagal jos 2016 m. balandžio 1 d. prašymą-paraišką Nr. 3118 nebuvo skirta jai kompensacija už karštą ir šaltą vandenį už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., kadangi pareiškėja yra įsiskolinusi ir nėra sudariusi sutarties su tiekėju dėl dalies skolos apmokėjimo. Sprendime tik išaiškinta susidariusi situacija dėl kompensacijos pareiškėjai neskyrimo. Tai tik atsakymas į pareiškėjos 2016 m. balandžio 1 d. prašymą, t. y. informacijos suteikimas, paaiškinimas, kuris pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Skundžiamame rašte pareiškėjai nenustatomos jokios teisės ar pareigos, nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjos atžvilgiu, rašte iš esmės paaiškinama dėl kokių priežasčių nebuvo skirta pareiškėjai kompensacija bei nurodomi teisės aktai, tačiau nėra nurodyti jokie privalomi veiksmai, kuriuos turėtų atlikti pareiškėja, t. y. pareiškėjai nenustato jokių pareigų.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad minėtas atsakovo raštas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, todėl reikalavimas dėl minėto rašto panaikinimo nenagrinėtinas teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Šiuo aspektu pažymėtina, jog pagal LVAT praktiką aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, nepripažįstami informacinio pobūdžio dokumentai (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį adm. byloje Nr. A822-727/2011) ar informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentai (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822- 779/2011).

Pareiškėja antruoju skundo reikalavimu prašo įpareigoti atsakovą perskaičiuoti kompensaciją už šildymą per vieną mėnesį nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d. ir skirti kompensaciją už šildymą, nes pareiškėja nėra įsiskolinusi už šildymą. Kadangi ginčas dėl skundžiamo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. (S-SD-18.3)-382 yra nenagrinėtinas teismų, kaip nesukeliantis teisinių pasekmių pareiškėjai, todėl antras pareiškėjos reikalavimas yra laikytinas išvestiniu iš pirmojo ir, nepriėmus pirmo reikalavimo nagrinėti teisme, nenagrinėtinas ir išvestinis reikalavimas.

Teismas taip pat pažymi, jog iš ginčijamo atsakovo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. (S-SD-18.3)-382 matyti, kad atsakovas priėmė 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 3118, kuriuo pareiškėjai neskyrė kompensacijos už karštą ir geriamąjį vandenį už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Išaiškintina, kad būtent šis atsakovo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr. (S-SD-18.3)-382 pareiškėjai sukelia teisines pasekmes, todėl siūlytina jį ginčyti ABTĮ nustatyta tvarka. Praleidus įstatymo numatytą terminą, pareiškėja turi teisę pateikti teismui prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant termino praleidimo priežastis ir pateikiant praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 24 str. 1 d.; 34 str. 2 d.).

Atkreiptinas dėmesys, kad ginčijant 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 3118, kuriuo atsisakyta pareiškėjai skirti kompensaciją, kadangi ji yra įsiskolinusi, reikalavimas turi būti reiškiamas ne šioje administracinėje byloje, kadangi čia ginčas kilęs dėl kompensacijos paskaičiavimo.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-1591-554/2016 pagal pareiškėjos F. Ž. skundą atsakovui Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kaišiadorių šiluma“), kurioje ginčijami sprendimai, kuriais atsisakyta pareiškėjai skirti kompensaciją, kadangi ji yra įsiskolinusi, t. y. taip pat keliamas įsiskolinimo klausimas. Minėta administracinė byla sustabdyta iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6-753/2016. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja dėl 2016 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 3118 panaikinimo turėtų pateikti teismui naują (savarankišką) skundą. Išnykus aplinkybėms dėl kurių administracinė byla Nr. eI-1591-554/2016 buvo sustabdyta ir ją atnaujinus, bus sprendžiamas administracinių bylų sujungimo klausimas.

Dėl išdėstytų argumentų pareiškėjos patikslintą skundą atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėja F. Ž. atskiruoju skundu (III t., b. l. 29–32) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį ir patikslinto (papildomo) skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr. (S-SD-18.3)-382 nesukelia jai teisinių pasekmių, nes būtent nuo šio sprendimo pareiškėja neteko kompensacijos už šildymą už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d. Be to, pareiškėjos teigimu, ji turi teisę kreiptis į teismą tiek dėl viešojo administravimo subjekto priimtų sprendimų, bet ir dėl neveikimo ar vilkinimo atlikti veiksmus. Pareiškėjos manymu, antrasis jos papildyto skundo reikalavimas yra savarankiškas reikalavimas dėl viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti veiksmus. Šis reikalavimas yra aiškus, jo pagrįstumas turi būti svarstomas nagrinėjant ginčą iš esmės. Pagal bendrą principą administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nepažeistos. Šiuo atveju teismas negalėjo konstatuoti, kad atsakovas išvis nepriima sprendimų dėl šildymo kompensacijos apskaičiavimo ar perskaičiavimo. Šis klausimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė skundo trūkumų šalinimo instituto, jeigu jau nustatė, kad pareiškėjos skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų (nes pareiškėja skundžia ne tą sprendimą, kurį turėtų). Šiuo aspektu teismas prieštaravo ir pats sau, nes nurodė, kad pareiškėja turi skųsti savivaldybės 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą, kurio ji nėra gavusi.

Atsakovas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį. Papildomai atsakovas pažymi, kad pareiškėjos atskirąjį skundą pasirašė atstovas, nenurodęs, kokiu pagrindu jis atstovauja pareiškėją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties (adm. byloje Nr. I-2097-406/2016) teisėtumas ir pagrįstumas. Šia nutartimi teismas atsisakė priimti pareiškėjos F. Ž. atstovo P. M. pasirašytą patikslintą (papildomą) skundą.

Prieš pasisakydama dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. ABTĮ Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato jo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija pareiškėjos pateiktą atskirąjį skundą išnagrinėjo atsižvelgdama į ABTĮ, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas taisykles.

Atsakovas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą nurodė, kad F. Ž. atskirąjį skundą pasirašė atstovas P. M., kuris nenurodė, kokiu pagrindu atstovauja pareiškėją.

Šiuo aspektu kolegija pažymi, kad į bylą pateikta 2014 m. spalio 20 d. atstovavimo sutartis (I t., b. l. 144, II t., b. l. 50), kurioje nurodyta, jog asociacijai „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ pavedama atstovauti F. Ž. administracinėje byloje Nr. I-3446-414/2014 Kauno apygardos administraciniame teisme bei Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Pareiškėja F. Ž. nuo 2014 m. spalio 11 d. yra šios asociacijos narė (I t., b. l. 143, II t., b. l. 49). Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ 2014 m. rugsėjo 1 d. „Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro elektroninio sertifikuoto išrašo“ (I t., b. l. 146–148) matyti, jog asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ vadovas bei valdybos narys yra P. M., turintis teisės magistro kvalifikacijos laipsnį (I t., b. l. 145, II t., b. l. 51). Administracinėje byloje Nr. I-3446-414/2014 pagal pareiškėjos F. Ž. 2014 m. rugpjūčio 14 d. skundą (I t., b. l. 7–8) bei patikslintą 2014 m. rugsėjo 12 d. skundą (I t., b. l. 55–57) Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą (I t., b. l. 127–132). LVAT 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-1297-502/2015 (I t., b. l. 188–194), dalis šio pirmosios instancijos teismo sprendimo buvo panaikinta ir perduota šiam teismui nagrinėti iš naujo. Perduotai iš naujo nagrinėti bylos daliai Kauno apygardos administraciniame teisme suteiktas Nr. I-2097-406/2016. Vadinasi, priešingai nei atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo atsakovas, pareiškėjos F. Ž. atstovas P. M. nagrinėjamoje byloje turi teisę atstovauti pareiškėjos interesus.

Pareiškėjos atstovas 2016 m. gegužės 27 d. teismui pateikė patikslintą (papildomą) skundą (III t., b. l. 2–3), kuriuo prašė panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. (S-SD-18.3)-382 ir įpareigoti atsakovą perskaičiuoti kompensaciją už šildymą už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d. bei skirti kompensaciją už šildymą. Skundžiama 2016 m. birželio 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos atstovo pasirašytą patikslintą (papildomą) skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nustatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmąjį skundo reikalavimą teismas atmetė konstatavęs, kad pareiškėjos skundžiamas sprendimas nesukelia jai teisinių pasekmių, o antrasis skundo reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo, todėl atsisakius priimti pirmąjį, atsisakytina priimti ir antrąjį skundo reikalavimą.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi administracinę bylą ABTĮ nustatyta tvarka, su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka (ABTĮ 136 str., 148 str.).

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų byloje esančių duomenų, visų pirma, to, kad pareiškėjos ginčijamas 2016 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr. (S-SD-18.3)-382 priimtas atsakant į du jos prašymus, t. y. į 2016 m. balandžio 1 d. prašymą Nr. S-GD-394 ir į 2016 m. balandžio 1 d. prašymą-paraišką Nr. 3118.

