Legislator Case Law & Legislation
86f459bb-8115-4a7b-8b7e-b4cab1d596eb AI generated

86f459bb-8115-4a7b-8b7e-b4cab1d596eb · Å iaulių apylinkės teismas

Case Number 86f459bb-8115-4a7b-8b7e-b4cab1d596eb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

J., VÄ® Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo motina A. K. po sutuoktinio Al. J. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti. PareiÅ¡kėjo atstovė advokatė Erikai JasiÅ«tei-Baranauskienei prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti ir nurodė, jog (duomenys neskelbtini) d. mirė pareiÅ¡kėjo Al. K. mama A.

Legislator headnote

AI generated

86f459bb-8115-4a7b-8b7e-b4cab1d596eb · Å iaulių apylinkės teismas: palikimÄ turi bÅ«ti nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad A. K. priėmė vyro palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas bÅ«tinas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimui gauti. Suinteresuotas asmuo R. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareikÅ¡tam pareiÅ¡kimui neprieÅ¡tarauja. Po tėvų A. K. ir Al. J. K. mirties liko palikimas. IÅ¡ pradžių mirė tėvas (duomenys neskelbtini), o po to (duomenys neskelbtini) mirė mama A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2YT-14497-291/2018 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06722-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; 3.2.6.5.; 3.4.5.2. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 20 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Vida Žostautienė, sekretoriaujant J. J., dalyvaujant pareiÅ¡kėjo Al. K. atstovei advokatei Erikai JasiÅ«tei-Baranauskienei, suinteresuotam asmeniui R. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Al. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R.

J., VÄ® Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo motina A. K. po sutuoktinio Al. J. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti. PareiÅ¡kėjo atstovė advokatė Erikai JasiÅ«tei-Baranauskienei prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti ir nurodė, jog (duomenys neskelbtini) d. mirė pareiÅ¡kėjo Al. K. mama A.

K.. Po jos mirties liko du įstatyminiai įpėdiniai – sÅ«nus Al. K. ir dukra R. K. R. K. nuo mamos A. K. palikimo notarų biure atsisakė. Siekdamas priimti mirusios mamos A. K. palikimÄ , Al. K., kreipėsi į notarų biurÄ per trijų mėnesių terminÄ po mamos mirties, bet paaiÅ¡kėjo, kad motina nėra priėmusi palikimo po tėvo Al. J. K. mirties, nes nesikreipė į notarÄ . A. K. nuo buto įsigijimo 1993 metais visÄ laikÄ iki savo mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklausė jai bendra jungtine nuosavybės teise kartu su vyru, pareiÅ¡kėjo tėvu Al. J.

K.. A. K. tikriausia ir nežinojo, kad reikia kreiptis ir priimti palikimÄ bei teisiÅ¡kai įregistruoti turtÄ kaip savo asmeninę nuosavybę po sutuoktinio mirties, kadangi butas buvo registruotas jos vardu. Po sutuoktinio mirties A. K. toliau gyveno tame bute iki pat savo mirties, darė remontÄ , prižiÅ«rėjo, mokėjo mokesčius, buvo sudariusi sutartis su vandens tiekėju. ButÄ tėvai buvo įsigiję 1993-02-04 d., pagal pirkimo pardavimo sutartį, jiems bÅ«nant santuokoje. Po vyro mirties A. K. toliau liko gyventi jiems su vyru priklausiusiame bute, jį prižiÅ«rėjo, mokėjo mokesčius darė einamÄ jį remontÄ , tokiu bÅ«du priėmė palikimÄ po vyro mirties faktiÅ¡kai jį valdydama.

Ji rÅ«pinosi vyro laidotuvėmis, paminklu, kapais, tvarkė jo asmeninius daiktus ir dokumentus. Testamento Al. J. K. sudaręs nebuvo. (duomenys neskelbtini) d. mirė A. K.. Per nustatytÄ Ä¯statymo laikÄ pareiÅ¡kėjas Al. K. kreipėsi į notarÄ paveldėjimo teisės liudijimui gauti, tačiau gauti jo negali, kadangi laiku į notarÄ nesikreipė nei A. K. , nei R. K. , nei Al. K. , mirusio tėvo Al. J. K. dalies palikimui priimti. Kad galėtų pareiÅ¡kėjas gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ ir priimti savo mamos A.

K. palikimÄ turi bÅ«ti nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad A. K. priėmė vyro palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas bÅ«tinas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimui gauti. Suinteresuotas asmuo R. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareikÅ¡tam pareiÅ¡kimui neprieÅ¡tarauja. Po tėvų A. K. ir Al. J. K. mirties liko palikimas. IÅ¡ pradžių mirė tėvas (duomenys neskelbtini), o po to (duomenys neskelbtini) mirė mama A.

K.. Mirus tėvui, mama liko gyventi tame pačiame 2 kambarių bute, tačiau po tėvo mirties mama į notarÄ nesikreipė, nes butas buvo registruotas mamos namu. Mama dalyvavo tėvo laidotuvėse, prižiÅ«rėjo kapus. Ji už mamÄ sumokėdavo mokesčius, nes mama nelabai galėjo. Suinteresuoto asmens VÄ® Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad neprieÅ¡tarauja Å¡io juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymui.

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad neprieÅ¡tarauja Å¡io juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymui. PareiÅ¡kimas tenkintinas (Lietuvos Respublikos CPK 442 str.1 d.1 p., 444 str. 2 d. 8 p., CK 5.51 str.) LR CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėja negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų.

BÅ«tent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiÅ¡kėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimÄ patvirtinančius dokumentus. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Al. K. bei suinteresuotas asmuo R. J. yra mirusiųjų A. K. ir Al. J. K. vaikai. Al. J. K. mirė (duomenys neskelbtini), o A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties pareiÅ¡kėjas kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarÄ dėl palikimo, atsiradusio po A. K. mirties, priėmimo, tačiau paaiÅ¡kėjo aplinkybė, kad motina po vyro ir pareiÅ¡kėjo tėvo Al. J.

K. mirties nesikreipė į notarų kontorÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, tačiau palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama valdyti po jos mirties likusį jos turtÄ â€“ ½ dalį buto su rÅ«siu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), liko ten gyventi iki pat savo mirties, prižiÅ«rėjo šį butÄ , remontavo, mokėjo buto komunalinius mokesčius ir pan. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo bÅ«du jo įpėdiniams. Ä®pėdinis savo valiÄ priimti palikimÄ turi iÅ¡reikÅ¡ti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

Palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, yra vienas iÅ¡ CK 587 straipsnyje įtvirtintų palikimo priėmimo bÅ«dų. Aptartos įstatymo normos, reglamentuojančios įpėdinio teisės į palikimÄ Ä¯gyvendinimÄ , taikytinos ir tuo atveju, kai įpėdinis yra pergyvenęs sutuoktinis. Palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, yra vienas iÅ¡ CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo bÅ«dų. Taip priimant palikimÄ nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, iÅ¡ esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo bÅ«dų.

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimÄ , nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, tuo iÅ¡ esmės palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo bÅ«dų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtÄ valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teises į paveldimÄ turtÄ . (duomenys neskelbtini) mirusios Al. J.

K. palikimÄ jo sutuoktinė A. K. priėmė iÅ¡ karto po palikėjo mirties, liko gyventi tame pačiame bute. Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėja mokėjo mokesčius, t. y. rÅ«pinosi turtu kaip savo – valdė naudojo ir prižiÅ«rėjo butÄ , tai patvirtina pateiktos pažymos apie mokamus mokesčius suinteresuoto asmens R. J. paaiÅ¡kinimai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad gyvenimas paveldėtose gyvenamosiose patalpose po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiÅ«ra yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiÅ¡kai pradėjo valdyti palikimÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjo motina palikimÄ priėmė pradėjusi faktiÅ¡kai jį valdyti, ir Å¡ie veiksmai buvo atlikti per nustatytÄ terminÄ - 3 mėnesių nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarÄ nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtÄ negavo. Ä®vertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjų motina A. K., mirusi 2018-06-09, po sutuoktinės Al. J. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, todėl nustatytinas Å¡is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Å io fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Vadovaudamasis LR CPK 93 str. 1 d., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio Al. J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Teisėja Vida Žostautienė