86ec180d-e2e8-462e-ad70-2a0e772d330e · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. A.13.-85-298/2020 Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00806-2019-0 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14. 21.2.4. 21.13.1. 21.13.3. VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2020 m. kovo 2 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant V. Ž., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. S. ir jo atstovui advokatui A. A., nukentėjusiosios D. G. atstovui (tėvui) V. G., atstovei advokatei J. D., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovui K.

S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, n u s t a t ė : J. S. 2019-05-24 apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), jam priklausantis ir jo vedamas Å¡uo (rudai juodas) buvo palaidas ir be antsnukio lakstė bendro naudojimo teritorijoje (duomenys neskelbtini), to pasėkoje užpuolė ir įkando D.

G.. J. S. savo veiksmais nesilaikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.A27(1)-2876 patvirtintų „GyvÅ«nų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių“ 8.9 ir 8.10 punktų bei padarė ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ . Teismo posėdžio metu J. S. paaiÅ¡kino, kad kaip jis pamena, viskas vyko po darbo, grįžo namo apie 16 val. ir grįžęs už 400 m nuvedė Å¡uniukÄ iÅ¡simaudyti.

Å uo turi visus dokumentus, psichologiÅ¡kai sveikas, vokiečių aviganiui bus 4 metai. Turi 1 Å¡unį, jis registruotas. Parodė, kad vedant maudytis, jis nieko nesutiko. Maudant, atsega Å¡unį nuo pavadžio ir nuima antsnukį. Besimaudant, dviračiu pravažiavo mergaitė, jo manymu į prieÅ¡ingÄ pusę. IÅ¡simaudę jie grįžo namo; buvo gal 5 minutes, vėliau patikslino – 10-15 min. Å uo neužpuolė mergaitės. PagaliukÄ pamėtė į vandenį. PrieÅ¡ einant namo pririÅ¡o ir uždėjo Å¡uniui antsnukį.

Gal buvo tas įvykis, bet su juo niekas nekalbėjo. Parodė, kad galimai buvo atėję mergaitės tėvai, kurie reikalavo Å¡uns dokumentų, rodė mergaitės įkandimus, tačiau neaiÅ¡kino, kodėl pas jį buvo atėję. PaaiÅ¡kino, kad mergaitės tėvai buvo įsijaudrinę ir dėl to jis atsiprašė, kad galimai jiems bus ramiau. Jis netoli tos vietos gyvena, iÅ¡ anksčiau Å¡ios Å¡eimos nepažinojo. Nesutinka dėl minėtų aplinkybių ir palaiko savo atstovo pozicijÄ , kuria labai daug kÄ pasakė.

Protokolas negaliojantis, nutarimo nėra. Teigia, kad jo Å¡uo neįkando, jis turi tik vienÄ Å¡unį ir jis niekam nieko nepadarė. Teismo posėdžio metu J. S. atstovas advokatas A. A. palaikė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicijÄ , ir paaiÅ¡kino, kad nenori mokyti, kas yra įrodymai, kas patvirtina ir kas paneigia aplinkybes, bet nori pasakyti, kad komisija neturėjo jokios teisės nagrinėti bylÄ , todėl iÅ¡klausytas įraÅ¡as neturi įtakos; parodymu patikrinimo protokolas yra niekinis.

J. S. paaiÅ¡kino, kad atsiprašė, jog nenori kelti triukÅ¡mo. IÅ¡klausyti liudytojai. G. G. atsakymai nebuvo logiÅ¡ki, į klausimus neatsakė konkrečiai, todėl negalima remtis jos parodymais. Nori atkreipti dėmesį į tai, kad teismas liudytojos (duomenys neskelbtini) parodymus vertintų tikslingai. Mano, jog ten galėjo bÅ«ti tik mažametė mergaitė ir (duomenys neskelbtini). Lieka neaiÅ¡ku, ar buvo du, ar vienas Å¡uo. Byloje esantys duomenys patvirtina tik viena Å¡unį. (duomenys neskelbtini) turi tik vienÄ jam priklausantį Å¡unį.

Protokole yra paraÅ¡yta, kad vienas Å¡uo. Bet jei buvo du, tai kieno ten tas kitas Å¡uo buvo. Pateiktas civilinis ieÅ¡kinys, kuris nepagrįstas. Pasisako dėl ekspertizės atlikimo. Akivaizdu, kad neturtinei žalai atsirasti tam turi bÅ«ti aplinkybės, ko Å¡iuo atveju neįžvelgiama. Dėl drabužių: nesuprantama, kaip galima įkasti, tačiau nesugadinti drabužių. Nėra patvirtinančių įrodymų, kad jo kliento Å¡uo įkando. Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios D. G. atstovas V. G. paaiÅ¡kino, kad Å¡alia esančius kaimynus pažįsta; prie tvenkinio bÅ«na kiekvienÄ dienÄ ir važiuojant jam iÅ¡ darbo įvykio dienÄ , prie tvenkinio lakstė du aviganiai, kurie buvo be antsnukių, jiems buvo mėtomi pagaliai į tvenkinį.

PaaiÅ¡kino, kad tÄ dien matė J. S. (po įvykio), bet pačio įvykio nematė. Kai jis iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio, iÅ¡girdo, kad jo žmona surėkė, jog apkandžiota jų dukra, kuri gulėjo ant žemės. Dukra grįžus papasakojo, kad jÄ apkandžiojo vienas Å¡uo, o dėdė traukė nuo jos Å¡unį, kurį prisegė prie pavadėlio ir nusivedė; matėsi Å¡uns įkandimai. Paskui J. S. nematė, tik sklype pastebėjo kaimynę, kurios paklausė dėl įvykio. Su dukra ėjo per sklypus ir ji pamatė (duomenys neskelbtini) su Å¡unimi pastarojo teritorijoje.

Priėjus prie tvoros, su (duomenys neskelbtini) bendravo per tvorÄ , nors jis nenorėjo bendrauti; padarė namo ir automobilio nuotraukas, kadangi pastarasis nenorėjo bendrauti. Grįžus namo pastebėjo ir kitus įkandimus, kreipėsi pagalbos. Palaiko savo atstovo pozicijÄ , praÅ¡o nubausti pažeidėjÄ ir atlyginti žalÄ . Papildomai parodė, kad tÄ dien matė du Å¡unis, teigė, jog (duomenys neskelbtini) žaidė su 2 Å¡unimis. Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios D. G. atstovė advokatė J.

D. paaiÅ¡kino, kad buvo laiku atlikta apžiÅ«ra, surinkti liudytojų parodymai, tėvai atėjo pas (duomenys neskelbtini), kuris matė irgi mergaitę. RaÅ¡ytinė baigiamoji kalba: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naminių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas). Vadovaujantis byloje surinktais įrodymais - nepriklausomos ir byla nesuinteresuotos liudytojos (kaimynės) parodymais, mergaitės tėvų parodymais, kad mergaitei suklykus, kad jai įkando Å¡uo, tuo metu niekas iÅ¡ asmenų, buvusių netoli įvykio vietos, nematė jokių kitų Å¡unų, iÅ¡skyrus J.

S. žinioje buvusius toje vietoje Å¡unis be pavadėlio ir antsnukio bei Å¡alia mergaitės stovėjusį patį J. S.; mergaitė buvo apkandžiota ant kelio, kuris tik per 1 metrÄ nutolęs nuo prÅ«do, kur (duomenys neskelbtini) maudė palaidus be antsnukio du Å¡unis (2019-07-23 administracinių nusižengimų komisijos posėdžio I d. garso įraÅ¡o 6.36 min., 15.12 min.- (duomenys neskelbtini) apklausa, mergaitės tėvų parodymai), o vėliau su jais ėjo pro važiuojančiÄ mergaitę, kas reiÅ¡kia, kad įvykis ir jo pasekmės laiko ir vietos atžvilgiu yra artimai susiję su (duomenys neskelbtini) žinioje toje vietoje buvusiais be antsnukių ir pavadėlių dviem Å¡unimis, todėl darytina iÅ¡vada, kad yra visos įstatymo reikalaujamos sÄ lygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma: atsakovas, bÅ«damas 2 Å¡unų savininku ar valdytoju (nors pasak (duomenys neskelbtini) jis buvo su vienu Å¡unimi, kas pabrėžtina taip pat neeliminuoja jo atsakomybės), neužtikrino, kad vieÅ¡oje vietoje – gatvėje, esantys jo žinioje Å¡unys bÅ«tų su antsnukiais ir pavadėliais, ir kad gatvėje esant svetimam žmogui - vaikui, nepadarytų jam žalos.

Nagrinėjamu atveju atsakovas to neužtikrino ir jo vienas iÅ¡ turėtų Å¡unų, pribėgęs prie mergaitės, 2 kartus įkando mažametei D. G. į kojÄ , vaikui sukėlė didelį iÅ¡gÄ stį, Å¡okÄ , stresÄ , skausmÄ ir baimę. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, neužtikrinant jo žinioje esančių naminių gyvÅ«nų tinkamo valdymo, ir patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, atsakovas nepateikė įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba pačios ieÅ¡kovės tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.267 straipsnio 1 dalis).

Atsakomybė pagal minėtÄ normÄ kyla be kaltės, t. y. Å¡io faktoriaus nustatymas nėra bÅ«tinas. Pažymėtina ir tai, kad 2019-07-23 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos administracinių nusižengimų komisijos posėdžio metu J. S. patvirtino, kad atsiprašė mergaitės tėvų (I d. garso įraÅ¡o 21.25-21.27 min.), kas pagal logikos dėsnius įrodo, kad (duomenys neskelbtini) dėl įvykio jautėsi kaltas. Pažymėtina ir tai, kad tas faktas, kad atsakovo vardu registruotas tik vienas Å¡uo, pats savaime nepaneigia aplinkybės, kad atsakovas įvykio dienÄ negalėjo vedžiotis dviejų Å¡unų ir bÅ«ti dviejų Å¡unų valdytoju, nes po įvykio nieko (nei mergaitės tėvų, nei vėliau protokolÄ suraÅ¡iusio pareigÅ«no) neįsileido į savo privačiÄ valdÄ slėpdamas nuo paÅ¡alinių savo valdomus gyvÅ«nus.

GyvÅ«nų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje taisyklės (toliau - Taisyklės) nustato gyvÅ«nų laikytojų pareigas, draudžiamus veiksmus, bendruosius ir specialiuosius reikalavimus gyvÅ«nų laikymui ir priežiÅ«rai. Minėtų taisyklių 8.9. p. reglamentuoja, kad gyvÅ«no laikytojas privalo garantuoti ir užtikrinti, kad gyvÅ«nų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų; o 8.11.p. numato, kad įgyvendindami nuosavybės teisę į gyvÅ«nÄ , gyvÅ«no laikytojas privalo laikytis gyvÅ«nų apsaugÄ ir jų laikymÄ nustatančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka atlyginti gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ ;

Tų pačių taisyklių 50 p. reglamentuoja, kad vieÅ¡osiose vedimo vietose gyvÅ«nai vedami tik su pavadėliu. Pavojingi Å¡unys turi bÅ«ti vedami su pavadėliu ir su antsnukiu. Å unys ir kiti gyvÅ«nai neturi kelti grėsmės (urgzti, pulti, loti ir pan.), nepakenkti praeiviams, aplinkiniams gyvÅ«nams. Esant paÅ¡aliniams asmenims, pavadėlis turi bÅ«ti sutrumpinamas tiek, kad Å¡uo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvÅ«nams. Å unys žmonių susibÅ«rimo vietose (gatvėse, keliuose, autobusų stovėjimo stotelėse, prie parduotuvių, turguje, lifte ir pan.) turi bÅ«ti su antsnukiais ir pavadėliais, ko Å¡iuo atveju Å¡unų valdytojas - atsakovas neįvykdė, t. y. du didelių Å¡unų veislės Å¡unys vieÅ¡oje vietoje - gatvėje buvo be pavadėlių ir antsnukių, dėl ko užpuolė pro Å¡alį važiavusį mažametį vaikÄ ir jį apkandžiojo.

Kadangi minėtų taisyklių 115 p. nurodo, kad už Å¡ių Taisyklių pažeidimus taikoma atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymu ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatomis, todėl atsižvelgiant į minėtų norminių aktų reglamentavimÄ , bei byloje esančius įrodymus, J. S. taikytina administracinė bei civilinė atsakomybės. Dėl neturtinės žalos priteisimo.

Kadangi turtinės žalos ieÅ¡kovė nepatyrė, V. G., atstovaudamas mažametę dukrÄ , praÅ¡o priteisti vaiko naudai tik neturtinę žalÄ , patirtÄ dėl Å¡uns užpulto vaiko patirtų iÅ¡gyvenimų ir atsiradusių įvykio padarinių - skausmo, baimės, iÅ¡gÄ sčio, patirto streso, kuriÄ subjektyviai vertina 800 Eur. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai, kaip atsitiko Å¡iuo atveju. Ir pagal minėtÄ reglamentavimÄ , ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti kokiems nukentėjusio asmens poreikiams praÅ¡oma žalos suma bus panaudota ar kaip ji pagerins nukentėjusio asmens gyvenimo kokybę.

Pažymėtina, kad praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos suma yra kompensacija už mažamečio vaiko patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus bei fizinį skausmÄ . Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalÄ , padarytÄ asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais - ir neturtinę žalÄ , visiÅ¡kai jÄ atlyginti.

Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrÄ ja Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkcijÄ - kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ . Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobÅ«džio rÅ«pestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-539/2012).

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis - teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-357/2008). Pažymėtina, kad asmens sveikata kaip psichinės ir fizinės gerovės bÅ«sena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės atstovas turi įstatyminį pagrindÄ reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes Å¡iÄ Å¾alÄ jis grindžia mažamečio vaiko sveikatos sužalojimu, atsiradusiu dėl atsakovo neprižiÅ«rėtų Å¡unų užpuolimo (neteisėtos veikos). Kadangi atsakovo Å¡unys vieÅ¡oje vietoje buvo be antsnukių ir pavadėlių, ir netikėtai pribėgę prie pro Å¡alį dviračiu keliu važiuojančio mažamečio vaiko jam įkando ir sužalojo sveikatÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad yra visos civilinei atsakomybei kilti reikalingos sÄ lygos - neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryÅ¡ys.

IeÅ¡kovės atstovas remiasi tuo, kad jo vaikÄ užpuolęs atsakovo žinioje esantis didelių Å¡unų veislės Å¡uo net du kartus netikėtai pribėgęs įkando mergaitei ir sužalojo jai kairės kojos Å¡launį bei blauzdÄ , kas sukėlė vaikui Å¡okÄ ir didelį iÅ¡gÄ stį (tai įrodo tas faktas, kad po įvykio vaikas su dviračiu nuvažiavo į prieÅ¡ingÄ pusę nei vaiko namai, o tėvų paklaustas kodėl taip padarė, pasakė, kad labai iÅ¡sigando). Be to, dėl patirto didelio iÅ¡gÄ sčio vaikas tapo jautresnis, vaikui atsirado Å¡unų baimė, ilgÄ laiko tarpÄ bijojo viena važinėti dviračiu gatvėje (t. y. už gyvenamosios teritorijos ribų), kentėjo fizinį skausmÄ ir patyrė stresÄ dėl 2 Å¡uns įkandimų, o vėliau ir dėl 5 skiepų nuo pasiutligės. Ä®kandimo vietÄ mergaitei skauda iki Å¡iol.

IeÅ¡kovės atstovas iÅ¡ karto po įvykio kreipėsi į medikus, vežiojo dukrÄ Ä¯ gydymo įstaigas. Minėtas aplinkybes dėl sužaloto vaiko patvirtina 2019-05-24, t. y. įvykio dienÄ traumÄ patyrusio paciento apžiÅ«ros lapas, iÅ¡duotas Santaros klinikų vaikų ligoninėje, Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) ambulatorijos iÅ¡duota kreipimosi dėl pasiutligės kortelės kopija, administracinio nusižengimo protokolas, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Administracinių nusižengimų komisijos įrodymų rinkimo stadijoje surinkta medžiaga.

IeÅ¡kovas, subjektyviai įvertindamas vaiko patirtos neturtinės žalos dydį 800 Eur atsižvelgė į tai, kad buvo pažeista svarbiausia vertybė - sveikata, dukra įvykio metu buvo mažametė ir neaiÅ¡ku kaip įvykis ateityje atsilieps jos psichinei bÅ«klei, vaikui net 7 kartus teko patirti fizinį skausmÄ , baimę ir stresÄ - 2 kartus įkandus Å¡uniui ir 5 kartus skiepijantis nuo pasiutligės (kaip visi žinome - vaikai labai bijo skiepų), vaiko kaltės dėl įvykio nėra, mergaitė patyrė jau minėtus kitus dvasinius iÅ¡gyvenimus - tapo jautresnė, uždaresnė, nes bijo eiti viena tuo keliu, kur įvyko įvykis, bijo didelių Å¡unų.

Ä®vertintinas ir atsakovo elgesys - jis savo kaltės nepripažino, ne vienÄ kartÄ vedžiojo Å¡unį be antsnukio ir pavadėlio vieÅ¡oje vietoje - gatvėje, sukeldamas baimę ir kitiems tos vietovės gyventojams, nereagavo į jų pastabas, dėl ko ir įvyko Å¡is įvykis. Atsakovas po įvykio piktybiÅ¡kai neteikė vaiko tėvams informacijos apie jo Å¡uns vakcinavimÄ nuo pasiutligės, dėl ko vaikas dėl atsakovo kaltės papildomai patyrė fizinį skausmÄ ir dvasinius sukrėtimus dėl skiepų, po įvykio nesuteikė vaikui jokios pagalbos, o kuo greičiau pasistengė pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, kas rodo jo nepagarbų ir ciniÅ¡kÄ elgesį nukentėjusios atžvilgiu.

Atsižvelgiant į minėtÄ , praÅ¡o pripažinti, kad J. S. pažeidė GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p. ir 4 p., GyvÅ«nų laikymo Vilniaus r. savivaldybės teritorijoje taisyklių 8.9 p., 8.11 p. ir 50 p. reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 346 str. 4 d. ir praÅ¡o patenkinti civilinį ieÅ¡kinį pilna apimtimi, priteisiant iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės atstovo naudai visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu parodė, kad su vaikais važiavo prie statomo namo su automobiliu apie 17 val.

Dukrai beveik 9 metai. Vyro nebuvo, sÅ«nų pasodino į vežimėlį. Dukra paprašė pasivažinėti dviračiu. Vandens telkiniai netoliese. Sutiko pravažiuojant vyrÄ , nes ėjo link vandens telkinio. Girdėjo Å¡unų lojimÄ ir ėjo link tos vietos. Pamatė, kad Å¡itas žmogus ((duomenys neskelbtini)) tempė savo Å¡unį. Buvo su Å¡viesiais Å¡ortais, žalia maikute. Vaikas važiavo dviračiu, ten yra kalniukas mažas. Atpažino, kad važiavo dukra link Å¡io tvenkinio, nuÅ¡oko nuo dviračio.

IÅ¡ abiejų pusių pribėgo abu aviganiai. (duomenys neskelbtini) priėjo ir patraukė vienÄ Å¡unį nuo dukros. Kitas Å¡uo pabėgo. Nežino, kodėl dukra nuvažiavo į kitÄ pusę. Å aukė vyrÄ , iÅ¡girdęs jis ir atbėgo. AiÅ¡kino, kad dukrai kažkas nutiko, nes vaikas užrėkė, kai Å¡unys jau buvo Å¡alia. (duomenys neskelbtini) nuėjo su vienu Å¡uniu, kur kitas pabėgo neaiÅ¡ku kur. Dukrai matėsi įkandimai ir pradėjo ieÅ¡koti, gal kas matė įvykį. Sutikus kaimynę sode, ji pasakiusi, kad girdėjo vaiko klyksmÄ .

IeÅ¡kant kieno Å¡uo galėjo įkasti, dukra pamatė Å¡unį, kuris jai įkando – tai buvo (duomenys neskelbtini) Å¡uo. Pradėjo bendrauti su (duomenys neskelbtini), kurį dukra atpažino kaip asmenį, kuris ir patraukė jÄ kandusį Å¡unį; atpažino ir patį Å¡unį; (duomenys neskelbtini) atsiprašė. Paskui vyko į medicinos įstaigÄ . Dukra jaučia baimę Å¡unims, jautė skausmÄ ; aplinkui daugiau Å¡unų nėra. Ji nematė, jog dukra bÅ«tų nukritusi nuo dviračio. (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jos sklypas yra Å¡alia tvenkinio, ten maudosi.

Ä®vykio dienÄ ji matė tik vienÄ Å¡unį aviganį, matė važinėjančiÄ mergaitę. IÅ¡girdusi klyksmÄ , ji paėjo ir pamatė verkiančiÄ mergaitę ir matė, kad Å¡alia jos stovėjo kažkoks asmuo su dideliu Å¡unimi. Parodė, kad kaimyno Å¡uo visada be pavadėlio; mėtė į tvenkinį pagalius. Pamena, kad mergaitės tėvai ieÅ¡koję kas jų dukra apkandžiojo ir kam tas Å¡uo priklauso, jog jie eina pas Å¡uns Å¡eimininkÄ aiÅ¡kintis. (duomenys neskelbtini) paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad nuvykus į įvykio vietÄ , duodant parodymus, asmuo nesipainiojo.

Kaip suprato, jog buvo vienas Å¡uo. Apklaustas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovas K. S. teismo posėdžio metu palaikė suraÅ¡ytÄ protokolÄ , nes byloje surinkta pakankamai įrodymų. Reikia įvertinti liudytojos L. M. parodymus, ji paliudijo nemažai faktinių aplinkybių (kaip maudė (duomenys neskelbtini) Å¡unį, kaip iÅ¡girdo vaiko riksmÄ ), be to G. G. parodymus. Ä®vertintina faktinė aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) prisipažino, jog bendro naudojimo teritorijoje maudė Å¡unį be pavadėlio ir antsnukio, kas reiÅ¡kia, kad Å¡uo galėjo įkasti mergaitei.

IÅ¡ administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad J. S. su turiniu susipažino ir nurodė, kad Å¡uo buvo su pavadėliu, pareiÅ¡kėjo nematęs, mergaitė važiavo dviračiu viena (b.l. 6-7). 2019-05-24 Skundu matyti, kad V. G. nurodo, jog D. G. buvo užpulta Å¡uns aviganio aukščiau nurodytu laiku ir adresu, o Å¡uns savininkas atsisakė bendrauti, pasisakyti savo pavardę ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl įkandimo kreiptasi į medikus, nurodo Å¡uns Å¡eimininko gyv. vietos adresÄ ir automobilio numerius (b.l.9).

BIRT ataskaitų žiÅ«rykle nustatyta, kad praneÅ¡ta, jog 8 metų vaikui įkando Å¡uo. Kaimynas atsisakė bendrauti, pranešėjas turi pretenzijų (b.l. 10-11). TraumÄ patyrusio paciento apžiÅ«ros lapu ir kitais medicinos duomenimis nustatyta, kad D. G. buvo suteikta medicininė pagalba po kaimynų Å¡uns įkandimo. Diagnozė – Å¡launies žaizda; kÄ stinė k. Å¡launies žaizda; k. blauzdos žaizda; Å¡uns įkandimas (b.l. 12-14, 31). Parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir fotolentelėmis matyti, kad apžiÅ«rėtas įvykio kelias, kuriame buvo apkandžiota mergaitė, parodė savo namÄ , iÅ¡ kurio G.

G. ėjo sutikti savo vyro ir pažiÅ«rėti savo važinėjančios mergaitės (duomenys neskelbtini), kaip ji matė Å¡unų užpuolimÄ ir vyras patraukė Å¡unis ir kokiÄ pusę jis nuėjęs (b.l. 49-56). IÅ¡ L. M. paaiÅ¡kinimo nustatyta, jog įvykio dienÄ ir laiku, dirbant sode ir girdėjusi vaiko klyksmÄ . Priėjusi prie gatvės pamatė verkiančiÄ mergaitę, bet kaip Å¡uo įkando nematė ir negalinti teigti, kam Å¡uo priklauso (b.l. 57). Kita bylos medžiaga: Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡u (b.l. 32-33); duomenimis apie nekilnojamÄ jį turtÄ (b.l. 15-16, 42-43); fotolentelėmis (b.l. 25-30).

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pripažįstant asmenį kaltu, turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27(1)-2876 patvirtintų „GyvÅ«nų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių“ (Suvestinė 2018-01-17 - 2019-12-09 redakcija) (toliau – Taisyklės) 8.9 ir 8.10 punktai nustato, kad gyvÅ«nų laikytojas, be GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytų pareigų, turi <...> garantuoti ir užtikrinti, kad gyvÅ«nų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų; užtikrinti, kad jų laikomi gyvÅ«nai be savininko ar laikytojo priežiÅ«ros nepatektų į kitas privačias valdas, bendrojo naudojimo teritorijas, patalpas.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2016-07-05) 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas įpareigoja gyvūnų laikytojus užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas J. S. paties įvykio dienos faktų - kad jam priklausantis šuo buvo paleistas be pavadžio ir antsnukio; šuo buvo maudomas ir jam metami į tvenkinį pagaliai;

Å¡uns vedžiojimo ir jo maudynių metu sutiko nukentėjusiÄ jÄ mergaitę - neneigia, tačiau nesutinka su tuo, kad jam priklausantis Å¡uo sužalojo D. G.. Aplinkybė, kad mergaitė buvo sužalota Å¡uns, yra visiÅ¡kai įrodyta medicinos duomenimis, paties nukentėjusio vaiko paaiÅ¡kinimais savo tėvams ir jos įstatyminių atstovų (tėvų) parodymais, liudytojų parodymais. Ir nors J. S. kaltės nepripažįsta ir kaip matyti, labiau yra linkęs šį atsitikimÄ laikyti kaip nesusipratimÄ , tačiau byloje nustatyta, kad jo Å¡uo buvo vedamas, maudomas nesilaikant GyvÅ«nų laikymo gyvenamojoje vietovėje taisyklių, ir neįsitikinus, kad jis nekels grėsmės žmonėms ar nepadarys žalos.

Visų pirma, apklaustų V. G., G. G. ir L. M. parodymais teisme nustatyta, jog nagrinėjamo įvykio dienÄ ir tam tikru laiku, kurių teismas nebekartoja, jie matę J. S. ir jam priklausantį vokiečių aviganį paleistÄ be pavadėlio ir antsnukio bei kuriam buvo mėtomi į vandenį pagaliai. Be to, kaip matyti bylos medžiaga, Å¡i paminėta aplinkybė patvirtinta ir pačios nukentėjusios mergaitės (duomenys neskelbtini) pasakojimu tėvams, jog jai įkando Å¡uo, kurį paskui dėdė atitraukė.

Kita vertus, pats J. S. administracinio nusižengimo protokole pažymėjęs, kad Å¡uo buvo su pavadėliu, pareiÅ¡kėjo nemačiau, mergaitė važiavo su dviračiu viena. Taigi nėra pagrindo abejoti tuo, kad D. G. suklydo nurodydama jÄ užpuolusį Å¡unį bei neteisingai paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes savo tėvams, kadangi pati mergaitė vėliau atpažino asmenį ir jam priklausantį, jÄ apkandžiojusį Å¡unį. Pažymėtina, kad teismui nekelia abejonių tai, kad 9 metų nukentėjusi mergaitė galėjo įsiminti jÄ apkandžiojusį Å¡unį ir jį atitraukusį asmenį, tuo labiau, kad buvo Å¡viesus paros laikas.

Todėl nepaisant to, kad nukentėjusioji buvo vienintelė, tiesiogiai mačiusi nagrinėjamÄ Ä¯vykį, byloje yra ir kitų – netiesioginių įrodymų tiesai nustatyti. Å iuo atveju tarp V. G., G. G. ir L. M. parodymų nėra prieÅ¡taravimų, jie nepaneigti. Atkreiptina ir į tai, kad nemanytina, jog visais atvejai įkandus Å¡uniui, įkandimas bÅ«na atviras ar plėštinės žaizdos forma, tikėtina, jog gali bÅ«ti ir kraujosruvų susiformavimo apraiÅ¡kų turintys sužalojimai, kur akivaizdu, kad asmens kÅ«nas, organizmas buvo paveiktas iÅ¡ Å¡alies, kaip Å¡iuo atveju kontaktuojant J.

S. Å¡uniui. Todėl teismas nesutinka su J. S. atstovo advokato pozicija dėl to, kad buvo bÅ«tina imtis priemonių dėl sužalojimo mechanizmo detalesnio nustatymo (ekspertizės), kadangi bylos nagrinėjimo metu visos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės nustatytos, todėl nebÅ«tina atlikinėti papildomų veiksmų vien tam, kad bÅ«tų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjo vaikas, kuriam ne tik konstatuota Å¡launies, blauzdos žaizdos, vaikas patyrė iÅ¡gÄ stį dėl gyvÅ«no agresijos.

Vertinant byloje esančius duomenis pažymėtina, kad po įvykio nebuvo delsta, bet iÅ¡ karto ieÅ¡kota vaikÄ apkandžiojusio Å¡uns Å¡eimininko, imtasi aktyvių veiksmų (aplankyti ir apklausti kaimynai; kreiptasi į teisėsaugos ir medicinos institucijas) rasti galimÄ pažeidėjÄ . Nustačius galimai Å¡uns Å¡eimininkÄ , J. S., kaip matyti bylos duomenimis, nebendravo ir neteikė informacijos praÅ¡antiems mergaitės tėvams. Akivaizdu, kad kaimynai vieni kitų Å¡unis pažįsta, todėl tai, kad laiko Å¡unį ir kiti kaimynai bei kurie galimai taip pat galėjo apkandžioti mergaitę, tokių byloje duomenų nenustatyta, todėl apsirikti dėl Å¡uns priklausymo pažeidėjui tiesiog nebuvo įmanoma.

Nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais, kadangi priežasčių, dėl kurių Å¡ie asmenys siektų melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį, nenustatyta ir teismui pažeidėjas taip pat nenurodo tokių objektyvių aplinkybių. Todėl atmestini teiginiai dėl nepakankamo jo Å¡uns/Å¡unų identifikavimo, dėl prieÅ¡ tai aptartų aplinkybių visumos, kas byloje nekelia abejonių. Minėtos aplinkybės suponuoja pagrindÄ iÅ¡vadai, kad nėra pagrindo abejoti nustatytomis aplinkybėmis, patvirtinančiomis, kad nukentėjusioji mergaitė buvo apkandžiota bÅ«tent J.

S. priklausančio aviganio, nes nustatytos aplinkybės nepaneigtos jokiais kitais įrodymais. Surinktais byloje įrodymais teismas neturi pagrindo abejoti, nes pateikti V. G., G. G. paaiÅ¡kinimai buvo nuoseklÅ«s, kaip matyti, nuo pat tyrimo pradžios, jie nekito ir bylÄ nagrinėjant teisme, teismas jų nelaiko prioritetiniais, juos vertina atsižvelgęs į įrodymų vertinimo taisykles, t. y. kiekvienÄ jų atskirai ir visumoje, todėl abejonių dėl jų patikimumo teismui nekilo. Vertinant tai, kad J. S. Å¡unį vedėsi ir maudė be antsnukio, pavadėlio, jis turėjo bÅ«ti pakankamai atsargus, kad jo vedamas ir/ar maudomas Å¡uo nesukeltų pavojaus kitiems asmenims vieÅ¡oje vietoje, prieÅ¡ vedantis/maudantis uždėti pavadėlį ir antsnukį dėl galimų netikėtumų, pavyzdžiui, pravažiuojant vaikui su dviračiu, kaip atsitiko nagrinėjamu atveju.

Kaip jau minėta, iÅ¡ nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) pasakojimų jos atstovams (tėvams), Å¡uniui įkandus, Å¡uo buvo Å¡eimininko atitrauktas, tokios nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad J. S. Å¡unį vedėsi ir /ar maudė neužtikrinęs, kad Å¡uo nesukels grėsmės žmonėms. Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad J. S. veika kvalifikuota teisingai, todėl jis baustinas. ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė asmenims už Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos, atskirų rÅ«Å¡ių gyvÅ«nų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimÄ , dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad nėra nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir tai, jog už tokio pobÅ«džio administracinį nusižengimÄ J. S. baudžiamas pirmÄ kartÄ , sunkių pasekmių pažeidimu nesukėlė, jam skirtina minimali bauda, numatyta sankcijoje už padarytÄ nusižengimÄ . ANK 664 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimÄ padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo bÅ«do, žalos atlyginimÄ priteisia teismas <...> tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.

ANK 665 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, priteisdamas žalÄ , nustato žalos atlyginimo terminÄ . Teismo vertinimu, Å¡ioje byloje sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ tikslinga vadovautis įstatymų nuostatomis bei teismų praktikos gairėmis, kurios aktualios sprendžiant dėl minėtos žalos atlyginimo priteisimo baudžiamajame procese, ypač panaÅ¡iose situacijose. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ANK 578 straipsnį nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta. Nukentėjusiosios D. G. įstatyminis atstovas iÅ¡ esmės tiek ieÅ¡kinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog po aptariamo įvykio (duomenys neskelbtini) buvo gydyta, dėl minėto įvykio ji patyrė ir neturtinę žalÄ .

BÅ«tent dėl dukros patirto streso, iÅ¡gyvenimų, dvasinio sukrėtimo, ji patyrė 800 Eur neturtinę žalÄ . Be to, dėl patirtų sužalojimų dukrai atsirado nerimo ir baimės jausmas. Dėl Å¡ių aplinkybių visumos iÅ¡ atsakovo praÅ¡o priteisti D. G. 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Reikalavimas dėl 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįstas iÅ¡ dalies. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ (toliau – CK) - neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ Ä¯vertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys).

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Å ie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iÅ¡ dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymÄ . Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis).

Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., fizinės ar psichinės sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius iÅ¡gyvenimus praradus sveikatÄ , netekus artimųjų ir kt.

Pirmosios instancijos teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtÄ skriaudÄ nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007, 2K-408/2008, 2K-264/2009, 2K-73/2010). Byloje nustatyta, kad J. S. nesilaikė su gyvÅ«nų priežiÅ«ra susijusių teisės aktų reikalavimų ir jo Å¡uo įkando nukentėjusiajai D. G., kuriai tokiu bÅ«du buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Todėl bÅ«tent J. S., bÅ«damas Å¡uns savininku, yra atsakingas už tinkamÄ savo Å¡uns laikymÄ , jis privalėjo imtis visų įmanomų ir pakankamų priemonių, kad jo laikomas (vedamas) Å¡uo nepadarytų žalos kitiems asmenims, o Å¡iuo atveju neužtikrinęs tinkamo jo laikymo (vedžiojimo), privalo atlyginti Å¡uns įkandimu padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.245-249 straipsniai, 6.267 straipsnio 1 dalis).

Byloje nėra jokių įrodymų dėl civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnis). Teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji D. G. iÅ¡ties patyrė tam tikrus dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį sukrėtimÄ ir fizinį skausmÄ , tam tikrÄ laikÄ turėjo lankytis sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje ir pan. Be abejonės, tokia situacija turi vienokių ar kitokių pasekmių jos gyvenimui, tačiau teismas vertina, jog nurodyta neturtinė žala Å¡iuo konkrečiu atveju yra pernelyg didelė.

Teismas, vertindamas bendrÄ Ä¯vykio situacijÄ , kartu atsižvelgdamas į tai, kad įvykio metu nukentėjusiajai sveikata buvo sužalota nežymiai, taip pat vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktikoje panaÅ¡iose situacijose priteistinais neturtinės žalos dydžiais nuo 145 Eur iki 579 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-141/2017, 2K-393/2017 ir kt.), sprendžia, kad praÅ¡omos atlyginti nukentėjusiosios D. G. patirtos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 400 Eur.

Taigi, vertinant nukentėjusiosios D. G. atstovo V. G. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog jis tenkintinas iÅ¡ dalies. Todėl administracinį nusižengimÄ padaręs J. S. privalo atlyginti 400 Eur neturtinę žalÄ nukentėjusiajai D. G., kurios įstatyminiu atstovu yra V. G. (ANK 664 straipsnio 2 dalis, 665 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad priteistinas žalos dydis nėra didelis, o byloje duomenų apie J. S. finansinę padėtį nėra, todėl nustatytinas vieno mėnesio terminas žalos atlyginimui (ANK 665 straipsnio 1 dalis).

ANK 346 straipsnio 20 dalyje nurodyta, kad už Å¡io straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 16, 17, 18, 19 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali bÅ«ti skiriamas gyvÅ«nų konfiskavimas. Atsižvelgiant į Å¡ios bylos duomenis, J. S. netinkamai vykdė gyvÅ«nų laikytojo pareigas, pažeidė gyvÅ«nų laikymÄ ir priežiÅ«rÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Tačiau kaip teigia pats J. S., jo Å¡uo turi visus dokumentus, yra psichologiÅ¡kai sveikas, registruotas, taigi tikėtina, jog dėl Å¡io pažeidimo padarymo jis savo elgesį įvertins savikritiÅ¡kai bei parodys deramÄ pareigÄ ateityje elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai prižiÅ«rint savo turimÄ gyvÅ«nÄ (Å¡unį), todėl teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju J.

S. netaikytinas jam priklausančio gyvÅ«no (Å¡uns), konfiskavimas. Byloje pateiktas praÅ¡ymas dėl atstovo advokato teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai D. G. ir jos įstatyminiam atstovui iÅ¡laidų priteisimo. PraÅ¡yme nurodyta, kad advokatas teikė teisinę pagalbÄ pagal susitarimÄ . Prie praÅ¡ymo pridėti kvitai teisinės pagalbos iÅ¡laidoms apmokėti, kurie sudaro 800 Eur. Nukentėjusiojo teismo procese turėtų advokato iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ reglamentuoja BPK nuostatos, kurios mutatis mutandis (su reikiamais pakeitimais) taikytinos ir nagrinėjant administracinės teisenos bylas (ANK 666 straipsnis).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ioje dalyje taip pat numatyta ir teismo teisė, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį, iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgus į tai, jog nustatyta, kad J.

S. padarė ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytÄ nusižengimÄ , kurio pasėkoje buvo sužalota nukentėjusioji D. G. ir jos įstatyminiam atstovui advokatas bylos nagrinėjimo metu teikė teisinę pagalbÄ , teismas sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti praÅ¡ymÄ dėl teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo. Ä®vertinus praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų dydį, kuris iÅ¡ esmės yra protingas, praÅ¡ymas tenkintinas visiÅ¡kai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 29 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 346 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 644, 665 straipsniais, teismas, n u t a r i a :

J. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 4 dalyje ir paskirti 150 (vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imties) Eur baudÄ . Bauda turi bÅ«ti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ ,- ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos į AB bankÄ â€žSwedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001, nurodant pažeidimo identifikacinį kodÄ (ROIK) 19102363819.

Nukentėjusiosios D. G. įstatyminio atstovo V. G. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ J. S. D. G. naudai 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. KitÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį netenkinti. Nustatyti J. S. žalos atlyginimo terminÄ â€“ 1 (vienÄ ) mėnesį nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos. Nustatytu terminu neatlyginus priteistos žalos, žalos atlyginimo iÅ¡ieÅ¡kojimas bus vykdomas priverstine tvarka. (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymÄ dėl teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo.

Priteisti iš J. S. V. G. naudai 800 Eur jo turėtoms teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti. Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės Vilniaus rajono rūmus. Teisėjas Vaclavas Karšulis