Kaip matyti iš į bylą pateikto pareiškėjos 2016 m. balandžio 1 d. prašymo Nr. S-GD-394 (III t., b. l. 5), F. Ž. į atsakovą kreipėsi dėl kompensacijos už būsto šildymą, karštą ir šaltą vandenį už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. spalio 1 d. skyrimo, t. y. prašė ne suteikti informaciją, o atlikti atsakovo kompetencijai priskirtus veiksmus – priimti sprendimą, kuriuo būtų skirta (arba kuriuo būtų atsisakyta skirti) atitinkamą piniginę socialinę paramą. Ginčijamu sprendimu atsakovas atsisakė skirti pareiškėjai minėtą kompensaciją remdamasis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustatančiu, kad gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas, jeigu kreipimosi dėl kompensacijų metu atitinka, be kita ko, ir reikalavimą, kad įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais būtų sudarę sutartį (sutartis) dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą. Šiuo aspektu atsakovas ginčijamame 2016 m. balandžio 26 d. sprendime paaiškino, kad pagal F. Ž. 2016 m. balandžio 1 d. prašymą-paraišką Nr. 3118 priimtas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. 3118, kuriame nurodyta, jog pareiškėja neturi teisės į karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., kadangi ji yra įsiskolinusi už būsto šildymą, ir (ar) karštą vandenį, ir nėra sudariusi sutarties su tiekėju dėl dalies skolos apmokėjimo arba teismas nėra priteisęs apmokėti skolą.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas 2016 m. balandžio 26 d. sprendime Nr. (S-SD-18.3)-382 pažymėjo, kad sprendimai gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į ginčijamo sprendimo turinį, darytina išvada, kad atsakovas omenyje turėjo tiek 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. (S-SD-18.3)-382, tiek 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 3118.

Pirmosios instancijos teismas tikrinamoje nutartyje pažymėjo, kad pareiškėja turėtų teismui skųsti atsakovo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 3118, kuris, teismo vertinimu, sukelia jai teisines pasekmes (minėta, kad šio sprendimo į bylą nėra pateikta), t. y., nustatė, kad pareiškėjos papildytas skundas iš esmės yra paduotas su trūkumais. Tiek iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos ABTĮ, tiek naujai įsigaliojęs ABTĮ nustato, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., 10 str.; ABTĮ, galiojančio nuo 2016 m. liepos 1 d., 12 str.). Vadinasi, Kauno apygardos administracinis teismas, vykdydamas savo pareigą padėti proceso šalims įgyvendinti jų procesines teises, turėjo nustatyti pareiškėjai terminą minėtam skundo trūkumui pašalinti.

Analogiškos pozicijos laikomasi naujausioje LVAT praktikoje (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-501-520/2016).

Be kita ko, pažymėtina, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartyje yra vienas kitam prieštaraujančių teiginių, pavyzdžiui, teismas nurodo, kad pareiškėjos skundžiamas raštas (t. y. 2016 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr. (S-SD-18.3)-382) yra „informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, todėl reikalavimas dėl minėto rašto panaikinimo nenagrinėtinas teismų“. Tačiau kitoje pastraipoje teismas jau nurodo tai, kad „būtent šis atsakovo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr. (S-SD-18.3)-382 pareiškėjai sukelia teisines pasekmes, todėl siūlytina jį ginčyti ABTĮ nustatyta tvarka“.

Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodo, kad atsisako priimti skundo reikalavimą, kuriuo pareiškėja prašo įpareigoti atsakovą perskaičiuoti kompensaciją už šildymą per vieną mėnesį nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d. ir skirti kompensaciją už šildymą, nes šis reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo (ir teismo nepriimto nagrinėti) reikalavimo panaikinti 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. (S-SD-18.3)-382, tačiau kitoje pastraipoje teismas nurodo, kad „ginčijant 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 3118, kuriuo atsisakyta pareiškėjai skirti kompensaciją, kadangi ji yra įsiskolinusi, reikalavimas turi būti reiškiamas ne šioje administracinėje byloje, kadangi čia ginčas kilęs dėl kompensacijos paskaičiavimo“.

Apibendrindama išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuri turi būti panaikinta ir pareiškėjos atstovo pateikto patikslinto skundo priėmimo klausimas perduotas Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos F. Ž. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį ir pareiškėjos atstovo P. M. pasirašyto patikslinto (papildomo) skundo priėmimo klausimą perduoti šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė