2026-01-14 Nr. AB-1249-3-64-3-03196-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-148-520/2026

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03196-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės merui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) „idant teismui / teisėjui nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo)“, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 str.); 2) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės mero (toliau – ir Meras) 2025 m. vasario 18 d. raštą Nr. R8-560 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Merą (ABTĮ 88 str. 4 p.) atitinkamai įgyvendinti įstatymą (VSĮ 27 str. 2 d. 7–8 p.; VTĮ 1 str. 2 d. 1, 6–10, 13 p.), Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2024 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. EV-221 patvirtinto Aprašo 2–5, 12, 17, 29–30 punkto bei 2022 m. lapkričio 15 d. patvirtintos „Smurto ir priekabiavimo prevencijos Politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje“ 2–4, 6.5, 6.6–6.8, 6.10, 7–9, 10.1, 13.6–13.8, 14.1, 15.3–15.4, 23.1, 23.3, 25.3, 30 p., nuostatas, tinkamai iš naujo nagrinėti 2025 m. sausio 22 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo arba išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. spalio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą).

Teismas nustatė, kad pareiškėjui jau 2025 m. vasario 19 d. buvo žinoma apie Raštą, nes jis 2025 m. vasario 19 d. kreipėsi į Regionų administracinį teismą, ginčydamas šį Raštą (administracinė byla Nr. eI3-9183-809/2025). Kadangi šis skundas paduotas teismui 2025 m. spalio 29 d., todėl pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neprašo atnaujinti terminą skundui paduoti. Teismas, atsižvelgęs į tai, atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 29 d. nutartį ir grąžinti jo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui; „idant teismui / teisėjui nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo)“, – kreiptis į Konstitucinį Teismą (ABTĮ 4 str.); pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, t. y. „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai,“ – neatitinka faktinės tikrovės (žr. Teisėjų etikos kodeksą); vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (nurodomos konkrečios nutartys) sustabdyti situaciją dėl nepradedamų nagrinėti administracinių bylų (ABTĮ 5 str. 3 d.); priimti atskirąją nutartį (dėl teisės į teisminę gynybą, neva praleisto termino, pareigos pradėti ir išnagrinėti bylą ir pan.), ją pateikti Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Teisėjų garbės teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde gausiai cituoja Teisėjų etikos kodekso ir kitų teisės aktų normas bei laikosi pozicijos, kad teismas neteisingai išsprendė jo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą. Pareiškėjas teigia, kad teismas neadekvačiai / nesąžiningai vertino esamus įrodymus, faktus ir įstatymo normas, teismai neteisingai išsprendė ankstesnių jo pareiškimų (skundų) priimtinumo klausimus, kt.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, nes nustatė, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą pareiškimo (skundo) padavimo terminą, neprašo šio termino atnaujinti. Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė jo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad pareiškėjas jau anksčiau ne vieną kartą kreipėsi į teismą su identiškais pareiškimais (skundais), prašydamas panaikinti Raštą ir įpareigoti Merą atlikti veiksmus. Regionų administracinis teismas tokius pareiškėjo pareiškimus (skundus) atsisakė priimti (žr., pvz., administracines bylas Nr. eI3-14852-780/2025, Nr. eI3-15056-809/2025, Nr. eI3-16358-426/2025; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-924-520/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-921-1188/2025; 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1064-492/2025; kt.) atmetė pareiškėjo atskiruosius skundus, pirmosios instancijos teismo nutartis paliko galioti nepakeistas, nes nustatė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl Rašto panaikinimo paduoti ir išvestinio reikalavimo įpareigoti Merą atlikti veiksmus.

Taigi dėl pareiškėjo pareiškimo (skundo) nepriimtinumo ir ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino ginčyti Raštą ir įpareigoti Merą atlikti veiksmus praleidimo jau yra pasisakyta galutinėse ir neskundžiamose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse. Pareiškėjas šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose nenurodo jokių naujų teisiškai pagrįstų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apeliacinės instancijos teismas minėtose nutartyse. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą), nustatęs, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ginčyti Raštą.

Dėl pareiškėjo procesinių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą bei priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus bylose, kuriose buvo pareikšti tapatūs reikalavimai ir nurodytos tos pačios aplinkybės, jau yra pasisakęs pirmiau nurodytose nutartyse. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą bei priimti atskirąją nutartį, nenurodo naujų argumentų, kurie apeliacinės instancijos teismo nebūtų įvertinti, todėl minėti prašymai netenkinami.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo atskirąjį skundą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė