86f595ac-415a-4f0d-aba2-3239c866555b · Molėtų rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-9-335/2014Proc.Nr.1-92-2-00008-2011-6                  Proc.spr.kat. 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.;1.2.14.5.1.; 2.1.15.3.3.2.;2.3.6.4.2. (S) MOLĖTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014m. gegužės 12d.Molėtai    Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Roma Rimkienė,sekretoriaujant Aušrai Pikelienei, Astai Kanapienienei,dalyvaujant prokurorui Ramūnui Bačiuliui,gynėjui adv.pad. Gyčiui Gaurilčikui,nukentėjusiajai S. A.,nukentėjusiosios atstovui adv.

Michailui Sadovničiui,teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vedęs, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirb. (duomenys neskelbtini), neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal LR BK 182str. 1d.             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ,  n u s t a t ė: kaltinamasis R. K. apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ sekančiomis aplinkybėmis: 2009 m. kovo 31 d.

Molėtų rajono 1-ajame notaro biure, esančiame Molėtų mieste, Statybininkų g. 6, turėdamas tikslÄ apgaulės bÅ«du pasisavinti svetimÄ turtÄ - S. A., gim. (duomenys neskelbtini), priklausančias 2/3 dalis pastatų, esančių Å venčionių rajono savivaldybės Beržinkų viensėdyje, pasinaudodamas jos teisiniu neiÅ¡prusimu bei sudėtinga psichologine bÅ«sena dėl sutuoktinio ligos, įkalbėjo jÄ pasiraÅ¡yti pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal Å¡iÄ sutartį S. A. jai priklausančias 2/3 dalis pastatų, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė už 8667 Lt ir savo paraÅ¡u nenaudingai patvirtinto apie tariamÄ pinigų gavimÄ iÅ¡ R.

K. prieÅ¡ sutarties pasiraÅ¡ymÄ , nors iÅ¡ tikrųjų R. K. jų nesumokėjo ir net neketino sumokėti. Taip sukčiaudamas jis suklaidino S. A. ir apgaule savo naudai įgijo minėtÄ jos turtÄ , esantį Å venčionių rajono savivaldybės Beržinkų viensėdyje bei padarė jai 8667 Lt turtinę žalÄ .             Tačiau kaltu jis neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad yra U(duomenys neskelbtini) konsultantas ir kartu savininkas ir verčiasi nekilnojamojo turto supirkimu, perka sklypus tik gražiose vietose.

Jo gerai pažįstama Z. J. 2008 ar 2009m. pasiÅ«lė pirkti žemės sklypÄ ir vienkiemį nuoÅ¡alioje vietoje Å venčionių rajone, kuris anksčiau priklausė tėvams, o palikimas abiem seserims-su S. A. tuo metu dar nebuvo sutvarkytas, todėl jis nežinojęs, kokia palikimo dalis joms priklauso. Vienkiemį parodė Z. J., jis jam patiko ir su ja susitarė dėl kainos – 15000 Lt už žemės sklypÄ ir vienkiemį, o su S. A. faktiÅ¡kai jis nebendravęs, viskÄ tvarkė Z. J.. Tvarkant dokumentus ir įforminant pirkimo-pardavimo sandorį tarpininkas buvo jo seniai pažįstamas molėtiÅ¡kis G.

U., kuris parinko ir notarÄ Molėtų mieste. Kai G. U. tarpininkaujant buvo sutvarkyti dokumentai, jis visus pinigus-15000 Lt grynaisiais dalimis per tris kartus atidavęs Z. J., kažkokiÄ pinigų sumÄ â€“iki 2000 Lt jai užvežė ir jo draugas, bendrovės, kurioje dirba, direktorius A. K., bet jokių raÅ¡telių nepasiraÅ¡inėję, nes jam, R. K., taip atsiskaitinėti yra įprasta. Jis mano, kad gautais pinigais Z. J. turėjo pasidalinti su S. A., bet jis Å¡ito jos neklausęs ir skolingas nesijaučiÄ s. Kai buvo sutvarkyti dokumentai-o tai užtruko ne vienerius metus, pas notarę forminti pirkimo-pardavimo sandorio 2009m. kovo mėnesį iÅ¡ Vilniaus į Molėtus jis važiavo su A.

K. ir pakeliui Å venčionėlių mieste į automobilį paėmė Z. J. su S. A.. Važiuojant apie pinigus, atsiskaitymÄ už perkamÄ turtÄ nebuvo jokios kalbos ir pas notarę abi seserys sudėjo paraÅ¡us ant paruoÅ¡tos sutarties, tai truko apie 15 minučių ir po sutarties sudarymo visa sodyba, kurios statinių 1/3 dalis priklausė Z. J., tapo jo nuosavybe. Bet jau po savaitės ar dviejų, taip pat ir vėliau jam telefonu skambino S. A. dėl neatsiskaitymo su ja pagal Å¡iÄ sutartį, bet jis nesutiko sumokėti, nors Å¡i suma jam yra nedidelė.

             Kaltinamojo R. K. kaltė, nepaisant neprisipažinimo, įrodyta byloje surinktais įrodymais. 2009 m. kovo 31 d. sutartyje, kuriÄ patvirtino Molėtų rajono 1-jo notaro biuro notarė F.VaitavičiÅ«tė, nurodyta, kad 0,3300ha (33 arų) žemės sklypas, asmeninės nuosavybės teise priklausantis Z. J. ir pastatai, kurių 1/3 dalis priklausė jai, o 2/3 dalys-S. A., už 15000 Lt parduoti R. K., o pinigus Å¡is pirkėjas sumokėjo pardavėjoms prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį:

Z. J. 6333 Lt ir S. A. – 8667 Lt. Sutarties 5 punkte įraÅ¡yta, kad abi jos pareiÅ¡kė 15000 Lt gavusios prieÅ¡ sutarties pasiraÅ¡ymÄ (b. l. 3-6, t.1).             Tačiau iÅ¡tyrus įrodymus byloje neginčijamai nustatyta, jog R. K. pinigus-6333 Lt sumokėjo tik Z. J., kuri šį faktÄ ne kartÄ patvirtino ir kartu paneigė jo teiginius, taip pat ir akistatos su juo metu apie 15000 Lt sumokėjimÄ jai (b.l. 151-153, t.1).          Nukentėjusioji S. A. parodė, kad jos sesuo Z.

J., su kuria tarpusavio santykiai yra blogi, norėjo parduoti paveldėtÄ tėvų sodybÄ Å venčionių rajone, o ji to nenorėjusi, nes maniusi, kad geriau ji liktų vaikams ir anÅ«kams, bet vėliau sutikusi parduoti už 15000 Lt, nors sesuo siÅ«liusi tik už 5000 Lt. Jai, S. A., priklausė 2/3 dalys sodybos, todėl buvo padaryta kadastrinė byla (b.l. 83-87, 119-122, t.

2) ir 2009m. kovo mėnesį jai kas vakarÄ skambindavo juristu prisistatęs G. U., ragindamas važiuoti į Molėtus pas notarę pasiraÅ¡yti sutarties. Ji tuo metu dvi savaites budėdavusi ligoninėje prie onkologine liga sirgusio savo vyro ir jai dėl to buvo stresas, be to, ir pati turėjusi sveikatos problemų. Bet jai buvo sakoma, kad reikia tik trumpam nuvažiuoti. 2009 03 31 R. K. su A. K., pasatarajam vairuojant automobilį, jÄ paėmė Å venčionėliuose nuo parduotuvės “Maxima”, taip pat ir seserį Z. ir atsivežę į Molėtų notaro biurÄ , kur notarė jai “pakiÅ¡o” pasiraÅ¡yti įgaliojimÄ G.

U.. Jį pasirašė manydama, kad tai dėl kadastrinės bylos sutvarkymo, nes R. K. jai buvo sakęs, kad jÄ pametė ir bus padaryta nauja. Notarė jai davė pasiraÅ¡yti ir sutartį, kuri nebuvo įvardinta kaip pirkimo-pardavimo sutartis ir nors jÄ skaitė, maniusi, jog tai ne galutinė, o laikina sutartis. Ji sakiusi R. K., girdint notarei, kad pinigų tai ji negavusi, kaip kad buvo įraÅ¡yta sutartyje. Ä® tai notarė nereagavusi, o R. K. to neneigė ir sutiko, sakydamas, jog žino ir pinigus sumokėsiÄ s kai tik bus parengta pastatų kadastrinė byla, tuomet jie ir susitiksiÄ ir tik todėl tuo patikėjusi ji pasirašė sutartį.

Notarė, R. K. ir G. U., nieko jai nepaaiÅ¡kinę, buvo išėję į kitÄ kabinetÄ , kas jai vėliau analizuojant situacijÄ , sukėlė įtarimų. Taip pinigų ji ir negavusi nė cento, pasijuto esanti apgauta, o kai vėliau pirmiausia apie tai paklausė savo sesers Z., Å¡i labai supykusi ir apskritai jų tarpusavio santykiai yra blogi dėl turtinių reikalų, jos abi nebendrauja. Dėl pinigų nesumokėjimo ji, S. A., gal po savaitės skambinusi R. K. ir jis labai nenoriai kalbėjęs, vėlesniuose pokalbiuose kai atsiliepdavęs kitas vyriÅ¡kis-Algis (K.), jai buvo sakoma, jog pinigai sumokėti jos seseriai Z..

Taip ir laukusi kadastrinės bylos sutvarkymo ir pinigų net dvejus metus ir tik po to kreipėsi į prokuratÅ«rÄ dėl ikiteisminio tyrimo. Mananti, kad seseriai buvo sumokėta tiek, kiek įraÅ¡yta sutartyje, o jÄ apgavo bÅ«tent R. K..Teigė, kad Å¡iuo nusikaltimu R. K. jai padarė 8667 Lt turtinę ir 5000 Lt neturtinę žalÄ ir pateikusi patikslintÄ ieÅ¡kinį, prašė iÅ¡ kaltinamojo Å¡ias sumas jai priteisti, taip pat 5% metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo iki nuosprendžio įvykdymo (b.l. 15, t. 3).             Akistatoje su R.

K. 2013 07 09 ji savo iÅ¡ esmės nuoseklius parodymus patvirtino, o R. K. ir toliau laikėsi pozicijos, kad S. A. neva nesiskundė dėl nesumokėtų pinigų ir jis apie 15000 Lt sumokėjęs Z. J.. Taip pat S. A. akistatoje aiÅ¡kino, jog pas notarę vyko manydama, kad reiks pasiraÅ¡yti sesers Zelmiros (kaip bendraturtės) žemės sklypo pardavimo sutartį (b.l. 138-139, t.2). Tuo paaiÅ¡kinama, kodėl ji vykstant iÅ¡ Å venčionėlių į Molėtus kelionės metu nieko neklausinėjo R. K. apie atsiskaitymÄ už statinius.          Pažymėtina, kad 2009 03 31 notaro biure S. A. ir Z.

J. pasiraÅ¡ytas įgaliojimas G. U. jas atstovauti, kuris nebuvo notarės patvirtintas (b.l. 70, 202, t. 1), teismo vertinimu irgi suformavo S. A. įsitikinimÄ apie pasiraÅ¡omos sutarties ne galutinumÄ .Liudytoja Z. J. parodė, kad su seserimi S. A. nėra gerų tarpusavio santykių dėl su paveldėjimu susijusių reikalų, esÄ ji esanti pavydi, nesÄ Å¾ininga, jos iniciatyva tebevyksta bylinėjimasis Å venčionių rajono apylinkės teisme dėl žemės sklypo (žr. LITEKO, civ. byla Nr. 2-54-665/2014).

