2020-08-12 Nr. AB-14831-3-62-3-03002-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3622-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03002-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3; 37.5; 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl raštų, nutarimo ir sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2018 m. rugpjūčio 14 d. raštą Nr. 7-2052; 2) panaikinti Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 14 d. raštą Nr. 7-2054; 3) panaikinti Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 23 d. raštą Nr. 7-2150; 4) panaikinti Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. 69-658; 5) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 23-3103; 6) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 7) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti; 8) įpareigoti Pravieniškių PN-AK sudaryti sąlygas pasinaudoti internetine telefonija, naudojantis ryšio paslauga kalbėtis kito abonento sąskaita ar skirti socialinę paramą skambinti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis 2018 m. gegužės 8 d. prašymu Nr. 72(6)312 kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, prašydamas susipažinti su savo asmens byla ir padaryti nurodytos medžiagos kopijas, kurias jam reikės išsiųsti. Jam su byla buvo leista susipažinti tik 2018 m. gegužės 30 d., o nurodytų kopijų padaryti nebuvo leista, nes pareiškėjas tuo metu buvo nemokus.

2.2. 2018 m. liepos 17 d. pataisos įstaigos administracijai pateiktu skundu Nr. 72(6)-643 pareiškėjas nurodė, kad ji nesilaiko Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 193 punkto, tačiau 2018 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 7-2054 pataisos įstaiga vis tiek laikėsi savo nusistovėjusios tvarkos ir vadovavosi ne Taisyklių 193 punktu, o 1921 punktu, nurodė pagrįstai atsisakiusi daryti dokumentų kopijas. Dėl to priimtas pataisos įstaigos raštas ir nurodyti veiksmai yra nepagrįsti ir neteisėti.

2.3. Pataisos įstaigos administracija 2018 m liepos 17 d. užregistravo pareiškėjo 2018 m. liepos 12 d. prašymą Nr. 72(6)644, kuriuo jis prašė užtikrinti jam Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 102 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisę pasinaudoti ryšio paslauga, kalbėti telefonu kito abonemento sąskaita ar pasinaudoti internetine telefonija, kurią reglamentuoja Taisyklės, arba skirti socialinę paramą iš kalinių fondo paskambinti, arba pasinaudoti kito tiekėjo paslaugomis, kad būtų užtikrintas Taisyklių 124 punkto nuostatų įgyvendinimas. Pataisos įstaigos administracija tokių teisių pareiškėjui nesuteikė ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. pateikė formalų raštą Nr. 7-2052, kuriame klaidingai nurodyta, kad pareiškėjui reguliariai skiriamos piniginės išmokos.

2.4. 2018 m. vasario 15 d. pareiškėjas pradėjo vykdyti BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nuobaudą, kuri turėjo pasibaigti 2018 m. rugpjūčio 15 d., tačiau šis terminas nepagrįstai buvo pratęstas iki 2018 m. rugsėjo 1 d. Per tą laiką nepagrįstai buvo skirtos dar dvi BVK 142 straipsnio 2 ir 3 dalyje, o ne 1 dalies 4 punkte numatytos, nuobaudos. Taisyklių 207 punktas šiuo atveju neturėjo galios, nes pareiškėjas nuobaudas atlikinėjo Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjas nepagrįstai buvo laikytas per ilgai, o 2018 m. rugpjūčio 23 d. raštas Nr. 7-2150 nepagrįstas ir naikintinas.

2.5. Pareiškėjui 2018 m. rugpjūčio 18 d. skaudėjo galvą, jis matė mėlynos spalvos greitai atsirandančius ir išnykstančius šešėlius, girdėjo kažkokį balsą. Po to pasirodė slaugytoja, į kurią pareiškėjas kreipėsi pagalbos, tačiau ji atsisakė suteikti pagalbą ir pasidengė mėlyna spalva, į kurią pareiškėjas atitinkamai reagavo ir pasakė „šią galvą nuimsiant“. Pareiškėjas jokių necenzūrinių žodžių ar psichinio smurto nenaudojo. Jis negalėjo nusiraminti dėl skausmo, kitų nurodytų priežasčių, priklausančių ne nuo jo valios, dėl to atsiprašė slaugytojos. Nepaisant to, jis nepagrįstai 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 69-658 buvo nubaustas.

2.6. Dėl išdėstytų aplinkybių pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą, tačiau Kalėjimų departamentas skaidriai bei tinkamai nepatikrino pareiškėjo nurodytų sprendimų ir neveikimo teisėtumo. Kalėjimų departamentas tuo sukėlė pareiškėjui žalą. Dėl Pravieniškių PN-AK netinkamų veiksmų, elgesio bei išvadų pareiškėjas patyrė didelių nepatogumų, dvasinę skriaudą ir nepilnavertiškumo jausmą, kančias. Kalėjimų departamentas formaliai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Kalėjimų departamento 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimas Nr. 23-3103 naikintinas kaip nepagrįstas.

