86ed0471-caf2-491c-bc80-e1d877d378d7 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-685-1036/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14591-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6; (S) 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 26 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, dalyvaujant prokurorei JÅ«ratei Žvironienei, kaltinamajam O. K. (O. K.), vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje O.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė : O. K. 2020 m. balandžio 14 apie 16.20 val. A2 kelyje, link Vilniaus miesto pusės, prie iÅ¡važiavimo iÅ¡ Avižienių k., Vilniaus r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Fiat Doblo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu alkotesterio (Alcotestet 6810 Nr. ARFM-0428, patikros sertifikato Nr. 1200001) pagalba nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,58 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis O. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad viskas prasidėjo dar prieÅ¡ Lietuvoje paskelbiant karantinÄ . Pablogėjo sveikata, pasiėmė nedarbingumÄ . Vėliau paskambino Å¡efas ir pasakė, kad reikia iÅ¡eiti į darbÄ ir jis sutiko. Išėjo dirbti, padarė kelis reisus. Nuvažiavęs į marÅ¡rutÄ pastebėjo Kernavės, Å irvintų, Ukmergės rajonuose, kad ten žmonės visiÅ¡kai nesisaugo, neturi nei kaukių, nei pirÅ¡tinių, o kadangi jis yra rizikos grupėje dėl savo sveikatos, t. y. turėjęs dvi plaučių operacijas, yra iÅ¡ dalies darbingas, supanikavo ir iÅ¡sigando, jog turės tiesiogiai bendrauti su klientais - pristatyti prekes, paimti jų paraÅ¡us, ir taip galės užsikrėsti.

Pradėjo drebėti, pasidarė bloga, norėjo greičiau iÅ¡vežioti prekes, bet kurį laikÄ tiesiog negalėjo vairuoti. Kai iÅ¡vežė paskutines prekes klientams, nežino kas atsitiko, bet nuėjo į parduotuvę ir nusipirko alaus. IÅ¡gėrė alaus, dar apie valandÄ pasėdėjo automobilyje. Viskas vyko Ukmergėje. Apie 15:30 val. pradėjo važiuoti į Vilnių ir prieÅ¡ pat Vilnių jį sustabdė pareigÅ«nai ir patikrino blaivumÄ . Nustatė 1,58 promiles. Vairavo automobilį Fiat Doblo, kuris priklauso (duomenys neskelbtini).

Automobilis jam buvo suteiktas darbinėms funkcijoms atlikti. PraÅ¡o teismo jį atleisti pagal laidavimÄ be užstato, laiduotoja paskiriant jo žmonÄ . Jis po įvykio iÅ¡karto paskambino žmonai, kuri neigiamai reagavo į tai kas nutiko. Po to su žmona, artimaisiais kalbėjosi apie tai kas nutiko. Suprato kÄ padarė. Su žmona 15-16 metų bendrauja, santuokoje yra 9 metus, augina vienÄ nepilnametį vaikÄ . Su žmona dėl visko tariasi kartu, namų Å«kį veda bendrai, iÅ¡laidos bendros. Su finansais Å¡iuo metu yra prastai, neteko darbo, neturi santaupų, kol kas tik iÅ¡ paÅ¡alpos gyvena.

Anksčiau nėra baustas už tokias veikas. Labai gailisi dėl savo poelgio, labai gėda dėl savo neatsakingų veiksmų. Prižada daugiau niekada gyvenime taip nebesielgti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė.

Be kaltinamojo O. K. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamÄ veikÄ teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais. A. K. teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamÄ jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimÄ . Parodė, kad ji yra vertas pasitikėjimo žmogus, kuris gali daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Yra daug dirbusi su panaÅ¡ias veikas padariusiais asmenimis, žino kaip reikia daryti.

Dirba statutine pareigÅ«ne, yra vyriausioji tyrėja ir dirba procese. Jos su vyru santykiai geri, Å¡eimoje sprendimai priimami bendrai. Å eimoje augina vaikÄ . Sutuoktinis klausia jos nuomonės, jam jos nuomonė yra svarbi, įsiklauso į jÄ . Po įvykio daug kalbėjosi su juo, jis labai pergyvena. Sutuoktinio finansiniai įsipareigojimai tiek dėl lizingo, tiek dėl ligos – vaistų įsigijimo, yra dideli. Galima sakyti, kad sutuoktinis yra jos iÅ¡laikytinis. Laiko prižiÅ«rėti sutuoktinį turės, kadangi po darbo bÅ«na namuose, laisvadienius praleidžia kartu.

Å iuo metu sutuoktinis bus su vaiku, kuriuo reikia rÅ«pintis dėl sveikatos problemų, nes reikalauja priežiÅ«ros. Liudytoja I. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 3-iojo bÅ«rio vyriausiosios patrulės pareigose. 2020 m. balandžio 14 d. dirbo pagal grafikÄ su vyriausiuoju patruliu K. B. Apie 15.48 val. iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad kelyje Panevėžys-Vilnius, ties 48 km, važiuoja automobilis Fiat Doblo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, kuris mėtosi po keliÄ , kerta visas ženklinimo juostas.

Atvykus prie iÅ¡važiavimo į keliÄ A2 iÅ¡ Avižienių kaimo, Vilniaus rajone, pastebėjo minėtÄ automobilį, važiuojantį nuo Ukmergės pusės link Vilniaus miesto pusės. Å vyturėlių ir garsiakalbio pagalba sustabdė minėtÄ automobilį. Ji priėjo prie automobilio vairuotojo durelių. Tuo metu pastebėjo, kad abiejų priekinių durelių langų stiklai nuleisti. Ji prisistatė vairuotojui, paaiÅ¡kino sustabdymo priežastį, kad gautas praneÅ¡imas apie tai, kad Å¡io automobilio vairuotojas gali bÅ«ti neblaivus ir paprašė vairuotojo pateikti dokumentus.

Tuo metu matė, kad vairuotojo judesiai nekoordinuoti, jo kalba neriÅ¡li, akių vyzdžiai iÅ¡siplėtę. Tada ir suprato, kad vairuotojas iÅ¡ tikrųjų gali bÅ«ti neblaivus. Ji paklausė vairuotojo ar jis yra vartojęs prieÅ¡ tai alkoholį. Vairuotojas jai pasakė, kad nieko nevartojo. Patikrinus jo dokumentus (vairuotojo pažymėjimÄ , transporto priemonės registracijos liudijimÄ ir kt.) buvo nustatyta, kad tai O. K.. Tada ji pasakė vairuotojui, kad bus tikrinamas jo blaivumas. Jos kolega atnešė alkotesterį Alcotest 6810, Nr. ARFM-0428.

Vairuotojas pirmu pÅ«timu 16:25 val. įpÅ«tė 1,66 promiles. Po to, jam paaiÅ¡kino, kad po 15 minučių jis vėl pakartotinai pÅ«s. Be to paprašė, kad vairuotojas duotų jai automobilio užvedimo raktus. Vairuotojas padavė jai raktÄ . Ji nuėjo prie tarnybinio automobilio atspausdinti alkotesterio kvitÄ . Tuo metu jos kolega liko stovėti prie automobilio Fiat Doblo ir stebėti vairuotojÄ . 16:44 val. vairuotojas vėl pÅ«tė ir įpÅ«tė 1,58 promiles. Vairuotojas prisipažino, kad apie 15:30 val. vartojo kažkokiÄ tinktÅ«rÄ .

Ji paprašė, kad atvyktų kitas ekipažas uždaryti automobilį Fiat Doblo į stovėjimo aikÅ¡telę. Atvyko Kelių policijos ekipažas V1860, kurio pareigÅ«nai ir uždarinėjo automobilį. Ji su kolega pristatė neblaivų vairuotojÄ O. K. tolimesniam aiÅ¡kinimuisi į Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyrių (b. l. 21–22). IÅ¡ 2020 m. balandžio 14 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 3-ojo bÅ«rio vyriausiosios patrulės I.

G. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2020 m. balandžio 14 d. patruliuodama kartu su vyriausiuoju patruliu K. B., apie 15.48 val. iÅ¡ VPK OVS budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad kelyje Panevėžys-Vilnius, ties 48 kelio km, važiuoja Fiat Doblo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, kuris mėtosi po keliÄ , kerta visas juostas. Atvykus prie iÅ¡važiavimo į A2 keliÄ iÅ¡ Avižienių k., Vilniaus r., minėtÄ automobilį pastebėjo važiuojantį nuo Ukmergės miesto pusės link Vilniaus miesto.

Automobilį sustabdė 16.20 val. priėjus prie automobilio Fiat Doblo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prisistatė ir paaiškino stabdymo priežastį. Automobilį vairavo O. K., gimęs (duomenys neskelbtini), jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, akių vyzdžiai išsiplėtę. Jiems kilo įtarimas, kad vairuotojas galimai neblaivus. Patikrinus alkotesteriu Alcotest 6810, Nr. ARFM-0428 pirmu pūtimu (16.25 val.) vairuotojas įpūtė 1,66 promiles, antru (16.44 val.) įpūtė 1,58 promiles.

Vairuotojas prisipažino, kad apie 15.30 val. vartojo kažkokiÄ tinktÅ«rÄ . Automobilį Fiat Doblo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), liko uždaryti kelių policijos ekipažas V1860, o jie O. K. pristatė į VPK OVS (b. l. 16). IÅ¡ 2020 m. balandžio 14 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad O. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, neriÅ¡li kalba, nekoordinuoti judesiai. Ä®vertinus bendrÄ asmens bÅ«klę nustatyta, kad eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirÅ¡tu pataikyti į nosies galÄ gali.

O. K. atliktas neblaivumo patikrinimas prietaisu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0428, patikros Nr. 1200001 ir 16.25 val. nustatytas 1.66 promilių girtumas, antro tikrinimo metu 16.44 val. nustatytas 1.58 promilių girtumas (b. l. 18). Iš 2020 m. balandžio 14 d. 16.25 val. alkoholio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARFM-0428, patikros Nr. 1200001 matyti, kad O. K. nustatytas 1.66 promilių girtumas (b. l. 17). Iš 2020 m. balandžio 14 d. 16.44 val. alkoholio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARFM-0428, patikros Nr. 1200001 matyti, O. K. nustatytas 1.58 promilių girtumas (b. l. 17).

Iš VĮ "Regitra" duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio Fiat Doblo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB "Luminor lizingas", valdytojas (duomenys neskelbtini) (b. l. 32). Iš VšĮ "Emprekis" duomenų matyti, kad automobilio Fiat Doblo Cargo 1.3 M-Jet, kategorija N1-BB, pasirinkti metai 2013, vidutinė kaina be PVM Lietuvoje 3670 Eur, su PVM – 4440 Eur. (b. l. 31). Iš 2020 m. balandžio 14 d. apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota transporto priemonės Fiat Doblo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovinčios A2 kelyje prie išvažiavimo iš Avižienių k., Vilniaus r., patikrinimas ir apžiūra.

ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad automobilio vairuotojo pusėje (kairėje pusėje) yra kėbulo įbrėžimai bei kiti daugybiniai smulkÅ«s kėbulo įbrėžimai (b. l. 23–24, 25–29). IÅ¡ 2020 m. balandžio 14 d. policijos registruojamų įvykių registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2020 m. balandžio 14 d. 15.47 val. gautas praneÅ¡imas telefonu apie tai, kad kelyje Panevėžys-Vilnius, ties kelio 48 km., važiuoja automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, kuris mėtosi po keliÄ , kerta visas juostas (b. l. 15 ).

IÅ¡ 2020 m. balandžio 14 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus A. S. tarnybinio praneÅ¡imo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2020 m. balandžio 14 d. apie 16.20 val. A2 kelyje, prie iÅ¡važiavimo iÅ¡ Avižienių k., O. K., gimęs (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Fiat Doblo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu alkotesterio (Alcotestet 6810, Nr. ARFM-0428, patikros sertifikato Nr. 1200001) pagalba nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,58 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pradėtas nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminis tyrimas (b. l. 4). Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad O. K. padarė įstatymo uždraustÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kad jo iÅ¡kvėptame ore nustatyta 1,58 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teismas Å¡ias iÅ¡vadas daro įvertinęs įrodymų visumÄ . O. K. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos I. G. parodymai, tarnybiniuose praneÅ¡imuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama O. K. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti.

Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes O. K. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Dėl atsakomybės individualizavimo Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi Å¡iame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sÄ lygas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018).

BylÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sÄ lygos atleisti kaltinamÄ jį O. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo sutuoktinės A. K. laidavimÄ . O. K. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis nusikalto pirmÄ kartÄ (b. l. 70), dėl nusikalstomos veiklos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kaltu, atsakomybės nevengė, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė iÅ¡samius parodymus, dėl alkoholio vartojimo ir savo poelgio padarė atitinkamas iÅ¡vadas, savo poelgį vertina kritiÅ¡kai, nusikalstama veika žalos nepadarė.

Aukščiausiojo teismo praktikoje yra ne kartÄ pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 2811 straipsnyje, ir sprendžiant klausimÄ , ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytÄ administracinę atsakomybę. IÅ¡ administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad O.

K. už KET pažeidimus baustas tris kartus, paskutinį kartÄ 2018 m. kovo 26 d. (b. l. 71–72). Visgi pažymėtina, kad kaltinamÄ jį teigiamai charakterizuoja tai, kad jis yra sumokėjęs visas jam paskirtas baudas, kas rodo, kad jis prisiima atsakomybę už savo veiksmus, ankstesni KET pažeidimai nėra priskiriami prie itin Å¡iurkščių pažeidimų, be to, jis nebaustas už analogiÅ¡kus veiksmus, t. y. vairavimÄ iÅ¡gėrus, taip pat nėra baustas ir už kitus administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas.

Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ vertintina ir tai, kad kaltinamasis nors ir turėdamas keturiasdeÅ¡imties procentų darbingumo lygį yra dirbantis ir darbe charakterizuojamas iÅ¡imtinai teigiamai (b. l. 95). O. K. turi Å¡eimÄ , mažametę dukrÄ (b. l. 90). Neigiamai O. K. charakterizuojančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, taip pat nenustatyta, kad po Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl bÅ«tų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iÅ¡ esmės teigiamai O.

K. asmenybę charakterizuojantys duomenys, Å¡iuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumÄ ir sudaro pagrindÄ vairavimÄ esant neblaiviam vertinti kaip atsitiktinę nusikalstamÄ veikÄ , o ne kaip O. K. susiformavusio nusikalstamo elgesio natÅ«ralų rezultatÄ . Nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti O.

K. pasitikėjimÄ . Kaip jau minėta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, jo charakteristikÄ bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018).

Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali bÅ«ti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui yra akivaizdi. BylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, kad A. K. yra tinkama bÅ«ti laiduotoja.

A. K. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek teismui pateiktame praÅ¡yme paskirti jÄ laiduotoja ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimÄ sutuoktinį O. K. aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė pozicijÄ laiduoti už kaltinamÄ jį bei nurodė, kad jos sutuoktinis pirmÄ kartÄ gyvenime padarė nusikalstamÄ veikÄ , dėl to jis gailisi, labai iÅ¡gyvena, padarė atitinkamas iÅ¡vadas. A. K. praeityje neteista (b. l. 95), administracine tvarka nebausta (b. l. 93), dirbanti (b. l. 91), darbe charakterizuojama teigiamai (b. l. 92), teismo vertinimu jos darbinės funkcijos gali turėti teigiamos reikÅ¡mės darant įtakÄ kaltinamajam O.

K.. Tiek kaltinamasis, tiek A. K. parodė, kad jie kaip sutuoktiniai palaiko labai artimus ryÅ¡ius. A. K. visada pataria savo sutuoktiniui bet kokioje gyvenimo situacijoje, jos nuomonė ir patarimai jam yra svarbÅ«s, jis įsiklauso į tai, ji yra tas asmuo, kuris teigiamai veikia sutuoktinį. Jie pakankamai ilgai kartu veda bendra Å¡eimos Å«kį, puikiai sutaria, turi bendrų pomėgių ir rÅ«pesčių, kuriuos visada sprendžia kartu. Pažymėtina, kad A. K. sužinojusi apie sutuoktinio O. K. nusikalstamÄ veikÄ ne kartÄ apie tai su juo kalbėjosi, aptarė visÄ situacijÄ .

Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad A. K. gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Svarbu akcentuoti ir tai, kad O. K. anksčiau nebuvo padaręs nusikalstamų veikų, ar administracinių nusižengimų būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl A. K. neturėjo jokio pagrindo įtarti galimas nusikalstamas savo sutuoktinio elgesio pasekmes. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas.

Teismas akcentuoja, kad tik tapdama laiduotoja A. K. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti O. K. elgesį, nei tiesiog palaikydama nuolatinius santykius su juo. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad A. K. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji iÅ¡reiÅ¡kė tvirtÄ sutikimÄ bÅ«ti laiduotoja. Kaip matyti iÅ¡ nustatytų aplinkybių, A. K. rÅ«pi jos sutuoktinio ateitis ir už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Todėl teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie A. K. asmenybę, tiek jos bei O. K. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad A. K. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, daryti teigiamÄ Ä¯takÄ O. K., tai daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama bÅ«ti laiduotoju, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus. Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti O.

K. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje padarymÄ pagal laiduotojos A. K. laidavimÄ . Nustatydamas laidavimo terminÄ , teismas atsižvelgia į byloje nustatytÄ padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, O. K. asmenybę, taip pat teigiamÄ laiduotojos A. K. asmenybę ir daro iÅ¡vadÄ , jog laidavimas vienerių metų ir penkių mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė O. K.. Laiduotoja per nurodytÄ laidavimo terminÄ turės galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį O.

K. elgesį bei jo asmenybę, yra pakankamas. Ä®vertinus O. K. ir A. K. Å¡eimynines aplinkybes ir Å¡eimos finansinę padėtį, t. y. augina mažametę dukrÄ , turinčiÄ neįgalumÄ , Å¡eimos mėnesinės pajamos nėra didelės (b. l. 98–100), kurios dar labiau sumažės sutuoktiniui laikinai netekus darbo, kadangi jis dirba vairuotoju, o įvertinus O. K. sveikatos bÅ«klę pagal kuriÄ jis gali dirbti (b. l. 96), susirasti kitÄ darbÄ bus sudėtingiau, turimus finansinius įsipareigojimus (b. l. 103–112), taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, O.

K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ netaikant užstato. Laiduotojos ir kaltinamojo sÄ veikos skatinimas, įvertinus jų asmenybes bei santykių pobÅ«dį paskiriant užstatÄ nėra bÅ«tinas. BylÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad priimdamas sprendimÄ dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgia ir vadovaujasi aukÅ¡tesnės instancijos teismo Å¡iuo klausimu suformuota teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-365-209/2017;

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-434-211/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-409-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-446-870/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-731-935/2018 ir kt., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-624-935/2019). Dėl baudžiamojo poveikio priemonių Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad O. K. padarydamas nusikalstamÄ veikÄ privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo prieÅ¡ingo teisei elgesio pasekmes dar prieÅ¡ darydamas nusikaltimÄ , todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas, ir kas teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog net ir atleidus O. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ jam turi bÅ«ti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis jis padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl Å¡ios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajam O. K. įvertina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ kaltinamasis padarė naudodamasis Å¡ia teise, vairavo automobilį bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iÅ¡kvėptame ore buvo 1,58 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jei paÅ¡aliniai asmenys nebÅ«tų laiku pranešę apie galimai neblaivų vairuotojÄ , o policijos pareigÅ«nai nebÅ«tų laiku jo sustabdę, kaltinamasis galėjo tęsti kelionę toliau, kurios baigtis galėjo bÅ«ti žymiai sunkesnė. Å ios aplinkybės teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra ypač pavojinga, Å¡iurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles. Be to, padaryta nusikalstama veika, pasireiÅ¡kė dideliu pavojingumu tiek pačiam vairuotojui, tiek visuomenės saugumui, kadangi kaltinamasis vairavo transporto priemonę esant vidutiniam girtumo laipsniui, važiuodamas pagrindiniu keliu, judrioje vietovėje, tokiu paros metu, kokiu paprastai eismas yra intensyvesnis.

Tai, kad nagrinėjamu atveju nekilo eismo įvykis, nebuvo sužaloti pėstieji ar nebuvo apgadintas joks turtas, vertintina, kad tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko iÅ¡vengti skaudžių pasekmių. Å ios aplinkybės rodo O. K. lengvabÅ«diÅ¡kÄ bei visiÅ¡kai neatsakingÄ požiÅ«rį į visuomenėje galiojančiÄ visiems privalomÄ tvarkÄ , į savo paties bei kitų saugumÄ . Teismas konstatuoja, jog O. K., sėsdamas už vairo neblaivus, visiÅ¡kai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip elgtis.

Kartu pažymėtina, kad Å¡ios rÅ«Å¡ies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumÄ pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Dėl Å¡ios priemonės taikymo galinčios kilti neigiamos pasekmės nuteistojo Å¡eimai ar jam asmeniÅ¡kai negali bÅ«ti vertinamos aukščiau už visuomeninį interesÄ imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų užtikrintas transporto eismo saugumas, o skirta bausmė atliktų savo prevencinę paskirtį.

Tuo labiau, kad nei dirbamo darbo pobÅ«dis, nei iÅ¡laikomi asmenys, nei jų sveikatos bÅ«klė nesulaikė nuteistojo nuo nusikaltimo įvykdymo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-326-843/2020). Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindÄ uždrausti kaltinamajam vienus metus penkis mėnesius naudotis teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones, terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. balandžio 14 d. (b. l. 59–64).

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartÄ jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamÄ prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačiÄ priemonę, bet jos vertę atitinkančiÄ sumÄ , užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamų veikų ir kad nebÅ«tų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip iÅ¡vengiant jų konfiskavimo rizikos.

Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės iÅ¡ieÅ¡kojimo proporcingumÄ Ä¯vertinant visas byloje esančias reikÅ¡mingas aplinkybes Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje.

IÅ¡ Å¡ioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties iÅ¡plaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas Å¡iuo atveju paliekamas teismo nuožiÅ«rai. Ä®gyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018, Nr. 2K-195-788/2019).

Taip pat bylÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veikÄ padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio veikų darymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136-699/2018).

Jau buvo minėta, kad kaltinamasis O. K. padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , neteistas, visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, nuoÅ¡irdžiai gailisi, padarė tinkamas iÅ¡vadas dėl neteisėto savo elgesio, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, padarytas nusikaltimas yra visiÅ¡kai atsitiktinis ir vienkartinis reiÅ¡kinys jo gyvenime, todėl manytina, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, už jį laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo.

Automobilis, su kuriuo padaryta nusikalstama veika, priklauso UAB „Luminor lizingas“, jo valdytojas (duomenys neskelbtini), t. y. kaltinamojo darbovietė. Kaip pažymėjo kaltinamojo sutuoktinė, kuri praÅ¡o atleisti O. K. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybėn, visi tiek Å¡eimos, tiek sutuoktinio finansiniai įsipareigojimai dabar priklauso nuo jos, nes sutuoktinis Å¡iuo metu yra jos iÅ¡laikytinis. Todėl konfiskuojant automobilio vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , nukentėtų ne tik kaltinamasis, bet ir jo Å¡eimos nariai, toks sprendimas suvaržytų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu yra bÅ«tina.

Kartu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kalbant apie turto konfiskavimo proporcingumÄ nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis), pabrėžiama, kad tokia priemonė turėtų bÅ«ti pagrįsta proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo, ir kad Å¡i sÄ Å¾ininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualiÄ ir pernelyg didelę naÅ¡tÄ (2018 m. virželio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas G.I.E.M.

S.r.l. ir kiti prieÅ¡ ItalijÄ , peticijos Nr. 1828/06, par. 300; 2004 m. sausio 22 d. sprendimas Jahn ir kiti prieÅ¡ VokietijÄ , peticijų Nr. 46720/99, 72203/01, 72552/01, par. 81-94; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Maggio ir kiti prieÅ¡ ItalijÄ , peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08, par. 57). Todėl įvertinus bylos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, jo Å¡eimos finansinę padėtį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju automobilio vertės konfiskavimas neatitiktų teisingos vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.

Jau buvo minėta, kad baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. BPK 1 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas. BylÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, siekiant tinkamai įgyvendinti minėtus baudžiamojo persekiojimo tikslus atgrasant nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio veikų darymo, ir nesudaryti kaltininkui bei visuomenei nebaudžiamumo nuotaikų, tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje – 20 MGL įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant 10 mėnesių sumokėjimo terminÄ .

Ä®mokos dydis parinktinas atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, turimus finansinius įsipareigojimus, gaunamas pajamas, galimybes įsidarbinti, iÅ¡reikÅ¡tÄ norÄ pasitaisyti. Procesiniai klausimai Kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, (b. l. 59–64), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, n u s p r e n d ė : Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, O. K. (O. K.), padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos A. K. laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Nustatyti 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laiduotojos A. K. laidavimo terminÄ be užstato.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti O. K. (O. K.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienus) metus 5 (penkis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. balandžio 14 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti O. K. (O. K.) baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL, tai yra 1000 (vieno tÅ«kstančio) eurų, dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

Ä®moka turi bÅ«ti sumokėta per 10 (deÅ¡imt) mėnesių į Teisingumo ministerijos sÄ skaitÄ LT88 410 0510 0467 0332, Luminor Bank AS, nurodant vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ . Jei įmokÄ moka kitas asmuo, bÅ«tina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ . Kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 59–64), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai. IÅ¡aiÅ¡kinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ O. K. (O. K.) ir laiduotojai A. K. kad: · laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. · jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus. Teisėjas Mindaugas Povilanskas