86fa1d6f-2807-4ab8-9df1-e0e6a07e035d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-6356-932/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05665-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 41.4.(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2015 m. birželio 3 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, sekretoriaujant Gintarei Makarevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K., iÅ¡nagrinėjusi A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylÄ ,n u s t a t ė :

A. K., bÅ«dama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – Bendrovė) direktore, žinodama, kad įmonė nevykdo savo įsipareigojimų ir turi 16 444, 76 eurų mokestinę nepriemokÄ VMI, nesilaikė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, tokiu bÅ«du pažeisdama kreditoriaus teises ir padarydama žalÄ kreditoriui – valstybei, t. y. per tikrinamÄ laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo   1 d. iki 2015 m. kovo 12 d., vykdė atsiskaitymus su kreditoriais iÅ¡ kasos ir per atskaitingus asmenis – mokėjo atlyginimus, suteikė paskolÄ bendrovės akcininkei, vykdė atsiskaitymus su tiekėjais, mokėjo įmokas „SEB banko lizingui“.

Tokiais veiksmais A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje numatytÄ atsiskaitymo eiliÅ¡kumÄ , pagal kurį skolininkas, neturintis pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti Å¡ia eile: pirmÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo; antrÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl iÅ¡mokų, atsirandančių iÅ¡ darbo ir autorinių sutarčių; trečiÄ ja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetÄ (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus.

Å iais veiksmais A. K. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 506 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ . Teismo posėdyje apklausta administracinėn atsakomybėn traukiama A. K. iÅ¡ esmės neginčijo nustatytų aplinkybių, gailėjosi ir neneigė, kad mokėjimai buvo atliekami pažeidžiant eiliÅ¡kumÄ , tačiau tikino, kad taip nutiko dėl tuo metu bendrovėje susiklosčiusios sunkios padėties. Pažymėjo, jog įsiskolinimas susidarė dėl SEB lizingo, su kuriuo sutartis pasiraÅ¡ytas 2007 m., pagal kuriÄ UAB „(duomenys neskelbtini)" iÅ¡siperka patalpas, kuriose vykdo veiklÄ .

Tuo laiku, kai įmonė pasirašė lizingo sutartį, galėjo be problemų susimokėti ir lizingo įmokas, o taip pat ir VMI mokesčius, tačiau prasidėjus ekonominei krizei bendrovės veikla ėmė strigti, tapo nuostolinga, dėl ko kilo sunkumų dėl lizingo įmokų, o taip pat ir dėl mokesčių VMI. Bendrovė pakeitė veiklos pobÅ«dį, turimÄ plotÄ iÅ¡nuomavo kitoms įmonėms, gyvavo tik iÅ¡ nuomos. Jeigu ne lizingas, apyvartinių lėšų bÅ«tų užtekę, tačiau finansinė situacija tapo iÅ¡ties sudėtinga, ji keletÄ kartų siÅ«lė akcininkams kelti bankroto bylÄ , tačiau Å¡ie nesutiko.

Nori atkreipti dėmesį, kad mokesčius VMI mokėjo pagal iÅ¡gales. Gavę apyvartines lėšas, paskirstydavo jas minimaliais kiekiais, kad tik įmonė galėtų tęsti veiklÄ . Privalėjo apmokėti komunalines paslaugas, ryÅ¡io paslaugas, Sodros mokesčius, iÅ¡mokėti darbo užmokestį, kurio dydis, beje, visiems darbuotojams tik kiek daugiau nei 900 eurų. Nori atkreipti dėmesį, kad PVM įsiskolinimas susidarė ne tik todėl dėl lėšų trÅ«kumo, tačiau dar ir todėl, kad PVM mokestis buvo deklaruojamas nuo pajamų, kurių negavo.

Kaip žinia, PVM mokestį įmonės turi deklaruoti pagal jau iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas, t. y. gautas pajamas, kurių taip ir negavo ir dėl kurių teko su skolininkais bylinėtis teisme. Pabrėžia, jog VMI įvardintos lėšos atskaitingiems asmenims yra ne kas kita kaip bÅ«tiniausios neiÅ¡vengiamos iÅ¡laidos komunaliniams mokesčiams, antstolių paslaugų apmokėjimas, lizingo įmokos, kurių nemokėdama įmonė bÅ«tų neiÅ¡gyvenusi nė mėnesio. Dėl akcininkei G. P. suteiktos paskolos pažymėjo, kad pastaroji yra įmonės darbuotoja, prašė paskolos dėl itin prastos asmeninės finansinės situacijos, todėl nepaskolinti nedidelės sumos bÅ«tų buvę paprasčiausiai nežmoniÅ¡ka, juo labiau, kad Å¡i su vyru įmonei skolindavo dideles sumas.

PraÅ¡o atsižvelgti į tai, kad nors ir vėluodama įmonė vis tiek atsiskaito su VMI, taip pat sumoka ir delspinigius už vėlavimÄ , bendradarbiauja su VMI, įsiklauso į jų atstovų rekomendacijas, niekur nesislapsto, tiesiog bando visokeriopai iÅ¡silaikyti sudėtingoje situacijoje. Nuolat ieÅ¡ko naujų bÅ«dų įmonės pajamoms padidinti, Å¡iuo metu vyksta derybos su naujais nuomininkais, ketina prie savo veiklos prijungti nedidelį vieÅ¡butį, kas taip pat padidintų apyvartines lėšas.

Duodama parodymus, A. K. taip pat nurodė, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)“ buvo iÅ¡nuomojusi patalpas UAB „(duomenys neskelbtini)" restorano veiklai vykdyti. Deja, tikintis gauti lėšų, atsitiko taip, jog Å¡ie nuomininkai neatsiskaitė, be to, netgi nemokėjo komunalinių mokesčių. Dėl susidariusios skolos teko kreiptis į teismÄ , kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priteista 19 219,89 Eur, kurie perduoti iÅ¡ieÅ¡kojimui. Dar kartÄ nori akcentuoti, jog nors atsiskaitymo su kreditoriais eilę iÅ¡ties pažeidė, tačiau taip atsitiko ne dėl tyčinių veiksmų, o iÅ¡ bÅ«tinumo, kadangi prieÅ¡ingu atveju įmonė nebÅ«tų galėjusi toliau egzistuoti, ypač tokia, kurios pagrindinė veikla yra patalpų nuoma ir kuri nuomos sutartyse įsipareigoja aprÅ«pinti savo nuomininkus visais komunalinių patarnavimų resursais.

PraÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jos gaunamas darbo užmokestis yra nedidelis, ji iÅ¡siskyrusi, viena augina nepilnametį sÅ«nų, todėl sumokėti baudÄ jai bÅ«tų itin sudėtinga. Esant galimybei praÅ¡o neskirti administracinės nuobaudos arba nustatyti kuo mažesnį jos dydį. Taip pat norėtų atkreipti dėmesį, kad įmonė deda visas pastangas kuo labiau sumažinti įsiskolinimÄ VMI, Å¡iuo metu skola yra ženkliai mažesnė nei nurodyta VMI dokumentuose, šį mėnesį atliko 4 pavedimus (b. l. 62-66).IÅ¡analizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad administracinėn atsakomybėn traukiama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė – direktorė A.

K. pažeidė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo tvarkÄ , numatytÄ CK 6.9301 straipsnio  1 dalyje, tokiais veiksmais pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos VMI, kaip kreditorės teises, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK              506 straipsnio l dalyje, A. K. kaltė padarius jai inkriminuojamÄ teisės pažeidimÄ Ä¯rodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: VMI pareiÅ¡kimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iÅ¡kėlimo;

VMI operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-3775, iÅ¡ kurios matyti, kad, siekiant nustatyti įmonės įsipareigojimų biudžetui vykdymÄ bei nepriemokos susidarymo priežastis, 2015 m. kovo 9 d. buvo pradėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad per tikrinamÄ laikotarpį Bendrovės deklaruota mokestinė nepriemoka biudžetui yra 16 444,76 Eur, iÅ¡ jos: 5 426,48 Eur PVM ir 689,28 Eur Å¡io mokesčio delspinigių, 8 927,73 Eur nekilnojamojo turto mokesčio ir 652,88 Eur Å¡io mokesčio delspinigių, 515,59 Eur gyventojų pajamų mokesčio bei 232,73 Eur Å¡io mokesčio delspinigių.

Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2013 m. vasario mėn. Priverstinis mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas pagal VMI prie FM Bendrovės atsiskaitomosios sÄ skaitos AB SEB banke. Bendrovė turi atsiskaitomÄ sias sÄ skaitas AB DNB banke ir AB SEB banke. Bendrovės kasoje faktiÅ¡kai suskaičiuotas pinigų likutis 2 316,96 eurai. Per tikrinamÄ laikotarpį į Bendrovės kasÄ buvo pervestos pajamos už patalpų nuomÄ , o Bendrovės iÅ¡laidas sudarė atsiskaitymai už komunalines paslaugas (UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 1 519,14 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 18,29 Eur, AB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 11 398,15 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 1 236,42 Eur).

Bendrovė taip pat atsiskaitė su tiekėjais (UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 20,00 Eur, UB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 857,15 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 124,62 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 75,49 Eur, (duomenys neskelbtini) banko lizingu sumokėta   15 260,67 Eur). Bendrovė atsiskaitė už notaro paslaugas, mokėjo atlyginimÄ , suteikė paskolÄ Bendrovės akcininkei G. P.. Nurodytos aplinkybės atsispindi ir byloje esančiuose iÅ¡raÅ¡uose, banko dokumentuose.ATPK 506 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesuÅ¡aukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudÄ Ä¯monių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių iki dviejų tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų.

Pažymėtina, kad nuo 2013-10-01 įsigaliojo CK 6.930¹ straipsnis, nustatantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ , kuris vienodai reglamentuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ . Tai reiÅ¡kia, kad įstatymas suformavo tvarkÄ , pagal kuriÄ gali bÅ«ti ginamos kreditorių teisės, siekiant iÅ¡vengti situacijos, kai nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. CK 6.9301 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti Å¡ia eile:

1) pirmÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo;

2) antrÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl iÅ¡mokų, atsirandančių iÅ¡ darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiÄ ja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetÄ (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktÄ ja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka. Taigi iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d., turėdama 16 444,76 Eur mokestinę nepriemokÄ VMI, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarkÄ , kadangi operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, jog per tikrinamÄ laikotarpį vykdė atsiskaitymus su tiekėjais už suteiktas prekes bei paslaugas, mokėjo darbo užmokestį, iÅ¡mokėjo pinigus atskaitingiems asmenims.

Å iuo atveju Bendrovės vadovė, žinodama, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų mokestinei nepriemokai padengti, privalėjo užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo. Vadovaujantis CK 6.9301 straipsnio 1 dalimi, UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesant pirmos eilės atsiskaitymų, t. y. atsiskaitymų pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo, privalėjo mokėti atsiskaitymus antrÄ ja eile, t. y. atsiskaitymus dėl iÅ¡mokų, atsirandančių iÅ¡ darbo ir autorinių sutarčių, o patenkinusi Å¡iuos reikalavimus, bendrovė trečiÄ ja eile turėjo atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetÄ (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus ir tik po to ketvirtÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, t. y. mokėti lėšas tiekėjams.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nurodyta atsiskaitymų atlikimo tvarka ir eiliškumas buvo pažeisti, kadangi buvo vykdomi atsiskaitymai su kitais kreditoriais, nepaisant to, kad nebuvo atsiskaityta su trečios eilės kreditoriumi – Valstybine mokesčių inspekcija. Esant tokiam Bendrovės direktorės neveikimui, buvo pažeisti kreditoriaus – VMI interesai. Tad, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu yra nustatyti visi ATPK 506 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, dėl ko administracinėn atsakomybėn traukiama A.

K. baustina.Teismas, skirdamas administracinę nuobaudÄ , atsižvelgia į padaryto pavojingo teisės pažeidimo pobÅ«dį (padarytas administracinis teisės pažeidimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę), į tai, kad nenustatyta jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors A. K. teisme nuolat akcentavo, kad jos veiksmai buvo iÅ¡imtinai nukreipti į įmonės iÅ¡saugojimÄ , tačiau ji neginčija nustatytų aplinkybių dėl atsiskaitymų eiliÅ¡kumo tvarkos pažeidimo ir apgailestavo dėl susidariusios situacijos, kas leidžia pripažinti pastarosios atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Taip pat įvertinama A. K. asmenybė (aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyrusi, dirbanti, informacijos apie tai, kad anksčiau buvo bausta administracine tvarka, nėra). Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).Ä®statymų leidėjas, formuluodamas ATPK numatytų pažeidimų požymius ir nustatydamas sankcijas už Å¡iuos pažeidimus, įvertina tipinį (rÅ«Å¡inį) pažeidimo, kaip tokio, pavojingumÄ , tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas, formaliai atitinkantis rÅ«Å¡inius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iÅ¡ tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rÅ«Å¡ies pažeidimo pavojingumo.

Pažeidimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi. Tuo pačiu pažymėtina, kad taikant ATPK 301 straipsnio nuostatas nėra reikalavimo nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. Minėto straipsnio taikymas yra sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusižengimo pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytÄ pažeidimÄ sankcijoje numatyta nuobauda bÅ«tų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.      Nagrinėjamu atveju įvertinus A.

K. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , tai, kad iÅ¡ administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teismui pateiktų duomenų matyti, kad įmonė deda realias pastangas padengti įsiskolinimÄ ir nuo 2015-03-09 jį ženkliai sumažino, t. y. vietoje 16 444,76 Eur įsiskolinimo Å¡iuo metu yra 7888,46 Eur, tai, kad objektyvÅ«s duomenys rodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi ženklų įsiskolinimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 51, 52-56, 58-59), galiausiai įvertinus, kad nemaža dalis atsiskaitymų buvo skirti apmokėti komunalines paslaugas, yra pagrindo manyti, kad A.

K. ateityje laikysis įstatymų, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant ATPK 301 straipsnio nuostatas ir paskiriant A. K. mažesnę baudÄ , nei ATPK 506 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas minimalus baudos dydis. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsniu, 506 straipsnio 1 dalimi,                  286 straipsniu, 287 straipsnio 2 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

A. K. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 straipsnio 1 dalyje, ir, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnio nuostatas, paskirti jai 950 eurų dydžio baudÄ . Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 6020. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis). Teisėja                                                                                          Julita Dabulskytė – Raizgienė