2.7. Skiriant nuobaudą turi būti nustatyta, kad nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, taip pat BVK 1 ir 2 dalyse numatytas iš nuteistojo reikalaujamas elgesio modelis turi būti žinomas nuteistajam ir suprantamas. Šioje byloje būtina įgyvendinti ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 61 straipsnio nuostatas teisingam sprendimui priimti dėl nuobaudos skyrimo.

3. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimuose į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjas tik abstrakčiai ir deklaratyviai nurodė aplinkybes, tačiau neįvardijo, nei koks pareigūnas atsisakė padaryti prašomas dokumentų kopijas, nei laikotarpio, kada galbūt buvo nepadarytos dokumentų kopijos. Pareiškėjo argumentai neatitinka tikrovės ir, vadovaujantis Taisyklių 192 punktu, turėtų būti atmesti.

3.2. Pareiškėjui buvo paskirta nuobauda perkelti jį į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams. Ši nuobauda buvo pradėta vykdyti 2018 m. vasario 15 d., todėl ji turėjo baigtis 2018 m. rugpjūčio 15 d., tačiau už režimo reikalavimų pažeidimus pareiškėjui buvo paskirtos dar dvi nuobaudos, t. y. perkelti į kamerų tipo patalpas 15 parų (2018 m. gegužės 18 d. nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 69-319 ir 2018 m. birželio 14 d. nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo Nr. NB-317). Nutarimo Nr. 69-319 vykdymas pradėtas 2018 m. gegužės 30 d., tačiau pareiškėjas 2018 m. birželio 1 d. buvo konvojuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL). Sudėjus nuobaudų „perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki 15 parų“ laikotarpius, pareiškėjo nuobaudos „perkelti į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams“ laikotarpis pailgėjo 17 parų, todėl pareiškėjo nuobaudų atlikimo terminas baigėsi 2018 m. rugsėjo 1 d. Atsakovas veikė teisėtai ir nepažeisdamas galiojančių teisės aktų.

3.3. 2018 m. rugpjūčio 18 d. apie 17.30 val. į uždarąją zoną buvo iškviesta slaugytoja, kuriai atėjus pareiškėjas pradėjo daužyti kameros duris, reikalauti dviejų tablečių „citramono“, teigdamas, kad jam skauda galvą. Paaiškinus, kad vaistai nėra paskirti ir pareiškėjui jų duoti negalima, jis pradėjo reikšti nepasitenkinimą esama tvarka, vartojo necenzūrinius žodžius, o į duotą nurodymą nusiraminti nereagavo. Sveikatos priežiūros tarnybos slaugytojos 2018 m. rugpjūčio 18 d. tarnybiniame pranešime Nr. 81(3)-398 yra pažymėta, jog „per pietus jis jau gavo 2 tabletes citramono ir jam jie nėra paskirti, o savo vaistus gaus 21.00 val. Pradėjo koliotis keiksmažodžiais ir grasinti, kad „nuims man galvą“ ir tai kartojo su pykčiu keletą kartų“. Pareiškėjas, žinodamas pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, nesielgė tinkamai, todėl turėjo numatyti iš to kilsiančias pasekmes ir leido joms sąmoningai kilti.

3.4. Pareiškėjui yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini). 2018 m. birželio 15 d. jis buvo paguldytas į LAVL psichiatrijos skyrių (diagnozė – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas supranta ir pripažįsta savo psichinius sutrikimus, ne visada geria vaistus, nes mano, kad simptomai suteikia įvairovės, taip pat pripažįsta, kad jį traukia nepilnamečiai asmenys, ir tuo didžiuojasi. Pareiškėjas yra linkęs ieškoti sveikatos problemų, tikrina visas įmanomas ligas, sutrikimus, bando ieškoti teisybės, teigia, kad yra teisininkas ir norėtų ateityje kilti karjeros laiptais, tad domėjimasis įkalinimo įstaigų tvarka ir teisybės siekimas yra tarsi jo profesijos realizavimas. Pareiškėjas į psichologinės tarnybos specialistus, į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl 2018 m. rugpjūčio 18 d. mėlynos spalvos matymo, greit atsirandančių ir dingstančių šešėlių, balsų girdėjimo nesikreipė.

3.5. Nėra pagrindo naikinti pareiškėjo nurodytus raštus bei sprendimus. Pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai. Pareiškėjas savo skunde nurodė tik bendrą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau konkrečiai neįvardijo, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma atlyginti žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais.

4. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepimuose į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Kalėjimų departamentas nurodė, kad:

4.1. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 8 d. prašymu Nr. Nr. 72(6)-312 kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, norėdamas susipažinti su savo asmens byloje esančia medžiaga ir jam žodžiu buvo paaiškinta, kad jis tuo metu buvo nemokus ir dėl to kopijų gauti negalėjo. Pareiškėjas 2018 m. liepos 17 d. pareiškimu Nr. 72(6)-643 kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, dar kartą prašydamas išduoti dokumentinės medžiagos iš asmens bylos kopijas ir reikšdamas nepasitenkinimą dėl nepatenkinto ankstesnio prašymo. Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 7-2054 nurodė, kad įskaitos skyriaus pareigūnai pareiškėjui išsamiai išaiškino skundžiamas aplinkybes, pabrėžė, kad tuo metu pareiškėjas buvo nemokus, be to neatsiskaitęs už anksčiau padarytas dokumentų kopijas, todėl įstaigos administracija, vadovaudamasi Taisyklių 192 punktu, negali tenkinti pareiškėjo prašymo dėl kopijų darymo. 2018 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjui tapus mokiam, jam buvo išduotos 464-ios A4 formato dokumentų kopijos, kurių gavimą pareiškėjas patvirtino parašu, tad ginčo objektas išnyko.

4.2. 2018 m. vasario 15 d. buvo pradėta vykdyti nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams, kurios numatoma pabaiga buvo 2018 m. rugpjūčio 15 d., tačiau atsižvelgiant į vėliau pareiškėjui paskirtas dvi nuobaudas ir įskaičiavus laiką, kuomet jis buvo išvykęs į LAVL, nuobaudos laikotarpis, vadovaujantis Taisyklių 207 punktu, prasitęsė 17 parų. Pravieniškių PN-AK pareiškėjui 2018 m. rugpjūčio 23 d. pateikė išsamų ir pagrįstą atsakymą Nr. 7-2150 dėl nuobaudos laiko pratęsimo.

4.3. 2018 m. rugpjūčio 18 d. apie 17.30 val. į kamerų tipo patalpas, kito nuteistojo prašymu, iškvietus slaugytoją, pareiškėjas pradėjo reikšti nepasitenkinimą esama tvarka, vartoti necenzūrinius žodžius ir grasinti darbuotojai. Pareiškėjas savo elgesiu pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 110 straipsnio 2 dalies 8 punktą, taip pat Taisyklių 50, 73.4 punktus. Pareiškėjo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas yra užfiksuotas Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos ir 3-jo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus darbuotojų 2018 m. rugpjūčio 18 d. tarnybiniuose pranešimuose Nr. 81 (3)-398 ir Nr. 46-631. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 21 d. pasiaiškinime Nr. 72(8)-488 nurodė, kad pažeidimo padarymo dieną jam skaudėjo galvą, jis išgyveno neigiamas emocijas ir neprisimena savo veiksmų, kurie nepriklausė nuo jo valios, tačiau tuo pačiu pareiškėjas paminėjo, kad slaugytojos už savo elgesį atsiprašė. Pravieniškių PN-AK direktorius 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 69-658 skyrė pareiškėjui nuobaudą – draudimą vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Statutinių valstybės tarnautojų tarnybinis pranešimas yra teisėtas ir leistinas įrodymas ABTĮ 56 straipsnio kontekste, tad Kalėjimų departamentas neturi pagrindo abejoti priesaiką davusių ir savo pareigas atliekančių statutinių valstybės tarnautojų parengtais dokumentais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 24 d. pasiaiškinime bei 2018 m. rugpjūčio 30 d. skunde nurodytos aplinkybės vertintinos kaip nepagrįstos.

4.4. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų panaikinti ginčijamus sprendimus. Kalėjimų departamentas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 30 d. skundą ir nenustatė Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų ar teisės aktų pažeidimų. Pareiškėjas nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. liepos 17 d. prašymu Nr. 72(6)-644 kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, prašydamas suteikti jam galimybę paskambinti, pasinaudojant kito teikėjo paslaugomis, internetine telefonija ar skirti piniginę išmoką. Nurodė, kad paslaugų teikėjas „Telia“ nebesudaro galimybės skambinti kito abonemento sąskaita. Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 7-2052 „Dėl prašymo“ buvo atsakyta į pareiškėjo 2018 m. liepos 17 d. prašymą, nurodant, kad Taisyklių 124 punkto 1 dalyje nėra nurodyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistiesiems skambinti kitų asmenų sąskaita. Internetinė telefonija prilyginama skambinimui telefonu, tačiau nėra nustatyto įpareigojimo šią technologiją būtinai įdiegti įstaigoje. Nurodyta, kad kito telefoninės paslaugos teikėjo, išskyrus „Telia“, pataisos įstaigoje nėra. Pažymėta, kad pareiškėjui reguliariai skiriamos piniginės išmokos, išskyrus tuos atvejus, jeigu tą mėnesį, už kurį prašo skirti išmoką, buvo baustas patalpinant jį į kamerų tipo patalpas.

7. Atsižvelgęs į BVK 102 straipsnio 1 dalyje bei Taisyklių 124 punkte įtvirtintas nuostatas, teismas nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, teisė skambinti internetinės telefonijos būdu, įtvirtinta PVK 102 straipsnyje, nėra savarankiška nauja teisė, o tik vienas iš teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimo būdų. Tai yra alternatyva skambinimui telefonu, kuri gali būti įgyvendinama atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes. Pareiškėjas nepaneigė aplinkybės, kad buvo sudaryta galimybė skambinti, už pokalbius apmokant pačiam nuteistajam. Nuteistiesiems nedraudžiama, esant galimybei, paskambinti kito abonento sąskaita, naudotis kito teikėjo paslaugomis, internetine telefonija ar teikti papildomas išmokas skambučiams, tačiau teisės aktų nuostatos nenustato įpareigojimo suteikti tokias galimybes. Teismas priėjo prie išvados, kad Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 14 d. raštas Nr. 7-2052 „Dėl prašymo“ yra teisėtas ir pagrįstas.

8. Be to, teismas pažymėjo, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjui reguliariai skiriamos piniginės išmokos, išskyrus tuos atvejus, jeigu tą mėnesį, už kurį prašoma skirti išmoką, jis buvo baustas patalpinant jį į kamerų tipo patalpas (Pravieniškių PN-AK 2018 m. liepos 26 d. raštas Nr. 7-1880 „Dėl informacijos apie gautas pajamas ir kopijų parengimą“, 2018 m. spalio 1 d.-2019 m. balandžio 30 d. nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštis, 2019 m. kovo 14 d.-2019 m. kovo 31 d. nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštis. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino nepagrįstu pareiškėjo išvestinį reikalavimą įpareigoti Pravieniškių PN-AK sudaryti sąlygas pasinaudoti internetine telefonija, ryšio paslauga naudotis kito abonento sąskaita ar skirti socialinę paramą skambučiams.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 8 d. prašymu Nr. 72(6)312 kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, norėdamas susipažinti su savo asmens byloje esančia medžiaga. Atsakovų teigimu, pareiškėjui buvo žodžiu paaiškinta, kad tuo metu pareiškėjas buvo nemokus ir dėl to negalėjo gauti dokumentų. Pareiškėjas 2018 m. liepos 17 d. pareiškimu Nr. 72(6)643 kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, dar kartą prašydamas išduoti dokumentų iš asmens bylos kopijas ir reikšdamas nepasitenkinimą dėl nepatenkinto ankstesnio prašymo. Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 7-2054 „Dėl pareiškimo“ pareiškėjui buvo paaiškinta, jog pareiškime nurodytą situaciją ir aplinkybes bei su tuo susijusius neaiškumus pareiškėjui išsamiai išaiškino ir į klausimus atsakė Įskaitos skyriaus viršininkas ir kita šio skyriaus darbuotoja. Nurodyta, jog pareiškėjas yra jau anksčiau prašęs padaryti itin didelį kiekį dokumentų kopijų, už kurias atsiskaityti iki šiol negali. Nurodyta, kad pareiškėjas iki šiol nemokus, todėl Įskaitos skyrius negali jam įteikti jau anksčiau pagal jo prašymus padaryto didelio kiekio dokumentų kopijų. Paaiškinta, kad pareiškėjui tapus mokiam ir atsiskaičius už jau anksčiau prašytas kopijas, jis galės gauti kitų dokumentų kopijas. Pažymėta, kad joks teisės aktas nenumato pataisos įstaigos pareigos pateikti nuteistajam didelį kiekį dokumentų kopijų visiškai nemokamai.

10. Teismas, įvertinęs Taisyklių 1921 ir 193 punktų nuostatas, pažymėjo, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 8 d. ir 2018 m. liepos 17 d. prašymuose tik deklaratyviai nurodė, jog kopijos jam reikalingos pridėti išsiuntimui, tačiau konkretaus pagrindo nenurodė. Teismo vertinimu, laikant tokį paaiškinimą pakankamu, būtų sudaryta galimybė piktnaudžiauti teise nemokiems asmenims daryti dokumentų kopijas. Pareiškėjui 2018 m. rugpjūčio 21 d. buvo išduotos 464-ios A4 formato dokumentinės medžiagos kopijos, kurių gavimą jis patvirtino parašu. Atsižvelgęs į tai, kad prašomų padaryti kopijų apimtis šiuo atveju buvo gana didelė, o pareiškėjas nenurodė konkretaus ir aiškaus pagrindo, kokiu tikslu jam reikalingas toks kiekis medžiagos, teismas konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 14 d. raštas Nr. 7-2054 „Dėl pareiškimo“ yra teisėtas ir pagrįstas.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 2 d. pareiškimu Nr. 72(6)-742 kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, prašydamas paaiškinti, kokiu pagrindu jam bus pratęstas nuobaudos atlikimo laikas. Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. 7-2150 „Atsakymas į pareiškimą“ nurodė Taisyklių 207 punkto nuostatą, paaiškino, kad pareiškėjui buvo paskirta nuobauda perkelti į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams, kuri buvo pradėta vykdyti 2018 m. vasario 15 d., todėl ji turėtų baigtis 2018 m. rugpjūčio 15 d., tačiau už režimo reikalavimų pažeidimus pareiškėjui buvo paskirtos dar dvi nuobaudos „perkelti į kamerų tipo patalpas 15 parų“ (2018 m. gegužės 18 d. nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 69-319 ir 2018 m. birželio 14 d. nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo Nr. NB-317). Nurodyta, kad nutarimo Nr. 69-319 vykdymas pradėtas 2018 m. gegužės 30 d., tačiau pareiškėjas 2018 m. birželio 1 d. išvyko į LAVL. Paaiškinta, kad sudėjus nuobaudų, pareiškėjo nuobaudos – perkėlimo į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams – laikotarpis pailgėjo 17 parų. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie nuobaudų pareiškėjui paskyrimą ir jų vykdymo bei pareiškėjo išvykimo į LAVL laikotarpius, sutiko su Pravieniškių PN-AK pozicija ir pripažino, kad Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 23 d. raštas Nr. 7-2150 „Atsakymas į pareiškimą“ yra teisėtas ir pagrįstas.

12. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 69-658 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui paskirta nuobauda – uždrausti 1 mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarijos prekes), nustačius, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio l dalies 2 punktą bei Taisyklių 50, 73.4 punktus. Šis nutarimas priimtas, be kita ko, atsižvelgiant į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą bei vadovaujantis BVK 142 ir 143 straipsniais. Pareiškėjo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas yra užfiksuotas Pravieniškių PN-AK darbuotojų 2018 m. rugpjūčio 18 d. tarnybiniuose pranešimuose Nr.81(3)-398 ir 2018 m. rugpjūčio 18 d. Nr. 46-631a. Teismas sutiko su atsakovų argumentu, kad statutinių valstybės tarnautojų tarnybinis pranešimas yra teisėtas ir leistinas įrodymas ABTĮ 56 straipsnio prasme ir kad nėra pagrindo jais abejoti.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 21 d. pateiktame pasiaiškinime Nr. 72(8)-488 teigė, jog pažeidimo padarymo dieną jam skaudėjo galvą, išgyveno neigiamas emocijas ir neprisimena savo veiksmų, kurie nepriklausė nuo jo valios, tačiau tuo pačiu paminėjo, kad slaugytojos už savo elgesį atsiprašė. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 18 d. jam skaudėjo galvą, matė mėlynos spalvos greitai atsirandančius-išnykstančius šešėlius, girdėjo kažkokį balsą, po ko pasirodė slaugytoja į kurią kreipėsi pagalbos. Teigė, kad slaugytoja atsisakė suteikti pagalbą ir pasidengė mėlyna spalva, į kurią pareiškėjas atitinkamai reagavo pasakydamas, kad „šią galvą nuims“. Nurodė, kad siekė išvaduoti slaugytoją nuo užvaldymo, jokių necenzūrinių žodžių ar psichinio smurto nevartojo, negalėjo nusiraminti dėl skausmo, kitų ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, dėl to atsiprašė slaugytojos.

14. Pasisakydamas dėl pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 21 d. pateiktame pasiaiškinime Nr. 72(8)-488 ir skunde teismui pateiktų paaiškinimų, susijusių su pareiškėjo elgesiu su slaugytoja ir tokio elgesio priežastimis, teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl 2018 m. rugpjūčio 18 d. mėlynos spalvos matymo, greitai atsirandančių ir dingstančių šešėlių, balsų girdėjimo būtų kreipęsis į Psichologinės tarnybos specialistus ar į Sveikatos priežiūros tarnybą. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo pasiaiškinime bei skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis siekiama pateisinti padarytą pažeidimą, vertino kaip nepagrįstas, kaip gynybinę pareiškėjo poziciją. Teismas priėjo prie išvados, kad surinktų įrodymų pakanka skundžiamame nutarime nurodytiems pažeidimams konstatuoti. Atsižvelgęs į pažeidimų padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį (Pravieniškių PN-AK 2019 m. sausio 10 d. pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus), taip pat į pareiškėjo rašytinius paaiškinimus dėl pažeidimo, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, yra pagrįsta ir teisėta.

15. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimas Nr. 23-3103 „Dėl skundo nagrinėjimo“ priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 30 d. skundą dėl Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 14 d. rašto Nr. 7-2052, 2018 m. rugpjūčio 14 d. rašto Nr. 7-2054, 2018 m. rugpjūčio 23 d. rašto Nr. 7-2150 bei Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. 69-658. Šiuo Kalėjimų departamento raštu pareiškėjo skundas atmestas konstatavus, kad skundžiami aktai yra pagrįsti ir atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, todėl jų panaikinti nėra teisinio pagrindo. Teismas taip pat nenustatė pagrindų skundžiamus raštus, nutarimą bei sprendimą, priimtą ginčą išnagrinėjus išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, laikyti nepagrįstais ir juos panaikinti, todėl pareiškėjo skundą dėl jų panaikinimo ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus atmetė kaip nepagrįstą.

16. Teismas, nenustatęs pareiškėjo nurodytų pažeidimų, atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, nenustačius vienos iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų.

III. 17. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skunde išdėstytus reikalavimus. Pareiškėjas taip pat prašo vadovaujantis ABTĮ 61 straipsniu kreiptis į teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės tarnybą nustatytiems klausimams spręsti ir išvadai gauti bei išreikalauti iš Pravieniškių PN-AK pareiškėjo sveikatos istorijos kopijas. Apeliaciniame skunde pakartojami pareiškėjo skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, išdėstyti argumentai, papildomai nurodant, kad pagal Taisyklių 193 punktą, pataisos įstaigos administracija privalo parengti pareiškėjo prašomas dokumentų kopijas, nepriklausomai nuo jų kiekio, kurias jam reikia išsiųsti atitinkamai įstaigai. Teismas ir atsakovas nepagrįstai sprendė, kad yra teisinga vadovautis Taisyklių 1921 punktu. Teismas formaliai atkartojo atsakovo argumentus, netyrė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, neatsižvelgė į pareiškėjo prašymą įgyvendinti ABTĮ 61 straipsnio reikalavimus ir dėl to nepasisakė. Teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į Psichologinės tarnybos specialistus, nors nevertino duomenų, kad pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini) ir dėl to nuolat kreipdavosi ir buvo prižiūrimas gydytojos psichiatrės. Teismas nebuvo objektyvus.

18. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pravieniškių PN-AK nurodo, kad pareiškėjas skunde išdėstė deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kuriuos teismas tinkamai įvertino pagal pateiktus įrodymus. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ar kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudas. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, jas objektyviai įvertino ir priėmė teisingą sprendimą.

19. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo skundą. Kalėjimų departamentas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Kalėjimų departamentas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 14 d. rašto Nr. 7-2052, 2018 m. rugpjūčio 14 d. rašto Nr. 7-2054, 2018 m. rugpjūčio 23 d. rašto Nr. 7-2150, kuriais pareiškėjui atsakyta į jo prašymus ir reikalavimus, 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. 69-658, kuriuo jam paskirta nuobauda, Kalėjimų departamento 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 23-3103, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas dėl minėtų Pravieniškių PN-AK sprendimų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjo reikalavimų priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 1 000 Eur ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Pravieniškių PN-AK sudaryti sąlygas pasinaudoti internetine telefonija, naudojantis ryšio paslauga kalbėtis kito abonento sąskaita ar skirti socialinę paramą skambinti, pagrįstumo.

21. Pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo išreikalauti iš Pravieniškių PN-AK pareiškėjo sveikatos istorijos kopijas. Akcentuotina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

22. Įvertinus byloje esančius duomenis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. gruodžio 28 d. nutartimi įpareigojo Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamentą pateikti įrodymus, kuriais grindžiami atsiliepimai į pareiškėjo skundą, ir, esant galimybei, pareiškėjo prašomus išreikalauti dokumentus. Taip pat teismas 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi įpareigojo Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamentą pateikti visus įrodymus, kuriais grindžiami atsiliepimai į pareiškėjo skundą. Byloje, be kita ko, yra pateiktas 2019 m. sausio 16 d. medicininis pažymėjimas Nr. 81(3)-41, kuriame pateikta informacija, gauta išnagrinėjus asmens sveikatos istoriją Nr. 05-A/2012/7172. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pareiškėjas neteikė prašymų dėl papildomų įrodymų išreikalavimo.

23. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nedetalizuoja, kokius konkrečius duomenis pageidauja išreikalauti, ir nenurodo, kokioms aplinkybėms pagrįsti šie duomenys, jo manymu, yra reikalingi ir reikšmingi nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjas taip pat nepagrindžia, kad tam tikrų duomenų ištyrimo būtinybė iškilo tik po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas aptariamo prašymo tinkamai nepagrindė, ir vadovaudamasi ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymą išreikalauti papildomus duomenis atmeta kaip nepagrįstą.

24. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad skundžiami aktai pagrįsti ir teisėti, pripažinęs nepagrįstu pareiškėjo išvestinį reikalavimą įpareigoti Pravieniškių PN-AK sudaryti sąlygas pasinaudoti internetine telefonija, ryšio paslauga naudotis kito abonento sąskaita ar skirti socialinę paramą skambučiams. Nenustatęs pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir atsakovo neteisėtų veiksmų, teismas atmetė ir pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą.

25. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės pakartoja skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, išdėstytus argumentus ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo neobjektyvus, formaliai atkartojo atsakovo argumentus, netyrė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, neatsižvelgė į pareiškėjo prašymą įgyvendinti ABTĮ 61 straipsnio reikalavimus. Teismas, nurodydamas, kad pareiškėjas nesikreipė psichologinės pagalbos, nevertino duomenų, kad pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini) ir dėl to nuolat kreipdavosi ir buvo prižiūrimas gydytojos psichiatrės. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai vadovavosi Taisyklių 1921 punktu. Pataisos įstaigos administracija privalo parengti pareiškėjo prašomas dokumentų kopijas, kurias jam reikia išsiųsti atitinkamai įstaigai, nepriklausomai nuo jų kiekio.

26. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus (nurodytus argumentus (aplinkybes).

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovų ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovų veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir neteisėtų veiksmų padarymo faktus. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

28. Bylos duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK aiškiai ir išsamiai skundžiamais 2018 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 7-2052 (dėl galimybės paskambinti pasinaudojant kito teikėjo paslaugomis, internetine telefonija ar piniginės išmokos skyrimo), 2018 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 7-2054 (dėl pareiškėjo asmens bylos dokumentų kopijų neišdavimo), 2018 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. 7-2150 (dėl paaiškinimo dėl nuobaudos atlikimo laiko) atsakė pareiškėjui į jo prašymuose (pareiškimuose) išdėstytus klausimus.

29. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pagal Taisyklių 193 punktą, pataisos įstaigos administracija privalo parengti pareiškėjo prašomas dokumentų kopijas, nepriklausomai nuo jų kiekio, ir kad teismas nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju taikytinas Taisyklių 1921 punktas, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistųjų teisė gauti jų prašomų dokumentų kopijas reglamentuojama tiek Taisyklių 1921, tiek 193 punkte, tačiau minėtų teisės aktų nuostatų taikymas sietinas su skirtingų faktinių aplinkybių (sąlygų) egzistavimu. Taigi sprendžiant, ar Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 7-2054 pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti jo prašomų dokumentų kopijas, svarbu patikrinti, ar atsisakydamas tai padaryti Pravieniškių PN-AK nepažeidė nei vienos iš minėtų Taisyklių nuostatų (ir Taisyklių 1921 p., ir 193 p.).

30. Taisyklių (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 1R-287 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. spalio 20 d.) 1921 punkte įtvirtinta pataisos įstaigos administracijos pareiga nuteistojo prašymu padaryti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, išspausdinti nuteistojo nurodytoje interneto svetainėje ar pateiktoje elektroninėje laikmenoje esančią informaciją. Šios paslaugos nuteistajam suteikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 „Dėl Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtinta Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka ir tik tada, kai nuteistasis yra mokus. Taigi Taisyklių 1921 punkte įtvirtinta nuteistųjų teisė gauti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas siejama su jų galėjimu už šias kopijas sumokėti.

31. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neneigia, kad jis ginčo atveju buvo nemokus ir dokumentų kopijų negalėjo gauti, vadovaujantis Taisyklių 1921 punktu. Tačiau jis laikosi pozicijos, kad įstaigos administracija jo prašytas dokumentų kopijas jam turėjo padaryti vadovaudamasi Taisyklių 193 punktu, kuriame nustatyta, kad jeigu nuteistasis nori prie pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo pridėti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, tačiau nuteistojo asmeninėje sąskaitoje nepakanka lėšų pataisos įstaigos administracijai atlyginti už kopijų parengimą, pataisos įstaigos administracija privalo nuteistajam padaryti prašomų dokumentų ir kitos medžiagos kopijas, o šioms kopijoms parengti reikalinga suma iš nuteistojo asmeninės sąskaitos nurašoma, kai jis tampa mokus.

32. Iš Taisyklių 193 punkto turinio matyti, kad jame įtvirtinta nuteistojo teisė gauti dokumentų kopijas neturint lėšų už jas sumokėti ir, atitinkamai, pataisos įstaigos pareiga tokias kopijas padaryti ir pateikti nuteistajam, yra siejamos su konkrečia sąlyga – šios dokumentų ar kitos medžiagos kopijos turi būti skirtos pridėti prie nuteistojo rengiamo (parengto) pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad nuteistajam, kuris prašymą dėl dokumentų ir kitos medžiagos kopijų padarymo teikia, vadovaudamasis Taisyklių 193 punktu, nepakanka tik nurodyti paminėtą teisinį pagrindą. Toks prašymas privalo būti bent minimaliai pagrįstas, t. y. iš jo turi būti įmanoma nustatyti, kad nuteistojo prašomos dokumentų ar kitos medžiagos kopijos reikalingos pridėti prie jo rengiamų (parengtų) pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar konkretaus skundo. Kitaip tariant, tokiame prašyme nuteistasis privalo bent minimaliai nurodyti (apibūdinti) faktines aplinkybes, iš kurių būtų matyti, kad egzistuoja faktinis pagrindas, su kuriuo yra siejamas Taisyklių 193 punkto taikymas.

33. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2018 m. liepos 17 d. pareiškime tik deklaratyviai nurodė, kad prašomos kopijos jam reikalingos „išsiuntimui“ ir paminėjo Taisyklių 193 punktą. Jis nenurodė, kad rengia (yra parengęs) pasiūlymą, prašymą (pareiškimą), peticiją ar konkretų skundą, prie kurių turėtų būti pridėtos jo prašomos dokumentų ar kitos medžiagos kopijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo 2018 m. liepos 17 d. įstaigos administracijai pateikta informacija buvo nepakankama jo prašytų kopijų išdavimui Taisyklių 193 punkto pagrindu. Šiame kontekste sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad pripažįstant tokį paaiškinimą pakankamu, būtų sudaryta galimybė nemokiems asmenims piktnaudžiauti jų teise gauti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN-AK administracija tinkamai pritaikė Taisyklių 193 punktą ir pagrįstai 2018 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 7-2054 atsisakė tenkinti pareiškėjo 2018 m. liepos 17 d. pareiškime išdėstytą prašymą išduoti dokumentų kopijas. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo paminėtą Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 14 d. raštą panaikinti.

34. Bylos duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas Nr. 69-658, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta nuobauda, yra pagrįstas ir teisėtas. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad nors skunde teismui pareiškėjas ir teigė, jog buvo nubaustas nepagrįstai, nes nevartojo necenzūrinių žodžių ar psichinio smurto, negalėjo nusiraminti dėl skausmo, kitų ne nuo jo valios priklausančių priežasčių, regėjo mėlynos spalvos šešėlius ir matė, kaip slaugytoja pasidengė mėlyna spalva, jis nepateikė jokių tokius teiginius patvirtinančių įrodymų. Paminėtus pareiškėjo paaiškinimus paneigia byloje esantys Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus apsaugos ir priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto bei Sveikatos Priežiūros tarnybos slaugytojos 2018 m. rugpjūčio 18 d. tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 18 d., slaugytojai jam nedavus vaistų nuo skausmo, ją plūdo, vartojo necenzūrinius žodžius, grasino „nuimti galvą“. Iš 2019 m. sausio 16 d. medicininio pažymėjimo Nr. 81(3)-41 matyti, kad pareiškėjo sveikatos istorijoje nėra duomenų dėl mėlynų spalvų, šešėlių matymo, balsų girdėjimo ir kitų jo skunde teismui nurodytų negalavimų, kuriomis jis siekia pateisinti savo elgesį su slaugytoja. Aplinkybė, kad pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini) ir dėl to, kaip jis teigia apeliaciniame skunde, nuolat buvo prižiūrimas gydytojos psichiatrės, nepaneigia minėtos teismo nustatytos aplinkybės apie konkrečius nusiskundimus 2018 m. rugpjūčio 18 d. (jų nebuvimą). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir nekartojant pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų argumentų, sutiktina su teismo išvada, kad aptarti pareiškėjo paaiškinimai vertinti kritiškai ir laikytini jo gynybine pozicija.

35. Pareiškėjas minėtus Pravieniškių PN-AK sprendimus apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 23-3103 pareiškėjo skundą atmetė. Teisėjų kolegija, aktualaus teisinio reguliavimo ir byloje surinktų įrodymų kontekste įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kalėjimų departamentas išsamiai ir visapusiškai, nepažeisdamas nustatytų procedūrų ištyrė pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir pagrįstai ir teisėtai jo skundą atmetė. Tai, jog pirmosios instancijos teismas ne visus įrodymus vertino taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas buvo neobjektyvus, ar kad jis nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių ar formaliai atkartoto atsakovų argumentus. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad teismas tikrinamame sprendime tinkamai įvertino pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, teismo sprendimas yra pakankamai aiškus ir motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus.

36. Dėl pareiškėjo prašymo, vadovaujantis ABTĮ 61 straipsniu, kreiptis į teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės tarnybą, teisėjų kolegija pažymi, kad toks prašymas yra procesinio pobūdžio. Pagal ABTĮ 61 straipsnio 1 dalį, jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę. Ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės atlikimas yra tikslingas. Ekspertizės skyrimas, nepagrindus tikėtinumo jos metu nustatyti byloje reikšmingus duomenis, prieštarauja proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principams (ABTĮ 11 str.). Ginčo atveju, įvertinus pareiškėjo reiškiamų klausimų, reikalavimų ir paaiškinimų turinį ir pobūdį, byloje teikiamų procesinių dokumentų turinį, iš esmės nėra pagrindo suabejoti pareiškėjo gebėjimu suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Pažymėtina, kad tokios pat pozicijos laikėsi ir LVAT 2019 m. gegužės 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1430-624/2019.

37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Arūnas Sutkevičius