86e83b32-aa2d-4b2a-998b-8a7308ef95c2 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1160-260/2014,Proceso Nr. 2-69-3-07585-2013-1,Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 30.9.1; 111.3; 113.5; 116.1; 121.14;121.21; KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų:Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Buzelio (pranešėjas) ir Leono Jachimavičiaus,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagalatsakovės D. N. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2739-584/2014 pagal ieÅ¡kovo V. N. ieÅ¡kinį atsakovei D. N., trečiajam asmeniui L. G. dėl teisės atlikti kapitalinį remontÄ be bendraturčio sutikimo ir naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu (b.l. 3–5) prašė:

1) leisti ieÅ¡kovui V. N. atlikti dvibučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontÄ pagal techninį projektÄ , parengtÄ 2012 m. projekto vadovo L. P., be atsakovės D. N.;

2) įpareigoti atsakovę netrukdyti ieÅ¡kovui vykdyti statybos darbus pagal dvibučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto techninį projektÄ , parengtÄ 2012 m. projekto vadovo L. P.;

3) nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto 1A1ž(p), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ , pagal kuriÄ ieÅ¡kovas V. N. naudojasi minėto gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis Å¡ifrais: ½ 1-1/3,10 kv.m, 1-2/8,62 kv.m, 1-3/2,98 kv.m, 1-4/5,07 kv.m, 1-5/11 kv.m, 1-6/2,95 kv.m, 1-7/13,31 kv.m, 1-8/9,49 kv.m, 1-9/6,91 kv.m, 1-10/14,28 kv.m, 1/3 R-1/11,44 kv.m, 1/3 R-3/10,97 kv.m, R-2/4 kv.m, R-5/11,61 kv.m, R-6/13,02 kv.m, kas sudaro 112,26 kv.m gyvenamojo namo, D. N. naudojasi minėto gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis Å¡ifrais: ½ 1-1/3,10 kv.m, 1-11/10,83 kv.m, 1-12/2,97 kv.m, 1-13/4,59 kv.m, 1/3 R-1/11,44 kv.m, 1/3 R-3/10,97 kv.m, kas sudaro 27,41 kv.m gyvenamojo namo;

4) priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 3 985,70 Lt kompensacijÄ už jai tenkančiÄ naudotis 9,36 kv.m gyvenamojo namo dalį;

5) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovui, atsakovei ir trečiajam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini).Atsakovė ir ieÅ¡kovas naudojasi gyvenamojo namo pirmojo aukÅ¡to patalpomis, tačiau Å¡iuo metu atsakovė naudojasi daug didesne gyvenamojo namo dalimi nei kad jai priklauso nuosavybės teise. Tokiu bÅ«du atsakovė pažeidžia ieÅ¡kovo nuosavybės teises, dėl ko ieÅ¡kovassiÅ«lo nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ , pagal kuriÄ atsakovei atitektų Å¡iuo metu jos naudojamos patalpos, kurios bÅ«tų pritaikytos asmens gyvenimui ir bÅ«tų labiausiai atitinkančios atsakovės dalį bendrojoje nuosavybėje.

Kadangi ieÅ¡kovo atsakovei siÅ«lomose naudotis patalpose Å¡iuo metu nėra vandens ir nuotekų sistemos, ieÅ¡kovas savo lėšomis sutinka atvesti vandentiekio ir nuotekų įvadus iÅ¡ rÅ«sio į atsakovei siÅ«lomÄ naudotis patalpÄ bei Å¡ioje patalpoje pastatyti klozetÄ , duÅ¡Ä ir kriauklę. Kad atsakovei skiriamos patalpos bÅ«tų maksimaliai izoliuotos, ieÅ¡kovas savo lėšomis sutinka užmÅ«ryti duris iÅ¡ patalpos 1-11 į patalpÄ 1-12 bei pastatyti duris iÅ¡ patalpos 1-11 į patalpÄ 1-13.

