2013-12-11 Nr. AB-9845-3-61-3-01161-2012-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A602-1125/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01161-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Š. ir atsakovo Nacionalinės teismų administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. Š. skundą atsakovams Nacionalinei teismų administracijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. Š. (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. balandžio 24 d. (pagal gavimo datą) su skundu (b. l. 1–4), kurį vėliau patikslino (b. l. 23–26; 86–87) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės teismų administracijos (toliau – ir NTA) 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 4R-755-(4.34); 2) priteisti iš NTA 3 256,68 Lt teisėjų valstybinės pensijos (toliau – ir Pensija) nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d.; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 33 861,68 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. lapkričio mėn.; 4) įpareigoti NTA perskaičiuoti paskirtą teisėjų valstybinę pensiją pagal pareiškėjo, kaip teisėjo, 16 metų darbo stažą ir nuo sprendimo paskelbimo dienos mokėti 3 276,25 Lt teisėjų valstybinę pensiją, netaikant jokių pensijos dydžių ribojimų, išskyrus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas.

Skunde paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. rugsėjo 22 d. dekretu Nr. 758 buvo atleistas iš Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjų pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2006 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 9FB-9 jam nuo 2006 m. spalio 21 d. buvo paskirta 2 962,19 Lt teisėjų valstybinė pensija. NTA direktoriaus 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 9FB-22-(4.46) paskirta pensija buvo perskaičiuota ir paskirta 3 099,16 Lt dydžio teisėjų valstybinė pensija. Nurodė, kad jo, kaip teisėjo, darbo stažas skaičiuojamas nuo 1990 m. kovo 11 d. iki išėjimo į pensiją, t. y. iki 2006 m. spalio 21 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir KT) 2010 m. birželio 29 d. nutarime konstatavo, kad teisėjų socialinės garantijos, nutrūkus teisėjo įgaliojimams, gali būti diferencijuojamos pagal asmens darbo teisėju trukmę ir pripažinta, kad Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir TVPĮ) 6 straipsnio 2 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas buvo paskelbtas 2010 m. lapkričio 16 d., todėl nuo šios dienos Konstitucijai prieštaraujantis įstatymas neturėjo būti taikomas ir jam teisėjų valstybinė pensija turėjo būti perskaičiuota ir darbo stažas valstybinei pensijai gauti turėjo būti nustatytas ne 15 metų, bet 16 metų, atitinkamai valstybinė pensija turėjo būti paskirta 3 276,25 Lt dydžio.

Taip pat nurodė, kad TVPĮ 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų suma vienam asmeniui negali viršyti už praeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. gruodžio 8 d. pakeitė Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 3 straipsnį ir sumažino minėtą dydį iki 1,3. Tvirtino, jog TVPĮ yra specialus įstatymas VPĮ atžvilgiu, todėl teisėjų valstybinė pensija negalėjo būti sumažinta.

Dėl netinkamo įstatymo taikymo pareiškėjui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. susidarė 3 256,35 Lt nepriemoka, kuri turi būti priteista iš NTA. KT 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažino, kad TVPĮ 6 straipsnio 3 dalis prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl nuo KT nutarimo paskelbimo dienos, t. y. nuo 2010 m. lapkričio 16 d. jam mokama teisėjų valstybinė pensija negalėjo būti ribojama šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžiu. Pagal NTA 2012 m. lapkričio 22 d. pažymą Nr. 3R-1353, nuo 2010 m. lapkričio 16 d. jam susidarė teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka, kurią prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės. Taip pat nurodė, kad NTA, atsakydama į pareiškėjo 2012 m. kovo 22 d. prašymą, 2012 m. balandžio 10 d. sprendime, įformintame raštu Nr. 4R-755-(4.34), nurodė, kad nesant naujo teisinio reguliavimo, neturi galimybių skirti, mokėti ir/ar perskaičiuoti tokių valstybinių pensijų, kurios atitiktų Konstitucijoje įtvirtintus principus.

Pareiškėjas nesutiko su šiuo sprendimu, kadangi jis prieštarauja teisėjų valstybinių pensijų esmei ir paskirčiai.

Atsakovai Nacionalinė teismų administracija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja NTA, pateiktuose atsiliepimuose (b. l. 33–37; 68; 97–100) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjui NTA direktoriaus 2006 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 9FB-9 nuo 2006 m. spalio 21 d. buvo paskirta 2 962,19 Lt Pensija. NTA direktoriaus 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 9FB-22-(4.46) pareiškėjui buvo perskaičiuota ir paskirta 3 099,16 Lt Pensija nuo 2006 m. spalio 21 d. Šis įsakymas buvo priimtas vadovaujantis TVPĮ 7 straipsnio 1 dalimi, Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 68 (toliau – ir Nuostatai), Nesumokėtos socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų, kurių dydis priklausė nuo teisėjo darbo užmokesčio, dalies apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 298 (toliau – ir Aprašas), 25 ir 26 punktais ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymo paskirtį bei Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo komisijos 2009 m. rugsėjo 28 d. išvadą Nr. 15FB-22-(4.46).

Nurodė, jog oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimą 2010 m. lapkričio 16 d. ir iki šios dienos nesant naujo teisinio reguliavimo, t. y. įstatymų leidėjui nepašalinus po KT nutarimo įsigaliojimo atsiradusių lacunae legis, NTA neturi galimybių skirti, mokėti ir (ar) perskaičiuoti tokių valstybinių pensijų, kurios atitiktų Konstitucijoje įtvirtintus principus. Neneigė pareiškėjo teisės gauti teisėjų valstybinę pensiją, tačiau, kol nėra Konstituciją atitinkančio teisėjų pensinio aprūpinimo teisinio reglamentavimo, NTA negali perskaičiuoti ir mokėti tokio dydžio teisėjų valstybinės pensijos, kokios pareiškėjas prašo.

Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją ir siekiant užtikrinti viešojo administravimo subjekto – NTA – iš Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo kylančių funkcijų, susijusių su teisėjų socialinėmis garantijomis nutrūkus jų įgaliojimams, tinkamą įgyvendinimą, ir vadovaujantis teisėtų lūkesčių principu, buvo priimtas NTA direktoriaus 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. 9FB-10-(4.46), kuriuo nurodyta mokėti teisėjų valstybines pensijas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo įsigaliojimo dienos.

NTA direktorius 2012 m. vasario 17 d. priėmė įsakymą Nr. 9FB-3-(4.46), kuriuo buvo nustatyta, kad teisėjų valstybinės pensijos skaičiuojamos ir mokamos vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu, TVPĮ, VPĮ, Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – ir Laikinasis įstatymas). Pažymėjo, kad ne kartą buvo kreiptasi į turinčius įstatymų leidybos iniciatyvos teisę prašant atsižvelgti į susidariusią situaciją ir skubos tvarka spręsti klausimą dėl teisėjų valstybinių pensijų teisinio reglamentavimo, tačiau nei Teisėjų tarybos, nei Nacionalinės teismų administracijos prašymai nebuvo tenkinami.

Atsižvelgiant į tai ir įvertinus, kad vykdant įstatymu priskirtą pareigą proporcingai skiriamiems asignavimams, nesant pakankamai biudžeto lėšų 2012 metams NTA biudžeto programoje „Teismų savivaldos aptarnavimas ir veiklos užtikrinimas“ ir neturint kitų finansavimo šaltinių, kuriais būtų užtikrintas teisėjų valstybinių pensijų mokėjimas jas perskaičiavus pagal tiesiogiai taikomoje Konstitucijoje įtvirtintus tokių pensijų apskaičiavimo principus, išaiškintus KT 2010 m. birželio 29 d. nutarime, buvo priimtas 2012 m. kovo 16 d.

įsakymas Nr. 9FB-7-(4.46), kuriuo dėl ankščiau minėtų priežasčių, pripažintas netekusiu galios NTA direktoriaus 2012 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. 9FB-3-(4.46). Šiame įsakyme nurodyta, kad teisėjų valstybinės pensijos bus skaičiuojamos ir mokamos pagal NTA direktoriaus 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46). NTA direktorius 2012 m. spalio 18 d. priėmė įsakymą Nr. 9FB-23-(4.46), kuriuo pripažino netekusiu galios NTA direktoriaus 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46) ir 2012 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 9FB-7-(4.46) 2 punktą, kuriame buvo nurodyta, kad pensijos bus mokamos pagal 2010 m. lapkričio 17 d.

įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46). NTA direktorius 2012 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 9FB-23-(4.46) nurodė, kad nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki bus priimti įstatymų pakeitimai, atitinkantys KT 2010 m. birželio 29 d. nutarime įtvirtintus teisėjų valstybinių pensijų apskaičiavimo principus bei užtikrintas finansavimas, teisėjų valstybines pensijas skaičiuoti ir mokėti, atsižvelgiant į teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo principus ir ribojimus pagal VPĮ, TVPĮ, Laikinojo įstatymo nuostatas bei 2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų 3 straipsnio pakeitimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjime laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo nuostatas.

Teigė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti NTA perskaičiuoti paskirtą pensiją pagal 16 metų jo teisėjo darbo stažą teisėjo valstybinei pensijai gauti ir nuo sprendimo šioje byloje paskelbimo dienos paskirti 3 276,25 Lt Pensiją yra teisiškai nepagrįstas. NTA direktoriaus 2006 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 9FB-9 ir 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymas Nr. 9FB-22-(4.46) buvo priimti galiojant TVPĮ 6 straipsnio nuostatoms, t. y. pareiškėjui teisėjų valstybinė pensija apskaičiuota iš paskutiniųjų 5 metų, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir paskirta 35 procentų šio dydžio, kaip turinčiam 15 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, bet ne didesnį kaip 20 metų teisėjo darbo stažą.

Taigi, teisėjų valstybinės pensijos dydis negalėjo būti apskaičiuojamas kitaip negu nustato įstatymas. Be to, KT 2010 m. birželio 29 d. nutarime nėra pasisakęs, kaip turėtų būti skaičiuojamas teisėjų valstybinės pensijos dydis, t. y. nėra nurodęs, kokiu būdu (metais, mėnesiais ar dienomis) turi būti skaičiuojamas teisėjo darbo stažas teisėjų valstybinei pensijai gauti. Paskirta teisėjo valstybinė pensija dar kartą bus perskaičiuota, kai bus pašalinti KT konstatuoti teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo ir mokėjimo teisinio reguliavimo trūkumai ir priimti teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.

Be to, teismas, patenkindamas pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo mokėti tam tikro dydžio valstybinę pensiją (3276,25 Lt), faktiškai išspręstų klausimą dėl teisinių santykių reguliavimo į ateitį, o tokio reikalavimo patenkinimas hipotetiškai gali sukelti koliziją su atitinkamu šių teisinių santykių reglamentavimu. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad teismas galėtų įpareigoti mokėti atitinkamo dydžio teisėjų valstybinę pensiją tik iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo – tokios praktikos laikosi ir administraciniai teismai.

NTA nėra įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turintis subjektas, skirdama ir mokėdama teisėjų valstybines pensijas, ji vadovaujasi įstatymais. Teisėjų valstybinės pensijos mokamos iš valstybės biudžeto, be to, teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka atlyginama valstybės iš valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka turi būti išieškoma iš Lietuvos valstybės, o ne iš NTA.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 9 d. sprendimu (b. l. 105–114) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Panaikino NTA 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 4R-755-(4.34) kaip nepagrįstą. Priteisė pareiškėjui iš atsakovo Nacionalinės teismų administracijos 3 256,35 Lt Pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2010 m. lapkričio 15 d. Priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 33 861,68 Lt teisėjo valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. spalio 31 d. Kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė šias faktines aplinkybes: pareiškėjas K. Š. Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. birželio 15 d. dekretu Nr. 654 nuo 2006 m. birželio 25 d. buvo atleistas iš Kupiškio rajono apylinkės teismo pirmininko pareigų (b. l. 5), o Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. rugsėjo 22 d. dekretu Nr. 758 – iš Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjo pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui, nuo 2006 m. rugsėjo 24 d. (b. l. 6). NTA direktoriaus 2006 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 9FB-9 pareiškėjui nuo 2006 m. spalio 21 d. buvo paskirta 2 962,19 Lt dydžio teisėjų valstybinė pensija, išmokant sumą, pritaikius TVPĮ 6 straipsnio 3 dalyje numatytą pensijos dydžio ribojimą (b. l. 7).

Pareiškėjui NTA direktoriaus 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 9FB-22-(4.46) buvo perskaičiuota Pensija ir nuo valstybinės pensijos skyrimo dienos (2006 m. spalio 21 d.) paskirta 3 099,16 Lt Pensija (b. l. 8). NTA direktorius 2012 m. vasario 17 d. įsakyme Nr. 9FB-3-(4.46) nurodė apskaičiuojant ir išmokant teisėjų valstybines pensijas nuo 2010 m. lapkričio 16 d. netaikyti TVPĮ 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo ir VPĮ 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo; apskaičiuoti ir išmokėti teisėjų valstybinių pensijų gavėjams teisėjų valstybinių pensijų skirtumus, susidariusius nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. dėl VPĮ 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo pritaikymo; nuo 2010 m. lapkričio 16 d.

Pensijas apskaičiuoti įvertinus kiekvienus teisėjo darbo stažo metus; apskaičiavus teisėjų valstybines pensijas šio įsakymo 1.3 punkte nustatyta tvarka, teisėjų valstybinių pensijų gavėjams išmokėti teisėjų valstybinių pensijų skirtumus, susidariusius nuo 2010 m. lapkričio 16 d.; šio įsakymo nustatyta tvarka apskaičiavus teisėjų valstybines pensijas, jas išmokant nuo 2010 m. sausio 1 d. taikyti Laikinąjį įstatymą. Taip pat pripažino netekusiu galios NTA direktoriaus 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46) (b. l. 9).

NTA direktorius 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 9FB-7-(4.46) pripažino netekusiu galios NTA direktoriaus 2012 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. 9FB-3-(4.46) ir nurodė teisėjų valstybines pensijas skaičiuoti ir mokėti pagal NTA direktoriaus 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46) (b. l. 10). NTA 2012 m. vasario 21 d. raštu Nr. 4R-347-(4.34) bei 2012 m. kovo 16 d. Nr. 4R-566-(4.34) informavo teisėjų valstybinių pensijų gavėjus apie teisėjų valstybinių pensijų mokėjimų tvarką (b. l. 11–12). NTA, atsakydama į pareiškėjo 2012 m. kovo 26 d. prašymą, 2012 m. balandžio 10 d. sprendime, įformintame raštu Nr. 4R-755-(4.34), nurodė, kad neneigia pareiškėjo teisės gauti teisėjų valstybinę pensiją, tačiau nuo KT nutarimo paskelbimo dienos iki šiol nesant naujo teisinio reguliavimo, neturi galimybių skirti, mokėti ir/ar perskaičiuoti tokių valstybinių pensijų, kurios atitiktų Konstitucijoje įtvirtintus principus.

Paskirta pensija bus perskaičiuota, kai bus pašalinti KT konstatuoti teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo ir mokėjimo teisinio reguliavimo trūkumai ir priimti teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys teisės aktų pakeitimai (b. l. 13–14).

Teismas apžvelgė teisėjų valstybinių pensijų skyrimo pagrindus, mokėjimo tvarką ir dydžius reglamentuojančias teisės normas: TVPĮ (2002 m. liepos 2 d. redakcija Nr. IX-1011) 6 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 6 straipsnio 3 dalį; VPĮ 1 straipsnio 5 punktą, 3 straipsnio 3 dalį (2002 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. IX-1013 redakcija, galiojanti nuo 2003 m. sausio 1 d. bei 2009 m. gruodžio 8 d. įstatymo Nr. XI-531 redakcija, galiojanti nuo 2010 m. sausio 1 d., ir 2010 m. lapkričio 12 d. įstatymo Nr. XI-1124 redakcija, galiojanti nuo 2010 m. lapkričio 27 d.), Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 16 straipsnio 4 dalį. Taip pat atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimą, kuris leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2010 m. lapkričio 16 d.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Konstitucinis Teismas savo nutarimuose, inter alia 2011 m. spalio 25 d. nutarime, nurodė, kad iš Konstitucijos kyla draudimas, jog Seimo aktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Seimo aktas prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį. Taigi, Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos.

Nurodė, jog KT 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažinus, kad TVPĮ 6 straipsnio 3 dalis, VPĮ 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nuostata „Kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, nuo oficialaus Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos, t. y. nuo 2010 m. lapkričio 16 d., TVPĮ, VPĮ straipsniai (jų dalys), kurie yra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi. Atsakovas NTA taiko teisės aktą ir po to, kai oficialiai paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad Seimo aktas prieštarauja Konstitucijai. Tokie atsakovo veiksmai, inter alia ginčijamas 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas, įformintas raštu Nr. 4R-755-(4.34), teismo pripažintini prieštaraujantys Konstitucijoje įtvirtintiems teisėtumo, teisingumo principams. Kadangi KT 2010 m. birželio 29 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2010 m. lapkričio 16 d., todėl teismas sprendė, jog nuo šios dienos pareiškėjui mokama pensija neturėtų būti ribojama šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžiu.

Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju yra nustatytas teisės į teisingą valstybinę pensiją pažeidimas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad jeigu įstatymų leidėjas įtvirtina tokią teisėjo socialinę (materialinę) garantiją, nutrūkus teisėjo įgaliojimams, kaip teisėjo pensija, ši garantija yra ginama ne tik pagal Konstitucijos 109 straipsnį, bet ir pagal 52 straipsnį. Nustačius minėtos teisės pažeidimą, teismas privalo ją veiksmingai ginti, įveikiant KT 2010 m. birželio 29 d. nutarimu nustatytus ir Konstituciją pažeidžiančius teisinio reguliavimo trūkumus ad hoc.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendė, kad NTA nepagrįstai apskaičiavo pareiškėjui valstybinę teisėjų pensiją, ją ribojant Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais. Atsižvelgęs į NTA 2012 m. lapkričio 22 d. pažymą Nr. 3R-1353, pripažino, kad taikant ribojimus ir po KT nutarimo įsigaliojimo, pareiškėjui susidariusi pensijos nepriemoka už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. spalio mėn. yra 33 861,68 Lt (b. l. 91).

Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012, kurioje konstatuota, jog teisėjų valstybinės pensijos dalis, susidariusi po 2010 m. lapkričio 16 d., buvo neišmokėta ne dėl NTA kaltės, o dėl to, kad Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo teisėjų valstybinės pensijos mokėjimo klausimus, o vėliau, po 2010 m. birželio 29 d. KT nutarimo priėmimo, laiku neužpildė susidariusios teisės spragos. Todėl sprendė, kad pareiškėjui už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. spalio 31 d. priteisiama 33 861,68 Lt neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka, susidariusi dėl prieštaraujančio Konstitucijai teisinio reguliavimo, įtvirtinto TVPĮ 6 straipsnio 3 dalyje ir VPĮ 3 straipsnio 3 dalyje, taikymo.

Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-2804/2011 ir nurodė, kad TVPĮ yra lex specialis VPĮ atžvilgiu, taigi NTA nebuvo pagrindo pareiškėjui skiriamą teisėjų valstybinę pensiją nuo 2010 m. sausio 1 d. perskaičiuoti remiantis VPĮ nustatytu ribojimu. Atsakovas, atsisakydamas taikyti specialųjį įstatymą, neteisėtai atsisakė pareiškėjui mokėti teisėjų valstybinę pensiją, apskaičiuotą pagal TVPĮ 6 straipsnio 3 dalies nuostatą. Pareiškėjui neteisėtai pritaikius VPĮ 3 straipsnio 3 dalyje numatytą gaunamų pensijų ribojimo dydį 1,3 vietoje 1,5, per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. pareiškėjui, pagal atsakovo pateiktus paskaičiavimus (b. l. 15), susidarė 3256,35 Lt dydžio Pensijos nepriemoka, todėl ši suma priteisiama pareiškėjui iš NTA.

Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės ginčijamu NTA 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 4R-755-(4.34) buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo, t. y. atsisakyta vykdyti KT 2010 m. birželio 29 d. nutarime (kuris įsigaliojo 2010 m. lapkričio 16 d.) įtvirtintas nuostatas, šis sprendimas buvo naikinamas kaip nepagrįstas, neatitinkantis KT 2010 m. birželio 29 d. nutarime suformuluotų nuostatų.

Teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A662-2941/2012, KT 2008 m. gruodžio 24 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimus, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą. Pripažino, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti NTA perskaičiuoti paskirtą teisėjų valstybinę pensiją pagal 16 metų jo, kaip teisėjo, darbo stažą ir nuo sprendimo paskelbimo dienos mokėti 3 276,25 Lt teisėjų valstybinę pensiją, netaikant jokių pensijos dydžių ribojimų, išskyrus Laikinojo įstatymo nuostatas, negali būti tenkinamas, nes yra nukreiptas į ateitį reglamentuoti teisinius santykius, kurie turi būti reglamentuojami atitinkamų teisės aktų, t. y. tokio reikalavimo patenkinimas hipotetiškai galėtų sukelti koliziją su atitinkamu šių teisinių santykių teisiniu reglamentavimu, kurio numatyti ir aptarti nėra galima (pavyzdžiui, analogiško Laikinajam įstatymui teisės akto priėmimas ar pan.) ir dėl to galėtų atsirasti teisinė situacija, kai teismo sprendimas susikirstų laike su atitinkamais teisės aktais. Pažymėjo, kad atsakovui ateityje nevykdant prievolės mokėti pareiškėjui galiojančių teisės aktų pagrindu apskaičiuotą valstybinę pensiją, pareiškėjas galės bendra tvarka kreiptis dėl nepriemokos priteisimo, be to, jau apsvarstyti ir galimybę prašyti atlyginti neteisėta veika padarytą neturtinę žalą, jeigu tokia yra padaryta.

Teismas pažymėjo, kad už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. spalio 31 d. susidariusi teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka pareiškėjui paskaičiuota įvertinus pareiškėjo 16 metų teisėjo darbo stažą.

III. Pareiškėjas K. Š. apeliaciniu skundu (b. l. 117–119) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 9 d. sprendimą dalyje dėl NTA 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. 4R-755-(4.34) panaikinimo, dėl 3 256,35 Lt Pensijos nepriemokos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2010 m. lapkričio 15 d. priteisimo iš NTA, dėl 33 861,68 Lt teisėjo valstybinės pensijos nepriemokos už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. spalio 31 d. priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, palikti nepakeistą. Taip pat prašo teismo sprendimą „kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą“ panaikinti ir priimti naują sprendimą – įpareigojant Lietuvos valstybę, atstovaujančią NTA, perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą teisėjo valstybinę pensiją pagal 16 metų jo, kaip teisėjo, darbo stažą, ir mokėti 3 276,25 Lt dydžio teisėjo valstybinę pensiją, netaikant jos dydžio ribojimų iki atitinkamų įstatymų priėmimo.

Nurodo, kad TVPĮ (2002 m. liepos 2 d. redakcija Nr. IX-1011) 8 straipsnio 6 dalyje sakoma, kad teisėjų valstybinė pensija skiriama iki mirties. Tai reiškia, kad ateities teisiniai santykiai jau reglamentuoti šiuo įstatymu. Todėl paskesnių norminių aktų priėmimas nekeičia šio įstatymo esmės.

Tvirtina, kad jam paskirta Pensija vadovaujantis galiojančio TVPĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir turi būti tokio dydžio mokama, netaikant jokio jos dydžio ribojimų, nes KT 2010 m. birželio 29 d. nutarimu šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalis pripažinta prieštaraujanti Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, todėl pagal Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalį negali būti taikoma. Sutinka, kad gali būti taikomos, kol galioja, Laikinojo įstatymo nuostatos, kaip neprieštaraujančios Konstitucijai. Nesutinka, kad NTA, mokėdama teisėjų valstybines pensijas, vadovautųsi negaliojančiais įstatymais.

Tvirtina, kad analogiški skundai yra pilnai tenkinami ir NTA yra įpareigojama mokėti teisėjų valstybines pensijas pilnai, be jos dydžio apribojimo.

Atsakovas NTA, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 9 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 124–126), kuriuo prašo: 1) panaikinti ginčijamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą; 2) atidėti ginčijamo teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Apeliaciniame skunde išdėsto faktines aplinkybes bei argumentus, jau nurodytus atsiliepime į pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą. Nurodo, jog 2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus VPĮ 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (Žin., 2012 Nr. 82-4275) ir Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo (Žin., 2012, Nr. 82-4274) nuostatoms, teisėjų valstybinės pensijos skaičiuojamos ir mokamos atsižvelgiant į teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo principus ir ribojimus pagal VPĮ (Žin., 1994, Nr.101-2018), TVPĮ (Žin., 2002, Nr. 73-3088) ir Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) nuostatas bei VPĮ 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (Žin., 2012 Nr. 82-4275) ir Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo (Žin., 2012, Nr. 82-4274) nuostatas. Pažymi, kad Pensija dar kartą bus perskaičiuota, kai bus pašalinti KT konstatuoti teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo ir mokėjimo teisinio reguliavimo trūkumai ir priimti teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys teisės aktai.

Taip pat pagal analogiją remiasi Civilinio proceso kodekso 271 straipsnio 1 dalimi ir 284 straipsnio 1 dalimi bei prašo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams.

Pareiškėjas K. Š. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 135–137) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, tačiau nenurodoma, koks turėtų būti priimtas sprendimas. NTA taip pat prašo atidėti ginčijamo teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams. Tačiau pareiškėjas abejoja, kaip galima pirma teismo sprendimą panaikinti, o po to jo vykdymą atidėti. Todėl daro išvadą, kad atsakovas apeliaciniu skundu neginčija teismo sprendimo, tik nori, kad jo vykdymas būtų atidėtas. Mano, kad toks prašymas turėtų būti atmestas.

Atsakovas NTA atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 131–132) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir tenkinti atsakovo apeliacinį skundą.

Pažymi, kad nesant naujo teisinio reglamentavimo ir nebuvus tinkamo finansavimo, NTA neturėjo galimybių perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą pensiją. Tačiau gavus pakankamą finansavimą 2013 metams NTA biudžeto programai „Teismų savivaldos aptarnavimas ir veiklos užtikrinimas“ įgyvendinti, buvo priimtas NTA direktoriaus 2013 m. sausio 22 d. įsakymas Nr. 9FB-1-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“, kuriuo buvo nustatyta, kad Pensijos nuo 2013 m. sausio 1 d. bus skaičiuojamos ir mokamos vadovaujantis KT 2010 m. birželio 29 d. nutarimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pareiškėjo skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo teisinių santykių.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui K. Š. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2006 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 9FB-9 nuo 2006 m. spalio 21 d. buvo paskirta 2 962,19 Lt dydžio teisėjų valstybinė pensija, išmokant sumą, pritaikius TVPĮ 6 straipsnio 3 dalyje numatytą pensijos dydžio ribojimą (b. l. 7). Pareiškėjui NTA direktoriaus 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 9FB-22-(4.46) buvo perskaičiuota teisėjų valstybinė pensija ir nuo valstybinės pensijos skyrimo dienos (2006 m. spalio 21 d.) paskirta 3 099,16 Lt teisėjų valstybinė pensija (b. l. 8). Remiantis byloje esančiomis Nacionalinės teismų administracijos pažymomis apie K. Š. 2010 m. sausio 1 d. – 2010 m. lapkričio 15 d. ir 2010 m. lapkričio 16 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. teisėjų valstybinę pensiją, matyti, kad pareiškėjui faktiškai buvo mokama mažesnė nei paskirta 3099,16 Lt dydžio Pensija. Paskirta teisėjų valstybinė pensija laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio buvo ribojama pritaikius VPĮ 3 straipsnio 3 dalyje nurodytą 1,3 dydžio ribojimą ir taikant Laikinojo įstatymo 1 priedą, o nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio iki 2012 m. gruodžio mėnesio – pritaikius TVPĮ 6 straipsnio 3 dalyje numatytą 1,5 dydžio ribojimą ir Laikinojo įstatymo 1 priedą.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimą, nusprendė priteisti pareiškėjui 3 256,35 Lt Pensijos nepriemoką, susidariusią per laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2010 m. lapkričio 15 d., iš Nacionalinės teismų administracijos. O 33 861,68 Lt dydžio Pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. spalio 31 d. priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Teismas taip pat panaikino NTA 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 4R-755-(4.34) kaip nepagrįstą. Tuo tarpu pareiškėjo skundą kitoje dalyje – dėl NTA įpareigojimo perskaičiuoti paskirtą teisėjų valstybinę pensiją pagal pareiškėjo, kaip teisėjo, 16 metų darbo stažą ir nuo sprendimo paskelbimo dienos mokėti 3 276,25 Lt teisėjų valstybinę pensiją, netaikant jokių pensijos dydžių ribojimų, išskyrus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas, pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Pažymėtina, kad teisėjų valstybinė pensija yra viena iš Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymu nustatytų valstybinių pensijų (VPĮ 1 str. 1 d. 5 p.). VPĮ 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, taip pat nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos pagal šį įstatymą. Pareigūnų ir karių, mokslininkų bei teisėjų valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus. Specialusis teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantis įstatymas yra Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas.

Bylai aktualioje Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje (2002 m. liepos 2 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 73-3088) buvo nustatyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotos teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų (valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų) suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko teisėjų valstybines pensijas mokanti institucija. Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 151-6778) buvo įtvirtinta nuostata, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio.

Minėta, jog pareiškėjui apskaičiuotos pensijos dydis 2010 m. sausio 1 d. – 2012 m. rugpjūčio 31 d. buvo ribojamas pagal VPĮ 3 straipsnio 3 dalį – Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžiu, o nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. buvo taikomas 1,5 dydžio ribojimas pagal TVPĮ 6 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime, viena vertus, pabrėžė, jog Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas Valstybinių pensijų įstatymo atžvilgiu yra lex specialis, t. y. sprendžiant su būtent teisėjų valstybinių pensijų skyrimu ir mokėjimu susijusius klausimus, pirmenybė turi būti teikiama jo nuostatoms. Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas, be kita ko, pripažino nesuderinamomis su Konstitucija tiek paminėtą Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalį (2002 m. liepos 2 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 73-3088), tiek paminėtą Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 151-6778) nuostatą ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas.

Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo prieštaraujančiomis Konstitucijai buvo pripažintos paminėtos nagrinėjamai bylai aktualios nuostatos, „Valstybės žiniose“ oficialiai buvo paskelbtas 2010 m. lapkričio 16 d. Aptariamame Konstitucinio Teismo nutarime buvo nurodyta, kad jį paskelbus iškart po jo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje, susidarytų teisėjų valstybinių pensijų teisinio reguliavimo vakuumas, kuris iš esmės sutrikdytų teisėjų valstybinių pensijų skyrimą. Konstitucinis Teismas nurodė, jog šiam teisinio reguliavimo vakuumui pašalinti reikalingas tam tikras laikas. Tačiau teisėjų valstybinių pensijų teisinio reguliavimo vakuumas iki šio nutarimo užpildytas nebuvo, Konstitucijai prieštaraujančios nuostatos nėra pakeistos ir iki šiol. Pažymėtina, jog buvo atliktos tik prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintų Valstybinių pensijų įstatymo nuostatų korekcijos, tačiau jos neaprėpia teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo reguliavimo.

Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjo pensija taip pat buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 1 priedo formulę, t. y. taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 152-6820) nuostatas. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Paminėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą. Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime konstatavo, kad šis punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, jog šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarimu nepaneigė galimybės teisėjams, kaip ir kitiems asmenims, taikyti Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą formulę, kuri taikoma teisėjų valstybinėms pensijoms, vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu. 2012 m. vasario 6 d. nutarime Konstitucinis Teismas inter alia konstatavo, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 152-6820) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

Taigi, pareiškėjui ginčo laikotarpiu turėjo būti mokama pensija, netaikant pensijos dydžio ribojimo (nei pagal Valstybinių pensijų įstatymą, nei pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą) nuostatų, tačiau taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 152-6820), tai yra, perskaičiuojant pensiją pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą formulę. Nors teisėjų valstybinių pensijų apskaičiavimo teisinis reguliavimas įstatymų leidėjo iki šiol nėra pakeistas (nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo tik Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų 3 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2012, Nr. 82-4275)), remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-673/2013, konstatuotina, kad apskaičiuojant pareiškėjui dėl antikonstitucinių nuostatų taikymo ginčo laikotarpiu susidariusią nepriemoką, negali būti taikomas nei VPĮ, nei TVPĮ nustatytas pensijos ribojimo dydis, t. y. pareiškėjo pensijos dydis neribotinas.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas (neišskiriant nė legislatyvinės omisijos) galima užpildyti ad hoc, teismams pagal savo kompetenciją sprendžiant bylas dėl individualaus visuomeninio santykio ir taikant (bei aiškinant) teisę. Teismai turi konstitucinę pareigą užtikrinti asmens, kuris kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar laisvių pažeidimo, teises, laisves, kitas konstitucines vertybes; taigi teismai neabejotinai turi ir iš Konstitucijos kylančius įgaliojimus taikyti inter alia bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją – aukščiausiąją teisę. Nors galutinai pašalinti teisės spragas (taip pat ir legislatyvinę omisiją) galima tik teisę kuriančioms institucijoms išleidus atitinkamus teisės aktus, tačiau visais atvejais yra nepaneigiama galimybė teismams žemesnės galios teisės akte esančią teisės spragą užpildyti ad hoc (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei NTA pažymas apie K. Š. 2010 m. sausio 1 d. – 2010 m. lapkričio 15 d. ir 2011 m. rugsėjo 16 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. teisėjų valstybinę pensiją, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjo prašomą 3 256,35 Lt Pensijos nepriemoką, susidariusią per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. Pagal Nacionalinės teismų administracijos pateiktus duomenis, pareiškėjui netaikant pensijos dydžio ribojimo, tačiau taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. turėjo būti išmokėta 66 848,77 Lt teisėjų valstybinės pensijos. Tačiau faktiškai šiuo laikotarpiu buvo išmokėta 30 643,65 Lt, todėl susidarė 36 205,12 Lt dydžio Pensijos nepriemoka. Taigi iš viso ginčo laikotarpiu pareiškėjui neteisėtai buvo neišmokėta 39 461,47 Lt dydžio suma, kuri jam turi būti grąžinta.

Pažymėtina, jog nors pareiškėjas skunde reikalavo priteisti teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką tik už laikotarpį iki 2012 m. lapkričio mėnesio, tačiau jis taip pat prašė įpareigoti NTA nuo sprendimo paskelbimo dienos mokėti 3 276,25 Lt teisėjų valstybinę pensiją, netaikant jokių pensijos dydžių ribojimų, išskyrus Laikinojo įstatymo nuostatas. Pareiškėjo skundo turinys bei paaiškinimai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su reikalavimais, kuriais siekė apginti savo teises nuo teisės į pensiją paskyrimo, tęsiant pensijos mokėjimą pagal galiojančius teisės aktus, kurie nėra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Todėl laikytina, jog yra pagrįsta priteisti pareiškėjui pensijos nepriemoką už visą laikotarpį, kai apskaičiuojant jo teisėjų valstybinę pensiją buvo taikomi Konstitucijai prieštaraujantys pensijų ribojimo dydžiai, t. y. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas Pensijos nepriemoką, susidariusią per laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2010 m. lapkričio 15 d., priteisė iš NTA, o Pensijos nepriemoką, susidariusią per laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. spalio 31 d. – iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šiuo klausimu pasisakė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, siekdama suvienodinti ligšiolinę administracijų teismų praktiką tiek dėl teisėjų valstybinių pensijų nepriemokų, susidariusių dėl antikonstitucinėmis pripažintų teisės normų taikymo, priteisimo, tiek dėl tinkamo atsakovo, iš kurio šios sumos priteistinos, nustatymo. Šioje nutartyje konstatuota, kad išskirtinis teisėjo santykis su valstybe bei valstybės pareiga užtikrinti tinkamas teisėjų materialines garantijas, inter alia teisėjų valstybinių pensijų mokėjimą, taip pat teismo aptarti pensijos nepriemoką nulėmę įstatymų leidėjo veiksmai, suponuoja tai, kad būtent valstybė laikytina atsakinga ir už tokių garantijų realų įvykdymą. Esant tokioms aplinkybėms, išplėstinė teisėjų kolegija vertino, kad susidariusi teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka priteistina iš Lietuvos valstybės, o ne iš Nacionalinės teismų administracijos. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 992 „Dėl atstovavimo valstybei (Vyriausybei) bylose dėl neišmokėtos socialinių išmokų ir darbo užmokesčio dalies priteisimo“ 1.10 punktą, Nacionalinė teismų administracija yra įgaliota atstovauti valstybei bylose dėl teisėjų valstybinių pensijų. Todėl darytina išvada, jog visa susidariusi teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka (39 461,47 Lt) yra priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Nacionalinė teismų administracija.

Dėl pareiškėjo skundo dalies, kuria prašoma įpareigoti NTA ateityje mokėti nustatyto dydžio teisėjų valstybinę pensiją, pažymėtina, kad pareiškėjo nurodyta 3 276,25 Lt dydžio Pensija yra apskaičiuota nepritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies. Minėta, Pensijos mažinimas pagal šią Laikinojo įstatymo nuostatą, t. y. pritaikius Laikinojo įstatymo 1 priede nurodytą formulę, yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl pareiškėjui mokėtinos Pensijos dydis turėtų būti 2 621 Lt. Remiantis NTA pateiktais duomenimis, nuo 2013 m. sausio 1 d. pareiškėjui yra išmokama būtent tokio dydžio Pensija. Todėl darytina išvada, jog pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti NTA mokėti visą paskirtą teisėjų valstybinę pensiją tenkinti nebuvo pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas taip pat nėra tenkinamas.

Pažymėtina, kad atsakovas NTA apeliaciniame skunde prašė atidėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 9 d. sprendimo vykdymą vieneriems metams nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija pažymi, jog analogiškas prašymas buvo vertinamas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-673/2013, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnis, kuris pagal analogiją yra taikomas ir administracinių bylų teisenoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-844/2010), numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Teismas, priimdamas nutartį atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Tad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą teismas turi išspręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais. Spendžiant, ar atidėti (išdėstyti) teismo sprendimo vykdymą, reikia remtis teisinio apibrėžtumo ir tesėtų lūkesčių principu, pagal kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas teises. Teismo sprendimu nustatyta, kad skolininkas ir taip yra pažeidęs prievolę, taigi ir išieškotojo teises, todėl vien blogos atsakovo materialinės padėties aptariamam procesiniam institutui taikyti nepakanka. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, svarbus šalių lygiateisiškumo principas – būtina nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-100/2013).

Šiuo atveju atsakovas tinkamai nepagrindė prašymo taikyti teismo sprendimo vykdymo atidėjimą būtinumo. Nacionalinė teismų administracija teismui nepateikė argumentų, kad teismo sprendimo vykdymas sukels ypatingai neigiamas pasekmes, taip pat kad neatidėjus teismo sprendimo vykdymo bus pažeisti teisingumo ir protingumo principai bei iš esmės paneigta teismo sprendimo efektyvaus vykdymo galimybė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju taikyti sprendimo vykdymo atidėjimą nėra tikslinga, nes toks atidėjimas pernelyg suvaržytų pareiškėjo teisę gauti teisėjo valstybinę pensiją, kuri dėl taikomų apribojimų, pripažintų antikonstituciniais, pareiškėjui buvo mokama žymiai mažesnė negu priklausytų mokėti be antikonstituciniais pripažintų apribojimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Nacionalinė teismų administracija, priteisiant pareiškėjui 39 461,47 Lt dydžio teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Kitoje dalyje teismo sprendimą paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Nacionalinės teismų administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Pareiškėjo K. Š. skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 9 d. sprendimo dalį, kuria priteista pareiškėjui K. Š. iš atsakovo Nacionalinės teismų administracijos 3256,35 Lt teisėjo valstybinės pensijos nepriemoka už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2010 m. lapkričio 15 d. ir iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 33 861,68 Lt teisėjo valstybinės pensijos nepriemoka už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. spalio 31 d. pakeisti, nurodant iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Nacionalinė teismų administracija, priteisti 39 461,47 Lt teisėjo valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Kitoje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius