2025-02-26 Nr. DBT-16-2-52-3-01498-2023-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-17/2025

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01498-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2025 m. vasario 26 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymų dalių panaikinimo ir įpareigojimo atsakovę išnuomoti ieškovei valstybinę žemę, tretieji asmenys G. S. (G. S.), L. T., V. Š., L. Č., Ž. Š., rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Pagal galutinai sutikslintus ieškinio reikalavimus, ieškovė teismo prašo: 1) įpareigoti atsakovę išnuomoti ieškovei valstybei nuosavybės teise priklausančią 9/11 žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sklypas) dalį 25 metų terminui; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2022 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Riešės seniūnijos Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau – ir NŽT 2022 m. lapkričio 28 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)) 1.4. punktą, kuriuo patvirtintas Asmenų, kurie pasirinko laisvos žemės fondo žemei priskirtus anksčiau patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte ar žemės sklypų planuose, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, suprojektuotus žemės sklypus, sąrašas; 3) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Riešės seniūnijos Didžiosios Riešės kadastro vietovėje, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir NŽT 2022 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje, kuria S. S. įrašyta į Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Riešės seniūnijos Didžiosios Riešės kadastro vietovėje, sąrašą XII eiliškimo grupėje.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-460-855/2015, be kita ko, nustatė, kad ieškovės tėvams (Z. A. ir J. A.) dar sovietiniais metais buvo suteikta asmeninio ūkio žemė, kuria jie faktiškai naudojosi nuo 1978 m. NŽT, vykdydama minėtą Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą, pardavė ieškovės tėvui 2/11 dalį Sklypo. Kaip nurodo ieškovė, asmeninio ūkio žemės suteikimas ir naudojamos žemės plotas buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo ir fizinių asmenų naudojamos asmeninio ūkio žemės plotų patvirtinimo Vilniaus rajone“. Likusia valstybei priklausančia 9/11 žemės sklypo dalimi kaip asmeninio ūkio žeme naudojosi kartu su savo tėvais naudojosi ir ieškovė, o jai (duomenys neskelbtini) ištekėjus, žeme naudojosi ir jos sutuoktinis (trečiasis asmuo G. S.). Ieškovės tėvai mirė, ieškovė priėmė tėvų palikimą ir su sutuoktiniu minėtu Sklypu naudojasi iki šiol. 2021 m. vasario 22 d. ieškovė pateikė prašymą dėl minėto Sklypo 9/11 dalies išsinuomojimo iš valstybės. NŽT 2022 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė įrašyta į Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Riešės seniūnijos Didžiosios Riešės kadastro vietovėje, sąrašą XII eiliškumu. Ieškovė, be kita ko, pažymėjo, kad ji nebuvo pakviesta dalyvauti pretendentų susirinkime; jai atvykus nurodytu laiku į susirinkimą, NŽT darbuotoja tik pasakė, kad žemės jai neišnuomos ir davė pasirašyti Asmenų, dalyvavusių 2022 m. balandžio 13 d. pretendentų susirinkime, sąrašą.

Ieškovė patikslintame ieškinyje taip pat nurodė, kad ji ir jos sutuoktinis yra teisėti asmeninio ūkio žemės naudotojai, teisėtai naudojantys valstybei priklausančią Sklypo dalį. Ieškovės teigimu, NŽT Vilniaus rajono skyriaus atsisakymas išnuomoti asmeninio ūkio žemę ieškovei bei skundžiama NŽT 2022 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis yra neteisėti, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 10 daliai bei Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punktui. Ieškovė taip pat nurodė, kad Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236, 2.1 ir 4 punktai numato, jog asmeninio ūkio žemės sklypai išnuomojami juos naudojantiems asmenims net ir tuo atveju, kai šie atsisako ar neturi teisės jų pirkti. NŽT 2022 m. liepos 21 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstyta NŽT pozicija, kad ieškovės motina J. A., nepageidavusi asmeninio ūkio žemę įskaityti į grąžinamą žemę ir teisę į nuosavybės teisių atkūrimą perleidusi ieškovei, neteko teisės į Sklypo dalies, kaip asmeninio ūkio žemės, naudojimą, yra nepagrįsta, kadangi Žemės reformos įstatymas nenumato tokių aplinkybių kaip juridinio fakto, kuriam atsiradus asmeninio ūkio žemės naudojimo santykiai pasibaigia. Be to, ieškovės teigimu, L. L. įtraukimas į sąrašą yra neteisėtas taip pat ir dėl to, kad nuosavybės teisės jos vardu yra atkuriamos ne į visą Sklypą, o tik į jo dalį (0,7304 ha), o tokio ploto sklypas žemės reformos žemėtvarkos projekte nėra suprojektuotas. Ieškovės teigimu, į sąrašą gali būti įtraukiami asmenys, pasirinkę jau suprojektuotus žemės sklypus, t. y. su tokiomis ribomis, kokios patvirtintos žemėtvarkos projekte. Ieškovė taip pat nurodo, kad NŽT 2022 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 1.4 punktas yra neteisėtas, nes prieštarauja Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 9 punktui bei Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinio metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau – ir Projektų metodika) 5, 78.9, 91, 93 punktams.

Ieškovė, be kita ko, pažymėjo, kad ji gina savo daiktinę teisę į jos naudojamos asmeninio ūkio žemės nuomą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.97 straipsnis), todėl ginčijami įsakymai skundžiami teismui vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi. Ieškovė nurodo, kad 1 mėnesio termino apskųsti ginčijamus įsakymus nėra praleidusi, nes NŽT ieškovei minėtų įsakymų nebuvo pateikusi. Šiuos įsakymus NŽT pateikė į bylą, vykdydama teismo įpareigojimus. Vis dėlto, jeigu teismas manytų, kad terminas yra praleistas, ieškovė prašė jį atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Atsakovė NŽT atsiliepime į patikslintą ieškinį, be kita ko, nurodė, kad J. A., nepageidavusi asmeninio ūkio žemę įskaityti į grąžinamą žemę ir teisę atkurti nuosavybės teises perleidusi kitam asmeniui (ieškovei), todėl ji, remiantis Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 11 dalies reikalavimais, neteko teisės pirkti asmeninio ūkio žemės. Pilietei netekus teisės pirkti asmeninio ūkio žemės, ši teisė (pirkti asmeninio ūkio žemę) negali būti ir paveldėjimo objektu. J. A. netekus teisės įsigyti nuosavybėn ar naudotis asmeninio ūkio žeme ir mirus, teisės šią žemę įsigyti nuosavybėn ar naudoti kaip asmeninio ūkio žemę, ieškovė nepaveldėjo. NŽT atsiliepime, be kita ko, taip pat nurodė, kad ginčijamuose įsakymuose buvo aiškiai nurodyta jų apskundimo tvarka, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad įsakymai skundžiami vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi. NŽT taip pat nurodė, kad byla dėl reikalavimų, susijusių su ginčijamais įsakymais, turi būti nutraukta, nes nebuvo pasinaudota privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. NŽT taip pat pažymėjo, kad yra praėjęs 1 mėnesio apskundimo terminas, nes ginčijami įsakymai buvo skelbiami NŽT interneto svetainėje; visi piliečiai, norintys susipažinti su įsakymais, tai galėjo atlikti. NŽT atsiliepime taip pat paaiškino, kad 0,88 ha ploto Sklypas (ieškovės tėvui parduotas 0,16 ha Sklypo plotas bendrosios dalinės nuosavybės teise su valstybe valdomame 0,88 ha žemės ūkio paskirties Sklype) suprojektuotas Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) parinktoje teritorijoje“.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Teismas kreipimęsi, visų pirma, nurodo, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog ieškovė 2023 m. sausio 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

1) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2022 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti ieškovę į sąrašą 12 eiliškumu (taip expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodoma teismo nutartyje);

2) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus sprendimą perduoti ieškovės naudojamą sklypą 9 eiliškumu į sąrašą įrašytam asmeniui nuosavybės teisėms į kitoje vietoje turėtą žemę atkurti; 3) įpareigoti NŽT neterminuotai ieškovei išnuomoti valstybei nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį (civilinė byla Nr. e2-2295-1115/2023). Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 25 d. nutartimi minėtą ieškinį buvo atsisakyta priimti. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 16 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 25 d. nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2S-614-852/2023).

Minėtoje 2023 m. kovo 16 d. nutartyje apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovės pareikšti reikalavimai iš esmės yra susiję su aplinkybės, kuriai pretendentų grupei pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį ji priskirtina, nustatymu. Vertindamas byloje susiklosčiusią teisinę situaciją, Vilniaus apygardos teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad NŽT administraciniai aktai buvo priimti žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo stadijoje, t. y. toje procedūrų stadijoje, kai yra sprendžiama tai, kokiu eiliškumu žemės reformos žemėtvarkos projektuose kaimo gyvenamojoje vietovėje asmenims bus formuojami žemės sklypai.

NŽT, priimdama ginčijamus administracinius aktus, įgyvendino viešojo administravimo funkcijas; tai yra administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai ir nagrinėjami administraciniame teisme. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje taip pat konstatavo, kad byloje vyraujantys (dominuojantys) teisiniai santykiai yra administraciniai teisiniai santykiai. Ieškovės reikalavimas įpareigoti NŽT išnuomoti ieškovei valstybei nuosavybės teise priklausančią Sklypo dalį, savaime nereiškia civilinio teisinio ginčo pobūdžio ar civilinių teisinių santykių vyravimo, nes yra išvestinis iš reikalavimų panaikinti ginčijamus įsakymus ir grindžiamas ne civilinės teisės normų pažeidimu, o specialiųjų teisės aktų nuostatų, būtent Žemės reformos įstatymo, pažeidimu.

Taigi šio reikalavimo išsprendimas, visų pirma, priklausys nuo to, kaip bus išspręsti byloje keliami reikalavimai dėl įsakymų panaikinimo.

Vėliau buvo pareikštas ieškinys nagrinėjamoje byloje dėl kurios rūšinio teismingumo teismas kreipiasi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašant įpareigoti atsakovę NŽT neterminuotai (taip buvo nurodyta pradiniame ieškinyje) išnuomoti ieškovei valstybei nuosavybės teise priklausančią Sklypo dalį. Vėliau ieškinys buvo papildytas, taip pat prašant panaikinti atitinkamas NŽT 2022 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir NŽT 2022 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis.

Teismas, atsižvelgdamas į atitinkamą specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, be kita ko, nurodė, kad reikalavimas dėl įpareigojimo NŽT sudaryti su ieškove valstybinės žemės nuomos sutartį yra kilęs iš civilinių teisinių santykių. Vis dėlto, atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos teismo išaiškinimus 2023 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-614-852/2023, teismas suabejojo dėl keliamo ginčo rūšinio teismingumo, ir nusprendė kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją.

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo (pareiškėjo) ieškinyje (pareiškime, prašyme, skunde) suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio (pareiškimo, prašymo, skundo) pagrindas.

Pagal patikslintus ieškinio reikalavimus, ieškovė teismo prašo: 1) įpareigoti atsakovę išnuomoti ieškovei valstybei nuosavybės teise priklausančią 9/11 Sklypo dalį 25 metų terminui; 2) panaikinti NŽT 2022 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 1.4. punktą, kuriuo patvirtintas Asmenų, kurie pasirinko laisvos žemės fondo žemei priskirtus anksčiau patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte ar žemės sklypų planuose, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, suprojektuotus žemės sklypus, sąrašas; 3) panaikinti NŽT 2022 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kuria S. S. įrašyta į Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Riešės seniūnijos Didžiosios Riešės kadastro vietovėje, sąrašą XII eiliškimo grupėje.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė 2021 m. vasario 22 d. pateikė prašymą NŽT Vilniaus rajono skyriui, kuriuo prašė leisti jai išnuomoti atitinkamą Sklypo dalį.

Kaip minėta anksčiau, NŽT 2022 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Riešės seniūnijos Didžiosios Riešės kadastro vietovėje, sąrašas. Ieškovė nurodyta sąrašo XII eiliškumo grupėje „Parduodami, nuomojami, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise žemės sklypai kitais įstatymų nustatytais atvejais“.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atitinkamoje dalyje skundžiamas NŽT 2022 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas vadovaujantis Žemės reformos 10 straipsnio 1 dalimi, Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (toliau – ir Projektų tvarkos aprašas), 5 punktu, Projektų metodikos 29.4 papunkčiu, 30, 31 ir 32 punktais. Žemės reformos įstatymo 10 straipsnis, kuriuo (šio įstatymo 1 dalimi), be kita ko, remiantis, buvo priimtas minėtas įsakymas, reglamentuoja Asmenų, pageidaujančių įsigyti, nuomoti žemę, mišką ir vandens telkinius, naudotis jais neatlygintinai ar valdyti patikėjimo teise, eilę.

Kaip minėta anksčiau, NŽT 2022 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribos ir plotai, nustatyta žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdai, taikomos specialiosios žemės ir naudojimo sąlygos bei žemės servitutai. Taip pat, be kita ko, (1.4. punktas) patvirtintas Asmenų, kurie pasirinko laisvos žemės fondo žemei priskirtus anksčiau patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte ar žemės sklypų planuose, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, suprojektuotus žemės sklypus, sąrašas.

Atitinkamoje dalyje skundžiamas NŽT 2022 m. lapkričio 28 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas, be kita ko, vadovaujantis Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 7 punktu, Žemės reformos įstatymo 20 straipsniu, Projektų tvarkos aprašo 19 punktu, Projektų metodikos 89-95 punktais, atsižvelgiant į NŽT 2022 m. lapkričio 22 d. žemės valdos projekto patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės reformos įstatymo 20 straipsnis, kuriuo, be kita ko, remiantis buvo priimtas minėtas įsakymas reglamentuoja žemės reformos žemėtvarkos projektų svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir koregavimo tvarką.

Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio reikalavimai, susiję su NŽT 2022 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir NŽT 2022 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimu atitinkamose dalyse, yra, visų pirma, susiję su žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo procedūromis, atitinkamos asmenų eilės nustatymu, sąrašo patvirtinimu, kas pagal Žemės reformos įstatymą bei kitus su šiuo įstatymu susijusius specialiuosius teisės aktus yra vykdoma įgaliotų viešojo administravimo subjektų veikla, atitinkanti viešojo administravimo apibrėžimą (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18, 20 dalys; taip pat žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 7 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-8/2014; 2018 m. vasario 5 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-17/2018; 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-73/2020; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-89/2020).

Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad nors ieškovė taip pat reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovę išnuomoti ieškovei valstybei nuosavybės teise priklausančią 9/11 Sklypo dalį 25 metų terminui, tačiau tai aptariamosios bylos rūšinio teismingumo nekeičia. Nagrinėjamu atveju keliamo ginčo esmė, visų pirma, yra administracinio pobūdžio žemės reformos procedūrų vykdymas, bet ne civilinio teisinio pobūdžio valstybinės žemės nuomos santykiai (žr., pvz., mutatis mutandis specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 7 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-8/2014).

Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad keliamo ginčo atveju vyraujantys yra administracinio teisinio pobūdžio santykiai ir ginčas yra priskirtinas administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byla perduodama Regionų administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas yra teismingas administraciniam teismui.

Perduoti bylą pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymų dalių panaikinimo ir įpareigojimo atsakovę išnuomoti ieškovei valstybinę žemę, tretieji asmenys G. S. (G. S.), L. T., V. Š., L. Č., Ž. Š., Regionų administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys