86f4771b-e8fe-4ecf-9518-6f8303d29de3 · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-585-393/2019 Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00273-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5.; 3.2.6.1. (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 12 d. Lazdijai Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų teisėja Irma Blekaitienė, sekretoriaujant Nijolei Jarmalienei, dalyvaujant ieÅ¡kovams J. V., G. G. V., jų atstovui advokatui Arvydui Gudui, atsakovui R. V., jo atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos atstovui Žygimantui Norkui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų J.

V. ir G. G. V. ieÅ¡kinį atsakovui R. V., trečiuoju asmeniu Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovai J. V. ir G. G. V. 2017-04-12 patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o, atidalinti natÅ«ra atskirais daiktais ieÅ¡kovams J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. G. V., aasmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančias žemės sklypo dalis iÅ¡ jiems su atsakovu R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 5,5612 ha ploto miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Druskininkų geoplanas“ 2016-09-20 parengtÄ Å¾emės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinį, suformuojant tris atskirus turtinius vienetus:

1. IeÅ¡kovei G. G. V. atidalinti 0,2000 ha ploto žemės sklypÄ , projekte pažymėtÄ Nr. 138-1-1;

2. IeÅ¡kovams J. V. ir G. G. V. atidalinti 3,6555 ha ploto žemės sklypÄ , projekte pažymėtÄ Nr. 138-1-2;

3. Atsakovui R. V. atidalinti 1,7057 ha ploto žemės sklypÄ , projekte pažymėtÄ Nr. 138-1. Atsakovas R. V. prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o, atidalinti atskirais turtiniais vienetais iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės 5,5612 ha dydžio miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „DzÅ«kijos valdos“ 2017-06-05 parengtÄ Å¾emės sklypo atidalijimo projektÄ M:2000, tokiu bÅ«du: 1.1. Atsakovui R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priskirti 17057 m2 dydžio žemės sklypÄ , atidalijimo plane pažymėtÄ raide „A“. 1.2.

IeÅ¡kovui J. V., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priskirti 19277 m2 dydžio žemės sklypÄ , atidalijimo plane pažymėtÄ raide „B“. 1.3. IeÅ¡kovei G. G. V., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priskirti 19277 m2 dydžio žemės sklypÄ , atidalijimo plane pažymėtÄ raide „C“. IeÅ¡kovai ieÅ¡kinį grindžia Å¡iais argumentais. IeÅ¡kovams J. V. ir G. G. V. (sutuoktiniams) bei atsakovui R. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 5,5612 ha miÅ¡kų Å«kio naudojimo paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovei G. G. V. priklauso 19277/55612 sklypo dalis, į kuriÄ jai yra atkurtos nuosavybės teisės Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2005-03-01 sprendimu Nr. 59-19320. IeÅ¡kovui J. V. priklauso 19278/55612 Å¡io sklypo dalis, kuriÄ yra įgijęs pagal notariÅ¡kai patvirtintÄ 2011-06-08 dovanojimo sutartį Nr. 1880M. Atsakovui R. V. priklauso 17057/55612 sklypo dalis, kuriÄ jis yra įgijęs pagal notariÅ¡kai patvirtintÄ 2005-04-22 dovanojimo sutartį Nr. I-1548. NotariÅ¡kai patvirtinta 2008-11-26 sutartimi, dėl Å¡io žemės sklypo naudojimosi tvarkos, sudaryta tarp R.

V., G. G. V. ir tuo metu buvusios Å¡io žemės sklypo bendraturtės A. S. T. (kuri jai priklausiusiÄ Å¾emės sklypo dalį 2011-06-08 dovanojimo sutartimi padovanojo J. V.), tarp visų bendraturčių buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, pagal žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektÄ : G. G. V. naudojimuisi paskirta 1,9100 ha žemės sklypo dalis, projekte pažymėta raide „C“, A. S. T. naudojimuisi paskirta 1,9100 ha žemės sklypo dalis, projekte pažymėta raide „B“, o R.

V. naudojimuisi paskirta 1,6900 ha žemės sklypo dalis, projekte pažymėta raide „A“. Šioje R. V. naudojimuisi paskirtoje žemės sklypo dalyje yra statinys – atsakovui nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas su priklausiniais. Daugiau nei dešimt metų visi bendraturčiai naudojosi šio žemės sklypo atitinkamomis dalimis tose ribose, kurios buvo nustatytos jau minėtoje sutartyje, dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. 2011 m. atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo patikslintas sklypo plotas.

Nustatytas tikslus žemės sklypo plotas – 5,5612 ha, t. y. 0,0512 ha didesnis, nei nurodytas pirminiuose nuosavybės dokumentuose ir minėtoje sutartyje, dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, todėl buvo patikslintos pagal sutartį bendraturčių naudojamų sklypo dalių ribos, pastatyti riboženkliai. Todėl šiuo metu bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei G. G. V. priklauso 1,9277 ha ploto žemės sklypo dalis, ieškovui J. V. – 1,9278 ha ploto sklypo dalis, o atsakovui R. V. – 1,7057 ha ploto žemės sklypo dalis.

Po atliktų kadastrinių matavimų patikslinus žemės sklypo plotÄ , visi trys sklypo bendraturčiai, gera valia susitarė dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir 2012 m. pradžioje surašė raÅ¡ytinį susitarimÄ bei visi trys šį savo susitarimÄ patvirtino paraÅ¡ais ant UAB „Druskininkų geoplanas“ 2012-11-08 parengto naudojimosi tvarkos nusistatymo planelio M 1:2000. Å i naudojimosi tvarka atitiko 2008-11-26 sutartimi patvirtintas atitinkamų sklypo dalių naudojimo ribas. 2011 m. atliktų sklypo kadastrinių matavimų atlikimo metu ieÅ¡kovai su atsakovu susitarė dėl sklypo atidalijimo pagal atitinkamas visų bendraturčių naudojamas sklypo dalių ribas, nustatytas 2008-11-26 sutartimi dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, taip pat su atsakovu suderino galimÄ buvusios sodybos atkÅ«rimo vietÄ .

Naudojantis sklypu, tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo 2012 metais kilo nesutarimai dėl to, kad atsakovas, pažeisdamas sutartį, savavaliÅ¡kai ir neteisėtai užėmė ieÅ¡kovų naudojamo žemės sklypo dalį (apie 0,15 ha), pastatė ten statinius (tvorÄ , tualetÄ ) bei įrenginį (Å¡ulinį). Ä® ieÅ¡kovų praÅ¡ymus nutraukti daromÄ pažeidimÄ , atsakovas nereagavo ir gera valia pažeidimo nepaÅ¡alino. Tik įsikiÅ¡us Statybos inspekcijos pareigÅ«nams, atsakovas nutraukė daromÄ pažeidimÄ : neteisėtus statinius bei įrenginį paÅ¡alino bei vėl ėmė naudotis savo žemės sklypo dalimi sutartyje numatytose ribose.

IeÅ¡kovai nori atsidalinti jiems priklausančio sklypo dalis. Pagal teisės aktų reikalavimus tam bÅ«tina atitinkamai pertvarkyti miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ . Tuo tikslu buvo kreiptasi į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Lazdijų skyrių dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ . Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Lazdijų skyriaus vedėjos 2014-08-12 įsakymu Nr. 4VÄ®-(14.4.2.)-1149 „Dėl sprendimo pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ â€œ buvo nuspręsta pradėti rengti Å¡io žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , pertvarkant miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ , suformuojant miÅ¡kų Å«kio paskirties ir kitos paskirties žemės sklypus (sklypas reikalingas buvusiai sodybai atstatyti).

Atsakovas R. V. su ieÅ¡kovų pasiÅ«lymais dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sutiko. Todėl ieÅ¡kovų praÅ¡ymu ir lėšomis UAB „Druskininkų geoplanas“ 2014-10-14 parengė Å¡io žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , kuriame formuojamų sklypų ribos atitiko bendraturčių naudojamas sklypo dalių ribas, nustatytas 2008-11-26 sutartimi dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Ä® vieÅ¡Ä projekto svarstymÄ seniÅ«nijoje atsakovas neatvyko ir pastabų bei pasiÅ«lymų nepateikė.

Tačiau vėliau, 2015-02-02 raÅ¡tu atsakovas nurodė, kad jis su Å¡iuo projektu nesutinka. 2015-02-23 pareiÅ¡kimu ieÅ¡kovai kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Lazdijų skyrių dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo. Tačiau skyrius 2015-03-20 raÅ¡tu Nr. 4SD-1138-(14.4.104) jiems pranešė, kad parengtam žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui turi pritarti visi bendraturčiai, o projektÄ galima tvirtinti tik tuomet, kai bus visų sklypo bendraturčių sutikimas arba teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektÄ turi bÅ«ti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

IeÅ¡kovų praÅ¡ymu ir lėšomis UAB „Druskininkų geoplanas“ 2015-10-05 parengė dar vienÄ ginčo žemės sklypo formavimo projektÄ , kuriame žemės sklypų ribos atitiko Å¡alių faktiÅ¡kai naudojamų žemės sklypo dalių naudojimo ribas, nustatytas 2008-11-26 sutartimi. ProjektÄ pateikė atsakovui. Tačiau atsakovas nesutiko su Å¡iuo projektu, 2015-12-14 raÅ¡tu Nr. 317 nurodė, kad jis nesutinka su žemės sklypo atidalijimo ribomis, nes nori, kad žemės sklypo riba bÅ«tų perstumta per 1 metrÄ nuo formuojamos naujo žemės sklypo ribos.

Tada ieÅ¡kovai tarėsi su atsakovu dėl žemės sklypo formavimo - pertvarkymo (atidalijimo) sÄ lygų, bet atsakovas 2016-01-11 raÅ¡tu Nr. 338 vėl nurodė, kad nesutinka su Å¡iame projekte nurodytomis žemės sklypų ribomis ir prašė, kad svarstytų galimybę pastumti ribÄ per 5 metrus nuo naujo žemės sklypo ribos. Po to ieÅ¡kovų praÅ¡ymu UAB „Druskininkų geoplanas“ 2016-09-20 parengė naujÄ Å¾emės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį. Tačiau atsakovas ir vėl nurodė, kad jis nesutinka su jame nurodytomis žemės sklypų ribomis.

Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinį grindžia Å¡iais argumentais. PrieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovai ginčo sklypo dalys asmeninės nuosavybės teise priklauso tik ieÅ¡kovei G. G. V., nes jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypo dalis. Kiekvienas Å¡io ginčo sklypo bendraturtis jam priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį valdo asmeninės nuosavybės teise, nes G. G. V. nuosavybės teisę į dalį ginčo žemės sklypo įgijo atkÅ«rus jai nuosavybės teisę į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , Alytaus apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. 59-19320.

Ieškovo J. V. dalis ginčo žemės sklype, nuosavybės teisės pagrindas yra 2011-06-08 dovanojimo sutartis, o atsakovo R. V. dalis ginčo žemės sklype nuosavybės teisės pagrindas yra 2005-04-22 dovanojimo sutartis. Ieškovų siūlomas atidalijimo projektas pagal kurį, po žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei G. G. V. asmeninės nuosavybės teise atitektų 0,200 ha ploto žemės sklypo dalis, o ieškovams sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise atitektų 3,6555 ha žemės sklypo dalis, bei atsakovui R.

V. atitektų 1,7057 ha žemės sklypo dalis. Toks atidalijimas neatitiktų ieÅ¡kovų turimų žemės sklypo idealiųjų dalių, tokiu bÅ«du bandoma transformuoti asmeninę nuosavybę į bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kas neatitinka CK 4.80 straipsnio nuostatų. Ginčo žemės sklypas yra miÅ¡kų Å«kio paskirties žemė. Todėl sprendžiant turto atidalijimo klausimÄ aktualus Lietuvos Respublikos MiÅ¡kų įstatymo (toliau MiÅ¡kų įstatymo) 4 straipsnio 3 dalies normos, kad privati miÅ¡ko žemė neskaidoma į dalis, jei miÅ¡ko plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai, iÅ¡skyrus įstatyme numatytus atvejus.

IeÅ¡kovų atidalijimo teisinis pagrindas yra CK 4.80 straipsnio nuostatos. Tačiau Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikoma speciali norma, t. y. MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 3 dalis. IeÅ¡kovė praÅ¡o suformuoti atskirÄ 0,2000 ha dydžio žemės sklypÄ ir šį reikalavimÄ grindžia tuo, kad toje vietoje buvo jos senelio sodyba ir ji planuoja atstatyti senelio sodybÄ . Tačiau nepateikė jokių įrodymų apie buvusiÄ toje vietoje senelio sodybÄ . IeÅ¡kovės atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės projekte nurodomoje vietoje nebuvo nei V.

Z., nei M. Z. sodybos. Todėl toks atidalijimas negalimas. Ä® žemės sklypÄ buvo atkurtos nuosavybės teisės trims asmenims: G. G. V., D. O. P. ir A. St. T.. Vėliau J. V. ir atsakovas R. V. į atitinkamas žemės sklypo dalis nuosavybės teises įgijo dovanojimo sutarties pagrindu. Todėl atidalijant reikėtų vadovautis Žemės įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatomis, kai atidalijama bendraturčių valdoma miÅ¡ko žemė, jei sklypai buvo suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus ir miÅ¡ko žemė gali bÅ«ti atidalinta į ne daugiau atskirų žemės sklypų, nei sprendime nurodytas bendraturčių skaičius dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Å¡iame sklype.

Atidalinti galima tik į tokio dydžio sklypÄ , į kurį buvo atkurta nuosavybė sprendimo atkÅ«rimo pagrindu. Žemės sklypas gali bÅ«ti atidalintas į tris žemės sklypus, kiekvieno asmens atkurtos nuosavybės ribose. IeÅ¡kovų atidalijimo projektas prieÅ¡tarauja MiÅ¡kų įstatymui, nes ieÅ¡kovų natÅ«ra atidalintos žemės sklypo dalys neatitiks jų turimų idealiųjų dalių ir jų turimos nuosavybės formos. Tarp sklypo bendraturčių buvo sudaryta žemės sklypo naudojimosi sutartis, pagal kuriÄ bendraturčiai daugiau nei aÅ¡tuonis metus naudojosi žemės sklypo dalimis.

Tačiau ieÅ¡kovai Å¡iÄ tvarkÄ ignoravo. CK 4.80 straipsnis reglamentuoja kiekvieno bendraturčio teisę reikalauti atidalinti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Toks atidalijimas yra vienas iÅ¡ bendrosios nuosavybės pasibaigimo pagrindų. Atidalijant ir įgyvendinant nuosavybės teisės užtikrinamos geriausiai, kai bendraturtis visiÅ¡kai atidalijamas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių, todėl atsakovas teikia savo ginčo sklypo atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės parengtÄ projektÄ , jis leistų optimaliai įgyvendinti kiekvieno iÅ¡ bendraturčių teisę naudotis turto dalimi bei įgyvendinti savo turtines teises.

Trečiojo asmens atstovas tiek ieÅ¡kinio tiek ir prieÅ¡ieÅ¡kinio tenkinimo klausimÄ palieka spręsti teismui. Trečiojo asmens atstovai pasirašė iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovų pateikto sklypo atidalijimo, jis atitinka įstatymo reikalavimus. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kovams J. V. ir G. G. V. (sutuoktiniams) bei atsakovui R. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 5,5612 ha miÅ¡kų Å«kio naudojimo paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau tekste žemės ginčo sklypas).

IeÅ¡kovei G. G. V. priklauso 19277/55612 sklypo dalis, į kuriÄ jai yra atkurtos nuosavybės teisės Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2005-03-01 sprendimu Nr. 59-19320. IeÅ¡kovui J. V. priklauso 19278/55612 Å¡io sklypo dalis, kuriÄ yra įgijęs pagal notariÅ¡kai patvirtintÄ 2011-06-08 dovanojimo sutartį Nr. 1880M. Atsakovui R. V. priklauso 17057/55612 sklypo dalis, kuriÄ jis yra įgijęs pagal notariÅ¡kai patvirtintÄ 2005-04-22 dovanojimo sutartį Nr. I-1548. Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2005 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 59-19320, atkurtos nuosavybės teisės trims pretendentėms:

G. G. V., A. St. T. ir D. O. P. į M. Z. nuosavybės teisėmis valdytÄ 5,5, ha miÅ¡ko sklypÄ . CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio sutarimu arba teismo sprendimu pagal bendraturčio ieÅ¡kinį dėl atidalijimo. Kadangi Å¡iuo atveju dėl atsakovo nebendradarbiavimo, gera valia ieÅ¡kovai su juo nesusitarė dėl nuosavybės atidalijimo, todėl ieÅ¡kovai, gindami savo teises ir teisėtus interesus, kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu dėl žemės sklypo atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, siekdami atsidalinti jiems priklausančias turto dalis.

Å ios ieÅ¡kovų teisės kitas bendraturtis (atsakovas) ginčyti negali. Todėl ieÅ¡kovų nuosavybė teismo sprendimu atskirtina nuo atsakovo nuosavybės, atidalijant atitinkamas sklypo dalis pagal pateiktÄ UAB „Druskininkų geoplanas“ 2016-09-20 žemės sklypų formavimo – pertvarkymo projektÄ (sprendinių brėžinį). Atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teisės yra vienas iÅ¡ bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų ir vienas iÅ¡ nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dų, kurio pagrindu turtas tampa savarankiÅ¡ku civilinės apyvartos objektu ir savininkas įgyja teisę savo nuožiÅ«ra jį valdyti, juo naudotis ir disponuoti, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Å iuo atveju, atidalijant nuo bendrosios nuosavybės, bus atskirta konkrečių bendraturčių (ieÅ¡kovų) turto dalis. Todėl CK 4.80 straipsnio prasme Å¡iuo atveju atidalijimas reikÅ¡ daikto (žemės sklypo) teisinio režimo ir bendraturčių statuso pakeitimus. NotariÅ¡kai patvirtinta 2008-11-26 sutartimi dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos, sudaryta tarp R. V., G. G. V. ir tuo metu buvusios Å¡io žemės sklypo bendraturtės A. S. T. (kuri jai priklausiusiÄ Å¾emės sklypo dalį dovanojimo sutartimi padovanojo J.

V.), tarp visų bendraturčių buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektÄ : G. G. V. naudojimuisi paskirta 1,9100 ha žemės sklypo dalis, projekte pažymėta raide „C“, A. S. T. naudojimuisi paskirta 1,9100 ha žemės sklypo dalis, projekte pažymėta raide „B“, o R. V. naudojimuisi paskirta 1,6900 ha žemės sklypo dalis, projekte pažymėta raide „A“. Å ioje R. V. naudojimuisi paskirtoje žemės sklypo dalyje yra statinys – atsakovui nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas su priklausiniais.

Daugiau nei dešimt metų visi bendraturčiai naudojosi šio žemės sklypo atitinkamomis dalimis tose ribose, kurios buvo nustatytos 2008-11-26 sutartyje dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. 2011 m. atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo patikslintas sklypo plotas. Nustatytas tikslus žemės sklypo plotas – 5,5612 ha, t. y. 0,0512 ha didesnis, nei nurodytas pirminiuose nuosavybės dokumentuose ir minėtoje sutartyje dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, todėl buvo patikslintos pagal sutartį bendraturčių naudojamų sklypo dalių ribos, pastatyti riboženkliai.

Todėl Å¡iuo metu bendrosios dalinės nuosavybės teise ieÅ¡kovei G. G. V. priklauso 1,9277 ha ploto žemės sklypo dalis, ieÅ¡kovui J. V. – 1,9278 ha ploto sklypo dalis, o atsakovui R. V. – 1,7057 ha ploto žemės sklypo dalis. Po atliktų kadastrinių matavimų patikslinus žemės sklypo plotÄ , visi trys sklypo bendraturčiai, gera valia susitarė dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nusistatymo ir 2012 m. pradžioje sudarėme raÅ¡ytinį susitarimÄ bei visi trys šį savo susitarimÄ patvirtino paraÅ¡ais ant UAB „Druskininkų geoplanas“ 2012-11-08 parengto naudojimosi tvarkos nusistatymo planelio M 1:2000.

Å i naudojimosi tvarka iÅ¡ esmės atitiko 2008-11-26 sutartimi patvirtintas atitinkamų sklypo dalių naudojimo ribas. 2011 m. atliktų sklypo kadastrinių matavimų atlikimo metu ieÅ¡kovai su atsakovu susitarė dėl sklypo atidalijimo pagal atitinkamas visų bendraturčių naudojamas sklypo dalių ribas, nustatytas 2008-11-26 sutartimi dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, taip pat su atsakovu suderino galimÄ buvusios sodybos atkÅ«rimo vietÄ . Naudojantis sklypu, tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo 2012 metais kilo nesutarimai dėl to, kad atsakovas, pažeisdamas sutartį, savavaliÅ¡kai ir neteisėtai užėmė ieÅ¡kovų naudojamo žemės sklypo dalį (apie 0,15 ha), pastatė ten statinius (tvorÄ , tualetÄ ) bei įrenginį (Å¡ulinį).

Statybos inspekcijos pareigÅ«nų nurodymu atsakovas neteisėtus statinius bei įrenginį paÅ¡alino ir ėmė naudotis savo žemės sklypo dalimi sutartyje numatytose ribose. IeÅ¡kovai nori atsidalinti jiems priklausančio sklypo dalis. Pagal teisės aktų reikalavimus tam bÅ«tina atitinkamai pertvarkyti miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ . Tuo tikslu buvo kreiptasi į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Lazdijų skyrių dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ .

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Lazdijų skyriaus vedėjos 2014-08-12 įsakymu Nr. 4VÄ®-(14.4.2.)-1149 buvo nuspręsta pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ . Atsakovas R. V. su ieÅ¡kovų pasiÅ«lymais dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo iÅ¡ pradžių sutiko. Todėl ieÅ¡kovų praÅ¡ymu UAB „Druskininkų geoplanas“ 2014-10-14 parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ . Ä® vieÅ¡Ä projekto svarstymÄ seniÅ«nijoje atsakovas neatvyko ir jokių pastabų bei pasiÅ«lymų nepateikė.

Tačiau vėliau 2015-02-02 raÅ¡tu, atsakovas kad jis su Å¡iuo projektu nesutinka. 2015-02-23 pareiÅ¡kimu ieÅ¡kovai kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Lazdijų skyrių dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo. Tačiau skyrius atsakovams pranešė, kad parengtam žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui turi pritarti visi bendraturčiai, o projektÄ galima tvirtinti tik tuomet, kai bus visų sklypo bendraturčių sutikimai arba teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektÄ turi bÅ«ti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

IeÅ¡kovams UAB „Druskininkų geoplanas“ 2015-10-05 parengė dar vienÄ Å¾emės sklypo formavimo projektÄ . ProjektÄ pateikė atsakovui. 2015-12-14 raÅ¡tu Nr. 317 nurodė, kad jis nesutinka su žemės sklypo atidalijimo ribomis, nes nori, kad žemės sklypo riba bÅ«tų perstumta per 1 metrÄ nuo formuojamos naujo žemės sklypo ribos. Tada ieÅ¡kovai iÅ¡ naujo tarėsi su atsakovu dėl žemės sklypo formavimo - pertvarkymo (atidalijimo) sÄ lygų, bet atsakovas 2016-01-11 raÅ¡tu Nr. 338 vėl nesutio su Å¡iame projekte nurodytomis žemės sklypų ribomis ir norėjo pastumti ribÄ per 5 metrus nuo naujo žemės sklypo ribos.

Po to ieÅ¡kovų praÅ¡ymu UAB „Druskininkų geoplanas“ 2016-09-20 parengė naujÄ Å¾emės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį. Tačiau atsakovas nesutiko ir su jame nurodytomis žemės sklypų ribomis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bendraturčiai yra įpareigoti susitarimo siekti bendradarbiaujant, kooperuojantis, derinant savo interesus.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad ieškovai su atsakovu nesutaria, kad pažeidžiamos žemės sklypo bendraturčių teisės ir teisėti interesai, yra apsunkintos jų galimybės netrukdomai naudotis sklypu, realizuoti savo teisėtus interesus. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio sutarimu arba teismo sprendimu, pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo.

Todėl ieÅ¡kovų nuosavybė teismo sprendimu atskirtina nuo atsakovo nuosavybės, atidalijant atitinkamas sklypo dalis pagal pateiktÄ UAB „Druskininkų geoplanas“ 2016-09-20 žemės sklypų formavimo – pertvarkymo projektÄ . Atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teisės yra vienas iÅ¡ bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų ir vienas iÅ¡ nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dų, kurio pagrindu turtas tampa savarankiÅ¡ku civilinės apyvartos objektu ir savininkas įgyja teisę savo nuožiÅ«ra jį valdyti, juo naudotis ir disponuoti, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Šiuo atveju, atidalijant nuo bendrosios nuosavybės, bus atskirta konkrečių bendraturčių (ieškovų) turto dalis. Todėl CK 4.80 straipsnio prasme šiuo atveju atidalijimas reikš daikto (žemės sklypo) teisinio režimo ir bendraturčių statuso pakeitimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; kt.). Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises, atidalijamų bendraturčių ieškovų J.

V. ir G. G. V. atžvilgiu pasibaigs bendroji dalinė nuosavybė su kitu bendraturčiu, t. y. atsakovu R. V.. Taip konkrečių savininkų faktinis ryÅ¡ys su daiktu bus pradėtas grįsti nebe bendrosios nuosavybės su atsakovu teise, bet, atitinkamai, vieno asmens nuosavybės teise, bei ieÅ¡kovams ir sutuoktiniams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį sklypÄ , kur tik jie galės daryti fizinį - Å«kinį poveikį daiktui, gauti iÅ¡ jo naudingÄ sias savybes ir nulemti teisinį daikto likimÄ .

Atskyrus ieškovų nuosavybę nuo atsakovo nuosavybės, bus įgyvendinta disponavimo turtu teisė. Atidalijus pasikeis bendro daikto teisinis režimas – bus suformuoti trys atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie bus valdomi savarankiškai. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, bus užkirstas kelias bendraturčių nesutarimams, konfliktams, susijusiems su bendros nuosavybės valdymu. Taigi tokiu atidalijimu bus užtikrintas išvestinis iš nuosavybės neliečiamumo principo kiekvieno savininko interesas būti vieninteliu savo turto savininku ir pasitarnaus socialinei taikai bei visų turto savininkų ekonominiams interesams.

Teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiams priklausančias žemės sklypo dalis ieÅ¡kovai siekia įgyvendinti laikydamiesi ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Žemės sklypų atidalijimo klausimas sprendžiamas tik padalijus turtinį vienetÄ ir suformavus atskirus turtinius vienetus. Ä®statyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo bÅ«das, kai iÅ¡ bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos Å¡iems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iÅ¡ jų atskirus žemės sklypus (Žemės įstatymo 2 straipsnio 19 dalis).

Tam privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimÄ . Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka, Teritorijų planavimo įstatyme, o kai dalijamas sklypas yra kaimų teritorijose – ir žemės Å«kio ministro ir aplinkos ministro įsakymu patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2006 ir kt.).

Tuo tikslu ieÅ¡kovai organizavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimÄ . IeÅ¡kovų iniciatyva ir lėšomis UAB „Druskininkų geoplanas“ 2016-09-20 parengtÄ Å¾emės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį (toliau – projektas), kuris visiÅ¡kai atitinka tokio pobÅ«džio dokumentams keliamus reikalavimus. Atidalijant ieÅ¡kovams priklausančias žemės sklypo dalis natÅ«ra atskirais daiktais, pagal pateikiamÄ projektÄ suformuojami trys atskiri žemės sklypai:

IeÅ¡kovei G. G. V. priklausantis 0,2000 ha ploto žemės sklypas, projekte pažymėtas Nr. 138-1-1. IeÅ¡kovė G. G. V. Å¡iame sklype nori atstatyti čia buvusiÄ jos senelio M. Z. sodybÄ ; IeÅ¡kovams J. V. ir G. G. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis 3,6555 ha ploto žemės sklypas, projekte pažymėtas Nr. 138-1-2. Pažymėtina, kad pagal pateikiamÄ projektÄ Å¡iame sklype iÅ¡lieka trys servitutiniai keliai, todėl atsakovo teisės laisvai privažiuoti prie jam priklausančio sklypo bei jame esančio pastato nebus pažeistos;

Atsakovui R. V. priklausantis 1,7057 ha ploto žemės sklypas, projekte pažymėtas Nr. 138-1. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktÄ Å¾emės sklypas, kuriame yra statinių, gali bÅ«ti padalytas ar atidalytas, jeigu to nedraudžia teisės aktai. Å iuo atveju tokio draudimo nėra ir žemės sklypas gali bÅ«ti atidalintas. Formuojant arba pertvarkant žemės sklypus laikomasi reikalavimo, kad prie statinio gali bÅ«ti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį.

Kadangi, kaip minėta, žemės sklype yra atsakovui nuosavybės teise priklausantys statiniai (gyvenamasis namas su priklausiniais), todėl žemės sklypÄ Å¡iuo atveju siÅ«loma atidalinti taip, kad po atidalijimo atsakovo statiniams eksploatuoti reikalinga žemė bÅ«tų suformuota kaip vienas, taisyklingos konfigÅ«racijos žemės sklypas, daug metų atsakovo naudojamose ribose. Sprendžiant klausimÄ dėl nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) atidalijimo, ieÅ¡kovai, įvardijo, kokius atskirus nekilnojamuosius daiktus praÅ¡o suformuoti, suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai visiÅ¡kai atitinka jiems teisės aktų keliamus reikalavimus.

Toks atidalijimo bÅ«das geriausiai apgins visų bendraturčių interesus, taip pat nepaneigs nė vieno iÅ¡ bendraturčių teisės į jam priklausančiÄ dalytino turto dalį, užtikrins tolesnį tokio turto naudojimo racionalumÄ , bus atsižvelgta į konkrečias Å¡alių galimybes sklypus panaudoti pagal paskirtį, taip pat į visas kitas aplinkybes, leidžiančias racionaliai valdyti ir naudotis sklypais, laikantis planuojamų sklypų paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006 ir kt.). IeÅ¡kovų siÅ«lomas atidalijimo projektas iÅ¡ esmės atitinka faktiÅ¡kai bendraturčių naudojamas žemės sklypo dalių ribas pagal daugiau nei deÅ¡imt metų Å¡alių vykdomÄ sutartį dėl Å¡io žemės sklypo naudojimosi tvarkos, todėl Å¡iuo atveju bus iÅ¡laikytas ir faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumas. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad ieÅ¡kovai jų naudojamoje sklypo dalyje per visÄ Å¡Ä¯ laikÄ keletÄ kartų atliko miÅ¡ko valymo darbus, atitinkamai pagerino ieÅ¡kovų daug metų naudojamÄ sklypo dalį.

IÅ¡ pateikiamo projekto matyti, ieÅ¡kovų siÅ«lomas bendrosios nuosavybės nutraukimo ir atidalijimo bÅ«das yra priimtinas, racionalus, nepadarys nepateisinamos ar neproporcingos žalos daiktui ir jo paskirčiai. Taip pat nebus nukrypta nuo bendraturčiams priklausančių turto dalių, atitiks Å¡alių daug metų faktiÅ¡kai naudojamų žemės sklypo dalių ribas, atidalijus neliks bendro su atsakovu naudojimo sklypo plotų. Teikiamas atidalijimo variantas nėra vieno bendraturčio siekis kitų bendraturčių sÄ skaita tenkinti savo poreikius.

Tai yra objektyviai, procedÅ«riÅ¡kai ir techniÅ¡kai priimtinas projektas (t. y. įmanomas įgyvendinti, nedarantis neproporcingos žalos daiktui), atitinkantis ilgametį Å¡alių faktinį naudojimÄ si atitinkamomis žemės sklypo dalimis, taip pat toks atidalijimas nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2009 ir kt.). Pateikiamas atidalijimo variantas iÅ¡laiko Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir teritorijų planavimo reikalavimus (Lietuvos Respublikos žemės įstatymÄ , Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir aplinkos apsaugos ministro 2014 m. vasario 2 d.

įsakymu Nr. 3D-1/D1-1 patvirtintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles). Taip pat pateikiamas projektas sudaro sÄ lygas Å¡alinti galimus konfliktus. Taigi, pateikiamame projekte yra atsižvelgta į kriterijų visumÄ : teisėtumÄ , adekvatumÄ dalims bendrojoje nuosavybėje, socialinę taikÄ ir proporcingumÄ , naudojimosi daiktais racionalumÄ (patogumÄ ) ir efektyvumÄ , faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumÄ ir kt. IeÅ¡kovų praÅ¡ymas atidalinti turtÄ natÅ«ra atskirais daiktais visiÅ¡kai atitinka įstatymų reikalavimus ir kasacinio teismo praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, o taip pat teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus.

Byloje yra surinkti įrodymai, kurie neginčijamai patvirtina faktÄ , kad ieÅ¡kovės praÅ¡omame atidalinti 20 arų žemės sklype yra buvusi jos senelio M. Z. sodyba:

1) Archyvo pažymÄ apie M. Z. mirtį; 2) 1937 m. sklypo paėmimo sutarties kopijÄ â€“ joje yra kalbama ir apie M. Z. pastatų perkėlimÄ Ä¯ jam suteikiamÄ Å¾emės sklypÄ Nr. 28, kuris, teismo eksperto ir Specialisto vertinimu, iÅ¡ esmės atitinka esamo sklypo ribas;

3) Ūkinės knygos iÅ¡raÅ¡o kopijÄ ; 4) (duomenys neskelbtini) kaimo žemės sklypų plano kopijÄ ;

5) IÅ¡traukÄ iÅ¡ 1951 m. sutartinių ženklų ir vertimo į lietuvių kalbÄ iÅ¡raÅ¡Ä ;

6) Žemės sklypo kadastro Nr. 5953/0003:154 situacijos brėžinį;

7) Įvairių metų (1940, 1946, 1953 m. ir kt.) fotoplanus (aerofotonuotraukas);

8) ZPDRIS (žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinė sistema) sistemoje esančių elektroninių dokumentų kopijas: 2016-09-20 žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinį; aiÅ¡kinamasis raÅ¡tÄ ; ZPDRIS paslaugos bylos Nr. ZSFP-4304 bÅ«senos lapÄ ; Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo klausimynÄ ir lentelę; NŽT Lazdijų skyriaus vedėjos 2015-04-08 įsakymÄ Nr. 4VÄ®-260-(14.4.2.) dėl sprendimo pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ ;

LR Aplinkos ministerijos valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2014-09-25 raÅ¡tÄ Nr. R2-2817; LR miÅ¡kų valstybės kadastro miÅ¡kų žemėlapio fragmentÄ ; LR Aplinkos ministerijos valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2015-10-13 pažymÄ Nr. 61164 ir LR miÅ¡kų valstybės kadastro žemėlapio iÅ¡trauka; Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2005-03-01 sprendimÄ Nr. 59-19320 dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo; Naudojimosi tvarkos nusistatymo planelį; Alytaus apskrities archyvo 2014-06-13 raÅ¡tÄ Nr. (7.11)A-394; 1953 m. fotoplanÄ ; 4 Å«kinių knygų iÅ¡raÅ¡us;

Alytaus apskrities archyvo 2014-09-31 raÅ¡tÄ Nr. (7.11)A-622; 6 Å«kinių knygų iÅ¡raÅ¡us); Specialisto 2018 m. balandžio 18 d. iÅ¡vadÄ ir specialisto paaiÅ¡kinimus. IeÅ¡kovo J. V. pateiktame teismui žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje, kurį parengė UAB „Druskininkų geoplanas“, atsakovo R. V. sodybinio sklypo ribos LKS-94 koordinačių sistemoje pažymėtos teisingai, kadangi jos atitinka žemės sklypo ribas pažymėtas kadastro žemėlapyje.

Sprendinių brėžinys ŽPDRIS (žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinė sistema) sistemoje sugeneruotas 2016-09-20. UAB „Druskininkų geoplanas“ matininko D. B. 2017-01-31 parengtame žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekte išorinės žemės sklypo ribos atitinka kadastrinių matavimų metu suderintas ir nekilnojamojo turto kadastre patvirtintas šio žemės sklypo ribas. Projekto rengėjo D.

B. 2016-09-20 žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas parengtas ŽPDRIS sistemoje, atitinka žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėms, patvirtintoms Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 3D-1/D1-1 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 “Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo ir 2016-12-16 gautÄ Å¾emėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktÄ Nr. FPA-446-(8.12) su pritarimu teikimui tvirtinti, todėl projektas gali bÅ«ti tvirtinamas ir pagal šį projektÄ galimas žemės sklypo atidalijimas tarp esamų bendraturčių.

Archyvinius dokumentus dėl V. Z. turėto nekilnojamojo turto. Pagal civilinės bylos I tomo 123 lape pateiktÄ dokumentÄ (53 pav.), V. Z. (M. Z. sÅ«nus) (duomenys neskelbtini) kaime 1948 m. gruodžio 1 d.–1951 m. liepos 1 d. laikotarpiu valdė: 1919 m. statybos gyvenamÄ jį namÄ (84 kv. m. užstatyto ploto) – pagal statybos metus akivaizdu, kad namas statytas jo tėvo; 1919 m. statybos galvides (42 kv. m. užstatyto ploto) – pagal statybos metus akivaizdu, kad statytas jo tėvo; 1944 m. statybos kluonÄ .

Archyvinius dokumentais dėl J. Z. turėto nekilnojamojo turto. Pagal civilinės bylos I tomo 128 lape pateiktÄ dokumentÄ (56 pav.), 1948 m. gruodžio 1 d.–1951 m. liepos 1 d. laikotarpiu J. Z. (duomenys neskelbtini) kaime valdė: 1942 m. statybos gyvenamÄ jį namÄ (48 kv. m. užstatyto ploto); 1906 m. statybos galvides (42 kv. m. užstatymo ploto) – pagal statybos metus akivaizdu, kad statytas jo tėvo; 1940 m. statybos kluonÄ . Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad ieÅ¡kovės G.

G. V. praÅ¡omame atidalinti 20 arų žemės sklype yra buvęs jos senelio M. Z. sodybos gyvenamasis namas. IeÅ¡kovės 2014-08-05 praÅ¡ymas projekto autoriui matininkui D. B. dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, ji praÅ¡o suformuoti jai atskirÄ 0,2 ha sklypÄ jos seneliui M. Z. priklausiusiame sklype jo buvusios sodybos vietoje. Å i faktinė aplinkybė yra neginčijamai įrodyta netgi ir paties atsakovo pateiktais dokumentais: „Esamų pamatų nustatymo planu“, iÅ¡ kurio matyti, kad bÅ«tent ieÅ¡kovei G.

G. V. planuojamoje atidalinti 20 arų žemės sklypo dalyje yra jos senelio M. Z. gyvenamojo namo pamatai (10 m. x 7,5 m.); 1953 m. fotoplanu, parengtu pagal 1946 m. užskridimo medžiagÄ (o ne 1948 m., kaip kad neteisingai nurodyta atsakovo pateiktame plane), iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovės G. G. V. planuojamoje atidalinti 20 arų žemės sklypo dalyje yra pažymėtas pastatas, o tai ir yra jos senelio M. Z. gyvenamasis namas, kuriame po M. Z. mirties toliau gyveno jo sutuoktinė Z. Z. ir kuriame jau vėliau apsigyveno jo sÅ«nus V.

Z. su šeima. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad prieškario Lietuvoje vykusios žemės reformos metu žmonės buvo keliami į vienkiemius (pagal to meto archyvinius dokumentus – į „viensodžius“). Dokumentais neginčijamai įrodyta, kad 1937 metais ieškovės seneliui M. Z. buvo suteiktas žemės sklypas (Nr.

28) su kitame sklype jo turėtų pastatų perkėlimu į šį žemės sklypÄ . Tai ir buvo padaryta: jo turėti pastatai buvo perkelti ir pastatyti jam paskirtame žemės sklype. IÅ¡ byloje esančių įrodymų – 1940 m. žemėlapio, 1953 m. fotoplano, pagaminto pagal 1946 m. užskridimo medžiagÄ (aerofotonuotraukÄ ), matyti, kad bÅ«tent Å¡iame žemės sklype buvo 3 tos sodybos pastatai (gyvenamasis namas apie 80 kv.m. ploto, kluonas ir tvartas). Tai visiÅ¡kai atitinka ieÅ¡kovų aiÅ¡kinimus ir byloje apklaustų liudytojų parodymus:

Liudytoja I. K. parodė, kad V. žemės sklypo dalyje iki 1963 m. buvo V. Z. – o prieš tai – jo tėvo M. Z. sodyba: gyv. namas, kluonas ir tvartas. Liudytoja M. Š. parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) kaimo gyventoja, daug metų bendravusi su Z. ir todėl labai gerai žino ir patvirtina, kad ieškovų žemės sklype yra buvusi ieškovės G.G. V. senelio M. Z. sodyba (gyv. namas, tvartas, kluonas). Ji ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo metu parodė, kur konkrečiai stovėjo M.

Z. gyvenamasis namas bei Å«kiniai pastatai, parodė iÅ¡likusias gyvenamojo namo pamatų liekanas, ir netgi apibÅ«dino gyvenamojo namo, kuriame jai teko daug kartų lankytis, iÅ¡planavimÄ . Jos parodymai visiÅ¡kai atitinka antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytas aplinkybes dėl M. Z. buvusios sodybos, jie atitinka ir kitiems byloje surinktiems įrodymams. Be to, ji parodė, kad apie 500 m. atstumu nuo M. Z. sklypo ir jo sodybos nebuvo jokios kitos sodybos. Liudytojas R. Z. – pažymėtina, kad tai yra atsakovo liudytojas (J.

Z. sÅ«nus), taip pat parodė, kad V. Z. gyveno jo tėvo M. Z. name po jo mirties. Todėl jo parodymai taip pat patvirtina M. Z. sodybos buvimo faktÄ ir atitinka kitus, mano jau paminėtus, teismui pateiktus įrodymus Jis parodė prisimenÄ s, jog buvo 2 sodybos – jo tėvo Juozo (pastatyta per karÄ ) ir pastarojo brolio V., kad jos stovėjo maždaug 50 metrų atstumu viena nuo kitos (pagal atsakovo pateiktÄ esamų pamatų vietos nustatymo planÄ â€“ 54,59 m.), kad V. sodyba buvo nugriauta (namÄ iÅ¡sivežė V., o tvartÄ V. pardavė J.

į K.. Liudytojas R. Z. kalba apie dvi sodybas, kurių viena po tėvo mirties priklausė V. Z.. LogiÅ¡ka, kad dėl savo amžiaus (jis yra gimęs po M. Z. mirties) jis matė, kad ten gyveno ir Å¡eimininkavo V. Z. su Å¡eima, ir todėl jis manė, kad tai V. Z. sodyba. Liudytojas M. Z. (V. Z. sÅ«nus), kuris taip pat buvo atsakovo liudytojas Å¡ioje byloje, taip pat patvirtino ir parodė, kad M. Z. priklausiusiame žemės sklype buvo M. Z. sodyba. Kiti gi jo parodymai apie jo tėvo sodybÄ , kelia didelių abejonių jų patikimumu, jis parodė prisimenÄ s senelį M.

Z. bei dalyvavęs jo laidotuvėse, kai tuo tarpu nustatyta, kad jis pats yra gimęs po M. Z., mirusio 1937 metais, mirties. Liudytoja J. R. T. (gim. 1943 metais) parodė, kad šalių žemės sklype buvo J. Z. ir V. Z. sodybos. Logiška spręsti, kad jos parodymai atitinka tikrovę, nes M. Z., mirusio 1938 metais, kai liudytoja dar net nebuvo gimusi, sodyboje ir gyveno būtent jo sūnus V. Z. su šeima, kas leido jai manyti, kad tai yra V. Z. sodyba. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, jos parodymai atitinka kitus byloje surinktus įrodymus.

Liudytojas V. V. parodė, kad jam daug kartų teko lankytis šiame sklype ir jis matė, kad V. naudojamoje žemės sklypo dalyje yra akmenys ir didelis medis, kas galimai yra buvusios sodybos liekanos. Liudytojas S. K. parodė, kad yra buvęs to miško eigulys, kad atsikraustė ir gyvena netoliese, bet tik nuo 1990 metų pradžios, todėl suprantama, kad tikslių faktų ir aplinkybių jis nežino ir negalėjo papasakoti. Jis taip pat patvirtino, kad tik iš žmonių pasakojimų girdėjo, jog šalių žemės sklype yra buvę dvi sodybos – V. ir J.

Z.. Žino, kad V. naudojamoje sklypo dalyje yra pamatai. Jis parodė, kad tiksliai nežino kur buvo M. Z. sodyba. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Visais šiais aukščiau paminėtais įrodymais byloje yra neginčijamai įrodyta, kad ieškovei G.

G. V. praÅ¡omame atidalinti žemės sklype yra buvusi jos senelio M. Z. sodyba. CPK 197 straipsnio 2 dalis numato, kad dokumentai, iÅ¡duoti valstybės ir savivaldybės institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų, nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , o aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

Todėl, esant minėtiems prieÅ¡taravimams ir neaiÅ¡kumams, sprendžiant ginÄÄ Å¡ioje byloje teismas remiasi minėtais dokumentais, kaip didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiais įrodymais. FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo iÅ¡vadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Ä®rodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas.

Jis reiÅ¡kia, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Todėl Å¡ioje byloje teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ aukščiau iÅ¡vardintiems įrodymams (archyviniams dokumentams ir kt.), kurie neabejotinai suponuoja didesnę M. Z. sodybos fakto buvimo jam priklausiusiame žemės sklype tikimybę. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, jog civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių.

IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018).

Todėl netgi jeigu bÅ«tų laikoma, kad tam tikrų abejonių dėl fakto, M. Z. sodybos jam priklausiusiame sklype, buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ dėl M. Z. sodybos buvus, nei jo nebuvus. Todėl nagrinėjamu atveju, Å¡ioje byloje iÅ¡nagrinėtų įrodymo viseto pagrindu darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovai pateiktais įrodymais įrodė, kad M. Z. priklausiusiame žemės sklype, kurio atitinkama dalis Å¡iuo metu yra ieÅ¡kovės G .G.

V. nuosavybė, yra buvusi M. Z. sodyba, kuriÄ atkurti turi teisę G. G. V. – M. Z. vaikaitė, antros eilės įstatyminė įpėdinė. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovės G. G. V. senelio M. Z. sÅ«nus J. Z., antrojo pasaulinio karo metu (1942 metais) sukÅ«ręs savo Å¡eimÄ , jo tėvui M. Z. priklausančiame žemės sklype netoliese 1942 m. pasistatė savo sodybÄ - gyv. namÄ 48 kv.m. ploto ir Å«kinius pastatus, buvusius atsakovui praÅ¡omoje atidalinti žemės sklypo dalyje (ta sodyba matyti ir iÅ¡ atsakovo pateiktos teismui planÅ¡etės, kur atsakovo naudojamo sklypo riba kerta du pastatus), kurioje J.

Z. ir gyveno atskirai su savo Å¡eima. Dėl to ginčo nėra. Po M. Z. mirties paveldėjimas reikiamai įformintas nebuvo, todėl nekilnojamasis turtas liko M. Z. nuosavybėje – tÄ faktÄ patvirtina ir ta faktinė aplinkybė bei tie įrodymai, kad bÅ«tent į M. Z. priklausiusiÄ Å¾emę buvo atkurtos nuosavybės teisės 3 įstatyminiams įpėdiniams – vaikaičiams, tame tarpe – ieÅ¡kovei (vaikaitei) G. G. V.. Po M. Z. mirties sodyboje liko gyventi jo žmona Z. Z. (kaip nurodoma archyviniuose dokumentuose – Å¡eimos galva), bei vėliau su motina tėvo namuose apsigyveno kitas jų sÅ«nus V.

Z. su savo šeima, - tai matyti iš pateiktų archyvinių dokumentų (iš sklypo paėmimo sutarties, iš sklypų planų ir kt. jau paminėtų iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gautų dokumentų dėl Z. Z., J. Z. ir V. Z. nuosavybės). Lietuvos centrinio valstybės archyvo rašte Nr. R4-3155 „Dėl V. Z. nuosavybės“, nurodyta, kad visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų 1942-05-27 surašymo žiniose (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojo Z. V. buto – ūkio lape yra įrašytas V.

Z. – Å¡eimos galva ir visa jo Å¡eima, bei Z. Z. – taip pat Å¡eimos galva, naÅ¡lė). IÅ¡ to matyti, kad V. Z. su Å¡eima po tėvo M. Z. mirties apsigyveno pas motinÄ (naÅ¡lę) Z. Z.. Vėliau, 1963 metais M. Z. sodyba buvo nugriauta, nes Z. Z. persikėlė gyventi pas netoliese gyvenusiÄ dukterį (ieÅ¡kovės motinÄ ), o jo sÅ«nus V. Z. iÅ¡sikėlė gyventi į BaltarusijÄ . Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė G. G. V. yra 2-os eilės įstatyminė įpėdinė, todėl pagal įstatymo reikalavimus (Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 52 dalį, MiÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ ) ji turi teisę atkurti buvusiÄ savo senelio sodybÄ , kurioje buvo gyvenamasis namas, kluonas ir tvartas:

1) ji turi nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , kuriame yra buvusi jos senelio sodyba;

2) archyviniai dokumentai (kartografiniai duomenys ir kiti raÅ¡ytiniai įrodymai – dokumentai) patvirtina buvusios jos senelio M. Z. sodybos ir jos vietos buvimo faktÄ ;

3) dokumentais yra įrodytas buvusios sodybos buvusio savininko giminystės ryÅ¡ys su sodybÄ atstatančiu asmeniu. Kad M. Z. sodybos buvimo ieÅ¡kovei V. praÅ¡omame atidalinti žemės sklype faktas nekelia abejonių matyti ir iÅ¡ to, kad NŽT prie ŽŪ ministerijos Žemės administravimo departamento Žemės tvarkymo planavimo skyriaus vyriausioji specialistė L. P. 2016-12-16 Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. FPA-446-(8.12.) yra priėmusi iÅ¡vadÄ , pritarti ieÅ¡kovų parengtam žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui.

IeÅ¡kovų reikalavimų pagrįstumÄ patvirtina Žemėtvarkos darbų teismo ekspertizės akto iÅ¡vados. Ekspertizės akto 3 punkto 3.1 papunktyje („IÅ¡vados apie Teismo ekspertizės metu nustatytus faktus“), yra nurodyti ekspertizės atlikimo metu nustatyti pagrindiniai faktai, tame tarpe ir tas faktas, kad „1940 m. žemėlapyje FP projektu pertvarkomoje teritorijoje identifikuota viena sodyba ir vienas pastatas“ (ekspertizės akto 66 – 67 psl.). Taigi yra akivaizdu, kad eksperto iÅ¡vada patvirtina ieÅ¡kovų nurodytas aplinkybes apie sodybos buvimÄ .

Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje ekspertas nurodo, kad dėl didelės – net apie 200 metrų – paklaidos galimybės iÅ¡ minėto žemėlapio „negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuoti, ar sodyba ir (arba) pastatai patenka į Žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ar yra už Å¡io žemės sklypo ribų“( ekspertizės akto 39 psl.). Todėl pripažintina, kad ekspertas minėtÄ iÅ¡vadÄ apie tai, kad „1940 m. žemėlapyje FP projektu pertvarkomoje teritorijoje identifikuota viena sodyba ir vienas pastatas“ padarė ne tik Å¡io žemėlapio, bet ir kitų įrodymų pagrindu.

Liudytoja M. Å . parodė, kad ieÅ¡kovų žemės sklype yra buvusi ieÅ¡kovės G. G. V. senelio M. Z. sodyba, gyvenamas namas, tvartas, kluonas ir kad apie 500 m. atstumu nuo M. Z. sklypo ir jo sodybos nebuvo jokios kitos sodybos. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesi už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto iÅ¡vada teismui nėra privaloma, o turi bÅ«ti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu, t. y. ekspertizės iÅ¡vada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės. Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle.

IÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Todėl ir vertindamas ekspertizės iÅ¡vadas, teismas privalo vertinti bei patikrinti, ar eksperto iÅ¡vados (atitinkami jos punktai) neprieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kai kurios teismo ekspertizės akto iÅ¡vados yra prieÅ¡taringos, jos prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

Ekspertas teismo posėdyje patvirtino, kad jis, atlikdamas ekspertizę, neturėjo visų byloje esančių duomenų (įrodymų), kuriais remiantis galėjo atlikti tyrimÄ ir padaryti savo iÅ¡vadas. Ekspertas patvirtino, kad jis, darydamas ekspertizę nevertino ir neatsižvelgė į byloje apklaustų liudytojų parodymus, kad darydamas ekspertizę su jais nebuvo susipažinęs; neturėjo ir nevertino teismui pateiktų iÅ¡ Lietuvos centrinio valstybės archyvo gautų archyvinių dokumentų (dėl Z.

Z. nuosavybės, dėl J. Z. nuosavybės ir dėl V. Z. nuosavybės); nevertino ir Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo su priedais prie jo (vaizdo įrašo ir fotonuotraukų); nevertino ir G. G. V. prašymo projekto autoriui dėl žemės sklypo formavimo – pertvarkymo - prašyme kreipiamasi dėl žemės sklypo formavimo – pertvarkymo projekto parengimo, būtent dėl senelio M. Z. sodybos atstatymo. Taigi teismo ekspertas, atlikdamas ekspertizę, neįvertino ir neišanalizavo dalies byloje surinktų įrodymų, kurie pateikti po ekspertizės atlikimo, kas neabejotinai turėjo esminės įtakos kai kurių eksperto išvadų davimui, kaip pavyzdys gali būti: kad ieškovų pateiktas formavimo – pertvarkymo projektas parengtas ieškovei neva norint atstatyti V.

Z. sodybÄ ir kad todėl yra nepagrįstas (ekspertizės akto 65, 75 psl.). IÅ¡ Lietuvos centrinio valstybės archyvo gautų archyvinių dokumentų dėl V. Z. nuosavybės matyti, kad V. Z. turėjo savo žemę ir savo sodybÄ su pastatais, kuriuos jis perkėlė į žemės sklypÄ Nr.

4. O M. Z. priklausiusiame sklype Nr. 28, stovėjo bÅ«tent M. Z. pastatai (buvo jo sodyba), kuriuose po savo vyro M. Z. mirties gyveno M. Z. žmona Z. Z.. Ir jau po tėvo M. Z. mirties, čia apsigyveno ir jų sÅ«nus V. Z. su Å¡eima. Bet atsižvelgiant į jau minėtus įrodymus (archyvinius dokumentus ir kt.), neduoda jokio pagrindo teigti, kad jis tokiu bÅ«du įgijo po tėvo mirties likusį palikimÄ . Byloje nėra ir atsakovas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kad M. Z. vaikai bÅ«tų paveldėję ir teisėtai valdę po tėvo mirties likusį turtÄ .

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ ieÅ¡kovų teismui pateiktų Lietuvos centrinio valstybės archyvo archyvinių dokumentų dėl Z. Z. nuosavybės matyti, kad M. Z. buvo surašęs testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ paliko savo žmonai Z. Z., tame tarpe „namÄ gyvenamÄ jį, kluonÄ ir tvartus abudu“. IÅ¡ Å¡ių byloje esančių archyvinių dokumentų dėl Z. Z. nuosavybės matyti, kad po jo mirties Z. Z. raÅ¡tiÅ¡ku praÅ¡ymu kreipėsi į Seirijų apylinkės teismÄ dėl Å¡io M. Z. testamento patvirtinimo.

Teismas, atmetęs S. Z. (M. Z. sÅ«naus iÅ¡ pirmosios santuokos) prieÅ¡taravimus, Z. Z. pateiktÄ dokumentÄ pripažino testamentu ir perdavė jį saugoti S. notarui. Nėra jokių duomenų, kad kiti jų vaikai (tame tarpe – J. ir V.) bÅ«tų ginčiję tėvo testamentÄ . Å ie dokumentai neginčijamai patvirtina ir įrodo, kad po tėvo M. Z. mirties jo vaikai likusio turto (palikimo) nepaveldėjo. Be to, iÅ¡ pateiktų archyvinių dokumentų dėl V. Z. nuosavybės ir J. Z. nuosavybės matyti, kad gyvenamasis namas buvo 1919 m. statybos, galvidės – taip pat 1919 m. statybos (po M.

Z. mirties valdytos 2 Å¡eimų galvų – V. Z. ir Z. Z.), bei 1906 m. statybos galvidės, po tėvo mirties valdytos J. Z.. Todėl vien jau pagal Å¡ių pastatų statybos metus akivaizdu, kad jie buvo pastatyti M. Z., o ne jo vaikų. Tai matyti ir iÅ¡ byloje esančio M. Z. testamento turinio, kuriame jis kalba apie savo žmonai po jo mirties paliekamÄ gyvenamÄ jį namÄ ir du Å«kinius pastatus bei visÄ kitÄ turtÄ . Tačiau ekspertas Å¡ių aplinkybių ir įrodymų neįvertino ir jų ekspertizės akte neiÅ¡analizavo, į Å¡iuos objektyvius duomenis ir byloje esančius įrodymus neatsižvelgė.

Ekspertas pats teismo posėdyje pripažino, kad įvertinus visus, tame tarpe ir aukščiau paminėtus eksperto neįvertintus įrodymus, ekspertas galėjo ir turėjo padaryti išvadas dėl M. Z. sodybos buvimo minėtame žemės sklype. Todėl, esant šioms aplinkybėms, ekspertui neištyrus ir neįvertinus visų byloje surinktų įrodymų (t. y. jų visumos), nėra pagrindo paminėtas ginčytinas eksperto išvadas laikyti teisingomis. Akivaizdūs prieštaravimai ekspertizės akte yra ir šie:

Teismo ekspertizės akte atsakyme į 2-Ä jį klausimÄ nurodoma: „Vien tik pagal Civilinės bylos I tomo, 120-132 lapuose, esančius Alytaus apskrities archyvo pateiktus oficialius archyvinius dokumentus negalima nustatyti, kiek žemės sklypo (kadastro Nr. 5953/0003:154) ribose anksčiau buvo sodybų ir kam jos priklausė“ (68 psl.). Tačiau ekspertizės akte atsakyme į 5-Ä jį klausimÄ jau nurodoma: „Pagal Civilinės bylos I tomo, 120-132 lapuose esančių Alytaus apskrities archyvo pateiktų archyvinių dokumentų – namų knygų – įraÅ¡us galima nustatyti, kad V.

Z. ir J. Z. turėjo dvi atskiras sodybas su statiniais, kurios buvo to (duomenys neskelbtini) vietovėje, (duomenys neskelbtini) kaime.“ (69 psl.) Esant visoms Å¡ioms aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teismas ekspertizės aktÄ vertina pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu ir atitinkamas iÅ¡vadas daro remiantis visų byloje surinktų įrodymų visuma: paminėtais archyviniais dokumentais, kartografine medžiaga, specialisto iÅ¡vada, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, Å¡alių paaiÅ¡kinimais ir liudytojų parodymais.

Dėl pareikšto priešieškinio. Atsakovo R. V. pozicija šioje civilinėje byloje yra prieštaringa: 2017-05-04 atsiliepime į ieškovų ieškinį atsakovas nurodė, kad ginčo dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tarp ieškovų nebuvo ir nėra, kad atsakovas nekvestionuoja bendraturčių teisės atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tačiau po to jis, pareikšdamas priešieškinį, jau nurodė, kad tarp šalių yra ginčas dėl atsidalijimo ir pateikė savo reikalavimus.

Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje teigia, kad ieÅ¡kovai savo ieÅ¡kinyje nurodo klaidingÄ faktÄ , kad Å¡i ginčo žemės sklypo dalis ieÅ¡kovams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pirmojoje ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio dalyje („I. Faktinės aplinkybės.“) nurodyta, kad žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovams J. V. ir G. G. V. (sutuoktiniams) bei atsakovui R. V.. Toliau ieÅ¡kinyje taip pat nurodyta, kad 2011 m. atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo patikslintas sklypo plotas, nustatytas tikslus žemės sklypo plotas – 5,5612 ha ir kad Å¡iuo metu bendrosios dalinės nuosavybės teise ieÅ¡kovei G.

G. V. priklauso 1,9277 ha ploto žemės sklypo dalis, ieškovui J. V. – 1,9278 ha ploto sklypo dalis, o atsakovui R. V. – 1,7057 ha ploto žemės sklypo dalis. Ieškinio dalyje: „Ieškinio teisiniai argumentai“ nurodyta, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, kad CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kad atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio sutarimu arba teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo.

Toliau ieÅ¡kinyje taip pat nurodyta, kad tokiu bÅ«du atidalijamų bendraturčių (ieÅ¡kovų J. V. ir G. G. V.) atžvilgiu pasibaigs bendroji dalinė nuosavybė su kitu bendraturčiu, t. y. atsakovu R. V., kad konkrečių savininkų faktinis ryÅ¡ys su daiktu bus pradėtas grįsti nebe bendrosios nuosavybės su atsakovu teise, bet, atitinkamai, vieno asmens nuosavybės teise ieÅ¡kovės G. G. V. ir atsakovo R. V. – į jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančius atskirus sklypus, bei V., ieÅ¡kovams ir sutuoktiniams, bendrosios nuosavybės teise priklausantį sklypÄ .

IÅ¡ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio teksto, pareikÅ¡tų reikalavimų ir viso ieÅ¡kinio konteksto matyti, kad atidalijus sklypÄ Ä¯ tris atskirus sklypus, abu ieÅ¡kovai siekia vienÄ atidalintÄ sklypÄ valdyti bÅ«tent bendrosios dalinės nuosavybės teise. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje teigiama, kad žemės sklypo atidalijimas pagal ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimus, neatitinka ieÅ¡kovų turimų ginčo žemės sklypo nuosavybės idealiųjų dalių, kurios jiems priklauso asmeninės nuosavybės teise, bei kad tokiu bÅ«du bandoma Å¡ias dalis pakeisti ir transformuoti asmeninę nuosavybę į bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę ne įstatymų nustatyta tvarka, kas neatitinka CK 4.80 str. numatyto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės instituto esmės ir paskirties, bei kad dėl Å¡ių aplinkybių toks žemės sklypo atidalijimas pagal ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ projektÄ nėra galimas bei prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei pačios nuosavybės prasmei.

Tačiau toks atsakovo teiginys yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Atidalijus žemės sklypÄ pagal ieÅ¡kovų ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus reikalavimus, atidalijami sklypai visiÅ¡kai atitiks idealiÄ sias bendraturčių dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir niekaip nebus nukrypta nuo bendraturčiams priklausančių turto dalių; PrieÅ¡ingai, toks atidalijimas atitiks atsakovo interesus, nepadarys nepateisinamos ar neproporcingos žalos daiktui (žemės sklypui) ir jo paskirčiai, atitiks bendraturčių jau daug metų faktiÅ¡kai naudojamų žemės sklypo dalių ribas; neliks bendro naudojimo sklypo plotų su atsakovu;

Atsakovas priešieškinyje teigia, kad ieškovų pateiktas 5,5612 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, o būtent Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 3 daliai, nes ieškovės G. G. V. atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekte nurodomoje vietoje niekada nebuvo nei jos senelio M. Z., nei jos dėdės V. Z. sodybos. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė G.

G. V. nepateikė įrodymų, patvirtinančių sodybos buvimo faktÄ , tačiau sodybos buvimo faktas yra įrodytas anksčiau sprendime nurodytais byloje surinktais įrodymais. IeÅ¡kovai siekia atsidalyti su atsakovu jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio sklypo dalis. Atsakovo teisės ir jo teisėti interesai dėl Å¡io sklypo atidalijimo, kaip jau aptarta aukščiau, nėra pažeidžiami. Net ir iÅ¡ paties atsakovo pateikto sklypo atidalijimo projekto matyti, kad atsakovas sutinka su jam atidalintino sklypo dalimi (ribomis), nes jo pateiktame projekte atsakovo praÅ¡omo atidalinti sklypo ribos yra visiÅ¡kai tokios pačios, kaip kad ir nurodytos ieÅ¡kovų pateiktame projekte.

Atsakovas, šioje byloje pareiškęs priešieškinį, be jokio pagrindo siekia nurodyti ir išspręsti, kaip, kokiose ribose turėtų būti atidalinta ieškovų sklypo dalis tarp abiejų ieškovų. Ieškovai turi teisę pasirinkti, kaip jie nori atsidalinti ir valdyti jiems priklausančias, nuo atsakovo atidalintas žemės sklypo dalis. Atsakovas teigia, kad ieškovų siūlomas sklypo atidalijimo būdas pažeidžia Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – įstatymas) atitinkamas nuostatas ir reikalavimus.

Ä®statymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodoma, kad privati miÅ¡ko valda arba privačiame ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype esanti miÅ¡ko žemė neskaidomos į dalis, jeigu privati miÅ¡ko valda arba privačiame ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype esančios miÅ¡ko žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai, iÅ¡skyrus konkrečius, įstatyme aptartus atvejus, tame tarpe, - kai atidalijama bendraturčių valdoma privati miÅ¡ko valda arba privačiame ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype esanti miÅ¡ko žemė, jeigu Å¡ie sklypai buvo suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimÄ .

Šiuo atveju privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė gali būti padalyta į ne daugiau dalių, negu sprendime nurodytas bendraturčių skaičius dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiame sklype. Kadangi sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiame sklype yra nurodyti trys bendraturčiai, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, todėl pagal šį bendraturčių skaičių sklypas gali būti padalintas į tris dalis.

IeÅ¡kovai bÅ«tent ir siekia atidalyti sklypÄ Ä¯ tris sklypus. Po tokio atidalijimo ir bÅ«tų suformuoti bÅ«tent trys atskiri žemės sklypai. 2008-11-26 tarp Å¡io sklypo bendraturčių buvo sudaryta notariÅ¡kai patvirtinta naudojimosi Å¡iuo žemės sklypu tvarkos sutartis ir jau daugiau nei deÅ¡imt metų Å¡io sklypo bendraturčiai naudojosi ir Å¡iuo metu naudojasi atitinkamomis sklypo dalimis pagal Å¡iÄ tvarkÄ . IeÅ¡kovų ieÅ¡kinyje nurodytas sklypo atsidalijimo bÅ«do pagrindimas remiasi ilgamete bendraturčių faktinio naudojimosi sklypu tvarka: atsakovui atidalijamo sklypo ribos atitinka sutartyje dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nurodytas ribas.

Likusi sklypo dalis, kuria naudojasi ieÅ¡kovai, atidalijama pagal ieÅ¡kovų poreikius, kad bÅ«tų jiems patogiau po atidalijimo jų nuosavybe naudotis. Atsakovas su prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateikė žemės sklypo atidalinimo projektÄ ir praÅ¡o atidalinti sklypÄ pagal jo pateiktÄ projektÄ . Pagal šį atsakovo pateiktÄ projektÄ sklypo atidalijimas nėra galimas. Atsakovo pateiktas žemės sklypo atidalinimo projektas neatitinka tokiam dokumentui keliamų reikalavimų. Tai teismo posėdyje savo parodymais patvirtino teismo ekspertas, specialistas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo pateiktas projektas neatitinka šių teisės aktų reikalavimų: Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Nr. I-446), Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo (Nr. I-1120), Lietuvos Respublikos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtintos žemės reformos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos su vėlesniais jos pakeitimais, ir 2004 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių“ reikalavimų.

Atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka nesikreipė į Nacionalinę žemės tarnybÄ dėl leidimo rengti žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projektÄ , toks leidimas jam nebuvo iÅ¡duotas. Atsakovas nėra gavęs iÅ¡ suinteresuotų institucijų planavimo sÄ lygų žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projektui rengti. Nėra parengtas žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinys. Nėra parengtas žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projekto aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas ZPDRIS (žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinė sistema) sistemoje.

Nebuvo ir nėra atliktas tokio projekto vieÅ¡inimas. Projektas nesuderintas su suinteresuotomis institucijomis. Negauta žemėtvarkos planavimo dokumentus kontroliuojančios institucijos (Nacionalinės žemės tarnybos) iÅ¡vada, kuri leistų tvirtinti projektÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad pagal atsakovo pateiktÄ projektÄ Å¾emės sklypo atidalijimas negali bÅ«ti vykdomas, o teismo sprendimas negalėtų bÅ«ti įvykdytas. IeÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes ir savo reikalavimų pagrįstumÄ ir teisėtumÄ ieÅ¡kovai įrodė savo paaiÅ¡kinimais, dokumentais bei liudytojų parodymais, todėl ieÅ¡kinys tenkintinas.

Atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Patenkinus ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovo priteistinos visos ieÅ¡kovų turėtos bylinėjimosi ir advokato atstovavimo iÅ¡laidos. Bylinėji­mosi iÅ¡laidas teismas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinda­mas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Be to, visais atvejais bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo srityje svarbiÄ reikÅ¡mę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal jÄ sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡ta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nustatoma pagal procesinius Å¡alių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. verti­namas bylinėjimosi iÅ¡laidų priežastingumas, Å¡alių apdairumas ir rÅ«pestingumas, atliekant procesi­nius veiksmus. Å ioje byloje bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymÄ lėmė atsakovo elgesys.

Dėl atsakovo elgesio, negalėdami sklypo atidalijimo klausimo iÅ¡spręsti neteisminiu keliu, ieÅ¡kovai buvo priversti kreiptis į teismÄ . Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡ta pagal priežasties teorijÄ ir įstatymo reikalavimus turi tekti Å¡aliai, kuri tapo bylinėjimosi iÅ¡laidų priežastimi, taigi Å¡iuo atveju – atsakovui. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Pripažintina, kad ieÅ¡kovų patirtos iÅ¡laidos žyminiam mokesčiui sumokėti ir teisinei advokato pagalbai apmokėti bei iÅ¡laidos antstoliui dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimo buvo pagrįstos ir bÅ«tinos, siekiant apginti savo teises ir teisėtus interesus. IeÅ¡kovai patyrė 1 200 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad advokatas ruošė ieÅ¡kinį, ruošė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį bei ieÅ¡kovus atstovavo devyniuose posėdžiuose, kurių bendra laiko trukmė yra 16.40 val., darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 7, 8.2, 8.19 punktai).

Taip pat byloje yra pateikta eksperto sÄ skaita – faktÅ«ra (T. 5, b. l. 98), kurioje nurodytas atlyginimas ekspertui už dalyvavimÄ teismo posėdyje, t. y. 200 Eur, Å¡i suma taip pat priteistina iÅ¡ atsakovo. Todėl, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, patenkinus ieÅ¡kinį, visos bylinėjimosi ir advokato atstovavimo iÅ¡laidos: 1 200 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, 41 Eur žyminio mokesčio, 150 Eur iÅ¡laidos antstoliui dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimo, atlyginimas ekspertui už dalyvavimÄ teismo posėdyje 200 Eur, iÅ¡ viso 1 391 Eur iÅ¡ atsakovo priteistinos ieÅ¡kovams J.

V. ir G. G. V. ir 200 Eur ekspertui G. P., į nurodyta sÄ skaitÄ LT14 7044 0007 3861 5467, AB SEB bankas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 268, 282 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Atidalinti natÅ«ra atskirais daiktais ieÅ¡kovams J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. G. V., aasmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančias žemės sklypo dalis iÅ¡ jiems su atsakovu R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 5,5612 ha ploto miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Druskininkų geoplanas“ 2016-09-20 parengtÄ Å¾emės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinį, suformuojant tris visiÅ¡kai atskirus turtinius vienetus:

IeÅ¡kovei G. G. V. atidalinti 0,2000 ha ploto žemės sklypÄ , projekte pažymėtÄ Nr. 138-1-1; IeÅ¡kovams J. V. ir G. G. V. atidalinti 3,6555 ha ploto žemės sklypÄ , projekte pažymėtÄ Nr. 138-1-2; Atsakovui R. V. atidalinti 1,7057 ha ploto žemės sklypÄ , projekte pažymėtÄ Nr. 138-1. PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti ieÅ¡kovams J. V. ir G. G. V. 1 391 (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt vienÄ ) Eur bylinėjimos iÅ¡ladų iÅ¡ atsakovo R. V.. Priteisti iÅ¡ atsakovo R.

V. 200 (du Å¡imtus ) Eur ekspertui G. P., juos sumokant į sÄ skaitÄ esančiÄ AB SEB banke, sÄ skaitos Nr. LT14 7044 0007 3861 5467. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. V. 11,42 (vienuolika eurų 42 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų iÅ¡siuntimu, valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Å iaulių banke, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas – 5660.

Jas galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos paÅ¡to skyriuje ar „Perlo“ terminale. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mus. Teisėja Irma Blekaitienė