2023-03-22 Nr. AB-6777-3-62-3-01989-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-136-602/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01989-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. prašymą suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. M. su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2021 m. rugpjūčio 27 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1299 ir 2021 m. rugpjūčio 27 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-1300 įvykdymo terminą iki 2023 m. vasario 26 d.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Inspekcija 2021 m. rugpjūčio 27 d. surašė privalomuosius nurodymus Nr. PN-1299 ir Nr. PN-1300 (toliau – ir Privalomieji nurodymai), kuriais įpareigojo pareiškėją nugriauti 5,78x3,05x3,15(H) m dydžio ir 17,63 kv. m užstatymo ploto malkinę ir 42,47 kv. m užstatymo ploto pirtį, esančius pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav. bei sutvarkyti statybvietę. Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminas – 2022 m. vasario 26 d. Statytojas informavo Inspekciją, kad ėmėsi realių veiksmų dėl miško žemės naudmenų pakeitimo kitomis, tuo tiksli kreipėsi į institucijas dėl įvairių archyvinių dokumentų, kurių paieška užtruko ir iki nustatyto termino pabaigos nebuvo galimybės šios procedūros įgyvendinti. Inspekcija 2022 m. kovo 2 d. sprendimais Nr. RE-98 ir Nr. RE-97 privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą pratęsė iki 2022 m. rugpjūčio 26 d.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 9 dalies nuostatose yra įtvirtinta asmens, kuriam buvo surašytas Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nurodytas privalomasis nurodymas, teisė kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Siekdamas pašalinti nustatytus pažeidimus, pareiškėjas ėmėsi teisės aktuose numatytų veiksmų. Pareiškėjo prašymo pagrindu Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2022 m. liepos 7 d. priėmė įsakymą Nr. 10V-795 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto“, kuriuo buvo pradėtas žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas ir išduoti projekto rengimo reikalavimai.

Projekto rengimo tikslas – padalinti žemės sklypą, jame esančios miško žemės ploto dalį paversti kitomis naudmenomis, miško žemės ploto daliai nustatyti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį – miškų ūkio ir naudojimo būdą – apsauginių miškų sklypai, atidalinto žemės sklypo žemės ūkio naudmenoms nustatyti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį – žemės ūkio ir naudojimo būdą – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Pradėtu rengti projektu numatoma žemės sklype esančios miško žemės ploto dalį paversti kitomis naudmenomis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, nustatant atitinkamą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.

Pažymėjo, kad žemės sklypą numatoma padalinti į sklypus: vieną iš jų išskiriant miškų ūkio paskirties (kuriame lieka miško naudmenos), antrą – paliekant žemės ūkio paskirties (kuriame nėra miško naudmenų), trečią – kitos paskirties ir inžinerinės infrastruktūros objektų teritorijų naudojimo būdo (kuriame numatoma pakeisti miško naudmenas į kitas). Patvirtinus projektą būtų pasiektas norimas rezultatas – ginčo statiniai stovėtų ne miško žemėje (naudmenose), be to, projektu bus įvertinti ir reikalavimai dėl statybos mažesniu nei 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos bei numatyti atitinkami sprendiniai, atitinkantys Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimus.

Projektas šiuo metu yra rengimo stadijoje, galutiniai sprendiniai dar nėra parengti. Privalomieji nurodymai negalėjo būti įvykdyti Inspekcijos nustatytu terminu dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, kurių procesui pareiškėjas negali daryti įtakos, kas sudaro pagrindą šio termino pratęsimui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime su pareiškėjo prašymu nesutiko.

Pažymėjo, kad Inspekcija 2021 m. rugpjūčio 3 d. patikrino faktinius duomenis vietoje ir nustatė, kad žemės sklype, esančiame adresu, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lazdijų r., miško naudmenose (miško plotas įregistruotas Miškų valstybės kadastre sudaro 4,3951 ha, viso sklypo plotas – 5,5800 ha) pastatyta pirtis (su priblokuota terasa) (dydis – 7,02 x 6,05 x 6,02(H) m, užstatytas plotas - 42, 47 kv. m), II grupės nesudėtingasis statinys, malkinė (dydis – 5,78 x 3,05 x 3,15(H) m), užstatytas plotas – 17,63 kv. m), I grupės nesudėtingasis statinys ir pavėsinė (dydis – 7,20 x 7,10 x 3,30(H) m, užstatytas plotas – 51,12 kv. m), I grupės nesudėtingasis inžinerinis statinys. Statiniai pastatyti 5,50-29,10 m atstumu nuo Veisiejo ežero pakrantės apsaugos juostos (plotis – 5,0 m) išorinės ribos miško naudmenose (miško plotas įregistruotas Miškų valstybės kadastre sudaro 4,3951 ha, viso sklypo plotas – 5,5800 ha). Inspekcija nustatė, kad statytojas pažeidė tuo laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 110.9.2 bei 127.9.1 papunkčio nuostatas, pagal kurias pastatų statyba tokiu atstumu, kaip statytojas pastatė ginčo statinius nuo paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, buvo draudžiama (pavėsinės statyba minimu laikotarpiu minėtų teisės aktų reikalavimų nepažeidė).

Vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, Inspekcija 2021 m. rugpjūčio 27 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-1299, kuriuo nurodė statytojui iki 2022 m. vasario 26 d. nugriauti 7,02 x 6,05 x 6,02(H) m dydžio ir 42,47 kv. m užstatymo ploto pirtį (su priblokuota terasa) žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav. ir sutvarkyti statybvietę (išvežti statybines atliekas). Atitinkamai, 2021 m. rugpjūčio 27 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-1300 nurodyta iki 2022 m. vasario 26 d. nugriauti 5,78 x 3,05 x 3,15(H) m dydžio ir 17,63 kv. m užstatymo ploto malkinę sutvarkyti statybvietę (išvežti statybines atliekas). 2022 m. kovo 2 d. sprendimais Nr. RE-97 ir Nr. RE-98 privalomųjų nurodymų įvykdymo terminai buvo pratęsti iki 2022 m. rugpjūčio 26 d.

Pažymėjo, kad įstatymų leidėjas Priežiūros įstatyme nustatė tikslią ir aiškią privalomųjų nurodymų, nurodytų Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje įvykdymo terminų pratęsimo tvarką, kad Inspekcija gali ne daugiau kaip vieną kartą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ne ilgesniam laikui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme. Nagrinėjamu atveju Inspekcijos sprendimais Nr. RE-97 ir Nr. RE-98 privalomųjų nurodymų įvykdymo terminai vieną kartą jau buvo pratęsti. Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje nėra numatyta asmens teisė kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui. Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje aiškiai įtvirtinta, kad privalomojo nurodymo, surašyto Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimas yra priskirtas Inspekcijos, o ne administracinio teismo kompetencijai.

Pareiškėjo prašymas pratęsti Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus negali būti patenkinamas, kadangi Inspekcijos Privalomieji nurodymai priimti vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatomis, todėl pažeidimo pašalinimas turi būti atliekamas Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka, kuriame nenumatyta galimybė kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui. Šiuo atveju tai nėra savavališka statyba ir negalima taikyti Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatų, numatančių galimybę kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo terminio pratęsimo ilgesniam laikotarpiui, todėl prašyme išdėstyti argumentai, susiję su Privalomųjų nurodymų neįvykdymu, turi būti nevertinami.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi bylą nutraukė.

Pažymėjo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė dar kartą pratęsti Privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą. Privalomieji nurodymai priimti vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatomis.

Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje aiškiai įtvirtinta, jog privalomojo nurodymo, surašyto Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimas yra priskirtas Inspekcijos, t. y. viešojo administravimo subjekto, o ne administracinio teismo kompetencijai. Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyto administracinio sprendimo (pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą) priėmimas yra viešasis administravimas, t. y. įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.). Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas, negalėdamas įvykdyti Privalomųjų nurodymų per juose nustatytą terminą, turėjo teisę pateikti rašytinį motyvuotą prašymą Inspekcijai dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyto administracinio sprendimo (pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą) priėmimas yra viešasis administravimas, t. y. įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti. Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje aiškiai įtvirtinta, jog privalomojo nurodymo, surašyto Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimas yra priskirtas Inspekcijos kompetencijai (žr., pvz., 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-802-442/2018, 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1518-602/2020).

Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatos, kurioje numatyta asmenims teisė dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui kreiptis į teismą, taikymas galimas, kai privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus surašytas Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 11 dalies pagrindu, t. y. kai nustatyta savavališka statyba. Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad privalomasis nurodymas surašytas, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatomis, kai nėra savavališkos statybos, teismas priėjo prie išvados, jog kilusio ginčo atveju Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatos netaikytinos ir šiuo pagrindu privalomojo nurodymo įvykdymo terminas šių nuostatų pagrindu negali būti pratęstas.

Kadangi pareiškėjo prašymo dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai, todėl teismas konstatavo, kad administracinė byla nutraukiama. Likusieji šalių argumentai laikyti pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau teismo nedėstyti ir neanalizuoti.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjo skundą ir pratęsti 2021 m. rugpjūčio 27 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1299 ir 2021 m. rugpjūčio 27 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-1300 įvykdymo terminą iki 2023 m. vasario 26 d.

Pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, jog Privalomieji nurodymai surašyti Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu. Iš Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 7-10 dalių nuostatų turinio matyti, kad nėra jokių abejonių, jog jos visos taikytinos 11 straipsnio 6 dalyje apibrėžtam atvejui. Be to, Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta asmens, kuriam buvo surašytas Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nurodytas privalomasis nurodymas, teisė kreiptis į teismą inter alia (be kita ko) dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Taigi, naudodamasis Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje numatyta teise bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teise kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo, kuri negali būti be teisinio pagrindo apribojama, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl Privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo dar šešiems mėnesiams.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą pratęsti Privalomųjų nurodymų pratęsimo terminą, išimtinai taikė Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas ir konstatavo, jog termino pratęsimas nėra priskirtas teismo kompetencijai. Tokiu būdu teismas nepagrįstai susiaurino šioje byloje aktualiems teisiniams santykiams taikytiną reglamentavimą ir nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę kreiptis į teismą.

Teismo nutartyje nėra pateikta jokių argumentų ir motyvų, kodėl Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje reglamentuotam atvejui teismas išimtinai ir selektyviai taikė tik vieną iš susijusių nuostatų, t. y. Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalį. Teismas taip pat nepasisakė dėl Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 9 dalies nuostatų taikymo pareiškėjo atveju, kurį, kaip prašymo pagrindą nurodė pareiškėjas. Todėl akivaizdu, kad teismas nesigilino į pareiškėjo prašymo aplinkybes ir priėmė šablonišką nutartį. Kadangi, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, Inspekcija galėjo pratęsti Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą tik vieną kartą, pareiškėjas, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6-10 dalių nuostatomis, kreipėsi į teismą dėl šio termino pratęsimo.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse nebuvo atlikta išsami Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6, 8 ir 9 dalių analizė, nebuvo nagrinėta šių nuostatų sąveika, taip pat nebuvo paneigta 11 straipsnio 9 dalies nuostata, numatanti asmens teisę kreiptis į teismą. Toliau atskirajame skunde pareiškėjas dėsto argumentus, kodėl egzistuoja pagrindas patenkinti jo prašymą.

Pareiškėjas apibendrina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6, 8 ir 9 dalių nuostatas, priėmė nepagrįstą teismo nutartį, kuria nutraukė administracinę bylą, tokiu būdu teismas neišnagrinėjo bylos visa apimtimi ir neišsprendė pareiškėjo prašymo iš esmės, tuo pažeisdamas jo teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismą. Atskirajame skunde ir prašyme nurodytos aplinkybės patvirtina tai, kad egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir pratęsti Privalomųjų nurodymų terminą iki 2023 m. vasario 26 d.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Teigia, kad įstatymų leidėjas specialiame teisės akte, t. y. Priežiūros įstatyme nustatė tikslią ir aiškią privalomųjų nurodymų, nurodytų Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje įvykdymo terminų pratęsimo tvarką, kad Inspekcija gali ne daugiau kaip vieną kartą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ne ilgesniam laikui negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme. Nagrinėjamu atveju Inspekcijos 2022 m. kovo 2 d. sprendimais dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo Nr. RE-97 ir Nr. RE-98, privalomojo nurodymo Nr. 1 ir privalomojo nurodymo Nr. 2 įvykdymo terminai vieną kartą jau buvo pratęsti iki 2022 m. rugpjūčio 26 d. Pažymi, kad Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje nėra numatyta asmens teisė kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui.

Nagrinėjamu atveju Privalomieji nurodymai, dėl kurių įvykdymo terminų pratęsimo į teismą kreipėsi pareiškėjas, priimti vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatomis, todėl pažeidimo pašalinimas turi būti atliekamas Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka, kuriame nenumatyta galimybė kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui. Šiuo atveju tai nėra savavališka statyba ir negalima taikyti Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatų, numatančių galimybę kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo terminio pratęsimo ilgesniam laikotarpiui. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatos yra specialiosios, taikytinos tik savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrose, o specialaus teisinio reglamentavimo nuostatų plečiamam taikymui ir ginčo teisiniams santykiams nėra jokių teisinių pagrindų. Pažymi, kad specialaus teisinio reglamentavimo nuostatos negali būti taikomos ir teisės normų analogijos pagrindu. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-482-602/2020, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-789-556/2020, 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-808-415/2020, 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-28-815/2022).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria administracinė byla nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Priežiūros įstatymo nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, padarė išvadą, kad pareiškėjo prašymo dėl Privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai ir administracinę bylą nutraukė.

Pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalis nustato, kad užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą, šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus.

Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, jog privalomojo nurodymo, surašyto Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimas yra priskirtas Inspekcijos, t. y. viešojo administravimo subjekto, o ne administracinio teismo kompetencijai (žr., pvz., 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-802-442/2018; 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-482-602/2020; 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-231-556/2022).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 9 dalimi, nes pareiškėjas prašyme neginčija Privalomųjų nurodymų ar Privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sistemiškai aiškinant Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatas, bei atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, konstatuota, kad teismo kompetencijai yra priskirta spręsti klausimus dėl privalomųjų nurodymų, surašytų Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimo tik tokiu atveju, jei teisme yra ginčijamas privalomojo nurodymo teisėtumas, arba jei yra ginčijamas Inspekcijos sprendimas nepratęsti privalomojo nurodymo vykdymo termino (žr., pvz., 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-810-520/2020).

Kadangi Privalomieji nurodymai surašyti vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, todėl pažeidimo pašalinimas turi būti atliekamas Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka, kuriame nenumatyta galimybė kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, todėl pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo prašymo dėl Privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai ir administracinę bylą nutraukė.

Dėl pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytų argumentų, kad jo nurodytos aplinkybės patvirtina tai, jog egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir pratęsti Privalomųjų nurodymų terminą iki 2023 m. vasario 26 d., teisėjų kolegija pažymi, kad šioje administracinėje byloje nėra ginčijamas pats Privalomasis nurodymas, todėl tokie argumentai nėra teisiškai reikšmingi.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas administracinę bylą, priėmė teisingą procesinį sprendimą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Veslava Ruskan