2020-07-08 Nr. AB-13356-3-61-3-01615-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-762-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01615-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 29.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. 3R-139 (AG-98/05-2016) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2016 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. BR6-2450 (11.2.6) (toliau – ir Agentūros sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2015 m. spalio 16 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad pateikė Agentūrai 2015 m. spalio 16 d. prašymą „Dėl dalyvavimo priemonėje „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veikloje „Ražienų laukai per žiemą“. Atsakovas sprendime nurodė, kad į prašymą atsižvelgti negali, nes pareiškėjas nuo 2013 m. prisiėmė įsipareigojimus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veikloje „Ražienų laukai per žiemą“ (toliau – ir Priemonė) ir sutiko laikytis įsipareigojimų pagal Priemonės atitinkamas programas ne mažiau kaip 5 kalendorinius metus nuo paramos paraiškos pateikimo dienos, t. y. iki 2017 metų vykdyti atitinkamą Priemonės programą, kasmet teikti paramos paraišką pagal Priemonės atitinkamą programą ir deklaruoti įsipareigotus plotus, tačiau pareiškėjas šio reikalavimo nevykdė. Pareiškėjas Agentūrai paaiškino, kad Paraiškoje dėl paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus buvo padaryta techninė rašymo klaida. Faktiškai deklaruoti žemės sklypai, jei nebūtų įsivėlusi techninė klaida, atitiko reikalavimus. Atsakovas galėjo tuo įsitikinti, nes nuo 2013 m. pareiškėjas sąžiningai tebevykdo programą „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veikloje „Ražienų laukai per žiemą“. (toliau – ir Programa) ir dalyvauja Priemonėje. Pareiškėjo nuomone, Komisija nepagrįstai nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad pagal 2014–2020 metų Agro taisyklių priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ remiamos veiklos „Ražienų laukai per žiemą“ nebuvo, o pareiškėjas pagal 2013 m. Paraišką prisiimtų įsipareigojimų vykdymą nutraukė, Agentūra nepagrįstai atsisakė leisti tęsti dalyvavimą pagal Priemonę pagal pareiškėjo 2015 m. Paraišką. Be to, pareiškėjas nesutiko su Komisijos teiginiu, kad skundžiamu Agentūros sprendimu jis buvo tik informuotas, jog šiuo metu 2015 m. Paraiška yra vertinama, ir, kad teisines pasekmes pareiškėjui sukels dar vienas Agentūros pranešimas, nurodantis mokėtiną išmokos sumą, kuriuo jis bus informuotas apie skiriamą paramą – galutinę išmokos sumą pagal 2015 m. Paraišką. Neleidimas toliau dalyvauti Programoje tolygus ir išmokų negavimui.

3. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad 2015 m. Paraiškoje pareiškėjas deklaravo 520,16 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, 494,26 ha žemės ūkio naudmenų plotą, už kurį mokama kompensacinė parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų plano priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės)“, bei 30 ha plotą, už kurį mokama išmoka už pirmuosius hektarus. Pareiškėjas pateikė prašymą „Dėl dalyvavimo priemonėje „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veikloje „Ražienų laukai per žiemą“ (reg. Nr. BR5.1-20406), kuriuo prašė 2015 m. Paraiškoje leisti tęsti dalyvavimą Priemonėje. Skundžiamu Agentūros sprendimu pareiškėjas informuotas, kad jo prašymas netenkinamas, nes pareiškėjas nuo 2013 m. prisiėmė įsipareigojimus pagal Priemonę ir sutiko laikytis įsipareigojimų pagal Priemonės atitinkamas programas ne mažiau kaip 5 kalendorinius metus nuo paramos paraiškos pateikimo dienos (t. y. iki 2017 m.). Tačiau 2014 m. birželio 10 d. pareiškėjas, teikdamas paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką, nedeklaravo pagal Priemonę įsipareigoto ploto, atitinkamai išmokos pagal 2014 m. Paraiškos Priemonę pareiškėjui nemokamos ir taikomas paramos susigrąžinimas, kadangi nedeklaruodamas įsipareigoto ploto 2014 m. pareiškėjas nutraukė įsipareigojimų pagal Priemonę vykdymą nepasibaigus įsipareigojimų laikotarpiui. Kadangi pareiškėjas 2013 m. prisiimtų įsipareigojimų pagal Priemonę vykdymą nutraukė, o nuo 2014 m. priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ remiamos veiklos „Ražienų laukai per žiemą“ nėra, į pareiškėjo prašymą leisti tęsti dalyvavimą (arba pradėti naujus įsipareigojimus) pagal Priemonę pagal pareiškėjo 2015 m. Paraišką atsižvelgti Agentūra negalėjo. Atsakovas teigė, kad Komisija priėmė pagrįstą sprendimą. Be to, skundžiamas Agentūros sprendimas nėra individualaus pobūdžio teisės taikymo aktas ir nesukelia jokių neigiamų pasekmių.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. R. skundą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