Kartu pripažino, jog ji pati (Z. J.) pykstanti ant sesers dėl to, kad nepaisant motinos testamento turtÄ palikti visiems 3 vaikams, seseriai atiteko ir mirusio brolio dalis, tad iÅ¡ viso jai teko 2/3 dalys. PaveldėtÄ sodybÄ su žeme savo pažįstamam R. K. pirkti pasiÅ«liusi ji, Z. J. ir sakė jam, kad dar yra sesuo. EsÄ kainÄ R. K. galutinai suderino su S. A., sutartis buvo forminama pas notarę Molėtuose, nes taip pirkėjas buvo susitaręs ir jis jai, Z. J., atvykęs į namus dar prieÅ¡ sutarties pasiraÅ¡ymÄ (nenurodė kada) sumokėjo 4300 Lt už pastatus ir 2000 Lt už žemę, nes sklypas priklausė jai vienai ir taip visiÅ¡kai su ja atsiskaitė.

Notaro biure visi pasirašė sutartį, įskaitant jÄ perskaičiusiÄ S. A., kuri dėl nieko neprieÅ¡taravo. Vėliau ji telefonu pradėjusi reikÅ¡ti pretenzijas jai, Z. J., dėl ne visų R. K. jai sumokėtų pinigų, o po dvejų metų ėmė raÅ¡yti skundus prokuratÅ«rai ir dėl to jos abi pykstasi iki Å¡iol. Mananti, kad sesuo, jei bÅ«tų negavusi pinigų, sutarties nebÅ«tų pasiraÅ¡iusi. Liudytojas G. U. parodė, kad R. K. yra jo draugas, kuriam padėjo tvarkyti jo perkamo Å venčionių rajone nekilnojamojo turto-žemės sklypo ir pastatų dokumentus, taip pat pasiÅ«lė jam sandorį forminti Molėtuose.

Derybose dėl to sandorio kainos ir sutarties pasiraÅ¡ymo metu notaro biuro kabinete jis nedalyvavęs, o tik pasitiko atvažiavusius, bet žino, jog pas notarę visi užtruko apie valandÄ . Apskritai jis daugiau bendravęs su Z. J. ir tik notaro biure susitikęs su S. A.. Vėliau, gal po dvejų metų S. A. skambindama telefonu jį kaltino, esÄ jis nesumokėjęs pinigų, bet po to pretenzijų jam jau nebereiÅ¡kė, o jis R. K. apie atsiskaitymÄ neklausinėjęs.Å is liudytojas teismo vertinimu buvo suinteresuotas duoti palankius savo bičiuliui R.

K. parodymus, kurie yra aiÅ¡kiai subjektyvÅ«s: nustatyta, kad jis notaro biuro kabinete tikrai buvo forminant sandorį-tai akcentavo S. A., pabrėždama, kad jis su notare ir R. K. bei A. K. nieko nepaaiÅ¡kinę, prieÅ¡ sutarties pateikimÄ buvo išėję į kitÄ kabinetÄ , tai pripažino ir kaltinamasis, ir A. K. akistatos su S. A. metu. Be to, pats kaltinamasis nurodė, kad sandorio įforminimas truko tik apie 15 minučių, o ne apie valandÄ (b.l. 142, t.1).Liudytojas A. K., kaltinamojo draugas ir bendradarbis, paaiÅ¡kino, kad tuomet 2009 03 31 bÅ«tent jis vairavo automobilį, kuriuo iÅ¡ Å venčionėlių į Molėtus pas notarę su R.

K. vežė Z. J. ir S. A. forminti sutarties. Ir jokios kalbos apie atsiskaitymÄ už perkamÄ turtÄ nebuvo nei važiuojant pirmyn, nei atgal, tad jis supratęs, kad pinigai pardavėjoms buvo sumokėti iki sandorio įforminimo. Jis pats R. K. praÅ¡ymu anksčiau, prieÅ¡ metus laiko buvo perdavęs Z. J. 1000 Lt už žemės sklypÄ . Notaro biure jis irgi buvęs, kur sutarties forminimas esÄ užtrukęs apie valandÄ . Ten bÅ«nant R. K. praÅ¡ymu jis paskolinęs jam 800 Lt, kuriuos nuėmė nuvažiavęs prie bankomato, o kam R.

K. juos davęs- jis nematė, bet mano, kad pinigus už perkamÄ turtÄ jis buvo sumokėjęs, nors ir nežino kiek konkrečiai. Po to vėliau jam skambino S. A. sakydama, kad jÄ sesuo apgavo, nes jai sumokėjo ne visus pinigus, bet R. K. jam sakęs, jog yra atsiskaitęs. Jis, A. K., manÄ s, kad tai abi seserys yra tarpusavyje susipykusios ir S. A. be pagrindo kaltina R. K.. Tačiau iÅ¡ telefoninio pokalbio tarp S. A. ir A. K. įraÅ¡o matyti, kad to pokalbio turinys buvo kitoks, nei teismui apie jį pasakojo Å¡is liudytojas:

S. A. nekalbėjo apie tai, kad jÄ sesuo apgavo nesumokėdama visos pinigų sumos. PrieÅ¡ingai, ji skundėsi, kad “jis nė vieno lito nedavė, Ra. jÅ«sų”. Pokalbio metu A. K. jai aiÅ¡kino, kad R. K. pinigus sumokėjęs ne jai, bet prieÅ¡ dvejus ar trejus metus jos seseriai Z. (J.), gi jis pats, A. K., sumokėjęs notarui (b.l. 186, 188-189, t. 1). Taigi, akivaizdu, kad A. K. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje buvo prieÅ¡taringi, neobjektyvÅ«s ir tendencingi ir jis siekė padėti R.

K. išvengti atsakomybės, be to, jie abiejų tarpusavyje suderinti. Pažymėtina, kad, pavyzdžiui, apklaustas 2011 09 29 A. K. netgi melagingai aiškino, kad pasirašant sutartį, t.y. notarės akivaizdoje R. K. sumokėjo pinigus pardavėjoms ir moterys juos skaičiavo, tik jis nematęs kiek kuri jų pasiėmė (b.l. 94, t. 1), nors tokie jo parodymai akivaizdžiai prieštarauja kitų parodymams. Netgi jis pats telefoninio pokalbio su S. A. metu jai aiškino, kad ir Z. J. sutarties forminimo metu negavo pinigų, nes jai buvo sumokėta prieš 2-3 metus iki to forminimo (b.l. 189, t. 1).

IÅ¡ Å¡ių tendencingų parodymų ir iÅ¡ to, kad jis pats, kaip nustatyta, iÅ¡ Vilniaus per Å venčionėlius į Molėtus vežė S. A. ir Z. J. į notaro biurÄ , kur tarpininkaujant G. U., jau iÅ¡ anksto buvo parengta sutartis (kaip minėta, pasak kaltinamojo, įforminimas truko tik apie 15 min.) ir jis aktyviai dalyvavo tame procese, mokėjo notarei už savo draugÄ R. K.. Tad galima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad ir jis pats, bÅ«damas UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriumi ir su kaltinamuoju, bendrovės konsultantu bei draugu, abu besiversdami veikla, susijusia su nekilnojamojo turto supirkimu, turėjo bendrÄ su juo interesÄ pigiai įgyti nekilnojamÄ jį turtÄ .

Tuo bÅ«tent logiÅ¡kai paaiÅ¡kinama, kodėl jis, o ne pats R. K., kaip sutartį su seserimis sudaręs asmuo, skambinant S. A. atsiliepdavo pastarojo telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) ir su ja apie tai aiÅ¡kinosi, be to, jo pačio teigimu per akistatÄ su S. A. jis net kelis kartus su ja kalbėjęs telefonu už R. K.. Tuo tarpu pats kaltinamasis pokalbių su S. A. aiÅ¡kiai vengė ir nieko konkretaus į jos pretenzijas jai neatsakydavo (b.l. 187, t.1). Liudytoja Faustina VaitavičiÅ«tė, Molėtų 1-jo notarų biuro notarė, paaiÅ¡kino, kad neprisimena jokių detalių, susijusių su 2009m. sudaryto sandorio, susijusio su R.

K. ir S. A., patvirtinimu. EsÄ Ä¯prastai sandorio tvirtinimas trunka apie valandÄ laiko, Å¡alių klausiama ar suprato turinį, ar atsiskaitė ir pan. Å iuo atveju žino, kad tai buvo eilinė sutartis, kokių tvirtinama Å¡imtais ir kad S. A. skaitė sutarties projektÄ -nesusiÅ«tÄ dokumentÄ ir po to jÄ pasirašė. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad pinigus už sutarties patvirtinimÄ notarei sumokėjo pirkėjas (b. l. 185, t.1). IÅ¡ to teismas sprendžia, kad A. K. notaro biure pinigus R. K. skolino bÅ«tent Å¡iuo tikslu-atsiskaitymui su notare.

Minėtų liudytojų parodymai nėra nuoseklÅ«s, skirtingai nuo nukentėjusiosios S. A. parodymų, paaiÅ¡kinimų ir skundų teiginių, kuriais ji visÄ laikÄ akcentavo, jog buvo apgauta kaip iÅ¡ pradžių įtarė-tiek R. K., tiek ir sesers Z. J.. Teismas bylos kontekste pažymi tai, kad Å¡ie du asmenys buvo seniai pažįstami, bendravę, pastaroji, pasak A. K., netgi kvietėsi į svečius po sutarties pasiraÅ¡ymo. O nukentėjusiosios S. A. R. K. iki sandorio sudarymo net nepažinojo. Tad daroma iÅ¡vada, kad jis bendraudamas su Z.

J. dėl nekilnojamojo turto pirkimo, derėdamas kainÄ , turėjo žinoti ir žinojo, jog turtÄ parduodančių seserų tarpusavio santykiai yra blogi bÅ«tent dėl turtinių reikalų, susijusių su paveldėjimu-S. A. atiteko jų brolio turto dalis (b.l. 63, 71-72, t.

1) ir todėl teismas yra įsitikinęs, kad jis, turintis gyvenimiÅ¡kÄ patirtį ir dirbantis verslo srityje, įskaitant nekilnojamojo turto prekybÄ , niekaip negalėjo visų pinigų-pakankamai didelės sumos-perduoti vienai Z. J. be jų perdavimo akto, pakvitavimo ar kitokio įforminimo ir tikėtis, jog didesniÄ jÄ jų dalį ji atiduos seseriai, juo labiau, kad jis sutartyje pasirašė apie 8667 Lt sumokėjimÄ pačiai S. A., kas neatitiko tikrovės. Gi Z. J., kaip minėta, pripažino, jog su ja pačia buvo atsiskaityta tik už jos parduodamÄ turto dalį-žemės sklypÄ ir 1/3 dalį pastatų sumokant 6300 Lt.

Kita vertus, kaltinamasis nenurodė nei pinigų kilmės, nei tikslių aplinkybių kada ir kur jis tariamai grynaisiais mokėjo 15000 Lt. Juk netgi atvykęs pas notarę jis neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti už paslaugas ir skolinosi iÅ¡ A. K.. Todėl teismas visiÅ¡kai atmeta jo teiginius kaip nepagrįstus ir prieÅ¡taraujančius kitiems įrodymams. Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog S. A. į LR Generalinį prokurorÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo raÅ¡tu kreipėsi tik beveik po dvejų metų nuo sutarties sudarymo, bÅ«tent 2009m. vasario mėnesį (b.l. 1-2, t.1), esminės reikÅ¡mės sprendžiant R.

K. atsakomybės klausimÄ neturi. Byloje nustatyta, kad maždaug po savaitės nuo sutarties pasiraÅ¡ymo ji jau telefonu skambino jam ir visÄ laikÄ kol buvo atliekamas ikteisminis tyrimas, ji, kaip minėta, akcentavo ne tik R. K., bet ir sesers Z. J. sukčiavimÄ Å¡iems neatsiskaitant su ja ir reiÅ¡kė ieÅ¡kinį jiems abiem dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 194, t. 1). Tačiau atlikus užsitęsusį ikiteisminį tyrimÄ , 2013 09 04 Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å¡eÅ¡tojo skyriaus prokuroro nutarimu jis Z.

J. atžvilgiu pagrįstai buvo nutrauktas, konstatavus, jog ji nepadarė nusikalstamos veikos-S. A. turto užvaldymo apgaule, kuo buvo įtariama ir ji (b.l. 125-126, t. 2). Nukentėjusioji su tokiu sprendimu sutiko ir savo ieÅ¡kinį patikslino, reikalaudama žalos atlyginimo tik iÅ¡ R. K.. Taigi, teismas, visapusiÅ¡kai iÅ¡tyręs ir įvertinęs įrodymus pagal jų sÄ sajumÄ ir savo vidinį įsitikinimÄ , nustatė, jog bÅ«tent R. K. apgaule įtikino S. A., jog jai priklausanti už parduodamÄ turtÄ pinigų dalis bus sumokėta vėliau, nors to daryti jis nesirengė ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengė turtinės prievolės atsiskaityti su nukentėjusiÄ ja.

Tuo metu Å¡i jau buvo pensijinio amžiaus, nebedirbo nuo 2002m., buvo patyrusi stresÄ dėl sutuoktinio onkologinės ligos, lankydavo jį po operacijos ligoninėje (buvo gydomas stacionare nuo 2009 03 09 iki 2009 03 24) ir po to slaugė jį namuose, o ir pačios sveikata buvo paÅ¡lijusi, kÄ patvirtina jos parodymai ir medicininiai dokumentai (b.l. 59-62, t.1). Dėl tokių aplinkybių ir savo senyvo amžiaus, patiklumo, teisinio neiÅ¡prusimo, taip pat teismo vertinimu ir dėl to, kad kaltinamasis ir jo aplinka-A.

K., G. U. jai sudarė solidžių ir patikimų asmenų įvaizdį, notaro biure skubotai tvirtinant minėtÄ sutartį, pasirašė jÄ , neįvardintÄ pirkimo-pardavimo sutartimi, manydama, jog tai dar ne galutinė, bet preliminari sutartis, kuriÄ pasiraÅ¡ydama sakė, jog pinigai jai nėra sumokėti. Ir dėl to ji beveik dvejus metus delsė ir nesikreipė į teisėsaugos organus, nes tikėjo, jog su ja bus atsiskaityta.Nustatytos byloje aplinkybės įrodo, kad kaltinamasis sÄ moningai ir kryptingai veikė, ketindamas apgaule užvaldyti svetimÄ turtÄ ir Å¡is jo ketinimas atsirado dar iki sandorio sudarymo.

Be kita ko, akcentuotina, kad tuo laiku, 2008-2009m. buvo itin didelis nekilnojamojo turto kainų kilimas. Baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimÄ pagal LR BK 182str. kyla asmeniui, savo ar kitų naudai įgijusiam svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengusiam turtinės prievolės arba jÄ panaikinusiam panaudojus apgaulę. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nukentėjusioji buvo įtraukta į sau nenaudingo sandorio sudarymo procesÄ bÅ«tent dėl R. K. sukčiavimo ir dėl jo inciatyvos sudaryti šį apgaulingÄ sandorį S. A. atžvilgiu, viskÄ derinant per tarpininkÄ G.

U., įskaitant sodybos apžiÅ«rėjimÄ tik su Z. J., o jÄ ir nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ notaro biurÄ Molėtuose, t.y. pagal G. U., o ne, pavyzdžiui, pardavėjų gyvenamÄ jÄ vietÄ , nuvežė tik formaliai pasiraÅ¡yti sutarties, kuri buvo iÅ¡ anksto parengta (pats kaltinamasis nurodė, kad tai truko apie 15 minučių). Ir jÄ sau nenaudingai S. A. pasiraÅ¡yti apsisprendė vien dėl to, kad R. K. tuomet pripažino pinigų jai nesumokėjimo faktÄ , žadėdamas atsiskaityti vėliau ir nesÄ Å¾iningas jo egesys suponavo jos pažeistos teisės atkÅ«rimo problemiÅ¡kumÄ ar net neįmanomumÄ civilinėmis teisinėmis priemonėmis, taigi, sandoris buvo sudarytas taip, kad vėliau bÅ«tų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio.

