86ee28ba-e16f-489f-a307-aad009455aa6 · Klaipėdos apylinkės teismas

Baud?iamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-74-972/2018Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00289-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.2.22.1.1; 1.2.27.2.1; 1.2.29.2.1; 1.2.28.5.2; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.4; 2.3.6.4.5                    (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 23 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė, sekretoriaujant Sandrai Bendžiūtei, Kristinai Matiuchovai,dalyvaujant prokurorui Vitalijui Gulenkovui,nukentėjusiesiems D.

K., M. J., A. J., jo atstovui advokatui Vytautui Agintui, kaltinamajam V. E., jo gynėjui advokatui Rimvydui Paulauskui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pradinį iÅ¡silavinimÄ , vedęs, nedirbantis (registruotas darbo biržoje), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal BK 273 straipsnio 2 dalį (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 2 metų laisvės atėmimo bausme su 1/6 dalies turto konfiskavimu bei 10 MGL dydžio bauda;

2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme;

3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 290 straipsnį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 4 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 2014-04-10 paleistas atlikęs bausmę, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 294 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 287 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 302 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas n u s t a t ė : kaltinamasis V. E. savavaldžiavo pavartodamas psichinę prievartÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį: jis 2016 m. liepos 27 d. apie 14 val. atvykęs į autoservisÄ , adresu (duomenys neskelbtini), pavartodamas psichinę prievartÄ , t. y. necenzÅ«riniais žodžiais Å¡aukdamas ant nukentėjusiojo A. J., grasindamas nužudyti, sakydamas, kad nuÅ¡aus, nukentėjusiojo reikalavo sumokėti 417 Eur už blogai atliktÄ automobilio „Mercedes-Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontÄ .

A. J. atsakius, kad jis neturi tokių pinigų ir nemokės, V. E. pareikalavo perduoti savo automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, V. E. 2016 m. liepos 28 d. apie 10 val. atvykęs į autoservisÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pavartodamas psichinę prievartÄ , t. y. necenzÅ«riniais žodžiais Å¡aukdamas ant nukentėjusiojo A. J., grasindamas, kad „sulaužys“, „sumuš“, „pamaus ant kuolo“, „užmuš“, pagriebęs garaže ant žemės buvusį plaktukÄ bei juo mosuodamas ir taikydamas trenkti A.

J. į galvÄ , reikalavo iÅ¡ jo sumokėti 417 Eur už blogai atliktÄ Â automobilio „Mercedes-Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontÄ . A. J. papurÅ¡kus aÅ¡arinių dujų ir taip apsigynus, V. E. išėjo iÅ¡ garažo, kur iÅ¡ kieme stovėjusio savo automobilio „Mercedes-Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasiėmė daiktÄ , panašų į mačetę, bei daužydamas garažo duris ir garsiai Å¡aukdamas, kad visus „užmuš“, bandė vėl patekti į autoserviso patalpas, tačiau į garažo patalpas jam patekti nepavyko, nes nukentėjusysis A.

J., bijodamas dėl savo sveikatos ir gyvybės, užsirakino garažo duris ir iÅ¡kvietė policijÄ . Tokiu bÅ«du V. E., pavartodamas psichinę prievartÄ , nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ savo tariamÄ teisę į žalos atlyginimÄ dėl netinkamai atlikto automobilio remonto ir padarė didelės žalos nukentėjusiojo A. J. teisėms ir teisėtiems interesams.Be to, kaltinamasis V. E., neturėdamas leidimo, įgijo, gabeno ir laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡audmenis: jis 2015 m. rudenį, tiksli data tyrimo metu nenustatyta, prie Taikos pr. 38 namo, Klaipėdoje, neturėdamas leidimo, neteisėtai iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo „B“ kategorijos Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ revolverį „Jaguar“ Nr. 07467 ir dvylika pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo Å¡ovinių, skirtų „B“ ir „C“ kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams.

TÄ pačiÄ dienÄ , toliau tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , V. E. minėtus neteisėtai įgytus Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡audmenis parsigabeno į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai laikė iki 2016 m. rugsėjo 28 d., kol kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.Be to, kaltinamasis V. E., neturėdamas leidimo, įgijo, gabeno ir laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡audmenis: 2016 m. vasarÄ , tiksli data tyrimo metu nenustatyta, ties Taikos pr. 29 namu, Klaipėdoje, neturėdamas leidimo, neteisėtai iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo „C“ kategorijos Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletÄ â€žEkol P29“ Nr. EP-890117 ir du pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinius Å¡ovinius, skirtus „C“ kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams.

TÄ pačiÄ dienÄ , toliau tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , V. E. minėtus neteisėtai įgytus Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡audmenis parsigabeno į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai laikė iki 2016 m. rugsėjo 28 d., kol kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.Kaltinamasis V. E. buvo kaltinamas tuo, kad panaudodamas psichinę prievartÄ , reikalavo iÅ¡ vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus kaltininko naudai: jis 2016 m. birželio 9 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, VÄ® „Regitra“ egzaminų aikÅ¡telėje, adresu Å ilutės pl. 50a, Klaipėdos m., po neiÅ¡laikyto vairavimo praktikos egzamino „C“ kategorijai gauti, iÅ¡lipęs iÅ¡ sunkvežimio „Renault“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo laikė vairavimo praktikos egzaminÄ , priėjo prie vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio VÄ® „Regitra“ specialisto M. J. ir paklausė: „Ar ne tave „ryžu“ vadina?“. Å iam atsakius neigiamai, V. E. grėsmingai pasakė: „Tau brangiai kainuos tie 48 eurai“. Tokiu bÅ«du, panaudodamas psichinę prievartÄ , leido M. J. suprasti tokį elgesį kaip reikalavimÄ Ä¯skaityti vairavimo praktikos egzaminÄ â€žC“ kategorijai gauti.Kaltinamasis V.

E. buvo kaltinamas tuo, kad panaudodamas psichinę prievartÄ , reikalavo iÅ¡ vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus kaltininko naudai: jis 2016 m. rugsėjo 10 d. apie 14 val. VÄ® „Regitra“ egzaminų aikÅ¡telėje, adresu Å ilutės pl. 46, Klaipėdos m., po neiÅ¡laikyto vairavimo praktikos egzamino „CE“ kategorijai gauti, iÅ¡lipęs iÅ¡ vilkiko „Mercedes-Benz“, su kuriuo laikė vairavimo praktikos egzaminÄ , garsiai Å¡aukdamas „ei, palauk“, „ateini čia“, vartodamas necenzÅ«rinius žodžius, agresyviai mojuodamas rankomis į Å¡alis ir įsitempęs, priėjo prie jį egzaminavusio vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio VÄ® „Regitra“ specialisto D.

K. bei kelis kartus grasinančiai pasakė: „Vat tu dabar čia prisidirbai“. Tokiu bÅ«du, panaudodamas psichinę prievartÄ , leido D. K. suprasti tokį elgesį kaip reikalavimÄ Ä¯skaityti vairavimo praktikos egzaminÄ â€žCE“ kategorijai gauti.Kaltinamasis V. E. buvo kaltinamas ir tuo, kad neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo, gabeno ir laikė fizinio asmens dokumentÄ : ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo 2005 m. rugpjūčio 11 d. Klaipėdos 1-ajame PP (31) M.

M. (M. M.) vardu iÅ¡duotÄ asmens tapatybės kortelę Nr. 10900536, jÄ parsigabeno į namus, esančius adresu Taikos pr. 29-17, Klaipėdoje, kur jÄ , neturėdamas teisėto pagrindo, laikė iki 2016 m. rugsėjo 28 d. Kaltinamasis V. E. kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino iÅ¡ dalies – pripažino padaręs nusikaltimus, numatytus BK 253 straipsnio 1 dalyje, dėl kitų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų savo kaltės nepripažino. Dėl savavaldžiavimo Kaltinamasis V.

E. parodė, kad iÅ¡girdęs geras rekomendacijas apie E. M. autoservisÄ , į jį kreipėsi dėl savo automobilių remonto kelis kartus. Kai vienÄ dienÄ atvarė automobilį „Audi A4“, tuo metu servise jau dirbo A. J., kuris tÄ kartÄ ir sutvarkė jo automobilį. Tada jis A. atliktu darbu liko labai patenkintas, tarp jų su nukentėjusiuoju jokių konfliktų nebuvo, jų santykiai buvo geri, visada pavaiÅ¡indavo nukentėjusįjį cigarete, kava ar maistu. Po kiek laiko jis į servisÄ atvyko dėl „Mercedes“ markės automobilio remonto.

Å iam automobiliui reikėjo pakeisti Å¡akes ir abiejų pusių įvores. A. sutiko sutvarkyti jo automobilį, tačiau remonto darbus pavedė atlikti kitam žmogui. Remontuojant jo automobilius, jis, V. E., visada stebėdavo, kaip tas darbas atliekamas, todėl tÄ kartÄ pamatė, kad pakeista automobilio „Mercedes“ Å¡akė buvo perlinkusi bei įtrÅ«kusi. A. jam paaiÅ¡kino, kad nepavyko jos perpresuoti, todėl pažadėjo, kai turės pinigų, nupirkti vietoje sugadintos naujÄ detalę (Å¡akė, pasak jo, turėjo kainuoti apie 200 Eur) ir jÄ pakeisti, tačiau to nepadarė.

Po kiek laiko jis vėl sugalvojo pasikeisti tam pačiam automobiliui kardaninio veleno tarpinį guolį ir gumas. A. ir vėl apsiėmė tvarkyti jo automobilį. Stebėdamas atliekamus remonto darbus, matė, kaip A. kardaninio veleno tarpinį guolį numušė su plaktuku ir taip pat uždėjęs naujÄ plaktuku jį užkalė. Už remonto darbus jis A. sumokėjo 60 Eur. IÅ¡važiavęs iÅ¡ autoserviso, iÅ¡girdo iÅ¡ automobilio sklindantį ūžesį, pajuto kažkokiÄ vibracijÄ , todėl iÅ¡kart sugrįžo atgal pas A. ir pasakė jam apie atsiradusius garsus.

Kadangi A. jau ruošėsi vykti namo, liepė jam atvykti į servisÄ rytoj 8 val., žadėjo pasižiÅ«rėti, kas nutiko. Rytojaus rytÄ jis su A. pabandė pavažiuoti jo automobiliu, tiek jis, tiek ir A. girdėjo iÅ¡ automobilio sklindančius paÅ¡alinius garsus, tačiau A. jam paaiÅ¡kino, kad automobilio vibracija atsirado ne nuo jo atlikto remonto, o dėl naujai įdėtų detalių, kurios turi prasivažiuoti ir prasitrinti. Praėjus savaitei laiko, atsiradę garsai ir vibracija nepranyko, todėl jis, V.

E., vėl nuvyko į servisÄ . Kadangi visi serviso darbuotojai turėjo daug užsakymų, A. liepė jam atvažiuoti dar po savaitės, pažadėjo sutvarkyti atsiradusius paÅ¡alinius garsus. Jam atvykus sutartu laiku, jo automobilio niekas ir vėl neapžiÅ«rėjo, nes, kaip ir prieÅ¡ tai, visi buvo labai užsiėmę. Tada jis pasakė A. ir serviso savininkui E. M., kad jis nuvyks į kitÄ servisÄ ir atveÅ¡ jiems sÄ skaitÄ už atliktus darbus. E. M. su tuo sutiko. Nuvykęs į autoservisÄ â€žVairas“, ten darbuotojams paaiÅ¡kino, kad pakeitus autodetales, jo automobilis pradėjo skleisti tam tikrus garsus.

Jis su dviem Å¡io autoserviso darbuotojais pabandė pavažiuoti jo automobiliu, tačiau niekas jokių garsų negirdėjo. Tik pakėlus jo automobilį ir davus jam apkrovÄ , visi iÅ¡girdo didelį garsÄ , sklindantį iÅ¡ automobilio reduktoriaus. Apie tai jis iÅ¡kart pranešė A.. Nupirkęs reduktorių, jį nuvežė į autoservisÄ â€žVairas“, kur jį jam ir pakeitė. Už Å¡iuos remonto darbus jis sumokėjo 100 Eur. Tačiau ir tada garsai neiÅ¡nyko. Tada serviso mechanikas nusprendė pasižiÅ«rėti A. pakeistÄ kardaninio veleno tarpinį guolį ir pamatė, kad jis buvo įkabintas skersai, matėsi, kad jis buvo lyg kaip užlaužtas.

Tada jis pats suprato, kad nuo nekokybiÅ¡kai įstatyto kardaninio veleno tarpinio guolio atsiradusi vibracija sugadino ir reduktorių. Tame pačiame servise pakeitus ir guolį, visi garsai iÅ¡nyko. Sutvarkius automobilį, jis nuvežė A.autoservise „Vairas“ pakeistas senas detales ir iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas už remonto darbus, kurias parodė ir E. M., paprašė atlyginti jo patirtus nuostolius – 417 Eur (už įsigytas naujas detales ir jų pakeitimÄ , į Å¡iÄ sumÄ Ä¯traukė Å¡akę, kuri realiai kainuoja apie 309 Eur, ir reduktoriaus pakeitimÄ ).