6.1. 2013 m. birželio 13 d. pareiškėjas pateikė Agentūrai paraišką (reg. Nr. 13-1005606121-A1-1) (toliau – ir 2013 m. Paraiška), kuria iš viso deklaravo 494,69 ha žemės ūkio naudmenų, už kurias mokamos tiesioginės išmokos. Šioje paraiškoje deklaruotas kontrolinis žemės sklypas Nr. 188421-0018 laukas Nr. 3, naudmenos kodas RMI-2, 50 ha. 2014 m. birželio 13 d. pareiškėjas pateikė Agentūrai paraišką (reg. Nr. 14-1005606121-A1-1) (toliau – ir 2014 m. Paraiška), kuria iš viso deklaravo 494,69 ha žemės ūkio naudmenų, už kurias mokamos tiesioginės išmokos. Šioje paraiškoje deklaruotas kontrolinis žemės sklypas Nr. 188421-2619 laukas Nr. 2, naudmenos kodas 5RA-1, 50 ha. 2014 m. lapkričio 28 d. Agentūros pranešimu Nr. 2340764 pareiškėjas informuotas, kad pagal 2013 m. Paraiškoje pateiktus duomenis jam yra skiriama parama: atsietoji nuo gamybos papildoma nacionalinė tiesioginė išmoka už Europos Sąjungos remiamų pasėlių plotus (363,82 ha) – 3 632,20 Lt; pagrindinė išmoka už žemės naudmenų plotus (494,26 ha) – 222 209,41 Lt; kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (mažo nepalankumo vietovės) (460,25 ha) – 72 020,88 Lt; kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros, 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Kraštovaizdžio tvarkymas“ (50 ha) – 25 032,50 Lt; galutinė išmoka – 322 900,99 Lt. 2015 m. birželio 11 d. prašyme pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. Paraiškoje deklaruotas kontrolinio žemės sklypo Nr. 188421-2619 lauko Nr. 2, pasėlio kodas 5RA-1, pasėlio plotas 50 ha, mažo nepalankumo vietovė. Laukas paliktas tiksliai kaip ir ankstesniais 2013 metais ražieniniams laukams per žiemą, bet per techninę klaidą nepažymėtas kaip ražieninis (požymis žymintis raide R (ražienos) kodu prie pasėlio kodo sutapo su rapsai vasariniai RA-1 ir įvyko klaida), todėl pareiškėjas prašė netaikyti sankcijos ir užskaityti lauką ražieniniu 2014 m. deklaracijai (Paraiškai), nes įsivėlusi klaida neatitinka realybės, laukas buvo neartas. Be to, prašė leisti tęsti įsipareigojimus Kraštovaizdžio tvarkymas „Ražienos laukai per žiemą“ prašytam laikotarpiui (5 metai).

6.2. 2015 m. birželio 11 d. pareiškėjas pateikė Agentūrai paraišką (toliau – ir 2015 m. Paraiška). Joje deklaravo 518,44 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, 444,87 ha žemės ūkio naudmenų plotą, už kurį mokama kompensacinė parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų plano priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės)“, bei 30 ha plotą, už kurį mokama išmoka už pirmuosius hektarus. 2015 m. rugsėjo 17 d. Agentūros pranešimu Nr. 202261 pareiškėjas buvo informuotas, kad pagal 2014 m. Paraiškoje pateiktus duomenis jam yra skiriama parama: pagrindinė išmoka už žemės naudmenų plotus (521,79 ha) – 59 708,43 Eur; išmoka už pirmuosius hektarus (30 ha) – 923,4 Eur; kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (mažo nepalankumo vietovės) (494,26 ha) – 22 937,99 Eur; galutinė išmoka – 83 569,82 Eur.