Nurodytiems darbams atlikti ieÅ¡kovas yra parengęs kapitalinio remonto projektÄ , tačiau atsakovė su siÅ«loma naudojimosi tvarka ir kapitalinio remonto atlikimu nesutinka. Kadangi pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ naudojimosi tvarkÄ atsakovei tektų naudotis 9,36 kv.m didesne namo dalimi nei jai priklauso nuosavybės tiese, ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės kompensacijÄ .Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kinį (b.l. 65–69) su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, kad ieÅ¡kovo siÅ«loma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka ir kapitalinio remonto projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus interesus, dėl ko atsakovė patirs ir turtinę žalÄ .

IeÅ¡kovas neįrodė, kad kapitalinė gyvenamojo namo rekonstrukcija yra bÅ«tina, o jÄ atlikus pasikeis atsakovės gyvenimo sÄ lygos. Nurodė, kad teisme jau buvo nagrinėjama byla dėl naudojimosi ginčo namu tvarkos nustatymo, kuriojeieÅ¡kovas siÅ«lė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ pagal tÄ patį kapitalinio remonto projektÄ , tačiau jo ieÅ¡kinysbuvo atmestas nenustačius, kad projektas yra suderintassu atitinkamomis institucijomis ar jam yra pritarta. IeÅ¡kinyje reiÅ¡kiamas tapatus reikalavimas papildomai reiÅ¡kiant iÅ¡vestinius, papildomus reikalavimus.Trečiasis asmuo atsiliepimu į ieÅ¡kinį (b.l. 63–64) su ieÅ¡kinio reikalavimais sutiko.

Nurodė, kad ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančios aplinkybės yra teisingos, atsakovė pažeidžia ieÅ¡kovo teises naudodamasi daug didesne, nei kad jai priklauso gyvenamojo namo dalimi, todėl siekiant iÅ¡vengti galimų konfliktų bei įtampos tarp Å¡alių, bÅ«tų tikslinga atlikti tam tikrus remonto darbus bei izoliavus patalpas ir įrengus sanitarinį mazgÄ nustatyti naudojimosi ginčo namu tvarkÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 7 d. sprendimu (b.l. 113–116) ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, leido ieÅ¡kovui V.

N. atlikti dvibučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontÄ pagal projekto vadovo L. P. 2012 m. parengtÄ techninį projektÄ be atsakovės D. N. sutikimo bei įpareigojo atsakovę netrukdyti ieÅ¡kovui vykdyti kapitalinio remonto darbus, likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Priteisė iÅ¡ atsakovės valstybei 8,45 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų bei 576,60 Lt antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Teismas nustatė, kad atsakovė, ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo yra dviejų butų gyvenamojo namo lAlž(p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (inžinierinių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. 203/400 dalys gyvenamojo namo nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui, 29/400 dalys - atsakovei, o 42/100 dalys - trečiajam asmeniui.Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir ArchitektÅ«ros skyrius nepritarė ieÅ¡kovo pateiktam gyvenamojo namo kapitalinio remonto projektui, kadangi projektas nėra pasiraÅ¡ytas bendraturtės – atsakovės. IeÅ¡kovas kreipėsi į atsakovę praÅ¡ydamas pritarti gyvenamojo namo kapitalinio remonto projektui, tačiau atsakovė jam nepritarė.

Teismas, vertindamas atsakovės nurodytus argumentus dėl kapitalinio remonto projekto neatitikimų teisės aktų reikalavimams, o kartu ir atsakovės teisių pažeidimo, nurodė, kad atsakovės pateiktas architekto K. S. Techninio projekto ekspertinis nagrinėjimas, kuriuo atsakovė grindė kapitalinio remonto projekto neatitikimÄ statybas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, yra atliktas remiantis STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji namai“ neįvertinus aplinkybės, kad Å¡io reglamento nuostatos yra taikomos daugiabučiams namams, kai tuo tarpu bus atliekamas tik dvibučio gyvenamojo namo kapitalinis remontas, dėl ko minėto reglamento reikalavimai dėl patalpų dydžio, suplanavimo bei insoliacijos Å¡iuo atveju nėra taikomi.

Teismas sprendė, kad gyvenamajame name gyvenant kelioms Å¡eimoms, ieÅ¡kovui ir atsakovei konfliktuojant, dar vieno sanitarinio mazgo bei su tuo susijusių vandentiekio tinklų ir nuotekų įrengimas sumažintų galimų konfliktų priežastis bei nepatogumus, susijusius su vieno sanitarinio mazgo naudojimu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas dėl leidimo be atsakovės sutikimo atlikti kapitalinį remontÄ yra sprendžiamas nenagrinėjant klausimo dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo.

Teismas sprendė, kad atsakovė, kaip namo bendraturtė, neįgyvendino pareigos įrodyti statybų proceso ar statybų rezultato ydingumÄ , realius neigiamus padarinius, iÅ¡ esmės pažeidžiančius atsakovės teises bei įstatymų saugomus interesus, todėl Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį tenkino. Teismas netenkino ieÅ¡kinio reikalavimų dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo bei kompensacijos priteisimo nurodęs, kad nustatyti naudojimosi namu tvarkÄ pagal ieÅ¡kovo pasiÅ«lytÄ projektÄ neįrengus atskiro sanitarinio mazgo atsakovei, Å¡iuo metu nėra pagrindo, kadangi atsakovė prarastų galimybes naudotis bendrais sanitariniais mazgais ir kitomis bendro naudojimosi patalpomis, o kapitalinio remonto darbai, atsižvelgiant į Å¡alių konfliktinius santykius, gali bÅ«ti neatlikti neribotÄ laikÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė (b.l. 135–142) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimÄ irbylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovo ieÅ¡kinyje be kitų Å¡alutinių ir iÅ¡vestinių iÅ¡ pagrindinio reikalavimo pareikÅ¡tas reikalavimas dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo yra tapatus ieÅ¡kovo pareikÅ¡tam reikalavimui dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, kuris buvo atmestas 2013 m. kovo 4 d.

Kauno apylinkėsteismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-267-584/2013. Kadangi Å¡is teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, turi prejudicinę galiÄ , tai jame nustatytos aplinkybės negali bÅ«ti ginčijamos, o tapatus reikalavimas negalėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas.Teismas neatskleidė tikrosios bylos esmės. Kadangi byla buvo iÅ¡nagrinėta teismo posėdyje nedalyvaujant atsakovei, tai esant ginčui dėl ieÅ¡kovo pateikto kapitalinio remonto projekto atsakovė prarado galimybę apklausti ekspertÄ , turintį specialių žinių, esant poreikiui pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ dėl teismo ekspertizės skyrimo, jai nebuvo suteikta galimybė pareikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Esant ginčui dėl ieÅ¡kovo pateikto projekto teisėtumo teismas privalėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti visas aplinkybes iÅ¡samiai, o ne pavirÅ¡utiniÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ .Teismas nepagrįstai netenkino atsakovės atstovo praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ ir bylÄ iÅ¡nagrinėjo atsakovei ir jos atstovui nedalyvaujant. Atsakovės atstovas teismo posėdyje negalėjo dalyvauti dėl ligos, todėl jam susirgus atsakovė neturėjo galimybės pateikti ruoÅ¡iamÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį. Dėl netikėtos atstovo infekcinės Å«mios ligos atsakovė ne tik kad negalėjo bendrauti su savo atstovu, bet per tokį trumpÄ laiko tarpÄ negalėjo susirasti ir kito atstovo, kuris galėtų parengti prieÅ¡ieÅ¡kinį ar atstovauti atsakovę teisme.

Atsakovė nesiekė vilkinti bylos nagrinėjimo, teikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, eksperto iÅ¡vadÄ , kas rodo, kad atsakovė siekė bylÄ iÅ¡nagrinėti teisingai ir visapusiÅ¡kai. Parengiamojo teismo posėdžio metu pateikus papildomus įrodymusir bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės, buvo pažeistos atsakovėsteisės susipažinti su Å¡iais dokumentais bei pasisakyti dėl jų prijungimo.BylÄ iÅ¡nagrinėjo galimai Å¡aliÅ¡ka teisėja. Teisėja jau buvo nagrinėjusi bylÄ pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ panašų ieÅ¡kinį, kurį atmetė, tačiau byla pagal naujai pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį vėl buvo paskirta nagrinėti tai pačiai teisėjai, kuri bylÄ iÅ¡nagrinėjo nedalyvaujant atsakovei, nesuteikė atsakovei galimybės pareikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį, ieÅ¡kinį tenkino esant įrodymams, patvirtinantiems ieÅ¡kovo pateikto projekto neteisėtumÄ .

Be to, ieÅ¡kovas ne kartÄ yra minėjęs, kad turi ryÅ¡ių su teisėja ar teisėjai artimais žmonėmis ir gali paveikti teisėjÄ savo naudai. IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b.l. 147–149) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ apeliantės antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas. Nurodė, kad argumentas dėl tapačių ieÅ¡kinių yra nepagrįstas, kadangi civilinėje byloje, kurioje buvo priimtas Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimas, nebuvo reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl teisės atlikti kapitalinį remontÄ be atsakovės sutikimo.Teismas pagrįstai atmetė atsakovės pateiktÄ techninio projekto ekspertinį vertinimÄ , kadangi jis atliktas vadovaujantis netinkamais teisės aktais.

Apeliantė, teikdama apeliacinį skundÄ , nedalyvaudama teismo posėdžiuose bei nuolat konfliktuodama kaip tik piktnaudžiauja jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, sÄ moningai veikia prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . Teismas pagrįstai atsakovės atstovo nurodytÄ nedalyvavimo teismo posėdyje priežastį laikė nesvarbia, nesatidėjus bylos nagrinėjimÄ bÅ«tų pažeista imperatyvi CPK norma dėl parengiamųjų teismo posėdžių skaičiaus. PaaiÅ¡kėjus, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylÄ teismo posėdyje veiksmai nereikalingi, teismas turėjo teisę pereiti į teismo posėdį ir bylÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės. Apeliacinio skundo argumentai dėl bylÄ nagrinėjusios teisėjosÅ¡aliÅ¡kumo yra tik subjektyvi, įrodymais nepagrįsta apeliantėsnuomonė.

Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b.l. 151) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė, kad civilinė byla buvo iÅ¡nagrinėta teisingai, o apeliantės pretenzijos nepagrįstos. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovo V.

N. ieÅ¡kinys atsakovei D. N., trečiajam asmeniui L. G. dėl teisės atlikti kapitalinį remontÄ be bendraturčio sutikimo ir naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentus ir bylos medžiagÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovui V.

N., D. N. ir trečiajam asmeniui L. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas 1A1ž(p), esantis adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso 203/400 dalys, atsakovei – 29/400 dalys, o trečiajam asmeniui – 42/100 dalys minėto gyvenamojo namo (b.l. 6–8). Minėtas gyvenamasis namas yra dviejų butų 248,93 kv.m bendro ploto pastatas. Tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės kilo ginčas dėl naudojimosi minėto gyvenamojo namo pirmo aukÅ¡to patalpomis tvarkos ir ieÅ¡kovo teisės atlikti Å¡io gyvenamojo namo kapitalinį remontÄ Ä¯rengiant name dar vienÄ sanitarinį mazgÄ .

IeÅ¡kovas, kaip kad nurodė, siekdamas iÅ¡vengti konfliktų su apeliante, pasiÅ«lė atsakoveinaudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ , pagal kuriÄ Ä¯rengus name papildomai vandentiekį ir nuotekų sistemÄ , sanitarinį mazgÄ , kuriais galėtų naudotis atsakovė, liktų kuo mažiau bendro naudojimo patalpų.IeÅ¡kovas, siekdamas atlikti gyvenamojo namo kapitalinį remontÄ , kurio metu bÅ«tų atlikti pirmiau nurodyti darbai, parengė dvibučio gyvenamojo namo kapitalinio remonto projektÄ (b.l. 34–49) ir dėl sutikimo su Å¡iuo projektu kreipėsi į atsakovę (b.l. 54).

Atsakovė atsisakė duoti sutikimÄ Å¡iam kapitalinio remonto projektui (b.l. 55), dėl ko Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektÅ«ros skyrius nurodė neturintis galimybės pritarti gyvenamojo namo kapitalinio remonto projektui (b.l. 50). IeÅ¡kovas, siekdamas be atsakovės sutikimo savo lėšomis atlikti gyvenamojo namo kapitalinį remontÄ pagal 2012 m. L. P. parengtÄ techninį projektÄ , o taip pat nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ , kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu.Apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, teigiant, kad Å¡is ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas yra tapatus reikalavimui, dėl kurio teismas jau yra pasisakęs ir kuris buvo atmestas 2013 m. kovo 4 d.

Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-267-584/2013. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-267-584/2013 pagal ieÅ¡kovo V. N. ieÅ¡kinį atsakovei D. N., trečiajam asmeniui L. G. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo. Be kitų reikalavimų Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas taip pat buvo pareiÅ¡kęs ir reikalavimÄ dėl naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo. Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl apeliantė pagrįstai teigia, kad jame nustatytos aplinkybės negali bÅ«ti ginčijamos, kad jis turi prejudicinę galiÄ (CPK 182 str., 279 str.), tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieÅ¡kovas, 2013 m. kovo 4 d.

Kauno apylinkės teismo sprendimu atmetus jo reikalavimÄ dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, pakartotinai negalėjo reikÅ¡ti tokio reikalavimo. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad sprendimui įsiteisėjus, Å¡alys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iÅ¡ naujo pareikÅ¡ti teisme tų pačių ieÅ¡kinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismÄ dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra iÅ¡nagrinėtas ir iÅ¡spręstas.

Kaip matyti iÅ¡ Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-267-584/2013, teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo pagal ieÅ¡kovo pasiÅ«lytÄ projektÄ atmetė tuo pagrindu, kad nesant atliktiems kapitalinio remonto darbams, tik kuriuos atlikus bÅ«tų galima nustatyti ieÅ¡kovo pasiÅ«lytÄ naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ ir kuriems apeliantė sutikimo nebuvo davusi, nėra aiÅ¡ku, ar nebus pažeistos apeliantės teisės dėl namo kapitalinio remonto, o kartu ir dėl praÅ¡omos nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos.

Taigi nesant atliktiems kapitalinio remonto darbams, su kuriais yra susijusi praÅ¡oma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, teismas iÅ¡ esmės klausimo dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nesprendė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo kol nėra atlikti Å¡io gyvenamojo namo kapitalinio remonto darbai, tik kuriuos atlikus realiai bÅ«tų galima spręsti dėl ieÅ¡kovo praÅ¡omos nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo.

Taigi ginčas tarp bendraturčių dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo iÅ¡ esmės nėra iÅ¡spręstas, Å¡i tvarka įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra nustatyta, todėl ieÅ¡kovas turėjo teisę reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo. PrieÅ¡ingu atveju, jei apeliantės argumentas dėl tapataus reikalavimo bÅ«tų laikomas pagrįstu ir bÅ«tų pripažinta, kad ieÅ¡kovas esant nurodytoms aplinkybėms negali pareikÅ¡ti reikalavimo dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, tai esant konfliktiÅ¡kiems bendraturčių santykiams ir mažai tikėtinai galimybei ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, bÅ«tų užkirstas kelias tarp bendraturčių kilusį ginÄÄ iÅ¡spręsti teisminiu keliu.Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko ir atsakovės apeliacinio skundo argumentÄ dėl tikrosios bylos esmės neatskleidimo.

Teismas, priimdamas sprendimÄ , įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas byloje ir ar ieÅ¡kinys yra tenkintinas (CPK 265 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nustatė visas teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas aplinkybes, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog byla iÅ¡nagrinėta pavirÅ¡utiniÅ¡kai, neatskleidžiant tikrosios bylos esmės.CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

Taigi bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Vienas iÅ¡ teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su bÅ«sima statyba ar rekonstrukcija, t. y. bendraturčių sutikimÄ (Statybos įstatymo 23 str. 10 d. 4 p.). Nagrinėjamoje byloje ginčas be kita ko kilo ir dėl ieÅ¡kovo teisės be bendraturtės, t. y. apeliantės sutikimo atlikti gyvenamojo namo kapitalinio remonto darbus, kadangi apeliantė atsisakė duoti sutikimÄ planuojamiems atlikti kapitalinio remonto darbams.

Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad bendraturčio nesutikimas turi bÅ«ti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiÅ«lymo (Å¡iuo nagrinėjamu atveju kapitalinio remonto projekto) neigiamÄ poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-571/2009). Tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimÄ statybai.

Nesutikimas paprastai pripažįstamas pagrįstu tokiais atvejais, jei nustatoma, kad yra reali jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, kylanti iÅ¡ numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų iÅ¡vadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimÄ arba pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sÄ lygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sÄ lygas.

Pavyzdžiui, turi nepablogėti esama pastato techninė bÅ«klė, iÅ¡likti galimybė patekti į kelius ir gatves, turi bÅ«ti iÅ¡laikyti atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukÅ¡mo, vibracijos, oro tarÅ¡os ir kitos sÄ lygos, nustatytos Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimÄ pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimÄ bendraturčiui.

Nagrinėjamoje byloje apeliantė atsisakymÄ duoti sutikimÄ planuojamiems atlikti kapitalinio remonto darbams grindė techninio projekto neatitikimu statybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, o konkrečiai Statybos techniniame reglamente 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ įtvirtintiems reikalavimams. Apeliantės teigimu, atlikus kapitalinio remonto darbus jai planuojamos priskirti patalpos, t. y. kambarys, sanitarinis mazgas bei virtuvė neatitiks nustatytų minimalių nurodytoms patalpoms ploto reikalavimų, taip pat siÅ«lomos patalpos neatitiks reikalavimų, pagal kuriuos negali bÅ«ti tiesioginio įėjimo į tualetÄ iÅ¡ virtuvės ir gyvenamųjų kambarių, iÅ¡skyrus miegamuosius, kad privaloma atsižvelgti į palankiÄ buto orientacijÄ pasaulio atžvilgiu, insoliacijos reikalavimų.

Å iuos savo nesutikimo argumentus apeliantė grindė techninio projekto ekspertinio nagrinėjimo iÅ¡vadomis, pagrįstomis pirmiau nurodytu Statybos techniniu reglamentu 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pirmiau nurodytus apeliantės atsisakymo duoti sutikimÄ argumentus laikė nepagrįstais, kadangi jie paremti teisės normomis, kurios nagrinėjamu atveju nėra taikomos. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad minėtas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ yra taikomas tik daugiabučiams gyvenamiesiems pastatams, o kadangi bendraturčiams nuosavybės teise priklausantis pastatas nėra daugiabutis, pagrįstai sprendė, kad Å¡iame reglamente įtvirtinti reikalavimai nagrinėjamu atveju netaikytini.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors, apeliantės teigimu, esant ginčui dėl ieÅ¡kovo pateikto kapitalinio remonto projekto teismas privalėjo iÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas reikÅ¡mingas su tuo susijusias aplinkybes, tačiau apeliaciniame skunde nėra nurodytas nei vienas argumentas, paneigiantis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimų nagrinėjamu atveju netaikymÄ pagrįstumÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos iÅ¡samiai aiÅ¡kintis aplinkybes, susijusias su minėto reglamento reikalavimais, kadangi jos nagrinėjamu atveju nėra reikÅ¡mingos.

Nesant kitų nurodytų argumentų dėl ieÅ¡kovo pateikto kapitalinio remonto projekto neatitikimo teisės aktų reikalavimams ar galimo apeliantės teisių pažeidimo jį įgyvendinus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė neįrodė savo atsisakymo duoti sutikimÄ remonto darbams pagrįstumo. Teisėjų kolegijos manymu, ieÅ¡kovo siekis gyvenamajame name, kuriame gyvena kelios Å¡eimos, įrengti dar vienÄ sanitarinį mazgÄ ir tokiu bÅ«du ne tik kad sumažinti bendraturčių konfliktų kilimo tikimybę, bet ir sudaryti geresnes sanitarines sÄ lygas, negali bÅ«ti paneigtas tariamais apeliantės teisių pažeidimais.

Paminėtina, kad naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka tarp bendraturčių iki Å¡iol nėra nustatyta, todėl apeliantės argumentai, kad bÅ«tent jai teks naudotis kapitalinio remonto metu naujai įrengtu sanitariniu mazgu, nelaikytini pagrįstais.Negalima sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai netenkino apeliantės atstovo praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ . CPK 246 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimas gali bÅ«ti atidėtas atsakovo ar jo atstovo praÅ¡ymu, jei atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimÄ , irteismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis.

Paprastai svarbiomis priežastimis nelaikomas neatvykimas dėl ligos. Nagrinėjamu atveju apeliantės atstovas praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ pateikė iki paskirto parengiamojo teismo posėdžio pradžios nurodydamas, kad parengiamajame teismo posėdyje negalės dalyvauti dėl ligos. Taip pat nurodė, kad kartu parengiamajame teismo posėdyje nedalyvaus ir apeliantė, paminėjo apie apeliantės siekį ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, o taip pat nurodė, kad apeliantė ketina reikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo.

Visų pirma, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje 2013 m. gruodžio 5 d. paskirtas parengiamasis teismo posėdis buvo antras byloje paskirtas parengiamasis teismo posėdis, kadangi pirmasis parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas apeliantės atstovo praÅ¡ymu dėl jo ligos. CPK 229 straipsnyje įtvirtinta, kad byloje parengiamųjų teismo posėdžių negali bÅ«ti daugiau kaip du, todėl teismas, tenkindamas apeliantės atstovo praÅ¡ymÄ , Å¡iÄ nuostatÄ bÅ«tų pažeidęs. Be to, Å¡i CPK nuostata apeliantės atstovui kaip profesionaliam teisininkui turi bÅ«ti žinoma, todėl jis pagrįstai galėjo numatyti, kad teismas jo praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ netenkins, dėl ko siekdamas užtikrinti apeliantės teises ir teisėtus interesus, net ir esant aplinkybėms dėl jo ligos, turėjo imtis priemonių, kad bÅ«tų užtikrintas bet jau apeliantės ir/ar jos kito atstovo dalyvavimas teismo posėdyje.

Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių aplinkybes dėl apeliantės negalėjimo susirasti kitÄ atstovÄ . Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo manymu, apeliantė ir jos atstovas nagrinėjamoje byloje nebuvo tiek rÅ«pestingi ir atidÅ«s, kiek galima tikėtis iÅ¡ sÄ Å¾iningai savo teisėmis besinaudojančio proceso dalyvio.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantės atstovo praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ ir iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, apeliantės teisių nepažeidė. Visų pirma, apeliantė turėjo galimybę pareikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį byloje, kadangi laiko tarpas nuo jos sužinojimo apie ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį iki paskirto parengiamojo teismo posėdžio buvo pakankamas Å¡iam procesiniam veiksmui atlikti.

Be to, kadangi apeliantė nurodė ketinanti pareikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį tik dalyje dėl reikalavimo nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ , tai kadangi teismas dėl Å¡io reikalavimo nagrinėjamoje byloje iÅ¡ esmės nepasisakė, apeliantė ne tik turi galimybę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl to, bet ir yra iÅ¡likusi galimybė tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai.Apeliantė apie ketinimÄ apklausti ekspertÄ , atlikusį techninio projekto ekspertinį nagrinėjimÄ , ar pateikti praÅ¡ymÄ dėl teismo ekspertizės skyrimo nurodė tik apeliaciniame skunde, kai tuo tarpu Å¡iuos praÅ¡ymus galėjo pareikÅ¡ti dar iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės, o kartu ir iki paskirto parengiamojo teismo posėdžio.Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko ir apeliacinio skundo argumentÄ dėl bylÄ nagrinėjusios teisėjos Å¡aliÅ¡kumo.

Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl teisėjos Å¡aliÅ¡kumo yra deklaratyvios, nepagrįstos jokiais įrodymais. Apeliantei aplinkybės, keliančios abejonių teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumu, buvo žinomos dar iki skundžiamo sprendimo priėmimo, tačiau apeliantė CPK nustatyta tvarka nuÅ¡alinimo bylÄ nagrinėjusiai teisėjai nepareiÅ¡kė, todėl vien ta aplinkybė, kad yra priimtas apeliantei nepalankus teismo sprendimas, negali bÅ«ti laikoma pakankama pripažinti bylÄ nagrinėjusios teisėjos Å¡aliÅ¡kumÄ ar palankumÄ prieÅ¡ingai bylos Å¡aliai.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 185 str., 263 str.), jį naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikÅ¡mės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisakytina.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ apeliantės bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme įrodymai, patvirtinantys bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį, teismui nebuvo pateikti.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkintinas (CPK 98 str. 1 d.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies1punktu, n u t a r i a : Apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                 Žibutė Budžienė Raimondas Buzelis Leonas Jachimavičius