Kadangi nukentėjusysis ir vėl neturėjo pinigų, tai jis jam (nukentėjusiajam) pasiÅ«lė parduoti savo automobilį, kad galėtų atsiskaityti. Tačiau A. nesutiko, pasakė, kad nori pats nuvykti iÅ¡siaiÅ¡kinti į autoservisÄ â€žVairas“, ir viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinęs pažadėjo jam, V. E., paskambinti. Visa tai vyko liepos 27 d. Nesulaukęs A. skambučio, jis vėl nuvyko į autoservisÄ , tačiau A. paaiÅ¡kino, kad turi daug darbo ir dar nebuvo nuvažiavęs į autoservisÄ â€žVairas“.

TÄ dienÄ A. jam pasiÅ«lė į autoservisÄ â€žVairas“ nuvažiuoti rytoj. KitÄ dienÄ vėl jokio skambučio iÅ¡ A. nesulaukė. Tada jis pats paskambino A., pokalbio metu Å¡is jam pasakė, kad buvo nuvažiavęs į autoservisÄ â€žVairas“ ir Å¡io autoserviso darbuotojai jam paaiÅ¡kino, jog jo, A. J., atliktas remontas nebuvo susijęs su atsiradusiais jo automobilio gedimais. Tada jis pats nusprendė nuvažiuoti į „VairÄ â€œ, Å¡io autoserviso darbuotojams pasiÅ«lė nuvažiuoti pas A. ir Å¡iam prie jo, V.

E., viskÄ paaiÅ¡kinti, tačiau „Vairo“ darbuotojai tuo metu neturėjo laiko ir jam pasiÅ«lė pačiam atvežti A. pas juos į servisÄ . Visa tai vyko liepos 28 d. TÄ pačiÄ dienÄ jis nuvažiavo pas A. į servisÄ , kad abu galėtų nuvykti į autoservisÄ â€žVairas“ viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti. Jam atvykus, garažo vartai buvo nuleisti, įėjęs į garaÅ¾Ä , matė, kad tuo metu ten, be A., buvo dar 5-6 žmonės. A. tuo metu remontavo automobilį. Priėjęs prie A., pasakė, kad jis yra melagis, ir pasiÅ«lė kartu nuvažiuoti į autoservisÄ â€žVairas“ viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti.

A. ir vėl jam pasakė, kad Å¡iuo metu neturi laiko. Norėdamas žmogiÅ¡kai susitarti, kad jis vis dėlto nuvažiuotų su juo į minėtÄ servisÄ , jis nukentėjusiajam Å¡velniai paėmė už rankos, tačiau A. užsimojo raktu (darbo įrankiu). Jis, norėdamas apsiginti, pasiėmė Å¡alia ant žemės buvusį plaktukÄ ir juo pamojavo A., o A. iÅ¡kart jam papurÅ¡kė dujų į akis. Tada jis iÅ¡kart išėjo iÅ¡ garažo ir iÅ¡važiavo namo, su jokia mačete garažo durų netrankė.

Supratęs, kad A. gali iÅ¡kviesti policijÄ , grįžęs namo pats paskambino į policijos komisariatÄ ir viskÄ paaiÅ¡kino pareigÅ«nams, o po kelių dienų sužinojęs, kad A. parašė pareiÅ¡kimÄ , nuvežė ir sÄ skaitas, iÅ¡raÅ¡ytas autoserviso „Vairas“. Tvirtina, kad niekada nukentėjusiajam negrasino, nieko iÅ¡ jo nereikalavo, vienintelį kartÄ užsiminė jam apie pinigus, jo nesekė, o po Å¡io įvykio su nukentėjusiuoju iÅ¡vis nebendravo. Jaučiasi pats nukentėjęs, nes A. nekokybiÅ¡kai sutvarkė jo automobilį.Nukentėjusysis A.

J. parodė, kad jis anksčiau dirbo mechaniku E. M. priklausančiame autoservise, adresu (duomenys neskelbtini). VienÄ dienÄ Ä¯ šį autoservisÄ jo darbo metu atvažiavo kaip klientas kaltinamasis ir paprašė pakeisti jo automobiliui („Mercedes-Benz“) kardaninio veleno pakabinamÄ guolį. Detalę pakeitimui jam davė pats V. E.. Suremontavus kaltinamojo automobilį, jis pats nebandė važiuoti automobiliu ir patikrinti remonto darbų kokybės, nes tam neturėjo laiko. Kaltinamasis už darbÄ jam sumokėjo 60 Eur.

Netrukus V. E. grįžo atgal į servisÄ ir pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas dėl po remonto automobilyje atsiradusio paÅ¡alinio garso. Jis kaltinamajam paaiÅ¡kino, kad pakeistas guolis negali skleisti tokių garsų, bet automobilio neapžiÅ«rėjo. TÄ kartÄ kaltinamasis iÅ¡vyko autoserviso. Praėjus 2 ar 3 savaičių laikotarpiui, kaltinamasis sugrįžo į autoservisÄ ir pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas, kad dėl jo blogai pakeisto guolio jam sugedo automobilio galinis reduktorius ir važiuoklė, nurodė, kad jam teko vykti į kitÄ autoservisÄ , kur jam paÅ¡alino tuos gedimus.

Jis kaltinamajam bandė paaiÅ¡kinti, kad guolio pakeitimas visiÅ¡kai nesusijęs su jo nurodytais automobilio gedimais, tačiau kaltinamasis jo nesiklausė, pradėjo grasinti žodžiais, reikalauti 400 Eur, nes, kaltinamojo teigimu, jis tiek sumokėjo autoservise „Vairas“ už automobilio remontÄ . Jis mano, kad savo darbÄ atliko gerai, kadangi turi nemaÅ¾Ä tokių darbų patirtį. Jam nesutikus sumokėti kaltinamojo reikalaujamos pinigų sumos, kaltinamasis iÅ¡ autoserviso iÅ¡važiavo, tačiau kitÄ dienÄ sugrįžo ir vėl reikalavo sumokėti jam pinigus ir jau 417 Eur.

TokiÄ sumÄ jis galėjo sumokėti už pakeitimÄ su detalėmis. Taip kaltinamasis pas jį autoservisÄ važinėjosi kiekvienÄ dienÄ apie 2-3 savaites ir kalbėjo apie netinkamÄ automobilio remontÄ bei reikalavo atiduoti jam pinigus. Vėliau kaltinamasis pradėjo reikalauti, kad jis, A. J., jam atiduotų savo maÅ¡inÄ , jei neturi pinigų. Jo, A. J., maÅ¡ina buvo 1993 m. „Honda Accord“, už jÄ buvo mokėjęs 350 Eur. Jis nesutiko atiduoti savo maÅ¡inos. Dar sekančiÄ dienÄ kaltinamasis atvažiavo ir pasakė, kad gali paskambinti meistrui į autoservisÄ â€žVairas“ ir viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, jis, A.

J., sutiko aiÅ¡kintis situacijÄ su „Vairu“. Be to, matydamas, kad V. E. nuo jo neatstos, pasiÅ«lė V. E. reikalaujamÄ pinigų sumÄ sumokėti dalimis. Visa tai matė E. M.. Jie su E. M. pasiÅ«lė mokėti kaltinamajam kiekvienas po 50 Eur per savaitę ir per mėnesį bÅ«tų atsiskaitę. Kaltinamasis nesutiko. Jis į autoservisÄ â€žVairas“ nuvyko kartu su savo kolega T., ten mechanikas, kuris keitė kaltinamojo automobiliui reduktorių, patvirtino, kad nuo pakabinamo guolio negalėjo sugesti reduktorius.

Grįžus atgal į darbÄ , jam vėl paskambino kaltinamasis, kaltinamajam paaiÅ¡kino, kÄ jam pasakė autoserviso „Vairas“ mechanikas. Tada kaltinamasis iÅ¡kart atvyko pas jį į darbÄ aiÅ¡kintis. Kaltinamasis, įėjęs į autoservisÄ , pradėjo jam grasinti, keiktis necenzÅ«riniais žodžiais, pagriebęs nuo žemės plaktukÄ , puolė link jo, pradėjo juo mosikuoti prieÅ¡ jį, tačiau niekur nesudavė. Jis iÅ¡kart atsitraukė nuo kaltinamojo ir iÅ¡sitraukęs iÅ¡ kelnių kiÅ¡enės dujų balionėlį, papurÅ¡kė juo kaltinamajam į akis.

Tuo metu Å¡alia jo buvo T. G., kuris stovėjo jam už nugaros. Tada kaltinamasis, pagrasinęs jam, iÅ¡bėgo iÅ¡ garažo, o jis su kolega, nuleidę garažo vartus, užsirakino ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Stebėdami pro stiklines garažo duris kaltinamojo elgesį, matė, kaip jis nubėgęs prie savo automobilio, pasiėmė iÅ¡ jo daiktÄ , panašų į mačetę, ir sugrįžęs atgal prie garažo, juo daužė garažo duris. Padaužęs garažo duris, negalėdamas patekti į garaÅ¾Ä , kaltinamasis vėl pagrasino ir iÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos.

Atvykus policijos pareigÅ«nams, kaltinamojo jau nebebuvo. Tada jis parašė pareiÅ¡kimÄ . Daugiau su kaltinamuoju nekontaktavo, tik per televizijÄ pamatė, jog jį sulaikė. Žino, kad kaltinamasis grasino ir autoserviso savininkui E. M.. Paskui jis, A. J., iÅ¡ draugų sužinojo, kad jam taip gerai viskas nesibaigs, nes V. E. yra neprognozuojamas ir ne vienas autoservisas yra nuo jo nukentėjęs. Jį jau kolegos buvo perspėję tada, kai kaltinamasis atvažiavo pas jį į servisÄ ir prašė suremontuoti automobilį, kad bÅ«tų atsargus, kad gali nukentėti, bet jis nepaklausė, nes V.

E. gražiai su juo bendravo. Po to įvykio praėjus kiek laiko, į servisÄ buvo atvykęs nepažįstamas žmogus remontuoti automobilio, Å¡is žmogus priėjo prie jo, nukentėjusiojo, ir paklausė, ar jis yra tas asmuo, kuris parašė pareiÅ¡kimÄ , ir jam pasakė, kad rytoj su juo susisieks jo advokatas ir jis turės nuvažiuoti atsiimti tÄ pareiÅ¡kimÄ . Tada jis tÄ automobilį nufotografavo ir viskÄ perdavė tyrėjai. Siekdamas apsaugoti savo Å¡eimÄ , jis prašė liudytojo apsaugos, kuri buvo jam suteikta.

VisÄ tÄ laikÄ jis jautė didelę baimę, stresÄ , bijodavo susitikti su kaltinamuoju, bijojo jo persekiojimo. VienÄ kartÄ matė kaltinamÄ jį stovintį netoli savo namų su kitais asmenimis. Dėl nuolat jaučiamos įtampos jis pradėjo vartoti alkoholį, jį pradėjo kamuoti nemiga, taip pat pablogėjo ir santykiai Å¡eimoje, nes jis pradėjo vartoti smurtÄ prieÅ¡ savo sutuoktinę. To anksčiau niekada nebuvo. Be to, darbe stengėsi dirbti užsirakinęs duris, todėl kentėjo ir jo darbinė veikla, nes klientams atrodydavo, kad servisas uždarytas, bÅ«davo, kad net neidavo į darbÄ arba darbe bÅ«davo tik iki pietų.

Bijodamas dėl savęs ir savo Å¡eimos, jis tam tikram laikotarpiui su savo žmona buvo iÅ¡vykęs į Å vedijÄ . Jiems bÅ«nant ten, vienÄ dienÄ paskambinusi dukra pranešė, kad nuvažiavusi į jų namus, ten prie namo durų rado padėtÄ kastuvÄ ir žemių kauburėlį. Šį ženklÄ jis suprato kaip grasinimÄ , jog jį pakas. Visa tai susiejo su kaltinamuoju. Suvokdamas, kad kaltinamasis žino, kur jis gyvena, kartu su savo Å¡eima iÅ¡sikraustė gyventi į KaunÄ . Byloje yra pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį, jį palaiko ir praÅ¡o priteisti jo praÅ¡omÄ sumÄ iÅ¡ kaltinamojo.Vėliau apklaustas dar kartÄ nukentėjusysis parodė, kad anksčiu buvo tvarkęs kaltinamojo automobilį, jie bendravo draugiÅ¡kai, dėl automobilio Å¡akės viskas taip ir buvo, kaip nurodė kaltinamasis, jie tikrai buvo susitarę dėl Å¡akės pakeitimo (6 t., b. l. 167-168, 172).Liudytojas T.

G. parodė, kad jis 2016 m. dėl automobilio remonto kaip klientas atvyko į autoservisÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Tai buvo apie 9-10 val. ryto, tačiau mechanikas A. teikė remonto paslaugas kitam klientui, todėl jam teko palaukti. Tuo metu servise buvo apie 5-6 žmonės. Jam belaukiant, į autoserviso patalpas įėjo kaltinamasis, kuris pradėjo vartoti necenzÅ«rinius žodžius A. atžvilgiu. Jis kaltinamojo nepažinojo, tik buvo matęs kelis kartus tame pačiame autoservise. Kaltinamasis pradėjo Å¡aukti A., kad jam meluoja, kad jis jį užmuÅ¡ ir su juo susidoros.

Apie kÄ buvo kalbama, jis nesuprato. Tikriausiai atėjęs asmuo buvo nepatenkintas dėl atlikto darbo kokybės. Matėsi, kad kaltinamasis buvo labai piktas. Tada kaltinamasis stvėrė plaktukÄ ir pradėjo eiti link A., norėdamas jam suduoti. Tada jis priėjo kaltinamajam iÅ¡ už nugaros, pasakė, kad Å¡is apsiramintų, norėjo atimti iÅ¡ jo plaktukÄ . Tuo metu A. kaltinamajam papurÅ¡kė dujų, jų kliuvo ir jam. Tada kaltinamasis dar labiau susinervino, metė plaktukÄ ir išėjo iÅ¡ garažo.

Jam išėjus, servise buvę darbuotojai nubėgo ir užrakino serviso duris, kad kaltinamasis nebegalėtų vėl patekti į garaÅ¾Ä . Tuo metu A. paskambino policijai, jie pro kitas duris iÅ¡bėgo į vidinį serviso kiemÄ , nes garažas buvo pilnas dujų. Daugiau kaltinamojo nematė. Konflikto metu suprato, kad kaltinamasis galėjo realiai įgyvendinti iÅ¡sakytus grasinimus A., Å¡is buvo iÅ¡sigandęs. Kai kaltinamasis ėjo link A., A. turėjo rankose montiruotę, nes remontavo automobilį, tačiau nematė, kad Aivaras bÅ«tų kaltinamajam mojavęs su Å¡iuo įrankiu.

Girdėjo iš darbuotojų, kad kaltinamasis dar po to, kai gavo dujų, atbėgo su mačete, tačiau jis pats to nematė. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes tuo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes. Liudytojas A. K. parodė, kad jis E. M. autoservise atskirai nuomojosi patalpas. Jis V. E. pažįsta iš anksčiau, jų santykiai visada buvo draugiški, jie pasikalbėdavo, aptardavo automobilio problemas, E. norėdavo, kad viskas būtų padaryta kruopščiai. Kai 2016 m. liepos mėnesį V.

E. kreipėsi į E. M. autoservisÄ , kad suremontuotų jo automobilį, jis tuo metu su Å¡eima buvo iÅ¡vykęs atostogauti. Kiek žino, kaltinamojo automobilį tvarkė mechanikas A.. Kai A. sutaisė automobilį, jis jį grÄ Å¾ino V. E., tačiau Å¡is po kažkiek laiko sugrįžo atgal į tÄ servisÄ , nes po remonto atsirado kažkokių problemų. Tuo metu A. negalėjo pasižiÅ«rėti, kas nutiko kaltinamojo automobiliui, nes turėjo labai daug užsakymų. Todėl V. E. po kelių apsilankymų E. M. autoservise kreipėsi į kitÄ autoservisÄ , nes jam atsibodo laukti.

Liepos 27 ar 28 d. V. E. vėl atvyko į autoservisÄ . Jis tuo metu lauke tvarkė savo automobilį (jau buvo grįžęs prieÅ¡ 2-3 dienas iÅ¡ atostogų), todėl matė, kaip kaltinamasis nuėjo į autoserviso vidų. Kas vyko autoserviso patalpose, jis nematė. Maždaug po 5-6 minučių iÅ¡girdo V. rėkiant. IÅ¡kišęs galvÄ , pamatė, kaip V., išėjęs iÅ¡ garažo, valėsi veidÄ ir kažko ieÅ¡kojo savo automobilyje. Girdėjo, kaip V. dar kieme paÅ¡Å«kavo, kad daužė lyg į garažo ar ofiso duris, tačiau nematė, su kuo E. daužė, vėliau iÅ¡ autoserviso pastarasis iÅ¡važiavo.

Matė, kad V. iÅ¡ automobilio iÅ¡sitraukė kažkokį daiktÄ medine rankena, o jo virÅ¡us blizgėjo, bet nesuprato, kas ten, nes E. buvo atsukęs nugarÄ ir nesimatė. Apklausos metu policijos pareigÅ«nams nurodė, kad tai buvo mačetė, nes jam po įvykio taip pasakojo serviso darbuotojai. IÅ¡ serviso ofiso viskas labai gerai matosi, nes yra stiklas, o E. maÅ¡ina stovėjo už kokių 4 m nuo įėjimo į ofisÄ . Per tuos langus visi ten buvę galėjo viskÄ labai gerai matyti, iÅ¡ kurios vietos ir kÄ E. iÅ¡sitraukė.

Jis suprato, kad V. nuėjus į serviso patalpas, tarp jo ir A. kilo konfliktas, nes A. remontavo jo maÅ¡inÄ . V. E. iÅ¡vykus, jis nuėjo į servisÄ ir jam darbuotojai papasakojo, kad kaltinamasis, įėjęs į servisÄ , buvo piktas, pradėjo kivirčytis, mosikavo rankomis, pastÅ«mė A., todėl Å¡is iÅ¡sigandęs V. papurÅ¡kė dujų balionėliu į akis. Po Å¡io įvykio matė, kad A. buvo pasimetęs, pradėjo vartoti alkoholį. Jam V. vėliau neskambino, tik parašė į darbinį telefonÄ praneÅ¡imÄ , Å¡iuo telefonu naudojosi tiek jis, tiek ir E. M. bei kiti darbuotojai, todėl nežino, kam Å¡is praneÅ¡imas buvo skirtas.

PraneÅ¡ime buvo nurodyta, kad jam bus „šakės“. Suprato, kad tai buvo skirta A.. Po to įvykio E. nebuvo atvykęs, jis, liudytojas, pats netrukus iÅ¡vyko į NorvegijÄ . Jam nebuvo daromas joks poveikis. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas T. B. parodė, kad jis kartais atvykdavo į servisÄ , esantį (duomenys neskelbtini). kaip E. ir A. draugas. Yra matęs kaltinamÄ jį tame servise kelis kartus. Žino, kad A. kaltinamajam neva blogai sutvarkė automobilį, dėl to tarp jų kilo nesutarimai.

Jam teko važiuoti kartu su A. Å¡io praÅ¡ymu į autoservisÄ â€žVairas“, kur A. klausė dėl kaltinamojo automobilio remonto. Minėto serviso mechanikas jiems pasakė, kad viskas buvo sutvarkyta gerai. SekančiÄ dienÄ , kai jis buvo servise (duomenys neskelbtini), tarp kaltinamojo ir A. kilo konfliktas. Servise buvo ir daugiau žmonių – tai T., A., kiti serviso darbuotojai. Kaltinamajam atvykus į garaÅ¾Ä , jie pradžioje kalbėjosi ramiai dėl minėto automobilio sutvarkymo, po to pradėjo kivirčytis.

V. E. prašė A. grÄ Å¾inti pinigus, nes jis neva blogai sutvarkė jo automobilį, o A. pasakė, kad pinigų negrÄ Å¾ins. A. vis tvirtino, kad jis gerai viskÄ sutvarkė, kad kažkokios dalies neįmanoma įdėti kreivai. Jie susiginčijo, matė, kaip V. E. susinervino, grasino A., kad trenks jam plaktuku, ir jis tada viskÄ prisipažins. Tuo metu V. buvo nusiteikęs grėsmingai, rankose turėjo plaktukÄ ir juo mojavo, todėl jo grasinimai atrodė realÅ«s. A. prašė jo iÅ¡eiti lauk, atrodė iÅ¡sigandęs. Tuomet prie jų priėjo T.

G. ir pamatęs, kad V. E. taikėsi su plaktuku A. į galvÄ , griebė už jo, o A. kaltinamajam papurÅ¡kė dujų. Tada kaltinamasis iÅ¡bėgo iÅ¡ serviso, o jis, T. B., bėgo jam iÅ¡ paskos, kad uždarytų garažo duris. Girdėjo, kaip V. E. bėgdamas pasakė A., kad jis jį užmuÅ¡. V. E. nubėgo į savo automobilį, girdėjo, kad jis kažko ieÅ¡kojo, tačiau ko, nematė. Jis pats buvo iÅ¡sigandęs. Uždaręs serviso duris iÅ¡kart išėjo per kitÄ serviso pusę į laukÄ , nes patalpoje buvo pilna dujų, o po maždaug 5 minučių pažiÅ«rėjęs pro duris ir pamatęs, kad kaltinamojo nebėra, iÅ¡važiavo namo.

T. pasakojo, kad jis matė, kaip kaltinamasis rankose turėjo kardÄ , tačiau jis to pats nematė, tik girdėjo, kad kažkas trankė į užrakintas garažo duris, todėl A. iÅ¡kvietė policijÄ . Nuo to laiko jis su A. nebebendravo, nes iÅ¡vyko iÅ¡ Klaipėdos. Policijos komisariate apklausos metu davė tikslesnius parodymus.Liudytojas E. M. parodė, kad jis anksčiau nuomojosi serviso patalpas (duomenys neskelbtini), kur teikė automobilių remonto paslaugas. Pas jį servise dirbo ir A. J., pastarasis pradėjo dirbti pas jį maždaug prieÅ¡ 2 mėnesius iki aptariamo įvykio.

KaltinamÄ jį jis pažįsta iÅ¡ anksčiau, nes ne vienÄ kartÄ jam jo darbuotojai remontavo automobilius. Su kaltinamuoju niekada nekonfliktuodavo, tačiau žinojo, kad jis yra priekabus, reikalaujantis kokybiÅ¡kų paslaugų, todėl stengdavosi visada sutvarkyti jam automobilius atsakingai, savo darbuotojams buvo nurodęs, kad be jo žinios V. E. automobilių netvarkytų. Tačiau, kaip vėliau suprato, A. J. jo nepaklausė ir apsiėmė sutvarkyti kaltinamojo automobilį „Mercedes-Benz“. Kiek pamena, A.

J. anksčiau jau buvo tvarkęs E. automobilį „Audi“. Praėjus kelioms dienoms po automobilio „Mercedes-Benz“ remonto, V. E. sugrįžo į servisÄ ir pasakė, kad po remonto atsirado kažkoks garsas. Jis kaltinamajam pasiÅ«lė atvažiuoti vėliau, nes laisvų darbuotojų nebuvo. Tada V. E. nuvyko į kitÄ autoservisÄ , kur iÅ¡siaiÅ¡kino, kokios problemos atsirado po atlikto automobilio remonto. IÅ¡ jam V. E. pateiktos sÄ skaitos pamatė, kad už papildomÄ remontÄ kitame servise V.

E. sumokėjo apie 400 Eur. Po atlikto remonto kaltinamasis atvežė guolį ir reduktorių ir paliko Å¡ias detales jų ofise, nes norėjo parodyti, kas buvo sugadinta. Negali pasakyti, ar A. J. nekokybiÅ¡kai suremontavo kaltinamojo automobilį, nematė, tačiau norėdamas neprarasti kliento, kad kaltinamasis sugrįžtų pas juos į servisÄ , pasiÅ«lė sumokėti dalimis jam 400 Eur, tai yra kiekvienÄ savaitę po 50 Eur. Kaltinamasis su tokiu jo pasiÅ«lymu nesutiko, ir jis, liudytojas, jam nieko nemokėjo.

Daugiau jis kaltinamojo nematė ir su juo nebendravo, jo nebuvo ir tuomet, kai įvyko konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Jam tik įvykio dienÄ paskambino jo draugas A. K. ir pranešė, kas įvyko servise. Jam atvykus į įvykio vietÄ , ten jau buvo atvykę policijos pareigÅ«nai. Tuo metu A. J. buvo Å¡oke. IÅ¡ kitų serviso darbuotojų sužinojo, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju apsižodžiavo ir A. papurÅ¡kė V. dujų į akis. Negali pasakyti, kada tiksliai nukentėjusysis išėjo iÅ¡ serviso, bet po to įvykio kelias dienas buvo pasirodęs ir po to dingo palikęs iÅ¡ardytas klientų maÅ¡inas.

A. J. sugrįžo į darbÄ tik tada, kai jis su juo pakalbėjo, kad Å¡is privalo sutvarkyti paliktas iÅ¡ardytas transporto priemones. Jis nežino, ko A. bijojo, po to įvykio A. jam nieko nepasakojo. A. J. iki to įvykio mėgdavo iÅ¡gerti darbo metu, yra ne kartÄ nekokybiÅ¡kai suremontavęs klientų maÅ¡inas. Jis, liudytojas, dėl su A. kilusių problemų dėl automobilių remonto prasiskolino ir privalėjo užbaigti Å¡iÄ savo veiklÄ . Tvirtina savo parodymus, duotus teisme, ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai nėra tiksliai užfiksuoti, jo apklausÄ vykdžiusi tyrėja jo žodžius savaip interpretavo.

V. E. iÅ¡ jo nieko nereikalavo, jam negrasino.Liudytojas A. B. parodė, kad apie įvykį žino tik iÅ¡ televizijos, pats nieko nematė, nes atėjo dirbti į tÄ patį servisÄ , kur dirbo ir A. J., kai po įvykio buvo praėjęs maždaug mėnuo. A. J. buvo jo kolega, anksčiau jie nebuvo pažįstami. IÅ¡ A. pasakojimų žino, kad Å¡iame servise buvo kilęs konfliktas dėl automobilio remonto. Kadangi tai jo nelietė, jis į įvykio aplinkybes nesigilino. Kaltinamojo servise nebuvo matęs. Tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.Liudytojas G.

K. parodė, kad jis yra autoserviso „Vairas“ vadovas, pats automobilių netvarko. Pamena, kad kaltinamasis atvykęs pas jį į servisÄ pasakė, kad po remonto kitame autoservise jo automobilyje atsirado kažkokie garsai. Kaltinamasis jiems nesakė, kur prieÅ¡ tai tvarkėsi savo automobilį. PrieÅ¡ remontuojant, kartu su Å¡altkalviu ir kaltinamuoju pravažiavo kaltinamojo maÅ¡ina, tikrai iÅ¡ maÅ¡inos sklido kažkoks garsas. Pakeitė reduktorių ir vėl pravažiavo, bet tas garsas neiÅ¡nyko, tada dar pakeitė pakabinamÄ guolį ir dingo visi garsai.

Kiek žino, kaltinamojo automobiliui prieÅ¡ tai buvo pakeistas prie kardano esantis pakabinamasis guolis, kuris, kaip pamatė apžiÅ«ros metu, buvo prisuktas nekokybiÅ¡kai. Kai guolis bÅ«na kreivai įstatytas, jis gali sukelti vibracijÄ ir sugadinti kitas detales. Dėl ūžimo galiniame automobilio tilte jiems teko pakeisti galinį maÅ¡inos reduktorių. Reduktorių pakeitimui kaltinamasis pateikė savo. Mano, kad jei Å¡ie garsai atsirado po remonto, tai mechanikas kažkÄ ne taip padarė. Vėliau pas jį iÅ¡ kito serviso buvo atvykęs mechanikas.

Jam jie nurodė, kokius gedimus sutvarkė kaltinamojo automobiliui, o Å¡is jo dar paklausė, ar jis galėjo tvarkydamas kardaninio veleno tarpinį guolį pažeisti reduktorių, tai jis jam pasakė, kad 100 proc. atsakyti jam negali. Kaltinamasis jų servise lankėsi nebe pirmÄ kartÄ , tačiau konfliktų tarp jų nėra buvę, tik iÅ¡ bendravimo sprendė, kad kaltinamasis gali bÅ«ti sunkaus bÅ«do, iÅ¡ pažįstamo žinojo, kad V. E. anksčiau teistas. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes jie tikslesni.

Niekas jo neprašė duoti neteisingus parodymus ir niekas jo parodymų neįtakojo. Liudytojas V. L. parodė, kad jis dirba Å¡altkalviu autoservise „Vairas“. Å iame servise su klientais bendrauja meistras G. K., o jam tik nurodoma, kÄ reikia sutvarkyti. Kaltinamojo jis anksčiau nebuvo matęs. Kaltinamasis atvežė kelias detales ir paprašė jas pakeisti. Neatsimena, ar meistras, ar kaltinamasis jam nurodė, kad kažkas automobilyje ūžia. Pakeitus reduktorių, ūžimas ir Å¡vilpimas nedingo, jis dingo tik pakeitus kardaninio veleno tarpinį guolį. Nežino, kodėl Å¡is guolis skleidė garsus, mano, kad galėjo bÅ«ti įdėta brokuota detalė arba dėl to, kad ji buvo blogai įstatyta.

Jo nuomone, nevisiÅ¡kai tinkamai, kažkiek kreivai įstatytas kardaninio veleno tarpinis guolis negalėjo sugadinti kitų automobilio dalių. Blogai įstatyta detalė kitas detales bÅ«tų galėjusi paveikti tik praėjus ilgam laiko tarpui. Vizualiai paties guolio pažeidimų nebuvo matyti. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.  Liudytojas K. S. parodė, kad V. E. yra jo pažįstamas, draugas. Apie nagrinėjamÄ Ä¯vykį gali nurodyti tik tiek, kad vienÄ dienÄ grįžęs iÅ¡ užsienio jis kreipėsi į autoservisÄ , esantį (duomenys neskelbtini), dėl savo automobilio „Volvo“ remonto, nes ten dirbo jo pažįstamas.

Kol jam remontavo automobilį, jis paklausė vieno ten dirbusio mechaniko vardu A., kaip reikia pakeisti halogenÄ . Å is asmuo jam nebuvo pažįstamas. Jis žinojo apie Å¡iame servise vykusius konfliktus tarp V. E. ir mechaniko, tačiau nežinojo, kad A. yra tas pats asmuo. PaaiÅ¡kėjo tik pokalbio metu, kad A. tvarkė E. maÅ¡inÄ , jis paklausė, kaip kas vyko, tačiau A. jam nieko aiÅ¡kiai nepasakė. Tada jis A. pasakė, kad V. E. sudarė sutartį su kitu advokatu ir pasiÅ«lė jam pas jį nuvažiuoti.

Daugiau A. nebematė ir su juo nebendravo, nes iÅ¡vyko į užsienį. Tvirtina, kad jokio spaudimo nukentėjusiajam nedarė, jį sutiko tik atsitiktinai. Ä®vykio su V. E. neaptarinėjo. Taip pat tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.Liudytoja L. S. parodė, kad A. J. yra jos patėvis. 2016 m. rudenį porai mėnesių jos mama su A. J. buvo iÅ¡vykę į Å vedijÄ . Jie iÅ¡vyko, nes jos patėviui kažkas grasino, todėl jie nenorėjo pasilikti Lietuvoje. Jos tėvai jai paliko prižiÅ«rėti (duomenys neskelbtini) esančius namus.

VienÄ dienÄ jai paskambino kaimynė ir pranešė, kad po tėvų namų kiemÄ vaikÅ¡to svetimi vyrai. Nuvažiavusi ten, ant namo durų rankenos rado uždėtÄ kastuvÄ , kuris buvo anksčiau padėtas sandėliuke. Ji suprato, kad buvo pagrasinta susidoroti. Tada ji paskambino mamai paklausti, kÄ daryti. Liudytoja D. E. parodė, kad V. E. yra jos sutuoktinis, jis yra labai impulsyvus ir visada iÅ¡sako savo nuomonę, visada nori viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti iki galo. Vyras jai pasakojo, kad po automobilio remonto jis iÅ¡girdo paÅ¡alinius garsus, todėl nuvyko pas tÄ patį mechanikÄ , kad jis iki galo sutvarkytų jo automobilį, tačiau mechanikas jos vyrui nurodė, kad Å¡iuo metu neturi laiko, ir pasiÅ«lė atvažiuoti vėliau.

Jos vyras kalbėjosi ir su to autoserviso savininku E., bet jis taip pat nurodė palaukti. Žino, kad jos vyras pas mechanikÄ vyko kelis kartus, tačiau jis automobilio apžiÅ«rÄ vis atidėdavo kitam kartui. Tada jos vyras nuvyko į autoservisÄ â€žVairas“, kur mechanikas, apžiÅ«rėjęs vyro automobilį, pasakė, kad dėl blogai įdėtos detalės sugedo kita automobilio detalė. Tada (tai buvo liepos 28 d.) V. E. nuvyko atgal į autoservisÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad jo automobilį tvarkęs mechanikas nuvažiuotų į autoservisÄ â€žVairas“ ir įsitikintų, kad jo automobiliui iÅ¡ tikrųjų yra kažkas blogai, be to, paprašė atlyginti žalÄ dėl netinkamai atlikto remonto.

Tada V., pamatęs, kad mechanikas pasiėmė kažkokį metalinį daiktÄ , pats pasiėmė plaktukÄ . Žino, kad jos vyrui mechanikas papurÅ¡kė dujų, todėl jis iÅ¡kart iÅ¡ autoserviso iÅ¡važiavo. Kiek žino, mechanikas jos vyrui pinigų negrÄ Å¾ino. Daugiau į tÄ autoservisÄ jos vyras nebevažiavo. Po kiek laiko sužinojo, kad mechanikas parašė policijoje pareiÅ¡kimÄ , todėl V. nuvežė visus turimus dokumentus, susijusius su Å¡iuo įvykiu. Po mėnesio jos vyrÄ sulaikė.

Jos vyras su jokiais autoservisais anksčiau nėra turėjęs problemų. Liudytoja I. K. parodė, kad ji pradėjo ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje byloje, vėliau iÅ¡eidama į motinystės atostogas, ikiteisminio tyrimo medžiagÄ perdavė vyriausiajai tyrėjai D. B., kuri ir užbaigė šį ikiteisminį tyrimÄ . Visada vykdant liudytojų apklausas, pradžioje ji leidžia asmeniui laisva forma papasakoti, kÄ jis žino apie tiriamÄ Ä¯vykį, o tik po to užduoda klausimus dėl kilusių neaiÅ¡kumų.

SuraÅ¡ius apklausos protokolÄ , jį pateikia liudytojui, jis perskaitęs pasiraÅ¡o po juo. Jei apklaustas liudytojas nesutinka su protokole nurodytomis tiriamo įvykio aplinkybėmis, visada pataiso, ir tik po to liudytojas, pakartotinai perskaitęs protokolÄ , pasiraÅ¡o po tekstu. Nepamena, kad kuris nors iÅ¡ apklaustų liudytojų bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas dėl blogai suraÅ¡ytų parodymų. Liudytojų parodymai buvo užfiksuoti tokie, kokius jie davė, kaip jie kalbėjo, apklausiamų asmenų pasisakymai nebuvo paaÅ¡trinami ar interpretuojami.

Dalies liudytojų ji neapklausinėjo, autoserviso darbuotojus apklausinėjo kita tyrėja. Visada byloje yra renkama tiek teisinantys, tiek ir kaltinantys įrodymai. Dėl visų procesinių veiksmų atlikimo buvo tartasi su prokuroru. Kiek pamena, Å¡ioje byloje buvo atlikta krata kaltinamojo namuose ir garaže, kadangi liudytojai apklausų metu tikrai nurodė, kad kaltinamasis, atvažiavęs į servisÄ , kažkuriuo momentu galimai iÅ¡sitraukė mačetę.IÅ¡ 2016 m. liepos 28 d. pareiÅ¡kimo matyti, kad A.

J. kreipėsi į policijÄ , nurodydamas, kad 2016 m. liepos 28 d. apie 10.10 val. adresu (duomenys neskelbtini) pas jį atvažiavo buvęs autoserviso klientas V. E., pravarde „EÅ¡erys“, ir pradėjo teigti, kad jis blogai jam suremontavo automobilį „Mercedes-Benz“, pradėjo grasinti, kad jį sulaužys, sumuÅ¡, įėjęs į garaÅ¾Ä , griebė plaktukÄ , sakydamas, kad užmuÅ¡. Jis gindamasis V. E. papurÅ¡kė aÅ¡arinių dujų, todėl jis iÅ¡bėgo į laukÄ , sakydamas, kad jam dabar „šakės“.

Jam iÅ¡bėgus pro duris, buvo užrakintos garažo durys, kad jis nebeįeitų. Per langÄ matė, kaip V. E. atbėgo prie serviso su daiktu, panaÅ¡iu į mačetę, peilį. Jiems paskambinus į policijÄ , užpuolikas sėdo į savo automobilį ir iÅ¡važiavo grasindamas susidorojimu. Šį įvykį matė visas darbo kolektyvas. Toks terorizavimas jau tęsiasi visÄ savaitę. PrieÅ¡ dienÄ V. E. norėjo iÅ¡ jo atimti jam priklausantį automobilį. PraÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nes bijo dėl savo gyvybės, jo veiksmai gali bÅ«ti realÅ«s (1 t., b. l. 32).

IÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2016 m. liepos 28 d. apie 10.17 val. iÅ¡ Klaipėdos AVPK OVS budėtojo buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), grasinama peiliu. Nuvykus į įvykio vietÄ , policijos pareigÅ«nus pasitiko A. J., kuris paaiÅ¡kino, kad buvęs autoserviso klientas V. E. grasino susidorojimu. V. E., kaip aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjas, buvo sugriebęs plaktukÄ ir juo grasino bei norėjo su plaktuku suduoti, tačiau pareiÅ¡kėjas apsigynė papurkÅ¡damas dujų. Tada V. E. iÅ¡bėgo lauk ir sugrįžo rankoje turėdamas galimai mačetę.

Ä® autoserviso vidų jam nepavyko įeiti, nes spėjo užrakinti garažo duris. Sužalojimų A. J. nepatyrė, bet buvo iÅ¡sigandęs, susijaudinęs, dėl grasinimų parašė pareiÅ¡kimÄ (1 t., b. l. 40).IÅ¡ 2016 m. spalio 7 d. pareiÅ¡kimo matyti, kad A. J. kreipėsi į policijÄ , nurodydamas, kad 2016 m. spalio 7 d. 14 val. adresu (duomenys neskelbtini), į jo darbovietę atvažiavo nepažįstami vyrai ir pagrasino, kad jeigu jis neatsiims pareiÅ¡kimo dėl V. E., tai bus blogai. Jie buvo atvažiavę su automobiliu „Volvo XC 90“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bet tik vienas asmuo buvo atėjęs su juo kalbėti, jo nepažįsta. PraÅ¡o imtis priemonių dėl jo ir jo Å¡eimos saugumo (1 t., b. l. 63-64).IÅ¡ 2016 m. spalio 7 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2016 m. spalio 7 d. apie 20.13 val. iÅ¡ Klaipėdos AVPK OVS budėtojo buvo gautas praneÅ¡imas, kad dienos metu į darbovietę buvo atvažiavęs nepažįstamas asmuo ir reikalavo atsiimti pareiÅ¡kimÄ dėl V. E. daryto psichologinio spaudimo. Pranešėjas jaučia realiÄ grėsmę savo ir savo Å¡eimos saugumui.

Nuvykus į iÅ¡kvietimo vietÄ , pranešėjas A. J. paaiÅ¡kino, kad į jo darbÄ buvo atvykęs asmuo ir grasino susidorojimu su juo ir jo Å¡eima, jei jis neatsiims pareiÅ¡kimo, kurį rašė dėl tarp V. E. ir jo įvykusio konflikto dėl blogai suremontuoto V. E. automobilio. A. J. paaiÅ¡kino, kad bijo dėl savo Å¡eimos ir savo gyvybės bei sveikatos, nes yra tiesiogiai grasinama jam susidorojimu (1 t., b. l. 65). IÅ¡ 2016 m. rugsėjo 20 d. daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rint liudytojo A.

K. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung“, prie gautų praneÅ¡imų užfiksuota SMS žinutė „jam pizda“. Minėta žinutė buvo atsiųsta 2016 m. liepos 28 d. 10.20 val., siuntėjo vardas „Vytka“, telefono numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 140-143). IÅ¡ UAB „Silberauto“ raÅ¡to matyti, kad keičiant kardaninio veleno tarpinį guolį, iÅ¡ardžius ir vėliau surinkus kardaninį velenÄ , neatitaikant velenų padėties taip, kaip buvo surinkta gamintojo, galimos vibracijos važiuojant.

Apie galimus reduktoriaus ir važiuoklės sugadinimus dokumentuose neužsimenama (1 t., b. l. 171-177).Iš 2016 m. spalio 4 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad užfiksuotas V. E. ir jo pažįstamo G. K., dirbančio UAB „Vairas“ autoservise, pokalbis. Pokalbio metu G. K. pasakoja, kokius parodymus jis davė policijoje apklausos metu (2 t., b. l. 146-148).Iš 2016 m. lapkričio 9 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta DVD laikmena, kurioje yra V.

E. naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių ir žinučių išklotinės nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 16 d. Apžiūros protokole nurodytos datos ir laikai, kada V. E. skambino, rašė autoserviso darbuotojams E. M., A. K., A. J. (2 t., b. l. 187-189).Iš 2016 m. lapkričio 10 d. apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota, kad apžiūrint DVD-R laikmenas, kuriose yra iš V. E. mobiliojo ryšio telefono „LG L80“ ir jame buvusios SIM kortelės nuskaityti duomenys, rasti SMS pranešimai A.

J., A. K., E. M. (2 t., b. l. 197-199).IÅ¡ 2016 m. rugsėjo 28 d. kratos metu V. E. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), paimtų sÄ skaitų-faktÅ«rų matyti, kad jos iÅ¡raÅ¡ytos UAB „Vairas“ už automobilio „Mercedes-Benz“ remontÄ 154 Eur, 209 Eur sumai (3 t., b. l. 11-12).Teismas, iÅ¡analizavęs ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtus įrodymus, jų visumÄ , pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis V. E. padarė jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 294 straipsnio 2 dalyje.

Pagal savavaldžiavimo sudėties dispozicijÄ , savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai vykdo savo ar kito asmens tikrÄ ar tariamÄ teisę (numatytÄ CK 1.136 straipsnyje), kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama. Å ių veiksmų subjektas turi bÅ«ti susijęs su Å¡iais santykiais. Kam faktiÅ¡kai atstovauja kaltininkas, savavaldžiavimo kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi, tačiau svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės yra nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis jas ginčija (nepripažįsta skolos ir pan.) arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigÄ patenkinti reikalavimus.

Taigi pagal dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi bÅ«ti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai.Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagrindžiant baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 294 straipsnio 2 dalį turi bÅ«ti nustatyta ne tik psichinė ar fizinė prievarta, bet ir tokia prievarta padaryta didelė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Suprantama, kad panaudotos prievartos (psichinės ar fizinės) pobÅ«dis nulemia ir atsiradusių padarinių rūšį – fizinė ar psichinė žala.

Savavaldžiavimo padariniai, tokie kaip didelė žala, turi bÅ«ti konstatuojami ne formaliai, bet motyvuotai atskleidžiant jų pobÅ«dį, turinį, pavojingumo laipsnį ir kt. Atsižvelgiant į savavaldžiavimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudėties struktÅ«rÄ , pažymėtina, jog didele žala laikytina ne tai, kad nukentėjusysis patiria tik diskomfortÄ dėl kaltininko veiksmų, bet, pavyzdžiui, tai, kad jis praranda saugumo jausmÄ , kad kaltininko veiksmais sukuriama bauginančio pobÅ«džio situacija.

Vadinasi, nukentėjusysis turi ne tik iÅ¡girsti grasinimus, bet ir suprasti jų realų pavojingumÄ , didelę tikimybę, kad kaltininkas juos įgyvendins. Taip pat turi bÅ«ti konstatuota, kad kaltininko elgesys yra neteisėtas, agresyvus, baustinas ir pan. BK 294 straipsnio 2 dalies prasme psichine prievarta laikytini pasikartojantys ar nuolatinio pobÅ«džio tyčiniai kaltininko veiksmai, pasižymintys aiÅ¡kiai prieÅ¡iÅ¡ku, neetiÅ¡ku, žeminančiu ar įžeidžiančiu, agresyviu, užgauliu pobÅ«džiu.

Gali bÅ«ti gÄ sdinama susidoroti, pakenkti nukentėjusiojo Å¡eimai. Tai gali bÅ«ti ir grasinimai panaudoti fizinę jėgÄ , nuo kurios nukentėjusysis neapsigins, sunaikinti ar sugadinti turtÄ ar kitokiu bÅ«du padaryti didelę turtinę žalÄ . Kaltininkas, siekdamas savo tikslų, nukentėjusįjį gali įžeidinėti, Å¡meižti, Å¡antažuoti, persekioti pats ar į tokiÄ veikÄ Ä¯traukti ir kitus asmenis. Toks psichinis spaudimas (agresija) jau savaime yra neteisėtas, baustinas. Tai gali sukelti nukentėjusiajam bejėgiÅ¡kumo bÅ«senÄ , įtampÄ , dvasinius sukrėtimus ar nuolatinį psichologinį diskomfortÄ , depresijÄ ar kitokiÄ liguistÄ bÅ«senÄ , sveikatos pablogėjimÄ ar net psichikos sutrikimÄ .

Tokius padarinius (didelę žalÄ ) nukentėjusiajam ar jo artimiems asmenims gali sukelti ir pavienis, bet itin Å¡iurkÅ¡tus, bauginantis ar agresyvus, žeminantis kaltininko veiksmas.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. E. iÅ¡ nukentėjusiojo reikalavo perduoti turtÄ ne iÅ¡galvotais motyvais, o manydamas, kad tam turi pagrindÄ , tai yra jo manymu, už blogai atliktÄ automobilio „Mercedes-Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontÄ . Nukentėjusiajam suremontavus kaltinamojo automobilį, jis pradėjo skleisti tam tikrus garsus.

Nukentėjusiajam papildomai neapžiÅ«rėjus jo automobilio, kaltinamasis susiremontavo automobilį kitame autoservise, iÅ¡ Å¡io autoserviso mechaniko sužinojęs, kad nukentėjusysis galimai nekokybiÅ¡kai sutvarkė jo automobilį, pareikalavo iÅ¡ pastarojo padarytos žalos atlyginimo, kuri nevirÅ¡ijo naujų detalių įsigijimo ir už papildomÄ automobilio remontÄ sumokėtų pinigų sumos. Å ias aplinkybes patvirtina kaltinamojo, nukentėjusiojo, aptarti liudytojų parodymai, raÅ¡ytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusysis A. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme pripažino, jog jis remontavo kaltinamojo automobilį „Mercedes-Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), anksčiau buvo keitęs automobilio Å¡akę, atliekant jos keitimÄ , ji buvo sugadinta, vėliau keitė automobilio kardaninio veleno tarpinį guolį, o kaltinamajam po tam tikro laiko atvykus į autoservisÄ pirmiausia nukentėjusiajam buvo iÅ¡sakytos pretenzijos dėl automobilio remonto darbų kokybės ir pareikalauta padarytos žalos dėl nekokybiÅ¡kai atlikto automobilio remonto atlyginimo.

Kaip byloje nustatyta, tik nukentėjusiajam atsakius, kad, jo nuomone, jis savo darbÄ dėl kardaninio veleno tarpinio guolio pakeitimo atliko tinkamai, be to, neturi kaltinamojo praÅ¡omos pinigų sumos ir nemokės, kaltinamasis pavartojo prieÅ¡ nukentėjusįjį psichinę prievartÄ , kuri pasireiÅ¡kė kaltinamojo pasikartojančiais skambučiais ir apsilankymais autoservise su reikalavimais atlyginti jam padarytÄ Å¾alÄ , grasinimais panaudoti fizinę jėgÄ (užmuÅ¡ti, nuÅ¡auti, sulaužyti ir pan.), mojavimu plaktuku prieÅ¡ nukentėjusįjį bei daikto, panaÅ¡aus į mačetę (durklÄ ), demonstravimu, daužymu į duris.

PastarÄ jÄ aplinkybę teismas, įvertinęs visumÄ surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų, laiko įrodyta, nors kaltinamasis aplinkybę dėl daikto, panaÅ¡aus į mačetę, iÅ¡sitraukimo neigė. Tokiu V. E., pavartodamas psichinę prievartÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį A. J., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos civilinio proceso tvarka kreiptis su ieÅ¡kiniu į teismÄ dėl žalos atlyginimo, pats savavaliÅ¡kai vykdė nukentėjusiojo A. J. ginčijamÄ savo tariamÄ teisę į žalos atlyginimÄ dėl netinkamai atlikto automobilio remonto.

Taip savavaldžiaudamas kaltinamasis padarė didelę žalÄ nukentėjusiojo A. J. teisėms ir teisėtiems interesams, nes kaltinamojo elgesys dienos metu vieÅ¡oje vietoje nukentėjusiojo atžvilgiu buvo neteisėtas, agresyvus, įžūlus, žeminantis, nukentėjusysis dėl kaltinamojo veiksmų patyrė iÅ¡gÄ stį, stresÄ , pažeminimÄ , prarado saugumo jausmÄ , po to neatvyko į darbÄ . Kad kaltinamasis elgėsi agresyviai ir bauginančiai, savo elgesiu sukÅ«rė grėsmingÄ situacijÄ , suteikusiÄ pagrindÄ manyti, kad jis realiai savo grasinimus gali įgyvendinti, patvirtino tiek autoserviso darbuotojai, tiek ir jo klientai.

Taigi įvertinus visas Å¡ias aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad kaltinamojo V. E. veiksmuose yra visi BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, todėl jam kyla baudžiamoji atsakomybė už Å¡iÄ veikÄ . Dėl neteisėto disponavimo Å¡aunamaisiais ginklais ir Å¡audmenimis Kaltinamasis V. E. parodė, kad jis atlikęs bausmę ir išėjęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos aptiko apibraižytÄ savo automobilį, kurį vėliau, tai yra 2015 m. vasario 10 d. apie 1 val. kažkas padegė, todėl jis susirÅ«pino dėl savo ir savo Å¡eimos narių sveikatos bei gyvybės. Praėjus maždaug 8 mėnesiams po jo automobilio padegimo, vienÄ vakarÄ Ä—jo namo (tuo metu buvo neblaivus), bespaudydamas laiptinės durų kodÄ pajuto, kaip jam į pakaušį kažkas įrėmė ginklÄ .

Tada jis iÅ¡kart atsisuko ir gindamasis tam asmeniui sudavė smÅ«gius, Å¡is neteko sÄ monės, jis atėmė iÅ¡ jo ginklÄ ir Å¡ovinius. Tas asmuo jam buvo nepažįstamas. Paliko jį gulėti ir nuėjo, nežino, kodėl taip įvyko, jokių konfliktų neturėjo. Dėl Å¡io įvykio į policijÄ nesikreipė. Po to maždaug 2016 m. vasarÄ , apie 12 val. nakties grįžęs namo, nutarė parÅ«kyti lauke. BerÅ«kydamas jis iÅ¡girdo kažkÄ Å¡Å«kaujant, balsas buvo panaÅ¡us į jo draugo.

PasižiÅ«rėjęs į tÄ pusę, pamatė aukÅ¡tÄ vyrÄ su alaus buteliais ir ginklu. Minėtam vyriÅ¡kiui pradėjus mojuoti tuo ginklu prieÅ¡ jį, V. E., jis jį nuginklavo. Pasirodo, tas aukÅ¡tas vyras grasino jo draugui E. P.. To vyriÅ¡kio jis, V. E., nepažinojo. E. P. po to ėjo ieÅ¡koti to ginklo, jis, V. E., jam pasakė, kad paėmė ginklÄ iÅ¡ to vyro. E. jam pasiÅ«lė eiti į policijÄ ir priduoti ginklÄ , tačiau jis bijojo, kad jo nesuimtų. TÄ ginklÄ jis pasidėjo savo namuose, stalčiuje.

Tas ginklas buvo dujinis. Abu ginklus laikė namuose dėl savigynos, manė, kad jam ir jo Å¡eimai gresia pavojus. Jam niekas neiÅ¡duoda ginklo, nes yra teistas.Liudytojas E. P. parodė, kad tikslios datos neatsimena, tai buvo maždaug 2016 m. pavasarį, kai jam su draugais bÅ«nant prie prekybos centro „Vėtrungė“, prie jų priėjo du vyrai ir pradėjo vartoti necenzÅ«rinius žodžius jų atžvilgiu, kabinėtis. Jis su draugais pradėjo juoktis ir staiga pakėlęs galvÄ pamatė, kad vienas iÅ¡ tų vyrų iÅ¡sitraukė Å¡autuvÄ , o kitas peilį.

VyriÅ¡kis, iÅ¡sitraukęs Å¡autuvÄ , jį nukreipė į jo pusę. Tada jis su draugais pasiÅ¡alino nuo jų atokiau maždaug apie 10 m, pradėjo Å¡aukti ant minėtų vyriÅ¡kių, į juos mėtyti akmenis ir plytas, tačiau vyriÅ¡kiai niekur nesitraukė, rankose laikė ginklus. Maždaug po 10 min. vyriÅ¡kiai pabėgo į skirtingas puses. Matė, kaip vienas iÅ¡ jų bėgdamas įspyrė į taksi automobilio dureles. IÅ¡lipus taksi vairuotojui iÅ¡ automobilio, iÅ¡kart prie jų privažiavo policijos pareigÅ«nai, kurie sulaikė vyriÅ¡kį, kuris įspyrė į taksi automobilį (tas vyriÅ¡kis turėjo peilį).

PaaiÅ¡kinus policijos pareigÅ«nams įvykio aplinkybes, jie nubėgo link prekybos centro „Vėtrungė“ ieÅ¡koti, kur nubėgo asmuo su Å¡autuvu. Jie, eidami nuo policijos maÅ¡inos, Å¡alia „Vėtrungės“, tarp namų pamatė stovinčius du asmenis, vienas iÅ¡ jų buvo tas pabėgęs vyriÅ¡kis su Å¡autuvu, kitas buvo kaltinamasis V. E., kuris yra jo senas pažįstamas. V. tame kieme gyvena, kaip suprato, jis iÅ¡girdo jo, E. P., balsÄ . Tas užpuolikas su ginklu bėgo per gatvę į kiemus ir sutiko V..

Pamatę V. su užpuoliku, jie pradėjo eiti link jų. Kompanijoje buvęs draugas pasakė, kad čia „EÅ¡erys“ (tokia V. E. pravardė), tada užpuolikas suprato, kad jie visi yra pažįstami, ir pats nubėgo į policijos maÅ¡inÄ . Kaip sužinojo iÅ¡ V., tas užpuolikas jam atidavė Å¡autuvÄ (numetė po kažkieno maÅ¡ina, o V. pasiėmė). Jis pats to nematė, nesilietė prie to ginklo, nežino ginklų modelių ir negali apibÅ«dinti Å¡io ginklo. Jis sakė V., kad nuvežtų tÄ ginklÄ Ä¯ policijÄ , tačiau V. atsakė, kad jei jis nuveÅ¡, jį uždarys.

Žino, kad tame Å¡autuve buvo lyg ir 3 Å¡oviniai ir V. jį pasiėmė.Liudytoja D. E. parodė, kad vyras jai buvo minėjęs, jog buvo toks atvejis, kad grįžęs naktį namo jis iÅ¡girdo lauke savo pažįstamo balsÄ ir pamatė vyrų bÅ«rį, ginkluoti vyrai taikėsi į jos vyrÄ , jis tÄ ginklÄ atėmė, ir taip ginklas atsirado pas jį. Ji pati nieko nematė.IÅ¡ 2016 m. rugsėjo 28 d. kratos protokolo matyti, kad kratos metu V. E. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta pistoletas „Ekol P29“, revolveris „Jaguar“, 14 Å¡ovinių (3 t., b. l. 6-10).2016 m. spalio 26 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 30-(U-2876)-IS1-931 konstatuota, kad pateiktas tirti pistoletas, paimtas 2016 m. rugsėjo 28 d. kratos metu V.

E. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinis pistoletas „Ekol P29“, numeris EP-890117, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais. Pistoletas yra šaunamasis „C“ kategorijos ginklas ir šaudyti tinkamas. Tirti pateiktas revolveris, paimtas 2016 m. rugsėjo 28 d. kratos metu V. E. gyvenamojoje vietoje, adresu Taikos pr. 29-17, Klaipėdos m., yra pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro „Jaguar“ modelio revolveris, numeris 07467, skirtas šaudyti 5,6 mm kalibro šoviniais.

Revolveris yra šaunamasis „B“ kategorijos ginklas ir šaudyti tinkamas. Tirti pateikti du šoviniai yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujiniai šoviniai. Tokie šoviniai skirti 9 mm kalibro įvairių modelių dujiniams pistoletams. Šoviniai yra šaudmenys, skirti „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams. Šoviniai šaudyti buvo tinkami, tame tarpe ir iš tirti pateikto pistoleto. Tirti pateikta dvylika šovinių yra pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šoviniai, skirti 5,6 mm kalibro įvairių modelių revolveriams, pistoletams ir šautuvams.

Å oviniai yra Å¡audmenys, skirti „B“ ir „C“ kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams. Å oviniai Å¡audyti tinkami, tame tarpe ir iÅ¡ tirti pateikto revolverio (3 t., b. l. 39-42).Teismas, iÅ¡analizavęs ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtus įrodymus, jų visumÄ , taip pat pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis V. E. padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus, numatytus BK 253 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo kaltė dėl Å¡ių jam inkriminuojamų veikų, be jo paties prisipažinimo ir parodymų, įrodyta liudytojo E. P. parodymais, kratos protokolu, specialisto iÅ¡vada.

V. E., neturėdamas leidimo, įgydamas, gabendamas ir laikydamas Å¡aunamuosius ginklus bei Å¡audmenis, veikė tiesiogine tyčia: suvokė, kad neteisėtai juos įgyja, gabena, laiko, t. y. suvokė pavojingÄ nusikalstamų savo veiksmų pobÅ«dį ir norėjo taip veikti. Tokios jo veikos neabejotinai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Dėl grasinimų vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims Kaltinamasis V. E. parodė, kad jam užsiregistravus darbo biržoje, tarp jo, darbo biržos ir UAB „Vlantana“ buvo sudaryta triÅ¡alė sutartis dėl tolimųjų reisų vairuotojo kursų.

IÅ¡laikius visus teorijos egzaminus, jam liko iÅ¡laikyti vairavimo praktikos egzaminus VÄ® „Regitra“ „C“ ir „CE“ kategorijoms gauti. Laikant vairavimo praktikos egzaminÄ â€žC“ kategorijai gauti, jis iÅ¡sinuomojo automobilį iÅ¡ VÄ® „Regitra“. Egzamino metu pajuto, kad iÅ¡nuomoto automobilio pavarų svirtis buvo netvarkinga, tačiau egzaminÄ nusprendė vis tiek laikyti. Å io egzamino metu su juo važiavo specialistas M. J.. Jiems einant prie automobilio, egzaminuotojas leido suprasti, kad norint iÅ¡laikyti egzaminÄ , jam reikėtų susimokėti papildomai 48 Eur.

Tačiau jis tuo metu neturėjo darbo ir papildomų pinigų, todėl daugiau M. J. nebemokėjo. Toks jų pokalbis vyko lauke. Pats egzaminas yra įraÅ¡inėjamas. Pasibaigus egzaminui, jam egzaminuotojas pasakė, kad jis neiÅ¡laikė egzamino, nors jis buvo įsitikinęs, kad vairavo gerai. M. J. jam paaiÅ¡kino, kad jis neiÅ¡laikė egzamino, nes jis egzamino metu sukdamas per vėlai parodė posÅ«kio signalÄ ir netinkamai pasirinko automobilio pavaras. Tada jis nukentėjusiajam pasakė, kad jam brangiai kainuos tie 48 Eur, nes ketino paraÅ¡yti skundÄ dėl jo veiksmų.

Mano, kad egzamino neiÅ¡laikė bÅ«tent dėl to, kad nesumokėjo VÄ® „Regitra“ specialistui papildomai pinigų, apie kuriuos Å¡is užsiminė jiems einant į automobilį. Vairavimo metu matė, kaip egzaminuotojas ieÅ¡kojo prie ko prisikabinti. Pripažįsta, kad iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio paklausė egzaminuotojo, ar ne jį „ryžu“ vadina, nes jam apie šį asmenį buvo pasakoję draugai. Egzaminuotojui atsakius neigiamai, jis nieko nebepasakė, nuėjo į VÄ® „Regitra“ pastatÄ ir užsiregistravo kitam egzaminui.

Skundo dėl M. J. veiksmų neberašė, nes nenorėjo bylinėtis. Laikant vairavimo praktikos egzaminÄ â€žCE“ kategorijai gauti, automobilį iÅ¡sinuomojo iÅ¡ UAB „Vlantana“. Å io egzamino metu su juo važiavo VÄ® „Regitra“ specialistas D. K.. IÅ¡važiavęs į miestÄ , kaip suprato, egzamino metu 10 proc. virÅ¡ijo leistinÄ greitį, todėl grįžus į aikÅ¡telę, jam egzaminuotojas pasakė, kad jis neiÅ¡laikė egzamino, nors per visÄ laikÄ , kol vyko egzaminas, egzaminuotojas jokių pastabų nepareiÅ¡kė.

Å is egzaminas nebuvo fiksuojamas vaizdo registratoriumi, nes važiavo ne su VÄ® „Regitra“ automobiliu. Jis pasimetė ir susinervino, kad neiÅ¡laikė egzamino, todėl iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio trenkė automobilio durimis bei pasakė D. K., kad Å¡is prisidirbo, taip parodydamas egzaminuotojui savo nepasitenkinimÄ . Jis labai susinervino dėl to, kad neiÅ¡laikė egzamino, nes buvo įsitikinęs, kad vairavo gerai. Daugiau nieko nesakė D. K.. TÄ dienÄ jis iÅ¡kart vėl užsiregistravo kitam egzaminui, tačiau į jį nenuvyko, nes buvo sulaikytas.

Dėl abiejų atvejų skundų nerašė, nes nenorėjo bylinėtis, nenorėjo popierizmo, nors iÅ¡ pradžių buvo nusiteikęs raÅ¡yti skundus.Nukentėjusysis M. J. parodė, kad praėjus tiek laiko, tiksliai įvykio aplinkybių neatsimena, todėl tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jis dirba VÄ® „Regitra“ specialistu egzaminuotoju, todėl įvykio dienÄ jis egzaminavo kaltinamÄ jį, kuris laikė vairavimo praktikos egzaminÄ â€žC“ kategorijai gauti, anksčiau kaltinamojo nebuvo matęs. Egzaminui pasibaigus, jis paaiÅ¡kino kaltinamajam, kokias klaidas jis padarė egzamino metu bei kad jis egzamino neiÅ¡laikė.

Kadangi egzamino metu yra filmuojama, kaltinamasis jam pasakė, kad iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, jis nori su juo pasikalbėti. Kaltinamasis žinojo, kad automobilyje yra filmuojama. Jis atsisakė su kaltinamuoju kalbėti ir nurodė, kad egzamino protokolo kopijÄ gali pasiimti VÄ® „Regitra“ pastato 2 aukÅ¡te. IÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, kaltinamasis atrodė grėsmingai, paklausė jo, ar ne jį „ryžu“ vadina, taip pat pagrasino, kad jam jo neiÅ¡laikytas egzaminas brangiai kainuos. Å iuos jo grasinimus jis suprato kaip realius, kad kažkÄ jam kaltinamasis padarys, nes kaltinamasis tuo metu buvo nusiteikęs grėsmingai, atrodė agresyvus.

Jis jautė iÅ¡ kaltinamojo pusės spaudimÄ , kad jis jam užskaitytų egzaminÄ . Jis stengėsi su kaltinamuoju nekonfliktuoti, iÅ¡kart nuėjo į savo darbo vietÄ . Dėl įvykio pats niekur nesikreipė, tik apie incidentÄ papasakojo administracijai. Kiek žino, po kiek laiko kaltinamasis vėl laikė vairavimo praktikos egzaminÄ , tik jau „CE“ kategorijai gauti. Jį egzaminavo jo kolega. TÄ kartÄ kaltinamasis ir vėl neiÅ¡laikė egzamino. Jo kolega matė, kaip po egzamino kaltinamasis vaikščiojo prie egzaminavimo vietos, o vėliau iÅ¡važiuodamas iÅ¡ aikÅ¡telės, jo kolega pro galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kaip kaltinamasis fotografavo jo automobilį.

Tada VÄ® „Regitra“ administracija dėl kaltinamojo veiksmų kreipėsi į policijÄ su pareiÅ¡kimu, nes pamatė, kad iÅ¡ egzamino jie, specialistai, grįžta sudirgę. Nukentėjusysis taip pat paaiÅ¡kino, kad egzamino metu yra važiuojama tam tikru marÅ¡rutu, grįžus į bazę, jie paaiÅ¡kina kliento padarytas klaidas ir pasiÅ«lo jam protokolo kopijÄ . Egzamino protokolas yra suraÅ¡omas grįžus į darbo vietÄ . Kaltinamojo iÅ¡sakyti žodžiai nedarė įtakos suraÅ¡ant protokolÄ , nes viskas maÅ¡inoje yra filmuojama, padarytos klaidos fiksuojamos elektroniniu bÅ«du ir pasakomas rezultatas, taip pat elektroniniu paraÅ¡u patvirtinama, kad egzaminas neiÅ¡laikytas.Nukentėjusysis D.

K. parodė, kad jis dirba VÄ® „Regitra“ specialistu egzaminuotoju. Jis egzaminavo kaltinamÄ jį, kai Å¡is laikė vairavimo praktikos egzaminÄ â€žCE“ kategorijai gauti. KaltinamÄ jį matė pirmÄ kartÄ , tačiau apie jį žinojo iÅ¡ savo kolegos. V. E. egzaminÄ laikė su savo pateikta transporto priemone, kuri priklausė UAB „Vlantana“. Visi egzaminai yra filmuojami maÅ¡inose, kuriose yra įmontuota vaizdo įranga. Kaltinamasis pateikė maÅ¡inÄ , kurioje nebuvo filmuojama. Egzamino metu V.

E., iÅ¡važiavęs iÅ¡ aiktelės į miestÄ , padarė kritinę klaidÄ â€“ virÅ¡ijo leistinÄ greitį, todėl grįžus į aikÅ¡telę, jis V. E. informavo apie jo padarytas klaidas ir nurodė jam, kad egzamino jis neiÅ¡laikė. Tuo metu kaltinamasis jam nieko nepasakė. Paklausus, ar jis turi kokių klausimų, atsakė, kad ne. Lipdamas iÅ¡ sunkvežimio iÅ¡girdo, kaip kaltinamasis garsiai uždarė transporto priemonės duris bei pradėjo keiktis įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais, juos nurodė savo pirminiuose parodymuose.

Jam einant nuo automobilio, kaltinamasis jį pakvietė sustoti ir palaukti. Sustojęs pamatė, kad kaltinamasis nusiteikęs grėsmingai, kaltinamasis pasakė jam, kad jis „prisidirbo“. Å ie žodžiai jį iÅ¡gÄ sdino, todėl jis atsitraukė nuo kaltinamojo ir stengėsi su juo nekonfliktuoti. Jis suprato, kad gali nukentėti nuo kaltinamojo dėl to, kad pažymėjo kritinę klaidÄ , dėl kurios egzaminas buvo neiÅ¡laikytas. Kai asmuo reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ , tai rezultato pakeisti nebuvo įmanoma.

Kadangi tai buvo jo paskutinis klientas, jis nuėjo ne į įstaigÄ , o iÅ¡kart į savo automobilį. Kaltinamasis, priėjęs prie jo automobilio, dar bandė jam kažkÄ pasakyti. Tada jis, atidaręs automobilio langÄ , V. E. pasakė, kad visas pretenzijas gali reikÅ¡ti administracijai. Kiekvienas egzaminÄ laikantis asmuo turi teisę teikti apeliacijÄ , tačiau kaltinamasis jos neteikė. Kiek žino, kaltinamasis grįžęs užsiregistravo kitam egzaminui ir prie kitų žmonių jau elgėsi kultÅ«ringai.

Å io incidento niekas nematė, nes, kaip minėjo, V. E. buvo jo paskutinis klientas, todėl jie sugrįžo ne į tÄ aikÅ¡telę, iÅ¡ kurios iÅ¡važiavo. Vėliau apie šį incidentÄ jis papasakojo vyriausiajam specialistui ir nurodė jam, kad jis V. E. daugiau neegzaminuos. Tada vyriausiasis specialistas nuėjo pas vadovÄ ir parašė pareiÅ¡kimÄ policijai.Liudytoja D. E. parodė, kad kai jos vyras laikė vairavimo egzaminÄ â€žCE“ kategorijai gauti, ji buvo su juo ir laukė, kol jis iÅ¡laikys šį egzaminÄ , tačiau nesulaukusi iÅ¡vyko.

Å iam egzaminui jos vyras nuomojosi automobilį iÅ¡ UAB „Vlantana“. Po kiek laiko vyras jai paskambino ir pranešė, kad jis egzamino neiÅ¡laikė, nes egzamino metu virÅ¡ijo greitį. V. E. dėl Å¡io bei kito neiÅ¡laikyto egzamino skundų nerašė, apie jokius konfliktus jai nieko nesakė, ji konfliktų negirdėjo.IÅ¡ 2016 m. rugsėjo 17 d. pareiÅ¡kimo matyti, kad VÄ® „Regitra“ Klaipėdos filialo įgaliotas atstovas kreipėsi į policijÄ , nurodydamas, kad VÄ® „Regitra“ Klaipėdos filiale klientas V.

E. laikė vairavimo egzaminus „C“ ir „CE“ kategorijoms gauti. Neišlaikęs egzamino iš pirmo karto, klientas V. E. egzaminuotojams specialistui M. J. 2016 m. birželio 9 d. ir specialistui D. K. 2016 m. rugsėjo 10 d. grasino psichine prievarta, fiziniu smurtu bei asmeninio turto sugadinimu (1 t., b. l. 54).Iš VĮ „Regitra“ praktikos egzamino protokolų Nr. 4326941, 4313280, 4270897 nuorašų matyti, kad juose užfiksuota vairavimo egzaminų eiga, kad V. E. 2016 m. birželio 9 d. 15.15 val., 2016 m. liepos 26 d. 15.00 val., 2016 m. rugsėjo 10 d. 12.45 val. egzaminų neišlaikė (1 t., b. l. 179-183).Iš VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo specialistų M.

J. bei D. K. pareiginių instrukcijų matyti, kad jų pareigos yra tikrinti asmenų, siekiančių įgyti ar susigrÄ Å¾inti teisę vairuoti motorines kelių transporto priemones, praktinius transporto priemonės valdymo įgÅ«džius ir gebėjimus (1 t., b. l. 186-191). Pagal BK 287 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, panaudodamas psichinę prievartÄ , reikalavo iÅ¡ valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai.

Å ios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia kaltininko neteisėtu reikalavimu iÅ¡ valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai bei psichinės prievartos panaudojimu. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. E. nepripažino padaręs Å¡ias jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nurodė, kad jis nereikalavo iÅ¡ VÄ® „Regitra“ specialistų įskaityti vairavimo praktikos egzaminų, jis tik buvo susinervinęs, kai jam specialistai pasakė, kad jis egzaminų neiÅ¡laikė, ketino raÅ¡yti dėl jų priimtų sprendimų skundus, todėl ir pasakė tokio pobÅ«džio frazes, taip tiesiog iÅ¡reikÅ¡damas savo nesutikimÄ ir nepasitenkinimÄ egzaminuotojų sprendimais.

Byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis po neiÅ¡laikyto vairavimo praktikos egzamino „C“ kategorijai gauti, iÅ¡lipęs iÅ¡ sunkvežimio, su kuriuo laikė vairavimo praktikos egzaminÄ , priėjo prie jį egzaminavusio VÄ® „Regitra“ specialisto M. J. ir paklausė: „ar ne tave ryžu vadina?“, po to pasakė, kad jam brangiai kainuos tie 48 eurai (tiek yra mokama už egzamino laikymÄ ). Antruoju atveju po neiÅ¡laikyto vairavimo praktikos egzamino „CE“ kategorijai gauti kaltinamasis, iÅ¡lipęs iÅ¡ sunkvežimio, su kuriuo laikė vairavimo praktikos egzaminÄ , garsiai Å¡aukdamas „ei, palauk“, „ateini čia“, vartodamas necenzÅ«rinius žodžius, priėjo prie jį egzaminavusio VÄ® „Regitra“ specialisto D.

K. bei ir pasakė: „Vat tu dabar čia prisidirbai“. Tokį kaltinamojo elgesį abiem atvejais galima vertinti moralės požiÅ«riu kaip nemandagų, įžūlų, iÅ¡Å¡aukiantį, tačiau nėra pagrindo tokio jo elgesio vertinti kaip konkretaus, realaus, akivaizdaus grasinimo VÄ® „Regitra“ specialistams sunaikinti ar sugadinti jų turtÄ , pakenkti sveikatai ar pan., t. y. psichinės prievartos, reikalaujant iÅ¡ vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų, Å¡iuo atveju VÄ® „Regitra“ specialistų, atlikti veiksmus jo naudai – įskaityti vairavimo praktikos egzaminus.

IÅ¡ byloje surinktų duomenų matyti, kad egzamino metu padarytos klaidos fiksuojamos elektroniniu bÅ«du ir pasakomas rezultatas, taip pat elektroniniu paraÅ¡u patvirtinama, kad egzaminas neiÅ¡laikytas, tad nėra galimybės paveikti egzaminuotojų, kad jie galėtų pakeisti savo sprendimÄ , t. y. įskaityti egzaminÄ , kai jau yra patvirtinta elektroniniu bÅ«du, kad egzaminas neiÅ¡laikytas. Tos aplinkybės, egzaminų tvarka buvo žinoma ir kaltinamajam. Kad kaltinamasis iÅ¡ tiesų suvokė, kad jis realiai negali padaryti įtakos egzaminų rezultatams, parodo ir ta aplinkybė, kad jis abiem atvejais neiÅ¡laikęs egzamino iÅ¡kart užsiregistravo kitam egzaminui.

Lieka nepaneigta kaltinamojo iÅ¡sakyta versija, kad jis tokiu savo elgesiu iÅ¡reiÅ¡kė savo nesutikimÄ su egzaminuotojų iÅ¡vadomis, egzaminų vertinimais, tokias žodžiais norėjo pasakyti, kad teiks apeliacijas dėl egzaminuotojų veiksmų, dėl to jie turės nemalonumų. Taigi nagrinėjamu atveju V. E. veikose nenustačius bÅ«tinųjų objektyviųjų BK 287 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių, jam negali kilti ir teisinės pasekmės bei atsakomybė už Å¡io nusikaltimo padarymÄ .

Dėl Å¡ios priežasties V. E. iÅ¡teisintinas, jam nepadarius veikų, turinčių nusikalstamos veikos požymių. Dėl fizinio asmens dokumento įgijimo, gabenimo ir laikymo neturint teisėto pagrindo Kaltinamasis V. E. parodė, kad jis su M. M. susipažino 2014 m. vasarÄ bÅ«damas pas savo pažįstamÄ RuslanÄ , kuris jam į automobilį dėjo aparatÅ«rÄ ir multimedijÄ . Tuo metu M. M. pas R. gėrė alų. Po kiek laiko M.jo paprašė jį nuvežti iki parduotuvės, o vėliau ir į namus, esančius kažkur už Jakų žiedo, tiksliai nepamena, kur, jis sutiko.

Po kelių dienų tvarkydamas automobilį prie slenksčio rado užkritusiÄ M. M. asmens tapatybės kortelę. Tada nuvažiavo pas R. ir pasakė, kad M. paliko pas jį maÅ¡inoje savo asmens tapatybės kortelę, R. pasakė, kad pas jį nepaliktų tos kortelės, nes jis nežino, kur yra M.. Bandė surasti M. M., tačiau jam nepavyko. Tada tÄ kortelę įsidėjo į savo kortelių dėklÄ , jį paliko toje maÅ¡inoje, kuri sudegė, todėl pagalvojo, kad visos tos kortelės sudegė su maÅ¡ina.

Sudegusi maÅ¡ina prastovėjo apie metus laiko. Vėliau ėmė iÅ¡ tos maÅ¡inos likusius nesudegusius daiktus ir rado aprÅ«kusį kortelių dėklÄ su kortelėmis, parsinešė jį namo. Po kiek laiko mieste sutikęs M. M. pasakė jam, kad jis turi jo asmens tapatybės kortelę, tačiau pastarasis nurodė, kad jau iÅ¡siėmė naujÄ , todėl senos jam nebereikėjo. Kai policija darė jo namuose kratÄ , tada ir rado tÄ M. M. asmens tapatybės kortelę. JÄ M. M. pametė jo automobilyje, jis bandė jam jÄ grÄ Å¾inti.Liudytojas M.

M. (M. M.) parodė, kad jis buvo praradęs savo asmens tapatybės kortelę, nuėjo į pasų poskyrį, kur parašė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti naujÄ dokumentÄ . Praėjus kažkuriam laikui, jis gavo Å¡aukimÄ Ä¯ policijÄ . Nuvykus pas tyrėjÄ , jam atpažinimui buvo parodyta vieno asmens nuotrauka. Jis V. E. tada nepažino, nes tuo metu buvo be akinių, buvo nekokybiÅ¡ka nuotrauka, todėl negalėjo paaiÅ¡kinti tyrėjai, kaip jo asmens tapatybės kortelė pateko pas kaltinamÄ jį. Tyrėjai pasakė, kad gal kažkas rado jo asmens tapatybės kortelę, ir viskas.

Å iuo metu jis atpažįsta kaltinamÄ jį ir gali nurodyti, kaip ta kortelė galėjo pas jį atsirasti. Vienu laikotarpiu jis labai dažnai vartojo alkoholį. V. E. jis sutiko pas savo draugÄ R. garaže, tada jie susipažino. R. tuo metu garaže remontavo maÅ¡inas. Ten su R. ir kitais draugais vartojo alkoholį. Paskui jis kaltinamojo paprašė, kad jis jį nuvežtų į parduotuvę, o vėliau ir į namus, nes buvo pakankamai girtas. Tikriausiai tuo metu pas V. E. automobilyje ir pametė savo asmens tapatybės kortelę.

Jis šį dokumentÄ , kaip ir kitas turimas korteles, visada neÅ¡iojasi liemenės kiÅ¡enėje, jis galėjo iÅ¡kristi iÅ¡ kiÅ¡enės, kai iÅ¡ jos bÅ«damas girtas traukė banko kortelę. Po kažkiek laiko jis turėjo iÅ¡vykti į komandiruotę užsienyje, jam reikėjo tik paso, asmens tapatybės kortelė buvo nereikalinga. Po to jis praėjo gydymo nuo alkoholizmo kursÄ ir nuolat buvo komandiruotėse, mažai laiko praleidžia Lietuvoje, todėl neturi laiko, kada bendrauti su kitais.Liudytojas R.

Å . (R. Å .) parodė, kad jis užsiima garso ir vaizdo įrangos montavimu automobiliuose. Kaltinamasis yra jo klientas, su juo jokių pykčių nėra buvę. Su M. M. yra pažįstami ir bendrauja nuo mokyklos laikų. Pamena, kad maždaug prieÅ¡ 2 metus M. nesisekė asmeniniame gyvenime, jis pradėjo stipriai gerti, dažnai bÅ«davo pas jį garaže, todėl M. su kaltinamuoju ir susipažino ten. Kiek pamena, kaltinamasis ir M. tÄ dienÄ važiavo iki parduotuvės, po to V. E. M. parvežė namo. Apie asmens tapatybės kortelę jis sužinojo, kai pas jį atvažiavo V.

E. žmona ir paprašė paliudyti dėl M. M. asmens tapatybės kortelės, tačiau jis jai pasakė, kad nenori kiÅ¡tis į tokius reikalus. Jis nelabai viskÄ prisimena. M. pradėjo lankyti anoniminių alkoholikų užsiėmimus ir pas jį nebepasirodydavo, o V. pas jį vis atvažiuodavo, tačiau tiksliai nepamena, ar kalbėjo kažkÄ apie kortelę, nes jam tai nebuvo įdomu. M. jam nieko nepasakojo apie pamestÄ asmens tapatybės kortelę. Kadangi M. tuo metu stipriai gėrė, todėl tiki, kad jis galėjo pamesti minėtÄ dokumentÄ V.

E. automobilyje, nes, kiek pamena, tÄ patį vakarÄ M. kažkur pametė ir savo kuprinę.Liudytoja D. E. parodė, kad, kiek žino, jos vyras su asmeniu, kurio asmens dokumentÄ rado savo automobilyje, prieÅ¡ tai vartojo alkoholį. Tada vyras nuvažiavo pas meistrÄ , kuris dėjo garso aparatÅ«rÄ , kad atiduotų rastÄ asmens tapatybės kortelę, tačiau meistras pasakė, kad nežino, kur yra jo draugas, kurio tas dokumentas buvo. Po to jos vyras tÄ Å¾mogų buvo sutikęs ir pasakė jam, kad turi jo asmens tapatybės kortelę, o jis pasakė, kad jau turi pasidaręs naujÄ kortelę.

Taip namuose ir liko ta kortelė. Ji pati buvo nuvažiavusi pas tÄ asmenį, kuriam priklausė asmens tapatybės kortelė, bet jo vis nerasdavo, ji važiavo ir pas meistrÄ , vardu Ruslanas.IÅ¡ 2016 m. rugsėjo 28 d. kratos protokolo matyti, kad kratos metu V. E. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta M. M. vardu iÅ¡duota asmens tapatybės kortelė (3 t., b. l. 6-10). Kaltinamasis V. E. buvo kaltinamas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo 2005 m. rugpjūčio 11 d.

Klaipėdos 1-ajame PP (31) M. M. vardu iÅ¡duotÄ asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), jÄ parsigabeno į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kur jÄ , neturėdamas teisėto pagrindo, laikė iki 2016 m. rugsėjo 28 d. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis neneigė, kad jis turėjo M. M. vardu iÅ¡duotÄ asmens tapatybės kortelę, tačiau nurodė, kad jÄ pats M. M. pametė jo automobilyje, kai jis vežė jį iki parduotuvės, o vėliau ir iki namų.

Tvirtino, kad jis, radęs M. M. asmens tapatybės kortelę, ieÅ¡kojo jo, norėjo grÄ Å¾inti jo pamestÄ dokumentÄ , tačiau jį surasti ir grÄ Å¾inti kortelę jam nepavyko, todėl galiausiai tÄ kortelę parsinešė namo ir ten laikė, o po kiek laiko mieste sutikęs M. M. pasakė jam, kad jis turi jo asmens tapatybės kortelę, tačiau pastarasis nurodė, kad jau iÅ¡siėmė naujÄ , todėl senos jam nebereikėjo. TokiÄ kaltinamojo pozicijÄ ir nurodomas įvykio aplinkybes paneigiančių duomenų byloje nėra.

Teisme apklaustas liudytojas M. M. iÅ¡ esmės patvirtino kaltinamojo parodymus. Teismų praktikoje pripažįstama, jog antspaudo, spaudo, dokumento arba griežtos atskaitomybės blanko įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas ar realizavimas neturint teisėto pagrindo paprastai yra tada, kai kaltininkas neteisėtai jam teisėtu pagrindu nepriklausančius dalykus sandorių ar kitu pagrindu užvaldo ar įgyja kitokiu bÅ«du (iÅ¡skyrus pagrobimÄ ) arba (ir) keičia Å¡ių dalykų buvimo vietÄ ar perleidžia tretiesiems asmenims.

Kaltė reiÅ¡kiasi tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudÄ , spaudÄ , dokumentÄ ar griežtos atskaitomybės blankÄ , ir nori taip veikti. Ä®vertinus nustatytas su Å¡iuo kaltinimu susijusias bylos aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad V. E. veikoje nėra bÅ«tinųjų BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių – nenustatyta, kad kaltinamasis bÅ«tų neteisėtai užvaldęs M.

M. vardu iÅ¡duotÄ asmens tapatybės kortelę, ja disponavęs, nenustatyta tyčia. Dėl to V. E. iÅ¡teisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimÄ , teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamasis padarė tris tyčinius apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 253 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis anksčiau teistas už analogiÅ¡kus ir kitus nusikaltimus, nusikalto neiÅ¡nykus teistumui, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnis), yra vedęs, turi Å¡eimÄ , mažametį vaikÄ .

Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-309/2016 matyti, kad V. E. nustatytas organinis asmenybės sutrikimas, tačiau jis supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti (3 t. b. l. 180-182). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. E. paskyrus BK 253 straipsnio 1 dalies, 294 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, šių bausmių dydžius nustatant artimus apskaičiuotiems šių bausmių vidurkiams.

Už atskirus nusikaltimus V. E. paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatomis, prie griežčiausios iÅ¡ paskirtų bausmių pridedant dalį Å¡velnesnių. Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016 m. rugsėjo 28 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iÅ¡bÅ«tas laikas.Kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.Nukentėjusysis A.

J. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (6 t., b. l. 14-16). Pasak nukentėjusiojo, jo patirtÄ neturtinę žalÄ sudaro tai, kad kaltinamojo V. E. padaryta nusikalstama veika jam sukėlė neigiamas pasekmes, nepatogumus. V. E. savo iÅ¡sakytais žodžiais bei veiksmais įbaugino jį, jo grasinimus bei veiksmus jis suvokė kaip realų pavojų savo sveikatai ir gyvybei. Jis įvykio metu, kai jam V. E. grasino, jautė didelį baimės jausmÄ , dvasinį sukrėtimÄ , jam dėl to teko vėliau vartoti antidepresantus, raminamuosius vaistus.

Jis net ir praėjus tam tikram laikui jautė ir jaučia nerimÄ , nesaugumo jausmÄ , baimę ateityje dėl V. E. veiksmų, dėl to tapo nervingas, suprastėjo jo bendravimo kokybė su artimaisiais, draugais. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys).

Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, t. y. atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusysis dėl tyčinių kaltinamojo V.

E. veiksmų patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, įtampÄ , nesaugumo jausmÄ . Nukentėjusysis A. J. nurodė, kad po kaltinamojo nusikalstamų veiksmų jo atžvilgiu jo gyvenimas pasikeitė, jis tapo nervingas, suprastėjo jo bendravimo kokybė su artimaisiais, draugais. Tačiau, spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teismas atsižvelgia ir į tai, kad byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiojo patirtas stresas ir neigiami iÅ¡gyvenimai yra susiję su itin dideliais asmens sveikatos pakenkimais, kad po nusikaltimo padarymo nukentėjusysis buvo ilgÄ laikÄ gydomas ir jam buvo nustatyti kokie negrįžtami sveikatos sutrikimai, objektyvių duomenų apie liekamuosius traumos reiÅ¡kinius Å¡iuo metu ir dėl to žymiai pablogėjusiÄ gyvenimo kokybę, nukentėjusiojo esminių gyvenimo įpročių pasikeitimus teismui nepateikta.

Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tokio pobÅ«džio bylose susiformavusiÄ teismų praktikÄ , manytina, kad nukentėjusiojo praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė. Todėl ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies, nukentėjusiajam iÅ¡ kaltinamojo priteisiant 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pistoletas „Ekol P29“ Nr. EP-890117 (kvito Nr. 0035202), revolveris „Jaguar“ Nr. 07467 (kvito Nr. 0035202), 9 Å¡oviniai (kvito Nr. 0035202), paimti 2016-09-28 kratos metu V.

E. gyvenamojoje vietoje, adresu Taikos pr. 29-17, Klaipėdoje, saugomi Klaipėdos apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kambaryje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Byloje esantis vokas su 15 kompaktinių diskų, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :

V. E. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.V. E. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėto revolverio „Jaguar“ Nr. 07467 ir dvylikos pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo Å¡ovinių įgijimo, gabenimo ir laikymo), ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

V. E. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėto dujinio pistoleto „Ekol P29“ Nr. EP-890117 ir dviejų pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinių Å¡ovinių įgijimo, gabenimo ir laikymo), ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du, prie griežčiausios iÅ¡ paskirtų bausmių pridedant dalį Å¡velnesnių, ir galutinę subendrintÄ bausmę V.

E. paskirti laisvės atėmimÄ 4 (ketveriems) metams.Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti V. E. laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016 m. rugsėjo 28 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ .Nukentėjusiojo A. J. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ kaltinamojo V.

E. nukentėjusiojo A. J. naudai priteisti 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. V. E. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 287 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, jam nepadarius veikų, turinčių nusikalstamų veikų požymių. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pistoletÄ â€žEkol P29“ Nr. EP-890117 (kvito Nr. 0035202), revolverį „Jaguar“ Nr. 07467 (kvito Nr. 0035202), 9 Å¡ovinius (kvito Nr. 0035202), saugomus Klaipėdos apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kambaryje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Byloje esantį vokÄ su 15 kompaktinių diskų, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje. Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtajam nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėja                                                                                                                                          Viktorija TeiÅ¡erskienė                                              Â