6.3. 2015 m. spalio 1 d. raštu Nr. BR6-13129 Agentūra pareiškėją informavo, kad į 2015 m. birželio 11 d. prašymą bei kartu pateiktus dokumentus negali būti atsižvelgta ir pastarasis negali būti tenkinamas, nes pateiktas pavėluotai. Taip pat pažymėjo, kad 2014 m. Paraiškos duomenis buvo galima keisti iki 2014 m. birželio 15 d., o pavėluotai – iki liepos 10 d., už kiekvieną pavėluotą darbo dieną paramos sumą už tą lauką, kurio duomenys keičiami, mažinant 1 proc. Šiame rašte Agentūra, be kita ko, pabrėžė, kad 2014 m. Paraiškos įsipareigojimų metai baigiasi su paskutinio įsipareigojimo įvykdymu, t. y. pagal priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ – 2015 m. kovo 1 d. (nupjovus ražienoms tinkamus augalus, laukus palikti nesuartus iki kitų metų kovo 1 d.), taigi pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti duomenis, deklaruotus 2014 m. Paraiškoje, jau po įsipareigojimų metų pabaigos, kai neįmanoma įvertinti, ar minėti įsipareigojimai buvo įvykdyti.

6.4. 2015 m. spalio 19 d. pareiškėjas pateikė Agentūrai prašymą (toliau – Prašymas), kuriuo prašė leisti vykdyti 2015 m. birželio 11 d. pateiktoje paraiškoje tęstinumą priemonėje „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veikloje „Ražienų laukai per žiemą“ pagal 2013 m. prisiimtus 5 metų įsipareigojimus ir užfiksuoti, kad įsipareigojimai vykdomi šiuose plotuose: kontroliniame žemės sklype Nr. 178426-7931, lauko Nr. 1, naudmenos kodas KVŽ, lauko plotas 18,88 ha; kontroliniame žemės sklype Nr. 179427-0249, lauko Nr. 1, naudmenos kodas MIV, lauko plotas 13,97; kontroliniame žemės sklype Nr. 186422-4931, lauko Nr. 2, naudmenos kodas MIV, lauko plotas 0,23 ha, kontroliniame žemės sklype Nr. 188422-5431, lauko Nr. 1, naudmenos kodas KVŽ, lauko plotas 3,92 ha; kontroliniame žemės sklype Nr. 188423-6034, lauko Nr. 1, naudmenos kodas KVŽ, lauko plotas 13 ha. 2015 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. BRK-15355 Agentūra pareiškėją informavo, kad prašymas yra nagrinėjamas, apie priimtą sprendimą pareiškėjas bus informuotas papildomai.

6.5. Skundžiamu Agentūros sprendimu 2016 m. kovo 2 d. Agentūra atsakė į pareiškėjo 2015 m. spalio 19 d. Prašymą, informuodama, kad į prašymą atsižvelgti negali, nes pareiškėjas nuo 2013 m. prisiėmė įsipareigojimus pagal Priemonę, t. y. pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, įgyvendinantys priemonę, įsipareigoja laikytis įsipareigojimų pagal priemonės atitinkamas programas ne mažiau kaip 5 kalendorinius metus nuo paramos paraiškos pateikimo dienos (t. y. iki 2017 metų) vykdyti atitinkamą Priemonės programą, kasmet teikti paramos paraišką pagal priemonės atitinkamą programą ir deklaruoti įsipareigotus plotus.

7. Teismas, nagrinėdamas atsakovo teiginius, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą Agentūros sprendimui apskųsti, nurodė, jog iš teismui pateiktos medžiagos matyti ir pareiškėjas neginčijo, kad Agentūros sprendimas jam buvo įteiktas 2016 m. sausio 7 d. Jame nurodyta, kad jis gali būti per 15 darbo dienų nuo jo gavimo apskųstas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai arba per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas, nepraleisdamas 15 darbo dienų termino, sprendimą apskundė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, tačiau ši jo skundą nagrinėti atsisakė, nurodydama, kad dalyvavo Agentūros sprendimo priėmime, todėl neturi kompetencijos spręsti jo teisėtumo klausimo. Šį Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsakymą pareiškėjas atsiėmė 2016 m. kovo 1 d., o skundą teismui išsiuntė 2016 m. balandžio 1 d. Teismas įvertino, kad iš minėtų faktinių aplinkybių buvo matyti, jog pareiškėjas, gavęs Agentūros sprendimą iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų savo galimai pažeistoms teisėms apginti, tačiau dėl nurodytos netinkamos jo apskundimo tvarkos pareiškėjas buvo suklaidintas ir todėl kreipdamasis į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją netinkamai gynė savo galimai pažeistas teises. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas elgėsi atidžiai ir rūpestingai, aktyviai gynė savo pažeistas teises, teismas padarė išvadą, kad terminas Agentūros sprendimui apskųsti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, todėl atnaujintas.

8. Teismas, vertindamas skundžiamo Agentūros sprendimo turinį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų kontekste, nurodė, kad jame nebuvo priimtas joks sprendimas pareiškėjo atžvilgiu. Skundžiamu Agentūros sprendimu, pareiškėjas informuojamas, kad Agentūra atsakė į pareiškėjo 2015 m. spalio 19 d. Prašymą, pranešdama, kad į jo prašymą atsižvelgti negali, nes pareiškėjas nuo 2013 m. prisiėmė įsipareigojimus pagal Priemonę. Šiame sprendime pareiškėjui, be kita ko, buvo priminta, kad dalyvauti pagal Priemonę galima buvo iki 2013 m. (taip pat dar 2013 m. priimti naujus įsipareigojimus penkeriems metams), tačiau nuo 2014 m., remiantis naujomis 2014–2020 m. AGRO taisyklėmis, priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ remiamos veiklos „Ražienų laukai per žiemą“ nebėra (iki 2013 m. prisiimtiems įsipareigojimams, vadovaujantis naujų 2014–2020 m. AGRO taisyklių 14.1.1 papunkčiu, pagal Priemonę taikomos AGRO taisyklės). Agentūra paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pagal 2013 m. prisiimtų įsipareigojimų pagal priemonę vykdymą nutraukė, o nuo 2014 m. priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ remiamos veiklos „Ražienų laukai per žiemą“ nėra, į pareiškėjo prašymą leisti tęsti dalyvavimą (arba pradėti naujus įsipareigojimus) pagal Priemonę pagal pareiškėjo 2015 m. Paraišką atsižvelgti negali. Teismo vertinimu, iš esmės Agentūros sprendimas (raštas) jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė ir jame nebuvo viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui, todėl nagrinėjamu atveju ginčijamo Agentūros sprendimo panaikinimas nepakeistų pareiškėjo teisių ir pareigų apimties. Teismas pažymėjo, kad teisinių pasekmių nesukeliantys sprendimai, kaip taisyklė, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teismo vertinimu, toks raštas yra sudėtinė dalis Agentūros sprendimo, kuriuo nurodoma mokėtina išmokos suma ir kuriuo pareiškėjas bus informuotas apie jam skiriamą paramą (galutinę išmokos sumą) pagal 2015 m. Paraišką. Būtent jį pareiškėjas galės ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo tarpu ginčijamu sprendimu informuojama, kad šiuo metu pareiškėjo 2015 m. Paraiška yra vertinama, taigi sprendimo, nurodančio mokėtiną išmokos sumą, Agentūra dar nėra priėmusi.

9. Dėl pareiškėjo argumento, kad Paraiškoje dėl paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus buvo padaryta techninė rašymo klaida, teismas pažymėjo, kad išnagrinėjus administracinę bylą Nr. I-5960-811/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05600-2015-2) dėl pareiškėjo reikalavimo ištaisyti 2014 m. Paraišką, galimai esant padarytai akivaizdžiai klaidai, pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas 2018 m. birželio 27 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą, konstatuodamas, kad byloje nėra pateikta įrodymų dėl pareiškėjo padarytos (akivaizdžios) klaidos konstatavimo.

