86f540e4-de82-4c72-b1b9-e8f5203fdd87 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Adm Bylos Nr. II-492-1130/2021 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02006-2021-4 Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. gruodžio 17 d. Å alčininkai Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų teisėjas Erlandas Stanislovaitis, sekretoriaujant Janinai PlančiÅ«nienei, dalyvaujant skundÄ padavusiam asmeniui E. M., jos atstovui advokatui Karoliui Rugiui, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Lech CimoÅ¡, vieÅ¡ajame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo E. M., (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. rugsėjo 30 d. 16.00 val. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai protokolas nesuraÅ¡omas Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė: E. M. 2021 m. rugsėjo 30 d. suraÅ¡ytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesuraÅ¡omas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 536 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad ji 2021 m. rugsėjo 30 d. nuo 14.05 val. iki 14.15 val. (duomenys neskelbtini) prieigose buvo pasienio juostoje patrulio take, nebÅ«dama įtraukta į asmenų, turinčių teisę bÅ«ti pasienio juostoje, sÄ raÅ¡Ä , tuo pažeidė 2017 m. liepos 4 d.

Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. XIII-593 14 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Teisme gautas E. M. skundas dėl nutarimo panaikinimo, kuriuo praÅ¡o panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) 2021 m. rugsėjo 30 d. 16.00 val. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje, kai protokolas nesuraÅ¡omas Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti.

Skunde pareiÅ¡kėja nurodė, kad turėjo leidimÄ , kuris galiojo iki 2021 m. rugsėjo 30 d., bÅ«ti valstybės sienos apsaugos zonoje ir pasienio zonoje, kuris yra reikalingas tiesioginėms jos darbo funkcijoms atlikti, kadangi yra (duomenys neskelbtini), todėl turint leidimÄ bÅ«ti valstybės sienos apsaugos zonoje ir pasienio juostoje ji ir kolega D. B. 2021 m. rugsėjo 30 d. vykdė savo tiesiogines pareigas bei funkcijas, atvyko į netoli Lietuvos Respublikos valstybės sienos esantį kaimÄ , buvo siekiama (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) apie pasienyje susidariusiÄ situacijÄ , iÅ¡klausyti pasienyje gyvenančių asmenų nuomonę, kylančias migracijos problemas ir panaÅ¡iai.

Å ios veiklos pagrindu buvo (duomenys neskelbtini), kuris buvo paskelbtas per (duomenys neskelbtini), jame buvo nagrinėjamos visuomenei aktualios temos, susijusios su migrantais, jų sulaikymu ir kaip nurodo vietiniai gyventojai „iÅ¡vežimu nežinoma kryptimi“, migrantų lengvÄ patekimÄ per sienÄ ir panaÅ¡iai. Pažymėjo, kad Å¡ias temas nagrinėjo ne bet kokia (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), kuris atstovauja visuomenei ir siekia ginti vieÅ¡Ä interesÄ bei ne tik, kad praneÅ¡ti apie susidariusiÄ situacijÄ prie sienos, tačiau ir atlikti neÅ¡aliÅ¡kÄ ir nepriklausomÄ (duomenys neskelbtini) tyrimÄ ir įvertinti kaip valstybės institucijos dirba migracijos krizės fone ir kaip yra saugomos žmogaus teisės, taigi, buvo siekiama teisėtų ir su visuomenės gerbÅ«viu susijusių tikslų ir funkcijų atlikimo.

PaaiÅ¡kino, kad viename iÅ¡ kaimų, kuris yra Å¡alia Lietuvos Respublikos sienos, pasikalbėjus su vietiniais gyventojais ir juos iÅ¡klausius, pastarieji jÄ ir jos kolegÄ nukreipė link kelio einančio link valstybės sienos, kadangi siekė užfiksuoti padėtį prie valstybės sienos, t. y. ar nėra nelegaliai valstybės sienÄ kertančių asmenų, ar nėra matyti imigrantų ir panaÅ¡iai. PaaiÅ¡kino, kad tokiu bÅ«du su kolega iÅ¡ kaimo ir pasuko keliu, kurį jiems nurodė vietiniai gyventojai.

Įžengiant į keliÄ , t. y. to kelio pradžioje nepastebėjo jokių draudžiančių ženklų eiti tuo keliu ar informacijos, kad eidami tuo keliu jie prieis draustinas eiti zonas ir/ar vietas, juo labiau, kad ji turėjo leidimÄ bÅ«ti valstybės sienos apsaugos zonoje, todėl nesibaimino eiti tuo keliu, nes objektyviai manė, kad turi tam leidimÄ . Nurodė, kad kurį laikÄ ir ėjo keliu, kur matomose vietose ar akių lygyje jis nebuvo žymimas jokiais draudžiančias ir/ar įspėjančiais ženklais, buvo prieita valstybės siena su įspėjamu ženklu „Valstybės siena.

Praėjimo ir pravažiavimo NĖRA! Už neteisėtÄ sienos perėjimÄ baudžiama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka”, ženkle nenurodyta, kokia tarnyba informuoja, ženklas nėra tapatus paprastai VSAT naudojamiems ženklams, be to, iki tol nebuvo matomi jokie ženklai, kad negalima bÅ«ti ar judėti Å¡ioje zonoje. Pabrėžė, kad buvo įspėjama tik apie judėjimÄ toliau ir atsakomybę už neteisėtÄ sienos perėjimÄ . Pažymėjo, kad žinodami, kad fizinė valstybės siena aiÅ¡kiai žymima ne informacinėmis lentelėmis, o demarkaciniais stulpais ar valstybės sienÄ Å¾yminčiais ženklais, tokius stulpus pamatė tik už maždaug 30 metrų nuo ženklo, įsitikinus, kad prieita prie valstybės sienos, ketinant suktis ir grįžti keliu, kuris nebuvo žymimas jokiais draudžiamais ženklais, pateko į prie valstybės sienos esančių kamerų stebėjimo laukÄ , ko eigoje atvyko pareigÅ«nai, kuriems paaiÅ¡kino, kokiu tikslu jie yra Å¡ioje vietoje ir kad nematė draudžiančių ženklų, pareigÅ«nai paaiÅ¡kino, kad jiems yra čia draudžiama bÅ«ti ir jie kirto vadinamuosius „patrulių kelius“, jie buvo įsodinti į pareigÅ«nų transporto priemonę ir buvo vežami į kaimÄ , iÅ¡ kurio atėjo į Å¡iÄ vietÄ .

PaaiÅ¡kino, kad važiuojant transporto priemone, pareigÅ«nai parodė, jog geltonos juostos, kurios žymi teritorijas, į kurias negalima pateikti, yra uždėtos ant Å¡alia kelio esančių pušų, tam, kad jas pamatytų jai teko pakelti ir užlenkti galvÄ , nes jos buvo aukÅ¡tai. Pabrėžė, kad visgi, netgi ir matant tas juostas, jai susidarė įspÅ«dis, kad jos nedraudžia eiti keliu, kuriuo jie ėjo, o draudžia iÅ¡sukti iÅ¡ jo, nes jomis buvo žymima teritorija esanti už keliuko, o ne pats keliukas.

Mano, kad iš esamo žymėjimo, vidutinis žmogus gali suprasti, jog sukti iš kelio negalima, nes būtent ne pats kelias yra žymimas draudžiančiais ženklais, o miškas esantis prie kelio, jokie kiti įspėjamieji ir/ar draudžiantys ženklai nebuvo žymimi ant kelio ar prie pat kelio, taigi, jokios objektyvios galimybės suprasti ir/ar suvokti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo eina draudžiamu keliu, ji neturėjo, juo labiau, kad valstybės sienos apsaugos zonoje ir pasienio juostoje jai buvo leidžiama būti, o ženklų ar perspėjimų, kur baigiasi viena ir prasideda kita zona, nebuvo ir to objektyviai nebuvo įmanoma nei numatyti, nei nustatyti.

PaaiÅ¡kino, kad Å¡iuo atveju nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad ji suvokė, jog neva atlieka pažeidimÄ ir taip siekė bei norėjo elgtis arba administracinį nusižengimÄ atliko iÅ¡ neatsargumo ar neapdairumo, tokiu bÅ«du jos veiksmuose nėra kaltės ir/ar sÄ moningo bei tyčinio siekio atlikti administracinį nusižengimÄ , vykdydami savo tiesiogines pareigas, t. y. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir veikė pagal juos siejančius sutartinius santykius su (duomenys neskelbtini), ėjo keliu, kurį jiems nurodė vietiniai gyventojai, nesiekė pažeisti norminių teisės aktų reikalavimus ir/ar atlikti pažeidimÄ , juo labiau, kad leidimas buvo gautas, todėl buvo matoma, kad ji elgiasi teisėtai, nes turi tam leidimÄ .

Manė, jog eina keliu, kurį jiems nurodė vietiniai, o ne jiems nežinomomis vietomis, kuriomis nėra pravažiuojamo ir naudojamo kelio, kuriuo naudojosi vietiniai gyventojai. Pažymėjo, kad kelias nebuvo žymimas jokiais draudžiamais ar kitokio pobÅ«džio įspėjamais ženklais, todėl neturėjo jokio pagrindo suvokti ir/ar suprasti, jog atlieka pažeidimÄ ir Å¡iuo keliu nėra galima eiti. PaaiÅ¡kino, kad kuomet buvo pamatytas pirmasis draudžiamas ženklas, su kolega nedelsiant sustojo ir pakluso nurodymui bei toliau nežengė nė vieno žingsnio.

Pabrėžė, kad jeigu įspėjamieji ir/ar draudžiantys ženklai bÅ«tų įrengti gerai matomoje vietoje ir tinkamai, tai su kolega niekuomet nebÅ«tų ėję keliu toliau, nes neketino ir jokiu bÅ«du nenorėjo pažeisti norminių teisės aktų reikalavimų, kurie reglamentuoja valstybės bei pasienio priežiÅ«rÄ ir jo apsaugÄ , nesant įspėjimo ženklų, kad keičiasi juostos ir/ar zonos, buvo manoma, kad su turimu leidimu yra galima bÅ«ti Å¡ioje zonoje, nes įspėjimo draudžiančio eiti toliau ar bÅ«ti Å¡ioje zonoje nebuvo, nesant įrengtų draudžiamų ženklų neturėjo jokios galimybės suvokti apie neva daromÄ pažeidimÄ (pasikeitusiÄ juostÄ ), kadangi vietiniai gyventojai, kuriems tikrai yra puikiai žinomos valstybės apsaugos sienos taisyklės ir ribos, nenurodė, jog tuo keliu yra draudžiama eiti ir bus prieita vieta, kurioje jiems nėra leistina bÅ«ti, kaip tik vietiniai gyventojai ir nukreipė Å¡iuo keliu, taigi, netgi bÅ«dama maksimaliai apdairi, rÅ«pestinga ir akyla, neturėjo jokios realios ir/ar objektyvios galimybės suvokti, kad eidami keliu jie gali padaryti administracinį nusižengimÄ .

Mano, jog akivaizdu ir tai, kad administracinio nusižengimo atsakomybė negali bÅ«ti taikoma, kuomet nėra tinkamo ženklinimo, t. y. nėra tinkamai įrengti draudžiamieji ir/ar įspėjamieji ženklai, žmogus, kuris nėra vietinis gyventojas ir nėra susipažinęs su vietovės koordinatėmis, atstumu ir geografija, negali niekaip objektyviai žinoti, kad eidamas keliu, kuris yra nepažymėtas, jis prieis vietÄ , kurioje yra draudžiama bÅ«ti bei keičiasi valstybės sienos ir pasienio apsaugos zonos.

Nurodė, kad yra traukiama administracinėn atsakomybėn už tai, kad nežino, jog daro pažeidimÄ ir netgi negalėjo rinktis jį atlikti ar ne, nors ėmėsi visų priemonių, kad pažeidimas nekiltų (gavo leidimÄ bÅ«ti valstybės apsaugos juostoje). Pabrėžė, kad valstybė bei jos institucijos turi užtikrinti, kad vietos, kuriose yra draudžiama bÅ«ti be leidimo, bÅ«tų tinkamai pažymėtos ir jose esantys asmenys galėtų suprasti tai ir bÅ«ti įspėti, juo labiau, kad pareigÅ«nai, kurie jÄ ir jos kolegÄ parvežė į gyvenvietę, iÅ¡ kurios jie išėjo, nurodė, kad įspėjamuosius ženklus dažnai nupučia vėjas, taigi, akivaizdu, kad draudžiamieji ženkliai arba nėra įrengti, arba netinkamai įrengiami.

PareiÅ¡kia ir patvirtina, jog kelias, kuriuo ėjo su savo kolega, nebuvo žymimas jokiais ženklais. Mano, kad netinkamai nustatyta padaryto administracinio nusižengimo subjektyvioji ir objektyvioji pusė, kadangi atliktuose veiksmuose negalima nustatyti nei kaltės, nei tyčios, nes neturėjo suvokimo, jog atlieka pažeidimÄ , nesiekė ir nenorėjo to padaryti ir jeigu tinkamai bÅ«tų įspėta, tai pažeidimo niekuomet nebÅ«tų atlikusi, tokiu bÅ«du buvo eliminuota teisė apsispręsti ir priimti sÄ moningÄ sprendimÄ .

Pažymėjo, kad niekuomet nebuvo patraukta atsakomybėn už tokio pobÅ«džio administracinius nusižengimus, taip pat niekuomet nebuvo patraukta atsakomybėn už Å¡iurkščius administracinius nusižengimus, be to, yra puikiai charakterizuojama tiek savo kolegų, tiek savo darbdavio (duomenys neskelbtini), todėl tai leidžia spręsti, kad tinkamai informavus apie valstybės sienos apsaugos zonos pasibaigimÄ , niekuomet nebÅ«tų atlikusi pažeidimo. Atkreipė dėmesį, kad ginčo teritorijoje buvo teisėtais tikslais, t. y. vykdydama savo tiesiogines funkcijas ir siekdama (duomenys neskelbtini), todėl iÅ¡ esmės tenkino ir vieÅ¡Ä jį interesÄ bei visuomenės teisę (duomenys neskelbtini).

Pažymėjo, kad įvertinus tai, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nebuvo surašomas administracinio nusižengimo protokolas, o iš karto nutarimas dėl administracinio nusižengimo, todėl mano, kad nutarime turėjo būti nurodomos ir aplinkybės, kurios turėjo būti nurodomos administracinio nusižengimo protokole. Mano, kad administracinio nusižengimo byla buvo ištirta paviršutiniškai, nutarime nepateiktos byloje nustatytos aplinkybės bei faktai turintys pažeidimui reikšmę, taip pat įrodymai ir/ar duomenys, kuriais vadovaujantis ne tik, kad buvo priimtas skundžiamas nutarimas, tačiau neabejotinai įrodyta bei nustatyta jos kaltė.

PaaiÅ¡kino, kad nutarime yra fiksuojamas (nurodomas) tik pats neva neteisėto buvimo faktas, nenurodyta jokios aplinkybės, kurios leistų spręsti, jog buvo nustatyta, kad ji suvokė, jog atlieka pažeidimÄ , kokie ženklai įspėjo apie atliekama pažeidimÄ , kokiu tikslu ji buvo toje vietoje ir panaÅ¡iai, nutarimu yra elementariai konstatuojamas pats neva atlikto pažeidimo faktas, tačiau ne jo esmė ir pažeidimo aplinkybės. Pabrėžė, jog tai, kad iÅ¡ esmės nebuvo atliktas joks administracinio nusižengimo tyrimas bei nenustatinėtos jokios aplinkybės, patvirtina ir nutarimo suraÅ¡ymo laikas ir neva pažeidimo atlikimo terminas, iÅ¡ nutarimo yra matoma, jog pažeidimo laikas yra nustatytas tarp 2021 m. rugsėjo 30 d. 14 val. 05 min. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. 14 val. 15 min., nutarime yra užfiksuota, jog jo suraÅ¡ymo laikas yra 16 val. 00 min., taigi, nutarimas buvo suraÅ¡ytas greičiau nei per 2 (dvi) valandas, t. y. per 1 val. 45 min., į šį laiÅ¡kÄ Ä¯eina ir grįžimas į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , kur ir buvo suraÅ¡ytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo.

Pažymėjo, jog neva padaryto pažeidimo vieta yra (duomenys neskelbtini) kaimo prieigos, taigi, kelionė iÅ¡ minėto kaimo prieigų į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , apytiksliai galėjo užtrukti apie 20 min., taigi, apytiksliai per 1 vai. 25 min. ne tik, kad buvo suraÅ¡ytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, tačiau ir neva atliktas administracinio nusižengimo tyrimas, todėl nutarimas yra Å¡abloniÅ¡kas, nenurodyti nei jos iÅ¡samÅ«s paaiÅ¡kinimai, duomenys, kurie patvirtina neva jos atliktÄ pažeidimÄ ir kiti faktai, kurie bÅ«tų nustatyti atliekant tyrimÄ .

Nurodė, kad tokio Å¡abloniÅ¡ko nutarimo eigoje jai bus taikoma ypatingai neproporcingi apribojimai, kadangi Å¡iais kalendoriais metais negalės bÅ«ti įtraukta į sÄ raÅ¡Ä asmenų, kurie gali atvykti į valstybės apsaugos zonÄ , todėl patirs ypatingai neproporcingÄ Å¾alÄ bei bus ypatingai ribojama ir varžoma, kuomet tokia priemonė bus taikoma ne prevenciÅ¡kai, o tampa pernelyg griežto baudimo priemone, tokie veiksmai ne tik, kad neatitinka proporcingumo, tačiau ir teisėtumo principų bei pažeidžia asmens teisę į teisingÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ procesÄ .

Pažymėjo, jog tinkamai neatliko administracinio nusižengimo tyrimo pagrindu ir galimai visiÅ¡kai mažai pavojingo pažeidimo eigoje, bus ypatingai ribojama ir negalės vykdyti savo tiesioginių pareigų ir funkcijų vien dėl to, kad ėjo teritorijoje, kuri nebuvo pažymėta draudžiamais ar įspėjamaisiais ženklais, kartu praneÅ¡ant, jog keičiasi apsaugos juostos. Pabrėžė, kad byloje nėra jokių duomenų apie pažeidimo vietÄ , nėra aiÅ¡ku, ar toje vietoje iÅ¡ tiesų buvo ženklai draudžiantys pateikti į neva pažeidimo atlikimo teritorijÄ ir panaÅ¡iai, Å¡iuo pagrindu nutarimas yra naikintas, nes jis neatitinka norminių teisės aktų reikalavimų, ko eigoje ji negali tinkamai gintis.

Pažymėjo, kad faktÄ , kad administracinio nusižengimo tyrimas nebuvo atliktas tinkamai bei vadovaujantis norminių teisės aktų reikalavimais, patvirtina ir tai, kad nebuvo vertinamas veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumas, tačiau nutarime net nebuvo paminėta, kad nebuvo sukelta žala ir tai nebuvo įvertinta kaip aplinkybė, kuri turi reikÅ¡mę nutarimo priėmimui. PaaiÅ¡kino, kad Å¡iuo atveju (duomenys neskelbtini), siekiantis gauti leidimÄ bÅ«ti pasienio juostoje ar valstybės apsaugos zonoje, privalo kreiptis su praÅ¡ymu į VSAT prie LR VRM, kuri pagal Asmenų, turinčių teisę bÅ«ti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina iÅ¡orės siena, sÄ raÅ¡o sudarymo tvarkos apraÅ¡o 22 punktu sprendimas įraÅ¡yti ar atsisakyti įraÅ¡yti į sÄ raÅ¡Ä priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo praÅ¡ymo užregistravimo VSAT, tokiu bÅ«du daugeliu atveju, asmens įraÅ¡ymas arba ne į sÄ raÅ¡Ä tampa net nekatulus, nes (duomenys neskelbtini) darbas pasižymi operatyvumu bei siekiu (duomenys neskelbtini), kurie įvyko Å¡iandien arba vėliausiai vakar, o ne prieÅ¡ deÅ¡imt darbo dienų, juo labiau, kad neretu atveju yra atsisakoma įraÅ¡yti į sÄ raÅ¡Ä dėl formalių priežasčių, t. y. tiksliai neįraÅ¡ytos buvimo vietos ar panaÅ¡iai, tokiu bÅ«du nepagrįstai yra ribojama (duomenys neskelbtini) teisė (duomenys neskelbtini) ir vykdyti savo tiesiogines funkcijas, tokie ribojimai demokratinėje visuomenėje ne tik, kad yra nepateisinami, tačiau ir galimai neproporcingi bei neteisėti, juo labiau, kad yra pastebimas sistemiÅ¡kas ir nuolatinis (duomenys neskelbtini) teisių ribojimas ir varžymas galimybės lankytis pasienio juostoje bei valstybės sienos apsaugos zonoje.

PaaiÅ¡kino, kad turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad Å¡is ginčo klausimas yra susijęs tiek su vieÅ¡uoju interesu, tiek į tai, kokių tikslų ji siekė bei į tai, kad administracinės atsakomybės jai taikymas gali bÅ«ti laikomas neteisėtu jos ribojimu. Teismo posėdžio metu E. M. nurodė, kad Lietuvos pasienyje buvo pirmÄ kartÄ . Pažymėjo, kad sulaikius prisipažino. Pabrėžė, kad tik vėliau suprato, jog turėjo leidimÄ bÅ«ti valstybės sienos apsaugos zonoje, o pasienio juostoje leidimo negavo, tačiau to negalėjo iÅ¡ karto suvokti, kadangi 2021 m. rugsėjo 9 d. pateikdama praÅ¡ymÄ nurodė, jog nori bÅ«ti tiek valstybės sienos apsaugos zonoje, tiek pasienio zonoje, o gautame elektroniniame laiÅ¡ke, informuojančiame apie leidimo iÅ¡davimÄ , nurodyta, kad buvo suteiktas leidimas, tačiau nenurodoma, kad praÅ¡ymas buvo tenkintas tik dalinai, t. y. tik suteikiant teisę bÅ«ti valstybės sienos apsaugos zonoje.

Atkreipė teismo dėmsį, kad kartu su leidimu jokios papildomos informacijos, susijusios su ženklinimu, ar jos teises ir pareigas bÅ«nant prie valstybės sienos negavo. E. M. patvirtino, kad į Valstybės sienos apsaugos tarnybÄ dėl naujo leidimo po nutarimo suraÅ¡ymo nesikreipė, taip pat patvirtino, kad po nusižengimo padarymo pareigÅ«nams jÄ vežant pastarieji parodė ženklinimÄ ant medžių ir ji tuos ženklus pati pamatė. VSAT prie LR VRM atsiliepime į skundÄ nurodė, kad skunde pareiÅ¡kėjos atstovas teigia, jog neva nutarime iÅ¡dėstytos pažeidimų aplinkybės nėra aiÅ¡kios ir prieÅ¡taringos, neva pareigÅ«nas, priėmęs nutarimÄ , neatsižvelgė į visas aplinkybes ir priėmė skubotÄ ir nemotyvuotÄ nutarimÄ , nes byloje nėra objektyvių įrodymų dėl pareiÅ¡kėjos padarytų nusižengimų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atstovas tokių savo interpretacijų nepagrindžia jokiais faktais ar paaiÅ¡kinimais ir tai kelia abejonių ar atstovas buvo tinkamai susipažinęs su procesiniais dokumentais.

Pabrėžė, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarime aiÅ¡kiai yra nurodoma pažeidimo esmė ir teisės aktai, kuriuos pareiÅ¡kėja pažeidė, užkardos pareigÅ«nas specialistas D. V., nutarimÄ surašė pažeidimo dienÄ , t. y. 2021 m. rugsėjo 30 d., pareigÅ«nas inkriminuojamus teisės aktus parinko atsižvelgęs į užfiksuotus vaizdo stebėjimo sistemos įraÅ¡us bei pareigÅ«nų informacijÄ , kurie pastebėjo pažeidėjus prie valstybės sienos, su nutarimu pareiÅ¡kėja buvo supažindinta tÄ pačiÄ dienÄ , t. y., 2021 m. rugsėjo 30 d., jai buvo nurodyti teisės aktai, kuriuos pažeidė, kokia nuobauda jai taikoma, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, jog pareiÅ¡kėja neturi leidimo bÅ«ti pasienio juostoje.

Nurodė, kad nors atstovas teigia, jog pareiÅ¡kėja turėjo leidimÄ bÅ«ti pasienio juostoje, pateikiant praÅ¡ymo gauti leidimÄ kopijÄ , tačiau Å¡is teiginys klaidinantis, pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas leidimas bÅ«ti tik valstybės sienos apsaugos zonoje. Teigia, kad pareiÅ¡kėjos atstovo teiginys, jog pareiÅ¡kėja nesutinka su nutarime nurodyta aplinkybe, kad ji pažeidė ANK 536 straipsnio reikalavimus, nes jokio pažeidimo nepadarė ir reikalavimų dėl patekimo į pasienio juostÄ nepažeidė yra klaidinantis, pažeidimas buvo padarytas, tÄ patvirtina vaizdo stebėjimo sistemos iÅ¡raÅ¡u ir nuotraukÄ ir pati pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kinimu patvirtino, kad vaikščiojo pasienio juostoje esančiu patrulio taku.

Nurodė, kad Å¡iuo metu Lietuvos įstatymuose iÅ¡skirtinės (duomenys neskelbtini) teisinės atsakomybės nėra nustatyta – kitaip tariant, (duomenys neskelbtini) už teisės pažeidimus atsako bendrais pagrindais. Teigia, kad skunde nebuvo pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie nebÅ«tų buvę žinomi bylos nagrinėjimo metu ir leistų nors kiek suabejoti bent vienu byloje esančiu įrodymu, o tuo pačiu ir pareigÅ«no iÅ¡vadomis. Teismo posėdžio metu institucijos atstovas papildomai paaiÅ¡kino, kad pasienio patrulio taku vietiniai gyventojai nevaikÅ¡to, taip pat pažymėjo, kad geltonos juostos ant medžių yra apytiksliai kas dvideÅ¡imt metrų, jos įspėja, kad tai yra ypatinga zona, be to, jeigu asmuo kreipiasi į užkardÄ , jis gauna visÄ reikiamÄ informacijÄ .

VSAT prie LR VRM atstovas atkreipė teismo dėmesį į tai, kad net ir nubausti asmenys, jei jie vykdo savo darbines funkcijas, gali bÅ«ti raÅ¡yti į sÄ raÅ¡Ä asmenų, kuriems leidžiama patekti į valstybės sienos apsaugos zonÄ , todėl E. M. teiginys, kad jai bus užkirstas kelias vykdyti savo darbines funkcijas, jei nebus panaikinta Å¡i nuobauda, yra neteisingas. Taip pat pažymėjo, kad leidimų iÅ¡davimo terminas yra 10 dienų, tačiau, atstovo žiniomis, faktiÅ¡kai leidimai iÅ¡duodami per 1-3 dienas, o leidimai suteikiami iki 1 metų.

Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje iÅ¡tirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

ANK 536 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už valstybės sienos kirtimÄ ir patikrinimÄ arba pasienio teisinį režimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimÄ . Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo (toliau – Ä®statymas) 2 straipsnio 9 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos zona – tai nuo valstybės sienos į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumÄ einanti paženklinta pasienio ruožo dalis, kurioje valstybės sienos apsaugai ir jos priežiÅ«rai užtikrinti įgyvendinamos techninės, organizacinės ir teisinės Valstybės sienos apsaugos tarnybos priemonės. Å io straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad pasienio patrulio takas yra pasienio juostos dalis, kurioje stebima valstybės siena, fiksuojami valstybės sienos kirtimo pažeidimai ir vykdoma jų prevencija.

Å io įstatymo 14 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, leidžiama bÅ«ti ar verstis Å«kine, komercine veikla asmenims, įraÅ¡ytiems į Valstybės sienos apsaugos tarnybos sudaromÄ asmenų, turinčių teisę bÅ«ti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, sÄ raÅ¡Ä . 2017 m. gruodžio 22 d. VSAT prie LR VRM vado įsakymas Nr. 4-590 „Dėl asmenų, turinčių teisę bÅ«ti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina iÅ¡orės siena, sÄ raÅ¡o sudarymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo” 1 punkte nurodyta, kad asmenų, turinčių teisę bÅ«ti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina iÅ¡orės siena, sÄ raÅ¡o sudarymo tvarkos apraÅ¡as (toliau – tvarkos apraÅ¡as) nustato juridinių asmenų, juridinio asmens filialų, atstovybių bei juridinio asmens statuso neturinčių asmenų įraÅ¡ymo į Asmenų, turinčių teisę bÅ«ti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina iÅ¡orės siena, sÄ raÅ¡Ä (toliau – sÄ raÅ¡as) terminus ir sÄ lygas, fizinių asmenų įraÅ¡ymo į sÄ raÅ¡Ä terminus ir sÄ lygas, praÅ¡ymų pateikimÄ , nagrinėjimo ir įraÅ¡ymo į sÄ raÅ¡Ä tvarkÄ . 2012 m. sausio 31 d.

Nr. 4-116 VSAT prie LR VRM vado įsakymo „Dėl sienos kontrolės nuostatų patvirtinimo 2 punkte nustatyta, kad valstybės sienos apsaugos objektai ir įrenginiai – pasienio juostoje ir už jos ribų esantys valstybės sienos ženklai, kontrolinė pėdsakų juosta, stebėjimo bokštai, pasienio patrulio takas, vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemos (kompleksai), inžinerinės užtvaros, pasienio kontrolės, atraminiai punktai ir kt. Šio įsakymo 76.4 punkte numatyta, kad pasienio juostoje ir už jos ribų statomi (įrengiami) valstybės sienos apsaugos objektai ir įrenginiai: pasienio patrulio takas (pasienio sargyboms judėti pėsčiomis, slidėmis, tarnybinėmis transporto priemonėmis).

Pagal Å¡io įsakymo 125 punktÄ patrulis, tikrindamas pasienio juostÄ , eina pasienio patrulio taku arba Å¡alia kontrolinės pėdsakų juostos, atidžiai apžiÅ«ri valstybės sienos ženklus, kitus valstybės sienos apsaugos objektus ir įrenginius, vietovę. ApžiÅ«rėdamas valstybės sienos ženklÄ , nustato, ar jis nesugadintas, nesunaikintas, neperkeltas į kitÄ vietÄ , ar yra herbas ir numeris ir kt. Tikrinant kontrolinę pėdsakų juostÄ , apžiÅ«rimas visas jos pavirÅ¡ius. Tos vietos, kur sunku aptikti pėdsakus (molis, akmenuotas gruntas, apsemtos vietos), tikrinamos ypač atidžiai.

ŽiemÄ gali bÅ«ti padaromas slidžių takas (trasa). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo 2021 m. rugsėjo 6 d. pateikė praÅ¡ymÄ Ä¯raÅ¡yti į asmenų, turinčių teisę bÅ«ti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje sÄ raÅ¡Ä , kuriame kaip tikslÄ nurodė buvimÄ tiek pasienio juostoje, tiek valstybės sienos apsaugos zonoje. Kaip matyti, nei įstatymu, nei įsakymais nėra nustatyta galimybė gauti leidimÄ bÅ«ti pasienio patrulio take. Patrulių takas – tai yra specialus įrenginys, kuriame bÅ«ti iÅ¡imtinę teisę turi tik pasienio patruliai, tikslu apsaugoti valstybės sienÄ , užkardyti pažeidimus, todėl bÅ«ti Å¡ioje pasienio zonoje paÅ¡aliniams asmenims yra draudžiama.

Kadangi E. M. Å¡ioje pasienio vietoje buvo neturėdama tam teisinio pagrindo, tai užfiksuota VSAT prie LR VRM pareigÅ«no M. B. tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l. 5), VSAT prie LR VRM pareigÅ«nės Ž. P. tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l. 6), fotonuotraukose (b. l. 8-9), todėl teismo vertinimu, surinktų ir teismo iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. M. padarė ANK 536 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ â€“ buvo pasienio juostoje patrulių take, nebÅ«dama įtraukta į asmenų, turinčių bÅ«ti pasienio juostoje, sÄ raÅ¡Ä .

Nors E. M. praÅ¡o vertinti jos padarytÄ administracinį nusižengimÄ kaip mažareikÅ¡mį, tačiau teismas pažymi, kad ANK 12 straipsnyje ANK 536 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas nėra įtrauktas į sÄ raÅ¡Ä administracinių nusižengimų, kurie gali bÅ«ti vertinami kaip mažareikÅ¡miai. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pagal vieningai Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ , administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintÄ griežtÄ nuobaudÄ ir skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatytoji minimali arba Å¡velnesnę nuobaudÄ nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, Å¡io kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra: atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų, ir abu jie vienodai reikÅ¡mingi. Å ioje byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukta E. M. neneigė buvusi pasienio patrulio take, tačiau nurodė, kad nebuvo informuota, jog Å¡ioje teritorijoje bÅ«ti neturi teisės. Teismas sutinka su Å¡iais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentais. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pateikdama praÅ¡ymÄ E. M. nurodė, kad nori turėti teisę patekti tiek į valstybės sienos apsaugos zonÄ , tiek į pasienio juostÄ , tačiau jai pateiktame praneÅ¡ime buvo nurodyta, kad iÅ¡duodamas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau praneÅ¡ime nėra aiÅ¡kiai nurodyta, kad leidimas buvo iÅ¡duotas ne visa apimtimi, kiek prašė E. M., o buvo suteikta teisė lankytis tik valstybės sienos apsaugos zonoje.

Kaip matyti, iÅ¡davus leidimÄ E. M., nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kokiose pasienio juostos ir valstybės sienos apsaugos zonos objektuose ji neturi teisės bÅ«ti, nesant teisininku ir nedirbant VSAT prie LR VRM sudėtinga atskirti teritorijas, kuriose leidžiama bÅ«ti turint leidimÄ ir kuriose net ir turint leidimÄ paÅ¡aliniams lankytis draudžiama, be to, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui judėjimo kryptį nurodė vietos gyventojai, o pati nebÅ«dama vietos gyventoja aptariamoje teritorijoje nesiorientavo, pasienio zonoje buvo pirmÄ kartÄ , jokių aiÅ¡kių įspėjamųjų ženklų apie tai, kad toje vietos yra pasienio patrulio takas ir kad jame bÅ«ti draudžiama, toje vietoje nebuvo.

Taigi, byloje nustatyta, kad E. M. nuo administracinės teisenos pradžios neneigė padariusi nusižengimÄ , dėl jo nuoÅ¡irdžiai gailisi, kas laikytina jos atsakomybe lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, nėra. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti ANK 36 straipsnio 6 dalį ir E. M. administracinės nuobaudos neskirti. Tokios iÅ¡vados teismas prieina ir dėl to, kad E. M. patekimas į pasienio zonÄ yra reikalingas (duomenys neskelbtini) darbinėms funkcijoms atlikti, o pagal pagal įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 4 punktÄ sprendimas atsisakyti įraÅ¡yti fizinius asmenis į sÄ raÅ¡Ä gali bÅ«ti priimamas, kai fiziniam asmeniui tais kalendoriniais metais paskirta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė už teisės aktų, reglamentuojančių valstybės sienos kirtimÄ ir patikrinimÄ arba pasienio teisinį režimÄ , pažeidimÄ .

Toks teisinis reglamentavimas supuonoja, kad net ir tuo atveju, jei pripažįstama, jog asmuo padarė nusižengimÄ , tačiau jam nėra paskirta nuobauda, privalo bÅ«ti suteikiamas leidimas. E. M. taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dėl Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 1 punkto, taip pat VSAT prie LR VRM vado 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymo „Dėl asmenų, turinčių teisę bÅ«ti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina iÅ¡orės siena, sÄ raÅ¡o sudarymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ Nr. 4-590 21 ir 22 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsniui, teisinės valstybės principui ir kitoms nuostatoms.

Advokatas teismo posėdžio metu patikslino, kad kreipiasi dėl viso Ä®statymo 14 straipsnio prieÅ¡taravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pažymėtina, kad remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija (pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas) bylÄ nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , praÅ¡ydamas spręsti, ar įstatymas (kitas teisės aktas) atitinka KonstitucijÄ , tais atvejais, kai jam kyla abejonių, ar įstatymas (kitas teisės aktas), kuris turėtų bÅ«ti taikomas toje byloje, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, ir nurodoma, jog teismas negali atidėti (stabdyti) bylos nagrinėjimo dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ , jei jis neabejoja byloje taikomų įstatymų (teisės aktų) atitiktimi Konstitucijai.

Pagal Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 4 dalį 14 straipsnio 2 dalyje, 3 dalies 4 ir 5 punktuose nustatyti ribojimai netaikomi fiziniams ir juridiniams asmenims, juridinių asmenų filialams, atstovybėms bei juridinio asmens statuso neturintiems asmenims, kurie gyvena ar dirba valstybės sienos apsaugos zonoje, yra joje esančio nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai. Taigi, matyti, kadangi E. M. dirba valstybės sienos apsaugos zonoje, leidimas bÅ«ti valstybės sienos apsaugos zonoje jai turi bÅ«ti suteiktas nepaisant jos patraukimo administracinėn atsakomybėn. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja teigia, jog į teismÄ kreipėsi dėl nuobaudos panaikinimo tik dėl to, jog galėtų gauti leidimÄ patekti į pasienio zonÄ , nes baustiems asmenims leidimai neiÅ¡duodami, tačiau nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki Å¡ios dienos E. M. nesikreipė su praÅ¡ymu iÅ¡duoti jai naujÄ leidimÄ .

Institucijos atstovas taip pat patvirtino, kad net ir esant baustumui pagal ANK 536 straipsnį E. M. bÅ«tų taikoma Ä®statymo 14 straipsnio 4 dalies iÅ¡imtis, nes E. M. atlikinėja darbo funkcijas. Advokato teigimu, VSAT prie LR VRM vado 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymo „Dėl asmenų, turinčių teisę bÅ«ti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina iÅ¡orės siena, sÄ raÅ¡o sudarymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ Nr. 4-590 22 punkte numatytas leidimo iÅ¡davimo 10 darbo dienų terminas yra per ilgas, tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjai leidimas buvo iÅ¡duotas per 1 dienÄ â€“ praÅ¡ymÄ pateikė 2021 m. rugsėjo 6 d., o leidimas iÅ¡duotas 2021 m. rugsėjo 7 d.

Taip pat institucijos atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad leidimai paprastai iÅ¡duodami per 1-3 darbo dienas. Todėl teiginiai dėl ilgų praÅ¡ymų nagrinėjimo terminų yra deklaratyvaus pobÅ«džio, nepagrįsti bylos medžiaga. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad E. M. apie priimtÄ sprendimÄ buvo informuota elektroniniu paÅ¡tu 2021 m. rugsėjo 29 d., tačiau sprendimas buvo priimtas 2021 m. rugsėjo 7 d. Byloje nepavyko nustatyti dėl kokių priežasčių praneÅ¡imas buvo iÅ¡siųstas taip vėlai, bet taip pat neatmestina galimybė, kad sprendimas buvo siųstas ir anksčiau arba jo siuntimas užtruko dėl techninių priežasčių.

Byloje nėra duomenų, kad E. M. praėjus 10 dienų terminui bÅ«tų pasikreipusi į institucijÄ dėl laiku negaunamo leidimo. Pabrėžtina, kad teisinis reglamentavimas leidžia gauti leidimÄ iki 1 metų termino, tai tikrai yra protingas ir pakankamas laikas darbinėms funkcijoms sėkmingai vykdyti, be to, besibaigiant leidimo galiojimo terminui galima nedelsiant kreiptis dėl naujo leidimo iÅ¡davimo. Nagrinėjamu atveju skundÄ nagrinėjančiam teismui abejonių dėl nurodytų teisės aktų straipsnių atitikties Konstitucijai nekyla.

PareiÅ¡kėjos atstovo praÅ¡ymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ iÅ¡ esmės yra susijęs su teisės aktų kritika ir subjektyviu jų vertinimu, o ne su nurodytų normų konstitucingumo klausimu, todėl teismas neturi teisinio pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ . Pažymėtina, kad vien tai, jog pareiÅ¡kėjos ar jos atstovo netenkina įstatymo leidėjo numatytas reglamentavimas, nėra pagrindas teigti, kad tokia teisės norma prieÅ¡tarauja Konstitucijai.

Teismo vertinimu, VSAT prie LR VRM pareigÅ«nų darbas buvo atliktas profesionaliai, nedarant jokių įstatymų ar moralės normų pažeidimų. Taip pat teismo posėdžio metu buvo nustatytas pozityvus pareigÅ«nų požiÅ«ris į (duomenys neskelbtini) teisių užtikrinimÄ â€“ institucijos atstovas patvirtino, kad leidimai iÅ¡duodami net ir baustiems (duomenys neskelbtini), taip pat pabrėžė, kad leidimų iÅ¡davimas niekada nevilkinamas ir leidimai iÅ¡duodami per 1-3 dienų terminus. Advokatas praÅ¡ymÄ kreiptis į Konstitucinį TeismÄ argumentavo hipotetine situacija, nurodydamas, kad institucijos atstovas teismo posėdžio metu teigia, jog leidimas bus iÅ¡duotas, tačiau, jei jo atstovaujamoji krepsis, o leidimas nebus iÅ¡duotas, tai jo klientė galės kreiptis tik į administarcinius teismus, o ten bylos nagrinėjimas vyksta labai ilgai.

Pabrėžtina, kad E. M. iki Å¡iol nėra pateikusi praÅ¡ymo iÅ¡duoti naujÄ leidimÄ , o bylų nagrinėjimas Konstituciniame Teisme taip pat užtrunka, todėl tokie advokato argumentai atmetami, kaip visiÅ¡kai nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnis yra papildytas 4 dalimi, numatančia, jog kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė Å¡io asmens konstitucines teises ar laisves ir Å¡is asmuo iÅ¡naudojo visas teisinės gynybos priemones.

Å ios teisės įgyvendinimo tvarkÄ nustato Konstitucinio Teismo įstatymas. Taigi, pareiÅ¡kėja, manydama, jog jos konstitucinės teisės ar laisvės nagrinėjamu atveju yra pažeistos, kaip minėta, laikydamasi Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytos tvarkos, turi galimybę Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui pateikti individualų konstitucinį skundÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, n u t a r i a :

E. M. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje, kai protokolas nesuraÅ¡omas Nr. (duomenys neskelbtini), ir taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnį administracinės nuobaudos E. M. neskirti. KitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ . Nutartis per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos teismo rÅ«mus.

Teisėjas Erlandas Stanislovaitis