Vadinasi, R. K. naudota apgaulė buvo esminė ir lemianti S. A. turto neteisėtÄ užvaldymÄ bei praturtėjimÄ jos sÄ skaita. Todėl jo veiksmai pripažintini ne civiliniu deliktu, bet nusikaltimu, nes padaryta veika aiÅ¡kiai peržengė civilinių teisinių santykių ribas. Jis padarytas veikiant tiesiogine tyčia, kadangi kaltinamasis suvokė, jog apgaule neteisėtai ir neatlygintinai įgyja S. A. turtÄ ir dėl to ji patirs turtinę žalÄ , jis numatė tokius padarinius ir jų norėjo. Kaltinamojo veika atitinka LR BK 182 str. 1 d.Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.Vertinant jo asmenybę atsižvelgiama į tai, kad jis neteistas, bet 2013m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 145str. 1d., kuris jo aiÅ¡kinimu nutrauktas dėl susitaikymo su sutuoktine, taip pat jis baustas administracine tvarka (b.l. 145, 147-148, t.2), dirba verslo srityje.Jam, kaip pirmÄ kartÄ teisiamam asmeniui, už padarytÄ nesunkų nusikaltimÄ , skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda (LR BK 47 str.).Nukentėjusiosios patikslintas civilinis ieÅ¡kinys dėl 8667 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiÅ¡kai.

Pagal LR CK 6.242str. be teisinio pagrindo nesÄ Å¾iningai praturtėjęs kito asmens sÄ skaita asmuo-Å¡iuo atveju R. K. privalo atlyginti S. A. nuostolius tokio dydžio, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. O nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį (LR CK 6.250 str.) teismas atsižvelgia tiek į gerÄ kaltinamojo turtinę padėtį, tiek į tai, kad apgauta nukentėjusioji ne tik penkerius metus nesulaukė atsiskaitymo už jam parduotÄ turtÄ , bet, kaip pažymėjo savo ieÅ¡kinyje, netgi sulaukė patyčių ir tikinimo, kad ji vis tiek nieko nepasieksianti.

Teismas konstatuoja, jog ir baudžiamojoje teisėje galimas procesinių palÅ«kanų priteisimas, skatinant žalÄ padariusį asmenį greičiau įvykdyti prievolę (žr. Teismų praktika, Nr.34, psl.342-343). Tačiau teismo įsitikinimu nustatytinas protingas terminas savanoriÅ¡kam prievolės įvykdymui, t.y. nuo kada jos turi bÅ«ti skaičiuojamos jei prievolė neįvykdoma. Manytina, kad toks terminas turėtų bÅ«ti ne trumpesnis kaip vienas mėnuo po to, kai įsiteisės nuosprendis ir bus pradėtas jo vykdymas.

Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu, remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 115str. 1d., 297 str., 304 -305 str., 307 str., teismas n u s p r e n d ž i a:             R. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 182str. 1d. ir jam paskirti 100 MGL dydžio – trylikos tÅ«kstančių litų – baudÄ .Bauda per du mėnesius turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT247300010112394300, esančiÄ Swedbank AB, įmokos kodas 6801.             S. A. ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir jai priteisti iÅ¡ R.

K. 8667 Lt (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis litus) turtinei ir 5000 Lt (penkis tÅ«kstančius litų) neturtinei žalai atlyginti bei 5% metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ , jas pradedant skaičiuoti po vieno mėnesio nuo įsiteisėjusio nuosprendžio pateikimo vykdyti dienos iki nuosprendžio visiÅ¡ko įvykdymo.                        Nuosprendis per 20d. gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismÄ .

                    Teisėja                                                                                                                       Roma Rimkienė