III. 10. Pareiškėjas V. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą.

11. Pareiškėjo nuomone pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai išnagrinėjo bylą, neįsigilino į bylos esmę, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjo įsitikinimu, Komisijos sprendimas ir Agentūros sprendimas yra neteisėti, sukelia jam neigiamas pasekmes, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas turėjo išnagrinėti jo skundą, tačiau to nepadarė, formaliai ir deklaratyviai nurodydamas, kad skundžiamas Agentūros sprendimas neva teisinių pasekmių nesukelia.

12. Pareiškėjas pažymi, kad tai, jog Agentūros sprendimas sukelia jam neigiamas teisines pasekmes, įrodo tai, kad jam nebuvo leista tęsti dalyvavimą (arba pradėti naujus įsipareigojimus) pagal priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veikloje „Ražienų laukai per žiemą“. Toks draudimas dalyvauti programoje sąlygoja ir pareiškėjo materialinius nuostolius, jis negali gauti atitinkamų išmokų, taikomos sankcijos ir kt. Todėl pareiškėjui nėra suprantama skundžiamo teismo sprendimo išvada, kad neva skundžiamas aktas (sprendimas) jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia ir jame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui, todėl nagrinėjamu atveju ginčijamo Agentūros sprendimo panaikinimas nepakeistų pareiškėjo teisių ir pareigų apimties.

13. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatsisakė nagrinėti pareiškėjo skundo teisme, administracinės bylos nenutraukė kaip nepriskirtinos administraciniams teismams, o priešingai pareiškėjo skundą priėmė, teismas net buvo sustabdęs bylos nagrinėjimą, todėl tokiais savo veiksmais patvirtino, kad skundžiamas Agentūros sprendimas nėra toks, kuris net ir skundo tenkinimo atveju, pareiškėjo teisių ir pareigų apimties nepakeistų. Tačiau neatsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į skundo esmę, neatskleidė bylos esmės.

14. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą,.

15. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo jokių pagrįstų argumentų, kuriais remiantis galima būtų teigti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas. Pažymi, kad pagal 2014–2020 m. AGRO taisyklių nuostatas Priemonės nėra, o tuo tarpu Pareiškėjas pagal 2013 m. pateiktą Paraišką prisiimtų įsipareigojimų vykdymą nutraukė, o Agentūra atsisakė leisti tęsti dalyvavimą (arba prisiimti naujus įsipareigojimus) pagal Priemonę pagal pareiškėjo 2015 m. Paraišką. Skundžiamu Agentūros sprendimu atsakovas pateikė atsakymą į pareiškėjo 2015 m. spalio 19 d. prašymą, paaiškindamas dėl kokių priežasčių negali būti tenkinamas jo prašymas, t. y. iš esmės nurodė priežastis dėl kurių pateiktoje 2015 m. Paraiškoje negali būti užskaitytas įsipareigojimų vykdymas pagal Priemonę.

16. Agentūra pažymi, kad Agentūros sprendimas yra atsakymas į prašymą, kuris buvo parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmenų prašymų nagrinėjimų ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuostatomis. Agentūros sprendimas nėra individualaus pobūdžio teisės taikymo aktas, kaip tą nustato VAĮ 8 straipsnis, todėl toks raštas pareiškėjui negali ir nesukelia jokių neigiamų pasekmių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Šioje byloje ginčas kilo dėl Agentūros sprendimo, kuriuo pareiškėjas informuotas, kad į jo 2015 m. spalio 19 d. prašymą negali būti atsižvelgta ir minėtas prašymas negali būti tenkinamas, taip pat dėl Komisijos sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Agentūros sprendimo panaikinimo, atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nustatęs, kad Agentūros sprendimas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių ir jame nėra priimtas joks sprendimas pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir teigia, jog tai, kad Agentūros sprendimas sukelia jam neigiamas teisines pasekmes, įrodo tai, kad jam nebuvo leista tęsti dalyvavimo (arba pradėti naujus įsipareigojimus) pagal Priemonę, o tai sąlygoja jo materialinius nuostolius – negali gauti atitinkamų išmokų, taikomos sankcijos ir kt.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčijamu Agentūros sprendimu (I t., b. l. 19–20) Agentūra atsakydama į pareiškėjo Prašymą leisti tęsti įsipareigojimus pagal Priemonę pagal 2015 m. Paraišką, informavo pareiškėją, kad į jo prašymą atsižvelgti negali ir nurodė priežastis: pareiškėjas nuo 2013 m. prisiėmė įsipareigojimus pagal Priemonės atitinkamas programas, tačiau teikdamas 2014 m. Paraišką, nedeklaravo pagal Priemonę įsipareigoto ploto, todėl išmokos pareiškėjui nemokamos ir taikomas paramos susigrąžinimas. Taip pat pareiškėjui primenama, jog dalyvauti pagal Priemonę galima buvo iki 2013 m. (taip pat dar 2013 m. priimti naujus įsipareigojimus penkeriems metams), tačiau nuo 2014 m. Priemonės nebėra. Agentūra paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pagal 2013 m. prisiimtų įsipareigojimų pagal Priemonę vykdymą nutraukė, o nuo 2014 m. Priemonės nėra, į pareiškėjo prašymą leisti tęsti dalyvavimą (arba pradėti naujus įsipareigojimus) pagal Priemonę pagal pareiškėjo 2015 m. Paraišką atsižvelgti negali. Pareiškėjas Agentūros sprendimu yra informuojamas, kad jo 2015 m. Paraiška yra vertinama ir jis apie vertinimo rezultatus, apskaičiuotas išmokas bei pritaikytas sankcijas bus informuotas.

21. Įvertinus Agentūros sprendimo turinį matyti, kad šiuo sprendimu buvo pasisakyta dėl pareiškėjo prašymo leisti jam tęsti įsipareigojimus pagal Programos atitinkamą priemonę ir išdėstyti motyvai, kodėl pareiškėjas negali toliau dalyvauti minėtoje Priemonėje. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Agentūros sprendimas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, kadangi šiame sprendime yra detaliai pasisakoma dėl galimybės pareiškėjui leisti tęsti įsipareigojimus pagal Priemonę.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, Agentūras sprendimas yra individualus administracinis aktas, o Agentūra yra, be kita ko, ir viešojo administravimo subjektas, todėl nagrinėjamoje byloje aktualios VAĮ nuostatos.

23. Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Minėtos įstatymo nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.).

24. Pažymėtina, kad pareiškėjas nuo 2013 metų prisiėmė įsipareigojimus pagal Priemonę. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-152 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių sistema ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir AGRO taisyklės) 8 punkte nurodyta, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, įgyvendinantys Priemonę, įsipareigoja laikytis įsipareigojimų pagal Priemonės atitinkamas programas ne mažiau kaip 5 kalendorinius metus nuo paramos paraiškos vykdyti atitinkamą Priemonės programą pateikimo dienos (8.1 p.); kasmet teikti paramos paraišką pagal Priemonės atitinkamas programas: „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“ arba „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas. Teikti paraiškas, kurie įvykdė prisiimtus įsipareigojimus pagal priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ ir toliau tęs prisiimtus įsipareigojimus (5 metų laikotarpiui) pagal programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Melioracijos griovių tvarkymas“ (8.2 p.); veiklą vykdyti tame pačiame paramos paraiškoje (-ose) nurodytame plote (t. y. tuose pačiuose nurodytų kontrolinių žemės sklypų laukuose) ir kasmet deklaruoti įsipareigotus plotus. Programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklos „Ražienų laukai per žiemą“ ir „Medingųjų augalų juostos ar laukai dirbamoje žemėje“, „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“ kasmet gali būti vykdomos skirtinguose laukuose, tačiau išlaikant tokį pat pagal programos/veiklos reikalavimus tvarkomą naudmenų bendrą plotą (8.3 p.).

25. AGRO taisyklių 37.3.2 punkte reglamentuota, kad parama pagal programas (programoje „Kraštovaizdžio tvarkymas“ – pagal veiklas) einamaisiais metais neskiriama jei nutraukiamas įsipareigojimų pagal programas vykdymas nepasibaigus įsipareigojimų laikotarpiui.

26. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014 –2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), nuo 2014 metų priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ remiamos veiklos „Ražienų laukai per žiemą“ nėra. Taisyklių 14.1.1 punkte buvo nurodyta, jog kai pareiškėjai tęsia likusius prisiimtus įsipareigojimus pagal Priemonę bus taikomos AGRO taisyklės

27. Iš ginčijamo Agentūros sprendimo matyti, kad pagrindiniai argumentai, kodėl pareiškėjo prašymas nebuvo tenkintas yra tai, kad: 1) pareiškėjas pagal 2013 m. prisiimtų įsipareigojimų pagal Priemonę vykdymą nutraukė; 2) dalyvauti pagal Priemonę galima buvo iki 2013 m. (taip pat dar 2013 m. priimti naujus įsipareigojimus penkeriems metams), tačiau nuo 2014 metų, remiantis naujomis 2014–2020 m. Taisyklėmis, priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ remiamos veiklos „Ražienų laukai per žiemą“ nebėra.

28. Pabrėžtina, kad atsakovas nustatė ir Agentūros sprendime nurodė, jog pareiškėjas teikdamas 2014 m. Paraišką, nedeklaravo įsipareigoto ploto, taip nutraukė įsipareigojimų pagal Priemonę vykdymą nepasibaigus įsipareigojimų laikotarpiui. Pareiškėjas skunde dėstė argumentus, jog 2014 m. Paraiškoje buvo padaryta techninė rašymo klaida, tačiau faktiškai deklaruoti žemės sklypai, jei nebūtų įsivėlusi techninė klaida, atitiko reikalavimus.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-5960-811/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05600-2015-2) sprendė dėl 2014 m. Paraiškoje dėl paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus padarytos techninės rašymo klaidos, bei konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė, kad 2014 m. Paraiškoje padaryta klaida pripažinta akivaizdžia, todėl šiuo atveju netaikytos tokios klaidos ištaisymo institutą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. birželio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-296-415/2018 nustatęs, kad pareiškėjas į Agentūrą kreipėsi 2015 m. birželio 11 d., t. y. jau po kitų metų kovo 1 d., taigi Agentūra negalėjo patikrinti specialiųjų reikalavimų, keliamų Priemonės veiklai, vykdymo, o kiti įrodymai byloje nors ir yra leistini, tačiau nepakankami akivaizdūs klaidos konstatavimui, kaip teisiniam pagrindui pataisyti pateiktą paraišką, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, teismai jau yra priėmę sprendimus dėl pareiškėjo 2014 m. Paraiškoje padarytos klaidos, todėl nesant kitų pareiškėjo argumentų dėl nedeklaruoto įsipareigoto ploto, manytina, kad Agentūra pagrįstai laiko, jog pareiškėjas nutraukė įsipareigojimų pagal Priemonę vykdymą nepasibaigus įsipareigojimų laikotarpiui.

30. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, vertintina, kad Agentūra sprendime pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas pagal 2013 metų prisiimtus įsipareigojimus pagal Priemonę vykdymą nutraukė, o kadangi nuo 2014 metų Priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ remiamos veiklos „Ražienų laukai per žiemą“ nėra, todėl į pareiškėjo prašymą leisti tęsti dalyvavimą (arba pradėti naujus įsipareigojimus) pagal Priemonę pagal pareiškėjo 2015 m. Paraišką atsižvelgti negali. Pabrėžtina, kad Agentūros sprendime nėra pasisakoma dėl 2015 m. Paraiškos, kadangi nurodoma, jog ji dar yra vertinama ir apie vertinimo rezultatus pareiškėjas bus informuotas.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Agentūros sprendimo turinį, sprendžia, kad šis aktas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, jis yra pakankamai pagrįstas faktiniais duomenis ir teisės aktų normomis bei iš skundžiamo akto turinio galima suvokti, remiantis kokiu faktiniu bei teisiniu pagrindu yra atsisakoma tenkinti pareiškėjo prašymą leisti jam tęsti įsipareigojimus pagal Priemonę. Pažymėtina, kad Komisija sprendimu palaikė Agentūros sprendime išdėstytus argumentus ir pareiškėjo skundą atmetė.

32. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas Agentūros sprendimas ir Komisijos sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, jų naikinti tiek pareiškėjo skunde nurodytais motyvais, tiek kitais motyvais nėra pagrindo. Netenkinus pareiškėjo pagrindinio skundo reikalavimo, netenkintinas ir pareiškėjo išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. spalio 16 d. prašymą.

33. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra teisinga. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė